Marijampolės apskrities drimonimų darybos ir kilmės polinkiai

Acta Linguistica Lithuanica LIV (2006), 49 - 62 Marijampolés apskrities drimonimy darybos ir kilmés polinkiai DALIA SVIDERSKIENE Lietuviy kalbos institutas The article presents an analysis of the wood-names of the pre-war Marijampole District in Lithuania with respect to their derivational properties and origin. The results obtained from this Southern Lithuanian area are then compared with similar data obtained from the Tel&iai District in Northern Central Lithuania, and the areal differences with regard to derivational patterns are discussed. 0. [VADAS Lietuviy toponimikos tyrimai daugiausia grindZiami atskiry ios mokslo srities klasiy bei subklasiy tyrimais. Minétina A. Vanago iSsami upévardziy ir eZery vardy darybiné, kilmés, semantikos analizé (Vanagas 1970: 428; 1981: 408; 1981a: 4-153), darybiSkai tirti Lietuvos kalny vardai (oronimai) (Vanagas 1973: 209-219), iSsamiai i8analizuoti gyvenamuyjy viety vardy (oikonimy) keliy darybos biidy — priesaginés darybos vediniai, diiriniai ir sudétiniai vietovardziai (Razmukaité 1998; 2002: 121-130; 2003: 63-80), vieno darybos biido — priesaginés darybos — baly ir pelkiy vardai (helonimai) (Bilkis 1998; 1999: 51-95). Be to, jvairiais aspektais yra patyrinéta Tel3iy rajono keleto toponimy klasiy (hidronimy, oikonimy, oronimy, drimonimy, agronimy, hodonimy) daryba, nustatyti produktyviausi arealo vietovardziy darybos tipai (Mickiené 2001). Atskira publikacija paskelbta Tel3iy kra8to keliy ir taky vardy (hodonimy) darybos apZvalga (Mickiené 2002: 94-97). IS specialesniy toponimy klasiy tyrimy galima paminéti tuos, kuriy tyrinéta tik arealinés dalies toponimai — Siaurés vidurio Lietuvos dirvy, lauky, pievu, ganykly, jvairiy Zemés ploty vardai (agronimai). Cia Zinomi bei egzistuojantys kalbami vietovardziai aptarti darybos, struktiros, semantikos podiiriu 49 DALia SVIDERSKIENE siekiant i8rySkinti agronimy klasés sandaros ypatumus (Endzelyté 2004a: 80-89). Dar aptarta to paties Lietuvos arealo vandenvardziy daryba (Endzelyté 2004b: 63-77). Taip pat analizuojamos Lietuvos misky vardyne (toliau LMV) uZfiksuoty priesaginiy asmenvardiniy misky vardy (drimonimy) darybos ypatybés (Mickiené 2004: 121-131). Kaip jau minéta, jvairiais darybos aspektais Tel8iu rajono drimonimai apzvelgti I. Mickienés daktaro disertacijoje (Mickiené 2001: 91-109). Medziaga darbui buvo rinkta tiesioginiu bidu 1985-1989 m. vykusiy kalbiniy ekspedicijy metu ir i§ LKI Vardyno skyriuje saugomos vietovardziy kartotekos, j kuria, be jokios abejonés, yra jtraukti tarpukario Lietuvos ankety duomenys, kuriais rémési ir straipsnio autoré’. Sio straipsnio tikslas — praplésti bei papildyti dar vienos