Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos

156 acta Linguistica Lithuanica LXVII Laura geržotaitė Lietuvių kalbos institutas Los direcciones de investigaciones científicas: arealinas lenguas baltas investigaciones, geolingvistica, dialectología. Sudinas Occidentales AukŠtaiČių ŠiauLiŠkių Šnektos: geoLingVistinis asPektas y su interPretacijos1 anotación artículo presenta se geolingvistinis estudio patarmės de área šnektų (jonavõs y sus apylinkių) de los sudinas occidentales aukštaičių šiauliškių. investigadoji material Zigmo Zinkevičiaus y alekso girdenio tarmių clasificaciones vakarų aukštaičiai the southern subdialects of the Western aukštaitian of Šiauliai: the geolinguistic aspect and its interpretations šiauliškiai, kazimiero jauniaus e antano salio aukštaičiai viduriečiai, antano baranausko rytiečiai pirmieji. Menėtų plotas sugretinación manera de cartografía computacional esbriskino interpinę vakaros alštaičių šiauliškių padėtį respecto de vecinosinos patarmių. Las del sur estas patarmés šnektos se distinguen por lo que en todas las clasificaciones atsidura en el mismo periferio y contacta con estos lugares eslavos lenguas, por lo que pueden ser interpretadas como perifericas. annotation the article presents a geolinguistic study of the Southern area (with Jonava and its environs) of the Šiauliai subdialect of the Western Aukštaitian. The studied material is the Western Aukštaitian of Šiauliai from the classification by Zigmas Zinkevičius and aleksas girdenis, the 1 por propuesta artículo temá y valioso apunte sinceramente graciasjuju prof. dr. danguolei Mikulėnienei. esMiniai palabras: vakarų aukštaičiai šiauliškiai, lietuvių tarmių klasifikacija, geolingvistika, lingvistinis žemėlapis, jonava, periferinės šnektos. keyWords: Western aukštaitian of Šiauliai, classification of Lithuanian dialects, geolinguistics, linguistic map, jonava, peripheral subdialects. Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos 157straipsniai articles / Middle auktštaitian from kazimieras jaunius and antanas salys classification as well as antanas baranauskas first eastern. el comparison of the mentioned areas applying a method of computer cartography onstrated the intermediate situation of the Western aukštaitian of Šiauliai with regard to neighbouring subdialects. jonava and its environs are distinguished by the fact that in all clasdemsifications they are on the edge of the area and have contacts with the slav languages of this area; they can be considered to be peripheral. El método geolingvistístico beįsigalintis Lietuvos dialektologijoje permite mirar de otra manera a kalbininkų darbus, diferentes períodos de clasificaciones de las lenguas litvias, comparar y describir con diversos aspectos los datos de las lenguas recopiladas en el mismo o diferente momento (Mikulėnienė, stafecka 2009: 141163; Mikulėnienė, trumpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). El objeto de este artículo hasta ahora poco estudiadas jonavõs y sus arriunquias šnektos, las cuales lituáneos tarmių clasificaciones asignadas a la misma surina vakaros aukštaičių šiauliškių porción (žr. 1 figura.). 1 PaV. Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos2 2 númerosėtos indicadas zonas son y Lietuvių kalbos atlaso (toliau Lka) puntos (žr. Lka i objetivo del artículo mostrar esta patarmés, 21–30). 