Rytų baltų fitonimų morfeminio skaidymo ypatumai (etninės žodžių identifikacijos problematika)

137diskusinės publikacijos / discussion pape s oLandas k egŽdys Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: lyginamoji bal ų i ki ų indoeu opie- čių kalbų g ama ika, bal ų eligija i mi ologija, šal inio y a. y ų baL ų i oniMų Mo eMinio skaidyMo yPa uMai (e ninės ŽodŽių iden i ikacijos P obLeMa ika) Mo phological segmen a ion peculia i ies o eas e n bal ic Phy onymes (e hnical iden i ica ion opics o he lexemes) bal is o i indoeu opeis o P o eso iaus aLbe o osino (1938–2010) a minimui: huic e sa ile ingenium sic pa i e ad omnia ui , u na um ad id unum dice es, quodcunque age e ( i us Li ius). ano acija s aipsnis ski as y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo – submo ų išsky imo – ypa u- mams analizuo i, jų e imologinei aidai ap a i. Mažiausios eikšmę u inčios žodžio dalies nus a ymas e inamas kaip esminis ak o ius, lemian is leksemų e imologinės analizės k yp į. Mo emos s uk ū a analizuojama, emian is ne a omis iniu, be ekons ukciniu-p agma iniu me odu. ekons uojamoji žodžio mažiausioji apibend in oji dalis esp. o malusis al e nan as a ku iami, emian is p idisponuojančio ak o iaus – seman emų e ės – uzusu. Pa eikiama šių i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) analizė: lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium)’, lie. núokana ‘skė inių šeimos nuodingas augalas (Cicu a)’, lie. esMiniai ŽodŽiai: i onimas, submo as, seman ema, homo onas, ka madhā aya kompozi- as, asocia y as, apelia y as. keywo ds: Phy onym, submo ph, seman eme, homophone, ka madhā aya com- pound, associa i e, appella i e. 138 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)’, lie. pasienis ‘g aižažiedžių šeimos augalas, džiu- gūnė (Hypochoe is)’ / lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is)’, lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’, lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a)’, lie. palpš is / palepš is ‘ankš inių šeimos daugia- me is deko a y inis augalas (Cy isus)’, lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’, lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a), pa aisas (Lycopodium), ūg is akažolė (Polygonum a icula e)’, lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais lapeliais (Lycopodium)’, la. dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u-zāles ‘pa aisas (Lycopodium)’. anno a ion he a icle deals wi h he analysis o lexemes’ mo phological segmen a ion peculia i ies, i.e. me hodology o he submo phs disce nmen . also, e ymological e alua ion o he eas e n bal ic Phy onymes is p esen ed. de e mina ion o he s uc u al e ges o mo pheme is handled as he essen ial elemen , which is o he mos impo ance o he e ymological analysis o he wo ds. he mo pheme s uc u e is es ed in acco dance wi h econs uc ion-p agma ic me hod in opposi ion o a omis ic. econs uc ion o mo pheme as o mal al e na i e s uc u al elemen is based on he seman eme signi ican alue. hese Phy onymes a e analyzed: Li h. pas ẽnis ‘a plan o a genus decand ia digynia (Mala- chium)’, Li h. núokana ‘cowbane (Cicu a)’, Li h. padaukas ‘o ange-cap bole us (Leccinum au an- iacum)’, Li h. pasienis ‘ca ’s ea (Hypochoe is)’ / Li h. posanis ‘di o’, Li h. póminis ‘ escue (Fes uca)’, Li h. pamienis ‘o cha d g ass (Dac ylis glome a a)’, Li h. palpš is / palepš is ‘bean- e oil (Cy isus)’, Li h. dial. paliepa ‘g ea indian c ess (T opaeolum majus)’, Li h. pad aika ‘dodde (Cuscu a), club-moss (Lycopodium), kno g ass (Polygonum a icula e)’, Li h. pã aisas ‘club-moss (Lycopodium)’, La . dial. apdziŗas / apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu- / apdzi u- zāles ‘club-moss (Lycopodium)’. 0 . ĮVadas e ninės žodžių p iklausomybės nus a ymas įp as ai g indžiamas sine ge iniu ling is inio y imo p incipu, . y. a liekamas emian is o maliojo (ski ingų ide. kalbų leksinio seman inio lizdo p iklausinių nus a ymo) i p ag ma i n io esp. d a y bi ni o (iden iškos a panašios mo ologinės s uk ū os elemen ų egzis a imo) me odų lyginamosios analizės ezul a ais. odėl i ian į ai ių mo ologinių seman- inių g upių leksemas ( aip pa i i onimus), jos dažnai de e minuojamos pagal da ybinį poklasį (pi minis žodis, edinys (p e iksinis, su iksinis, leksinis), dū inys) (plačiau ž . u bu is 1978: 181–183, 188–194, 249–262, 279–291). Da ybinio poklasio de e minacija u i lemiamos eikšmės žodžio kilmės nus a y- mui (nes a bu, kokio laiko a pio leksikos sluoksniui šis p iski iamas), ma mo o- loginis i e imologinis lygmenys kai ku iuose kalbo y os eikaluose dažnai aiški- nami kaip de e minaciniai (plg. PeŽ iii 13; Откупщиков 2006: 216). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 139diskusinės publikacijos / discussion pape s Pas a uoju me u publikuo a nemaža ašinių (plg. gliwa 2002, 2009; gliwa, s ukonis 2008), ski ų bal ų i onimų e imologijai ap ašy i, ku iuose leksemų da- ybinės analizės p incipai in e p e uojami aikan logo ėjos p incipą, ma ie oj de alios s uk ū inės žodžio sklaidos pa eikiami i in menkai a gumen uo i, asocia- y inėmis one inių homo onų lyginimo p ielaidomis (suponuo omis a omis inio me odo) g įs i lie u ių i la ių augalų pa adinimų ap ašai. 1 . LIe . PASTẽNIS ‘gVaZdikinių ŠeiMos augaLas (MALACHIUM)’ i onimas lie. pas ẽnis 2 ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium)’ ndŽ, M 1, LbŽ (LkŽe) in e p e uojamas kaip kul ū inis skolinys iš i alikų kalbų, odėl kildi- namas iš „spä la . / i . pas a ‘ eig, nudeln’“ (gliwa 2009: 87). okia hipo ezė bū ų isiškai p iim ina, jei i . pas a ‘ ešla, maka onai, py agai is; pas a; būdas, cha ak e is; (med.) pulpa’ e lek uo ų i oniminę kono aciją. be o, be ndo gliwos eiginys, ne a šio skolinio pėdsakų eikė ų ieško i ėly osios lo ynų kalbos inkiniuose, aip pa bū ų eisingas, jei idu amžių lo. pas a galima bū ų sie i su ap a iamu bo aniniu e e en u, be aip nė a, plg. ėly . lo. pas a (pas um) 108b ‘ ešla (le. cyas o)’ (ž . e zepki 1900: 73), ‘ ešla, ešlos masė; pas a; įda y a iš a’ (nie meye 1976: 770). Žliūgės (S ella ia) deno a inė e ė su uzualine kono acija negali bū i siejama, ma šis g azdikinių šeimos žolių gen ies augalas y a nuodingas, odėl kaip mais o p oduk as niekuome ne a o as (ž . L e Xii 540; БСЭ iX 422); iesa, y ų sla ų ( usų) labai e ai naudo as (S. g aminea) kaip ge iamasis gydomasis p epa a as nuo ūkio (Анненковъ 1878: 343), is dėl o dažniausiai šiuo pa adinimu į a dijami nuodingieji augalai: . коньский вех (Анненковъ ibd.) ↔ . вех ‘nuokana (Cicu a)’, . конобой (← . конь ‘a klys’ + . убой ‘ske dimas, pjo imas’), . курья / курячья слѣпота ‘ iš ų aklumas esp. iš akumas’ (Анненковъ ibd.). Šios žolės a makodi- naminis po eikis labai aiškiai nusakomas usų posakiu: Уверяют, что коровы тра- ву едят безвредно, пока не коснутся сладкого её корня, от которого о ду рева- ют и вскоре око л еваю т e ė (СРНГ iV 207), . y. Tikina, kad žolė ka ei nekenkia ol, kol ji nepa agauja jos saldžios šaknies, nuo ku ios p asiu n a i g ei ai pas impa. na ko izuojan is šio augalo po eikis lėmė sin agminio jo į a dijimo . пьяная трaва ‘s aiginan i žolė esp. žliūgė siau alapė (S. g aminea)’ (Анненковъ ibd.; БСЭ ibd.) a si adimą. 