Apie naujas veiksmažodžių 3 asmens galūnių paieškas

Pastabos Pridurtina ir tai, kad V. Vitkauskas neteisingai interpretuoja mano spéjima dél latviy ar slavy kalby jtakos. Visy pirma niekur neteigiu, kad Zemai¢iy ir aukStaitiu vilniSkiy -elis — atitinkamai latviy kalbos ir slavy kalby jtakos pasekmé. Tiesiog bandau ieSkoti paaiskinimo, kodél daugiaskiemeniy helonimy su -elis uzra8yta ir iS ty viety, kuriose Siaip jau turéty biti deminutyvy priesaga -élis: piety, Siaurés ryty Lietuvoje ir teritorijoje apie Zelva, Alanta, Ridninkus’. Bent jau kai kuriy tokiy helonimy -elis (-elé) tikrai galéjo atsirasti dél apslavinimo, plg. panaSios struktiiros liet. gyvenamyujy viety vardy ir asmenvardziy uzZra3ymus slavikuose Saltiniuose: Trafzkunele" 1744, 1771, Traszkunele 1775, 1784 = liet. Troskiiné liai (vs. Tro8kiiny sen.), Wilunele 1784 = liet. Vildnéliai (k. Jiezno sen.); Vanagelis" 1689 (Skaruliai) = liet. Vanagélis, Wederelis 1626 (Kaunas) = liet. Védarélis, Zemoytel 1628 (Kaunas) = liet. Zemaitélis ir t. t. Laimutis Bilkis Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva Apie naujas veiksmazZodzZiy 3 asmens galiiniy paieskas Seniai Zinoma, kad lietuviy kalbos veiksmazZodziy 3 asmens formos, nediferencijuotos pagal skaiciu, atitinka grynus balsinius kamienus ir néra jokiy pédsaky, kad jos kada nors baty turéjusios galiines. Si lietuviy kalbos ypatybé Pisani, Toporovo, Ivanovo, Schmalstiego ir daugelio kity tyrinétojy laikoma ypaé reikSminga veiksmazodiZio pirminés biiklés rekonstrukcijai ir kalby tipologijai. Ji ai3kiai atsispindi sinchroninéje lietuviy kalbos veiksmazZodzio sistemoje, kur balsiniai 3 asmens kamiengaliai sudaro pagrinda daugelio formy darybai. ga -élis (r. Razmukaité, M. Lietuvos priesaginiai oikonimai. Daktaro disertacija, Vilnius: Lietuviy kalbos institutas, Vytauto Didziojo Universitetas, 1998, 34-35, 36-40). ° Zr. Bilkis, L. Lietuviy priesaginiai deminutyviniai helonimai. Acta Linguistica Lithuanica 41, 1999, 70. 1 Istoriniai vietovardzZiai pateikiami i§ Vardyno skyriaus Istoriniy vietovardzZiy kartotekos. 4 Istoriniai asmenvarddiai pateikiami i8 Vardyno skyriaus Istoriniy asmenvardziy kartotekos. 109 Pastabos Todél gana netikétas atrodo Vaskelienés straipsnyje (2006: 83-93) teikiamas sitilymas 3 asmens formy kamiengalio balsius laikyti galiinémis ir pagal jas nustatyti dalyviy bei padalyviy ivedimo taisykles. Autorei atrodo, kad iki Siol ,néra vienos nuomonés dél veiksmazodZiy esamojo ir bitojo kartinio laiko tre¢iojo asmens baigmens — vieny kalbininky teigiama, kad Sis asmuo galiinés neturi, kiti kalbininkai mano, kad dabartinés lietuviy kalbos poZitiriu tikslinga ja laikyti galiine* (85). Ta biikle, neva leidzian@ia laisvai pasirinkti, autoré iliustruoja gretindama darbus, kuriuos viena nuo kito skiria de3imtmetiai: Jablonskio gramatikas (1901, 1922), Ambragkos ir Ziugzdos vadovélj (1937), LKG antraji toma (1971), Lietuviy kalbos Zinynq (1998) ir kt. Jdomu, kad taip gretinant autorei net nekilo klausimas, kodél Jablonskis tik pirmajame lietuviy kalbos vadovélyje (1901) 3 asmens formy baigmenis yra pavadines galiinémis, 0 nuo 1922 m. gramatikos jau nuosekliai