Apie naujas veiksmažodžių 3 asmens galūnių paieškas

Pastabos ويُضاف إلى ذلك أن V. Vitkauskas يسيء تفسير تخميني بشأن تأثير اللاتفية أو اللغات السلافية. فأنا، أولًا، لا أزعم في أي موضع أن -elis لدى الساموجيتيين والفيلنيكيين من الأوكشتايتيين هي نتيجة تأثير اللاتفية والسلافية، على التوالي. إنما أحاول ببساطة البحث عن تفسير لوجود أسماء المستنقعات متعددة المقاطع المكتوبة باللاحقة -elis حتى في تلك المناطق التي يُفترض فيها عادةً وجود اللاحقة التصغيرية -ėlis: في جنوب ليتوانيا وشمالها الشرقي، وفي المنطقة المحيطة بزيلفا وألنتا ورودنينكاي9. ومن المؤكد أن بعض أسماء المستنقعات هذه على الأقل، ذات اللاحقة -elis (-elė)، ربما نشأت بفعل التأثير السلافي؛ قارنوا ذلك بكتابة أسماء أماكن السكن والأسماء الشخصية الليتوانية ذات البنية المماثلة في المصادر السلافية: Tra[fz]kunele10 1744، 1771، Traszkunele 1775، 1784 =، الليتوانية Troškūnėliai (مقابل Troškūnų sen.)، وWilunele 1784 =، الليتوانية Vilūnėliai (قرية في مقاطعة جيزناس)، وVanagelis11 1689 (سكارولياي) =، الليتوانية Vanagėlis، وWederelis 1626 (كاوناس) =، الليتوانية Vėdarėlis، وZemoytel 1628 (كاوناس) =، الليتوانية Žemaitėlis، وهكذا. Laimutis Bilkis معهد اللغة الليتوانية شارع P. Vileišio 5، 10308 فيلنيوس، ليتوانيا حول أبحاث جديدة عن نهايات الشخص الثالث للأفعال من المعروف منذ زمن طويل أن صيغ الشخص الثالث في الأفعال الليتوانية، التي لا تميز بين العددين، تطابق جذوعًا صوتية خالصة، ولا توجد أي آثار تدل على أنها امتلكت نهايات في أي وقت مضى. ويعدّ Pisani وToporov وIvanov وSchmalstieg وكثير من الباحثين الآخرين هذه السمة في اللغة الليتوانية ذات أهمية خاصة لإعادة بناء الحالة الأصلية للفعل ولدراسة النمطية اللغوية. وهي تنعكس بوضوح في النظام التزامني للفعل الليتواني، حيث تشكل نهايات الجذوع الصوتية للشخص الثالث أساسًا لاشتقاق كثير من الصيغ. ga -ėlis (انظر Razmukaitė, M. Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija، فيلنيوس: معهد اللغة الليتوانية، جامعة Vytautas Didžiojo، 1998، 34–35، 36–40). 9 انظر Bilkis, L. Lietuvių priesaginiai deminutyviniai helonimai. Acta Linguistica Lituanica 41، 1999، 70. 10 تُستقى أسماء الأماكن التاريخية من ملف أسماء الأماكن التاريخية في قسم المعجم. 11 تُستقى الأسماء الشخصية التاريخية من ملف الأسماء الشخصية التاريخية في قسم المعجم. 109 Pastabos Todėl gana netikėtas atrodo Vaskelienės straipsnyje (2006: 83–93) teikiamas siūlymas 3 asmens formų kamiengalio balsius laikyti galūnėmis ir pagal jas nustatyti dalyvių bei padalyvių išvedimo taisykles. Autorei atrodo, kad iki šiol „nėra vienos nuomonės dėl veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens baigmens – vienų kalbininkų teigiama, kad šis asmuo galūnės neturi, kiti kalbininkai mano, kad dabartinės lietuvių kalbos požiūriu tikslinga ją laikyti galūne“ (85). Tą būklę, neva leidžiančią laisvai pasirinkti, autorė iliustruoja gretindama darbus, kuriuos vieną nuo kito skiria dešimtmečiai: Jablonskio gramatikas (1901, 1922), Ambraškos ir Žiugždos vadovėlį (1937), LKG antrąjį tomą (1971), Lietuvių kalbos žinyną (1998) ir kt. Įdomu, kad taip gretinant autorei net nekilo klausimas, kodėl Jablonskis tik pirmajame lietuvių kalbos vadovėlyje (1901) 3 asmens formų baigmenis yra pavadinęs galūnėmis, o nuo 1922 m. gramatikos jau nuosekliai kalbėjo apie 3 