158 acta Laura geržotaitė Linguistica Lithuanica LXVII especialmente la parte sur de ella, evolución á través del método geolingvistístico3. aPtariaMasis PLOT sobre el habla de la zona šnektas, situadas al este desde la línea baisógaladotnuvàkėdái niaijonavà, se menciona brevemente en muchos trabajos de dialektólogos (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinkevičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377; 2006: 86; Morkūnas 1993: 7; kazlauskaitė y kt. 2007: 85). en la actual clasificación de tarmenes lituanos jona y taičiams šiauliškiams (girdenis, Zinkevičius 1966: 139147). Estas ir jos apylinkės priskirtos didesniam teritoriniam kalbiniam vienetui – vakarų aukšredilinkés pertenecen vakaros alštaičiams, porque nosiniai vocías ą, ę y dvigarsiai an, am, en, em mantenikomi saludiki. de los occidentales alztaicias kauniškių šiauliškiai difieren en estas características: 1) atrraukia kirtį de galūnės; 2) abrevia nekirčiuotos larguosius balsius y alarga kirčiuotos trumpuosius balsius; 3) trumpina nekirčiuotas galūnes (Zinkevičius 2006: 203205; Lktch 6063; kazlauskaitė y kt. 2007: 25 28)4. además, šnektos aún diferencia en que contacta con estos lugares eslavos lenguas. La área de los šiauliškios de los altos occidentales, a la que se incluye žagãrės, jõniškio, kruopi, Šakýnos, stupur, Šiauli, Áukštelkės, Pakaps, Šaũkoto, Šluvos, betýgalos, baisógalos, dotnuvõs, kėdáinių, Štos, jonavõs apylinkės, forma una longitud, neplatų y sólo más abajo el Šiaulis sus. del oeste de la parte occidental de los aukštaičiai šiauliškiai limita con los žemaičiai, y del eastern con eastern aukštaičiai panevėžiškiai y širvintiškiai. Pietiniai šiauliškiai įsiterpia tarp vakarų aukštaičių kauniškių ir pietų aukštaičių (žr. Lka i, žemėl. nr. 1; www.tarmes.lt). 3 el comienzo de geolingvistísticos en el mundo relacionado con los estudios del dialectólogo gokiečių georgo Wenkerio, y en Lituania con kazimiero būgos, antano salio trabajos (Lke 3233; salys 1985: 7376; Morkūnas 1977: 78; 1980: 4152). En lugar de anteriormente usados conceptos de la geografía del lenguaje, įsigali geolingvistika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, stafecka 2009: 40–42; www.tarmes.lt). kito ir tebekinta pati metodika, be tradicinių uždavinių išsikeldama vis naujus (kalėdienė 2011; aliūkaitė 2011: 257–259). 4 Plg. rimos bakšienės, astos Leskauskaitės, daivos Vaišnienės 2011 m. projektui Šiuolaikiniai geolinlinguisticina geografía ahora cada vez más gvisticas investigaciones Lituania: optimización de redes de puntos y interactivioji tarminės informacijos dislaida (nr. VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) constituída vakarų aukštaičių šiauliškių skiriamųjų tarminių ypatybių anketą (www.tarmes.lt). 5ta kazlauskaitė, basándose en otros kalbininkų trabajos, atlas de Lituvias, mapa de la enciclopedia de Lituvias y textas de vakarų aukštaičių šiauliškių, menėtam plotui atribuye más localidades, vé. mapaėlapį (kazlauskaitė i kt. 2007: 24). así en él entra tradicionalmente, i. e. según Lka i (žemėl. nr. 1), sureños žemaičiams varniškiams asignar džiukai (132 puntos), vakarų aukštaičiams kauniškiams grkalnis (399), ariógala (400), Leñčiai (401) y daugėlškiai (439), eastern aukštaičiams paneškižiams survvėliškis (335). Entre autorés indicada vakaros alštaičių šiauliškių ploto noatenka de seno le atribuída gegužnė tyriMo (499) ir Pociūnliai (265). Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos 159straipsniai articles En este artículo comparar los actuales vakaros aukštaičiai šiauliškiai con kazimiero jauniaus y antano salio skirstymo aukštaičiais viduriečiais y antano baranausko skirstymo rytiečiais pirmaisiais. aPžVaLga Estos šnektom destinados de obambulares obras casi no hay. Primamasis sobre este acento habla la escribió Viktoras Poržezinskis (Поржезинский 1896: 128), aptaręs rytų lietuvių tarmės šnektų, įėjusių į to meto kaũno gubernijos Šiauli, kaũno y Pãnevėžio išla an, am, en, emikymas, pvz.: žã āsis (su), tãesiu (plg. tarmēs pietrios lietuvių pietās, taesiu), raka, žazias (Поржезинский 1896: 8, 12); príbalsis l aquí y apskritis, fonetiką. jo paminėta kaũno apskričiai priklausiusi žemių ir jų aplinkinių kaimų šnekta, tačiau atskirai neaptarta. iš šiai šnektai, kaip ir artimoms Šiauli apskrities šnektoms, būdingų ypatybių minėtinos: nosinių balsių ą, ę ir dvigarsių en toda eastern Lithuanian tarmėje se dice kietai, ej.: łasu ‘lesu, ładas (plg. midurio lietuvių tarmėje lesù, lẽdas), łangvas, paniała (Поржезинский 1896: 24). kulvõs šnektos (ručinų aldea, fuusio acerca de dos kilómetros desde kulvõs, lenguaje pagrindu) descripą constitué jurgis gerulis (gerullis 1930: 4851). basándose baranausku esta šnektá él atribuyó ortieños primmiosos meridieños y discué su kirčiación, balyno y priebalsyno peculiaridades. cuánta vista de la voz son cortas, semilongas y largas. Semillongos, su opinión, pueden ser los cortos kirčiuoti i, u y mišriųjų dvigarsių i, u + r, l, m, n primeros dėmenys, ej.: b.βa ‘buvo, pra. ‘púprapulti, mú.m ‘mum. trumpasis voz e al principio de la palabra, tvirtagalis o tvirtapradis e, enanuante Mixriųjų dvigarsių pirmuoju dėmeniu, transciamas a, ej.: a·s ‘ežys, pɔukšis ‘paukštelis, ‘gerti. tarmée abrevian contraškirtiniai, pokirtiniai y galūnių los voces largos, vienbalsinami dvibalsiai ie, uo, ej.: grui ‘grūdelį, nùtue ‘nutūpė, bałtadɔne ‘baltaduonytė, erõ ‘vieroje. reducidos los primeros dvibalsios (i)ai, ei, au dėmenys, ej.: v α ka ‘vaiko, akuɛi ‘akulioriai, pukšɔis ‘paukštelis. otra vez atliegan los voces que están al final de la palabra, ej.: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamytės (gerullis 1930: 4950). incluso se indican cinco priegaidés: trumpinė (Kurzton), stumtinė (Stoßton), tęstinė (Dehnton), vidurinė (Mittelton) y kirstinė (geschnittenem Dehnton). Las dos últimas abordanos más ampliamente (gerullis 1930: 4849). izbalsyno peculiaridades mencionos: l kietinación, ej.: .eła ‘didelę, gał·tu me ‘galėtume; j caitimas neskiemeniniu i (žymima ), ej., in α . (gerullis 1930: 51). 6 Plg.: 7. auslaut: a) schriftlit. betontes -è > -ι: dugnè > dugnὶ, dievè > diβὶ (gerullis 1930: 50). 160 acta Laura geržotaitė Linguistica Lithuanica LXVII Todas estas características se ilustran por cinco tramposas textos transcritos (gerullis 1930: 5253)7, añadida sutranscrita abraomo kulviečio versta giesmė gott sey gelobet und gebenedeiet o Pagarbints buki ir paczestawotas (gerullis 1930: 53). Pakraštines altoštaičių viduriečių kulvõs, Vẽprių, survliškio, baisógalos áreas, en las cuales redukuojmi galūniniai dvibalsiai ai, au, también menėjo salys, pero más amplamente estos lugares de idiomas neaptarė: 68 (1935; 1992: 30). Occidentales altostaičius šiauliškių šnektas sobre Štą y jõnavą, como teniendocias perifericas šnektom caracteríficingos bruožų, i. e. stiprią sąveiką con slavų lenguas, señaló kazys