Pietinės vakarų aukštaičių šiauliškių šnektos: geolingvistinis aspektas ir jo interpretacijos

156 ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: a ealinie bal ische Sp achen o schung, geoling is ika, dialek ologie. Südlichen Wes en HochŠ aiČių ŠiauLiŠkių Šnek os: geoLingVis inis asPek as und seine in e P e acijos1 ano a ion im A ikel p äsen ie geoling is ische un e such des südlichen Wes en hochŠ aiČių šiauliškių pa a mės lo o šnek us (jona õs und ih e apylinkių). un e suchungsma e ial Zigmo Zinke ičiaus und alekso gi denio a mių klassi ika ionen aka ų he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions aukš aičiai šiauliškiai, kazimie o jauniaus und an ano salio aukš aičiai idu iečiai, an ano ba anausko y iečiai pi mieji. Menė ų Flächen sug e igung compu e ische Ka og a iensweise ausd ückine a pinę aka ų aukš aičių šiauliškių padä ü gegenübe kaimynischen pa a mių. Südliche diese pa a mės šnek os un e scheide dami , dass in allen Klassi ika ionen a side päms lich an de Pe iphe ie und kon ak ie mi diese O e sla ų Sp achen, dahe können we den in e p e ie als pe i e ischen. anno a ion he a icle p esen s a geolinguis ic s udy o he Sou he n a ea (wi h Jona a and i s en i ons) o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian. The s udied ma e ial is he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai om he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis, he 1 ü o geschlag em A ikel hemą und we olles Anme kung nuoši džiai dankkoju p o . d . danguolei Mikulėnienei. esMiniai Wö e : aka ų aukš aičiai šiauliškiai, li auens a mių klasi ikacija, geoling is ika, ling is ische ka ėlapis, jona a, pe i e inės šnek os. keyWo ds: Wes e n aukš ai ian o Šiauliai, classi ica ion o Li huanian dialec s, geolinguis ics, linguis ic map, jona a, pe iphe al subdialec s. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 157s aipsniai a icles / Middle auk š ai ian om kazimie as jaunius and an anas salys classi ica ion as well as an anas ba anauskas i s eas e n. die compa ison o he men ioned a eas applying a me hod o compu e ca og aphy ons a ed he in e media e si ua ion o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai wi h ega d o neighbou ing subdialec s. jona a and i s en i ons a e dis inguished by he ac ha in all clas- demsi ica ions hey a e on he edge o he a ea and ha e con ac s wi h he sla languages o his a ea; hey can be conside ed o be pe iphe al. Geoling is ische Me hode beįsigalin is li auens dialek ologijā e laub ande s zu schauen in kalbininkų A bei en, e schiedene Zei en de li auenschen Ta mien Klassi ika ionen, e schiednen Aspek en zu e gleichen und beschende n am selben ode un e schiedlichen Zei punk eingesamm e Ta mienda en (Mikulėnienė, s a ecka 2009: 141163; Mikulėnienė, umpa 2008: 128146; 2009: 98; 2011: 1323; 2011a). Dieses A ikelobjek bis je z wenig un e such e en jona õs und ih e umliegenkių šnek os, die li auischen a mių klassi ika ionen zugewiesen we den selbs südliche wes liche aukš aičių šiauliškių delie (ž . 1 ig.). 1 PaV. Südlichen aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os2 2 zahlen bezeichne e de angegebenen Gegenden sind und Lie u ių kalbos a laso ( oliau Lka) Punk e (ž . Lka i A ikel ziel zu zeigen diese 21–30). 