„Alšėnai“, „Alšėniškis“, „Al(i)šauskas“ ir kiti

143Pos abos no es / zigMas zinkeViČius ALŠNAI, ALŠNIŠKIS, Al(I)ŠAUSKAS I KI I il nome del illaggio Alšnai o a uni e somini acquisilėjęs. da lui abbiamo pasida ée pe sona nì Alšėniškis. Plg. ga siąją Alšėniškių, Alšėnų kunigaikščių giminę. u a ia ques o nome è di o igine seconda ia. ad imesni p esso pa lamosios a ea della anco a nonugudėję lie u ia abou die eniškes, Lazūnus ją i šalimais ekančią upę, da usią gy en ie ei a dą, adina Galšià. ques o e è l'an ico e o nome della zona, зафиксированный в старейших источниках истории, например., Galse 1385 m. Wegebe ich uose. Il sop annome Alšnai si è a o da lenkų Holszany, e ques o o iginò da gudų Гальшаны, il cui šaknis Гальш- (Halš-) è gudiškai p onuncia a lie u ių Galš-, o -аны, lenkų -any sla iška (?) apposaga. upėšià, da a a inizio appella ezza del illaggio, è dešinysis be žūnos in akas. Ques a upė a džio o igine Li u iška non solle a dubbi. egli diede o igine, come menziona a, non solo denominazione del illaggio, ma e da lui a i a nomi pe sonali. abbiamo nemaža dei cognomi a uali, de i usių dal gudiamen e a iamo nome Galšià, anche da sulenkin o suo a ian e, be seno ėje li e iam s imo p iebalsio h-, p z., Alš-áuskas, Alš-è skis, Alš-nskas, Alš-iùkas e Olš-áuskas, Olš-è skis. bū a e dwikamienių asmen a džių dėmens Alš-, p z., Aš- angas, ma ques o p obabilmen e pe di binys da Als-1, ol e a ques o, può esse e ku šizmas, e con noi ūpimos luogo di abi azione non ha nulla a che a e. o se ale Alšslypi nei nomi dei illaggi Alš-nai kauno ., Alš-ánka Vilka iškio ., Alš-iniñkai P ienų . Plg. kazimie o būgos Rink inių aš ų iii ome, p. 420, 528 minimą bi žų pa apijos kaimą Alš-ynė. è e anden a džių con non chia a di o igine šakni Alš-2. ma di u o ques o nien e da con onde e con analizza iamo il nome del illaggio Alšnai. juozas balčikonis anco a passa o secolmecio ses o decendio il en a i o usa e eale (au en išką) qui analizzia o nome del illaggio Galšià in ecec acquis alėjusios Alšnai3. 1 zigmas zinke ičius. Pe sonali à Li uanee. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 74. 2 aleksand as Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas, 1981, 4041. 3 zigmas zinke ičius. s o ia della lingua Lie u ių Vi: Lie u ių kalba naujaisiais laikais. Vilnius: Mokslo i encyclopedijų edikla, 1994, 225. 144 ac a Linguis ica Li huanica LXVI senza pa a dės Alšáuskas, alla quale inizią da ė zigMas zinkeViČius šaknis Galš-, abbiamo anco a ilgesnį a ian ą Ališáuskas, con balsiu i šaknyje, plg. Alši Ališ-. esso può esse e posida i o secondo ali biacamieni di pe sonaggi come Al-i-mãnas, Alg--man as, Alk-i-mnas, A --man as modelį. in quel caso si po ebbe osse a e e šaknį Al-, išplės ą p eesaga -iš- (plg. Al-šius, Al-šis) + s anias elemen as -auskas. Šaknis Allie u ių a dyne mol o popola i. la ha non solo bimeni dei pe sonaggi, ad esempio, A-bu as, A-gedas, A-gi das, A-man as, A- ydas, ma anche anche gli k ikš a a džių Aleksand as o Alozas b e inys Als e i suoi ediniai Al-ái is, Al-iónis, Al-iùšis, Al-iš-inas, Al-iš-(kū ičius, Al-iš-ánka e a ian e in quel modo il più ilgesniame paes Ališáus può esse e dal pun o di is a dei nomi pe sipeni, dei nomi gallici e c is iani k . così kildin ina e gudų pau nė Ал-iш-эвiч, o se anco a polkų Al-isz. è di icile di e se con ques i cognomi ha cosa in comune i cognomi li uani Gal-šis, Gal-iš-áuskas, Gal-iš-ánskis, Gal-iš-ánka con non chia iškios o igine adinni Gal-, la cui compa sa po ebbe esse e s imulia o e upė io Galšià (?). a i ina a enzione nel almanacho Eskizai edi o e Vy au o Česnaičio en a i o4 ga siąją (kunigaikščių) Alšėniškių giminę chiama e Galšiškiais, a quel modo s o icamen e es o ipy ą pa a dę p io dinan alla ik o ės (lie u iško o iginalalo) e annullando lie u ių an oponimijos es o pimen o, che lėmė k aš o desla iniza ion bei sulenkinimas. Į eik a m. 9 ma zo 2012 d. 4 Eskizai, n . 21, 2011, p. 17.