Rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika)

137diskusinės publikacijos / discussion papers roLandas kregŽdys Instituto das línguas Lietuvių Direções de pesquisas acadêmicas: comparativji baltų e outros indoeuropiečių linguas gramatica, baltų religija e mitologija, šaltiniotyra. eastern baLtų fitoniMų MorfeMinio skaidyMo yPatuMai (etninės ŽodŽių identifikacijos ProbLeMatika) Morphological segmentation peculiarities of eastern baltic Phytonymes (ethnical identification topics of the lexemes) baltisto e indoeuropeisto Professoriaus aLberto rosino (19382010) memoriaimui: huic versatile ingenium sic pariter ad omnia fuit, ut natum ad id unum diceres, quodcunque ageret (titus Livius). anotação artigo destinado a rytų baltų fitonimų morfeminio splitimento submorfų išskyrimo peculiaridades analisadas, suas etimologinei raidai discuti. A determinação da parte da palavra com menor significado é avaliada como um fator essencial, determinando a direção da análise etimológica leksemų. A estrutura morfema é analisada, baseada não atomistinio, mas reconstruccinio-pragmatinio método. reconstruíji a palavra menoríssima apibendrintoji parte resp. formalusis alternant recriam-se, baseado pridisponuojančio fatorório semantemų valores uzusu. Fornece-se destas fitonimų morfologinė (resp. etimologinė) análise: lie. pastẽnis ‘gvazdikinių família planta (Malachium), lie. nú ‘skokanaėtinių família planta venígena (Cicuta), lie. esMiniai PalavrasŽ: fitonimas, submorfas, semantema, homofonas, karmadhāraya kompozitas, asociativos, apeliativos. keywords: Phytonym, submorph, semanteme, homophone, karmadhāraya compound, associative, appellative. 138 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV padaukas ‘raudonviršis (Leccinum aurantiacum), lie. roLandas kregŽdys fronteirais ‘graižažiedžių família planta, džiugūnė (Hypochoeris) lie /. posanis ‘džiugūnė (Hypochoeris), lie. póminis ‘eraičinas (Festuca), lie. pamienis ‘šunažolė (Dactylis glomerata), lie. palpštis palepštis ‘ankštinių šeimos daugiametis decorativinis planta (Cytisus), lie /. dial. paliepa ‘didžioji nasturtė (Tropaeolum majus), lie. padraika ‘brantas (Cuscuta), pataisas (Lycopodium), rūgtis takažolė (Polygonum aviculare), i.e. methodology of the submorphs discernment. also, etymological evaluation of the eastern baltic Phytonymes is presented. determination of the lie. pãtaisas ‘sporinis pataisinių šeimos daugiametis miškų augalas šakotu stiebeliu ir spygliškais lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdziras, apdzires, apdzirenes, apdziŗu- / apdziru-zāles ‘pataisas (Lycopodium)’. annotation the article deals with the analysis of lexemes’ morphological segmentation peculiarities, structural verges of morpheme is handled as the essential element, which is of the most importance of the etymological analysis of the words. the morpheme structure is tested in accordance with reconstruction-pragmatic method in opposition to atomistic. reconstruction of morpheme as formal alternative structural element is based on the semanteme significant value. these Phytonymes are analyzed: Lith. pastẽnis ‘a plant of a genus decandria digynia (Malachium), Lith. núokana ‘cowbane (Cicuta), Lith. padauca ‘orange-cap boletus (Leccinum aurantiacum), Lith. fronteirais ‘cats ear (Hypochoeris) Lith. posanis ‘ditto, Lith. póminis ‘fescue (Festuca), Lith. pamienis ‘orchard grass (Dactylis glomerata), Lith. palpštis palepštis ‘beantrefoil (Cytisus), Lith. dial. paliepa ‘great indian cress (Tropaeolum majus), Lith. padraika ‘dodder (Cuscuta), club-moss (Lycopodium), knotgrass (Polygonum aviculare), Lith. pãtaisas ‘club-moss (Lycopodium), Latv. dial. apdzias apdziras, apdzires, apdzirenes, apdziuapdziruzāles ‘club-moss (Lycopodium) /. 0 . ĮVadas a determinação da pertencência de palavras etninhas habitualmente baseia-se sinergetiniu princípio de pesquisa linguística, i. i. efectuado com base formalio (skirtingų ide. linguos leksinio semantinio lizdo perteninho determinação) e p r ag ma ti n io resp. d ar y bi ni o (identiškos ou semelhante estrutura morfologicas elementos de existação) métodos de análise comparada. portanto, estudando vários lexemas de grupos semantísticos morfológicos (também e fitonimus), elas muitas vezes são determinadas por doybinį poklasį (primeiro verbo, vedinys (prefiksinis, sufiksinis, fleksinis), dūrinys) (pl. ver urbutis 249: 181183, 188194, 1978262, 279291). Darybinio poklasio determinação tem significados determinantes à determinação da origem da palavra (não importa, a que período lexiconias camada este é atribuído), mat morfológico e etimológico níveis em alguns em negócios linguotyros frequentemente são interpretados como determinaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 139diskusinės publikacijos discussion papers Recentemente publicu-se nemaža rašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, stukonis 2008), skirtų baltų fitonimų etimologijai aprašyti, nos quais leksemų darybinės analizės princípios interpretados logorėjos principą, mat vietoj de detalios strukturūrinės žodžio sklaidos pateikiami itin menkaiuoti, asociativemi argumentem fonetinių homofonų lyginimo prielaid (suponuot atomistinio) metodo) grįsti lietuvių ir latvių augalų pavadinimų aprašai. 1 . LIe. PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM) fitonimas lie. pastẽnis 2 ‘gvazdikinių šeimos augalas (Malachium) ndŽ, Mt1, namas из spätlat. it. pasta ‘teig, nudeln (gliwa 2009: 87). tal hipótese seria totalmente aceitável se it. pasta ‘tešla, macaronai, LbŽ (LkŽe) interpretuojamas kaip kultūrinis skolinys iš italikų kalbų, todėl kildipiragaitis; pasta; modo, caracteris; (med.) pulpa reflektuotų fitoniminę conotação. sem isso, berndo gliwos teiginys, referentu, mas assim não, plg. vėlyv. lo. pasta (pastum) 108b ‘tešla (le. cyasto) (žr. erzepki 1900: 73), ‘tešla, tešlos masė; pasta; įdaryta višta neva šio skolinio pėdsakų reikėtų ieškoti vėlyvosios lotynų kalbos rinkiniuose, taip pat būtų teisingas, jei viduramžių lo. pasta galima būtų sieti su aptariamu botaniniu (niermeyer 1976: 770). Žliūgės (Stellaria) denotatinė vertė com uzualine konotacija não pode ser ligada, pois esta planta do gênio de ervas da família gvazdikinių é venenosa, portanto como produto alimentar nemkuvo invado (žr. Lte Xii 540; БСЭ iX 422); verdade, eastern slavų (rusų) muito raramente usado (S. graminea) como oramamsis terapomasis preparatas nuo trūkio (Анненковъ 1878: 343), no entanto geralmente por esse nome introduziam-se as plantas: r. коньский вех (Анненковъ ibd.) r. вех ‘nuokana (Cicuta), r. конобой ((r. конь ‘arklys + r. убой ‘skerdimas, pjovimas), r. курья курячья слпотавища аклма resp resp resp. vištak ibd. (Анненковъ ibd.). Os efeitos farmacodinâmicos desta erva são muito claramente descrito rusų posakiu: Уверяют, что коровы траву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду реваjut e em breve oko l eваю т tverė (СРНГ iV 207), t. y. Acredita-se que a erolê vacvei não prejudica até que ela não proveu suas suzes raizes, da qual p asiu n ta e rapidamente pastimpa. narcotizante efeito deste planta lembrou sintagminio seu introduzidaimimo r. pjáная трaва ‘svaiginanti žolė resp. žliūgė siauralapė (S. graminea) (Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) aparecimento. 