vietovardziy Klasés onimy analize arealiniu aspektu. Tai biity pirmoji publikacija, kurioje, i8tyrus Marijampolés apskrities tarpckario Lietuvos miSky vardus darybos ir kilmés pojiiriais, nusta¢ius bendrus polinkius, gauti darybos tyrimo rezultatai lyginami su kito Lietuvos arealo — TelSiy rajono - drimonimy tyrimo rezultatais?. Kadangi drimonimy kilmés polinkiai lietuviy toponimikai skirtuose darbuose neapraéyti*, straipsnyje bus apsiribojama tik tiriamojo arealo drimonimy kilmés galimybiy iSaiSkinimu ir nusakymu. Marijampolés apskrityje uzraSyta 101 tiriamos vietovardZiy klasés vnt. (apie 1,3% fiksuoty visoje Lietuvoje)*. Tai giriy, misky, jy daliy, Sily vardai. Jiems pavadinti Salia termino drimonimai, drimonimas (gr. 5pdu6¢ sgiria, miSkas‘ + d5vopa ,vardas‘) straipsnyje tuo pagiu tikslu tik siauraja reikime vartojamas lietuviSkas atitikmuo misko vafdas. Tai daroma tradiciSkai, kaip ir kiekvienai maZiau ar daugiau tyrinétai vietovardziy : Apie Lietuvos Zemés vardyno anketas pladiau Zr. Sviderskiené (2005: 91). 2 Lyginimui pasirinktas Siaurés vidurio Lietuvos arealas neatsitiktinai - iki Siol kalbamos vietovardziy klasés nei atskirais arealais, nei apskritai Lietuvoje daugiau niekas netyré. ° A, Brukas LMV pratarmeje (LMV, 4) pateikia tik apvalginius, moksliniais tyrimais neparemtus duomenis apie visy Lietuvos miSky vardy kilme; Tel8iy rajono drimonimy kilmés polinkiai I. Mickienés daktaro disertacijoje (Mickiené 2001) neapivelgti. * 1994 m. duomenimis Lietuvoje misky vardy uZfiksuota 7902 vnt. (LMV, 267). 50 Marijampoles apskrities drimonimai klasei pavadinti (Zr. ivado praddioje): kuriami lietuviSki ir tarptautiniai terminai. Taip i8laikoma terminy sistema. Be to, igvengiama geografiniy viety, kurioms suteikiamas terminas, i’vardijimo (plg. Bilkis 1997: 36-37). Slavy kalby toponimikos terminy sistemoje isitvirtines tarptautinis terminas drimonimai (Superanskaja 1973: 186), drimonimas (Podol’skaja 1978: 56-57). Naujausiuose, jvairius lingvistinius terminus pateikianCiuose Zodynuose, termino drimonimas rasti nepavyko, nors kiti toponimikos klasiy vienetus apibadinantys terminai vartojami, pvz.: hidronimas, hodonimas (Glossary of Terms 2002: 133), oronimas (ten pat, 143; Dubois 2001: 337). Pirma karta publikuojama mediiaga, t. y. drimonimai, darybos aspektu tiriami, laikantis A. Vanago hidronimy darybos tyrimui pasirinktos struktirinés-gramatinés klasifikacijos (Vanagas 1970: 21-27) ir skiriami i pirminius, antrinius, pastarieji j vedinius (Siuo atveju tik priesagy, nes prieSdéliy ir galiiniy vediniy neuZfiksuota), sudurtinius ir sudétinius. Vertinant drimonimus kilmés po/iiriu, neigleista i3 akiy pagrindiné lietuviy vietovardziy kilmés supratimo nuostata — vietos vardo kilmé suprantama kaip patios toponiminés leksemos atsiradimo Saltinis, o ne kaip jo Saknies genetiné etimologija (plg. Vanagas 1980; Bilkis 1998). Pagal pamatinius Zodzius, i§ kuriy vedami drimonimai, jie skirstomi j apeliatyvinius (i8 bendriniy Zodziy), vietovardinius (i8 oikonimy, hidronimy ar kt. vietovardZiy) ir asmenvardinius (i8 vardu, pavardziy, apeliatyviniy asmeny pavadinimy ir kt.)5. Nustatant drimonimy pamatinius Zodzius (bendrinius ZodZius, asmenvardzius, kitus vietovardzius), naudotasi Siais pagrindiniais Saltiniais: Lietuviy kalbos Zodyno tomais (t. 1-20, Vilnius, 1956-2002), Lietuviy pavardziy Zodynu (t. 1-2, Vilnius, 1985-1989), Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo Zinynu (Vilnius, 1974, d. 1; Vilnius, 1976, d. 2; toliau —- ATSZ), A. Vanago Lietuviy hidronimy etimologiniu Zodynu (Vilnius, 1981; toliau — LHEZ), K. Kuzavinio ir B. Savukyno Lietuviy vardy kilmés Zodynu (Vilnius, 1997; toliau — LVK2Z). Pirmieji du Saltiniai (LKZ, LP2), siekiant iSvengti daz- * Dél Sty ir kity pagrindiniy nuostaty, medziagos pateikimo, vertinimo kriterijy ir pan. plagiau Zr. Sviderskiené (2005: 92-93). Tokiy pat nuostaty laikomasi ir Siame straipsnyje tiriant drimonimus. 51 DALIA SVIDERSKIENE ny nuorody j juos, aiskinant pamatinius Zodzius, pateikiami Saltiniy sutrumpinimy saraSe. Kity kalby bendriniai ir tikriniai ZodZiai (Siame areale daZniau slavu ir germany) taip pat naudojami Marijampoleés apskrities drimonimy kilmei aiskinti. DaZniausi jy Saltiniai — Zodynai, saraSai, abécéliné istoriniu asmenvardziy kartoteka (toliau — IAK). Visi paminéti Saltiniai taip pat itraukti i Saltiniy sutrumpinimy ir literatiiros saraSus. 1. 18 BENDRINIU ZODZIU (APELIATYVINIU LEKSEMU) KILE DRIMONIMAI 1.1. Pirminiai Padaryti be papildomy darybos priemoniy ir struktiri’kai visi8kai sutampantys su pamatiniu bendriniu ZodZiu® jie sudaro patia gausiausia kalbamy onimy grupe: Alksnynas m8. Mru, Prw: liet. alksnynas ,alksniy miskas, alksnyté‘; Apatkai m8. Prn: *apatkai, plg. lenk. opatki ,karpazoliy Seimos augalas (Euforbia mirsinites)‘ (SJP,, 34); Atéalynas mi. Ss: liet. atéalynas ,vieta, kur daug atzaly auga; jaunas miskas‘; Bergynas m8. Go1, 2 m8. Kuve, Krsn, mS. Lev: liet. berZynas ,berZy miskas‘; Garnializdis m8. Prn: liet. gafnializdis ,garnio lizdas‘; Giraité 2 m8. Mry: liet. giraité ,mi3kelis‘; Géjus m8. Ict, 2 m8. Kivr, mS. Lpvw: liet. gdjus ,nedidelis, grazus miskelis‘; Juoddéji 2 m8. Kivr: liet. juoddji, plg. liet. juiodas, -a ,anglies spalvos, tamsus‘; Kapai m8. KzR: liet. kapai ,vieta, kur laidojami zmonés‘; Mélkasis mS. KzR: liet. mélkasis ,molduobé‘; Pagirys m8. Lev: liet. pagirys ,girios pakraStys‘; Pastaunifikas (t. Pastaunykas) m8. Pru: liet. pastaunifikas ,aptvertas plotas gyvuliams pasiganyti‘; Paséda m§. KzR: liet. paséda ,atzeldinamas miskas‘; Plyné m8. Go1: liet. plyné ,plyna vieta, lyguma‘; Pusynas m8. Krsn: liet. pusynas ,pusy miskas‘; Pusiné m8. Lav: ® Pazymeétina, kad Sioje grupéje aptariami drimonimai, kuriy darybos pamatas, manoma, yra priesaginiai, prieSdeliniai apeliatyvai ar struktiri’kai sudurtiniai zodziai, kaip antai: samanynas, azplynis, gaFnializdis ir kt. Tokia samprata lémé semantinis tiriamy onimy vertinimo momentas. Be to, buvo atkreiptas démesys ir j tai, kad deminutyvine funkcija atliekanéios priesagos (zr. 1.2.) linkusios jungtis prie priesaginiy apeliatyvy, pvz.: Alksnyn-élis: alksnynas; Eglyn-élis: eglynas; Kvajyn- -tkas: kvajynas ir kt. 52 Maryampoles apskrities drimonimai liet. pusinis, -é ,dviem pusiau priklausantis, dviejy laikomas, naudojamas‘; Raistas mi. Goi: liet. raistas ,klampi vieta, apaugusi kriimais ar medziais, pelké, lieknas‘; Samanynas m8. Krsw: liet. samanynas »samany priaugusi vieta‘; Samdnius mi. K.vr: liet. samanius ,kas samanoja‘; Skynymas m8. Kivr: liet. skynymas ,igskinta, i8kirsta mi8ko vieta‘; Skirpstynas m8. Lovn: liet. skirpstynas ,skirpsty midkas‘; Silynas m8. Kuve: liet. Silynas ,spygliuociy mi8kas, puSynas‘; Telétnikas m$. Prw: liet. *telétnikas, plg. liet. telétninkas, telétininkas sverSiuky aptvaras‘; Trdkas mi. Ss: liet. trékas Slaitas‘; Trikampis m§. KzR: liet. trikampis ,kuris su trimis kampais, turintis trikampio forma‘; Uosynas mi. Krsn: liet. uosynas ,uosiy miskas‘; Uzplynis m8. KzR: liet. uzplynis ,vieta uz plynios, pelkés‘; Ugtvaras mi. KzR: liet. d&tvaras ,jtvirtinimas, sustiprinta vieta‘; Vidétkas m&. PRN: *vidotkas, plg. lenk. wydatki ,i8laidos‘ (WSPR 1179), brus. es1damxi ,iSdava, iSmoka‘ (SBM 146); Zagdinikas mi. Ici, Mrs, Vv: *zagainikas, plg. lenk. zagajnik ,giraité, miskelis‘ (WSPR 1239); Zdlgiris m3. Vv: liet. Zdlgiris jZaliuojantis miskas (ppr. spygliuotiy); eglynas su lapuotiais‘. Sia grupe papildo pluralia tantum lytys: Apatkos m8. K2R: *apatka, plg. lenk. opatka ,karpaZoliy Seimos augalas (Euforbia mirsinites)‘ (SJP,,, 34); Degimai m8. Got: liet. degimas ,idegusi vieta (pieva, pelké, mikas), degesé'; Driskos m8. Prw: liet. druskd ,siirus mineralinis junginys‘; Dzelkos mé. Gou: *dzelka, plg. lenk. dziatka ,sklypas, plotas, gabalas; laukas‘ (WSPR 174-175), brus. d3anka ,ruoéelis; sklypas, skirtas (pa)séjimui, pievai, mi8kui‘ (JaSkin 1971: 59; SBM 213)’; Griévos m§. KzR: liet. griova ,i8griuves raiste medis, i8varta‘; Kalnai mi. Prn: liet. kdlnas ,aukStas Zemés pakilimas‘; Kamsos ms. K2R: liet. kamsa ,kamSalas‘; Karklynai mS. Lav: liet. karklynas ,vieta, kur karKlai auga; daug karkly‘; Kryzkelés mi. Lev: liet. kryzkelé ,vieta, kur kryZiuojasi, kertasi keliai‘; Podzelai m. Bre: *podzelas, plg. lenk. podziat ,dalijimas, padalijimas; suskirstymas; dalybos, pasidalijimas; paskirstymas, i8skirstymas‘ (WSPR 715), dar plg. lenk. podzieli¢ ,padalinti, i&dalinti, paskirstyti‘ (ten pat); Silainés m8. Kivr: liet. Silainé ssmiltinga, lengva zemé, Silazemis‘. ” Neifleistina i8 akiy pamatinio Zodzio siejimo su lenk. dziatki ,sodo, daréo sklypai‘ (WSPR 174-175) galimybé. 53 Datta SVIDERSKIENE 1.2. Vediniai. Priesagy vediniai Jiems sudaryti vartojamos kelios deminutyvine (-ait-, -el-, -él-, -uk-), posesyvine (-in-), kuopos bei vietos pavadinimo (-yn-) funkcijas atliekan¢ios lietuviSkos (baltiSkos) priesagos: -ait-: Plyn-aité mi. Ss: liet. plhyné, plynia ,plyna vieta, lyguma‘; -el-: Goj-élis m8. Krsw: liet. gdjus nedidelis, grazus miSkelis‘; Kaln-éliai mi. K2R: liet. kdlnas ,aukStas Zemés pakilimas‘; Sil-élis m8. Gou: liet. Silas ,smélynuose augantis aukSty, tiesiy spygliuociy (ppr. puSy) miskas‘; -éL-: Alksnyn-élis mi. Ss: liet. alksnynas ,alksniy miskas, alksnyté‘; Eglynélis m8. Vv: liet. eglynas ,egliy miSkas‘; -in-: Kakariek-iné m§. Krsw: liet. kakariékas ,gaidys‘; Kamp-iné m8. Mrs: liet. kampas ,kra8tas, Salis; pusé‘; -yn-: Mesk-yné m8. Vv: liet. meska ,lokys‘; -uk-: Alksnyn-tkas m8. Mrz: liet. alksnynas ,alksniy miSkas, alksnyté‘; Kvajyn-tkas mi. Lav: liet. kvajynas ,puSynas‘; Lygum-ikés m&., m8. dalis Kivr: liet. lygumd ,lygi be kalny vieta‘. Kaip matyti i§ pateikty pavyzdiiy, dariausios Sioje grupéje deminutyvine funkcija atliekanéios lietuviskos (balti3kos) priesagos (~77%). 1.3. Sudurtiniai (diriniai) Visy uZrasyty diriniu, sudaryty is dviejy pamatiniy Zodziy, antrieji sandai daZniausiai yra geografiniai nomenklatiriniai terminai bald, kdinas, raistas bei kiti bendriniai daiktavardziai, kaip antai liet. girid ,didelis mi8kas‘, liet. kiémas ,plotas Zemés tarp vienos sodybos pastatu, atSlaimas; aikStelé prie gyvenamo namo‘ ir liet. kdja ,organas, kuriuo Zmogus ar koks kitas padaras eina‘’. Pagal pirmaji sandq jie skirstytini j (1) daiktavardinius: Alksn-a-giré m3. KzR: liet. alksna ,alksniy priaugusi vieta, alksnynas‘; Mesk-G-raistis m8. Ic: liet. meska ,lokys‘; Sil-a-kéjis m8. Ss: liet. Silas ,smélynuose augantis auksty, tiesiy spygliuotiy (ppr. pu’y) mi8kas‘; Vilk-@-balé m8. Mrs: liet. vilkas ,panagus j Sunj plésrus misko Zvéris (Canis lupus)‘; Zémé-ia-kalnis m3. Lev — greitiausiai sietina su lenk. zamczyk ,spyna, uzraktas‘ (SJP,,,,, 168-169); (2) biidvardinius: Saiis-giria m8. Mrj: liet. satisas, -@ ,be drégmés, be vandens, nesu%lapes, i&dzitives‘; Smail-a-kalnis mS. KzR: liet. smailas, -d ,j gala smarkiai sulaibéjes‘; (3) 54 Marijampoles apskrities drimonimai veiksmazodinj — Grist-a-balé m8. dalis Ss: liet. &Sristi, grifidzia, griridé ,kloti grindis aslai, tiltui, keliui; grindyti, grinduoti‘. 