scieee Open visual document viewer

Vilija Sakalauskienė, Klementina Vosylytė, red. „Zanavykų šnektos žodynas III, S–Ž“

Vytautas Antanas Vitkauskas

Full text

Acta Linguistica Lithuanica LV (2006), 127 — 132 Recenzijos Reviews VILIJA SAKALAUSKIENE, KLEMENTINA VOSYLYTE, red., Zanavykų šnektos žodynas III, S—Z Teksto autorės: Rima BacEvičiūrė, Riruūrė PETROKIENE, VILLA SAKALAUSKIENE, KLEMENTINA VOSYLYTE Vilnius: MoOKSLO IR ENCIKLOPEDIJŲ LEIDYBOS INSTITUTAS, 2006, 776 p. ISBN 5-420-01590-0 (3 Tomas), 5-420-01505-6 (BENDRAS) Pasirodė tarminio Zanavykų šnektos žodyno trečias tomas (raidėmis s—Z prasidedan- tys žodžiai). Tai nemenkas mūsų mokslo ir kultūros darbas, medžiaga iš bendrinės kalbos pagrindo šnektų, kalbos istorijai tai ypatinga knyga iš J. Jablonskio, J. Pik- Čilingio, P. Vaičaičio ir dešimčių, šimtų ir tūkstančių kultūros veikėjų, paveldėjusių šnektą iš amžių, iš istorijos glūdumų (jau kiek priėmusių ir menkesnių miestiškų dalykų). Dirbo, ieškojo, užrašinėjo žodžius daugybė jaunimo, vadovavo senojo Vilniaus universiteto žymūs filologai Juozas Pikčilingis, Aldonas Pupkis, Giedrius Subačius, Giedrė Čepaitienė (Kudirkaitė) ir daug kitų. Daryta daug magnetofono įrašų, svars- tytas kartotekos duomenų tikrumas, visi pavyzdžiai pateikti supaprastinta fonetine transkripcija (gaila, kad nenurodomi garsai o — trumpasis o, 7 — gomurinis n prieš prieb. g, k, duslusis ch (x) ir t. t. Tą šnektą paveldėję iš savo tėvų ir protėvių, žo- dyno medžiagos rinkėjai ir teksto rašytojai Vilija Sakalauskienė, Rima Bacevičiūtė, Aldonas Pupkis, nekalbu jau apie velionį prof. habil. dr. Juozą Pikčilingį, pateikė daugybę žodžių, sakinių visuotinio pobūdžio šiam tarminiam žodynui, t. y. visus Zo- džius, pajėgtus užfiksuoti per kelerius metus (ypač per vasaros meto ekspedicijas), šifravo įrašus, rašė žodyno tekstą. Darbo buvo daug. Žodyno rengėjus šiek tiek rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo ir VU vadovybė (leidybos remti atsisakyta). Šitoks veikalas visam kalbininkų būriui iškėlė daugybę klausimų. Juk medžiagos teikėjai teoriškai turi būti toje vietovėje gimę ir augę žmonės (taip pat ir jų tėvai), gerai kalbėti išlaikyta šnekta, vengti rašto kalbos dalykų (tai jau išmokta iš šalies, nepaveldėta). Pirmuose tomuose bendrinės kalbos dalykų buvo gana daug, trečiaja- 127 Recenzijos me lyg ir vyrauja paveldėtoji leksika, o morfologija, fonetika beveik neiškraipoma naujovių. Iš naujesnių dalykų būtų: a) administracinio gyvenimo atnešti ir pavar- tojami žodžiai, b) kokie kaimo žmonių ir inteligentų nusitverti vadinamojo slengo pavyzdžiai iš mokytojų, vaikų, jaunimo, seniūnijų, ūkių vadovų ir tarnautojų. a) Bendrinė kalba naujai paveikusi bus šiais atvejais: sanitorija ,sanatorija‘ (p. 17), sdntykiai „bendravimas“ (p. 18), duodu, kam noriu (blevyzga iš Kauno palaidūnių) (p. 21), sąžiningas, -a — tekste visai neduota (tik nesąžiningi, tai