158 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII Pa a mese, besonde s südliche Teil da on, En wicklung mi Anwendung geoling is ischen Me hode3. aP a iaMasis PLOT übe das sp echende Fla enschnek as, gelegens es zu oos en on de Linie baisógalado nu àkėdái niaijona à, ku z e wähn in ielen Dialek ologen (salys 1935: 68; 1992: 304; Zinke ičius 1966: 15; 2002 [1969]: 205: 377; 2006: 86; Mo kūnas 1993: 7; kazlauskai ė und k . 2007: 85). in de heu igen li auischen a mių klassi ika ion jona und aičiams šiauliškiams (gi denis, Zinke ičius 1966: 139147). Diese umgelinkes gehö en i jos apylinkės p iski os didesniam e i o iniam kalbiniam iene ui – aka ų aukš- aka ų aukš aičiams, denn nosiniai balsiai ą, ę und doppa siai an, am, en, em gehal enom gesund. on wes lichen hochsch aißen kauniškių šiauliškiai un e scheiden sich in den olgenden Eigenscha en: (1) abg auk ki į aus galūnės; 2. e kü z nich chi čiuo en langguosius balsius und e länge ki čiuo en schu puosius balsius; 3) umpina neki čiuo as galūnes (Zinke ičius 2006: 203205; Lk ch 6063; kazlauskai ė und k . 2007: 25 28)4. auße dem, šnek os noch un e scheide dadu ch, dass kon ak ie mi diesen O en sla ische Sp achen. Das Gebie de Wes lichen Höch aißen, in das sich die Žagã ės, jõniškio, k uopi, Šakýnos, s upu , Šiauli, Áukš elkės, Pakaps, Šaũko o, Šlu os, be ýgalos, baisógalos, do nu õs, kėdáinių, Š os, jona õs apylinkės ein ügen, bilde den langen, nepla ischen und nu wei e un en Schėjusiaulis suschel5. aus wes liche hin e de wes lichen aukš aičiai šiauliškiai g enz mi nied aičiais, und aus eas e n mi eas e n aukš aičiais pane ėžiškiai und ši in iškiai. Pie iniai šiauliškiai įsi e pia a p aka ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių (ž . Lka i, žemėl. n . 1; www. a mes.l ). 3 geoling is ischen An ang in de Wel e bunden mi okiechs dialek ologen geo go Wenke is Fo schungen, und Li uanien mi kazimie o būgos, an ano salio A bei en (Lke 3233; salys 1985: 7376; Mo kūnas 1977: 78; 1980: 4152). Ans elle ühe e wende e Beg i en de Sp ache geog aphie, lingu is ische įsigali geoling is ika (Mikulėnienė 2012; Mikulėnienė, s a ecka 2009: 40–42; www. a mes.l ). ki o i ebekin a pa i me odika, be adicinių užda inių išsikeldama is naujus (kalėdienė 2011; aliūkai ė 2011: 257–259). 4 Plg. imos bakšienės, as os Leskauskai ės, dai os Vaišnienės 2011 m. p ojek ui Šiuolaikiniai geolin- Geog aphie je z imme meh g is ikos Un e suchungen in Li huanien: Punk enne z Op imie ung und in e ak i ioji a mines In o ma ionen sklaida (n . VP1-3.1-ŠMM-07-k-01-028) zusammne e aka ų aukš aičių šiauliškių ski iamųjų a minių ypa ybių anke ą (www. a mes.l ). 5 a kazlauskai ė, s ü zend sich au ande en kalbinike s We ken, Lie u ių kalbos a laso, Lie u ių kalbos enciklopedijos ka ėlapiais und aka ų aukš aičių šiauliškių eks ai, genė em plo zuo dne meh o en, siehe. ka ėlapį (kazlauskai ė e k . 2007: 24). so hineingeh es adi ionell, d. h. nach Lka i (žemėl. n . 1), südlichen nied igaičiams a niškiam zuge eil džiukai (132 punk ), aka ų aukš aičiams kauniškiam g kalnis (399), a iógala (400), Leñčiai (401) und ieleėlškiai (439), eas e n aukš aičiams paneškižiam su liškis ė (335). In au o es angegebene nach ische hochsch ai ige šiauliškien läche nich ge ka aus seno ihm (499) i Pociūnliai (265). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 159s aipsniai a icles In diesem A ikel e glichen gegenwä ige aka ų aukš aičiai šiauliškiai mi kazimie o jauniaus und an ano salio ski s ymo aukš aičiais idu iečiais und an ano ba anausko ski s ymo y iečiais pi maisiais. zugesch ieb e gegužnė y iMo aPžVaLga Diem schnek om o gesehene s ambesse e We ke as gib . E masis übe dieses Flächen sp ach sch ieb Vik o as Po žezinskis (Поржезинский 1896: 128), ap a ęs eas e n li auischen a mės šnek ų, einėjusių in o ha me o kaũno gube nijos Šiauli, kaũno und Pãne ėžio an, am, en, emikymas, beispielsweise.: žãsis (su), ãesiu (plg. mi en in li auischen a m Li huanian žās âms, apsk i is, one iką. jo paminė a kaũno apsk ičiai p iklausiusi žemių i jų aplinki- nių kaimų šnek a, ačiau a ski ai neap a a. iš šiai šnek ai, kaip i a imoms Šiauli apsk i ies šnek oms, būdingų ypa ybių minė inos: nosinių balsių ą, ę i d iga sių aesiu), aka, žazias (Поржезинский: 1896: 8, 12); p íbalsis l hie und übe all eas e n li auens a mėje gesag wi d kie ai, beispielsweise: łasu ‘lesu, ładas (plg. mi u io li auens a mėje lesù, lẽdas), łang as, paniała (Поржезинский 1896: 24). kul õs šnek os ( učinų do o, wa usio e wa zwei kilome e s on kul õs, sp achg undindu) beschääß ju gis ge ulis (ge ullis 1930: 4851). s ü z end sich ba anausku diese šnek ä e sch ieb ö ießen o miesek südießen zu und behandel e ih e ki čia ung, balsyno und p iebalsyno besonde hei en. wie iel aus Sich de S imme sind ku ze, halblange und lange. Halblangen, seine Meinung nach, können sein ku zí ki čiuo i i, u und miš iųjų d iga sių i, u + , l, m, n e s ieji dėmenys, beispielsweise.: b.βa ‘bu o, p a. ‘púp apul i, mú.m ‘mum. umpasis s imis e Wo beg i e, i agalis ode i ap adis e, gehan is miš iųjų d iga sių pi muoju dėmeniu, übe schiamas a, beispielsweise.: a·s ‘ežys, pɔukšis ‘paukš elis, ‘ge i. a m in Ku zinami gegenški iniai, poki iniai und galūnių langieji s imme, einbalsinami d ibalsiai ie, uo, beispielsweise: g ui ‘g ūdelį, nù ue ‘nu ūpė, bał adɔne ‘bal aduony ė, e õ ‘ ie oje. eduzie we den die e s en d ibalsien (i)ai, ei, au dėmenys, beispielsweise: α ka ‘ aiko, akuɛi ‘akulio iai, pukšɔis ‘ aukš elis. sons abgeläu we den Wo ende Schallenden, z. B.: dugnὶ ‘dugne6, maιs ‘mamy ės (ge ullis 1930: 4950). we den soga ün os P ígaidės angegeben: umpinė (Ku z on), s um inė (S oß on), ęs inė (Dehn on), idu inė (Mi el on) und ki s inė (geschni enem Dehn on). Le z iösen zwei besp ochenos b ei e e (ge ullis 1930: 4849). aus beibalsyno Eigenscha en e wähmos: l S ee igung, z. B.: .eła ‘didelę, gał· u me ‘galė ume; j wei imas neskiemeniniu i (žymima ), beispielsweise in α . (ge ullis 1930: 51). 6 Plg.: 7. auslau : a) sch i li . be on es -è > -ι: dugnè > dugnὶ, die è > diβὶ (ge ullis 1930: 50). 160 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII All diese Eigenscha en illus ie en ün ku zen ansk ibie en Tex en (ge ullis 1930: 5253)7, ange üg su ansk ibie e ab aomo kul ie ius e s a giesmė go sey gelobe und gebenedeie ode Paga bin s buki und paczes awo as (ge ullis 1930: 53). Pak aš ine hochš aičių idu iečių kul õs, Vẽp ių, su liškio, baisógalos Gebie en, in denen edukuojmi galūniniai d ibalsiai ai, au, auch minėjo salys, jedoch b ečiau diese Sp achen O s neap a ė: 68 (1935; 1992: 30 (194). Wes ene hochsch ai ige šiauliškių šnek as übe Š ą und jõna ą, als beinhal endes pe i e ischen šnek um eigen lichen b uožů, . i. s ip ią in e ac eiką mi sla ischen Sp achen, wies kazys Mo kūnas, jedoch b ei e e ih e neap a ė (1993: 7). übe pninkų und ih en umlieginkschen