Morkūnas, pero más extensamente sus neaptarė (1993: 7). sobre pninkų y sus apilinkies lengua kirčiación, balsyną y priebalsyną, algunas peculiaridades de la morfología escribió bonifacas stundžia (1980: 98100; 1988: 111114). Ši šnekta se dividió en dos pašnektes, besistiriancias por características foneticas (el atliepimientos de la palabra galo a, galūninių a, e (< -*án, -*én) y ą, ę atitikmenimis). Vienone pašnektėje, a la que asignar dagiliónių, Varekių, aukštãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a verciamas u tipo balsiu, señalimu ʋ, ej.: vsarʋ, dūnkrs, a lugar galinių a, e (< -*án, -*én) y ą, ę tariami u, i, žymimi ʋ, ι, ej.: kr kar, šiin šilkinė, givivn ʋi. antrojoje pašnektėje, a la que entra en Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, nekirčiuotas galūninis a tariamas sin u atspalvio, pero también reducido, ej.: vž, vsъs, tvártъs (ir tvártыs), a lugar galūninių a, e (< -*án, -*én) y ą, ę. tariami a, e, ej.: varg, raka ‘ranką kamieno dvigarsiai an, en ir nosiniai ą, ę mantener todo plote (stundžia 1980: 98; 1988: 112). otras peculiaridades, stundžios teigim, comunes a toda pninkų šnekta. vocías ė, a villas a la frontera con eastern altštaičiais širvintiškiais diibalsinami, ej.: nepadije ‘nepadėjo, r uvem ‘rovėm, diibalsis uo se traduce uɔ o ɔ, ej., dudə (ir ddə). reducido tvirtagalis y nekirčiuotas dviblasis ai, pvz., krúmы. kirtis, excepto aquellos a los que la lengua lituana es la segunda, atrabázase de trumpos galūnės en antespaskutinį skiemenį, turintį ilgąjį balsį o dvibalsį ie, uo (stundžia 1980: 99100). stundžios pastebėjimu (1980: 99), de esos locales de personas, a quienes lituvias lengua es mattoji, al hablar de balsios y dvibalsios priegaidės diferencia, pero debilpnai. de las peculiaridades morfología menėtinas del adverbio presente tiempo de la primera persona formas con t, d, ej.: áudiau ‘audžiau, statiaũ ‘stačiau, iterativie veiksmawodžiai, ej.: apardinėja ‘aparia; prielinksnis iž ‘iš, ej.: iž ryto (stundžia 1980: 100). algunas cuales jonavõs šnektos kirčiación y balyno, priebalsyno peculiaridades, surgidas por los contactos con lenguas eslavas, discuė rūta kazlauskaitė (2008: 600609). autoré testimonio, en esta šnektoje nestipriai dvibalsinami kirčiuoti ė, o, например.: stuvié 7 tales mismos textosy presentadas todas once baranausko distinguirtos tarminos. 8 stundžia (1980: 98) indica keižioni el nombre del pueblo y innašoja explica que los nombres de los pueblos su proporcionan tales, kokie fueron записать из местных жителей. Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos 161straipsniai / articles ‘stovėti, žmuónis ‘žmonės; unbalsinami díbalsia ie, uo, ej.: diẽnas ‘dienos, α rduód α p ‘parduoda. En misšri familias augę taria así: jåunesn.m ‘jaunesniems, atvaž. ‘atvažiuoti. de mažens mokantys kelias lengvas estos lugares los habitantes nevartoja de algunos minkštųjų priebalsių. Po nesuminkštėjusių priebalsių pakinta predeakiniai vocais, ej.: p.s ‘sɛrɛsɛpusseserės, ž.mes ‘zemės, gr.čɛ ‘gryčia. redukuoPaskelbta estos šnektų textos de, inscribytų de piedra y trak (Lt ii 238239, 246248; kazlauskaitė 2005: 6667): v jami nekirčiuotų galūnių balsiai, iš trumposios galūnės kirtis atitraukiamas ne tik į priešpaskutinį skiemenį, turintį ilgąjį balsį arba dvibalsį ie, uo, bet ir į dvigarsinį skiemenį. Linkstama išlyginti kirčio vietą žodžio paradigmoje. ˈ ·rʋs t ei pà(t) tur ·jʋ p e. k is; b.va lab ы . su.ku akmeniai (Lt ii ˈ 239), tur·dawọm sẹkl·če↑ vad.nam ˈ ˈ ˈ ˈ α // giv.namыs n.mыs↑ akmeniai (kazlauskaitė 2005: 66), i va.ks t e . · l i pa kõɔũ.ks vыikα . trakai (Lt ii 247); reninų (Panoteri ˈ parapijos) (Markevičienė 2001: 169170): ˈ α tra dina v·r i α α dava lá·isti muteris; bdava gavine (Markevičienė 2001: 169), l a b α bdava geg.