Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylytė, red. „Zanavykų šnektos žodynas III, S–Ž“
Full text
Acta Linguistica Lithuanica
LV (2006), 127 - 132
Reseñas
Reseñas
Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte, eds.,
Zanavykų šnektos žodynas III, S–Ž
Autoras del texto: Rima Bacevičiūtė, Ritutė Petrokienė, Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylyte
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, 776 p.
ISBN 5-420-01590-0 (tomo 3), 5-420-01505-6 (edición completa)
Se ha publicado el tercer tomo del diccionario dialectal Zanavykų šnektos žodyno (palabras que empiezan por las letras s–ž). Se trata de una obra considerable para nuestra ciencia y cultura, con material procedente de dialectos que sirven de base a la lengua estándar; para la historia de la lengua, es un libro excepcional, surgido de J. Jablonskis, J. Pikčilingis, P. Vaičaitis y de decenas, cientos y miles de agentes culturales que han heredado el dialecto a través de los siglos, desde las profundidades de la historia (aunque ya hayan incorporado algunos elementos urbanos de menor importancia).
Multitud de jóvenes trabajaron, buscaron y anotaron palabras, bajo la dirección de destacados filólogos de la antigua Universidad de Vilna: Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Giedrius Subačius, Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė) y muchos otros. Se realizaron numerosas grabaciones magnetofónicas y se comprobó la fiabilidad de los datos de las fichas; todos los ejemplos se presentan en transcripción fonética simplificada (es una lástima que no se indiquen los sonidos ɔ —o breve—, ŋ —n velar ante las consonantes g, k—, la fricativa velar sorda ch (x), etc.). Los recopiladores del material del diccionario y autores del texto, Vilija Sakalauskienė, Rima Bacevičiūtė y Aldonas Pupkis, que heredaron el dialecto de sus padres y antepasados —por no hablar del fallecido profesor habilitado doctor Juozas Pikčilingis—, aportaron numerosas palabras y oraciones de carácter general para este diccionario dialectal; es decir, transcribieron todas las palabras que pudieron registrar a lo largo de varios años (sobre todo durante las expediciones estivales), descifraron las grabaciones y redactaron el texto del diccionario. Fue mucho trabajo. La Comisión Estatal de la Lengua Lituana, dependiente del Seimas de la República de Lituania, y la dirección de la Universidad de Vilna brindaron cierto apoyo a los responsables del diccionario (se rechazó la ayuda para la publicación).
Una obra de este tipo planteó numerosas cuestiones a todo un grupo de lingüistas. En teoría, quienes aportan el material deben ser personas nacidas y criadas en esa localidad (al igual que sus padres), hablar bien el dialecto conservado y evitar los elementos propios de la lengua escrita (que ya se han aprendido en otros lugares y no se han heredado). En los primeros tomos había bastantes elementos de la lengua estándar; en el tercero—
127
Recenzijos
parece predominar el léxico heredado, mientras que la morfología y la fonética apenas se ven alteradas por las novedades. Entre los elementos más recientes figuran: a) palabras introducidas y usadas por la vida administrativa; b) algunos ejemplos del llamado argot adoptados por la gente del campo y los intelectuales, procedentes de maestros, niños, jóvenes, seniūnijos, responsables de explotaciones agrícolas y empleados.
a) La lengua estándar ha influido recientemente en los siguientes casos: sanitòrija ‘sanatorio’ (p. 17), sántykiai ‘relaciones’ (p. 18), duodu, kam noriu (un insulto de unos juerguistas de Kaunas) (p. 21), sąžiningas, -a – no aparece en absoluto en el texto (solo nesąžiningi, que procede de hablantes de la lengua estándar), p. 29; sekùndė (1) ‘fracción de minuto’ – p. 35; patòbulina Grš – p. 38; centrãlin'us [katilus] Nm – p. 38; separúoti pieną – p. 40; simpàtiškas Grš, simpatiškùmas Lkš – ambos en p. 51; simulúoti Bbl – p. 51; skaitìklà Nm – p. 59; skvẽras Nm – 102; súrdotas (1) VšR = surdutas p. 224; suvéni̇ras Ssr – p. 225; šakárnas, -a (1) Br ‘desaliñado’ – p. 238; šaldìtavas (2) Šk, Grš – p. 240; šalni š'audù būvu Nm = šalnę š'audì būvo (en Kudirkos Naumiestis y Griškabūdis a menudo se les toma por gente de Veliuona; quizá solo lo diga así algún recién llegado o alguien de una familia mixta) – p. 241; uslànus Slv ‘banco’ – p. 306; it Šk = palabra del dialecto žemaičių y de la lengua estándar – p. 331; štãbelis (1) Lkš – p. 336; švãngas Snt (palabra de argot) – p. 354; táiga Lkč – p. 370; talmùdas Grš – p. 380; támsta (p. 381) Snt – aprendido en la escuela (en 1954 se rieron de mí por usarlo al conversar con un agricultor mayor, diciendo únicamente tamsta); trenirúoti Grš – p. 464, etc.
