scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Kalbos dalių paribio problemos

Aurimas Markevičius

Full text

140 acta Linguistica Lithuanica LXVII AuriMas MarkeViČius Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių pesquisas direções: morfologia, dialektologia, historinė gramatika. kaLbos daLių ParibioLeMos anotação artigo trata-se undefinėžta de algumas partes da língua e formas issues related to Periphery of Parts of speech morfologicas situação, nevienareikšmė sua interpretação científicas, práticas gramaticas e principais diccionários da língua lituãs. ainda amplamente usada forma iliativo muitas vezes injustificadai ignorada, t. i. prossimamente nutilima. encontrado muitos casos, onde palavras muito semelhantes de estrutura e semântica são consideradas não a mesma parte da língua. Contrataramente avaliado alguns atriburdórios daiktavardamento. ainda mais desiguodes abordagem para os participantes atribvardamento. Por exemplo, palavras karpýtas, -a, prakéiktas, -à, prslėgtas, -à uns dos kalbininkų consideram būdvardžiais, других participivos. brevemente discute-se įvardinės kilmės prieveiksmių situação uns dos eles são considerados apenas prieveiksmiais, outros e prieveiksmiais, e juntukais. annotation and morphological forms, their ambivalent interpretation in scientific and practical the article is devoted to analysis of the undefined situation typical of some parts of speech grammars as well as in the main dictionaries of Lithuanian. the illative-case form, which is still widely used, is often ignored without reason, i.e., it is simply suppressed. numerous cases have been found where words having a very similar language structure and semantics are treated as different parts of speech. ambivalence also exists in interpretation related to nominalisation of some adjectives. different attitudes also exist towards participle adjectivisation. e.g., the words karpýtas, -a ʻtrimmedʼ, prakéiktas, -à ʻdamnedʼ, prslėgtas, -à ʻdepressedʼ are considered to be adjectives by some linguists and participles by others. the article also embraces a brief overview on the status of adverbs having a pronominal origin they are interpreted as adverbs by some, as well as both adverbs and conjunctions by others. esMiniai palavras: partes do discurso, iliativ, būdvardžio daiktavardėjimas, dalyvio būdvardėjimas. keyWords: parts of speech, illative case, adjective nominalisation, participle adjectivisation. kalbos dalių paribio problemos Straipsniai articles 141 ĮVadinės Pastabos paribiu das partes do idioma consideram-se casos, quando palavras têm ryškių duas partes do idioma atributos e por causa dessas palavras da alocação uma ou outra parte do idioma às vezes surge dúvidas. Paribiu são atribuídas e tais palavras, cujo status vira devido ao desenvolvimento da língua. são nemaja palavras, que, tendo umaodą fonologinį pavidalą, pertencem a skirting partes da língua. não excepto por freqünus casos de homonymia (pavy например, bos dalims ima perteniti por causa semantinių, morfologinių ou outrosokios kitimų. palavras migração grtas – būdvardis ir dalyvis, be – prielinksnis ir dalelytė), žodžiai skirtingoms kalde uma parte da língua para outra da língua lituãs é um velho reiškinys. essenciais mudanços ocorre nykstant algumas formas gramaticais. Por exemplo, extinguido ao velho locatinho lokatyv, seu likučiai namiẽ, pusiáu, partes eastern aukštaičių vartojami artiẽ ʻart, toliẽ ʻtoli, oriẽlauke, zemaičių dvjau ou dve já ʻdviese tornou-se prieveiksmiais. tal mesmo destino ištiu e postpozicinio vicetininko aliativo remanes: galóp, myrióp, namóp, pavakarióp, pavasarióp, rudenióp, vaka róp, vel nióp. agora essas palavras são consideradas preveiksmias. iliativus resistiu