Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo

99straipsniai / articles LaiMutis biLkis Lietuvių kalbos institutas Mokslinių ricerche direzioni: toponimica, antroponimica. nelleDalcune LietuVių oikoniMų darybos e kiLMės dVejoPuMo anotazione nell'articolo attreviamo attenzione al fatto che nelle lietuvių oikonimų darybos e ricerche di origine spesso vengono presentati due possibili loro pamatiniai o geneminiai parole, ai quali normalmente vengono apeliativi on the duality of Wordbuilding and origin of certain Lithuanian oikonyms e personaggi. tuttavia tali interpretazioni non sono accurate, quindi si tenta di trovar modi di, che permettono precisamente stabilire darybos o origine base. Purtroppo il modo piú pattimo è considerata analisi delle fonti della storia: quando in esse trovati dati indicano che comunrashaknis cognome personale era nella stessa oikonimu introdotta o tutta accanto situata abitazione, questo nome di abitazione è asoikonimų darybos e spiegazioni di origine. menvardinis. Pateikiant tokių atvejų pavyzdžių kartu pakoreguojami ir kai kurie ligšioliniai annotation the article pays attention to the fact that the research of wordbuilding and origin of Lithuanian oikonyms often presents their two possible base or original words, which are usually appellatives and personal names. however, such interpretations are not accurate; therefore, it is attempted to find the ways allowing an accurate determination of the base of wordbuilding or origin. l'analisi di fonti storiche è considerato il più affidabile metodo: quando i data found in them mostrano che a common-root personal name can be found in the same settlement bearing the name of an oikonym or located in the vicinity, the name of that settlement definitely derives from a personal name. by providing the examples of such cases, certain interpretations of the wordbuilding and origin of oikonyms made to this day have been corrected. esMiniai parole: oikonimų daryba, oikonimų kilmė, istoriniai oikonimai, istoriniai antroponimai. keyWords: wordbuilding of oikonyms, origin of oikonyms, historical oikonyms, historical anthroponyms. 100 acta LaiMutis biLkis Linguistica Lithuanica LXVI La fazione e origine dei locovordi è peculiare per il fatto che la loro fazione o origine può essere base non solo generici, ma anche verificanti parole personaggi e altri locovordi1. Questa caratteristica toponimi di ricerca rende complicingevole, perché non tratti è difficile stabilire esattamente, da quale parte del lessico issirutuliojęs uno o altro nome di luogo. maggiori dimensioni delle opere Lituanee oikonimica (toponimica) si possono distinguere qualche caso, quando indicati possibili du (keli) nome di abitamosios luogo ar kilminiai žodžiai, priklausantys skirtingiems leksikos sluoksniams – apeliatyvams pamatiniai e onimams, konkrečiau antroponimams. tali parole normalmente possono essere: 1) termini fisiografici e tale stessa šaknį (kamieną) turintys personaggie, esempio. : Mùrliškės k. zr: murlià ʻklampi luogo, dumblynėʼ o avd. Murlis < mulis ʻtrumpasnukisʼ; Pakelškė k. Mrj: pakel oppure avd. *Pakelis, *Pakelys, plg. Pake linas; Šluniškės k. V: šluinà ʻšlynasʼ o avd. *Šluinas (< šlunas ʻšlubasʼ); Šmõ tiškiai k. kdn: avd. Šmõtas o šmõtas ʻžemės plotas, gabalas, sklypasʼ (razmukaitė 1998: 20, 21, 106); Miškniai k., vs. Pkr: avd. Mišknis o mškas (endzelytė 2005: 30); Grubýnai k. jnš: avd. Grùbis, Grubs o plg. grubnė ʻvieta, dove molti grublųʼ; Valkaiã k. jnš: avd. Valãkas o valãkas ʻžemės sklypas about dvidešimt dešimtiniųʼ (bartkutė 2008: 36, 33); Trãkai k. tlpk, Traka vs. Pbs: trãkas ʻiškirsta o uscgorusi bosco luogoʼ oppure avd. Trãkas; Trakniai k. Vdšk: trãkas oppure avd. Traknis (zinkevičius 2011: 122); 2) nomi di piante e quella stessa šaknį (kamieną) che hanno nomi personali, tė 1998: 106); pvz.: Karčškiai k. jon : kačius ʻkelmas, kerasʼ arba avd. Karts, Karčiáuskas; Žel menš kė k. ign : želmuõ, žemenys arba avd. *Želmenis, plg. Zelmenãvičius (razmukaiŽilvičia k. tl: avd. Žilvtis o žilvtis ʻgausiai lapuots krūminis gluosnis, rečiau medisʼ (Mickienė 2001: 63); Baravkai k., vs. jnš: baravkas oppure avd. Baravkas; Jovara k. Pkr: jõvaras oppure avd. Jõvaras; Meldniai k. Pkr: avd. *Meldinis, plg. Melds, Meldekis, o madas ʻmeldasʼ; Šermùkšniai k. Ps: šermùkš nis o avd. Šermùkšnis (endzelytė 2005: 42, 30); 3) i nomi degli animali e quella stessa spaccio (kamieną) che hanno i nomi personali, ecc. : Gervniai k. trak: gérvė oppure avd. Gérvė; Kumelnė k. Mlt, vs. Švnč: avd. Ku mels oppure kumlė; Kurãpkiškiai k. kp: kurapkà oppure avd. Kurapkà; Taurnė k. Pn: taras o avd. Taras, Taurà (razmukaitė 1998: 50, 106); Vaniškiai k. tl: avd. Vanan o vanan ʻgrandell uccellodovst, kranklysʼ; Kiškélviečiai k. tl: avd. Kiš klis o kišklis ir vietà (Mickienė 2001: 65, 68); Katina k. jnš: kãtinas oppure avd. Kãtinas; Sa kala k. Pkr: sãkalas oppure avd. Sãkalas; Vanaga