asmens liemen galius. Nesusimąstyta ir dėl to, kodėl DLKG autoriai nusprendė keisti LKG antrajame tome pateiktą požiūrį į veiksmažodžio asmenavimą, kodėl Paulauskienė (2006: 155tt.) atsisakė savo ankstesnio (1979: 133) siūlymo sinchroniniu atžvilgiu laikyti 3 asmens baigmenis galūnėmis (beje, tokią prielaidą 1974: 182 laikė galima ir šių eilučių autorius). Tų pasikeitimų priežastis – tai po diskusijos dėl asmens formų pateikimo LKG II tome (Girdenis, Žulys 1973: 208–209; Ambrazas ir kt. 1974: 182–184) atlikti išsamūs lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo tyrimai. Iš jų svarbiausi yra Žulio (1975) ir Bulyginos (1977) darbai. Juose tvirtai įrodyta, kad sinchroninė lietuvių kalbos veiksmažodžių asmenavimo sistema gali būti skaidriai ir nuosekliai aprašyta tik laikant 3 asmens formų baigmenis balsiniais kamiengaliais, o bandymai juos versti galūnėmis užtemdytų asmenavimo daugybe dirbtinių fleksijų. Tiesiog keistas dalykas, kad tie reikšmingiausi kalbamuoju klausimu tyrimai liko autorės nepastebėti, nors jais pagrįstas veiksmažodžių kait ybos aprašas visose trijose Lietuvių kalbos institute parengtose vienatomėse lietuvių kalbos gramatikose (1985, 1994–42005, 1997–22006), Lietuvių kalbos enciklopedijoje (1999), Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje (Valeckienė 1998) ir daugelyje kitų darbų. ولا تساعد صياغة اسم المفعول في البحث عن نهايات الشخص الثالث للأفعال التي لا تُصرَّف. وتختلف قواعد اشتقاق أسماء المفعول والظروف الفعلية المقترحة في المقالة عن القواعد المألوفة في مصطلح النهايات المستخدم فحسب، وفي اللاحقة المكتشفة حديثًا لأسماء المفعول الحاضرة -am / -om / -im (91). 110 Pastabos BIBLIOGRAFIJA Ambraška, J., Žiugžda, J. 1937: Lietuvių kalbos gramatika I. Kaunas. Ambrazas, V., Sližienė, N., Valeckienė, A. 1974: Keletas svarstytinų lietuvių kalbos morfologijos klausimų. Baltistica 10 (2), 177–186. Bulygina, T. V. 1977: Opyt „dinamičeskogo“ opisannija litovskogo sprjaženija. In: Problemy teorii morfologičeskix modelej, Moskva: Nauka, 236–269. DLKG = Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1994–42006. Dobrovolskis, B. ir kt., Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas: Šviesa. Girdenis, A., Žulys, V. 1973, [rec.] Lietuvių kalbos gramatika 1–2, 1965–1971. Baltistica 9 (2), 203–214. Jablonskis, J. 1901: Lietuviškosios kalbos gramatika. Rašytojams ir skaitytojams vadovėlis. Tilžė: Otto v. Mauderode. Jablonskis, J. 1922: Lietuvių kalbos gramatika. Etimologija. Kaunas–Vilnius: Švyturys. LKG II =Lietuvių kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1971. Paulauskienė, A. 1979: Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos. Vilnius: Mintis. Paulauskienė, A. 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija. Valeckienė, A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vaskeliene, J. 2006: Dėl esamojo ir būtojo kartinio laiko dalyvių bei padalyvių darybos ir morfeminio skaidymo. Acta Linguistica Lithuanica 54, 83–93. Žulys, V. 1975: Bendrinės lietuvių kalbos veiksmažodžio asmens galūnės. Kalbotyra 26 (1), 63–73. Vytautas Ambrazas Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 111