muito melhor, mas sua posição nas gramáticas undefinėžta. Neste artigo ainda são analisados abundosos casos, quando mesmo lingüistas nãoutaria por causa de palavras pertencência a uma ou outra parte da língua. Problema já um pouco investigada. rita Šepetytė é escrevusi sobre daiktavardžių linksnių adverbialização e sobre frequentes desentupimas Lietuvių kalbos žodyne e Lietuvių kalbos gramatikoje, quando o mesmo verbo vienur ainda considerado daiktavardžiu, kitur prieveiksmiu (Šepetytė 1995: 142147). nas gramáticas desses casos é possível não mencionar ou apresentá-los como problemáticos. mas umaokį ou outraokį solução devem encontrar dicynininkai na compilação de diccionários, cada palavra deve ser precisamente descrita. neaPibrėžta iLiatyVo Padėtis iliatyvo destino favoraccioso negu do velho vicetininko lokatyvo e postpozicinių pašalio vicininkų. ele até agora sulos e eastern aukštaičių tarmėse (isskyrus šiaurės panevėžiškius e vakarinę pietų panevėžiškių dalį), rytinėje vakarų aukštaičių tarmės dalyje (birštonas, jieznas, kaišiadorys, žiežmariai, jonava e kt.) aindaėra sisteminis aštuntasis linksnis. Vadici, pelo menos metade Lituê o usava. e essa parte, rasuolês Vladarskienės observėjimu, [...] muito nãousususiendos sobre os sentinhos kalbininkų esse alegrnier usa não só na conversa doméstica, mas também em textos publicamente apresentados (Vladarskienė 2003: 48). desaf, na lingubininha literatura iliatyvo posição indefinėžta. No Primeirojame língua Lituânica gramatikos tomo todos postpoziciniai vietininkai ainda são considerados alegrniais. iliativ é considerado construções em + galionista trocaitu, um certora stilistine priemone. indicadas seus valores (Lkg i 207209). Fornecese também iliaty- acta Linguistica Lithuanica LXVII vo origem priveiksmių: dešinn, kairn, lauka, namõn1, auriMas MarkeViČius ora, prekin, viršu, žẽ 月 (Lkg ii 142 447448). A atual gramática das línguas lituãs iliativo é indicado como eastern e meridional altštaičių tarmių linksnis, mas sobre seu uso generrinėje falboje nebeužminuma (dLkg 2006: 68). indicam alguns sustabarėję iliativ origem adjeiksmiai: lauka, namõn, šali, vidu, viršu (dLkg 2006: 412). Todas as formas iliativo formas de preveiksmimas considerar impossível por várias razões: 1. iliativo pode ter marcinho, exemplo. : Nujo ta ms ia miška; Ik ka irn rakon; Sùk ši tõ n pùsėn. suprieveiksmėti pode só aquelas formas ilativo que não têm sinal, ex: sùk dešinn, tráukis šal i, ek vi du , iškeliãvo amžinýbė n2. Presente florškumą, se construções ou palavras for pavorizado com pažyminiais (dLkg 2006: 411). portanto dificilmente se pode preveiksmiu considerar forma a viršu, porque pelo menos šnekamojoje falboje lietuvių kalbos gramatikoje teigiama, kad negali būti jokios kalbos apie prieveiksela é usada e com pažyminiu, pvz. : E mán lpt ta bja ur ia vir šu? (alanta). ne prieveiksmiu, e daiktavardžiu ela é considerada e dicodyne da língua Lituânica, pvz. : Então farás ratą, ažmausi veršu e važinėsi (apsas); Įdedi [sūrį] aqueles spąstuos, kokį akmenioką zadedi viršu (Palėvenė) (Lkže; plg. dar kltž 408). 2. iliatíva pode ter verificia itictavórgens, exemplo. : Kauna, Rõkiškin, Panevėži, Varėnõn, Ukmergn, Alytu, Vlniun, Paržiun. controliai preveiksmiai seria anomalia. 3.Incluindo iliatyvą, preveiksmis demasiadog expandêstum. 