„Alšėnai“, „Alšėniškis“, „Al(i)šauskas“ ir kiti

143Pas abos / no es zigMas zinkeViČius ALŠĖNAI, ALŠĖNIŠKIS, Al(I)ŠAUSKAS I KI I gy en ie ės pa adinimas Alšnai daba isuo inai įsigalėjęs. iš jo u ime pasi- da ę asmen a dį Alšėniškis. Plg. ga siąją Alšėniškių, Alšėnų kunigaikščių giminę. ačiau šis pa adinimas y a an inės kilmės. a imesni p ie kalbamosios ie o ės da nesugudėję lie u iai apie die eniškes, Lazūnus ją i šalimais ekančią upę, da usią gy en ie ei a dą, adina Galšià. ai i y a senasis ik asis ie o ės pa a- dinimas, už iksuo as seniausiuose is o ijos šal iniuose, p z., Galse 1385 m. Wege- be ich uose. Pa adinimas Alšnai pasida y as iš lenkų Holszany, o šis kilo iš gudų Гальшаны, ku io šaknis Гальш- (Halš-) y a gudiškai iš a a lie u ių Galš-, o -аны, lenkų -any – sla iška (?) p iesaga. upė Galšià, da usi p adžią gy en ie ės pa adinimui, y a dešinysis be žūnos in akas. Šio upė a džio lie u iška kilmė nekelia abejonių. jis da ė p adžią, kaip minė a, ne ik gy en ie ės pa adinimui, be i iš jo pada y iems asmen a džiams. u ime nemaža daba inių pa a džių, kilusių iš gudiškai a iamo pa adinimo Galšià, aip pa iš sulenkin o jo a ian o, be seno ėje lie u iams s e imo p iebalsio h-, p z., Alš-áuskas, Alš-è skis, Alš-nskas, Alš-iùkas i Olš-áuskas, Olš-è skis . bū a i d ikamienių asmen a džių dėmens Alš-, p z., Aš- angas, be ai g eičiausiai pe di binys iš Als-1, be o, gali bū i ku šizmas, i su mums ūpimos gy en ie ės pa a- dinimu ne u i nieko bend a. galbū oks Alš- slypi kaimų pa adinimuose Alš-nai kauno ., Alš-ánka Vilka iškio ., Alš-iniñkai P ienų . Plg. kazimie o būgos Rink inių aš ų iii ome, p. 420, 528 minimą bi žų pa apijos kaimą Alš-ynė. y a i anden a džių su neaiškios kilmės šaknimi Alš-2. be iso o ne eikia painio i su analizuojamu gy- en ie ės pa adinimu Alšnai . juozas balčikonis da p aei o šim mečio šeš ąjį dešim me į siūlė a o i ik ą (au- en išką) čia analizuojamą gy en ie ės pa adinimą Galšià ie oj įsigalėjusios Alšnai3 . 1 zigmas zinke ičius. Lie u ių asmen a džiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008, 74. 2 aleksand as Vanagas. Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas, 1981, 40–41. 3 zigmas zinke ičius. Lie u ių kalbos is o ija Vi: Lie u ių kalba naujaisiais laikais. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1994, 225. 144 zigMas zinkeViČius ac a Linguis ica Li huanica LXVI be pa a dės Alšáuskas, ku iai p adžią da ė šaknis Galš-, u ime da ilgesnį a ian ą Ališáuskas, su balsiu i šaknyje, plg. Alš- i Ališ-. jis gali bū i pasida y as pagal okių d ikamienių asmen a džių kaip Al-i-mãnas, Alg--man as, Alk-i-mnas, A --man as modelį. uo a eju galima bū ų įžiū ė i i šaknį Al-, išplės ą p iesaga -iš- (plg. Al-šius, Al-šis) + s e imas elemen as -auskas. Šaknis Al- lie u ių a - dyne labai populia i. ją u i ne ik d ikamienių asmen a džių dėmuo, pa yzdžiui, A-bu as, A-gedas, A-gi das, A-man as, A- ydas, be aip pa pa k ikš a a džių Aleksand as a Alozas umpinys Als i jo ediniai Al-ái is, Al-iónis, Al-iùšis, Al-iš-inas, Al-iš-(k)- ičius, Al-iš-ánka i k . uo būdu ilgesniame pa a dės a- ian e Ališáuskas gali bū i kilmės požiū iu pe sipynę gy en ie ės pa adinimo Gal- šià, lie u ių au inio i k ikščioniško a dynų elemen ai. aip kildin ina i gudų pa a dė Ал-iш-эвiч, galbū da lenkų Al-isz . sunku pasaky i, a su šiomis pa a dėmis u i ką bend a lie u ių pa a dės Gal-šis, Gal-iš-áuskas, Gal-iš-ánskis, Gal-iš-ánka su neaiškios kilmės šaknimi Gal-, ku ios a si adimas galėjo bū i s imuliuojamas i upė a džio Galšià (?). a k eip inas dėmesys į ukme gėje leidžiamo almanacho Eskizai edak o iaus Vy au o Česnaičio bandymą4 ga siąją (kunigaikščių) Alšėniškių giminę adin i Gal- šiškiais, uo būdu is o iškai išk aipy ą pa a dę p ia inan p ie ik o ės (lie u iško o iginalo) i panaikinan lie u ių an oponimijos išk aipymą, ku į lėmė k aš o su- sla inimas bei sulenkinimas. Į eik a 2012 m. ko o 9 d. 4 Eskizai, n . 21, 2011, p. 17.