„Alšėnai“, „Alšėniškis“, „Al(i)šauskas“ ir kiti

ZIGMAS ZINKEVIČIUS ALŠĖNAI, ALŠĖNIŠKIS, AL(I)ŠAUSKAS IR KITI Gyvenvietės pavadinimas Alšėnai dabar visuot inai įsigalėjęs. Iš jo turime pasidarę asmenvardį Alšėniškis. Plg. garsiąją Alšėniškių, Alšėnų kunigaikščių giminę. Tačiau šis pavadinimas yra antrinės kilmės. Artimesni prie kalbamosios vietovės dar nesugudėję lietuviai apie Dieveniškes, Lazūnus ją ir šalimais tekančią upę, davusią gyvenvietei vardą, vadina Galšia. Tai ir yra senasis tikrasis vietovės pavadinimas, užfiksuotas seniausiuose istorijos šaltiniuose, pvz., Galse 1385 m. Wegeberichtuose. Pavadinimas Alšėnai pasidarytas iš lenkų Holszany, o šis kilo iš gudų Гальшаны, kurio šaknis Гальш- (Halš-) yra gudiškai ištarta lietuvių Galš-, o -аны, lenkų -any – slaviška (?) priesaga. Upė Galšia, davusi pradžią gyvenvietės pavadinimui, yra dešinysis Beržūnos intakas. Šio upėvardžio lietuviška kilmė nekelia abejonių. Jis davė pradžią, kaip minėta, ne tik gyvenvietės pavadinimui, bet ir iš jo padarytiems asmenvardžiams. Turime nemažą dabartinių pavardžių, kilusių iš gudiškai tariamo pavadinimo Galšia, taip pat iš sulenkinto jo varianto, be senovėje lietuviams svetimo priebalsio h-, pvz., Alš-áuskas, Alš-ėvskis, Alš-ìnskas, Alš-iùkas ir Olš-áuskas, Olš-ėvskis. Būta ir dvikamienių asmenvardžių dėmens Alš-, pvz., Alš-van gas, bet tai greičiausiai perdirbinys iš Als-1, be to, gali būti kuršizmas, ir su mums rūpimos gyvenvietės pavadinimu neturi nieko bendra. Galbūt toks Alš- slypi kaimų pavadinimuose Alš-ėnai Kauno r., Alš-ánka Vilkaviškio r., Alš-ininkai Prienų r. Plg. Kazimiero Būgos Rinktinių raštų III tome, p. 420, 528 minimą Biržų parapijos kaimą Alš-ynė. Yra ir vandenvardžių su neaiškios kilmės šaknimi Alš-2. Bet viso to nereikia painioti su analizuojamu gyvenvietės pavadinimu Alšėnai. Juozas Balčikonis dar praėito šimtmečio šeštąjį dešimtmetį siūlė vartoti tikrą (autentišką) čia analizuojamą gyvenvietės pavadinimą Galšia vietoj įsigalėjusios Alšėnai3. 1 Zigmas Zinkevičius. Lietuvių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008, 74. 2 Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. Vilnius: Mokslas, 1981, 40–41. 3 Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorija VI: Lietuvių kalba naujaisiais laikais. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994, 225. Pastabos / Notes 143 ZIGMAS ZINKEVIČIUS Be pavardės Alšáuskas, kuriai pradžią davė šaknis Galš-, turime dar ilgesnį variantą Ališáuskas, su balsiu i šaknyje, plg. Alš- ir Ališ-. Jis gali būti pasidarytas pagal tokių dvikamienių asmenvardžių kaip Al-i-mãnas, Alg-ì-mantas, Alk-i-mìnas, Ar-ì-mantas modelį. Tuo atveju galima būtų įžiūrėti ir šaknį Al-, išplėstą priesaga -iš- (plg. Al-išius, Al-išis) + svetimas elementas -auskas. Šaknis Al- lietuvių vardyne labai populiari. Ją turi ne tik dvikamienių asmenvardžių dėmuo, pavyzdžiui, Aĩ-butas, Aĩ-gedas, Aĩ-girdas, Aĩ-mantas, Aĩ-vydas, bet taip pat pat krikštavardžių Aleksandras ar Aloýzas trumpinys Alýs ir jo vediniai Al-áitis, Al-iónis, Al-iùšis, Al-iš-iúnas, Al-iš-(k)-ėvičius, Al-iš-ánka ir kt. Tuo būdu ilgesniame pavardės variante Ališáuskas gali būti kilmės požiūriu persipynę gyvenvietės pavadinimo Galšią, lietuvių tautinio ir krikščioniško vardynų elementai. Taip kildintina ir gudų pavardė Al-iu-эви, galbūt dar lenkų Al-isz. Sunku pasakyti, ar su šiomis pavardėmis turi ką bendra lietuvių pavardės Gal-išis, Gal-iš-áuskas, Gal-iš-ánskis, Gal-iš-ánka su neaiškios kilmės šaknimi Gal-, kurios atsiradimas galėjo būti stimuliuojamas ir upėvardžio Galšià (?). Atkreiptinas dėmesys į Ukmergėje leidžiamo almanacho Eskizai redaktoriaus Vytauto Česnaičio bandymą4 garsiąją (kunigaikščių) Alšėniškių giminę vadinti Gal-šiškiais, tuo būdu istoriškai iškraipytą pavardę priartinant prie tikrovės (lietuviško originalo) ir panaikinant lietuvių antroponimijos iškraipymą, kurį lėmė krašto suslavinimas bei sulenkinimas. Įteikta 2012 m. kovo 9 d. 4Eskizai, Nr. 21, 2011, p. 17. 144 Acta Linguistica Lithuanica LXVI