Sp achen ki chia ung, balsyną und p iebalsyną, einige de Mo phologieeigenscha en sch ieb boni acas s undžia (1980: 98100; 1988: 111114). Diese schnek a spal e sich in zwei pašnek es, besissiančias phe ischen eigenscha en (zusammen mi den a liepimais, galūnischen a, e (< -*án, -*én) und ą, ę Übe einsmenimis). Eine in pašnek ě, de zuge eil dagiliónių, Va ekių, hochãkaimio, pninkų, kunigškių, saleniñkų kaimai, galūninis a e čiamas u ype balsiu, bezeichimu ʋ, beispielsweise.: sa ʋ, dūnk s, a s a galūninių a, e (< -*án, -*én) und ą, ę a iami u, i, žymimi ʋ, ι, beispielsweise.: k ʋka , šílkn i ʋšilkin, gi i n ʋim. an ojoje pašnek ě, in die ein i Vãnagiškio, Padaig, keižoni8 kaimai, neki čiuo as galūninis a a iamas be u a spal io, abe auch eduzie , beispielsweise.: ž, sъs, á ъs (i á ыs), a s a galūninių a, e (< -*án, -*én) und ą, ę. a iami a, e, beispielsweise.: a g, aka ‘ anką kamieno d iga siai an, en i nosiniai ą, ę hal en ganzen plo e (s undžia 1980: 98; 1988: 112). ande e Eigenscha en, s undžios eigim, allgeme os ganz pninkų schnek a. balsiai ė, a in Dö e n an de G enze mi eas e n hochš aičiais ši in iškiais zweibalsinien, z. nepadije ‘nepadėjo, u em ‘ o ėm, zweibalsis uo übe se z uɔ ode ɔ, z. dudə (i ddə). eduzie i agalis und neki čiuo as Zweibalsis ai, beispielsweise., k úmы. ki is, auße denen, denen de li auischen Sp ache is de zwei e, abge agen wi d aus umpos galūnės in o pasku inį skiemenį, ha in į langąjį balsį ode d ibalsį ie, uo (s undžia 1980: 99100). s undžios pas ebėjimu (1980: 99), jene lokalen Menschen, denen li auische Sp ache is Mu e sp ache, alboje balsių und d ibalsių p iegaidės un e scheide , abe schwpnai. aus de Mo phologie Besonde hei en zu e wähn en Gesam emods e s e Pe son Fo men mi , d, z. áudiau ‘audžiau, s a iaũ ‘s ačiau, i e a i ie Wi kmachwo dzei, z. apa dinėja ‘apa ia; p ielinksnis iž ‘isch, beispielsweise.: iž y o (s undžia 1980: 100). man welche jona õs šnek os ki chiau und balyno, p iebalsyno Besonde hei en, en s anden du ch Kon ak e mi slauwischen Sp achen, disku ė ū a kazlauskai ė (2008: 600609). au o es bezeugnisim, in diese schnek oje nes ip iai d ibalsinami ki čiuo i ė, o, beispielsweise.: s u ié 7 solchen selbs ex enin p äsen ie we den alle el el en ba anausko ausschi e a nissen. 8 s undžia (1980: 98) weis keižioni do namen an und ausnašoje e klä , dass kaimų benennungen on ihm angegeben we den solche, kokie wa en aus ö lichen Be ölke ung zu zeichnen. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 161s aipsniai / a icles ‘s o ė i, žmuónis ‘žmonės; einbalsiminie ende Zweibalsia ie, uo, beispielsweise: diẽnas p ‘dienos, α duód α ‘pa duoda. Misch i Familien in Auge a ia so: jåunesn.m ‘jaunesniem, a až. ‘a ažiuo i. aus kleinens mokan en einige sp aben diese o e bewohne nich oja einige minks ųjų p iebalsien. Po nesuminkš ėjusių p iebalsių pakin a Vo akiniai S immen, beispielsweise: p.s ‘sɛ ɛsɛpussese ės, ž.mes ‘zemės, g .čɛ ‘g yčia. edukuoPaskelb a diese schnek e Tex en, insc ibed aus S emene und ak (L ii 238239, 246248; kazlauskai ė 2005: 6667): jami neki čiuo ų galūnių balsiai, iš umposios galūnės ki is a i aukiamas ne ik į p iešpasku inį skiemenį, u in į ilgąjį balsį a ba d ibalsį ie, uo, be i į d iga sinį skiemenį. Links ama išlygin i ki čio ie ą žodžio pa adigmoje. ˈ · ʋs ei pà( ) u ·jʋ p e. k is; b. a lab ы . su.ku akmeniai (L ii ˈ 239), u ·dawọm sẹkl·če↑ ad.nam ˈ ˈ ˈ ˈ // α gi .namýs n.mýs↑ akmeniai (kazlauskai ė 2005: 66), i a.ks e . · l i pa kõɔũ.ks ыikα . akai (L ii 247); eninų (Pano e i ˈ pa apijos) (Ma ke ičienė 2001: 169170): ˈ α a dina · α i α da a lá·is i mu e is; bda a ga ine (Ma ke ičienė 2001: 169), l a b α bda a geg.