4. impossível preveiksmiais considerar būdvardžių (pvz.: balta, baltõn), skaitvardžių (pvz.: uma, antrõn), įvardžių (pvz.: šita, kuriõn), dalyvių (pvz.: atidarýtan, atneštõn) iliativo formasų. atual ponto de vista para iliatyvą talvez precisamente é nusalitusi aldona Paulauskienė. Acreditava-se que embora iliativo e não inscrito em norminamentosas gramáticas, mas é um fato da linguagem (Paulauskienė 2001: 198). kalbininkės afirmação, seigu isso é livre conversação, publicistika com grožinio estilaus traožais, este deputininką deixamos (Paulauskienė 2001: 199). Noxlónicas e norminamosi gramaticas em posição iliativo deveria ser precisamente nusagado. maioria das pessoas inevitavelmente encontra com iliatyvu e tem saber o que isso é. mais dois motivos indicar erika rimkutė. dos idiomas Lituãos mokąsi estrangeiros não entendeta, qual é essa forma, como ela é consumida e formada. iliativo nas gramáticas não é incluído em links sistema, portanto dele não reconhece programa automática de análise morfológica (rimkutė 2004: 126). Muito mal, que práticas (especialmente escolares) gramáticas iliativas simplesmente silêncio. essenciais assuntos da sistema gramatical da nativa língua as pessoas aprenderão1 forma namõn na verdade não originou de iliativo, pois verdadeiro iliativo é nama. Neste caso é ocorrês oposto processo prieveiksmis namõ adquijo iliativvo formantą -n. 2 Prieveiksmis (ou talvez ainda iliativus) eterninýbėn não infrequentemente é usado em zaz Compaixas às gentes dos falecidos e próximos aos. kalbos dalių paribio problemos 143straipsniai articles ta precisamente mokykliniais anos. só jono Šukio onzeildas classe da língua lituanas manualêly é a nota que einamąjį vidaus vietininką pode usar em estilos livresos (Šukys 2001: 111). em outros escolarísticos manualêlios este alegrnis nãomenção. por isso muitos não imaginam, qual é essa parte ou forma da linguagem, não sabem, se ela pode ser usada. trintadezimitos informantas (įvairias especialidades studentsų) foi perguntada, qual parte da linguagem são as palavras vandeni e spnton sakiniuose jedas įkrto vandeni e Dáiktus sukróviau senõn spnton. quatorze deles fornecido formas iliativio laikė prieveiksmiu, cinco kitu vietininku, e os restantes desconheciam, qual isso morfologinė forma. Vienuolika achou que essa forma não pode ser usada. portanto em gramáticas práticas iliativo não deve ser silêncio. deveria dizer, que é nesisteminis alegrnis, segundo o deputador, usado e leste e sul da Lituânia, e kitur homem ras muitaybę iliatyvo exemplos de tautosakoje, grožinėje literatūroje, girdės, pasitaikantis retai. apie jį turi žinoti ir tie, kurie patys jo nevartoja. kiekvienas não um e mesmo vartos šnekamojoje kalboje. especialmente muitas vezes pavortojamo suprielinksnėjęs iliatyvas varda: žegnojantis, krikšto formulėje, Lituânia himne e kt. Paulauskienė afirma que o uso do iliativo quase se limita buitine šnekamąja kalba i grožine literatura (Paulauskienė 1994: 104; Paulauskienė 2006: 84). mas isso é e são as principais esferas de consumo de qualquer linguagem. seria muito ruim, se a pessoa regularmente falar aprendesse só de científica, kanceliarinesa ou outra rigor do estilo de linguagem. grožinė literatura língua não é inferior, periferinė linguagem atmaina, e nela frequentemente usadas formas não devem ser ignorojadas. na literatura grožinha iliatyvo formas de fato pastou muito frequentemente. ele usava e agora usa não só a leste, mas também os escritores lituanos ocidentais: kristijonas donelaitis, dionizas Poška, silvestras Valiūnas, simonas daukantas, simonas stanevičius, Motiejus Valančius, žemaitė, Vincas kudirka, Maironis, Lazdynų Pelėda, Vaias Prančaitis, Šatrijas ragana, jurgis savickis, Vaias Mykolaitis-Pinasut, jonas aistis, salomris nė, boskaska, antanasjači, Petras cvirka, Marius katiliškis, Mačernis, Vincta, juozis, juozis, erlickas e kt. Esta forma a usava e em netarminada ambiente nascem escritores, por exemplo, de kauno kilę Vytautė žilinskaitė, judita Vaičiūnaitė, Leonardas gutauskas e kt. em muitos casos assim foi provavelmente, por isso que jonas jablonskis em seu Lietuviškos kalbos