1Primasis tal botanínio termão veikale Žolynas. Particle II. Lituano plantas de diccionário e plantas de taislas (Vilnius, 1906) indicou kupiškėnas Povilas Matulionis (apie ele mais amplamente ver Le XVii 527529), i. i. pode spėti, que tal leksema podia ser utilizada rytų aukštaičių kupiškėnų plote. 140 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV do neurodinamico efeito grolês lituãos šnektos muitas vezes roLandas kregŽdys introduzirijamas karmadhāraya tipo dūriniais: lietuvių kupiškėnų patarmėje lie. dial. siùtžolė ‘dirvinė mėta (Mentha arvensis)2 Mt suas preparações foram destinadas aos nervos raminar, aos espasmos atenuar (gritėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiùtžolė 1 ‘(bot.) vijoklinių šeimos stiebinis plant, brantas (Cuscuta) j; LbŽ, Lnkv; ‘raudoklinių família stem plant, raudoklė (Lythrum salicaria) Mt (LkŽe); ‘galinsoga (Galinsoga (pastaras é uma planta atvežtín do continente latynų amerikas plačiau žr. Кернеръ фонъ- ‘paшёлęs, greit įpykstantis человек ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. erva 4 ‘cultivo cuja parte asteróide não cugestada e inverno sunykstanti; plantas alimentares que êndeam animais; plantas que cobrem quão de área, sua coberta; desta planta como espécie de alimento; planta que tenha alguma Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiutas ‘pasiutimas, pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiutỹs 3b, pasiuts 3b ‘t. p.’ jnšk, Šd, rm resp. lie. siùtas 2 ‘didelis pyktis, įniršis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klov, Ll, Žsl, Adm3; ‘siutimas, šėlimas’ trgn; ‘išdykavimas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis noras’ slm; ‘pasiutligė’ ds; importância prática; sementes de diversas plantas; gėlė; piktžolė; vaistažolė; (pl.) desses va i s t a ž o l i ų a n t p i l a s a r nu ov i r a s; (pl.) burtos vaist; (pl.) plantas comestíveis; (pl.) cerimônias são designadas plantas (LkŽe)4), cuja conotação, matyt, erroneamente interpreta aurelija gritėnienė (2006: 172)5, mat fitonimo morfologinė semantinė estrutura suposta não funcional propriedade labai visli piktžolė, sparčiai plintanti e dificilmente extinguida (lgritėnienė ibd betvy), farmacodinaminių qualidades para fazer matfisiológico efeito, suas prieduliai apinuodyavam (Lte ii 250), e de animais minúsculos branto C ‘. epithymum foi produzido preparato contra melancholijos (Анненковъ 1878: 118). tais struk- ‘tokia morfológicas em dilgėlę semelhante, mas não duriante grolė; galinsoga (?) guobai (krŽ ii 56). por isso se pode cautelosamente adotar, que lie. pastẽnis ‘gvazdikinių šeimos augalas (Malachium) pode ser interpretado como darinys da língua lituânica, vestinas de *pas-iu-t-enis (su radicialinio -iuabsorbcija, plg. lie. dial. viverà 3a ‘viver, estar a 1883, 2 Plg. subst. lie. siùtžolė 1 ‘(bot.) dirvinė mėta (Mentha arvensis) Mt, ndŽ; ‘drignė (Hyoscyamus) rš. tūros fitonimas vartojamas ir vakarų aukštaičių kauniškių plote: lie. dial. pasiùtžolė (LkŽe). 3 Paryškintos arealinių punktų ir rašytinių šaltinių nuorodos (trumpiniai) são integralios (lokalizacijos aspektu) considerados leksemų paplimo dialektinėje zonaje atžvilgiu, i. i. diferentes morfologinės struktūros palavras suponuoja darybiškai pirminę e secundária formas. 4 arealinę palavras, cuja dialektinė localização abordada problemai não é informativvi, semantinio extensionalo determinação zr. LkŽe. 5 Plg. lie. dial. p a s i ù t dagis ‘paprastoji durnaropė (Datura stramonium) krp, pasiùtropė ‘t. p. akm darybinė semantinė estrutura nulemta do efeito da planta ao organismo humano ou animal, i. e. nele apsinuodijus, firmamente sujudinama centrinė nervų sistema, človek tarsi apk v a i l s t a (gritėnienė 2006: 170171). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 141 discussion papers publications 15, BŽ 142, Ll, rt, j, Žem; ‘modo de vida, condição Vdk, up, Pvn, j; ‘biografia de vida, biografia rš. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie. gyvén-sen-a 1 ‘modo de vida BŽ 305, skd, Šts (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiutas ‘pasiutimas, pašėlimas, dūkimas Pš ( lie. dial. pasiutỹs 3b, pasiuts 3b ‘t. p.) + (antrinis) suff. *-en- (apie ele mais amplamente sr. skardžius i 234237), e não italikų tešlos denominação portanto tal gliwos spėjimas, matyt, é koreguotinas de essencia. 2.LIe. NúOKANA ‘(bot.) skėtinių ŠeiMos poisonous augaLas (CICUTA) ‘(bot.) skėtinių šeimos nuodingas augalas (Cicuta) bŽ 99; Mt, rš, LbŽ (LkŽe) nomeamento, nem nomeamento nem ernsto fraenkelio (Lew) nem nuodingojo skėtinių šeimos daugiamečių žolių genties augalo lie. núokana 1 wojciecho smoczyńskio (LeŽ) nos diccionários etimologicos da língua lituanas, gliwos (2002: praef. 3) interpreta como nuoir šaknies -kanvedinys, que, spėjimo autoriaus opinião, suponuoja verb. lie. kanóti/kãnoti brs ‘naikinti, matar; kamuoti, cankinti g 89, arch XVi 395, jn, j; ‘merdėti, leistis, morti Pns, Lzd; ‘alkstant, prastai vilkint, vargti, kamuotis M, rmš; ‘valgyti com apetite, tepėti Lnkv (LkŽe). hipóteses autoriaus reconstruídas sememos *‘nuo ko kenčia, *‘kas nukankina, claro, semantiicamente tikėtinos conotação de planta poisingoa ilustrar. No entanto, tal conėjimo não pode crer-se por causa da falta de análise morfológica (gliwa (2002: 35) fornece até três modos de explicação da origem deste fitonimo: 1) praef. desde- + -kan-; 2) praef. desde- + -kand- (pastaroji suponuota itin nesêkmingo fraenkelio (Lew 216) tentarimo baseadosti verb. lie. kanóti kilmę (žr. continuar)); 3) *nuok- + suff. -an-), que e determinante desta palavra zistuar; experimentar, sobreviver; estar num determinado lugar; ter pastogę, prieglaudą (LkŽe) (žr. būga ii 68; skardžius i 229); verdade, Pranas skardžius (i 548) levantou menkai argumentuotą hipótese, neva este veiksmažodis é denominativis from lie. dial. viveà. só se com tais samprotavimentos não deve por razão muito simples extremamente limitado lie. dial. viveà ir extremamente amplio verbus. lie. aiškios etimologijos paiešką). 6 iki šiol įprasta teigti, kad lie. dial. gyvenà yra pirminis deverbatyvas iš verb. lie. gyvénti ‘gyvam būti, eggyvénti consumo arealo (t. y. em todas as lituãs tarmėse e patarmėse (!!!)). por isso confiei em dizer que lie. dial. ← viveà lie. gyvénsena sangrąžinės lyties *gyvenā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis < *mušenā-si (skardžius i 229)) reflexia, cuja absorbcinė lytis lie. dial. viveà nenhuma maneiras não pode ser interpretada como verb. lie. viverénti fundat, mat ultimoji lytis denominativis ish adj. lie. gývas, -à 3 ‘terindo vida, vivendo, não moręs; nemimantis, nemigęs, nubudęs, atsikėlęs (LkŽe; por causa de sua origem plačiau žr. Lew 154155), i. i. suponuotina veiksmažodžio denominativė semema ‘gyvam быть, plg. identiško darybinio modelio amplius: adj. lie. graudùs, - 4 ‘graudinantes, pobres, liūdna, gailus; smarkus, piktas; nemalonus, rūstus; žiaurus (LkŽe) → verb. lie. graudénti ‘liūdinti, poburdinti; lamentar, arreelestauti; ameaçar, entressar; queųstis, dejuoti, bėdoti, gailėtis; ameaçar; trosutį griausti, griaudinėti; grūdinti, kietinti e kt. (žr. skardžius i 549). 