žes minesi ažul.u abal. // k αk abali; inʋs α ik.nʋs (Ma ke ičienė 2001: 170); pninkų, Ma kù iškių i gaižnų9 (kazlauskai ė i k . 2007: 8793, 9597; Lk 223): a en ʋ s i .kis gi ·nʋ upninkai (kazlauskai ė i k . 2007: 90), lauskai ė i k . mã·ma bú·da a kaliẽdọm / klekẽ·lιs k·p α / dà pi ã·ga .kæp α Ma ku iškiai ( kaz- / 2007: 91), · a ·s ježe a: judʋs j·že ʋs, psk i ʋs i bá·l ʋs Ma ku iškiai (Lk 223), e g·de g·de liguóninẹ gul·je / ·kii s u ʋ kuóje i l.[ka] gaižūnai (kazlauskai ė i k . 2007: 96); jaugelškių (kazlauskai ė 2005: 68–69): p α sku da↑ uóke šun·be buå pad. ιs (kazlauskai ė 2005: 69); žemių10, Pasódos, ba galos11 und gegužnės (Lk 221222, 224225): uk ˈ s ugus ·s i ·kšč us žeimiai (Lk ˈ 221), anʋ anʋ jisa, ž ˈ i pi ·la apá·ugu(s) ž·lʋ Pasoda (Lk 22 pàc šená·uja sẽ·nis: k·k a s eika à, ó·ks šenã· imas ba ėgala (Lk 221), lakš igela ˈ laba g ažæ č.lba; nusipika gelažni pl·gu gegužinė (Lk 225). Ange üh e Auszüge spiegeln ˈ o ensich ig abgedeck e Schnek s Flo as Besonde hei en. Šnek ů aP a iMas in de al en jungeniaus und salio a mių klassi ika ion (salys geoLingVis iniu Požiū iu 1933: 2134; 1935: 187; 1946: 167; 1992: 3140) gegenwä ige šiauliškius bilden eil aukš aičių aka iečių ziemiečių und aukš aičių idu iečių (ž . Fig. 2). 9 Laikomasi o izialiosios, Lka i 26 angegebenen Fo men. 10 eingesch ieben žemis. 11 eingesch ieben Be gala. 162 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII 2 PaV. kazimie o jungeniaus und an ano salio a mių klassi ika ion aukš aičiai idu iečiai d iga sius am, an, em, en und nosinius balsius ą, ę hiel e gesund, wie und aka iečiai, jedoch kie ojo l o ė a imu a imi y iečiams (salys 1946: 53; 1992: 109). aus de gegebenen ka apie sieh man, dass salio aukš aičiai idu iečiai a si geskilę in zwei lächen: schiau inį (zemiau Šiauli dieses lächen olls ändig nu ūks a) und ies Legečias beginnenden Südlichen12. Diese Flächen un e scheiden nich nu sp achlichen Eigenscha en. yški i na u inė diese Teile G enze: [...] on Šiauli bis pa bé žės und Šùš ės sankakio d iekiesi langgas mochs und sel en bewohnamen wochs uožas (salys 1992: 111). in Wi klichkei in diesen O en gausu pelkių, 12 aus salio aukš aičių idu iečių lo o beschö e (1946: 38, 54; 1992: 77, 111) und beigė o li auischen a mių ka ėlapio sehen, dass diese aukš aičių lo e was un e halb Šiauli susiau ėja, abe olls ändig nich u ūks a. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 163 a icles du pynen ( ėkỹ os, sùlinkių du pynai, ý u ėnų und Šlu os y eliai) und didelių miškų masi ů (Mažuõlių, Liaudškių und žpelkių) (ž . Lk 40, 41, 56, 57). ininkų) und aka ischen dzūkų. Į an ąjį aukš aičių idu iečių plo ą (pie inį) p adedan Legečias įeina baisóga- la, g ažškiai, Šlapãbe žė, kėdáinių, jona õs, kaũno, kaišiado i i P enų apylin- kės. Šioje a mių klasi ikacijoje aukš aičiai idu iečiai a sidu ia a p aukš aičių a- ka iečių (žiemiečių, eliuoniečių i pie iečių), aukš aičių y iečių (pan ininkų, pun- de heu igen e eilungs wes lichen hoch aičiai šiauliškiai und des al en e eilungs hochš aičiai idu iečiai geog aphisch auslagės seh ähnlich, jedoch gib es und un e sumų (ž . 