gramatikoje (1901) reconheceu netikrąjį (ou antrąjį) vietnieks, que atsako às perguntas ku, ka, kuriõn viẽton? (jablonskis 1957: 71). nemaža iliatyvo formų esama mesmo e recentemente verstuas grožinės literatūros kūriniuose: oscaro Wildeo Doriano Grėjaus portrait (vertė Lilija Vanagienė), Michailo bulgakovo Meistras e Margarita (vertė algimantas Mikuta), josteino gaarderio Sofijas pasaulis (vertė eglė išganaitytė), twa Markoino Tomo Sojerio nuotykiai (vertė Valentina churginaitė) e kt. Esta formas mais alegras não é evitada nas atuais traduções do Sagrado escripto (Česlovo kavaliausko, antano rubšio, kosto burbulio). Aqui elas são particularmente adequadas, porque religiosos 144 acta Linguistica Lithuanica LXVII textos caracterizam um certo auriMas MarkeViČius archajiškumas (Markevičienė 2012: 119). iliativo não infrequentemente é usado e na linguagem administrativa (Vladarskienė 2003: 4756), e de outros estilos em textos3. Paulauskienė também afirma que iliativo ninguém especificamente de língua negena (Paulauskienė 1994: 105). mas tal consciente ou insąconsciente seu silênciamento ainda assim é suatiška desta forma e ela vartojanços pessoas discriminação, junto e pobredinamento da morfologia da língua Lituânia. iliatyvo izoliação muito estreurina grožinės (ypač poetinės) e šnekamosios possibilidades da língua. portanto, nas būti aiškiai pasakyta, kad iliatyvas nėra nei svetimybė, nei kalbos normas pažeigramáticas práticas deveria forma djianti. claro, é preciso enfatizar que isso é didelė lietuvių dalis jo iš tikrųjų nevartoja. possível, e não forma obrigatória, porque nas gramáticas silênimas formas espčiai ir šnekamojoje kalboje tikriausiai ilgiau būtų išsilaikiusi dviskaita, siekinys, jei nyksta. pelo menos já grožinėje literatura em escolas gramaticas seria mencionado, que isso é tarminês, mas formas da língua normas não ofensiviantes. claramente ver, que de vários científicos e práticos gramaticos autores de patrocínio zemaičių reikiamybės participio não mal se mantém e agora, embora ele seja usado em estreuresniame plete e muito rečiau negu iliativis. mas necessária participância incluído em escolas de dirigêlius4 (Palubinskienė, Čepaitienė 2008: 73 e kt.). por causa desta žemaitiška forma de consumo morfologia da língua lituânica nesuprastėja. Na gramática ainda são incluídas formas teesiẽ, teateiniẽ, tebūniẽ, embora elas sejam usadas muito raramente (pirmosios dvi geralmente poteriuses)5. Painesni būdVardžių daiktaVardėjiMo atVejai geralmente migra as partes da língua alegrniuojamosios e suas formas. especialmente muitas vezes būdvardis passa em daiktavardį, participvis em būdvardį. existem três principais critérios de reconhecimento e classificação de partes da linguagem: léxico (reikšmė), morfológico (forma) e sintáctico (sintaxinė funkcija, derinimas). palavrai passando em outra parte da linguagem, nem raras vezes ocorre seu conflito de forma com a parte da linguagem adėmusia sistema kaitimo. Por exemplo, do sistema daiktavardžio aparece introduziuotines formas de: jaunàsis, jaunóji, nelabàsis, últimaóji, piktàsis, prakeiktàsis, šventàsis, šven3 apnykęs smarkamente múltiiskaitos iliativ, mas isso ainda não mirusi forma. Vytauto o grande universitário textine forquistados 136 daiktavardžių formas pluraliskaitos iliativ (Vladarskienė 2003: 52). 4 infeliz, anaiptol não em todos. 