kalbéjo apie 3 asmens liemengalius. Nesusimastyta ir del to, kodél DLKG autoriai nusprendé keisti LKG antrajame tome pateikta poZitirj j veiksmaZodzio asmenavima, kodél Paulauskiené (2006: 155tt.) atsisaké savo ankstesnio (1979: 133) sitilymo sinchroniniu atZvilgiu laikyti 3 asmens baigmenis galinémis (beje, tokia prielaida 1974: 182 laiké galima ir Siy eiludiy autorius). Ty pasikeitimy prieZastis — tai po diskusijos dél asmens formy pateikimo LKG II tome (Girdenis, Zulys 1973: 208-209; Ambrazas ir kt. 1974: 182-184) atlikti issamis lietuviy kalbos veiksmazodZiy asmenavimo tyrimai. I8 jy svarbiausi yra Zulio (1975) ir Bulyginos (1977) darbai. Juose tvirtai jrodyta, kad sinchroniné lietuviy kalbos veiksmazodziy asmenavimo sistema gali biti skaidriai ir nuosekliai apraSyta tik laikant 3 asmens formy baigmenis balsiniais kamiengaliais, o bandymai juos versti galiinémis uZtemdyty asmenavima daugybe dirbtiniy fleksijy. Tiesiog keistas dalykas, kad tie reik8mingiausi kalbamuoju klausimu tyrimai liko autorés nepastebéti, nors jais pagristas veiksmaZodZiy kaitybos apraSas visose trijose Lietuviy kalbos institute parengtose vienatomése lietuviy kalbos gramatikose (1985, 1994-‘2005, 1997*2006), Lietuviy kalbos enciklopedijoje (1999), Funkcinéje lietuviy kalbos gramatikoje (Valeckiené 1998) ir daugelyje kity darby. leSkoti nebiity 3 asmens galtiniy nepadeda né dalyviy daryba. Straipsnyje sitlomos dalyviy ir padalyviy iSvedimo taisyklés skiriasi nuo iprastiniy tik teikiamu galiiniy terminu ir naujai atrasta esamojo laiko neveikiamyjy dalyviy priesaga -am / -om / -im (91). 110 Pastabos BIBLIOGRAFIJA Ampraska, J., Ziucapa, J. 1937: Lietuviy kalbos gramatika I. Kaunas, Amanazas, V., Stitiee, N., Vateckiené, A. 1974: Keletas svarstytiny lietuviu kalbos morfologijos klausimy. Baltistica 10 (2), 177-186. Butvoina, T. V. 1977: Opyt ,dinami€eskogo* opisanija litovskogo sprjazenija. In: Problemy teorii morfologiéeskix modelej, Moskva: Nauka, 236-269, PLKG = Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 1994-12006. Dosrovotskis, B. ir kt., Lietuviy kalbos Zinynas, Kaunas: Sviesa. Ginpents, A., Zuvys, V. 1973, [rec.] Lietuviy kalbos gramatika 1-2, 1965-1971. Baltistica 9 (2), 203-214. JapLonsxis, J. 1901: Lietuviskosios kalbos gramatika. Rasytojams ir skaitytojams vadovélis. TilZé: Otto v. Mauderode. Japtonskis, J. 1922: Lietuviy kalbos gramatika. Etimologija. Kaunas-Vilnius: Svyturys. LKG Il =Lietuviy kalbos gramatika 2, red. K. Ulvydas. Vilmus: Mintis, 1971. PauLauskiene, A. 1979: Gramatinés lietuviy kalbos veiksmazodzio kategorijos. Vilnius: Mintis. Pautauskien, A. 2006: Lietuyty kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija. VALECKIENE, A. 1998: Funkciné hetuviy kalbos gramatika. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos instititas. Vaskeziene, J. 2006: Dél esamojo ir bitojo kartinio laiko dalyviy bei padalyviy darybos ir morfeminio skaidymo. Acta Linguistica Lithuanica 54, 83-93, Zu.vs, V. 1975: Bendrinés hetuviy kalbos veiksmazodzio asmens galiinés. Kalbotyra 26 (1), 63-73, Vytautas Ambrazas Lietuviy kalbos institutas P. Vileisio g. 5, 10308 Vilnius, Lietuva 111