k. jnš: vãna gas o avd. Vãnagas; Vil ka k. žg: vikas oppure avd. Vikas (endzelytė 2005: 42); Vpriai k., mstl. ukm: vpris ʻlaukinis kuilys, šernasʼ o avd. Vpris (zinkevičius 2011: 95); 1 Per più su questo cfr. LVž i XXXiXXLVi. dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 101straipsniai articles / 4) i nomi di persone e quella stessa shaknį (kamieną) che hanno nomi personali, avd. pvz.: Gudienà k. kš, Gudnė k. Mrj : avd. Gùdas arba etn. gùdai, gùdas; Jeneralš kė k. Švnč : avd. *Jeneralas arba *jeneralas ʻgenerolasʼ; Kunignė k. krkn : kùnigas arba *Kunigas; Mazūránka k. trak: avd. Mazras oppure etn. mazras; Pekorškė k. ign: avd. Pkorius o pèkorius ʻkepėjasʼ; Ptiškis k. brž: ptas ʻapvalusʼ o avd. *Pitas, plg. Ptelis; Totõriškė k. ign: avd. Totõrius oppure etn. totõrius; Žydáuka k. trak: etn. ždai, ždas oppure plg. avd. Žydáitis, Žydlis (razmukaitė 1998: 47, 49, 52, 54, 56, 106); Degùčiai k. tl: avd. Degùtis o degùtis ʻcas degutą dega, egli verchiasiʼ; Dilba k. tl: avd. Dilbà o dlba ʻkas žiūri is padilbų, paniurėlisʼ; Gù diškė k. tl: avd. Gùdas oppure etn. gùdas (Mickienė 2001: 61, 65); Gudškiai k. Ps: avd. Gùdas oppure etn. gùdos; Kalnškiai vs. klov: kalnškis ʻkalne abitante uomo; collnėnasʼ o avd. Kalnškis; Pakalnškis vs. kri: pakalnškis ʻpakalnėnas, pakalnės gyventojasʼ o avd. Pakalnškis (endzelytė 2005: 29, 41, 42); Švdlaukis k. jnš: džiai, pvz. : Degùtinė k. Mlt, Degutnė k. Šk: avd. Degùtis oppure degùtas; Kltiš kė k. klm: kltis oppure švè das arba avd. Švdas (bartkutė 2008: 37); 5) įvairūs kiti bendriniai žodžiai ir tokią pačią šaknį (kamieną) turintys asmenvaravd. *Klėtis, plg. Kltkus; Pavietavà k. jrb: pavitas ʻapskritis, paesi, kraštʼ o avd. Pavitas; Vytlinė k. rk: vytlė oppure avd. Vytlis (< Výtas) (razmukaitė 1998: 49, 106); Kùpeliškės k. jnš: avd. *Kupelis, plg. pvd. Kùpas, Kupáitis, o kùpelis ʻant togo sukruziati pagaliaiʼ (endzelytė 2005: 56); Žalgiria k. dl: žãlias + girià o plg. avd. Žalgirs (zinkevičius 2011: 122); Žagara k. klp, Mlt, Žagãriai k. al, Lzd, Prn, Vrn, zr, Žãgariškė k. Šl, Žagarškė k. Mrj, Žagã riškės k. V: žãgaras ʻ piano stiebas senza fogų, stambas; be lapų šakutė (ppr. sausa), gabbaro oppure ʼ avd. Žãgaras, Žagars, Žagãrius (Vanagas 1996: 298). a causa del possibile dvejopo interpretimo dello stesso tipo oikonimų daryba e origine spesso trattata desiguodai. tarkime, dei singoli vivūninių nomi vengono indicate due possibilità di origine, precedentemente indicando apeliatyvą o cognome personale, ecc. : Katina k. jnš: kãti nas oppure avd. Kãtinas; Sakala k. Pkr: sãkalas oppure avd. Sãkalas; Vanaga k. jnš: vã nagas o avd. Vãnagas; Vilka k. žg: vikas oppure avd. Vikas; Stubriškis k. panašus in jautįʼ; Svirplškis jnšk : avd. Stumbrà, Stubras, Stumbrs arba stubras ʻstambus laukinis žinduolis, k. Ps: avd. Svirpls o svirpls ʻtoks naktimis svirpiantis vabzdysʼ; altri viene fornita solo la versione di origine personale, ecc. : Kiališkis dv. Pkr: avd. Kiauls; Peldiškis vs. jnšk: avd. Pelda; Sakalškis k. Lgm: avd. Sãkalas; ancora altri kildinami solo da appelliativì, ecc. : Bbrai k. slč: bbras, Ožkýčiai k. Ps: ožký tis (endzelytė 2005: 42, 59, 60). Analogamente si tratti e con profesionali oikonimais, ad esempio, Kubliškė k. jrb, rs, skd vedamo da avd. Kublius oppure apeliativo kublius, o Beñdoriškė k. ign solo da avd. Beñdorius (razmukaitė 1998: 51, 52), anche se e questo nome potrebbe essere deapeliatyvinis, plg. beñdorius ʻkubiliusʼ. a causa menzioni dvejopų darybos (pamatinio verbo) e possibilità di origine persino quelle stesse oikonimai diversi ricercatori interpretati diversamente, ecc. : Baravkai k. jnš: barav kas oppure avd. Baravkas (endzelytė 2005: 42) e solo da avd. Baravkas (bartkutė 2008: 31); žbaliai 102 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI k. jnš: ùžbalis ʻvieta za balos, pabalysʼ (endzelytė 2005: 43) e da avd. ž balis (bartkutė 2008: 31); Lazdýniškiai k. jnš: lazdýnas (razmukaitė 1998: 23; endzelytė 2005: 58) e da avd. Lazdýnas (bartkutė 2008: 36); Katliškės k. jnš: avd. Katlius o katlius ʻkatilų dirbėjas, taisytojas ar pardavėjasʼ (razmukaitė 1998: 59) e solo da avd. Katlius (endzelytė 2005: 56; bartkutė 2008: 36); Vksviniai vs. žl: viks và (razmukaitė 1998: 19) e is avd. Vksvinis (zinkevičius 2011: 97); Vaniškiai k. tl: avd. Vanas (razmukaitė 1998: 77) e da avd. Vanas o vanas ʻgrandelis buodasvukštis, kranklysʼ (Mickienė 2001: 65). ovviamente, che studiando parlamuosius oikonimus difficile evitare relativività, nenuoseklumo, ipetiškumo. perciò sarebbe necessario cercare affidimesniji loro darimento e origine pamato determinazione modi. come uno di tali potrebbe essere il confronto di prevalenza del oikonimo e comunrašaknio (bendrakamienio) del cognome personale: se il nome e il cognome di abitazione sono nello stesso territorio geografico o lingubico (valsčiuje, krašte, šnektoje o etc.), questo alta probabilità che oikonimas