1 Pi masis okį bo aninį e miną eikale Žolynas. Dalis II. Lie u os augalų žodynas i augalų aislas (Vil- nius, 1906) nu odė kupiškėnas Po ilas Ma ulionis (apie jį plačiau ž . Le XVii 527–529), . y. galima spė i, kad okia leksema galėjo bū i a ojama y ų aukš aičių kupiškėnų plo e. 140 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV neu odinaminio po eikio žolės lie u ių šnek ose dažnai į a dijamos ka mad- hā aya ipo dū iniais: lie u ių kupiškėnų pa a mėje lie. dial. siù žolė ‘di inė mė a (Men ha a ensis)’2 M – jos p epa a ai bu o ski i ne ams amin i, spazmams a palaiduo i (g i ėnienė 2006: 136), lie. dial. pasiù žolė 1 ‘(bo .) ijoklinių šeimos s iebinis augalas, b an as (Cuscu a)’ j; LbŽ, Lnk ; ‘ audoklinių šeimos s iebinis augalas, audoklė (Ly h um salica ia)’ M (LkŽe); ‘galinsoga (Galinsoga (pas a as y a a ež inis augalas iš Lo ynų ame ikos žemyno – plačiau ž . Кернеръ фонъ- Марилаунъ ii 660; Le Vi 495))’ (gliwa ibd.) (← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas’ Pš ↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’ jnšk, Šd, m esp. lie. siù as 2 ‘didelis pyk is, įni šis’ ndŽ, ds, Ps, Vl, klo , Ll, Žsl, Adm3; ‘siu imas, šėlimas’ gn; ‘išdyka imas, šėliojimasis’ jd, kn; ‘didelis no as’ slm; ‘pasiu ligė’ ds; ‘pašėlęs, g ei įpyks an is žmogus’ ndŽ, Kp (LkŽe) + lie. žol 4 ‘augalas, ku io an žeminė dalis nesumedėjusi i žiemą sunyks an i; paša o augalai, ku iuos ėda gy uliai; augalai, dengian ys kokį plo ą, jų danga; šio augalo kaip paša o ūšis; augalas, u in is kokią no s p ak inę eikšmę; į ai ių augalų sėklos; gėlė; pik žolė; ais ažolė; (pl.) ų a i s a ž o l i ų a n p i l a s a nu o i a s ; (pl.) bu ų ais- as; (pl.) mais ui inkan ys augalai; (pl.) apeigoms paski iami augalai (LkŽe)4), ku ios kono aciją, ma y , klaidingai in e p e uoja au elija g i ėnienė (2006: 172)5, ma i onimo mo ologinė seman inė s uk ū a suponuo a ne unkcinės sa ybės „labai isli pik žolė, spa čiai plin an i i sunkiai išnaikinama“ (g i ėnienė ibd.), be a makodinaminių sa ybių da y i neu o iziologinį po eikį, ma jos p iėdę gy uliai apsinuodyda o (L e ii 250), o iš smulkiojo b an o ‘C. epi hymum’ bu o gaminamas p epa a as nuo melancholijos (Анненковъ 1878: 118). okios mo ologinės s uk- ū os i onimas a ojamas i aka ų aukš aičių kauniškių plo e: lie. dial. pasiù žolė ‘ okia į dilgėlę panaši, be nedu ian i žolė; galinsoga (?)’ guobai (k Ž ii 56). odėl galima a sa giai spė i, kad lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos augalas (Ma- lachium)’ gali bū i aiškinamas kaip lie u ių kalbos da inys, es inas iš *pas-iu- -enis (su adicialinio -iu- abso bcija, plg. lie. dial. gy enà 3a ‘gy enimas, bu imas’ a 1883, 2 Plg. subs . lie. siù žolė 1 ‘(bo .) di inė mė a (Men ha a ensis)’ M , ndŽ; ‘d ignė (Hyoscyamus)’ š. (LkŽe). 3 Pa yškin os a ealinių punk ų i ašy inių šal inių nuo odos ( umpiniai) y a in eg alios (lokalizacijos aspek u) nag inėjamų leksemų papli imo dialek inėje zonoje a ž ilgiu, . y. ski ingi mo ologinės s uk ū os žodžiai suponuoja da ybiškai pi minę i an inę o mas. 4 a ealinę žodžių, ku ių dialek inė lokalizacija ap a iamai p oblemai nė a in o ma y i, seman inio eks- ensionalo de e minaciją ž . LkŽe. 5 Plg. lie. dial. p a s i ù dagis ‘pap as oji du na opė (Da u a s amonium)’ k p, pasiù opė ‘ . p.’ akm da ybinė seman inė s uk ū a nulem a augalo po eikio žmogaus a gy ūno o ganizmui, . y. juo apsi- nuodijus, „s ip iai sujaudinama cen inė ne ų sis ema, žmogus a si ap- k a i l s a “ (g i ėnienė 2006: 170–171). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 141diskusinės publikacijos / discussion pape s 15, BŽ 142, Ll, , j, Žem; ‘gy enimo būdas, būklė’ Vdk, up, P n, j; ‘gy enimo ap ašymas, biog a ija’ š. (LkŽe; dūnŽ 95) ← lie. gy én-sen-a 1 ‘gy enimo būdas’ BŽ 305, skd, Š s (LkŽe))6 ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas’ Pš (↔ lie. dial. pasiu ỹs 3b, pasiu s 3b ‘ . p.’) + (an inis) su . *-enŏ- (apie jį pla- čiau ž . ska džius i 234–237), o ne i alikų ešlos pa adinimo – odėl oks gliwos spėjimas, ma y , y a ko eguo inas iš esmės. 2. LIe . NúOKANA ‘(bo .) skė inių ŠeiMos nuodingas augaLas (CICUTA)’ nuodingojo skė inių šeimos daugiamečių žolių gen ies augalo lie. núokana 1 ‘(bo .) skė inių šeimos nuodingas augalas (Cicu a)’ bŽ 99; M , š, LbŽ (LkŽe) pa adinimas, neminimas nei e ns o aenkelio (Lew), nei wojciecho smoczyńs- kio (LeŽ) lie u ių kalbos e imologiniuose žodynuose, gliwos (2002: 3) aiškinamas kaip p ae . nuo- i šaknies -kan- edinys, ku ią, spėjimo au o iaus nuomone, su- ponuoja e b. lie. kanó i/kãno i b s ‘naikin i, žudy i; kamuo i, kankin i’ g 89, a ch XVi 395, jn, j; ‘me dė i, leis is, mi i’ Pns, Lzd; ‘alks an , p as ai ilkin , a g i, kamuo is’ M, mš; ‘ algy i su ape i u, epė i’ Lnk (LkŽe). hipo ezės au o iaus ekons uojamos sememos *‘nuo ko kenčia’, *‘kas nukankina’, žinoma, seman iškai ikė inos nuodingojo augalo kono acijai ilius uo i. Vis dėl o okiu spėjimu nega- lima ikė i dėl mo ologinės analizės s okos (gliwa (2002: 3–5) pa eikia ne is šio i onimo kilmės aiškinimo būdus: 1) p ae . nuo- + -kan-; 2) p ae . nuo- + -kand- (pas a oji suponuo a i in nesėkmingo aenkelio (Lew 216) mėginimo pag įs i e b. lie. kanó i kilmę (ž . oliau)); 3) *nuok- + su . -an-), ku i i lemia šio žodžio aiškios e imologijos paiešką). 6 iki šiol įp as a eig i, kad lie. dial. gy enà y a pi minis de e ba y as iš e b. lie. gy én i ‘gy am bū i, eg- zis uo i; pa i i, išgy en i; bū i am ik oje ie oje; u ė i pas ogę, p ieglaudą’ (LkŽe) (ž . būga ii 68; ska džius i 229); iesa, P anas ska džius (i 548) iškėlė menkai a gumen uo ą hipo ezę, ne a šis eiksma- žodis y a denomina y as iš lie. dial. gy enà. ikė i okiais samp o a imais negalima dėl labai pap as os p iežas ies – i in ibo o lie. dial. gy enà i i in pla aus e b. lie. gy én i a ojimo a ealo ( . y. isose lie- u ių a mėse i pa a mėse (!!!)). odėl pa ikimiau eig i, kad lie. dial. gy enà ← lie. gy énsena – sang ą- žinės ly ies *gy enā-si (plg. lie. dial. mùšenos ‘mušimasis’ < *mušenā-si (ska džius i 229)) e leksija, ku ios abso bcinė ly is lie. dial. gy enà jokiais būdais negali bū i aiškinama kaip e b. lie. gy én i pama- as, ma pas a oji ly is – denomina y as iš adj. lie. gý as, -à 3 ‘ u in is gy ybę, gy enan is, nemi ęs; ne- miegan is, nemigęs, nubudęs, a sikėlęs’ (LkŽe; dėl jo kilmės plačiau ž . Lew 154–155), . y. suponuo- ina eiksmažodžio denomina y inė semema ‘gy am bū i’, plg. iden iško da ybinio modelio pa yzdžius: adj. lie. g audùs, - 4 ‘g audinan is, sku dus, liūdnas, gailus; sma kus, pik as; nemalonus, ūs us; žiau us’ (LkŽe) → e b. lie. g audén i ‘liūdin i, sku din i; gailė i, apgailes au i; g asin i, įg asin i; skųs is, dejuo i, bėdo i, gailė is; g asin i; upu į g iaus i, g iaudinė i; g ūdin i, kie in i’ i k . (ž . ska džius i 549). 