142 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV com base leksema estrutural funda da reconstrução da categoria doybária, é possível spėti este daiktavardį tendo veiksmažodinį abstraktą (nomen actionis), ilgaini por causa semantinio concretamento įgavusį nomen abstractum būdingą reikšminį atspalvį, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘cas kani, shykštus, gobšus homem; galas (LkŽe) → lie. desde-kana *‘tai, o que causa morte (kaip lie. dial. núo-maras 1 ‘(med.) tal doença nervos, epilepsia (LkŽe) lie. mãras 4 ‘altamente transmissível epidemic disease (pestis); essa doença epidêmica; m i r t i s, m i r i m a s (LkŽe; skardžius i 442, 454)), t. i. darinio estruturinis sandas resp. praef. nuolėmė doybinės significações kaitą. Min substituído. lie. ‘pabaiga, mirtis, suponavusio kanas subst. lie. kanybà ‘sudjiūvęs, liesas homem j ii 28 (skardžius (i 92) não foi verdadeiro devido à sua origem), matyt, não pode sieti nem com verb. lie. ksti ‘agarrti, prusti, magoistir dentis; pentear; gelti; comer, quêsniuir; êsti; dilginti; graužti (LkŽe), nem com verb. lie. ksti ‘sentir, sofrer dor, nemoluma, vargą, sofrėti; ter paciência, esperar; istverti, isturėti, pakelti (LkŽe) (Lew 214215; gliwa ibd.), mat ele reflektuia defektyvinę lytį com absorbuotu šaknies -pa-: subst. lie. kãpas 4 ‘lugar, onde o defirėl é enterrado; naquele local socado zemių kauburys; duobės viršus, kauburys (LkŽe; sobre seu kelmę plačiau žr. PeŽ i 270271) + suff. -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, stipimas L (LkŽe)š lie /. dial. kãpanos ‘mirtis, baimė rumbonys (alytaus r.) (žr. skardžius i 228), plg. verb. lie. kãpanoti kapanóti ‘gulint mãos e pernas movinti, para se isilaviver, issigelbėti; / spurdėti; trabalhar duramente; ir dificilmente, kastis; muito sorgti, ser leisgyviam; morrer, baigtis, dvėsti (LkŽe; skardžius i 505). taigi lie. núokana (< praef. nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mirtis) é não deverbatyvas, e denominativ, suponuojante protosememą *‘tai, o que lemia mirtį resp. planta da morte. 3 . LIe. PADAUKAS ‘raudonVirŠis (LECCINUM AURANTIACUM) subst. lie. padaukas ‘raudonviršis (Leccinum aurantiacum) (LbŽ 466) gliwa (2009: 87) leva de verb. lie. padūkti, embora constata: die Übertragung des begriffs auf den Pilz ist nicht sonderlich plausibel [...]. explicando tardlyvų línguas lituânicas naujadarų tal, matyt, é discutido o nomebo kilmę, um pridisponuojančių argumentacinių faktorių deveria ser significminis justificamento, be kazuistinės analizės pavyzdys. kurio kiekvienas, net ir pats įmantriausias, spėjimas gali būti traktuojamas kaip O nome deste fungonimo é completamente claramente motivado por daivinio pamato, t. y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bltr. padalaq) 1 ‘apatinis drabuço kraštas, pažemė, palankas ( ‘padurkas (skardžius i 161)); anovinių moteriškų marškinių apatinė dalis, sterblės; à parede do edifício nuožulniai adaptada lenta (resp. lie. rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 143diskusinės publikacijos / discussion papers dial. padálkas 1 ‘apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su -al- > -au-; toks kitimas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽrius (< le. kołnierz) 2 [k], j, kanierius 1 ‘apykaklė lie. dial. kauniẽrius 2 ‘t. p. (LkŽe; Zinkevičius 1966: 164) < bltr. kanér; lie. kaldrà (< le. kołdra) 4 krok, 2 ndŽ ‘lovos zatiesalas, acclotas, antklodė (resp. kaldras) lie. dial. kaudrà ‘apklotas, vatinė antklodė < bltr. códra, mas acontece e nos velhos veldiniuose: lie. ‘auka alka akas ‘šventykla, medžiais apaugęs kalnelis lie /. aukà, sacrifas ‘t. p. (mais exemplos de žr. Zinkevičius 1966: 102, 164) (dėl lie. aukà žr. Mažiulis 2008: 92) adj. lie. dial. padurknis, -ė 2 ‘su padurku, padurku pailgintas k i 608 (LkŽe), subst. lie. dial. padurkniai ‘trumpi e depois pailginti marškiniai nč (skardžius i 252), t. i. reconstruotina lytis adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y g u s (raukšlėtas, nes sudurstytas) como padurkas > subst. lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, r a u k š l ė t o ko t o cogybas, mat vermelonviršio kotas apšepęs (Lte iX 343). Hence, pode-se cautelosamente spėti, que este fitonimas atribuível leksinei skolinių iš slavų kalbų ir darybinei denominatyvų grupei. 4 . LIe. PASIENIS ‘(bot.) graiŽaŽiedŽių ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė (HYPOCHOERIS), Lie. POSANIS ‘(bot.) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS) Linguístico curius pode introduzir a tentinhimto iaiškinti fitonimų lie. fronteis, posainis kilmę (žr. gliwa 2009: 8788), mat palavras analisáveis aplicando atomistinį analizės metodą. portanto netairiam LkŽ sudarytojos erros, mas apresentam-se kazuistiniai não só baltos, mas e greikų linguagem leksemų descrias. e não especialista é claro, que 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų autas (< lie. dial. padalkas ‘apatinis drabužio kraštas, pažemė, palankas), que LkŽ sudarytojų, matyt, erroneamente ligado com lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis (deverbatyvas de verb. lie. padkti ‘pakvaišti, pasiusti), mat ele semantiticamente com o último não pode ser comparado não corresponde destas leksemų denotatinė e konotatinė vertė; lie. dial. padaũkas do secundário -auvietoj do derivino primário -aliliustruotinas gausiais frazeologiniais exemplos, apresentáveis LkŽe: em padaukùs eti ‘niekais virsti, baigtis, nykti; nė padaũko (nebeliko, neberado) ‘nė žymės, nė kvapo; padaũkais eti (išeti, nueti) logizmas ubagais sairiti) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža, ‘niekais virsti’; padaũkais nueti (išeti) ‘dingti, pasišalinti’; padaũkais nunèšti ‘nudanginti’; po padaũkais ‘(keik.) po velnių’, t. y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išeiti ‘nusigyventi’ (resp. sinoniminis frazeovalkata devido de dois lietuviškų palavras doybinį semantinį kontaminantą: lie. dial. padaũkas ‘kojos autas resp. ‘parte da roupa, estando embaixo e lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1 ‘valkata pejorativê conotação nulemta não referento caracterio peculiaridades (resp. dūkimo, šėlsmo, mat aquele que dūksta, não é valkata), mas socialines situações, cuja um designatų s e n i, s u d u r s t y t i d r a b u ž i a i. 144 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV subst. lie. fronteirais ‘(bot.) graižažiedžių roLandas kregŽdys família planta, džiugūnė (Hypochoeris) LbŽ, Mt (LkŽe), matyt, não pode ser ligado com subst. lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘posto à parede no interior da habitação ou do exterior; embora cuja periferia, paribys (LkŽe), embora fosse valiosa pašarinė resp. sultinga, tanki resp. semelhante a densamente adultas plantas visumo (sieną8), mas taip nurodoma LkŽ, mat jų referentinė konotacija yra diferentinė: šis augalas negraižažiedžių (Compositae) da família s a u s ų miškų žolė taškuotoji (H. maculata) ou snaudališkoji džiugūnė (H. radicata) pamišasociaty lie. džiugūnė ‘(bot.) graižažiedžių família plantas de gentis (Hypochoeris) P, LbŽ (LkŽe), kildintino ne de verb. lie. džiaũgtis kių ir pakrūmių