sia di origine personale (plg. bartė 2008: 31, iškutnaša 23). tuttavia questo metodo ancora comunque trasmem abstractus. oltre a ciò, non tutti i nomi personali, galėję essere oikonimų collateria, è venuto fino a questi giorni. bene più precisamente oikonimų daribà e origine può essere stabilita allora, quando vi è dati sul fatto, se comunrašaknis nome personaleis è (è stato) nella stessa oikonimu introdutturie abitazione. In questo caso molto pravartūs il più precoyvesnių fonti di storia, nelle quali registrano tutti o alcuni abitanti dei insediamenti, dati2. Per esaminėjus non poche oikonimų da qualche parapiji bažnytinių krikšto, jungtuvių, morte metrikų knygų, risultò che accanto a molti possibili dvejopai aiškinti nomi di luoghi abitati era e comunrašakniai personvardžiai. taigi in questi casi spiegavia veri e proprii oikonimų pamatiniai (kilminiai) parole e nonlea reikalo dvejopai eškinti loro darybą e kilmę. Prima di tutto attiratina attenzione a oikonimi, che secondo comuni locovardžių darybos e polinkius di origine, semblytų, dovrebbe essere provenę da fisiografinių terminų, ma in realtà sono personvardiniai. Galãlaukiai k. ddsl: Martini Gałałow Juchnieła de Gałałowki 1764 adkrIII 34: avd. *Gallis + lakas; plg. fisiografinį terminą galãlaukis, gãlalaukis3 ʻ lauko galasʼ. taigi motivazione (semantica) dal punto di vista è ʻgalelio campiʼ, e non ʻ campi dei galaiʼ. Girùčiai k. Pst: Stephanu... Girucis de Girucie 1747 Švnčjn 19, Casimirus Girucis tekai stentiamasi de Girucie 1755 ŠvnčkrII 23 : avd. Girùtis; plg. girià ʻdidelis miškasʼ. 2 renkant duomenis Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje kaupiamai istorinių vietovardžių kartorivolti attenzione a ciò, se nello storico documento accanto al nome del villaggio non c'è comunrašacnio personale. se tale esiste, esso annotato accanto oikonimo. 3 le parole comuni e i loro significati indicati da Lkže. dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 103straipsniai articles / Kesiai k. sk: Matyasz Kiamas de Kiemow 1649 žgkr 11: avd. *Kesis ar pan. ; kémg.sas ʻ samanomi o erbe apžėlęs kelmas o terra kauburėlis, kęsas ʼ pl, dar plg. kemss ʻ piccolio ūgio, ma gras uomo, neūžauga ʼ. negli studi toponimici lo viene considerato e personali (bartkutė 2008: 31), e apeliativiniu (endzelytė 2005: 44). *Linkos k. Lkm: Adamus Linka de Linki 1750 LkmkrII 10: avd. Lnka; plg. lnka ʻ inferiore luogo, įdubimas, dauba, lenkė ʼ. Molkai k. Ml: Adam Malik de Maliki 1755 tvrkrI 2, Mariannæ Malikowna de Maliki 1777 tvrkrI 151: avd. *Molkas ar pan. ; plg. mólis ʻ rusva terre, tąsi (kai drėgna), utilizzata statybom, cerikos dirbiniams, lipdybai e pan. ʼ Pušýnai k. Mnd: Stephani Puzynas de Puzynu, Gaspar Puzynas de Puzyny 1681 Mltkr 1, Stanislau[m] Puzynis de Puzynu 1682 Mltkr 2, Ioannis Puzynis de Puzynu 1683 Mltkr 3, Eua Puzynienia de Puzynu 1684 Mltkr 8, Iozeph[us] Puzynas de Puzynu 1684 Mltkr 10, Kasprumnowski4 de Puzyn[...] 1684 Mltjn 3, Ioannis Puzynas de Puzyny 1685 Mlt 13, Pauli Soszynas de Pu Puzynis de Pu 1689tkr 67 (garliauskas 30: 139, 76, 70, 77, 76, 149, 76, 84, 76): Pušýnas; plg. pušýnas ʻPush forestʼ. Trakliai k. svrk: Ioseph Trakielis de Trakiele 1748 Švnčjn 20: avd. Traklis; plg. traklis: trãkas ʻ aukšta, secusa piova, appoggiausi raris arbusti bei trežiais, miško aikštelė; tagliato o bruciato luogo boschivo, skynimo; bosco (carti e campo) strada o traccia ʼ. *Upelninkai k. on: Vpelnicas de Vpolniki 1734 onkr 116: avd. *Upelninkas; plg. uplis ʻmaža upėʼ. Žvriai k. tvr: Georgio Zwirinis de Zwiry 1755 tvrkrI 4: avd. *Žvris, *Žvr ius; plg. žvrius ʻ terraė, suola, nella quale molto gargždo ʼ. da per esaminerebbero storici iscrizioni vedere, che molti possibili sieti con nomi di animali oikonimų anche sono di identità personale, perché greta loro iscrivere e bendrašakniai (bendrakamieniai) personaggi. *Apuokai k. dgl: Casimirus Apuokas de Apuoki 16851731 dgljn 207: avd. Apúokas; plg. apúokas ʻ toks pelėdų šeimos paukštisʼ, ancora plg. questo apeliativo significato ʻprk. mezza testa, žioplys, kvailys ʼ. Avelškės k. Mnd: dorotha Auenieła de Auieły 1689 Mltkr 30 (garliauskas 2004: 107): avd. Avlis, Avels; plg. avlė ʻavisʼ, dar plg. questo termine significato ʻ prk. su romų, negudrų žmogų Čivliai k. sug: Catharina Cziuiłicie de Czyuiliu 1690 Mltkr 37 (garliauskas 2004: ʼ. 117): avd. Čivlis; plg. čivlis ʻ kikilių šeimos paukštis (Carduelis cannabina)ʼ, dar plg. questo apeliativo significato ʻ prk. su smulkų, debpna personaelo ʼ. 4 è visibile che questo pronomi personale è tradotto da liet. Pušýnas, quindi pvd. Sasnáuskas, Sasnaskas Mlt (žr. LPž ii 680) neabejotinai è leksinio padarinimo slavinimo. 