142 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV emian is leksemos s uk ū inio pama o da ybinės ka ego ijos ekons ukcija, galima spė i šį daik a a dį esan eiksmažodinį abs ak ą (nomen ac ionis), ilgainiui dėl seman inio konk e ėjimo įga usį nomen abs ac um būdingą eikšminį a spal į, plg. lie. dial. kãnas 2, 4 ‘kas kani, šykš us, gobšus žmogus; galas’ (LkŽe) → lie. nuo-kana *‘ ai, kas sukelia mi į’ (kaip lie. dial. núo-ma as 1 ‘(med.) okia ne ų liga, epilepsija’ (LkŽe) ↔ lie. mã as 4 ‘labai užk ečiama epideminė liga (pes is); šios ligos epidemija; m i i s , m i i m a s ’ (LkŽe; ska džius i 442, 454)), . y. da inio s uk ū inis sandas esp. p ae . nuo- lėmė da ybinės eikšmės kai ą. Minė- o subs . lie. kanas ‘pabaiga, mi is’, supona usio subs . lie. kanybà ‘sudžiū ęs, liesas žmogus’ j ii 28 (ska džius (i 92) nebu o ik as dėl jo kilmės), ma y , nega- lima sie i nei su e b. lie. ks i ‘g ieb i, spaus i, žeis i dan imis; pjau i; gel i; al- gy i, kąsniuo i; ės i; dilgin i; g auž i’ (LkŽe), nei su e b. lie. ks i ‘jaus i, pa i i skausmą, nemalonumą, a gą, ken ė i; u ė i kan ybės, lauk i; iš e i, iš u ė i, pakel i’ (LkŽe) (Lew 214–215; gliwa ibd.), ma jis e lek uoja de ek y inę ly į su abso buo u šaknies -pa-: subs . lie. kãpas 4 ‘ ie a, ku numi ėlis palaido as; oje ie oje sukas as žemių kaubu ys; duobės i šus, kaubu ys’ (LkŽe; apie jo kilmę plačiau ž . PeŽ i 270–271) + su . -ana- > lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas’ Lš (LkŽe) / lie. dial. kãpanos ‘mi is, baimė’ umbonys (aly aus .) (ž . ska - džius i 228), plg. e b. lie. kãpano i / kapanó i ‘gulin ankas i kojas judin i, no in išsilais in i, išsigelbė i; spu dė i; sunkiai di b i; sunkiai ei i, kas is; labai si g i, bū i leisgy iam; mi i, baig is, d ės i’ (LkŽe; ska džius i 505). aigi lie. núokana (< p ae . nuo- + ka-pa-na ‘pabaiga, mi is’) y a ne de e ba y as, o denomina y as, suponuojan is p o osememą *‘ ai, kas lemia mi į esp. mi ies augalas’. 3 . LIe . PADAUKAS ‘ audonVi Šis (LECCINUM AURANTIACUM)’ subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)’ (LbŽ 466) gliwa (2009: 87) eda iš e b. lie. padūk i, no s kons a uoja: „die Übe agung des be- g i s au den Pilz is nich sonde lich plausibel […]“. aiškinan ėly ų lie u ių kalbos naujada ų – oks, ma y , y a ap a iamas g ybo pa adinimas – kilmę, ienas p idisponuojančių a gumen acinių ak o ių u ė ų bū i eikšminis pag indimas, be ku io kiek ienas, ne i pa s įman iausias, spėjimas gali bū i ak uojamas kaip kazuis inės analizės pa yzdys. Šio ungonimo pa adinimas y a isiškai aiškiai mo y uo as da ybinio pama o, . y. lie. (skol.) padálka (< le. podolek, bl . пaдaлaк) 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas (↔ ‘padu kas’ (ska džius i 161)); seno inių mo e iškų ma škinių apa inė dalis, s e blės; p ie pas a o sienos nuožulniai p i aisy a len a’ ( esp. lie. y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 143diskusinės publikacijos / discussion pape s dial. padálkas 1 ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’) ↔ *padauka7 (su -al- > -au-; oks ki imas ypač būdingas skoliniams, plg. lie. kalniẽ ius (< le. koł- nie z) 2 [k], j, kanie ius 1 ‘apykaklė’ ↔ lie. dial. kauniẽ ius 2 ‘ . p.’ (LkŽe; Zin- ke ičius 1966: 164) < bl . канéр; lie. kald à (< le. kołd a) 4 k ok, 2 ndŽ ‘lo os už iesalas, apklo as, an klodė’ ( esp. kald as) ↔ lie. dial. kaud à ‘apklo as, a inė an klodė’ < bl . кодра, be pasi aiko i senuosiuose eldiniuose: lie. alka ‘auka’ / akas ‘š en ykla, medžiais apaugęs kalnelis’ ↔ lie. aukà, aukas ‘ . p.’ (daugiau pa- yzdžių ž . Zinke ičius 1966: 102, 164) (dėl lie. aukà ž . Mažiulis 2008: 92) ↔ adj. lie. dial. padu knis, -ė 2 ‘su padu ku, padu ku pailgin as’ k i 608 (LkŽe), subs . lie. dial. padu kniai ‘ umpi i paskui pailgin i ma škiniai’ nč (ska džius i 252), . y. ekons uo ina ly is adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘n e l y g u s ( aukš- lė as, nes sudu s y as) kaip padu kas’ > subs . lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, a u k š l ė o ko o g ybas’, ma audon i šio „ko as apšepęs“ (L e iX 343). Va- dinasi, galima a sa giai spė i, kad šis i onimas p iski inas leksinei skolinių iš sla ų kalbų i da ybinei denomina y ų g upei. 4 . LIe . PASIENIS ‘(bo .) g aiŽaŽiedŽių ŠeiMos augaLas, dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)’, Lie. POSAĨNIS ‘(bo .) dŽiugūnė (HYPOCHOERIS)’ Ling is iniu ku iozu galima į a dy i mėginimą išaiškin i i onimų lie. pasienis, posainis kilmę (ž . gliwa 2009: 87–88), ma žodžiai analizuojami aikan a omis inį analizės me odą. odėl ne aisomos LkŽ suda y ojų klaidos, be pa eikiami kazuis- iniai ne ik bal ų, be i g aikų kalbos leksemų ap ašai. i ne specialis ui aišku, kad 7 Plg. lie. dial. padakas ‘kojų au as’ (< lie. dial. padalkas ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’), ku is LkŽ suda y ojų, ma y , klaidingai susie as su lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis’ (de e ba- y as iš e b. lie. padk i ‘pak aiš i, pasius i’), ma jis seman iškai su pas a uoju negali bū i lyginamas – nea i inka šių leksemų deno a inė i kono a inė e ė; lie. dial. padaũkas an inio -au- ie oj skolinio pi minio -al- ilius uo inas gausiais azeologiniais pa yzdžiais, pa eikiamais LkŽe: į padaukùs e i ‘niekais i s i, baig is, nyk i’; nė padaũko (nebeliko, nebe ado) ‘nė žymės, nė k apo’; padaũkais e i (iše i, nue i) ‘niekais i s i’; padaũkais nue i (iše i) ‘ding i, pasišalin i’; padaũkais nunèš i ‘nudangin i’; po padaũkais ‘(keik.) po elnių’, . y. žodžių junginys lie. dial. padalkais išei i ‘nusigy en i’ ( esp. sinoniminis azeo- logizmas ubagais išei i) suponuoja lie. dial. padáuka 1 ‘padauža, alka a’ esan d iejų lie u iškų žodžių da ybinį seman inį kon aminan ą: lie. dial. padaũkas ‘kojų au as’ esp. ‘d abužio dalis, esan i apačioje’ i lie. dial. padaũkas ‘išdykėlis, nenaudėlis’. Vadinasi, lie. dial. padáuka 1 ‘ alka a’ pejo a y inė kono acija nulem a ne e e en o cha ak e io ypa ybių ( esp. dūkimo, šėlsmo, ma as, ku is dūks a, nė a alka a), be socialinės padė ies, ku ios ienas designa ų – s e n i, s u d u s y i d a b u ž i a i. 144 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV subs . lie. pasienis ‘(bo .) g aižažiedžių šeimos augalas, džiugūnė (Hypochoe is)’ LbŽ, M (LkŽe), ma y , negali bū i siejamas su subs . lie. pasenis 1, pãsienis 1 ‘ ie a p ie sienos pa alpos iduje a iš lauko; ku ios no s šalies pak aš ys, pa ibys’ (LkŽe), no s aip nu odoma LkŽ, ma jų e e en inė kono acija y a di e en inė: šis augalas ne- bu o e inga paša inė esp. sul inga, anki esp. panaši į ankiai suaugusių augalų isumą (sieną8), be g aižažiedžių (Composi ae) šeimos s a u s ų miškų žolė aškuo- oji (H. macula a) a ba snaudališkoji džiugūnė (H. adica a) – aukš ų pie ų, pamiš- kių i pak ūmių gel onžiedė (ž . Le V 317). Vadinasi, sie i sausos žolės su siena a kokiu no s ibą į a dijančiu objek u, ma y , negalima. Šio augalo pa adinimo – asocia y o (dėl e mino ž . bussmann 2006: 101; c ys al 2008: 41, 349) – kilmė, ma y , nė a labai sudė inga, mo y uo a jo hipe oniminio i onimo, . y. subs . lie. džiugūnė ‘(bo .) g aižažiedžių šeimos augalų gen is (Hypochoe is)’ P, LbŽ (LkŽe), kildin ino ne iš e b. lie. džiaũg is ‘ u ė i džiaugsmą, linksmin is’ i k . (LkŽe) ( esp. lie. dial. džiùgas ‘kas g ei džiaugiasi kuo’ ↔ džiugà ‘džiaugsmas; kas g ei džiaugia- si kuo’ (LkŽe)), kaip eigia gliwa (ibd.), nu odydamas klaidingą seman inį da ybi- nį a i ikmenį g . ὑποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is’, g . ὑποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies augalas’ (Ls 1644), ku ie nė a gene iškai susiję, no s p iešingai nu odo gliwa (ž . oliau), be subs . lie. dial. džiugas ‘žago inė žemaičių o a, e- iama iš šako ų eglaičių’ (Le V 316) ← lie. *džiu-ža-gas ‘ . p.’ (su an ojo sando adicialinio -ža- abso bcija; -ū- su umpėjimu dėl į ykusios -ža- eliminacijos esp. seman inės da ybinės sandų neu alizacijos) < *džiū -žagas ‘ . p.’ (dėl da ybinio a i ikmens plg. subs . lie. mėšla-minỹs ‘a klys (ku is daug mėšlo mina)’ – ž . ska džius i 435) ← e b. lie. dži i ‘da y is sausam, sausė i; kie ė i ne enkan sulčių; išnyk i ga uojan ; ys i, gleb i, nyk i, žū i (apie augalus); lys i, menkė i; si g i džio a’ (Lk- Že) + subs . lie. žãgas 4 ‘lauke suk au a didelė šieno, šiaudų a ja ų k ū a, s i a, kūgis; (pl.) ko no s didelis kiekis, daugybė; an ka čių kilnojamas s ogas, po ku iuo k aunamas šienas, šiaudai i k .; malkų, i bų i pan. ie u ė; žaiginys; guba; gegnių sunė imas; s ambus žaga as, žabas, sausa šaka; už a a iš medžių i šakų; nemažas žaga as, ša a’ (LkŽe) (plg. lie. dial. žãga as 3 b ‘šaku ė be lapų, žaba as’ (k Ž ii 524), . y. lie. džiugūnė suponuoja sememą ‘sausa, sudžiū usi (a džiū i li n k u s i) žo l ė ’ ( odėl ji i į a dijama kaip sausų miškų žolė (minė a anksčiau)), o ne ‘linksma žolė’ – bū en okią kono aciją šiam augalui p iski ia gliwa. Vadinasi, galima a sa giai spė i, kad i lie. pasienis e lek uoja hipe oniminį e e en ą i jo kono aciją: *pasie- y-nis ‘ oks (-ia) kaip sie ynas’ esp. ‘sausa, sudžiū- usi žolė = džiugūnė’ < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas 1 ‘iš š i a u d ų papuošalas; 8 Plg. seman inį lie. sena 1 eks ensionalą: ‘ e ikali pas a o dalis; jos pa i šius iš idaus a iš o o; (pl. p k.) apie pas a ą, įs aigą; aukš a už a a, pe a a; e ikalus kieno no s šoninis pa i šius; pama inė dalis; a n k i, g l a u d i ko n o s e i l ė; audeklo ilgio ma as (ke u i mes u ų s ulpeliai); audeklo ilgis; ženklas, žymin is audimo sienas; ežia, iba; als ybės, šalies, k aš o iba’ (LkŽe). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 145diskusinės publikacijos / discussion pape s okia upių pak aščiais augan i žolė’, suponuojančių s a u s o au g a l o esp. s a u - s o s ž o l ė s kono a ą, plg. Reikia, kaip ažušals upė, p išienau si e ý n o , ai žiemą bus kuom po kel u om klo b m (LkŽe), . y. suponuo ina ‘k aiko’ semema: lie. dial. kél u as 1 ‘gal ijas, gy ulys’ ↔ kél u a 1, kel u à 3a ‘gal ijas, gy ulys’ (sing. collec .) gal ijų bū ys, banda, gal ijai; da binis gal ijas; (keik.) gal ijas’ (LkŽe). subs . lie. posanis 2 ‘(bo .) džiugūnė (Hypochoe is)’ ndŽ; LbŽ (LkŽe), aip pa asocia y as, ma y , da ybiškai i seman iškai sie inas su subs . lie. džiugūnė hipe o- niminiu e e en u subs . lie. dial. džiugas ‘žago inė žemaičių o a , e iama iš šako ų eglaičių’, . y. suponuo ina ‘ ė imo, pynimo’ semema, odėl ekons uo ina ly is *po-su-kainis ‘ as, ku is kaišomas, pinamas, e iamas’ (< p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i’ b ž, Ppl, j ↔ e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’ ė , bsg; ‘sieno a pius kamšy i samanomis, pakulomis a kuo ki u’ bŽ 208; ‘painio is, pin is’ b ž; ‘d augau i, bi- čiuliau i’ j; ‘si g i, negaluo i’ g g (LkŽe) – šio eiksmažodžio da ybinė sąsaja su bo anikos nomenkla ū a paliudy a LkŽ, plg. subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium’ M (LkŽe), . y. g ybą mai inančioji dalis, suda y a kondi o ų sankaupos) → *po- sainis ‘ . p.’ (su -uk- abso bcija). dėl g . ὑποχαίρειν ‘saikingai džiūgau i, džiaug is’ i g . ὑποχοιρίς ‘ciko inių (Cicho ium) gen ies augalas’ (Ls 1644) e imologinio san ykio galima kons a uo i, kad a p šių leksemų nė a nieko bend a, išsky us p ae . ὑπο- , ma g . ὑποχοιρίς y a ne iš e b. g . χαίρειν ‘džiaug is, linksmin is; bū i pa enkin am’, be subs . g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’, ma ciko ijos ( ūkažolės) šaknia aisiais i lapais (Ls 1732) mai inami gy uliai (Le iV 29). sla ai, pamo iui iš e ę šį g aikų e miną, a oja kelis zooniminę mo ologinę seman inę i onimo s uk ū ą e lek uojančius žodžius: . dial. рыло с в и ное трава ‘Cicho ium In ybus L.’ (Анненковъ 1878: 98), odėl . dial. свинникъ, поросятникъ ‘Hypochoe is’ (Анненковъ 1878: 173) ak uo ini ne kaip uzualiniai, be hib idiniai kul ū iniai skoliniai, e lek uojan ys g . ὑποχοιρίς (← p ae . ὑπο- ‘posesy inei ko- no acijai eikš i’ + g . χοῖρος ‘kiaulė; pa šelis’) mo ologinę seman inę s uk ū ą. 5 . LIe . PMINIS ‘(bo .) e aiČinas (FESTUCA)’ Lie . póminis 1 ‘(bo .) e aičinas (Fes uca)’ ndŽ; M , LbŽ (LkŽe) aiškinamas (gliwa 2009: 83) kaip de e ba y as (iš e b. lie. mn i ‘spaudy i kojomis, yp i; s a y i koją, s o is, em is kojomis; ski i pluoš ą nuo spalių; apdo o i, minkš in i; spaus i pakoją, paminą; ei i, žingsniuo i’ (dLkŽ5), le . m ‘min i, mindžio i, yp- i’); suponuojama uzema ‘a u g a l a s , a s p a u s m i n d y mu i’. oks gliwos aiš- kinimas bū ų į ikinamesnis, jei spėjimo au o ius pa eik ų a i inkamos da ybos (p e- 152 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV (Кернеръ фонъ-Марилаунъ ii 699) bu o gaminami dažai; ‘pakalnu ės’ semema, ma y , sie ina su šio lelijinių (Liliaceae) šeimos žolinio augalo žiedynų išsidės ymu (Le XXi 367) esp. e ikaliu pas i imu, p imenančiu be žo šakų nus i imą; dėl šios ypa ybės be žinių šeimos medžiai (Be ulaceae) „nus i usiomis aso omis šake- lėmis“ liaudies dainose g e inami su sku du i a gu (Le ii 443); 2) lie. palpš is 2 LbŽ, palepš is M ‘(bo .) ankš inių šeimos daugiame is deko a y inis augalas (Cy isus)’ (LkŽe) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à 4 ‘plokščias, plynas, lygus’ (LkŽe) (su p-k- > p-p- dėl olimosios asimiliacijos), ma šio ankš inių šeimos augalo aisius – plokščia ankš is (L e Viii 426); 3) lie. paliepsnis ‘(bo .) oks augalas’ < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà 4 ‘ugnis, kylan i iš degančio daik o’ i k . (LkŽe), plg. lie. liepsnẽlė 2 ‘(zool.) nedi- delis paukš is giesmininkas audona k ū ine, audonk ū inė, audongu klė (E i ha- cus ubecula); (bo .) g aizdikinių šeimos augalas yškiai spal o ais žiedais, gais a- na (Lychnis)’ (LkŽe; Le XiV 540–541); 4) lie. dial. paliepa ‘(bo .) didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ (LkŽe), ku- is LkŽ suda y ojų klaidingai p iski as lie. paliepà 3b, pãliepa 1 ‘(bo .) a auga, a žala, išauga’ (LkŽe) (< e b. lie. 1. palp i ‘šiek iek, nedaug lip i; įs eng i lip i’; 2. palp i ‘p ilip i po apačia’ > subs . lie. liẽp as 2 ‘len a a ąs as, pe dė as ske sai