b) Deformaciones lingüísticas: ko·rú lì·di·to·je: = korių lydytùvą, lydìklį Grš (p. 23); sėdi (sobre los huevos) = ‘está incubando’ Nm, p. 259, senãĩ ‘hace mucho’ Snt, p. 36 – seniai; akmuo susėdo (‘la piedra se asentó’ [=se hundió]), pilnãĩ (=completamente), p. 42; šnùkis plì·tos prà·šo Br (argot de los gamberros de las grandes ciudades) – p. 131; ì·so dĩ's – VšR = iso·dĩ's – p. 132; vienas vakarúoti šùkas, kitas gi (= y el otro) ì· mù·ši Jnk – p. 220, trivogà Bbl palabra del ejército soviético y de la corte de A. Sniečkus – p. 480; (de un árbol) šaknį išimt Grš – p. 464; = išrãut (intrusión del argot) – p. 485; rūdeni mẽs labaĩ turtingi obuolčẽs =...tenemos muchas manzanas, al menos ricos de manzanas; Grš – p. 504; pritvirtinti ‘asignar a la tercera persona’ Br, Lkš, Ssr – p. 514; ...dúonos turėjom pilnaĩ Lkš – p. 541; pas jį (= a él) dinero: (= su dinero) ũ·že Šk – p. 541; ũ·že bič'ukai (= hombres) Šk – p. 541; škarãdnas, -à (4) Grš, Lkč – palabra de argot – p. 292; šmùtkės (2) ‘ropa’ Br (palabra del argot de Kaunas) – p. 312.
También hay formas dialectales que convendría corregir: atèina = atẽina Br (p. 9); ẹjẽũ = ẹjãũ Snt (p. 9); gẽr[s] = g’ẽr[s] Nm (fut. 1.ª pers. pl., p. 9); vẽ.l = vẽl Grš (p. 10); kapẽ.ikos = kapẽkos Slv (p. 10, Lkš, p. 20); sanarẽl = sanarẽl Šk (p. 11); nepasakì·si = nepasakì·si Lkš (p. 11); pasãki = pasãkė Nm (p. 13); sá·s'ùva Žlt y sá·s'ùva Lkš ‘cuaderno’, p. 20 = sá·s'ùva; rẽ·ki Snt ‘gritó, llamó’ p. 26 = rẽ·ki; pasėmẽ·s Žvr ‘habiéndose llevado’ = pas'ẽ·m'e·s (p. 27), lẽ·k'e, lẽkė Grš = lẽ·ke; màno Bbl = mànu (p. 29), mànu Nm = màno (p. 38), sė·ilė = sė·ili (p. 34); mō·ki·to·je Grš = mō·ki·to·je (p. 39), pero mō·ki·to·j'ė
128
Recenzijos
Žet – p. 74, septi·nezdė·šimt Slv ‘70’ = septýniaz·de·šimt (también así en p. 40); aplīn[k] Snt = aplīn[k] – p. 52; kutjù Lkč = kúju – p. 75; kìtrausim ‘seremos astutos’ Nm = kýt rausim – p. 81; pjok’ėlis Ssr = pjokė’lis – p. 80; vežt́s = vežt́s – p. 92; apsirė·dœ Nm = apsir’ė·dœ – p. 89, trūko ‘se rompió’ Grš = trūko – p. 89; skrāmna Šk resulta totalmente inesperado, cf. el préstamo skrum̃nas, -à Slv, Lkš, adv. skrum̃niai de LKŽₓᵢᵢ 1100 (Lkš) – p. 93; v’iená.í. = viená.í (p. 43, 152); žieda Grš = žieda (p. 91), išvašūoti Snt – p. 97 (cf. la misma palabra išvašūoti Snt, p. 602); slėpkivos Bbl = slėpkivos Bbl, p. 106; visa, ró·dos, grā·ba. Nm = visa, ró·dos, grā·ba (p. 106); rìje Ssr = rìje (p. 113); plėše Slv = plė·šœ – p. 115; s’uvūos Snt = siuvúos – p. 121; i·siso·d́s VšR = i·siso·d́s – p. 132; lužinė Grš = lužinė[ja] – p. 134; rū·kščors Grš – p. 135 (me pregunto si es posible pronunciarlo así); neižlėks Grš = neišlėks – p. 153; sprė·st Šk = sprė·st – p. 