geltonžiedė (žr. Le V 317). Vadinasi, sieti sausos žolės su siena ar kokiu nors ribą įvardijančiu objektu, matyt, negalima. Šio augalo pavadinimo – ‘turėti džiaugsmą, alegrmintis e kt. (LkŽe) (resp. lie. dial. djiùgas ‘cas greit regozijase kuo djiugà ‘džiaugsmas; kas greit regozijasi kuo (LkŽe)), como afirma gliwa (ibd.), indicando klaidingą semantinį darybinį atitikmenį gr. ποχαίρειν ‘saikingai džiūgauti, džiaugtis, gr. ποχοιρίς ‘cikorinių (Cichorium) genties planta (Lsodo 1644), que não estão relacionados geneticamente, embora contrairamente nur gliwa (žr. below), mas subst. lie. dial. djiugas ‘žagotinė žemaičių tvora, tveriama de šakotų eglaičių (Le V 316) ← lie. *džiu-ža-gas ‘t. p. (com segundo sando radicialinio -žaabsorbcija; -ūsutrumpėjimu devido ocorrusios -žaeliminacijos resp. semantines darybinės sandų neutrizacijos) < *džiūt-žagas ‘t. p. (dėl daivinio conformidade plg. subst. lie. mėšla-minỹs ‘arklys (queis muito mėšlo mina) sr. skardžius i 435) ← verb. lie. djiti ‘darytis sausam, sausėti; kietėti netenkant sulčių; desvanecer-se em vaporizando; vysti, glebti, nykti, žūti (apie plantasus); lysti, menkėti; sirgti djiova (LkŽe) + subst. lie. jáãgas 4 ‘lauke sacrauta grande hayo, haystaudų ou javų pilha, stirta, kūgis; (pl.) algo alguma grande quantidade, pluralidade; sobre karčių kilnojamo teto, sob o qual krounamo hein, haystaudai e kt. ; malkų, virbų e etc. rietuvė; briniginhos; guba; gegnių sunėrimas; grambus jaagar, rabas, succa seca; barragem de árvores e xacas; nemažas žagaras, šatra (LkŽe) (plg. lie. dial. žãgaras 3 b ‘šakutė without lapų, žabaras (krŽ ii 524), t. y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiūvusi (ar džiūti li n k u s i) žo l ė (todėl ela e įvardijama como sausų miškų žolė (mencionada anteriormente)), e não ‘linksma žolė precisamente essa conotação a esta planta atribui gliwa. Tendo em vista, pode-se cautelosamente adivinhar que e lie. fronteirais reflectoia hiperoniminį referentá e sua conotação: *pasie-ty-nis ‘toks (-ia) como sietynas resp. ‘sausa, sudžiūvusi žolė = džiugūnė < praef. pa- + subst. lie. sietýnas 1 ‘iš š i a u d ų papuošalas; 8 Plg. semantínio lie. sena 1 extensionalą: ‘parte vertical do edifício; suas superfícies a partir do interior ou a partir do ar; (pl. prk.) sobre edifício, instituição; alta barragem, partilha; vertical kieno nors xoninis paviršius; baseada devido entre gr. ποχαίρειν ‘saikingai džiūgauti, džiaugtis e gr. dalis; t a n k i, g l a u d i ko n o r s e i l ė; audeklo ilgio matas (keturi mestuvų stulpeliai); audeklo ilgis; ženklas, žymintis audimo sienas; ežia, riba; valstybės, šalies, krašto riba’ (LkŽe). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 145disusinas publicações discussion papers tal rio de pakraščiais crescanti žolė, suponuojančių s a u s o au g a l o resp. s a u s o s ž o l ė s konotatą, plg. / Reikia, como ažušals upė, prišienaut si e tý n o, isso invernoą será kuom po keltuvom klot btrm (LkŽe), t. i. suponuotina ‘kraiko semema: lie. dial. kéltuvas 1 ‘galvijas, gyvulys kéltuva 1, keltuvà 3a ‘galvijas, gyvulys (sing. collect.) galvijų būrys, banda, galvijai; trabalhis bovinos; (keik.) galvijas (LkŽe). subst. lie. posanis 2 ‘(bot.) djiugūnė (Hypochoeris) ndŽ; LbŽ (LkŽe), também asociativ, matyt, darybiamente e semantiicamente sietinas com subst. lie. džiugūnė hiperoniminiu referentu subst. lie. dial. džiugas ‘žagotinė žemaičių t vo r a, tveriama de šakotų eglaičių, i. i. suponuotina ‘tvėrimo, pynimo semema, portanto reconstruotina lytis *po-su-ka ‘inistas, que kaišomas, pinamas, tveriamas (< praef. po- + verb. lie. dial. sukáiniotar ‘suvelti, suraizgyti brž, Ppl, j verb. lie. dial. káinioti samanos, pakulos ou qual outra bŽ 208; ‘painiotis, pintis brž; ‘draugauti, ‘kaišyti, pinti, tverti (šiaip taip, tam kartui, prastai)’ ėr, bsg; ‘sienotarpius kamšyti bičiuliauti j; ‘sirgti, negaluoti grg (LkŽe) deste veiksmažodžio darybinė sąsaja su botanikos nomenklatūra paliudyta LkŽ, plg. subst. lie. kainė ‘(bot.) Coremium (Lk MtŽe), t. y. fybą alimentinančioji dalis, sudaryta kondiforų sankaupos) → *posainis ‘t. p. (su -ukabsorbção). ποχοιρίς ‘cikorinių (Cichorium) genties plantaas (Ls 1644) relação etimológica pode constatar-se que destes lekseminioų não há nada em comum, excepto praefinio. πο-, mat gr. ποχοιρίς é ne de verb. gr. χαίρειν ‘džiaugtis, alegrmintis; ser patentintam, mas subst. gr. χοῖρος ‘kiaulė; poršelis, mat cikorijas (trūkažolės) šakniavaisiais e lapais (Ls 1732) alimentados animais (Le iV 29). eslavos, pamorfiui interpreteram este greikų termą, ustoja alguns zooniminę morfologina semantina fitonimo estrutura reflektuojančius palavras: r. dial. rylo с в и ное трава ‘Cichorium Intybus L. (Анненковъ 1878: 98), portanto r. dial. свинникъ, поросятникъ ‘Hypochoeris (Анненковъ 1878: 173) trattuotini não como uzualiniai, mas hibridiniai kultūriniai skoliniai, reflektuojantys gr. ὑποχοιρίς (← praef. ὑπο- ‘posesyvinei konotacijai reikšti’ + gr. χοῖρος ‘kiaulė; paršelis’) morfologinę semantinę struktūrą. 5 . LIe. PMINIS ‘(bot.) eraiČinas (FESTUCA) Lie. póminis 1 ‘(bot.) eraičinas (Festuca) ndŽ; Mt, LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83) como deverbatyvas (iš verb. lie. mnti ‘spressar com os cojos, trypti; erigir perja, estotis, apoiar-se perjões; para fibra de spalha; tratar, amolchestando; imprusti pako, paminum; ir, passosniuoti (dLkŽ5), lett. mt ‘minti, mindžioti, trypti); suponujama uzema ‘a u g a l a s, a t s p a r u s m i n d y mu i. tal explicação gliwos seria mais convincente se o autor do spagem apresentasse as respectivas obras (pre- 152 acta Linguistica roLandas kregŽdys Lithuanica LXIVLXV (Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) foram produzidas tintas; ‘pakalnutės semema, presumivelmente, sietina com deste lelijinių (Liliaceae) família de planta herbácea žiedynų išsidėstymu (Le XXi 367) resp. verticalu paspirimu, remenančiu beržo šakų nuspirimu; por esta característica as árvores da família beržinių (Betulaceae) nusvirusias rasotadas šakelėmis em canções foludies associam com pobreza e escárgo (Le ii 443); 2) lie. palpštis 2 LbŽ, palepštis Mt ‘(bot.) ankštinių šeimos daugiametis ornamentivis planta (Cytisus) (LkŽe) < praef. lie. pa- + adj. lie. lkštas, -à 4 ‘plokščias, plynas, lygus (LkŽe) (su p-k- > p-pdėl tolimosios asimilacijos), mat deste ankštinių familia fruisius plokščia ankštis (Lte Viii 426); 3) lie. paliepsnis ‘(bot.) tal planta < praef. lie. pa- + subst. lie. liepsnà 4 ‘ugnis, kylanti de degančio daikto e kt. (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) pequeno pássaro giesštis giesmininkas vermelona krūtine, raudonkrūtinė, raudongurklė (Erithacus rubecula); (bot.) gvaizdikinių família plantais briskamente colorvotos na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541); 4) lie. dial. paliepa ‘(bot.) didžioji nasturtė (Tropaeolum majus)’ (LkŽe), kužiedais, gaisraris LkŽ sudarytojų erroneamente atribuídoas lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bot.) atauga,淞ala, isauga (LkŽe) (< verb. lie. 1. palpti ‘šiek tiek, nedaug cliti; entrar em condições de escalar; 2. palpti ‘prilipti po apačia > subst. lie. liẽptas 2 ‘lenta ou rąstas, transfertos skersai