g io į a upelį pe ei i; p ie upės, eže o k an o an andens p i aisy a len a a sis o- i, skalbian a andenį semian ’ (LkŽe)) leksiniam seman iniam lizdui: lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė’ ← *paliep-sn-a (-sn- abso bcija (dėl okių ki imų plačiau ž . Крегждис 2009: 281)) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà (ž . anks esnį eks- ą), ma šio augalo žiedai „ne e ai a u d o n a i š l a k u o i, l y g k a u j u a p - a š k y i “ (Le XX 23); 5) lie. pósmilgė 1 ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia)’; ‘smilguolė (ape a)’; ‘smilgūnė (E ag os is); lend ūnas (Calamag os is)’ ↔ pasmilgė ‘(bo .) šluo smilgė (Deschampsia caespi osa)’ (LkŽe; da ž . Le XXiii 339; XiV 385–386) < p ae . lie. po- (dėl jo ž . k egždys 2010: 222) + subs . lie. smlga 1, smilgà 4, smilgà 3 ‘(bo .) a pinių šeimos žolė su šluo elės pa idalo žiedynu (Ag os is); kas aukš as i plonas; miglė (Poa); lend ūnas (Calamag os is); siau alapė smilga (C. canescens); s iepsnė (Melica)’ (LkŽe); 6) lie. palazdė ‘ ū enis (Co ydalis ca a)’ (LkŽe) ⇦ šio augalo aisius – dėžu- ė (L e iX: 595), ma y , sie as su lazdyno iešu u. Šie pa yzdžiai aip pa labai s a būs augalų pa adinimų su p ae . pa- / po- da- ybinio modelio de e minacijai – e lek uojami deadjek y inis i deno- mina y inis ipai, o ne gliwos pos uluojamas jokiais pa yzdžiais neilius uo as de- e ba y inis (!!!). okią o muluo ę galima pag įs i i ne a eiksmažodinį da ybos pama ą e lek uojančių (ž . gliwa 2009: 84) lie u ių i la ių i onimų pa adimų mo ologine analize (ž . oliau). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 153diskusinės publikacijos / discussion pape s 6 . LIe . PADRAIKA ‘(bo .) b an as (CUSCUTA); Pa aisas (LYCOPODIUM); ūg is akaŽoLė (POLYGONUM AVICULARE)’ Lie . pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e)’ LbŽ (LkŽe) (subs an y izacija) < p ae . lie. pa- + a d j . lie. d akas, -à 4 ‘išsid iekęs, laibas’ (LkŽe) (kaip adj. lie. dial. (žem.) paimlùs, - ‘ge os gal os, gabus mokslui’ (dūnŽ 232) (↔ adj. lie. imlùs, - 4 ‘galin is p isiim i, pe - siim i, ecep y us; alpus’ (LkŽe)), adj. lie. dial. (žem.) paplókščias, -ia ‘plokščias’ (dūnŽ 239) i k .), o ne iesiogiai sie i su e b. lie. d iẽk i ‘ ęs i, auk i, emp i (ką ilgą, ąsų, be o mį); bū i nusi ęsusiam; įs i; lėk i išd ikusiam; a šy i, skleis i; ei i, ilk is; lup i žie ę’ esp. e b. lie. pad iẽk i ‘paskleis i; pak a y i; ne a kingai padė i, numes i; yso i pasiskleidusiam; bū i nusi ęsusiam, ply ė i; pasklis i, paplis- i; g iūnan pasi ies i, išsi ies i; išaug i, pasi emp i’ (LkŽe), kaip siūlo gliwa (ibd.); lie. šùn-d aika 1, šund áika 1 ‘pa aisas (Lycopodium)’ ↔ šùnd aikas 1 ‘ . p.’ (Lk- Že) kaip d iejų a dažodžių (!!!) dū inį aiškino jau kazimie as būga ( i 219)). 7 . LIe . PãTAISAS ‘(bo .) sPo inis Pa aisinių ŠeiMos daugiaMe is MiŠkų augaLas Šako u s iebeLiu i sPygLiŠkais LaPeLiais (LYCOPODIUM)’ Lie . pã aisas 3 b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais lapeliais (Lycopodium)’ Lkm, kp, Pn, s , b ž, s j, LbŽ, Ml , dglš, gn, g l, a. Vien., Ln; ‘(bo .) šliaužiančioji amažolė (Glechoma hede acea)’ j b, j (LkŽe)16 iki šiol kildinamas iš poliseminio e b. lie. iẽs i17 ( iks- 16 da plg. ŏ/ā kamienų g e ybės (apie okių mo ologinių a ian ų genezę plačiau ž . k egždys 2010: 51– 58) a ian ą subs . lie. pa aisà 3b ‘Lycopodium’ (LkŽe), a o ą y ų aukš aičių u eniškių pa a mės plo e. 17 Plg. e b. lie. iẽs i seman inį eks ensionalą: ‘da y i iesų, iesin i, lygin i; emp i, ilgin i; kiš i, a in i; duo i, b uk i; da y i (pp . ilgą), es i, klo i; iesiai a iesų da y i, es i, b ėž i; skės i, plės i, skleis i, emp i; emp i, ęs i pe ką, sujungian d i puses; klo i an pa i šiaus; aisy i, duo i klojė i, klo i (pa- alą); išskleidus deng i, gaub i; k a y i, klo i; deng i ko sluoksniu, klo i; ęs is, d iek is’ (plg. ( e l.) Pa aisai pa žemę iẽsias kl ); bū i besi ęsiančiam, nusid iekusiam, yso i’; suduo i, d ož i, ki s i, ėž i, enk i; guldy i, g iau i, enk i (an žemės); k is i, i s i, g iū i, pul i; sma kiai aug i, s ieb is; ęs is, uk i; ęs is, slink i; g ei ai ei i, bėg i, ažiuo i; sma kiai di b i, kib i į da bą; auk i, plėš i, dainuo i; ujo i, laks y is’ (LkŽe). 154 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV liau – e b. lie. pa iẽs i18), kaip eigia gliwa (ibd.), no s isi lie u ių kalbos da iniai su šaknimi - ais- y a es ini iš ki o balsiokai os laipsnio šaknies e b. lie. aisý i19 (da ž . smoczyński 2007: 675–676), suponuojančios 4 sememas, inkančias pa- g įs i i onimo seman inę kono aciją (ž . 19 išnašą): 1. ‘gydy i’, ma iš ais inio pa aiso (Lycopodium cla a um) spo ų gaminami paba s ai iššu imams gydy i (ž . Le XXii 150; da ž . kŠŽ 205); 2. ‘d aiky is, d iek is’ – pagal augalo mo ologiją, . y. spo o i o s iebas išsidės ęs pažeme, išsišakoja aukš ai nuk eip omis šakelėmis (Le ibd.); 3. ‘ i s i išilgam, ies is’ = 2 semema; 4. ‘puoš i, g ažin i kuo’, ma augalas y a puošnus, naudojamas pin i ainikams (Le ibd.), ku ių ik d i (1, 4) suponuo- inos subs . lie. pã aisas, ma 2 i 3 sememos nė a būdingos e b. lie. pa aisý i20, 18 Plg. e b. lie. pa iẽs i seman inį eks ensionalą: ‘pada y i kiek iesesnį, pa iesin i; di bus pailsė i, išsi ies- i, dus elė i; a kiš i, pakel i, iš ies i; pada y i ką ilgą, paklo i, į aisy i; pe dė i, pe ęs i, pe emp i pe ką, sujungian d i puses; p a k l o i, i š s k l e i s i k l o j ė i s; išskleidus padė i; paklo i (pa alą); išskleidus apdeng i, apgaub i; pak a y i, pad iek i, paskleis i; išd ik i, išsid iek i; ply ė i, įso i, bū i nusid iekusiam; paguldy i, pa g iau i, pa enk i; a sigul i, a sid ėb i, išsi ies i, pa g iū i; galą pada y i, nudob i, nužu- dy i, užmuš i, nušau i, papjau i; pasi emp i, paaug i; pak yp i, pasisuk i, pasiduo i’ (LkŽe). 19 Plg. e b. lie. aisý i seman inį eks ensionalą: ‘šalin i gedimus, da y i ką ėl inkamą naudo is; da y i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; da y i, kad bū ų iesus; šalin i sp agas, skyles, lopy i; šalin i klai- das, ne ikslumus, apsi ikimus, nesklandumus; a minį žodį keis i bend inės kalbos žodžiu; naikin i, iš- gy endin i (nege o es); ge in i ką p as ą, pašlijusį; da y i ge esnį, obulin i; da y i de lingesnį, ąšesnį; g y d y i; plombuo i (dan į); s eik i, gy i; a s a y i į ie ą (išni imą); masažuo i, in i (sp andą); iebė- i, s o ė i; da y i a kingą, lygų, p i inkan į; (lygin i), aly i; am ik u būdu šukuo i, ga biniuo i, da y i šukuoseną; išplė ojus ies i, skleis i; d a i k y i s, d i e k i s; i s i i š i l g a m, i e s i s; a ky i, p ižiū ė i; pakel i agojan už e s ą; do o i, da inė i, aly i; į i in i, įs a y i; iš i (knygą); dė i i šelius, aplankus; dė i į ėmus, ėmin i; klo i (lo ą, pa alą)’ ndŽ, b s, kn, Ž , sln , Mžš, kai , n 123, LLd iii 275 (g z), Mžš, m; ‘ eng i, ilk i (d abužiais); dė ė i, ilkė i; ap ūpin i d abužiais; deng i, ies i; eng i g ažiais, puošniais d abužiais; p u o š i, g a ž i n i k u o; eik i iš aizdai g ažumo; da y i, gamin i kokį daik ą; ies i (kelią); e i ( o ą); suk i, k au i (lizdą, migį