1.4. Sudétiniai Marijampolés apskrityje jy yra dvejopy — kilmininkiniy ir kvalifikaciniy. 1.4.1. Kilmininkinis uzraSytas tik vienas: Degésigi plynia m8. Prn. Jis sudarytas iS dviejy démeny, kuriy pirmasis yra bendrinio ZodZio liet. *degésiai, plg. liet. degésis ,degimo liekana, apdeges medis, nuodégulis‘, kilmininkas, nusakantis vietos ypatybe; antrasis deémuo — bendrinis vietos pavadinimas liet. plynia ,plyna vieta, lyguma; pelké, raistas‘. 1.4.2. Kvalifikaciniai (jy abu Zodziai yra vardininko linksnio): Igdsis lauzélis mS. KzR: liet. ilgdsis, plg. liet. ilgas, - ,kas tesiasi j ilguma, tolj (erdvéje)' ir liet. lauélis, plg. liet. Iduzas ,kriiva virby, Zaby, Saky, medgaliy’; Trumpasis lauzélis m8. KzR: liet. trumpasis, plg. liet. trimpas, -d ,kuris mazo nuotolio, atstumo, netolimas‘ ir liet. lauzélis, plg. liet. Iduzas ,kriva virby, zaby, Saky, medgaliy‘. Kaip matyti i uZra’yty pavyzdziy, kalbamo darybos tipo drimonimai gali sudaryti opozicines poras, nes ju pirmieji démenys yra opoziciniai (i8 ivardziuotiniy biidvardziy ilgdsis, trumpasis). Dar vieno uZraiyto kvalifikacinio drimonimo pirmasis démuo — biidvarZio vardininkas, antrasis — apeliatyvinis geografinio objekto pavadinimas: Ruda bala mi. Lav: liet. radas, -a ,tamsiai geltonas' ir liet. bala. 2. IS KITU VIETOVARDZIU KILE DRIMONIMAI Ju uZragyta tik keli, visi — sudétiniai kilmininkiniai, sudaryti i8 vietovardziy kilmininky, rodanéiy objekto lokaline priklausomybe, artuma kitam ir topografinio termino mikas ar bendrinio Zodiio liet. girdité ,miskelis‘. Tai: Alksniakiemio miskas m8. Pav: Alksn-ia-kiemis k. ASun (ATSZ,, 8); Priisoki girdité mS. KzR: Priisokat k. KzR (ATSZ,, 249); Riidupio miskas m8. Pan: Riidupis up. Pr (LHEZ 282). 55 Datia SVIDERSKIENE 3. IS ASMENVARDZIU IR APELIATYVINIU ASMENU PAVADINIMU KILE DRIMONIMAI 3.1. Pirminiai Jy pamatinis Zodis yra tikrinis daiktavardis, t. y. nepakites asmenvardis ar apeliatyvinis asmens pavadinimas: Befidorius mi. Ss: pvd. Beridorius ar liet. beridorius ,kubilius“; Igliskis m8. Su: pvd. Igliskis. Pluralia tantum lyéiy neuzrasyta. 3.2. Vediniai Uzrasyti keli priesagy vediniai. Jiems sudaryti vartojama tik posesyvine funkcija atliekanti lietuvi8ka (balti8ka) priesaga -isk-: Karal-iské mi. Ici: pvd. Karéalius ar liet. kar@lius ,valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraStuose‘; Kukor-iské §. Bre: pvd. Kikoris ar liet. kikorius, -é ,viréjas‘; Simanduc-iskés mé. Lav: avd. *Simanaudius ar pan., plg. pvd. Simanduskas, Simandvicius; Séestitin-igké (?) m8. Kuve: avd. *Scesciiinis ar pan., plg. lenk. pvd. Szczesé (SNP, 246). 