griovį ou broelį passariti; junto a ribeira, lagero litoral sobre água adaptisyta lenta atsistoti, lavbiant ou vandenį semiant (LkŽe)) leksiniam semantiniam lizdui: lie. dial. paliepa ‘didžioji nasturtė ← *paliep-sn-a (-snabsorbcija (dėl takich kitimų plačiau žr. Крегждис 2009: 281)) < praef. lie. pa- + subst. lie. liepsnà (žr. ankstesnį tekstą), mat deste planta žiedai neretai r a u d o n a i š l a k u o t i, l y g k r a u j u a p t a š k y t i (Le XX 23); 5) lie. pósmilgė 1 ‘(bot.) šluotsmilgė (Deschampsia); ‘smilguolė (apera); ‘smilgūnė (Eragrostis); lendrūnas (Calamagrostis) pasmilgė ‘(bot.) šluotsmilgė (Deschampsia caespitosa) (LkŽe; também vê Le XXiii 339; XiV 385386) < praef. lie. po- (dėl seu žr. kregždys 2010: 222) + subst. lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bot.) varpinių šeimos žolė su šluotelės pavidalo žiedynu (Agrostis); que alto e magro; miglė (Poa); lendrões (Calamagrostis); siauralapė smilga (C. canescens); striepsnė (Melica) (LkŽe); 6) lie. palazdė ‘rūtenis (Corydalis cava) (LkŽe) deste planta vaisius dėžutė (Lte iX: 595), matyt, sietas com lazdyno riešutu. Esses exemplos também muito importantes de denominações de plantas com praef. pasubarybinio modelo determinação reflectidos deadjektyvinis e denominativinis tipos, e não gliwos postulado em nenhum exemplos neiliustriotas deverbatyvinis (!!!). tal formulaotê pode ser fundamentada e neva veiksmažodinį darybos pamatą reflektuojančių (žr. gliwa 2009: 84) análises morfologine de nomes fitonimų lietuvių ir latvių (žr. далее). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 153disusinas publicações discussion papers / 6 . LIe. PADRAIKA ‘(bot.) brantas (CUSCUTA); Pataisas (LYCOPODIUM); rūgtis takaŽoLė (POLYGONUM AVICULARE) Lie. padraika ‘(bot.) brantas (Cuscuta); pataisas (Lycopodium); rūgtis takažolė (Polygonum aviculare) LbŽ (LkŽe) (substantivização) < praef. lie. pa- + a d j. lie. drakas, -à 4 ‘išsidriekęs, laibas (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (zem.) paimlùs, - ‘bomas cabeças, gabus mokslui (dūnŽ 232) ( adj. lie. imlùs, - 4 ‘podent aceitar, transiimti, receptivus; talpus (LkŽe)), adj. lie. dial. (zem.) paplókščias, -ia ‘plokščias (dūnŽ 239) e kt.), e não diretamente sieti com verb. lie. driẽkti ‘tęsti, traukti, tempti (ką ilgą, tąsų, beformį); ser nusitęsusiam; tįsti; vooti expdrikusiam; contaminar, espalhar; ir, vilktis; lupti žievę resp. verb. lie. padriẽkti ‘paspristi; pakratyti; netvarkingai ajudar, dropesti; tysoti se disseminusiam; ser nusitęsusiam, plytėti; apasciti, espaliti; griant pasūnitiesti, extitiesti; saírti, pasitempti (LkŽe), como sugere gliwa (ibd.); lie. šùn-draika 1, šundráika 1 ‘pataisas (Lycopodium) šùndraikas 1 ‘t. p. (LkŽe) como dois vardažodžių (!!!) dūrinį explicino já kazimieras būga (rr i 219)). 7 . LIe. PãTAISAS ‘(bot.) sPorinis Ptaisinių ŠeiMos muitosiaMetis MiŠkų augaLas Šakotu stiebeLiu e sPygLiŠkais LaPeLiais (LYCOPODIUM) Lie. pãtaisas 3 b ‘(bot.) sporinis da família pataisinis multidiametis florestal planta de šakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) Lkm, kp, Pn, sv, brž, srj, LbŽ, Mlt, dglš, trgn, grl, a. Vien., Ln; ‘(bot.) šliaužiančioji tramažolė (Glechoma hederacea) jrb, j (LkŽe)16 até šiol kildinamas de poliseminio verb. lie. tiẽsti17 (tiks16 mais plg. /ā kamienų gretybės (apie tais morfologских вариантов genezę plačiau žr. kregždys 2010: 51 58) variante subst. lie. pataisà 3b ‘Lycopodium (LkŽe), vartoto eastern aukštaičių uteniškių patarmės plote. 17 Plg. verb. lie. tiẽsti semantínio extensionalą: ‘daryti tiesų, endireitar, comparar; tensti, elginti; kišti, artinti; tensti; tensti, prossti por quê, unindo duas lados; kloti na superfície; consertar, dar klojėti, kloti (patalą); descarregados cobti, gaubti; ratitar, kloti; cobti ko duoti, brukti; daryti (ppr. ilgą), vesti, kloti; tiesiai ar tiesų daryti, vesti, brėžti; skėsti, plėsti, skleisti, camada, kloti; prossstis, driektis (plg. (refl.) Pataisai par terra tiẽsias klt); ser besitêsiančiam, nusidriekusiam, tysoti; sudar, trežti, cister, rėžti, trekti; deitar, griauti, trekti (ant terra); kristi, virsti, riūti, pulti; bruscamente crescer, stiebtis; contínstis, trukti; prossistir, slinkti; ir rápido, correr, dirigir; brarkamente trabalhar, kibti em darbą; traukti, plėšti, dainuoti; rujoti, lakstytis’ (LkŽe). 154 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV liau – verb. lie. patiẽsti18), kaip teigia gliwa (ibd.), nors visi lietuvių kalbos dariniai su šaknimi -taisyra vestini iš kito balsiokaitos laipsnio šaknies verb. lie. taisýti19 (src. smoczyński 2007: 675676), suponuojanças 4 sememas, tinkanças baseadas fitonimo conotação semantina (žr. 19 изнашą): 1. ‘citar, mat a partir do faricínio pataiso (Lycopodium clavatum) esporos produzidos pabarstai isšutimams curitar (žr. Le XXii 150; também žr. kŠŽ 205); 2. ‘draikytis, driektis de acordo com a morfologia da planta, i. e. sporofito stiebas issidêstês no solo, išsixakoja alchai orientados machaéis (Le ibd.); 3. ‘virsti isilgam, tiestis = 2 semema; 4. ‘puošti, gražinti kuo, mat planta é puošnus, usado pinti vainikams (Le ibd.), dos quais só dvi (1, 4) suponuotinos subst. lie. pãtaisas, mat 2 e 3 sememos não há característica verb. lie. pýti20, 18 Plg. verb. lie. patiẽsti semantínio extensionalą: ‘façar quanto mais reto, verdadeinti; trabalharbus pairsėti, extitiesti, dustelėti; atcišti, pelti, istiesti; fazer o que longa, pegar, armar; perdėti, pertęsti, pertempti per quê, conjuntando duas partes; p a k l o t i, i š s k l i s t i k l o j ė t i s; expulsos ajudar; pakloti (patalą); desplegados cobrir, engulir; acertar, padricar, espalhar; expulsar, esrictar; plytėti, tįsoti, ser nusidriekusiam; paguldyti, pargriauti, partrenkti; atsigulti, atsidrėbti, išsitiesti, pargriūti; galą fazer, encalhar, matar, matá-lo, encalhar, amputar; pasitempti, paaugti; pakripir, passutii, pasiduiti (LkŽe). 19 Plg. verb. lie. taisýti semantínio extensionalą: ‘šalinti gedimus, fazer o que novamente apropriado usar; fazer a apropriada condução, eliminando as inigualações; fazer, para ser retos; xalinti cragas, skyles, lopiti; shalinti erros, não-tiklumus, apsirikimus, nesklandumus; trocar a palavra interminável por palavra da língua comum; naikinti, sobrevendinti (negeroves); melhorinti o que prastą, pašlijusį; fazer melhor, melhorar; fazer mais produtivo, trąšότερο; g y d y t i; plombuar (dantį); saudados, gyti; restabelecer a lugar (išnirimą); massagear, trinti (sprandą); riebėti, storėti; fazer tvarkingá, lygų, apractido; (ligti), limpar; de certa maneira a xukuir, adoriniuar, fazer xukuosená; desenvolvedores tiesti, spreisti; d r a i k y t i s, d r i e k t i s; v i r s t i i š i l g a m, t i e s t i s; mantiver, prižiūrėti; levantar vagojant zamverstá; doroti, darinėti, limpar; reforçar, legislar; rišti (knygą); dėti superiores, aplankus; dėti em rėmus, rėminti; kloti (lovą, patalą) ndŽ, brs, trkn, Žr, slnt, Mžš, kair, n 123, LLd iii 275 (grz), Mžš, rm; ‘rengti, vilkti (drabužiais); vestivėti, vilkėti; equipar em roupas; cobrti, tiesti; arrumar belezas, decošnas roupas; p u o š t i, g r a ž i n t i k u o; fornecer aparência de beleza; fazer, fabricar qual que seja a