104 LaiMutis biLkis acta Linguistica Lithuanica LXVI Gaidžia k. Čln: Marianna Geydzenia de Geydziu 1683 Mltkr 7 (garliauskas 2004: 75): avd. Gaids; plg. gaids ʻ naminis paukštis, gallus gallinaceus ( Gallus gallinaceus) ʼ, dar plg. questo termine significmes ʻprk. menco, debole uomo o o cosa; prk. controgina, peštukas ʼ. *Gaidžiai k. on: Gaidziowa de Gaydzie 1690 onkr 8, Simon Gaydis de Gaydzie 1692 onkr 26, Sophia Gaydienia de Gaydzie 1702 onkr 53: avd. Gaids; plg. gaids. Garnia k. ck: Zofia Garnicia de Garnie 1749 ŠvnčkrI 1, Sophia Garniie de Garny 1750 ŠvnčkrI 16, Martinu Garnis de Garniow 1751 ŠvnčkrI 14, Rosalia Garniowa de Garnie 1756, 1757 ŠvnčkrII 54, Magdalena Garniowa de Gornie 1758 ŠvnčkrII 86: avd. Garns; plg. garns ʻ paukštis smailia testa, ilgu snapu e collo, lunghi į gandrą panašus, bet smulkesnis piedi (Ardea); gandras, gužas (Ciconia) ʼ. Gervlės k. dglšn: Agatha Girwelowna de Girvele 1771 dglškrII 42: avd. Gerv lento; plg. gervlė: gérvė ʻ grande, ilgu snapu e le lunghe gambe pelkių paukštis (Grus grus) ʼ. Katinškė of., Katinškis k. sld: Andrea Katiniszkis de Kateniszki 1764 LkmkrIII 31: avd. *Katinškis; plg. kãtinas ʻkačių patinasʼ. In questo caso i dati storici permettono non solo stabilire la vera origine, ma anche precisare due cose: 1) la forma ufficiale oikonimo è imprecisi, perché dal vivio linguaggio sia traukariu, sia più tardi iscritto solo il nome Katinškis, coincidente con il paludito personaggio storico *Katinškis; 2) darybiamente questo è non preesaga vedinys, e pirminis oikonimas, costituito da avd. *Katinškis. oikonimų darybos tyrimuose questo nome è considerato priesaKėkšta k. ddsl: Casimiri Kiaksztas de Kiaksztÿ 1719 dglškrI 40, Casimir giniu, sudarytu iš avd. Kãtinas (razmukaitė 1998: 52). Kieksztas de Kiekszty 1725 dglškrI 61, Ioseph Kiekztas de Kieks tvrzty 15krI 1774 151, Christina Kiakxtowa de Kiakxty 1755 tvrkrI 3, Josephus Kiaksztas de Kiakszty tvrkrII 1792 78: avd. Kkštas; plg. kkštas ʻ žvirblinių būrio miško paukštis ʼ. Kškiai k. Lkm: Francisci Kiszkis Kiszki 1772 LkmkrIII 87, Thoma Kiszkisż Kiszkis kie 1775 LkmkrIII 107, Cristina Kiʃzkiowna Kiʃzkie 1777 LkmkrIII 116, Jacobi KiszKiszkie 1781 Lkmkr 131, Theresia Kiszkiowa Kiszkie 1779 LkmkrIII 124: avd. Kškis; plg. kškis ʻ graužikų famiglia selvinis gyvulėlis, zuikis (Lepus) ʼ. *Paršiukai k. Mlt: Zophia Parzukienia de Parzuku 1683 Mltkr 5 (garliauskas 2004: 73): avd. Paršiùkas; plg. paršiùkas ʻ kiaulių jauniklis ʼ. Vãnagiškės k. Mnd: Zophia Vanagienia de Vanagi 1683 Mltkr 2, Ioannis Vanagas de Vanagi 1686 Mltkr 17 (garliauskas 2004: 68, 88): avd. Vãnagas; plg. vãnagas ʻ vanagų pošeimio specieis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu e aštriais nagais ʻ, dar plg. apeliativo significato dello prk. su plėšrų, puolantį ʼ. Ligšioliniuose tyrimuose è anche considerato derivu dal nome personale (razmukaitė 1998: 63). dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 105straipsniai articles / Várniškė k. Lkm: Mathia Warna Warnizki 1781 LkmkrIII 132: avd. Várna; plg. várna ʻ varninių famiglia uccelštis pilkomis e buodomi plunksnomis (Corvus corone) ʼ, dar plg. questo parola significazione ʻprk. vėpla, žioplys, išsižiojėlis ʼ. personalevardiniu oikonimas considerato e altri tyrėjų (žr. razmukaitė 1998: 56). Veršia k. žg: Matei Werśiałuytis de Werśiow 1650 žgkr 7: avd. Veršs ar pan., plg. vešis, veršs ʻkarvės jauniklis; karvių patinas, veislinis bulius ʼ, dar plg. questo apeliativo significato ʻprk. nessuno tiam questo oikonimo è interpretato in modo diverso: sono indicate e due possibilità di origine oikonimo personali e appelliativine (endzelytė 2005: 32) e solo una personale (bartkutė 2008: 31). Zùikos k. ign: Petri uyka de uyki 1706 dglškrI 2: avd. Zuikà; plg. zu kis, zùikis ʻkiškisʼ. Žuka k. Švnč: Thomas Żuk Żuki 1825 ŠvnčkrIII 50 : avd. Žùkas, plg. žùkas ʻvabalas; juodvabalisʼ. da nomi personali origę e molti oikonimų, che comunque già sarebbe possibile su įvairiais apeliatyviniais asmenų pavadinimais. Visų pirma reikia išskirti „etnoniminius“ gyvenamųjų vietų vardus, nes motyvacijos požiūriu labai įtikimas atrodygietinti di quelli loro diretto carime da etnonimų. però in realtà qui vengono presentati i nomi originati secondo modelį oikonimas ← cognome → etnonimas. Gudliai k. ad: Sophia Gudelowa de Gudele 1659 adkrI 14, Michael Gudian de Gudele 1680 adkrI 73, Nicola Gudian de Gudele 1681 adkrI 74: avd. Gudlis; plg. gudlis: gùdas ʻ baltarusis (karate polkas o rusas) ʼ. Gudliai k. sug: Agnes Gudenia de Gudeliu 1690 Mltkr 37 (garliauskas 2004: 117): avd. Gudlis; plg. gudlis: gùdas. Gudliai k. Švnč: Bartholomeo et Marianna Gudełeytis de Dudele 1800 ckkrII 28: avd. Gudlis; plg. gudlis: gùdas. *Gudiškė k. on: Evæ Gudiszkiowa de Gudiʃzki 1692 onkr 29 : avd. Gudš kis; plg. gùdas . Kazõkai k. Luok: Catharina Kozakicie de Kozaki 1683 Mltkr 3, Christophoro Kozak de Kozaki 1683 Mltjn 3, Stephani Kozak de Kozaki 1687 Mltkr 19, Andreas Kozakas, Isiodoro Kozak de Kozaki 1689 Mltjn 10 (garliauskas 2004: 69, 140, 9 1492, avd. Kazõkas; plg. kazõkas ʻ rusijoje dal XViii secolo karių luomo uomo, originesso da dono, kubanės, tereko, orenburgo e