i pan.); da y i ką am ik o pa idalo, o muo i; k au i, augin i; suda y i iš ga sų am ik ą ienumą; s a y i, s a ydin i (s a inį); da y i idaus į engimus; ku i, s eig i, eng i; gamin i, iek i ( algį, gė imą, ėdalą); gamin i kokiam da bui, eikalui; da y i de inan is p ie numa y o ikslo, s eng is aiky i; bandy i; elg is; dė is, ody is; išdi binė i (juokus, išdaigas, nemalonumus i pan.); šmeiž i, apkalbinė i; uoš i, eng i (kelionei, kokiai eiklai, į ykiui); ke in i, no ė i, many i, numa y i (ką da y i); a ė i p adžiai, eikš is jun amais kokio būsimo eiškinio požymiais; a ky i, eng i (pada gą, į ankį, ki ą kokią p iemonę), kad ik ų a o i, naudo is; miklin i, mankš in i; de in i; dė i šo inį į šaunamojo ginklo lizdą; eng i sėjai, di b i (žemę); ūpin i, iek is; pa ūpin i, įgy i, pi k i; kaup i, k au i, dė i; ūpin is, kad ku pa ek ų, bū ų p iim as; kel i ( es u es, pokylį); o ganizuo i, eng i; elk is, ink is; aiky i (į aikinį); k eip i eikiama linkme; g e in is, ke inan ką da y i; g e in is, aiks y is, šlie is (p ie ko pa inkamo); as is, eikš is, mes is (apie ligą, skausmą); godžiai algy i, ki s i; muš i, daužy i; naikin i; b angiai im i, plėš i, lup i’ (LkŽe). 20 Plg. e b. lie. pa aisý i seman inį eks ensionalą: ‘pašalin i gedimus, pada y i inkamą naudo i; pada y- i inkamą ažiuo i, šalinan nelygumus; palopy i; ki aip pe da y i, pe aisy i; pašalin i a nu ody i klaidas, apsi ikimus, nesklandumus; pašalin i nege o es; page in i ką sup as ėjusį, ne ikusį; pa obulin- i, pe auklė i; išsigied y i; pagydy i; u ž p l o m b u o i (d a n į); p a s e i k i, p a g y i; a s a y - i (i š n i i m ą); išmasažuo i, iš in i; nupenė i, nuše i; pa iebė i; į g y i j ė g ų, a s i g a u i; pada- y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 155diskusinės publikacijos / discussion pape s iš ku io galė ų bū i kildinamas minė as ŏ kamieno da inys (jei ai de e ba y as) (ž . 20 išnašą). Vis dėl o e apinės unkcijos uzualizacija suponuo ų hipe onimo ‘gydymo augalas’ ekons ukciją, ku i mažai ikė ina dėl menkos a mako e apinės augalo e ės, . y. juo gydy os ik egzogeninės kilmės odos su ikimai, neg ėsę biologinei žmogaus egzis encijai, o pa aisu a inčiumi (L. anno inum) – nuoma is (Le ibd.). Vis dėl o bū en pas a osios pa aiso ūšies į a dijimas lie. šùnd aika ‘ . p.’ supo- nuoja augalo mo ologijos (plg. g i ėnienė 2006: 183), o ne a ojamosios kono a- cinės e ės s a bą, . y. suponuo ini ‘šliaužimo, ilkimosi pažemiu’ kono a y ai, ma pag indinis pa aiso (Lycopodium) s iebas y a gu l sč i as šaknias iebis (Le XXii 150), plg. lie. dial. alk a a šniū ininkė, ku i dėl šliaužiančio s iebo panaši į „[…] pa - a i s ą – ais inį miškų augalą ilgu išsid iekusiu s iebu“ (g i ėnienė ibd.). uzemos ‘papuošalas’ a s a ymas aip pa abejo inas, ma leksemos seman inis eks ensionalas okios eikšmės ne e lek uoja. hipo ezė, ne a ai ŏ kamieno de e - ba y as iš e b. lie. pa aisý i (apie okį da ybos ipą plačiau ž . ska džius i 26–36), abejo ina dėl šio eiksmažodžio edinių da ybinio modelio i seman inės e ės sąsajos, . y. e lek uojami nomen ins umen i pa adinimai: lie. dial. pã aisas ‘į ankis, į aisas’ (dūnŽ 249) ↔ (su . *-lŏ- edinys) lie. dial. pã aisalas sm. (34b) ‘į ankis, į aisas’ š; ‘(col.) pa aisy i, pa iek i algymai’ j. bal . (LkŽe). ap a iamo i onimo kilmės mįslę galima leng ai paaiškin i emian is jau minė- o neasocia y o 21 lie. dial. a lka a šniū ininkė ‘ amažolė (Glechoma)’, supo- y i a kingą, lygų, p i inkan į; pada y i iesų, iš ies i; išsi ies i išilgam; su a ky i, apš a in i, apsodin- i; paklo i (lo ą, pa alą); apsi eng i, apsi ilk i (d abužiais); pe si eng i kuo; papuoš i; pada y i kokį daik ą; susida y i, a si as i; nu ies i (kelią); už e i ( o ą, ga dą i pan.); susuk i, suk au i (lizdą); pa- da y i ką am ik o pa idalo, su o muo i; pas a y i (s a inį); į eng i, į aisy i; įku i, įs eig i; pa eng i, suda y i; pagamin i ( algį, gė imą, ėdesį i pan.), pa iek i; pagamin i kokiam da bui, eikalui; di b inai, apsime an pada y i; pasida y i kokiam; dė is kuo, pasi ody i kokiam, apsimes i; pada y i nemalonumą; pasi aiky i; pa aiky i, pakliū i ku ; a si ik i; pa uoš i, pa eng i ( eiksmui, eiklai, į ykiui); nusi eik i, ke in i (ką da y i); su a ky i, pa eng i, kad bū ų inkamas a o i, naudo is; pa eng i da bui (pada gą, į ankį, indą i k .); išmiklin i; įdi b i (žemę); pa ūpin i, įgy i; pa ink i, pa aupy i; paski i, nu ody i, ką kam da y i, kuo bū i; iškel i ( es u es, pokylį); sukel i kokį eiškinį; už auk i (nege o ę); pak eip i ku ia linkme; pa algy i, užki s i; p imuš i; užmuš i, nužudy i; p igau i, su edžio i (me giną); pa og i; išleis i, išeik o i (LkŽe). 21 Plg. augalo mo ologinės s uk ū os suponuo us k o n o a y u s subs . lie. d eka 1 ‘augalo dalis, inkan i audiniams aus i, pluoš as, plaušas; inklinis audinys; am ik as (pluoš o) kiekis, žiupsnis; (bo .) pa aisas, d iekana, ie ena, ša kakojis (Lycopodium)’ / d iẽkana 1 ‘(bo .) besid iekian i da žų pik žolė’ i (ki o apo oninio laipsnio) jau minė ą lie. pad aika ‘(bo .) b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e)’ LbŽ (LkŽe) bei gene inius jų a s o c i a y u s: subs . lie. pa- d ái ka 1 ‘iš i kusi mo e is, paleis u ė’ / pad áika 1, pãd aika 1, ‘ne im as žmogus, pliuškis; ilgšis, iš įsėlis’ (LkŽe). Šių seman inių lygmenų sky imas y a i in s a bus, ma kai ku ie y ėjai asocia y us ima in e p e- uo i kaip pi minius de e ba y us, no s jie ak uo ini kaip denomina y ai, plg. lie. pa á ška / pa é š- ka ‘B iza media’ g i ėnienė (2006: 61) sieja su ėjo keliamu nus i usių a pučių ga su (plg. lie. pa á ška 156 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV nuojančio an ąjį seman inį da ybinį augalų pa adinimų su p ae . pa- / po- ipą, mo y uo iną o maliaisiais požymiais – išo inių ( izinių) sa ybių e e: šios lūpa- žiedžių (Labia ae) šeimos žolės – šliaužiančiosios amažolės (G. hede aceae) s iebas22 y a panašus į pa aisą (g i ėnienė ibd.), . y. pag indinės an žeminės augalo dalies ho izon alus išsidės ymas i a i inkamos mo ologijos lapai nulėmė d iejų ski ingų augalų ūšių pa adinimų g e inimą esp. suponuoja pa alelių seman emų i mo o- loginės s uk ū os (plg. bū d a d i n ė s kilmės abs akčios eikšmės nomen agen is lie. álka a ‘ alkūnas’ (ska džius i 336) ← adj. lie. alkùs, - 4 ‘ ą s u s, a m p u s, minkš as, klampus, di žus; l i a u n a s, l a n k s u s, s ang us, el as i n g a s; lanks us, inklus (pp . apie žmogų, kūno dalis); nelanks us, neskalus, kie as, di žingas; apus, g uzdus; ingus, ne angus; gli us, lipus, i š as; i as, pa a us, iš e mingas (apie žmogų, gy ulį); ku i ilgai neuž ūks a, malži (apie ka ę)’ (LkŽe) + su . -a -) lyčių egzis a imą. Vadinasi, galima d ąsiai eig i, kad lie. pã aisas ‘Lycopodium’ y a ne de e ba y as, o d e n o m i n a y a s, ak uo inas kaip hipe no malizmas (su šaknies -ai- ie oj e imologinio -ą- (apie okių kilmę plačiau ž . u bu is 1998: 55–56)), sie inas su subs . lie. pa ąsa pl. 3b ‘(bo .) spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliškais lapeliais (Lycopodium)’ Š nč, kli (LkŽe) < p ae . lie. pa- + a d j . lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus’ (hipe nomalizmas) ↔ adj. lie. ąsùs, - 4 ‘ku is em p ia ma s ęs ia s i, įs a, ne upa; ela s in g as, a lk us, di žin- gas, neskalus; kie as; lipnus; ilgai besi ęsian is, unkan is’ (LkŽe) a ba subs . lie. ąsà 4 ‘( o pa i e s d ai k o) ę s im as is o li au, ę si ny s; ko ykdymas, da ymas a ykimas, ęsimas a ęsimasis oliau’ (LkŽe) ∼ subs . lie. pa sa (scom.) 1, pa ąsà 3b ‘ a l k a a , bas ūnas, palaidūnas; į s l a , pa įsėlis’ (plg. i oniminę kono aciją: Tė as pa ąsa, mo ina pamplė, aikai čiučiu ukai (ž i ni s) kos 84) (LkŽe), subs . lie. dial. pa sai pl. 2 ‘pakulos su spaliais, gaunamos linus b aukian ’ P ng, d (LkŽe)23. Va- dinasi, galima ekons uo i sememą ‘augalas, ku is empiamas ęsiasi, įs a’. 