iš bendrinės kalbos kal- bėtojų) p. 29; sekūndė (1) „minutės dalelė“ — p. 35; paté-bulina Grs — p. 38; centralin'us [katilus] Nm — p. 38; separūoti piena — p. 40; simpatiškas Gaš, simpatiškūmas Lkš — abu p. 51; simul'ūoti Be. — p. 51; skaitikla Nm — p. 59; skvėras Nm — 102; sūrdotas (1) VšR = surdutas p. 224; suveniras Ssr — p. 225; Sakdrnas, -a (1) Br ,praSmatnus‘ — p. 238; šaldittūvas (2) Sk, Gaš — p. 240; šalini š'audū“ būvu Nu = šalinę: š'audii būvo: (Kudirkos Naumiestis, Griškabūdis dažnai verčiami veliuoniškiais, gal tik taip taria atvykėlis ar mišrios šeimos žmogus koks — p. 241; uslanus Suv „suolas“ — p. 306; it Sk = žemai- čių tarmės ir bendrinės kalbos žodis — p. 331; štabelis (1) Lkš — p. 336; švancas Snr (žargono žodis) — p. 354; tdiga Lkč — p. 370; talmudas Gaš — p. 380; tamsta (p. 381) SNT — išmokta iš mokyklos (1954 m. juoktasi iš manęs, vartojusio pokalbiuose su vyresniu ūkininku tiktai tamsta); trenirūoti Grs — p. 464 ir kt. b) Kalbos iškraipos: kor'ū liditojje = koriū lydytūvą, lydiklį Gaš (p. 23); sedi (ant kiaušelių) = ,tūpi“ Nm, p. 259, senai „seniai“ Swr, p. 36 — seniai; akmuo susėdo (= nugrimzdo), pilnai ( = visai), p. 42; snūkis pli tos pra šo Br (didžiųjų miestų chuliganų žargonas) — p. 131; isod'is — VSR = isodTs — p. 132; vienas vakartioti sūkas, kitas gi (= o kitas) i mirsi Juk — p. 220, trivoga BeL tarybinės armijos ir A. Sniečkaus dvaro žodis — p. 480; (medžio) šaknį išimt Gaš — p. 464; = išrdut (žargono veržimasis) — p. 485; rūdeni mas labai turtingi obuoleis = ...turim daug obuolių, bent turtingi obuolių: Gaš — p. 504; pritvirtinti „3 r. priskirti“ Br, Lkš, Ssr — p. 514; ...dilonos turėjom pilnai Lks — p. 541; pas ji (= jam) pinigū (= jo pinigai) Ze Sk — p. 541; ūže bič'ūkai (= Vyrai) Sk — p. 541; škarūdnas, -a (4) GrS, Lk¢ — žargono žodis — p. 292; šmūtkės (2) „drabužiai“ Br (Kauno žargono žodis) — p. 312. Yra ir šiaip taisytinų šnektos formų: ateina = atéina Ba (p. 9); ejaeū = ejai Snt (p. 9); geėr[s] = g'er[s] Nu (būs. I. 3 asm., p. 9); vé.l = vėl Gaš (p. 10); kapé.ikos = kapčikos Siv (p. 10, Ls, p. 20); sanarči = sanarėi Sk (p. 11); nepasakis'i = nepasa- kisi Lxš (p. 11); pasūki = pasdke Nu (p. 13); sd.s'uva Zur ir sas'uva Lxš sąsiuvinis“, p. 20 = sa.s'uva; rėki Snr „rėkė, šaukė“ p. 26 = réki; pasémoees Zvr ,pasiémes’ = pas'ė- m'ee's (p. 27), l&k'ce „lėkė“ Gaš = l&ke; mano Be. = manu (p. 29), manu Nm = mdno (p. 38), sé.ile Lrš = sé.ili (p. 34); mokitoje Gr = mokitojee (p. 39), bet mékitojee 128 Recenzijos ŽET — p. 74, septinoezdė.šimt Suv ,70° = septyniaz de.