altre arine settori, per lengvatinio utilizzimąsi zeme obbligato a servuti kariuomenėje oppure sernaujante ne caviteliu Žydliai k. ign: Andrea et Agata ydelis de ydele 1799 ckkrII 26: avd. Žydlis; plg. žydlis: verdas ʻ žydų tautybės žmogusʼ. ʼ. solo unokias personvardinės origini laikytini e oikonimai, accanto alle quali nel linguaggio Lituani sono dei vari altokių bendrašaknių bendrinių asmenų pavadinimų, indicanti professione, būdo bruožus, fisiche peculiarità, socialina padėtį e pan. 106 acta LaiMutis biLkis Linguistica Lithuanica LXVI Bandõriai k. žg: Antonÿ Bondar de Bondar 1650 žgkr 5: avd. *Bandõrius; plg. bandõrius ʻkubiliusʼ. nei lavori di altri ricercatori questo nome di villaggio è anche considerato solo cognome personale (endzelytė 2005: 39; bartkutė 2008: 31). *Bubeliai k. Švnč: Mariana Bubelowna de Bubelow 1750 ŠvnčkrI 17, Martini Bubelis de Villa Bubele 1755 ŠvnčkrII 30, Magdalena Bubelowa de Bubele 1757 ŠvnčkrII 63: avd. Bùbelis; Bùrbos k. Švnčl: Francisco Burba de Burby 1743 Švnčjn 3, Petrus Burba de Burby 1746 Švnčjn 13, Georgij Burba de Burby 1751 ŠvnčkrI 13, Georgius Burba de Burby Š1 1752 ŠvnčkrI 14, Thomas Burba de Burby 1752 Švnčkr 28, Anna Burbowa de Villa Burby Švn5 ŠvnčII 23, Simon Burba de Villa Burby ŠvnčII 1756 Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č 40; Georgius Burba de Villa Burby 1756 ŠvnčkrII 38 : avd. Bùrba; plg. bùrba ʻ kas daug kalba, burba ʼ. Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Č Čnčikas; plg. činčkas, -ė ʻ kas činčija, šykštauja, šykštuolis ʼ. *Derviniai k. tvr: Sophia derwinowna de derwini 1755 tvrkrI 4: avd. Derv nis; plg. dervinis: dervà ʻpliauska skaloms skelti; skala, pelleša, sciakalys; pušies o eglės kelmas, dal quale si brucia fuoto; degutasʼ. Dimbliai k. ck: Eliæ Dybelis de Dybele 1713 dglškrI 25, Nicolaus Dimbelis de Dimbeli 1755 tvrkrI 2; Chritophorus Dimbelis de Dimbeli 1774 1755 tvrkrI 7, Marianna Dembelowa de Dembele 1768 tvrkrI 110, Catharina Dymbelowna de Dymbele tvrkrI 151: avd. Dimblis; plg. dimblis: dmba ʻ kas molto alto e magno, tysla; kas dimbinėja, dilba ʼ. Drùskiai k. Vdn: Zophia Druskienia de Drusku 1691 Mltkr 40, 1692 Mltkr 44 (gar liauskas 2004: 124, 133): avd. Drùskis; plg. drùskis ʻ chi ama preferire sūriai mangiʼ. Eglýniškė k. Vdš: Martin Aglinis de Agliniszki 1706 dglškrI 3, Martin Eglinis de Egliniszki 1707 dglškrI 4, Casimir Eglinis de Eglini 1707 dglškrI 5. Secondo dati storici si può affermare che la vera forma di questo oikonimo è avniš kė, derivata da avd. Eglnis. Plg. eglnis ʻ abitante presso eglių, eglynuose ʼ. Ligšioliniuose tyrimuose il nome ritenuto preesaga vediniu da liet. eglýnas (razmukaitė 1998: 20). Geležniñkai k. Čln: Georgius Gełeznikas de Gełezniku 1691 Mltkr 42 (garliauskas 2004: 127): avd. *Geležniñkas (dial. *Geležnkas); plg. ferroninkas ʻ venditore di ferro, ferro ʼ. Gramantškė k. rim: Xtophori Gramuntas de Gramunty 1707 dglškrI 8: avd. Grãmantas, *Gramañtas; plg. gramañtas ʻ dičkis, nedailus uomo, griaumedis ʼ. personvardiniu egli considerato e altri tyrėjų (žr. razmukaitė 1998: 52). dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 107straipsniai articles / Gražùliai k. Švnč: Chritophor Grazulis de Grazule 1744 Švnčjn 9, Michaelis et Cristinæ Grazulow de Villa Grazuli 1753 ŠvnčkrI 33: avd. Gražùlis; plg. gražùlis ʻgražuolis, puošniusʼ. Juodagalvia ‖ Juodagalia k. Ml: Matthias Jodagalwis de Jodagalwie 1751 ŠvnčkrI 14, Laurenti Jodogalis de Jodgale 1756 tvrkrI 12, Mathias Jodagalwis de Jodagal wi 1762 tvrkrI 63, Agnes Jodgalowa de Jodogale 1762 tvrkrI 57, Stphani Jodogalis de Jodogale 1768 tvrkrI 112, Anathasia Jodegalwicia de Jodegalgwie 1774 tvrkrI 151: avd. Juodagavis, *Juodagalvs e *Juodagãlis, *Juodagals; plg. juodagavis, juodagálvis con nera testa ʻ ir júodas, gãlas. Káiros (= *Kairia?) k. Pst: Agatha Keyrowa de Koyry 1774 tvrkrI 153: avd. Kái ra, Kairs; plg. karas, -à ʻ kairėje pusėje esantis ʼ, kairs ʻ kas tutto lavora kaire ranka, kairiarankis; sul lato di sinistra situato ʼ. Kavõliai k. Pnmr: Catharina Kowalowa de Kowale 1690 onkr 13: avd. Kavõlis, Kavõlius; plg. kavõlis, kavõlius ʻkalvisʼ. Kirkùčiai k. Švnč: Magdalenæ Kierkuciowa de Kierkucie 1749 ŠvnčkrI 5, Sophia Kyrkućiowna de Kyrkućie 1751 ŠvnčkrI 14, Christophorus Kirkucis de Kirkucie 1758vn ŠčkrII 76: avd. Kirkùtis; plg. kirkùtis: krkė, kikė ʻ liesas uomo o gyvulys ʼ. Kirmliškis k. jdp: Gaspari Kirmielus de Kirmiele 1691 onkr 24: avd. Wormlius; plg. kirmlius ʻ kirmėlių, serpčių rinkėjas, gaudytojas; burtalista, stammėtoj, gyvatalista; keiksmažodis Lig. ʼ Oggi questo oikonimas ritenuto derivatou dal nome animale kirmėl ʻgyvatėʻ (žr. razmukaitė 1998: 22). Klausùčiai k. smrg: Georgius Kławsuc de Kławsucie 1758 ŠvnčkrII 78: avd. *Klausù tis; plg. klausùtis ʻcas ha gerą klausąʼ. Kliùkai k. tvr: Christophorum Kluk de Kluki 1746 Švnčjn 12: avd. Kliùkas; plg. kliù kas ʻ nepaslankus, istižęs e menko proto