154; nusistakò·rint Nm ‘acabarse’ = nusistakòrit – 162; i· spīnta. Žlt = i·spinta. – p. 163; piena. = piena. p. 167; sen’ūnas Ssr – p. 168 = sen’ūnas – Slv, Snt, Lkš – p. 38; stī·gos Grš = stī·gos – p. 176; stós Žlt = stós – p. 185; acistó·si Bbl = acistósi – p. 186; žī·rklės Bbl (p. 195) y žī·rklės Bbl (p. 754); medin’ū [s] stri·pūs Bbl = medin’ū[s]… – p. 197; stūkis (2) Snt = stūkis (2) – p. 200; slāstai Lkš ‘trampa’ – p. 201, – sląstai (1) – p. 105; lė·tas Br = lė·tas – p. 201; su dviem Šk = su dviem – p. 210; acišukt Lkš e acuksi Grš = acišukt, acuksi – p. 214; no·tėvu Nm = no·tėvo – p. 215; i·sisūkor Lkš = i·sisūku, pero i·sisūku Nm = i·sisūkor p. 215; sūriai Šk = sūriai (oído en Žvr, Kbr) – p. 224; svėbelis (1) ‘cerilla’ = svėbelis – p. 229; linamī·n’us Snt = lināmī·n’us – p. 231; mė·s = mė·s Grš – p. 247; smė·lu Lpl = smė·lu (gen. sing.) – p. 246; atė·jo·Grš = atė·jo· p. 248; apstó·jœ Zp = apstó·jœ – p. 250; šėkas 4 (LKŽₓᵥᵢ 615 de Nm, Grš no queda claro si aparece, ¿o no es šėkas?); cabe dudar de la entonación de las palabras šėnės šėnis, pues en el ejemplo de LKŽₓᵥᵢ 616 no se distingue; ōbuolūs Šk = ōbuolūs – p. 272; i·šikna. Ssr = i·šikna. – p. 272; šiknāpurtis (1) Žlt palabra de una anécdota sobre las correcciones lingüísticas de K. Ulvydas – p. 272; nę·da Ssr = n’ę·da – p. 306; taisī·sis Snt = taisī·sis – p. 274; lī·tu. ‘lluvias’ Žlt = lī·tu. – p. 276, también lī·tu.s Lpl, p. 295, aplīn[k] Snt = aplīn[k – p. 277; vīlną Šk = vīlną – p. 277; širdì Grš – širdì – p. 284; uogōjū Lkč ‘arbustos de bayas’ = uogōjū Lkč (la misma frase) – p. 529; šituodu aparece por separado en la entrada de la palabra šitas y se repite – p. 287; kū·na Grš = kū·na – p. 290; sę·tūvi Lkč – p. 299 – cf. sę·tuvę (3ª) Grš, Ssr – p. 44; dūr̄ses Lkš = dūr̄ses – p. 312, pę·kla, Šk = pę·kla. – p. 313; mō·jœ Slv = mō·jœ – p. 379; užlī·jœ = užlī·jœ Slv – p. 379; su žaršim = su žaršim – p. 311; bro·līene VšR = bro·līene – p. 314; parėju Ssr = parėju – p. 323; vakarėlei Lpl = vakarėlei – p. 323; rūpi VšR = rūpi – p. 323; pašò·kīsim Snt ‘haremos bailar’ = pašò·kīsim – p. 323; špėga ‘espía’ Nm = špėga – p. 330; pīksta Šk = pīksta – p. 331; krė·zdavu Šk, neprikrė·zdavo:m Jnk = krė·zdavu, neprikrė·zdavom – p. 339, tė·kinu Nm = tė·kino – p. 331; ankstīva Grš (p. 352), pero ankstīvas,
129
Recenzijos