3. ig.). aus diese Ka e zeig , dass: 1) salio aukš aičiai idu iečiai ein a in die ös liche Teil heu igen šiauliškių; 2) südliche höh aiße mi u äischen eil um ass e nich nu gegenwä igen nach ischen höh aiße šiauliškien, abe und nemažą nach ische höh aiße kauniškien, nich gel e angegebenen südlichen höh aiße lächen eil. 3 PaV. aukš aičiai idu iečiai in de heu igen a mių 164 ac a Linguis ica Li huanica LXVII g i na eck ienė elen a, senkus juozas 1968: Lau a ge žo ai ė neue eikalas übe unse e a mes. – 4 PaV. Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai an ano ba anausko a mių klasi ikacijoje13 Pa eik asis žemėlapis odo, kad daba inių aka ų aukš aičių šiauliškių i se- klassi ika ion nojo ski s ymo aukš aičių idu iečių lo ų y inė iba su ampa. beides, y inė al ene skal ung hochš aičių idu iečių g enze as übe eins imm mi kamieno ki čiuo ų ą, ę (ž . Lka ii, bodėl. n . 44) und kamieno i agalių am, an (ž . Lka ii, bodėl. n . 69) iso onomis. on diesen isophonen in oy us nosiniai ą, ę und doppa sių e s e lämenen beginnen zu e enge n (ž . 2 ig.). Vaka inė aukš aičių idu iečių g enze as übe eins imm mi l o e und besonde s ė (ž . Lka ii, žemėl. n . 15, 28) iso onomis, on denen ganz in oy us (dahe und as aukš aičių idu iečių lo e) l angebe ai (ž . 2 bild.). Diese beiden Klassi ika ionen sug e ini- 13 sud. Lau a ge žo ai ė (2011). Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 171s aipsniai a icles gi denis aleks as, Zin ke ičius Zigma s 1966: wegen li auische Sp ache a mių klassi ika ionen. / Kalbo y a 14, 139147. Li e a u und Kuns 25, 6. g i na eck is V ladas 1968: zymus eikalas übe li auischen sp ach a mes. Ge ich 113, 2. jankauskas Vidman as 2000: Jona os s . Jokūbo Ki che und Pa apija. Vilnius: Vilniaus dailės akademies Ve lag und d uus u ė. ka lėdienė L aima 2011: geoling is ikos adimosi Bedingungen Li uanien. In e na ionale wissenscha liche Kon e enz Socioling is ische dialek ologie: bal ische a mių un e suchungen Be ich en heses 2011 m. Ok obe 2122 d. Vilniaus Uni e si ä s kauno humani ä en akul e es Lie u ių ilologijos ka ed a, Lie u ių kalbos ins i u o sp achgeschich e und dialek ologijos ab eilungen. Zugang: h p://www. a mes.l /images/Veikla/Laima%20kaLediene.pd . ka aliūnas sim as, sa baliausk as alg i da s 1967: kapi alinis li auische dialek ologijas eikalas. Pe galė 6, 154156. ka aliūnienė egina 1999: Jona a Lie a os k aš . Vilnius: d ei S e nu ės. ka aś ha lina, u kowsk a k ys yna und k . 2001: Język polski na Kowieńszczyźnie. Geschich e, Si ua ion socjolingwis ische, cechy językowe, eks y. Wa szawaWilno: eLiPsa. kazlauskai ė ū a 2005: Šiauliškių pa a mės pie inių šnek ų exs ai und kommen a e. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o Ve lag. ka zlauskai ė ū a und k . 2007: Vaka ų aukš aičiai šiauliškiai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. ka zlauskai ė ū a 2008: jona os šnek os one ischen Eigenscha en. Sp achgeschich e und Dialek ologies p oblema 2, 600609. kazlauskas jonas 1968: Lie u ių kalbos is o inė g ama ika. Vilnius: Min is. k iklys b onius 1965: Mūsų Lie u a 2. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedi- ih e Ve lag. Le Viii Lie u ių enciklopedija 8. sou h bos on (Mass.): Lie u ių enciklopedijos leidykla, Lk 1956 . kelių Lie u os a las, y . ed. Mindaugas bal ušai is. Vilnius: b iedis, 2010. LKA iii Lie u os kalbos a las 1. Leksika; 2. Fone ika, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Wissenscha , 19771982. Lke Lie u ių kalbos enciklopedija, pa engė kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslo und Enzyklopedien-Ve lagsins i u , 1999. Lk Lie u ių kalbos a mės. Ch es oma ija, a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Min is, 1970. 172 Lau a ge žo ai ė ac a Linguis ica Li huanica LXVII Lk ch – b ace i č i ū ė i m a, i anaus k i e n ė a u d a, Leska u s k a i ė a s a, umpa edmundas. de li auischen Sp ache de Ta nungen ch es oma ija. Vilnius: Lie u os kalbos ins i u o Ve lag, 2004. L ii u bana ičiū ė-Ma ke ičienė žane a, g ina eckis Vladas. li auische a myn 2. Vilnius: Vilniaus pedagogische Uni e si ä , 1992. Mačiulis jonas 2007: Slapy a džių są adas (kompak inė plokš elė). Vilnius: Lie u os nacionalinė Ma yno Maž ydo biblio eka. Ma ke ičienė žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e si e- o leidykla. Mi kulėnien ė danguo lė 2012: Lie u ių a mių inklas: jo iš akos i op imizacija. – Ac a Linguis ica Li huanica (a uie de P esse). Mikulėnienė danguolė, s a ecka anna, sud., 2009: Bal u alodu a lan s. P ospek s = Bal ische Sp achen a las. P ospek as = A las o he Bal ic languages: A P ospec . īga: La ijas uni e si ā es La iešu alodas ins i ū s, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mi kulėnien ė d anguolė, u mpa edmu ndas 2008: neue Blickgsnis in kazimie o jauniaus a mių klassi ika ion. Sp achgeschich e und Dialek ologies p oblema 2, 128146. Mo kūnas ka zys 1977: Į adas. li auisch Sp ach A las 1. Leksika. Vilnius: Mokslas, Mo kūnas kazys 1980: Pažin is mi li auischen Sp achen a mėmis. Vilnius: Mokslas. 7–18. Mo kūnas kazys 1993: wegen Beg i s pe i e ische a mės. Lie u ių kalbo y os klausimai i ege janusz 2006: Polszczyzna gwa owa na Li wie. Słownic wo polszczyzny gwa owej na 30, 4–7. Li wie. Wa szawa: dig, 1147. sa lys an a nas 1933: einige Anme kungen a mių geschich e. A chi um Philologicum 4, salys an anas 1935: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). kaunas. salys an anas 1946: Lie u ių kalbos a mės ( ank aščio eisėmis). übingenas. salys 21–34. an an 1985: Raš ai 3. Ein ai ūs A ikel. oma: Lie u ių ka alikų Mokslo lo akademija. akademija. salys an anas 1992: Raš ai 4 . Lie u ių kalbos a mės. oma: Lie u ių ka alikų Moks- semaškai ė ing ida 2010: Lie u os d a ai. Enzyklopädische Znynas. Vilnius: algiman as. sk a džius P ana s 1968: Lie u ių kalbos dialek ologija. aidai 5, 215218. Pie inės aka ų aukš aičių šiauliškių šnek os: geoling is inis aspek as i jo in e p e acijos 173s aipsniai a icles s undžia boni a cas 1980: einige Anme kungen übe upninkų šnek ą. / Kalbo y a 31(1), s undžia boni acas 1988: upninkų apylinkės a minė 98–100. si uacija. K aš o y a 22, Vabaln inko juo zas [g ildys juozas] 1910: Kenn os aus 111–114. Li uanien. žeimė. Vienybė 41, Vi kauskas Vy au as 1967: wich ig sp acho y os 642. Veikalas. Gim asis k aš as 16, 3. Vi kauskienė e landa 2007: Gegužinės Pa apsies und Ki che Geschich e. kaišiado ys: kaišiado ių muziejus. X. M. [Miežinis Ma as] 1909: aus Lie u os. žeimė. Hil is 46, 2. X. M. [Miežinis Ma as] 1909a: aus Lie u os. žeimė. Hil is 49, 2. Zielińska anna 2002: Polska mniejszość na Li wie Kowieńskiej. S udium socjolingwis ische. Wa szawa: slawis ische oś odek Wydawniczy. ę dzy kownem a Poniewie ż em. Bal ische und ande e Sp achen Phone ika und Akzen ologies P oblemen. Zi elińs ka anna 2004: Li ewskie in e e encje one yczne w polszczyźnie na e enie mi Vilnius: Vilniaus pedagogischen Uni e si ä s Ve lag, 105109. Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is. Zinke ičius Zigmas 1992: Lie u os kalbos is o ija 5. Bend ines Sp achen auss iegung. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien Publikla. nke Zi ič ius Zigmas 2002 [1969]: übe li auischen Sp ache a mių ski s ung. s aipsniai 1. Vilnius: Lie u ių ka alikų mokslo akademija, 365–380. Rink iniai Zinke ičius Zigmas 2006: Lie u ių a mių He kun . Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Барановскiй aнтoнiй 1898: Замѣтки о литовскомъ языкѣ и словарѣ . Санктпе- тербургъ: Типогр. Императорской Акад. Наукъ. boльтеръ Эдуард 1904: Li товская хрестоматiя. Sank pee e bu gъ. Поржезинский bиктор 1896: З амѣтки по діалектологіи литовскаго языка. Sank pee e bu gъ: Typogpa iia Impe a o ische Akademiei Nauкъ. Че кмонас Ва лерий 2001: Польский язык в Йонавском районе Литвы (социолин- gwis ikische Zämenki). S udia nad polszczyzną K esową 10, 7191. Ya нис kazimip 1894: [Новоалександровский уздъ] Памямная кнuжка Ковенской губерніи на 1895 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–176. Яв нис kaзимip 1897: Паневѣжскіе говоры литовскаго языка. Памятная кнuж ка Ко- венской губерніи на 1898 годъ. Ковна: Въ Типографіи Губернскаго Правленія, 174–228. Явнис kazimip 1911: Грамматика литовскаго языка. c.-Петербургъ: Типогпафия suMMa y he И. Академіи Наукъ. 174 ac a Lau a ge žo ai ė Linguis ica Li huanica LXVII he sou he n subdialec s o he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai: he geolinguis ic aspec and i s in e p e a ions a icle is conce ned wi h he a ea o he Šiauliai subdialec o he Wes e n Aukš ai ian in he classi ica ions o Li huanian dialec s du ing a ious pe iods. he ocus is on he li le s udied sou he n subdialec s o jona a and i s en i ons. by applying a compu e ca og aphy me hod, he Wes e n aukš ai ian o Šiauliai in he classi ica ion by Zigmas Zinke ičius and aleksas gi denis was compa ed o he Middle aukš ai ian in he classi ica ion by kazimie as jaunius and an anas salys and o he i s eas e n in he classi ica ion by an anas ba anauskas. he compa ison o he men ioned a eas demons a ed hei in e media e si ua ion wi h he Wes , while in he eas hey bo de on he eas e n aukš ai ian. in ba anauskas classi ica ion he i s eas e n ha di e s om he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai by dis ibu ion also inds i sel be ween he Wes e n and second and hi d eas e n. he subdialec s o jona a and i s en i ons ega d o o he subdialec s. he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai inds i sel be ween he žemai ian and eas e n aukš ai ian. Wi h ega d o he Wes e n Aukš ai ian o Šiauliai , jau nius and salys’ Middle aukš ai ian ha is simila ly placed bo de s wi h he Wes e n aukš ai ian in eme ge as pe iphe al i.e. as occupying a inge si ua ion wi h ega d o he compa ed subdialec s. ih e pe iphe al si ua ion was de e mined no only by hei excep ional geog aphical si ua ion bu also in e ac ion wi h he sla languages ha we e spoken in hese a eas. Eingelie e 2012 m. Feb ua 10 d. Lau a ge žo ai ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a [email p o ec ed]