uomo, apalamis, avigalvis, kliukisʼ, dar plg. kliùkis ʻ kas molto parla, plegys; apykvailis άνθρωπος. Kraujliai k. Mnd: Andreæ Krouielis de Kreuielu 1684 Mltkr 8 (garliauskas 2004: 77): avd. Kraujlis; plg. kraujlis ʻ uomo, zacalbėjimu fermantanti il flusso sangue ʼ. Kùksos k. ddsl: Helena Kuksowa de Kuksy 1755 tvrkrI 4: avd. Kuksà; plg. kuksà ʻ menkas, debpnas, sulinkęs žmogus; piccolo obso uomo o animaleul; kas kuksi, žagsi; kas kuksi, costantemente chiede ką (dial. kų?) ʼ. *Kulbiškė k. dglš: Anna Kulbacka ex Villa Kulbiszki 1736 dglškrI 100: avd. Kùl bis, Kulbs; plg. kùlbis, -ė ʻšlubisʼ. Kùpriai k. Lkm: Catarina Kuprowa de Kuprany 1761 LkmkrIII 9, Catarina Kuprowna de Kupry 1766 LkmkrIII 49, Simonis Kuprys Kupry 1783 LkmkrIII 143: avd. Kùpris; plg. kùpris, kùprius ʻ kas con kupra, kuprots ʼ. Kvyklia k. ut: Gaspar Kuiklis de Kuikliu 1683 Mltkr 5 (garliauskas 2004: 72): avd. Kvykls; plg. kvykls ʻkas kvykia; prk. rėksnys, išverstagerklis ʼ. Lepšia k. ck: Lucia Lapszowna de Lapszy 1804 ckkrIII 36: avd. Lepšs, *Lpšis; plg. lpšis ʻ istižėlis, liurbis ʼ. 114 acta LaiMutis biLkis Linguistica Lithuanica LXVI storici ŠaLtiniai adkrI: Книга N1 о Родившихся Годуцишскаго РК Приходскаго Костела, сь 1655 Года по 1687. saugoma adutiškio церкви архиве. adkrII: Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1688. Obr~a 23o do anno 1699. 23o Augusta. conservama adutiškio chiesa archyve. adkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Hoduciskiego Od roku 1760. Obr~a 5o do anno 1767. Marca 5o giorno. conservama adutiškio chiesa archyve. ad: [Mr. Adutiškio chiesa morte metrikų knyga. Nuo 1720 m. 6 d. aprile d. fino 1792 m. 23 d. ottobre d.]. conservama adutiškio chiesa archyve. ckkrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego od roku 1774. Apryla 17. do roku 1775. ocbr~a 27. przy filii Ciekińskiey. customa ceikinių chiesa archyve. ckkrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Swięciańskiey Od roku 1790. Januar: 3 do roku 1804. Ocbr~a. customa ceikinių chiesa archyve. ckkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Dawgieliskiey. Dal anno 1790. Januaryj 9 do anno 1804. Ocbra 11 dnia. conservoma ceikinių ckkrIV: bažnyčios archyve. Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Swięcianskiey od roku 1805. Januaryi 1. dnia do roku 1812. Apryla 22. dnia. customa ceikinių chiesa archyve. ckkrV: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Dawgieliskiey od roku 1805. Januaryi 1. dnia do roku 1813. Ocbr~a 21 giorno. customa ceikinių chiesa archyve. ckkrVI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego ochrzczonych z Parafÿ Swięcianskiey od roku 1812. Maia 5. dnia do roku 1818. OCbra 31. dnia. conservoma ceikinių ckkrVII: bažnyčios archyve. Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Ochrzczonych z Parafÿ Dawgieliskiey Od roku 1814. Stycznia 25o Do roku 1820. Ocbr~a 19 giorno. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. tl telšia Vdš tlpk tulpiãkiemis (ukmergs r.) trãkai Vrn Varėna (ignalnos r.) vs. zarasa V Vlnius žg Vdn Vidẽniškiai (Moltų r.) Vdiškės (ignalnos r.) Vdšk Vdiškiai (ukmergs r.) tvr tverẽčius viensėdis ut utenà zr žagãrė (jõniškio r.) žl žélva (ukmergs r.) dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 115straipsniai / articles ckkrVIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego ochrzczonych z Paraffÿ Swięcianskiey też i z Dawgieliskiey Od roku 1821. Stycznia 5o dnia Do roku 1831 Sierpnia 15. dnia. customa ceikinių chiesa archyve. ckkrIX: Księga Metryk Chrzestnych z Paraffii Swięcianskiey w Kościele filialnym Cieykinskim ckkrX: Księga Metryk Chrzestnych z Paraffii Dawgiely w Kościele ochrzczonych w 1833. roku Sporządzona do roku 1835. Grudnia 8. dnia. saugoma ceikinių bažnyčios archyve. filialnym Cieykinskim ochrzczonych w roku 1833. sporządzoniskie. customa ceikinių chiesa archyve. ckkrXI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Parafij Swięcianskiey 1835 Roku Sporządzona. customa ceikinių chiesa archyve. ckkrXII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Filialnego Cieykinskiego Parafÿ Daugieliskiey 1835 Roku Sporządzona. customa ceikinių chiesa archyve. dgljn: [Daugailių parapijos jungtuvių metrikų knyga. 16851731 m.]. saugoma daugailių bažnyčios archyve. dglškrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1706. Januar~ 6o. Fino al 1737. Obr~a 20o. LVia f. 1329, ap. 1, b. 1. dglškrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1764. Obr~a 10. dnia Do roku 1774. Januar~: 9 dnia. LVia f. 1329, ap. 1, b. 8. dglškrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Dawgieliskiego Od roku 1774. Januar~. 16o Do anno 1790. Maia: 2o. dnia. LVia f. 1329, ap. 1, b. 10. Lkmjn: Księga Metryk Slubnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Junii 3. dnia do Roku 1760. Novembra 9. dnia. conservata Linkmenų chiesa archyve. LkmkrI: Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od Roku 1708. Januaryi 10. dnia do Roku 1740 Apryla 24. dnia. conservata Linkmenų chiesa archyve. LkmkrII: Księga Metryk Chrzestnych Koscioła Parafialnego Łyngmianskiego od roku 1740. Maia 22. dnia do Roku 1760. 