-à (4) en el tomo I; piētus vīrt Br (= [reikoe] piētus vīrt – p. 355); plūgas (1) Ssr = plūgas (2) – p. 356; liēsa Nm = liēsa – p. 361; pi'gdāũ Grš = pi'gdāũ – p. 371; givėt Šk = gi'v'ét – p. 374; trãukte trãukdavo Grš – p. 378 (pero correctamente trauktė trãukdavo en la misma oración, p. 455); algà. Šk = algà – p. 379; ac'ũ zdavo Grš = ac'ũ zdavo – p. 379; rīta Grš = rīta – p. 392; gi'vunē'li Šk = gi'vunē'li – p. 395; abdrõ ži Grš = abdrõ-ži – p. 397; teisingai Lkš = teisingai – p. 404; žmõ'ni:z bãi.lu.s Bbl = žmõ'ni. s... – p. 512, 523–524, 526, stvė'r'i,ėmė Snt = stv'éri p. 413; ko'k'ės ž'ūrkes Šk = kó'k'es... – p. 416; terliũgas, -ė (2) Lkč, alguien corpulento, pero en la oración t'erlũgos kók'os [piernas] – p. 417; tetėnas Lkš (Žvr, Grš), ¿puede convertirse en la forma tetėnč Lkš? – p. 421; t'ė'tūks Grš, ¿pudo surgir de tę'tūkas? – p. 421, linguõje Snt = linguõje – p. 425; t'iku Lkš = t'iku – p. 430; vietõ Grš = vieto[je] – p. 436; vaikãi Grš = vaikãi p. 421; ižgalã'stas Lkš, cf. ižgalã'stas Lkš = ižgalã'stas – p. 453; i būda = i būda – p. 454; pl. instr. dviem = dviem p. 454; tám šeimininkui Ssr = tám šeimininkui o šeimin'kui – 457; nulėkusi Šk = nulėkusi – p. 460; arklù, «caballos, arados»; no es una palabra zanavyka – p. 477; triũšai m. (4) = triũšai Ssr (4) – p. 479; tr'ũ zdavo – 479; tr'usūs tr'ūsœ Bbl (sin acento en absoluto) = tr'usùs tr'ū-sœ – p. 479; litu m. «lluvia» = l'ītu. Snt – p. 480; skõ'ni Lkš = skõ'ni. – p. 483; no stõ-gu Ssr = no stógu ~ nuo stógo – 486; rėkt Grš = rẽkt – p. 48; acitūpœ.s Lkš = acitū-pœ.s – p. 488; šo'kimas Lkš = šo'kimas (2) – p. 503; ko'ši Snt = kõ ši ~ kõšė – p. 471; teli-cã.ite Grš = teli'cãut'e – p. 499; turkýtė Nm (LKŽ XII 1141): oración sin acento, escrita por los propios editores del LKŽ como lengua estándar – p. 502, bė'ga Grš = bė'ga – p. 515; pl. gen. lít'is Grš = lít'is – p. 515; užvī'davu Snt = užvī'davu – p. 516; dúos Snt = dúos – p. 517; póter'us Snt = póter'us – p. 517; ū'kœ Br = ū'kœ – p. 522; neprarū'ki Šk = neprarū-ki – p. 523, prisirū'kœ.s Žvr = prisirū'kœ.s – p. 526; nuti'sus'os Bbl = nuti'sus'os – p. 526–527; ùsa. Ssr = ùsa. – p. 532; t'ikren'i'b'u Grš = t'ikren'i'b'u – p. 550; ž'ūrki Snt = ž'ūrki – 553; visõ'k'u. Šk = visõ'k'u. – p. 564; ž'ū'rim Ssr = ž'ū'rim – p. 568; acilõ šus Šk = acilõ šus – p. 564; tiė Bbl = tiė – p. 533; neišuteli'čœu Nm = neišutė'li čœu – 533; štakiėtu Snt – p. 534 = štakiėtu. Snt – p. 335; žã.rnãs Šk = žãrnas – p. 535; l'isk Žvr = l'isk – p. 539; jautės Grš = jautės – p. 568; valkatė'l'u. Bbl = valkat'ė'l'u. – p. 570, s'iki. Snt = s'īki. – p. 570; sõ du Šk = sõdu Šk – p. 583; išvarinėjo. Grš = išvarinė-jo – 583; išlėgdavo Grš = išlėgdavo – p. 601; piendz Nm = piendz p. 602; susigrėb'au Lpl = susigrėb'au – p. 605 (de estudiantes); kãeturezdėši[m] Nm = k'ãeturez,dė-ši[m] – p. 516; i p'ėkla. Šk = i p'ėkla. – p. 643; vėži. Lkš = vėži. Lkš, al igual que vėži. – p. 648; mūdu Grš = mūdu – p. 642; žadė Grš = žadė[jo] – p. 680; pirmūnė Žlt = pir-mūnė – p. 653; su viena Šk = su viena (invención estudiantil) – p. 656; tė'vu (!) ašaras ivã-rœ.s Grš – p. 586 (la misma oración); lūpom Br = lùpo.m – p. 657; n'ėra Jnk = n'ėra, n'ėr – n'ėr p. 657; gi'vė'davu Šk = gi'v'ė'davu – p. 658; viengėrklis, -ė Snt = viengėrklis