1 ‘kas daug plepa, a škia’ ↔ pa é ška 1 ‘ . p.’ (LkŽe)), o gliwa (2009: 84) jį aiškina i kaip eiksma- žodinį edinį iš e b. lie. akš i ‘skleis i a škan į ga są, ba škė i; ažiuo i a škan ; suduo i, kaukš elė- i; plepė i, aukš i; če kš i’ esp. e b. lie. pa akš i ‘pa iaukš i, pagliaudy i; paplepė i, pa aukš i’ (LkŽe), i kaip denonamina y ą iš subs . lie. á ška 1 ‘plepys, a škalius’ ↔ e škà 4 ‘ . p.’ (LkŽe), no s leksemą p iski ia de e ba y ų poklasiui. 22 Plg. subs . lie. pa aisaniai 2 ‘(bo .) s i e b i n i ų spo inių augalų klasė (Lycopodineae)’ LbŽ (LkŽe). 23 Pas a ieji de e ba y ai iš e b. lie. ąsý i ‘paėmus už ko no s auky i, ampy i; ampy i, kad ilk ųsi, šliauž ų, alkio i; s umian e s i judė i ku ia no s k yp imi, pe kėlinė i, s umdy i, auky i; kibin i, s umdy i, d asky i, kamuo i; da bu a gin i; auky i, auk i i ai besilaikan į a sunkiai p ieinamą daik ą; empian ies i, klo i; sunkiai nešio i, kilo i; sunkiai ežio i; ęs i, dels i, ilkin i; ęs is’ i k . (LkŽe) ↔ e b. lie. pa ąsý i ‘paėmus už ko no s pa impčio i, pa auky i; pamilž i; pasis umdy i, pasi- muš i; elkan kiek pa ampy i, pa alkio i; pas umdy i; su auky i; sua dy i; empian pa ies i, išklo i; išsid iek i, išd ik i; kiek ęsiamai a i; pasideng i, apsid aiky i’ i k . (LkŽe). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 157diskusinės publikacijos / discussion pape s 8 . LA . DIAL . APDZIŗAS, APDZIRAS, APDZIRES, APDZIRENES, APDZIŗU- / APDZIRU-ZāLES ‘Pa aisas (LYCOPODIUM)’ La. dial. apdziŗas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes jaungulbene (410), apdziŗu- / apdzi u-zāles Lielauce (112) ‘pa aisas (Lycopodium)’ kilmė iki šiol neišaiškin a (plg. gliwa 2009: 83–84). emian is ka lio Miūlenbacho žodyne (Me i 84) pa eikiama medžiaga, galima spė i la ių kalbos šnek ose į ykus i oniminę šio augalo pa adi- nimo panmiksiją (ling is inę), būdingą i lie u ių šnek oms. dėl Miūlenbacho nu- odomo šios leksemos lie u ių kalbos a i ikmens apgi ios ‘čeme ys (Ve a um)’ ga- lima da y i p ielaidą apie ski ingų ūšių augalų pa adinimų hipe onimizaciją (pagal 1-ąjį da ybinį seman inį – lokalizacijos – ipą), plg. lie. dial. a gi  ‘ oks m i š ko augalas (Lycopodium selago)’ (dūnŽ 34), . y. ‘a gi inis a ba pelkinis pa aisas’ (Le XXii 150), no s Vi kausko (dūnŽ ibd.) nu odomi ilius aciniai leksemos pa yzdžiai suponuoja čeme io (Ve a um) kono aciją – šio augalo skysčiu (‘č e m e y č i ų an- deniu’) naikinamos u ėlės (!!!). i onimų maišymą nulėmė, ma y , lokalizacinis iden- iškumas, . y. augimo ie a – miškas (pa aiso), pamiškė – čeme io (plg. apdziŗas auguo p ie ž u me ž uos un ȩsuo līdzīgas s aipekļiem (Me ibd.), . y. „če m e y s au ga p a mi šk ės e i y a l a ba i pan aš us į pa ai są“) – i uzua linė e ė, ma abu augalai y a ais iniai, ik naudojami ski ingoms ligoms gydy i. aigi šio žodžio e imologinė analizė nesudė inga: la. apdziŗas *‘pagi io, pamiškės augalai esp. pamiškiniai’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ + su b s . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’ (ž . Me i 555). odėl gliwos (ibd.) eiginys, ne a šis denomina y as y a eiksmažodinis edinys, ak uo inas kaip liaudies e imologijos pa yzdys. 9 . aPibend iniMas emian is pa eik a umpa apž elg ų i onimų analize, galima be išlygų p i a i albe ui osinui, su o mula usiam an asmago inių in e p e acijų esp. kazuis inių a gumen ų engimo me odinį eiginį (1997: 73): „[…] sp endžian sudė ingus mo - ologijos aidos klausimus, bū ina a sisaky i a omis inių y imo me odų i a si ik- inio lyginimo su ki omis indoeu opiečių kalbomis, ku ių duomenys, neiš y us jų idinės aidos mo y ų, dažnai gali nu es i į klys kelius. kiek ienos kalbos ak as u i bū i i iamas os kalbos (a a mės) sis eminių sąsajų požiū iu, jo a ojimo kon eks ų i p agma ikos požiū iu ieškan jo paki imų idinių mo y ų pačios kalbos (a a mės) sis emoje.“ 158 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV 10 . iŠVados 10.1. esminis ak o ius, lemian is leksemų e imologinės analizės k yp į – ekons- ukciniu-p agma iniu me odu išski os mažiausios eikšmę u inčios žodžio dalies nus a ymas. 10.2. Mažiausios apibend in os žodžio dalies nebu imas esp. o malusis al e nan- as ekons uo inas, emian is seman emų e ės uzusu. 10.3. nus a y a okia lie u ių i la ių i onimų mo ologinė ( esp. e imologinė) aida: 10.3.1. lie. pas ẽnis ‘g azdikinių šeimos augalas (Malachium)’ ← *pas-iu- -enis (su adicialinio -iu- abso bcija) ← lie. dial. pãsiu as ‘pasiu imas, pašėlimas, dūkimas’ (↔ lie. dial. pasiu ỹs, pasiu s ‘ . p.’) + (an inis) su . *-enŏ-; 10.3.2. lie. núokana ‘skė inių šeimos nuodingas augalas (Cicu a)’ ← p ae . nuo- + subs . lie. dial. kãnas ‘galas’ (< lie. dial. kãpana ‘gaišimas, s ipimas’) < p ae . nuo- + lie. ka-pa-na ‘pabaiga, mi is’ (← *‘ ai, kas lemia mi į esp. mi ies augalas’); 10.3.3. subs . lie. padaukas ‘ audon i šis (Leccinum au an iacum)’ < subs . lie. dial. (skol.) *padaukas ‘nelygaus, aukšlė o („apšepusio“) ko o g ybas’ < adj. lie. dial. (skol.) *padalkinis ‘nelygus ( aukšlė as, nes sudu s y as) kaip padu - kas’ ← lie. (skol.) padálka ‘apa inis d abužio k aš as, pažemė, palankas’ (su -al- > -au-, būdingu skoliniams); 10.3.4. lie. pasienis ‘g aižažiedžių šeimos augalas, džiugūnė (Hypochoe is)’ < *pa- sie- y-nis ‘ oks (-ia) kaip sie ynas’ esp. ‘sausa, sudžiū usi žolė = džiugūnė’ < p ae . pa- + subs . lie. sie ýnas ‘iš šiaudų papuošalas; okia upių pak aščiais augan i žolė’; 10.3.5. lie. posanis ‘džiugūnė (Hypochoe is)’ ← *po-su-kainis ‘ as, ku is kaišomas, pinamas, e iamas’ (su -uk- abso bcija) < p ae . po- + e b. lie. dial. sukáinio i ‘su el i, su aizgy i’ ↔ e b. lie. dial. káinio i ‘kaišy i, pin i, e i (šiaip aip, am ka ui, p as ai)’; ‘sieno a pius kamšy i samanomis, pakulomis a kuo ki u’ i k . (∼ subs . lie. kainė ‘(bo .) Co emium, . y. g ybą mai inančioji dalis, suda y a kondi o ų sankaupos’); 10.3.6. lie. póminis ‘e aičinas (Fes uca)’ ← a) (apelia y as) lie. dial. (žem.) pomi- nis *‘augalas, augan is paupyje esp. d ėgnose ie ose’ < op. lie. dial. (žem.) *Pominys (< *Paminys ‘ . p.’ (su -ij- abso bcija i -a- > -o-, plg. lie. pa-eže- ys ‘ ie a p ie eže o’ ↔ op. lie. (žem.) Pó-že ė ‘kaimas ne oli au agės’) < op. *Paminijys ‘ ie o ė p ie Minijos upės’ < op. lie. (žem.) Pomenie (= Paminijės) ‘6 ie o ės p ie Minijos upės, į aka us nuo Ža ėnų i į šiau ę nuo ie a o’; b) lie. dial. (žem.) póminis *‘augalas, augan is d ėgnose ie ose’ < lie. *po-ne-minis ‘ . p.’ (su -ne- abso bcija dėl onologiškai apačių skiemenų ka ojimosi, . y. -ne-…-ni-; -i- < -u- dėl eg esy inės asimiliacijos) < subs . y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 159diskusinės publikacijos / discussion pape s lie. *po-ne-munis ‘ . p.’ (subs an y izacija) < adj. bl. *nemuna- ‘ ai, kam bū- dinga d ėgna ie a’; 10.3.7. lie. pamienis ‘šunažolė (Dac ylis glome a a)’ ← *pa-ka-mienis ‘žolė, augan- i ik šešėlingose ie ose, pamiškėse, pagi iuose, ki imų ie ose, . y. en, ku y a medžių’ (su adicialinio -ka- abso bcija) < p ae . pa- + subs . lie. kamenas ‘augalo, medžio liemuo, s iebas’ i k .; 10.3.8. lie. palpš is / palepš is ‘ankš inių šeimos daugiame is deko a y inis au- galas (Cy isus)’ ← *palkš is ‘augalas, sub andinan is plokščias ankš is’ (su p-k- > p-p- dėl olimosios asimiliacijos) < p ae . lie. pa- + adj. lie. lkš as, -à ‘plokščias, plynas, lygus’; 10.3.9. lie. dial. paliepa ‘didžioji nas u ė (T opaeolum majus)’ < ← *paliep-sn-a ‘ audonai šlakuo ų, lyg k auju ap ašky ų žiedų augalas’ (-sn- abso bcija) < p ae . lie. pa- + subs . lie. liepsnà ‘ugnis, kylan i iš degančio daik o’ ↔ lie. liepsnẽlė ‘(bo .) g aizdikinių šeimos augalas yškiai spal o ais žiedais, gais a- na (Lychnis)’; 10.3.10. lie. pad aika ‘b an as (Cuscu a); pa aisas (Lycopodium); ūg is akažolė (Polygonum a icula e)’ < p ae . lie. pa- + adj. lie. d akas, -à ‘išsid iekęs, laibas’; 10.3.11. lie. pã aisas ‘spo inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako- u s iebeliu i spygliškais lapeliais (Lycopodium)’ – hipe no malizmas (su ša- knies -ai- ie oj e imologinio -ą-), sie inas su subs . lie. pa ąsa ‘(bo .) spo- inis pa aisinių šeimos daugiame is miškų augalas šako u s iebeliu i spygliš- kais lapeliais (Lycopodium)’ < p ae . lie. pa- + adj. lie. dial. * aisus ‘lankus, alkus’ (hipe nomalizmas) ↔ adj. lie. ąsùs, - ‘ku is empiamas ęsiasi, įs a, ne upa; elas ingas, alkus, di žingas, neskalus’ i k .; 10.3.12. la. dial. apdziŗas, apdzi as, apdzi es, apdzi enes, apdziŗu-/apdzi u-zāles ‘pa- aisas (Lycopodium)’ < p ae . la. ap- ‘(žymi daik ą, esan į aplink ką no s)’ + subs . la. dziŗa (dz e) ‘miškas’. ŠaL iniai būga i–iii – būg a kazim ie as. Rink iniai aš ai 1–3, suda ė Z. Zinke ičius. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1958–1961. dūnŽ – Vi kauskas Vy au as. Šiau ės y ų dūnininkų šnek ų žodynas. Vilnius: Moks- las, 1976. iew – Poko ny julius. Indoge manisches e ymologisches Wö e buch 1–2. be n und München: ancke Ve lag, 1959–1969. k Ž i–ii – Pupkis aldonas. Kazlų Rūdos šnek os žodynas 1–2. Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as, 2008–2009. 160 oLandas k egŽdys ac a Linguis ica Li huanica LXIV–LXV kŠŽ – Vilu y ė ang elė. Kal anėnų šnek os žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. La Ž – Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2. Vilnius: Min is, 1976 . Le I–XXXVII – Lie u ių enciklopedija 1–37. bos onas: Lie u ių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 . Lew – aenkel e ns . Li auisches e ymologisches Wö e buch, 1–2. heidelbe g: Van- denhoeck & up ech , 1962–1965. LeŽ – smoczyński wojciech. Słownik e ymologiczny języka li ewskiego. wilno: P in- e Polyglo , 2007. LkŽe – Lie u ių kalbos žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as ( . 1–20, 1941–2002). P ieiga in e ne e: www.lkz.l . LPŽ i–ii – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. Ls – Liddell hen y geo ge, sco obe . A G eek-English lexicon. new yo k & cincinna i: ame ican book company, 1882 (eigh h edi ion). L e I–XIII – Lie u iškoji a ybinė enciklopedija 1–13. Vilnius: Mokslas, 1976–1985. Me i–iV – M ǖle nbachs kā l is. La iešu alodas ā dnīca 1–4, ed. jānis endzelīns. īga: izglī ības minis e ija ( . 1), kul ū as onds ( . 2–4), 1923–1932. PeŽ i–iV – Mažiulis Vy au as. P ūsų kalbos e imologijos žodynas 1–4. Vilnius: Moks- las ( . 1), Mokslo i enciklopedijų leidykla ( . 2, 3), Mokslo i enciklopedijų leidybos in- s i u as ( . 4), 1988–1997. ska džius i–V – ska džius P anas. Rink iniai aš ai 1–5, pa engė albe as osinas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996–1999. sPw XV – Słownik Polszczyzny XVI wieku 15. w ocław & Łódź: wydawnic wo Polskiej akademii nauk, 1984. БСЭ i–XXXi – Большая советская энциклопедия, ред. Б. А. Введенский. Москва: Большая советская энциклопедия, 1969–1981. Даль i–iV – Да ль Владими р. Толковый словарь живого великорусского языка 1–4 . Москва: Русский язык, 1989–1991. Кернеръ фонъ-Марилаунъ i–ii – К ернер ъ фонъ- Марилау нъ А. Жизнь растений . С.-Петербургъ: Просвѣщенie, 1896. Преображенский i–iV – Преображенский Александр Григорьевич. Этимо- логический словарь русского языка. Москва: Типография Г. Лисснера и Д. Совко, 1910– 1914 (т. 1–2); Москва & Ленинград: Издательство академии наук СССР, 1949 (т. 3). y ų bal ų i onimų mo eminio skaidymo ypa umai (e ninės žodžių iden i ikacijos p oblema ika) 161diskusinės publikacijos / discussion pape s СРНГ i–XLiii – Словарь русских народных говоров 1–43. Ленинград (Санкт Петербург): Наука, 1965–2009. Фасмер i–iV – Фасме р Мак с. Этимологический словарь русского языка 1–4. Москва: Прогресс, 1986–1987. ЭССЯ i–XXXii – Этимологический словарь славянских языков 1–32, отв. ред. О. Н. Трубачёв. Москва: Наука, 1974–2005. Li e a ū a bale ičien ė j a nina 1995: lo a i auna. – Lie u ininkų k aš as. kaunas: Li e ae uni e - si a is, 45–63. bilkis Laimu is 2008: Lie u ių helonimų da yba. P iesaginiai i p iesagė ieji helonimai. Vil- nius: Lie u ių kalbos ins i u as. b ückne alexande 1957: S ownik e ymologiczny języka polskiego. wa szawa: wiedza powszechna. bussmann hadumod 2006: Rou ledge Dic iona y o Language and Linguis ics. London & new yo k: ou ledge. bu kus al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. kaunas: Æs i. c ys al da id 2008: A Dic iona y o Linguis ics and Phone ics. ox o d: blackwell Publishing. endzelynas janis 1957: Bal ų kalbų ga sai i o mos. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. endzelīns jānis 1951: La iešu alodas g ama ika. īga: La ijas als s izde niecība. e zepki bolesław 1900: Słownik Łacińsko-Polski Ba łomieja z Bydgoszczy. Poznań: d u- ka nia dziennika Poznańskiego. gliwa be ndas 2002: nuodingų augalų núokana ‘cicu a Vi osa L.’ bei núokanis ‘ oks g ybas, Lac a ius u pis weinm.’ pa adinimai lie u ių kalboje. – Onomasiology Online 3, 1–7. gliwa be nd 2009: P lanzennamen mi P ä ix pa- und ang enzendes im Li auischen und Le ischen. – Bal is ica 44(1), 77–90. gliwa b e n d, s ukonis Vaclo a s 2008: e ymologisches zu den namen de schwingel (Fes uca spp.). – Bal u iloloģija 17(1/2), 61–72. g i ėnienė au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. k egždys ol a n d as 2009: ide. su . *-ko- seman inė sklaida bal ų kalbose. – Res huma- ni a iae 6, 112–132.