šimt (taip ir p. 40); aplin[k] Snt = apliū[k] — p. 52; kujū Lk¢ = kūju — p. 75; kitrausim ,gudrausim‘ Nm = kytrausim — p. 81; pijok'ėlis Ss = pijokėl'is — p. 80; vež'is = vež'is — p. 92; apsiredoe Nm = apsir'é - dee: — p. 89, trūčko „plyšo“ GRš = tritko — p. 89; skrdanina Sk visai netikėta, plg. skolinį skruriinas, -ū Sv, Lkš, priev. skrurūniai iš LKZ, 1100 (Lxš) — p. 93; v'iend.i. = viend.i (p. 43, 152); Ziéda Gaš = žieda(p. 91), išvaštioti Snt — p. 97 (plg. tą patį žodį išva- šūoti Swr, p. 602); slėpkivos Be. = slėpkivos BeL, p. 106; visa., rodos, gra- ba. Nm = visa, rėdos, gra.ba (p. 106); rijoe Ssk = rijee (p. 113); plėšoe Sv = plé- See — p. 115; s'uvuos Snt = siuviios — p. 121; isisodis VSR = isisodis — p. 132; lužinė Gaš = lužinė [ja] — p. 134; nikscos Grs — p. 135 (kažin ar taip įmanoma ištarti); neižlėks Gaš = neišlėks — p. 153; spražst Sk = spražst — p. 154; nusistak>- rint Nm „nusibaigti“ = nusistakorit — 162; i spirita. Zit = i spinta. — p. 163; piena. = piena. p. 167; sen'irnas SsR — p. 168 = s'en'irnas — Sv, Snr, Lkš — p. 38; stigos Gr§ = stigo's — p. 176; sté's Zur = stos — p. 185; acistosi BBL = acistdsi — p. 186; ži.rkles Ba. (p. 195) ir žirkles Bar (p. 754); medin'ū [s] stripūs Bal = medin’i[s]... — p. 197; stūkis (2) Snr = stūkis (2) — p. 200; slūstai Lxš „spąstai“ — p. 201, — sld-stai (1) — p. 105; lė- tas Br = lėtas — p. 201; su dviem Sk = su dviém — p. 210; acisūkt Lx ir acuksi Grš = acisūkt, acūksi — p. 214; no tėvu Nm = no tėvo — p. 215; isisūko Lrš = isisūku, bet iįsisūku Nm = isisūko: p. 215; sūriai Sk = sūriai (girdėta Žva, Ker) — p. 224; svėbelis (1) ,„degtukas“ = svébelis — p. 229; linamin'us Swr = linūm'in'us — p. 231; més = més Gaš — p. 247; smėl'u Lr. = sm'ėl'u (vns. kilm.) — p. 246; atėjo Gaš = atėjo p. 248; apstojoz Zr = apstėjoe — p. 250; šėkas 4 (LKŽ,., 615 iš Nm, Grs nėra akivaizdžiai i. B pateikta, ar ne šėkas); abejotina žodžių šėnės šėnis priegaidė, nes LKZ... 616 pavyz- dyje (neskiriama); 6buol'us Sk = Gbuol'us — p. 272; i. šikna. Ssk = į šikna. — p. 272; Sikndpurtis (1) Zur anekdoto apie K. Ulvydo kalbos taisymus žodis — p. 272; nėda Ssr = n'é¢da — p. 306; taisisis Snr = taistsis — p. 274; litu. lietų Ziv = litu. — p. 276, taip pat [Ftu.s Lew, p. 295, aplin[k] Snt = aplirik — p. 277; vilną Sk = vilną — p. 277; širdi RS — Šširdi: — p. 284; uogojų Lrč ,uogienoju’ = uogėjų Lrč (tas pats sakinyje) — p. 529; šituodu pateiktas žodžio šitas str. atskirai pakartotas — p. 287; kiina' Gr$ = kina — p. 290; setūvi Lk¢ — p. 299 — plg. setuvé (3?) Gaš, Ssk — p. 44; dirses Ltš = dirses — p. 312, požkla, Sx = paėkla. — p. 313; mėjae Sv = méjee — p. 379; ulijee = ulijoe Sv — p. 379; su Za'sim = su žasim — p. 311; broliėne VSR = brol’iene — p. 314; parėju Ssr = parėju — p. 323; vakarėlei Ler. = vakarėlei — p. 323; rūpi VSR = riipi — p. 323; pašo- kisim Swr ,paSokdinsime’ = pasokisim — p. 323; špiega. šnipą“ Nm = špiėga — p. 330; piksta Sx = piksta — p. 331; krėzdavu Sk, neprikrėzdavo:m Juk = krėzdavu, neprikréz- davom — p. 339, tėkinu Nu = tėkino — p. 331; ankstiva' Gaš (p. 352), bet ankstyvas 129 Recenzijos -d (4) I tome; pietus virt Br (= [reikae] pičtus virt — p. 355); plūgas (1) Ssk = plūgas (2) — p. 356; liėsa': Nm = liesa: — p. 361; pigdaū Gaš = pig'daū — p. 371; givét Sk = giv'ėt— p. 374; traukte traukdavo Gaš — p. 378 (bet taisyklingai trauktė trdukdavo tame pat sakinyje p. 455); alga. Sk = alga — p. 379; ac'ūzdavo Grs = ac'ūzdavo — p. 379; rita: Grs = rita — p. 392; givunéli Sk = givunėl'i — p. 395; abdro ži Gaš = abdrė- ži — p. 397; teisingai Lkš = teisingai — p. 404; žmonis bai.lu.s Bal = žmėoni. s...