24. Oktobra dnia. conservata Linkmenų chiesa archyve. LkmkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kosćioła Parafialnego Łyngmiańskiego od Roku 1760. Novembra 9. dnia do Roku 1790. Novembra 25. dnia. conservata Linkmenų chiesa archyve. Mltjn: No1. Księga Metryk zaślubnych Kościola Parafialnego Malatskiego od Roku 1682. Genarii 13 do Roku 1691. Novembra contiene Kart Numerowanych 14 nonché Metryk Numerowaknyga. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing institute, 2004, 137154. nych 121 . – garliauskas Vidas. XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų Mltkr: No1. Księga Metryk Chrzestnych Kościola Parafialnego Malatskiego od Roku 1682. Genarii 13 do Roku 1692. Augusta contiene Kart Numerated 45 nonché Metryk Numerated 661. garliausco Vidas. XVII a. Molėtų chiesa di battisto e matrimonio metrikų libro. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing institute, 2004, 65136. 116 acta LaiMutis biLkis Linguistica Lithuanica LXVI onkr: [Onuškio RKB krikšto ir santuokos metrikų knyga. 1685-1740 m.]. LVia f. 1299, ap. 1, b. 12. Švnčjn: Księga Metryk Slubnych Kościoła Parafialnego Swięcianskiego Od roku 1742. Julij: 13. D'anno 1748. Maia 12. dnia. conservata Švenčionių chiesa archyve. ŠvnčkrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego Od roku 1749. Februar: 6. D all anno 1753. Marca 8. dnia. conservata Švenčionių chiesa archyve. ŠvnčkrII: [Švenčionių parapinės bažnyčios 1753-1759 m. krikšto metrikų knyga]. conservata Švenčionių chiesa archyve. ŠvnčkrIII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Swięciańskiego Od roku 1823. Marca 24. dnia Do roku 1827. Obra~ 26. giorno. conservata Švenčionių chiesa archyve. tvrkrI: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego od roku 1755. Januar~: 1o do anno 1778. Aprila 1o. LVia f. 1332, ap. 1, b. 2. tvrkrII: Księga Metryk Chrzestnych Kościoła Parafialnego Twereckiego. Dal anno 1778. Apryla 5o: do roku 1799 ocbr~a 27o. LVia f. 1332, ap. 1, b. 3. žgkr: [Žagarės RKB krikšto metrikų knyga. 1650–1654 m.]. LVia f. 1191, ap. 1, b. 2. Literatura e ŠaLtiniai bartkutė nerija 2008: Toponimija del territorio del distretto Joniškio: daryba e raidos polinkiai. Dottaro dissertazione. Šiauliai: Vytauto il grandejo università, Šiaulių universitetas. brs Belarusskorussky slovvarj, sotto redaczione Konrad Kondratovič Krapiwy. Москва: Государственное издательство иностранных и национальных словарей, 1962. endzelytė renata 2005: Nord midurio Lituania locovardzii. Dottaro dissertazione. kaunas: Vytauto il grandejo università. garliauskas Vidas 2004: XVII a. Molėtų chiesa baptisto e matrimonio metrikų libro. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos instituto. Lkže Lietuvių kalbos žodynas (t. iXX, 19412002): elettronico variante. redactorių kolegija: gertrūda naktinienė (vyr. redaktorė), jonas Paulauskas, ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, jolanta zabarskaitė. Vilnius: Lituvian Language Institute, 2005. Accedo internet: www.lkz.lt. LPž iii Lietuvos pavardžių žodynas 12, ed. aleksandras Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LVž i – bilkis Laimutis, Maciejauskienė Vitalija, razmukaitė Marija: Lietuvos vietovardžių žodynas 1. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Mickienė ilona 2001: Telšių rajono toponimų daryba. Dottaro dissertazione. kaunas: Vytauto il grandejo università. dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo 117straipsniai articles razmukaitė Marija 1998: Lietuvos priesaginiai oikonimai. Dottaro dissertazione. Vilnius: Lituvians kalbos institutas, Vytautas didžiojo universitetas. Vanagas aleksandras 1996: Lietuvos miestų vardai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblicatoria. Vasmer iV Фасмер Макс. Etimologico dizionario della lingua russa 4. Moskva: Прогресс, 1973. VsV Vilniaus srities locovardzii. Vilnius, 1945 (corektura). zinkevičius zigmas 2011: Ukmergės rajono villaggi dei vardynas. Nomadinimenti origine. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. on the duality of Wordbuilding and origin of certain Lithuanian oikonyms suMMary several cases can be singled out in the larger-scope research studies of Lithuanian oikonymy (toponymy), where two potential base or original words behind the name of a settlement belonging to different lexical layers appellatives and onyms, to be more precise anthroponyms are specified. words can usually be: 1) physiographic terms and personal names of the same root (stem) (Šmõtiškiai: pn. Šmõtas or šmõtas ‘area, parcel, plot of land, Miškniai: pn. Mišknis or mkáška, Valãkai: pn. Valãkas or valãkasa parcel of land equal to around twenty dessiatines; 2) plant names and personal names of the same root (stem) (Žilvićiai: pn Žilvtis or žilvtis, Kurvkai: baravkas or pn Baravkas, Jovaraka: jõvaras or pn Jõvaras; 3) root names of animals and personal names of the same root (žvė: pn. Gérv. or p. Gėv. nėn, Gv. p. g. or p. g.); 4) personal names of such persons (G. Gùdas or etn. gùdai, gùdas, Pekorškė: pn. Pkorius or pèkorius ʻbakerʼ, Totõriškė: pn. Totõrius or etn. totõrius, Degùčiai: pn. Degùtis or degùtis ʻone who makes tar and earns living by doing it; 5) various other common words and personal names of the same root (stem) (Degùtinė: pn. Degùtis or degùtas, Pavietavà: pavitas ʻcounty, country, region or pn. Pavitas. as a result of the possible twofold interpretation, the treatment of the word-building and animal names, two origin possibilities are specified, dove an appellative or a personal name takes a preceding position, mentre in altri casi only the version of origin from a personal name is given; yet others are derived from appellatives exclusively. Professional oikonyms are treated in a similar way, origin of the oikonyms of the same type often diverges, for instance, in the case of some for example, some are derived from personal names or personal names or appellatives, while others from anthroponyms. due to the afore-mentioned two-fold possibilities of world-building (base word) and origin, even the same oikonyms are interpreted differently by different researchers. relativity, inconsistency and hypothetical conclusions are difficult to avoid in the analysis of such oikonyms. hence, we should look for more reliable ways of determining the base of origin of oikonyms can be obtained when the data on whether a common-root personal name is/was in the same settlement referred to by an oikonym are available. the review of a number of oikonyms from the church books on the registration of baptism, marriages and deaths of several parishes revealed that common-root personal names occurred next to a number of names of the settlements of potentially two-fold 118 acta LaiMutis biLkis Linguistica Lithuanica LXVI their word-building and origin. Probably the most precise results on the word-building and interpretations. hence, such cases reveal the true base (original) words of oikonyms, and there is no need of two-fold interpretation of their word-building and origin, for instance, Pušýnai: Stephani Puzynas de Puzynu, Gaspar Puzynas de Puzyny, Ioannis Puzynas de Puzynu: pn. Pušýnas; cf. pušýnas ʻpine forestʼ, Garnia: Zofia Garnicia de Garnie, Martinu Garnis de Garniow: pn. Garns; cf. garns, Kazõkai: Catharina Kozakicie de Kozaki, Christophoro Kozak de Kozaki, Stephani Kozak de Kozaki: pn. Kazõkas; cf. kazõkas, Bandõriai: Antonÿ Bondar de Bondar: pn. *Bandõrius; cf. bandõrius ʻcooperʼ, *Varnalizdžiai: Agatha Warnalizdowa de Warnalizdy: pn. *Varnalizdis; cf. varnãlizdis, várnalizdis ʻcrow nestʼ, etc. an accurate word-building and origin of the names of settlements can also be determined when there are historical common-root personal names recorded in the same parish at the same time but in a different village referred to by an oikonym. the villages are often at a close distance from one another; nevertheless, their presence in the same parish is also evaluated as a reliable criterion, for example, Kakiškė: Elisabeta Kawkutowna de Łyngmiany: pn. Kakas; cf. kakas ʻa household spirit bringing wealth, otherwise referred to as aitvaras; an over-age, skinny man with tangled hair; old-fashioned, superstitious man, Pipriškė: Stephanum Pipiras de Pakratonie: pn. Pipras; cf. pipras ʻfig. a short man‘, Prūsõkiškės: Barbara Pruszakiewiczowa in Suis bonis Drobiszki: pn. *Prūsõkas; cf. prūsõkas ʻa resident of the former east Prussia, klaipėda region, german, Lutheranʼ, Šilniškės: Catarina Szylinowa de Łyngmiany: pn. Šilnis; cf. šilnis ʻone who lives in a pine forestʼ, Vėžškės: Lucia Wiezowna de Antałamiestie, Barbara Wiezowna de Alzutany: pn. Vėžs; cf. vėžs, cf. the meaning of this word with ʻ fig. obstinate person ʼ, etc. certain oikonyms, with personal names and common words or only common words specified as their potential base (original) words in research papers on toponymy, actually derive from personal names: Eglýniškė village Vdš, Kesiai village sk, Kirmliškis village jdp, Prūsõkiškės village sldšia, Ver village žg, Žagãrė town jnš. the analysed historical data lead to a conclusion that with a two-fold possibility of the word-building and origin of oikonyms anthroponymic and appellative priority is given to their derivation from personal names. accurate and well-grounded research of the word-building and origin of oikonyms is not possible without the data of historical toponymy and anthroponymy; therefore, it is essential to accumulate and analyse them. Įteikta m. 23 marzo 2012 LaiMutis biLkis Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania El. posta [email protected]