3.3. Sudurtiniai (diriniai) Siy dariniu pirmieji sandai kile i8 asmenvardziy ar apeliatyviniy asmeny pavadinimy, antrieji — iS bendriniy Zodiiy liet. dérbas ,kas padirbta, padaryta, atlikta‘, liet. daf¥as ,zemés sklypas prie sodybos darzovéms, liet. giria jdidelis mikas‘, liet. Slaitas snuolaidi vietové, apaugusi mediiais, kriimais‘ bei topografinio termino pieva: Joni3-darbis gr. Ss: avd. *JoniSas ar pan., plg. lenk. pvd. Jonisz (SNP, 381) ir liet. dérbas; Mil-ia-darzis m3. Ss: pvd. Milius ar pan. ir liet. daF¥as; Mozir-giré gr. Lovn: pvd. Moztiras ar liet. moziiras, -é smoziiry grupés Zmogus' ir liet. girid; Nié-giré gr. Ss: pvd. Ni¢as ir liet. girid; Rié-laitis (< *Ri¢-Slaitis) m8. Prn: pvd. Ridius ir liet. Slaitas; Rurik-a-giris m$. KyR: pvd. Runkys, Runkus ir liet. giria; Zd-pievé m8. Prw: liet. Z¥das, -é Zydy tautybés Zmogus'‘ ir liet. pieva. 56 Marijampolés apskrities drimonimai 3.4. Sudétiniai Visi uZra8ytieji — kilmininkiniai, turintys posesyvine reiksme, kuriy pirmasis démuo ,yra ju Zymimosios vietos buv. savininko asmenvardiio <...> kilmininkas“ (Savukynas 1963: 238), antrasis démuo — bendrinis Zodis liet. girdité omi8kelis‘, liet. sodélis, plg. liet. sddas ,Zemés plotas, kuriame auga vaismedziai ir vaiskrimiai; patys tame plote augantys vaismediiai ir vaiskramiai Brindzy girdité gr. Mrs: avd. Briindza; Raskig girdité mS. Ss: pvd. Ruskys; Spinderio Sodélis m8. Ss: avd. *Spinderis, plg. pvd. Spinderaitis. 4. GALIMOS DVEJOPOS KILMES DRIMONIMAI 4.0. Keletu atvejy buvo nejmanoma nustatyti asmenvardis ar bendrinis Zodis yra tiriamy drimonimy kilmés Saltinis. 4.1. Priesagos -iskvediniai: Berzin-iské m8. KzR: pvd. Berzinis ar pan. arba liet. berziné ,berZo ryk&te’, plg. liet. berzinis, -é i$ berzo padarytas (pagamintas)‘; Medel-iskés m8. Pan: pvd. Medélis arba liet. medélis »maZas, jaunas medis; miskelis‘. 4.2. Sudurtinis (diirinys): Bi¢-ia-sodis mS. Vv: pvd. Bité, Bitis ar liet. bidius sbitininkas‘ arba liet. bité, bitis medy neSantis vabzdys (Apis mellifica)‘; antrasis jo sandas i8 bendrinio Zodzio liet. sédas ,Zemés plotas, kuriame auga vaismedziai ir vaiskriimiai; patys tame plote augantys vaismedziai ir vaiskramiai‘. 5. NEAISKIOS KILMES DRIMONIMAI Uzra8ytas tik vienas mi3ko vardas Kaldob-iné mi. Lav, kurio leksemos kaldobnepavyko susieti su lietuviy, slavy ar vokietiy kalby bendriniais bei tikriniais Zodziais. Galima tik manyti, kad tai gali biiti pakitusi lytis i§ *Kalkduob-iné, sietina su liet. *kalkduobé, plg. liet. kalki@duobé ,kalkiu duobé‘. Toliau pateikiama tyrimus apibendrinanti lentelé, i§ kurios matyti, kokios kilmés mi8ky vardai vyrauja Marijampoles apskrityje ir koks darybos biidas yra daZniausias. Duomenys pateikiami skaitiais ir procentais.