— p. 512, 523-524, 526, stvėr'i „ėmė“ Swr = stv'éri p. 413; kok'ės ž'ūrkes Sk = kék'es... — p. 416; terliūgas, -ė (2) Lx¢ kas stambus, bet sakinyje t'erl'ūgos kok'os [kojos] — p. 417; tetėnas Ls (Zvr, Gaš) ar gali pavirsti forma tetcėfic Lkš — p. 421; tetitks Gaš iš tettūkas argi ga- lėjo atsirasti — p. 421, linguojoe Swr = lingūoje — p. 425; tiku Lrš = tiku — p. 430; vieto Grs = viéto[je] — p. 436; vaikai Grš = vaikai p. 421; ižgala stas Lxš, plg. iZgala stas Lkš = izgaldstas — p. 453; i biida: = i birda — p. 454; dgs. in. dviem = dviém p. 454; ta.m šeimininkūi Ssk = ta.m Seiminifikui ar SeiminTkui — 457; nulékusi Sk = nulékusi — p. 460; arklir ,arkly, Zagriu‘ ne zanavykų žodis — p. 477; triūšai sm. (4) = triušai Ssr (4) — p. 479; trirzdavo: — 479; tr'usus tr'usce Bel (visai nekirčiuota) = tr'usis trii- see — p. 479; litu sm. „lietų“ = Itt. Snt — p. 480; skoni: Lks = skoni. — p. 483; no sto - gu SsR = no stogu — nuo stogo — 486; rékt Gaš = rekt — p. 48; acititpee.s Lkš = acitir- pee.s — p. 488; Sokimas Lkš = šo:kimas (2) — p. 503; kė:ši Snr = kd ši ~ kūšė— p. 471; teli-- cd.ite: Gaš = teli-¢dit'e — p. 499; turkyté Nm (LKZ, 1141) — nekirCiuotas sakinys, LKŽ redakcijos pačių parašytas kaip bk — p. 502, bėga Grš = bėga — p. 515; dgs. gal. lit'is Gaš = litis — p. 515; užtvi davu Snr = užtvidavu — p. 516; diios Snt = duds — p. 517; poter'us SNT = poter'us — p. 517; itkee Br = iūkoe: — p. 522; nepraritki Sk = neprarii- ki — p. 523, prisirūkkoe:s Žva = prisiritkce.s — p. 526; nutisus'os Bs. = nutisus'os — p. 526-527; itsa. Ssk = itsa. — p. 532; tikrentb'u Gaš = tikrenTb'u — p. 550; žūrki Snt = ž'ūrki — 553; visok'u. Sk = viso k'u. — p. 564; žitrim Ssr = ž'ūtrim — p. 568; acild Sus Sk = acilošus — p. 564; tié BaL = tié — p. 533; neišuteličozu Nm = neisutél'i čoeu — 533; štakietu Swr — p. 534 = štakiėtu. Snr — p. 335; #d.rnas Sk = žarnas — p. 535; lisk Žva = lTsk — p. 539; jautiés GrS = jauties — p. 568; valkatėl'u. Ba. = valkat'ėl'u. — p. 570, stki. Swr = s'ūk'i. — p. 570; sėdu Sx = sodu Sk — p. 583; išvarinėjo. Grš = išvarinė- jo — 583; išlėgdavo Gaš = išlėgdavo — p. 601; piendz Nu = piendz p. 602; susigreb'au Le. = susigrėbau — p. 605 (studentų); keturezdesiim]l Nm = k'ežturez deė-- šilm] — p. 516; i: paėkla. Sk = i p'@kla. — p. 643; vėži. Ltš = vėži. Lk, kaip ir vėži. — p. 648; mūdu Gaš = mūdu — p. 642; žadė Gaš = žadė [jo] — p. 680; pirmūjrie Žir = pir- mitine — p. 653; su viena Sk = su viena (studentų pramanas) — p. 656; tėvu (!) ūšaras ivū-- roe:s GrS — p. 