žes minesi ažul.u vabal. // k αkvabali; vinʋs v α ik.nʋs (Markevičienė 2001: 170); pninkų, Markùtiškių ir gaižnų9 (kazlauskaitė ir kt. 2007: 8793, 9597; Lkt 223): ta ven ʋ svir.kis giv·nʋ upninkai (kazlauskaitė y kt. 2007: 90), lauskaitė y kt. mã·ma bú·dava kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p α / dà pirã·ga .kæp α Markutiškiai ( kaz- / 2007: 91), ·ra tr·s ježera: judʋs j·žerʋs, ·pskritʋs ir bá·ltʋs Markutiškiai (Lkt 223), te g·de g·de liguóninẹ gul·je / t·kι sturʋ kuóje i l.[ka] gaižūnai (kazlauskaitė ir kt. 2007: 96); jaugelškių (kazlauskaitė 2005: 68–69): p α sku da↑ tuóke šun·be buå pad.rιs (kazlauskaitė 2005: 69); žemių10, Pasódos, batgalos11 y gegužnės (Lkt 221222, 224225): tuk ˈ s vugus ·sti r·kšč us žeimiai (Lkt ˈ 221), anʋ anʋ jisa, ž ˈ ·ri pirt·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lkt 22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s veikatà, tó·ks šenã·vimas batėgala (Lkt 221), lakštigela ˈ laba gražæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lkt 225). Los extractos presentados ˈ manifiestamente reflejan abordadasas peculiaridades del área de šnektos en cuestión. Šnektų aPtariMas viejoje jauniaus y salio tarmių klasifikacijoje (salys 1933: geoLingVistiniu Požiūriu 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) los actuales šiauliškius forman parte aukštaičių vakariečių ziemiečių y aukštaičių viduriečių (žr. fig. 2). 9 Laikomasi oficialiosios, Lka i 26 indicadas formas. 10 inscrita žemis. 11 inscrita Betgala. 162 acta Laura geržotaitė Linguistica Lithuanica LXVII 2 PaV. kazimiero joveniaus y antano salio tarmių clasificación aukštaičiai viduriečiai dvigarsius am, an, em, en ir nosinius balsius ą, ę išlaikė sano, como y vakariečiai, tačiau kietojo l prieš ė tarimu artimi rytiečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). de dado mapa se ve que salio aukštaičiai viduriečiai tarsi suskilę en dos acotos: šiaurinį (zemiau Šiauli este acoto completamente nutrūksta) y ties Legečias presagiando el sur12. Estas áreas difieren no solo por peculiaridades lingüísticas. ryški ir gamtinė estos partes límite: [...] desde Šiauli hasta pat béržės y Šùšvės santakio driekiasi largas pelkių y raramente habitados bosques ruožas (salys 1992: 111). de hecho en estos lugares gausu pelkių, 12 de salio aukštaičių viduriečių ploto descripto (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) y añėto lietuvių tarmių mapėlapio ver, que estos aukštaičių ploto un poco más abajo Šiauli susiaurėja, pero completamente nenutrūksta. Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos 163straipsniai articles durpynų (rėkỹvos, sùlinkių durpynai, týtuvėnų y Šluvos tyreliai) y didelių miškų masivų (Mažuõlių, Liaudškių ir žpelkių) (žr. Lk 40, 41, 56, 57). tininkų) y vakarinių dzūkų. Į antrąjį aukštaičių viduriečių plotą (pietinį) pradedant Legečias įeina baisógala, gražškiai, Šlapãberžė, kėdáinių, jonavõs, kaũno, kaišiadori ir Prenų apylinkės. Šioje tarmių klasifikacijoje aukštaičiai viduriečiai atsiduria tarp aukštaičių vakariečių (žiemiečių, veliuoniečių