130
Recenzijos
(2) – p. 658; mùs Nm = mùs[u] – p. 662; aprėngtas Lkš = àprenk tas (dialecto nj, ¿palabra?) – p. 663; senùnas Šk – senũnas p. 664 (cf. la entrada seniūnas, p. 38); výkdyti, -o, -ė, pero en la entrada vỹgdo Jnk – p. 665; pòlku. SNT = pòlku. – p. 670; ãš PLB = ãš – p. 674; lẽtas Grš = lẽtas – p. 676; dúobe. SNT = duõbe. – p. 682; visàp SLV – dato de los kapsai, no de los zanavykai (familia mixta) – p. 686; kãjeu SSR = kãjau (formación ortográfica) – p. 687; kità turėdavo į pavarìt = kità... NM – p. 689; ùlič'o SNT – p. 690, no se ha destacado en absoluto; ižbėks JNK = ižbėks – p. 691; viščūkais SLV = viščūkais p. 692, etc.
Se indican acentuaciones incorrectas: skambùs, -ì (2) = (4) – 65; skyrýbos (2) Lkš = skyrýbos (?) – p. 78 (cf. skirìbu Grš – p. 80); skùpìbi. (1) SNT = 2 (p. 96); snarglė (2) BR = (4) – p. 128; spangális, -ė (1) «ciego» (2) = spangális Grš – p. 135; sulýgėšnis, -ė (2) SNT = (4), pues dicen sulìgesñtū – p. 218; sunkùlis, -ė (4) SNT = (2) – p. 220; svarbùs, -ì (1) = (4) – p. 229; špõsas (1), pero špòsūs LPL – p. 332 parece no permitir prever la acentuación 1; el instr. sing. su špòrais (p. 332) no indica la forma špòros; tampoco resulta convincente la forma šr̀ùbas (2) (p. 334); tekarmìà (1)? – p. 405; visiškài LKG – no se ha registrado el paradigma flexivo de esa palabra ni se ha destacado si es visiškai – p. 409; televizija (1) Lkš = televizija (1) (nj.) – 411; trimar̃gis (1) JNK = (2) – p. 471; triptìnis (1) Lkš = 2 – p. 476; trỹs (4) – las palabras monosilábicas no tienen clases acentuales; además, genitivo trijų NM – p. 477; instr. sing. pritveriamà ŽLT = pritveriama – p. 514; užsiėmimas BD, Lkš (1) = (2) – p. 540; vardijìmas (2) = (1) – p. 577; vieni dieninis, -ė (2) Lkš = (1) – p. 658; vienintėlis (1) Lkš = (2) – p. 658; vìsas, -à = (4); žérkolis (3ª) SNT = (1) – p. 706; voruškėlė f. (2) «mariquita», de LKŽXIX 995(Nz) = voruškėlė (2) – p. 701; acistóje.s SNT = acistóje.s – p. 705; tìngin'u SLV (y žiema, vã sara = žiema., vã sara. SLV) = tìngin'u – p. 706; žąsinas m. (1) = (3ᵇ) – p. 723; suvỹn'o ta (1) NM (así se oyó antes en ŽVR, Bajoraičiuose, VšR, pero no se ha destacado) – p. 738; ži dĩ kapãi NM = ži dũ... – p. 739; pažìrãvimas (1) JNK, pero solo se destaca pažỹravimas (1) – p. 753; krùmus SNT = krùmus – p. 760; žmògis tã Grš = žmògi stã – p. 763; didžiakó jis buvu = didžiakójis (2) – p. 770, etc.
No se indica la clase acentual: trinýtas, -a adj. = (1) = p. 471; trìnkteltas, -a Lkč = (1) – p. 427.