586 (tas pats sakinys); litpom Br = lūpom — p. 657; nėra Juk = n'erū, nėr — nėr p. 657; givėdavu Sk = giv'@davu — p. 658; viengerklis, -ė Snt = viengėrklis 130 Recenzijos (2) — p. 658; mirs Nm = mus[u] — p. 662; apréngtas Lkš = aprenktas (nj tarmė, žodis ?) — p. 663; sen'tinas Sk — sen'ūnas p. 664 (plg. lizdą seniūnas p. 38); vykdyti, -o, -ė, bet lizde vigdo: Juk — p. 665; pol'ku. Snt = pilku. — p. 670; aš Pris = ds — p. 674; lėtas Gaš = lėtas — p. 676; diiobe. Snt = duobe. — p. 682; visap Suv — nezanavykų, o kapsų (mišrios šeimos) faktas — p. 686; ka jeeu Ss = ka jau (rašybos darinys) — p. 687; kita turėdavo i pavarit = kita ... Nm — p. 689; irli-¢'o Snt — p. 690 visai neiškelta; ižbėks Juk = ižbėks — p. 691; višč'ūkais Srv = višč'ūkais p. 692 ir t. t. Pateikiamos ne tos kirčiuotės: skambūs, -i (2) = (4) — 65; skyrybos (2) Lkš = skyrybos (?) — p. 78 (plg. skirfbu Gaš — p. 80); skupibi. (1) Swr = 2 (p. 96); snarglė (2) Br = (4) — p. 128; spangalis, -ė (1) „neregys“ (2) = spangdlis Grs — p. 135; sulygėsnis, -ė (2) Snt = (4), nes sako suligesn'ū — p. 218; sunkūlis, -ė (4) Snt = (2) - p. 220; svarbūs, -i (1) = (4) — p. 229; špdosas (1), bet šposūs Ler — p. 332 lyg ir neleistų nu- matyti 1 kirč.; vns. in. su Sporais (p. 332) nerodo šporos lyties; šr'irbas forma (2) irgi nejtikinama (p. 334); tekarnia (1) ? — p. 405; visiškai Lx¢ — to žodžio kaitomos para- digmos neužrašyta ir neiškelta, ar ne visiškai — p. 409; televizija (1) Lks = televizija (1) (nj.) — 411; trimargis (1) Jux = (2) — p. 471; triptinis (1) Lxš = 2 — p. 476; trys (4) — vienskiemeniai žodžiai kirčiuočių neturi, be to, triju kilm. Nm — p. 477; vns. in. pritveriama Žir = pritveriama — p. 514; užsiėmimas Bp, Lk§ (1) = (2) — p. 540; vardijimas (2) = (1) — p. 577; viendieéninis, -é (2) Lx8 = (1) — p. 658; vienintėlis (1) Lkš = (2) — p. 658; visas, -ū = (4); zérkolis (3%) Snt = (1) — psl. 706; voruské’lé sf. (2) „boružė“ iš LKZ__995(Nz) = voruskélé (2) — p. 701; acistojce.s SNt = acisté jee.s — p. 705; tingin'u Sv (ir Ziéma, vd sara = Ziéma., va sara. Swv) = tingin'u — p. 706; Zdsinas sm. (1) = (3%) — p. 723; suvin'ota (1) Nu (taip girdėta anksčiau Zvr, Bajoraiiuose, VSR, o neiskelta) — p. 738; ži dit kapai Nm = Ziduw ... — p. 739; pagiravimas (1) Jk, O iškelta tik pažyravimas (1) — p. 753; kritmus Snr = krūmus — p. 760; Zmo-gista Gaš = žmogista — p. 763; didZiakéjiz buvu = didZiakojis (2) — p. 770 ir t. t. Nenurodoma kirčiuotė: trinytas, -a adj. = (1) = p. 471; trinkteltas, -a Lx¢ (1) — p. 427. Autorės rado labai daug frazeologizmų. Gal ir gerai, bet abejotina, ar daug ilgų || patarlių (ištisų sakinių) yra frazeologizmai. Pvz., eik seniem šunim kuliū skūsti ,eik po velnių“ Sx — p. 36, dar ir p. 348, 349; jopkiūs įsiūti Sx „keikti“; kaip stovi teip brangūs JNK, Nu, ,be turto“ — p. 190; kaip užsukta radije Ssr — p. 217; o p. 314 jau ne, sviedinį mūšti Sk „futbolą žaisti“ — p. 