ir pietiečių), aukštaičių rytiečių (pantininkų, pundel actual desglose occidentales alštaičiai šiauliškiai y del viejo desglose alštaičiai viduriečiai geográficamente exisėsto muy similares, pero exista y diferencias (žr. fig. 3). de este mapa se puede ver que: 1) salio aukštaičiai viduriečiai entró en la parte oriental de actuales šiauliškių; 2) la meridional parte altštaičių viduriečių comprendió no sólo actuales vakarų aukštaičių šiauliškių, sino y nemažą vakarų aukštaičių kauniškių, no smallę gretimų pietų aukštaičių plotas parte. 3 PaV. aukštaičiai viduriečiai en la actual clasificación de tarmių nojo scirstimo aukštaičių viduriečių 164 acta Linguistica Lithuanica LXVII gr i naveck ienė elen a, senkus juozas 1968: Laura geržotaitė nuevo veikalas sobre nuestros tarmes. – 4 PaV. Vakarų aukštaičiai šiauliškiai antano baranausko tarmių klasifikacijoje13 Pateiktasis žemėlapis rodo, kad dabartinių vakarų aukštaičių šiauliškių ir seplotas rytinė riba sutampa. sin eso, rytinė viejo skirstymo aukštaičių viduriečių riba casi coincide con kamieno kirčiuotų ą, ę (žr. Lka ii, žemėl. nr. 44) y kamieno tvirtagalių am, an (žr. Lka ii, žemėl. nr. 69) isofonomis. desde estos isofonos en eytus nosiniai ą, ę y dvigarsių los primeros dėmenes comienzan a estreurirse (žr. 2 figura.). Vakarinė aukštaičių viduriečių riba casi coincide con l antes e y especialmente ė (žr. Lka ii, žemėl. nr. 15, 28) isofonomis, desde los cuales todo en eytus (así y casi aukštaičių viduriečių plote) l se supone kietai (žr. fig. 2). Estos de dos clasificaciones sugretini13 sud. Laura geržotaitė (2011). Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos 171straipsniai articles gi rdenis aleks as, Zin kev ičius Zigma s 1966: acerca de las clasificaciones de tarmenes de la lengua Lituania. / Kalbotyra 14, 139147. Literatura y arte 25, 6. gr i naveck is V ladas 1968: zymus veikalas sobre tarmes de la lengua Lituvias. Tribunal 113, 2. jankauskas Vidmantas 2000: Jonavos sv. Jokūbo iglesia y parapía. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos editorial y imprustuvė. ka lėdienė L aima 2011: geolingvistikas radimosi sąlygos Lietuvoje. Internacionales conferencias científicas Sociolingvistinė dialektologija: baltų tarmių tyrimai pranešimų tezės 2011 m. octubre 2122 d. Vilniaus universiteto kauno facultado humanitario katedra de Lituvias filologías, Lituvias Instituto de lengua departamentos de historia y dialectología. acceso: http://www.tarmes.lt/images de Internet/Veikla/Laima%20kaLediene.pdf. ka raliūnas sim as, sa baliausk as alg irda s 1967: capitalinis lietuvių dialektologijos veikalas. Pergalė 6, 154156. karaliūnienė regina 1999: Jonava Lietavos kraštas. Vilnius: tres estrellasutés. ka raś ha lina, rutkowsk a k r ystyna y kt. 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. Historia, situación socjolingwistyczna, cechy lingükowe, teksty. WarszawaWilno: eLiPsa. kazlauskaitė rūta 2005: Šiauliškių patarmės pietinių šnektų textai y comentarios. Šiauliai: Šiaulių universiteto editorial. ka zlauskai tė rūta y kt. 2007: Vakarų aukštaičiai šiauliškiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. ka zlauskai tė rūta 2008: jonavos šnektos características foneticas. Problemas de historia de la lengua y dialectología 2, 600609. kazlauskas jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. kviklys bronius 1965: Mūsų Lietuva 2. south boston (Mass.): Lietuvių