Las autoras encontraron muchísimas expresiones fraseológicas. Quizá esté bien, pero es dudoso que muchos proverbios largos (oraciones completas) sean fraseologismos. Por ejemplo, eik seniem šunim kulìų skūsti «vete al diablo» Šk – p. 36, también p. 348, 349; jopkìs išūti Šk «maldecir»; kaip stóvi teip brangùs JNK, NM, «sin bienes» – p. 190; kaip užsukta radìje SSR – p. 217; pero en la p. 314 ya no, sviedìni mùšti Šk «jugar al fútbol» – p. 534; nè Dievui žvakės, nè vėlniui šakės SNT – p. 239; į šalį SNT – p. 242; en la entrada ùtelės šerti se ofrece la oración o j[ls] čė uodù šė.rt ẽis JNK – p. 263.
Asimismo, cabe dudar de que sean fraseologismos expresiones como estas: senà mergà Grš, Šk – p. 37; skūrą nuimti «castigar», į smertį; po smerties; šūdas storijų, šūdas plonųjų «por ninguna parte…
131
Recenzijos
sekė ‘no además Snt (eslavismo, jerga)’ – p. 395; tikrumõj Antanas, ‘inseminador’ Snt (en otros lugares será Jõnas, Pẽtras, Albīnas, como también allí) – p. 544; la frase sobre el mes de vasaris aparece dos veces igual – p. 601.
A menudo se repite la misma expresión gráfica —considerada fraseologismo y metáfora—: víenas šykis nemeluoja Šk – p. 49; el supuesto fraseologismo po šimts pýpkių resultó ser la fraseolog. po šimts nueiti ir po šimts pýpkių: para la metáfora ė̃jo po šimc pípk'u viškas gerai Grš – p. 279; también se repite así: širdis ne vietoj ‘inquieto’: mà širdis ne vietoj Br y širdis ne vietoj ‘inquieto’: širdis ne vietoj – p. 285; la expresión ėjimą šunims kulnų (kūlių) skūst se ofrece en las pp. 348 y 349; turbūt velnias uodegą užmetė Snt ‘no se puede encontrar’ – p. 498, y turbūt velnias uodegą užmetė Grš y dar velnias uodegą užmetė p. 622; duoti tabòkos pauòstyti Šk – pp. 530 y 369; ¿por qué se necesita la oración tė uždarbači buvo paskàtinti (gerì Snt) para ilustrar la palabra žodžiui usai? – p. 532 (también aparece en la p. 536 junto a la palabra uždarbẏs); se dice que la fraseolog. užpakalis pilnas significa ‘saciado’ en Lkš, y otra sería pilnas užpakalis ‘saciado’ – p. 539; kalės vaikas ‘hijo de perra’ Lkš, Grš – de la jerga militar – p. 551; milėjo dainuot Grš – p. 616; veltui se incorporó de la lengua estándar, pues todavía en 1925 veltui no se entendía allí en los anuncios locales de relatos antiguos); venà, ventiliãtorius no son palabras dialectales – p. 526; visas, -à ir visi, visos se registran como palabras separadas, y también se repite el fraseologismo po visõm keturiõm ‘muy largo’.
Se expresa descontento con la vida actual de Lituania y con el pueblo en general: prasigi-v'ė̃nom (= prasigi-v'ė̃no·m), prasisiėkėm / o su tuo litù susikalbėt negalù Jnk; mà ją smalà / ta trispalvė. Snt (p. 114, repetido en la p. 477); tók'u vagũ kaip lietuvẽi tai n'ėrà Br – p. 210; tàs / ka jĩ šìmc / lãndzbergis Jnk – p. 279; jeи gi·v'ė̃n'imas ši·diškas būvu prie tō[s] = tō smetõ·nos Snt – p. 342 (bueno, qué se le va a hacer: mostramos los pensamientos ocultos de antiguos personajes, incluso ante los descendientes del padre de la lengua, Jonas Jablonskis); šitām tá·rpœ tai sunkù gi·vė́t Grš – p. 389; jéi nebūtų. tarìbu. valdž'õs / ubagijè būtù pasidã·rusi Br – p. 519; ūš tàii ir paniekino· baltūši / ka teisingus vaidìnimu[s] sù·kė Nm – p. 549; vītis (2), emblema del escudo de armas del Estado lituano = Výtis (2) p. 695.
Debió de faltar atención editorial y se confió demasiado, aunque se invirtió mucho trabajo. Sin duda, los usuarios del diccionario reconocerán los errores y no los difundirán en sus investigaciones (esto está muy claro y es comprensible). Estas cosas ocurren por las prisas y la falta de cuidado; qué se le va a hacer ahora.
Vytautas Antanas Vitkauskas
Instituto de la Lengua Lituana
P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva
132