534; nė Diévui žvakės, nė vėlniui šūkės Snr — p. 239; į šalį SNT — p. 242; ūtėles šėrti lizde pateiktas sakinys o ji[s] čoe uodir šė.rt éis Juk — p. 263. Taip pat kažin ar frazeologizmai yra tokie pasakymai: send merga Gaš, Sk — p. 37; skūrą nuirūti „bausti“, į smeftj; po smefties; šūdas storijju, šūdas plonūjų „niekur nepasi- 131 Recenzijos seke‘ ne be to Snr (slavizmas, Zargono) — p. 395; tikrumėj Antanas, ,sėklintojas“ Snr (kitur bus Jonas, Pėtras, Albinas, kaip ir ten) — p. 544; sakinys apie vasariaus mėn. du kartus tas pats — p. 601. Dažnai tas pats vaizdingas pasakymas kartojamas — laikomas frazeologizmu ir metafora: vienas sykis nemeltioja Sk — p. 49; tariamas frazeologizmas po šimts pypkių tiko fraz. po Simts nueiti ir po šimis pypkių: metaforai ėjo po Simc pipk'u viskas gerai Gaš — p. 279, kartojama ir šitaip: širdis ne vietoj „neramu“: ma širdis ne viétoj Br ir širdis ne vietoj neramu“: širdis ne viétoj — p. 285; apie ėjimą šunims kulnų (kūlių) skūst teikia- ma p. 348 ir 349; turbūt vėlnias tiodegą ūžmetė Snr „negalima rasti“ — p. 498, ir turbūt velnias tiodegq ūžmetė Gaš ir dar vélnias ūodegą ūžmetė p. 622, dioti tabokos patiostyti Sk — p. 530 ir 369; kam žodžiui ūsai iliustruoti reikalingas sakinys te uždarbdi būvo: paska tinti (geri SNT) — p. 532 (jis yra ir p. 536 prie žodžio uždarbys); esa fraz. ūžpakalis pilnas „sotus' Lrš ir kitas esąs pilnas ūžpakalis ,sotus’ — p. 539; kalės vaikas ,pavainikis’ Lkš, Gaš — iš kariuomenės žargono — p. 551; milėjo dainūot Gaš — p. 616; veltui iš bendrines kalbos gautas, nes dar 1925 veltui vietos skelbimuose senųjų pasakojimu buvo ten nesuprantamas); vend, ventiliūtorius ne tarmės žodžiai — p. 526; visas, -d ir visi, visos padaryti atskiri žodžiai, tai ir frazeologizmas po visom keturiom „labai ilgas“ kartojamas, Keliamas nepasitenkinimas dabartiniu Lietuvos gyvenimu, tauta apskritai: prasigi- vi@&nom (= prasigiv'eėnom), prasisiekem / o su tio litū susikalbėt negal'ū Juk; ma jc smala / ta trispalvae. Snt (p. 114, pakartota p. 477); tėk'u vag'ū kaip lietuvėi tai n'era Br — p. 210; tas / ka ji šime / lanidzbergis Juk — p. 279; joeu giv'en'imas šiidiškas būvu prie to[s] = to smetonos Swr — p. 342 (na, ka gi, parodome savo paslėptas buvusių veikėjų mintis, net prieš kalbos tėvo Jono Jablonskio vaikaitį); šitam ta.rpae tai sunki g'iveėtt Gaš — p. 389; jé.i nebirtu. taribu. valdž'ūs / ubagijaė biti. pasidar'usi Br — p. 519; us tai ir paniėkino: baltūši / ka teisingus vaidinimu[s] sake Nu — p. 549; vitis (2) Lietuvos valstybės herbo ženklas = Vitis (2) p. 695. Bus trūkę redagavimo dėmesio, per daug pasitikėta, nors darbo įdėta daug. Klai- das Žodyno vartotojai, be abejo, suvoks ir jų neplatins savo tyrinėjimais (tai labai aišku ir suprantama). To atsiranda per skubėjimą ir neatidumą, ką dabar padarysi. Vytautas Antanas Vitkauskas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 132