coisa; tiesti (kelią); tverti (tvorą); sukti, krauti (lizdą, migį e etc.); o que fazer a um certo formato, formatar; carregar, cultivar; formar de sons uma certa uniformidade; edificar, statydinti (statinį); dedirbinėti (juokus, изdaigas, nemalonumus, etc.); šmeižti, apkalbinėti; preparar, preparar (para viagens, quas actividades, acontecimento); intenti, quererėti, manti, prever (ką robić); proxėti começos, daryti vidaus įrengimus; kurti, steigti, rengti; gaminti, tiekti (valgį, gėrimą, ėdalą); gaminti kokiam darbui, reikalui; daryti derinantis prie numatyto tikslo, stengtis taikyti; bandyti; elgtis; dėtis, rodytis; reikštis juntamais sinais de algum futuro fenômeno; manter, preparar (padargą, ferramenta, outra qual a ferramenta) para tiktos usar, usar; miklinti, mankštinti; conciliar; dėti o carónio em nestd um atuneiro arsenal; preparti sėjai, trabalhar (zemę); cuidar, tiektis; proporcionar, adquirir, comprar; acumti, krauti, dėti; cuidar de que onde entektų, fosse recebido; kelti (vestuves, pokylį); organizar, arrumar; agrupar, reunir; (à aplicar tacitamente); dirigir a necessária direcme; doença, dor); voržiai comgyti, kirsti; mašti, daužiti; analisar; carangiai imti, roubšti, lupti (LkŽe). gretintis, ketinant ką daryti; gretintis, taikstytis, šlietis (prie ko patinkamo); rastis, reikštis, mestis (apie 20 Plg. verb. lie. pýti semantinį ekstensionalą: ‘pašalinti gedimus, fazer a adequada para usar; padaryklaidas, ti tinkamą važiuoti, šalinant nelygumus; palopyti; kitaip perdaryti, pertaisyti; pašalinti ar nurodyti apsirikimus, nesklandumus; remover negeroves; melhorar o que entrastėjusį, netikusį; patobulinti, perauklėti; expigiedriar; curar; u ž p l o m b u o t i (d a n t into); p a s v e i k t i, p a g y t i; a t s t a t y t i (i š n i r i m ą); desmassajar, esfregar; nupenėti, nušerti; pariebėti; em g y t i j ė g ų, a t s i g a u t i; fazer ordenkingá, rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 155diskusines publicações discussion papers de que poderia ser kildado mencionado kamieno darinys (jei isso deverbatyvas) (žr. 20 изнашą /). No entanto, a uzualização da função terapêutica suporia reconstrução do hiperonimo ‘planta curativa, que pouco é esperada devido ao pouco valor farmacoterapético da planta, i. e. com ela tratadas apenas perturbações da pele de origem exogênica, negrêsem à biológica existência humana, e pataisu varinčiumi (L. annotinum) nuomaris (Le ibd.). No entanto, precisamente a última emenda tipo de introdução lie. šùndraika ‘t. p. suponuoja morfologias de planta (plg. gritėnienė 2006: 183), e não vartojamosios conotational valores importância, i. i. suponuotinišliaužimo, vilkimosi pažemiu konotatyvai, mat ‘pataiso (Lycopodium) stiebas é o principal gu l sč i as šakniastiebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. v alk a t a šniūrininkė, que por causa šliaužiančio stiebo semelhante a [...] pa t a i s ą vaistinį miškų augalą ilgu išsidriekusiu stiebu (gritėnienė ibd.). uzemas ‘papuošalas reestruturação também é duvidoso, mat leksemas semantino extensionalas tais significativos nerefektuja. hipotzė, neva isso kamieno deverbatyvas de verb. lie. pýti (apie tal tipo de darybos mais amplamente sr. skardžius i 2636), dúvida por causa deste veiksmažodžio vedinių darybinio modelo e semantinė vertė sąsaja, i. i. reflektuojami nomen instrumenti pavadinimai: lie. dial. pãtaisas ‘įrankis, įtaisas (dūnŽ 249) (suff. *-lvedinys) lie. dial. pãtaisalas sm. (34b) "įranis, dispositivoas trš; ‘(col.) pôr em ordem, servir comgymai j. balt. (LkŽe). de discussão phytonimo de origem mįslę pode facilmente explicar com base já mencionado neassociativo 21 lie. dial. v a lkat a šniūrininkė ‘tramažolė (Glechoma)’, supolygų, agradacente; fazer verdade, estender; extitiesti isilgam; arrumar, acariciar, plantar; pakloti (lovą, patalą); vestir-se, vestir-se (drabužiais); trocar de roupa quanto; paroušti; fazer alguma coisa; formarem, aparecerem; nutiesti (kelią); zafverti (tvorą, gardą, etc.); susukti, shrauti (lizdą); o que fazer a um certo formado, formular; construir (drínio); instalar, equipar; įkurti, įsteigti; redigir, constar; preparar (palį, bebida, ėdesį, etc.), servir; fabricar para algum trabalho, assunto; artificialmente, fingindo fazer; pasidificar kokiam; vestir com quem, aparecer a quem, fingir; fazer inconveniência; pasitaikyti; pataikyti, pakliūti kur; acontecer; preparar, preparar (para acção, actividades, acontecimento); sentir, expedir, ketinti (ką daryti); sutvarkyti, parengti, kad būtų tinkamas vartoti, naudotis; parengti darbui (padargą, įrankį, indą ir kt.); išmiklinti; įdirbti (žemę); parūpinti, įgyti; parinkti, pataupyti; paskirti, nurodyti, ką kam daryti, kuo būti; iškelti (vestuves, pokylį); sukelti kokį reiškinį; užtraukti (negerovę); pakreipti kuria linkme; pavalgyti, užkirsti; primušti; užmušti, nužudyti; prigauti, suvedžioti (merginą); pavogti; sairikvoti (LkŽe). 21 Plg. estrutura morfologicas vegetal suponuutos k o n o t a t y v u s subst. lie. dreka 1 ‘parte do crescimento, matquiti teciniams austi, pluoštas, plaušas; tecido de malla; um certo (pluošto) quantidade, žiupsnis; (bot.) pataisas, driekana, rietena, šarkakojis (Lycopodium) driẽkana 1 ‘(bot.) besidriekianti daržų piktžolė e (outro apofoninio grau) já menėtą lie. padraika ‘(bot.) brantas (Cuscuta); pataisas (Lycopodium); rūgtis takažolė (Polygonum aviculare) LbŽ (LkŽe) e genetinos deles a s o c i a t y v u s: subst. lie. padrái ka 1 ‘ištvirkusi mulher, paleistuvė padráika 1, pãdraika 1, ‘nerimtas homem, pliuškis /; longošis, iztįsėlis (LkŽe). Estaos semantinos níveis é uma distinção muito importante, mat alguns pesquisadores asociativus toma interpretar como primários deverbativus, embora eles trattuotini como denominativvai, plg. lie. patárška patérška ‘Briza media gritėnienė (2006: 61) relaciona com vėjo keliamu nusvirusių varpučių garsu (plg. lie /. patárška 156 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV nuojančio antrąjį semantinį darybinį augalų roLandas kregŽdys pavadinimų su praef. padiferentes potipą, motyvuotiną formaliaisiais atributos externin (fizinių) quebbies verte: estas lūpažiedžių (Labiatae) família erolês šliaužiančiosios tramažolės (G. hederaceae) stiebas22 são panašus em pataisą (gritėnienė ibd., t. i. a posição horizontal da parte principal da planta antinatural e as correspondentes folhas da morfologia determinaram a gretinagem dos nomes das duas espécies de plantas (lieg. rd i nė s paral paral paralyses de estrutura e morfologia). válkata ‘valkūnas (skardžius i 336) ← adj. lie. valkùs, - 4 ‘t ą s u s, t a m p u s, minkštas, clampus, cintžus; l i a u n a s, l a n k s t u s, stangrus, el as t i n g a s; flexkstus, vinklus (ppr. sobre homem, parte do corpo); nonelgas, neskalos, duro, cinzingo; escapas, gruzdos; pregus, nerangus; glitus, lipus, tirštas; forte, perdurus, istvermingos (apie homem, gyvulį); que ilgai nãožtrūksta, malži (apie karvę) (LkŽe) + suff. -at-) sexos existação. Por isso, pode-se ousadamente afirmar, que lie. pãtaisas ‘Lycopodium é ne deverbatyvas, o d e n o m i n a t y va s, trattuotino como hipernormalizmos (com šaknies -aivietoj šakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais etimologinio -ą- (apie tokių kilmę plačiau žr. urbutis 1998: 55–56)), sietinas su subst. lie. patąsa pl. 3b ‘(bot.) sporinis pataisinių šeimos daugiametis miškų augalas (Lycopodium) Švnč, kli (LkŽe) < praef. lie. pa- + a d j. lie. dial. *taisus ‘lankus, valkus (hipernomalizmo) adj. lie. aquelesùs, - 4 ‘ku r is t em p ia ma s tęs ia s i, t įs ta, netrupa; st ela in g as, va lk us, diržingas, neskalus; rígido; adesnus; ilgai besitêsiantis, trunkantis (LkŽe) ou subst. lie. aquela 4 ‘sà(to pa ti e s d ai kt o) tę s im as is to li au, t ę si ny s; ko execução, fazimento ou saída, têsimas ou têsimasis ainda (LkŽe) subst. lie. patsa (scom.) 1, patąsà 3b ‘va l k a t a, bastūnas, palaidūnas; em t s l a, patįsėlis (plg. fitoniminę konotację: Tėvas patąsa, matina pamplė, vaikai čiučiurukai (ž ir ni s) kos 84) (LkŽe), subst. lie. dial. patsai pl. 2 ‘pakulos com espalias, obtidos linus cavando Prng, dv (LkŽe)23. Va1 ‘cas muito plepa, tarškia patérška 1 ‘t. p. (LkŽe)), e gliwa (2009: 84) o explica e como veiksmažodinį vedinį from verb. lie. takšti ‘espleisti polškantį garsą, barškėti; dirigir polškando; suduoti, kaukštelėti; plepėti, taukšti; čerkšti resp. verb. lie. patakšti ‘patriaukšti, pagliauditar; dinasi, galima rekonstruoti sememą ‘augalas, kuris tempiamas tęsiasi, tįsta’. paplepėti, pataukšti (LkŽe), e como denonaminatyvą de subst. lie. tárška 1 ‘plepys, tarškalius terškà 4 ‘t. p. (LkŽe), embora leksemą atribui deverbatyvų poklasiu. 22 Plg. subst. lie. correcisanei 2 ‘(bot.) s t i e b i n i ų sporinių augalų klasė (Lycopodineae) LbŽ (LkŽe). 23 Os últimos deverbatyvai de verb. lie. aísýti ‘paėmos por algo puxar, tampitar; tampar, que tirktųsi, šliaužtų, valkiar; empumiando tradui mover para qualquer qual direcçãomi, perkėlinėti, pumdyti, traukyti; kibinti, empurdyti, draskyti, kamuoti; cansar trabalho; puxar, puxar firmemente mantido ou dificilmente acessível a coisa; tempiant tiesti, kloti; difíceis de carregar, levantar; difíceis de transportar; prosssi, delsti, vilkinti; contínstis e kt. (LkŽe) verb. lie. patąsýti ‘paėmus por coém patimpčioti, atraukiti; pamilžti; pasistumdyti, pasimušti; traindo quanto adampar, pavilhiar; pastumdyti; cessar; destroçar; tempiant patiesti, escloti; expliquetar, expliquir; quanto contínuiamai tarti; pasidengti, absidraikyti e kt. (LkŽe). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 157diskusárias publicações discussion papers 8. / LA. DIAL. APDZIAS, APDZIRAS, APDZIRES, APDZIRENES, APDZIU- / APDZIRU-ZāLES ‘Pataisas (LYCOPODIUM) La. dial. apas, apdziras, apdzires, apdzirenes jaungulbene (410), apdziu-dzi apdziru-zāles Lielauce (112) ‘pataisas (Lycopodium) kilmė iki šiol neišaiškinta (plg. gliwa 2009: 8384). com base karlio Miūlenbacho ordodyne (Me i 84) apresentado material, é possível spėti latvių kalbos šnektose ocorrus fitoniminę deste planta nomeamento panmiksiją (lingvistinę), būdingą e lietuvių šnektom. devido a Miūlenbacho indicado desta leksema correspondência da língua lituânica ‘čemerys (Veratrum) pode fazer pressuposto sobre diferentes espécies de nomes de plantas hiperonimização (pagal o 1-o doybinį semantinį lokalizacijos tipą), plg. lie. dial. atgir ‘toks m i š ko planta (Lycopodium selago) (dūnŽ 34), i. e. ‘atgirinis ou pelkinis pataisas (Le XXii 150), embora Vitkausko (dūnŽ ibd.) indicomi iliustraciniai leksemos pavyzdžiai suponuoja čemerio (Veratrum) conotação o lixto deste planta (‘č e m e r y č i ų vandeniu) naikinamos utėlės (!!!). fitonímos misturamento nulym, matyt, locacinis identiškumas, i. i. lugar de crescimento bosque (pataiso), pamiškė čemerio (plg. apdzias auguot prie žu me ž uos un suot līdzīgas staipekļiem (Me ibd.), t. i. če m e r y s au ga p a mi šk ės e é l a ba i pan us aš į pat ai) e uzua linė są, matyta, ambas as plantas são vaistiniai, usadas só para tratamentos de diferentes doenças. taigi desta palavra analise etimologica nesudėtinga: la. apdzias *‘pagirio, pamiškės plantas resp. pamiškiniai < praef. la. ap- ‘(žymi daiktą, estando em torno alguma coisa) + com b s t. la. dzia (dzre) ‘miškas (žr. Me i 555). portanto gliwos (ibd.) teiginys, neva este denominativis é veiksmažodinis vedinys, trattuotinas como liaudies etimologijos exemplo. 9 . aPibendriniMas baseada dada trumpa apontada de fitonímia análise, pode-se sem reservas endossar albertui rosinui, suformulavos fantasmagorárias interpretações resp. kazuistinių argumentos teiginį (1997: 73): [...] resolvendo complexas questões de desenvolvimento da morfologia, necessário renunciar aos métodos de estudo atomistinos e cuja comparação com outros idiomas indoeuropeos, nem os dados, nem os motivos de desenvolvimento deles, podem levar a kklystelius. cada fato de língua deve ser investigado do ponto de vista das interações sistemáticas daquela língua (or tarmės), dos seus contextos de consumo e do ponto de vista pragmatics em busca de suas mudanças intrínsecos motivos da própria linguagem (ar tarmės) sistema. 158 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXIV–LXV 10 . iŠVados 10.1. fator essencial, determinando leksemų etimologinės analizės direcção reconstruciniu-pragmatiniu método distinguida a parte de palavra menos significância possuidora determinação. 10.2. Maajíssima parte da palavra apibendrinta ausência resp. formalusis alternant reconstruotinas, baseado semantemų valor uzusu. 10.3. estabeleceu a seguinte espalhada fitonimų morfologinė (resp. etimologinė) lituânica e latvių: 10.3.1. lie. pastẽnis ‘gvazdikinių família planta (Malachium) ← *pas-iu-t-enis (su radicialinio -iuabsorbcija) ← lie. dial. pãsiutas ‘pasiutimas, pašėlimas, dūkimas ( lie. dial. pasiutỹs, pasiuts ‘t. p.) + (antrinis) suff. *-en-; 10.3.2. lie. nú ‘skokanaėtinių familia planta venenosa (Cicuta) ← praef. desde- + subst. lie. dial. kãnas ‘galas (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, stipimas) < praef. desde- + lie. ka-pa-na ‘pabaiga, morteis (← *‘aquele, que lemia morte resp. planta da morte); 10.3.3. subst. lie. padauca ‘raudonviršis (Leccinum aurantiacum) < subst. lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, raukšlėto (apšepusio) koto fungas < adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus (raukšlėtas, nes sudurstytas) como padurkas ← lie. (skol.) padálka ‘apatinis drabuço kraštas, pažemė, palankas (su -al- > -au-, característico dos devedores); 10.3.4. lie. fronteirais ‘graižažiedžių família planta, džiugūnė (Hypochoeris) < *pasie-ty-nis ‘toks (-ia) como sietynas resp. ‘sausa, sudžiūvusi žolė = džiugūnė < praef. pa- + subst. lie. sietýnas ‘iš šiaudų papuošalas; tal erva que cresce às margens dos rios; 10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoeris) ← *po-su-kainis ‘aquele, que kaišomas, pinamas, tveriamas (su -ukabsorbcija) < praef. po- + verb. lie. dial. sukáinioti ‘suvelti, suraizgyti verb. lie. dial. káinioti ‘kaišyti, pinti, tverti (šiaip sim, tam kartui, prastai); ‘sienotarpius kamšyti samanos, pakuloms ou qual outro e kt. ( subst. lie. kainė ‘(bot.) Coremium, i. e. fybą parte alimentadora, sudaryta kondiforų sankaupos); *‘nis planta que cresce paupyje resp. em locais úmidos < 10.3.6. lie. póminis ‘eraičinas (Festuca)’ ← a) (apeliatyvas) lie. dial. (žem.) pomitop. lie. dial. (zem.) *Pominys (< *Paminys ‘t. p. (su -ijabsorbcija e -a- > -o-, plg. lie. pa-ežerys ‘vieta junto ao lago top. lie. (zem.) Pó-žerė ‘aldeias perto de tauragės) < top. *Paminijys ‘vietovė junto Minijas rês < top. lie. (zem.) Pomenie (= Paminijės) ‘6 da área junto Minija river, a oeste de Žarėnai e a norte de rietavo’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augantis drėgnose vietose’ < lie. *po-ne-minis ‘t. p.’ (su -neabsorbcija dėl fonologiškai tapačių skiemenų kartojimosi, t. y. -ne-…-ni-; -i- < -udėl regresyvinės asimiliacijos) < subst. rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 159diskusárias publicações discussion papers lie. / *po-ne-munis ‘t. p. (substantivização) < adj. bl. *nemuna- ‘aquele a que caracteriza lugar úmido; 10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dactylis glomerata) ← *pa-ka-mienis ‘žolė, crescendo apenas em lugares šešėling, pamiškėse, pagirijos, kirtimų lugares, i. e. lá, onde há medžių (su radicialinio -kaabsorbcija) < praef. pa- + subst. lie. kamenas ‘augalo, árvore liemuo, stiebas e kt. ; 10.3.8. lie. palpštis palepštis ‘ankštinių šeimos daugiametis ornamentivis planta (Cytisus) ← *palkštis ‘a planta, subrandinant plokščias ankštis (su p-k- > p-pdėl tolimosios asimiliacijos) < praef. lie. pa- + adj. lie. lkštas, -à ‘plokščias, plynas, legus; 10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nasturtė (Tropaeolum majus) < ← *paliep-sn-a ‘raudonai šlakuotų, lyg krauju aptaškytų žiedų augalas (-snabsorbcija) < praef. lie. pa- + subst. lie. liepsnà ‘ugnis, kylanti de degančio daikto lie. liepsnẽlė ‘(bot.) planta da família gvaizdikinių com flores de cores brilhantes, fogorana (Lychnis); 10.3.10. lie. padraica ‘brantas (Cuscuta); pataisas (Lycopodium); rūgtis takažolė (Polygonum aviculare) < praef. lie. pa- + adj. lie. drakas, -à ‘išsidriekęs, laibas; 10.3.11. lie. pãtaisas ‘sporinis da família pataisinos multidiametis florestal planta de šakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) hipernormalizmas (com šaknies -aivietoj etimologinio -ą-), sietinas com subst. lie. patąsa ‘(bot.) sporinis da família pataisinos multifiametis florestal planta de xakotu stiebeliu e spygliškais lapeliais (Lycopodium) < praef. lie. pa- + adj. lie. dial. *taisus ‘lankus, valkus (hipernomalizmo) adj. lie. aquelesùs, - ‘kuris tempiamas tęsiasi, tįsta, netrupa; elasingas, valkus, cinzingas, neskalus e kt. ; 10.3.12. la. dial. apdzias, apdziras, apdzires, apdzirenes, apdziu-/apdziru-zāles ‘paŠaLtiniai būga iiii būg a kazim ieras. Rinktiniai escritos 13, taisas (Lycopodium)’ < praef. la. ap- ‘(žymi daiktą, esantį aplink ką nors)’ + subst. la. dziŗa (dzre) ‘miškas’. formou Z. Zinkevičius. Vilnius: Estatubina editora de literatura política e científica, 19581961. dŽūn Vitkauskas Vytautas. Norte eastern dūnininkų šnektų diccionar. Vilnius: Mokslas, 1976. iew Pokorny julius. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch 12. bern und krŽ München: francke Verlag, 1959–1969. iii Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnektos diccionário 12. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 20082009. 160 acta Linguistica Lithuanica LXIVLXV kŠŽ Vilutytė ang elė. Kaltanėnų šnektos roLandas kregŽdys diccionário. Vilnius: Lituvians kalbos institutas, LatŽ Lietuvos SSR administrativo-territorial subdivisão žinynas 2. Vilnius: Mintis, Lew fraenkel er nst. 2008. Litauisches etymologisches Wörterbuch, 12. heidelberg: Vandenhoeck & ruprecht, 1976 . Le I–XXXVII – Lietuvių enciklopedija 1–37. bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 . 19621965. LeŽ smoczyński wojciech. Słownik etymologiczny języka litewskiego. wilno: Printer Polyglott, 2007. LkŽe Dicionário da língua Lituânica. Vilnius: Lituvians idioma instituto (t. 120, 19412002). Accesso na internet: www.lkz.lt. LP iŽii Dicionário de sobrenomes Lituães 12. Vilnius: Mokslas, 19851989. Ls Liddell henry george, scott robert. A Greek-English lexicon. new york & cincinnati: american book company, 1882 (eighth edition). Lte IXIII Lituviškoji tarybinė enciklopedija 113. Vilnius: Mokslas, 19761985. Me iiV M le nbachs kārl is. Latviešu valodas vārdnīca 14, red. jānis endzelīns. r: Educação ministerija (t. 1), fundos culturais (t. 24), 19231932. Pe iŽiV Mažiulis Vytautas. Dicionário da etimologia da língua prússia 14. Vilnius: Mokslas (t. 1), Mokslo i enciklopedijų leidykla (t. 2, 3), Mokslo i enciklopedijų leidybos institutas (t. 4), 19881997. skardžius iV skardžius Pranas. Rinktiniai escritos 15, preparou albertas rosinas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų publikla, 19961999. sPw XV Słownik Polszczyzny XVI wieku 15. wrocław & Łódź: wydawnictwo Polskiej akademii nauk, 1984. БСЭ iXXXi Большая советская энциклопедия, ред. B. A. Введенский. Moscou: Большая советская энциклопедия, 1969–1981. Daль iiV Da ль Владими р. Толковый словарь живого великорусского языка 14. Москва: Русский язык, 1989–1991. Кернеръ фонъ-Марилаунъ iii К ернер ъ фонъМарилау нъ А. Жизнь растений. S.-Петербургъ: Просвщенie, 1896. Preображенский iiV Преображенский Александр Григорьевич. Étimoлогический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910– 1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3). rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika) 161diskusinės publikacijos / discussion papers СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург): Наука, 1965–2009. Фасмер iiV Фасме р Мак с. Etimológico словарь русского языка 14. Moscou: Прогресс, 1986–1987. ЭСЯ iXXXii Etimológico dicvarь slaвянских языков 132, отв. red. O N. Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005. Literatura balevičien ė j a nina 1995: flora e fauna. Krašt Lietuvininkų. kaunas: Litterae universitatis, 4563. bilkis Laimutis 2008: Lietuvių helonimų daryba. Priesaginiai e pressesagėtieji helonimai. Vilnius: Instituto das línguas Lituãs. brückner alexander 1957: Stownik etymologiczny języka polskiego. warszawa: wiedza powszechna. bussmann hadumod 2006: Routledge Dictionary of Language and Linguistics. London & new york: routledge. butkus alvydas 1995: Lietuvių pravardės. kaunas: Æsti. crystal david 2008: A Dictionary of Linguistics and Phonetics. oxford: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Baltas línguas sons e formas. Vilnius: Estadoybna politická a vědecká literatury vydavykla. endzelīns jānis 1951: Latviešu valodas gramatika. r: Latvijas valsts izdevniecība. erzepki bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Bartłomieja z Bydgoszczy. Poznań: drukarnia dziennika Poznańskiego. gliwa ber ndas 2002: nomes de substâncias nocivas núokana ‘cicuta Virosa L. e núokanis ‘toks fungas, Lactarius turpis weinm. nos idiomas lituanos. Onomasiology Online 3, 17. gliwa ber nd 2009: Pflanzennamen mit Präfix paund angrenzendes im Litauischen und Lettischen. Baltistica 44(1), 7790. gliwa b e r n d, stukonis Vaclova s 2008: etymologisches zu den namen der schwingel (Festuca spp.). Baltu filologia 17(1/2), 6172. gritėnienė aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. kregždys rol a n d as 2009: ide. suff. *-kosemantinė sklaida baltų kalbose. – Res humanitariae 6, 112132.