enciklopedisu editorial. Le Viii Lietuvių enciklopedija 8. south boston (Mass.): Lietuvių enciklopedijos leidykla, Lk 1956 . kelių Lietuvos atlas, vyr. red. Mindaugas baltrušaitis. Vilnius: briedis, 2010. LKA iii Atlas del idioma Lituanio 1. Leksika; 2. Fonética, ats. red. kazys Morkūnas. Vilnius: Cánslas, 19771982. Lke Lietuvių kalbos enciklopedija, parengė kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación, 1999. Lkt Lituvias de la lengua tarmės. Chrestomatija, ats. red. kazys Morkūnas. Vilnius: Mintis, 1970. 172 Laura geržotaitė acta Linguistica Lithuanica LXVII Lktch – b acev i č i ū t ė r i m a, i vanaus k i e n ė a u d r a, Leska u s k a i t ė a s t a, trumpa edmundas. de las lenguas Lietuvių chrestomatija. Vilnius: Editorial del Instituto de la Lengua Lituania, 2004. Lt ii urbanavičiūtė-Markevičienė žaneta, grinaveckis Vladas. Dirmenes Lituanos 2. Vilnius: Vilniaus Universidad pedagógico, 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapyvardžių sąvadas (kompaktinė plokštelė). Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Markevičienė žaneta 2001: Aukštaičių tarmių tekstai 2. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lietuvių tarmių tinklas: jo ištakos ir optimizacija. – Acta Linguistica Lithuanica (atiduado a la prensa). Mikulėnienė danguolė, stafecka anna, sud., 2009: Baltu valodu atlants. Prospekts = Baltos lengua de atlas. Prospektas = Atlas of the Baltic languages: A Prospect. rīga: Latvijas universidades Latviešu valodas institūts, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mi kulėnien ė d anguolė, tr u mpa edmu ndas 2008: nuevo žvilgsnis į kazimiero jauniaus tarmių klasifikaciju. Problemas de historia de la lengua y dialectología 2, 128146. Mo rkūnas ka zys 1977: Įvadas. Atlas del idioma Lituano 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, Morkūnas kazys 1980: Pažintis con lenguas lituanas tarmėmis. Vilnius: 7–18. Mokslas. Morkūnas kazys 1993: por el concepto de periferina tarmės. Lietuvių kalbotyros klausimai ri eger janusz 2006: Polszczyzna gwarowa na Litwie. Słownictwo polszczyzny 30, 4–7. gwarowej na Litwie. Warszawa: dig, 1147. sa lys anta nas 1933: algunas notasos tarmių historia. Archivum Philologicum 4, salys antanas 1935: Lietuvos kalbos tarmės (rankraščio teisėmis). kaunas. salys antanas 1946: Lietuvių kalbos tarmės (rankraščio teisėmis). 21–34. tübingenas. salys antana 1985: Raštai 3. Įvairūs artículos. roma: Lietuvių katalikų Mokslo lo akademija. akademija. salys antanas 1992: Raštai 4 . Lietuvių kalbos tarmės. roma: Lietuvių katalikų Mokssemaškaitė ingrida 2010: Lietuvos dvarai. Encíclopédico conocynas. Vilnius: algimantas. sk ardžius Prana s 1968: Diaktologija de las Lituanias. aidai 5, 215218. Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos 173straipsniai articles st undžia bonifa cas 1980: algunas notas sobre upninkų šnektą. / Kalbotyra 31(1), st undžia boni facas 1988: upninkų apylinkės tarminė 98–100. situacija. Kraštotyra 22, Vabaln inko juo zas [gvildys juozas] 1910: žinios desde 111–114. Lituania. žeimė. Vienybė 41, Vi tkauskas Vytautas 1967: importante habotyros 642. veikalas. Gimtasis kraštas 16, 3. Vitkauskienė erlanda 2007: Gegužinės parapías y iglesia historia. kaišiadorys: kaišiadorių muziejus. X. M. [Miežinis Matas] 1909: desde Lituania. žeimė. Hiltis 46, 2. X. M. [Miežinis Matas] 1909a: desde Lituania. žeimė. Hiltis 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Litwie Kowieńskiej. Studium socjolingwistyczne. Warsaw: slawistyczny ośrodek Wydawniczy. ę dzy kownem a Poniewie ż em. Baltų y otros idiomas fonética y acentología problemos. Zi elińs ka anna 2004: Litewskie interferencje fonetyczne w polszczyźnie na terenie mi Vilnius: Vilniaus pedagoginio universitario editura, 105109. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvos dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1992: Historia de la lengua Lituania 5. Bendriné lengua el ascenso. Vilnius: Mokslo y enciklopedijas editorial. nke Zivič ius Zigmas 2002 [1969]: sobre la distribución de las tarismas de la lengua straipsniai 1. Vilnius: Lietuvių katalikų mokslo akademija, 365–380. lituanas. Rinktiniai Zinkevičius Zigmas 2006: Lithuanian tarmių kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. Барановскiй aнтoнiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ . Санктпетербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ. boúlterъ Éduard 1904: Litovska хрестоматiia. Санктпетербургъ. Поржезинскiй bиктор 1896: З амѣтки по діалектологіи литовскаго языка. Санктпетербургъ: Типогpaфия Императорской Академии Наукъ. Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолинgvísticas zámbulas). Studia nad polszczyzną Kresową 10, 7191. Yav нис kazimip 1894: [Novaaleksandrovskij uzdъ] Памямная кнuжка Ковенской губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176. Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ковенской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228. Явнис казимip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMary the И. Академіи Наукъ. 174 acta Laura geržotaitė Linguistica Lithuanica LXVII the southern subdialects of the Western aukštaitian of Šiauliai: the geolinguistic aspect and its interpretations article is concerned with the area of the Šiauliai subdialect of the Western Aukštaitian in the classifications of Lithuanian dialects during various periods. the focus is on the little studied southern subdialects of jonava and its environs. by applying a computer cartography method, the Western aukštaitian of Šiauliai in the classification by Zigmas Zinkevičius and aleksas girdenis was compared to the Middle aukštaitian in the classification by kazimieras jaunius and antanas salys and to the first eastern in the classification by antanas baranauskas. the comparison of the mentioned areas demonstrated their intermediate situation with the West, while in the east they border on the eastern aukštaitian. in baranauskas classification the first eastern that differs from the Western Aukštaitian of Šiauliai by distribution also finds itself between the Western and second and third eastern. the subdialects of jonava and its environs regard to other subdialects. the Western Aukštaitian of Šiauliai finds itself between the žemaitian and eastern aukštaitian. With regard to the Western Aukštaitian of Šiauliai , jau nius and salys’ Middle aukštaitian that is similarly placed borders with the Western aukštaitian in emerge as peripheral i.e. as occupying a fringe situation with regard to the compared subdialects. su peripheral situation was determined not only by their exceptional geographical situation but also interaction with the slav languages that were spoken in these areas. Įteikta 2012 m. febrero 10 d. Laura geržotaitė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]