5 Estas formas antigamente foram consideradas geidžiamąja sedaka (Lkg ii 63), agora liepiamąja sedaka (dLkg 2006: 343, 345). kalbos dalių paribio problemos 145straipsniai / articles tóji, válgomasis ir kt. Lietuvių kalbos žodyne netgi vartojama santrumpa emph., descreúdenas pela qual introduziuotinas formas de daiktavardžio. santrumpa sm. emph. está diante das palavras válgomasis, výkdomasis; sf. emph. diante das palavras mirtinóji, últimaóji, o smob. emph. a palavras paláimintasis, -oji, prakeiktàsis, -óji, tikintsis, -čióji e kt. (Lkže). Na falacojame e tarmês daiktavardis pode adquirir até graus de daiktavardžių formų (pvz., vargšèsnis, asiliáusias, nabagiáusias, vėpliáusias). Pranas skardžius apie laipsniavimą parašė até dois artigos com o mesmo nome daiktavardžių laipsniavimas (skardžius 1997a: 431433; skardžius 1997b: 433439). Plg. seus dados exemplos: ele por todos é canunes; e ele por ti poneser (skardžius 1997a: 432); ele por todos shuniausias, tinginesnis (skardžius 1997b: 434, 437) e kt. taigi de daiktavardžių pasidaroma superior e mais alto grau de būdvardžių e prieveiksmių. de daiktavardžio výras kitado seformadas de adverbio graus de forma vyrésnis e vyriáusias (plg. skardžius 1997b: 437438; LeW ii 1260; sejL 757758). skardžius ainda fornecem exemplos pečiaũ, ryčiaũ, vakariaũ, pakalniaũ e kt. (skardžius 1997b: 435436), finalmente, būdvardį galiausias (skardžius 1997a: 433). tais darybos de mais alto e mais alto grau adjetivos e preveiksmia não têm forma nãoyginamória. de itiktavórgio feitas formas de graus quando itiktavórgio é uma metáfora de certa característica, por exemplo, asilas simboliza kvailumą, shuo piktumą e pan. pavartojamos tada, kai tame daiktavardyje labai išryškinama ypatybės sema, ypač Migravęs palavra alegrniado não de acordo isso parte da linguagem característico alegrniação tipo. sudaiktavardėję būdvardžiai e participantes mantêm o būdvardžio do beneficiário vienaskaitos da forma mais esquerda galūnę -(i)am (pvz.: kùrsiniam, pažstamam), da forma vienaskaitos do local esquernio galūnę -(i)ame (pvz.: keturnčiame, kùrsiniame) e etc. Šnekamojoje kalboje e tarmėse este conflito é tentado liquidar ou pelo menos sušvelniti. sistema não correspondkanços linksnių formas galūnés podem ser alteradas, por exemplo: baltakãkliui, kùrsiniui, laukniui, pažstamui, juodaspavyje, kùrsinyje. Paulauskienė sugere não serem rígidos e tolerar daiktavardiškas galūnes, quando būdvardis sudaiktavardėja (Paulauskienė 2004: 219). há muitos casos em que sudaiktavardėjęs apelido ou participis sem exilos laikytinas daiktavardjou, por exemplo.: jaunàsis, jaunóji, pažstamas, stiklnė, girtuõklė ʻvaivoras, ilgalpė ʻgegužraibinių šeimos drėgnų miškų augalas, ilgapištisvag ʻis, Šventóji, Ìlgas (ežėjedė keležvardžiai yra ras prie dubingių), Juodsnùkis (pavardė). Šnekamojoje kalboje tokie sudaiktavargasrinnauj, grekubios personalis ir automobilas, automobilivnė ir kt. daiktavardijus yra labai plati ir būd par sė, kurioje pasikliskta net o serve de terminologia. būdvardžių daiktavardėjimas mais amplamente tratado no primeiro tomo da gramática da língua Lituânica (Lkg i 529534). mais frequentemente daiktavardėja a2 e ē kamienų būdvardžiai: dūrinia (pvz.: antramẽtis, -ė, bendraámžis, -ė, ketur nýdėl aiški būdvardžio e daiktavardžio critérios de assentamento não em vários palavraynos há nemaža bainiavo. Atualmente, da 146 acta Linguistica Lithuanica LXVII tis, -ė, nepilnamẽtis, -ė, skeltalpis, -ė), alguns auriMas MarkeViČius priešdėlių e priesagų vediniai (p.g.: begavis, -ė, jaunklis, -ė, lauknis, -ė, mažlis, -ė, mažiùkas, -ė, vilniẽtis, -ė) e kt. Normalmente em gramáticas e diccionários tais critérios de indicação de partes da língua não nuteram. Gramaticana das línguas Lietuvių pelo menos há claro aconselhamento: desse tipo palavras podem ser consideradas e daiktavardžiais, e būdvardžiais, exemplo. :, aulniai ʻbatai su aulais (daiktavardis) e aulniai batai (būdvardis) (Lkg i 533). da atual língua lituana gramatica apresentados exemplos pode julgar-se que se segue a mesma posição: os adjetivos em cada caso são apresentados com pažymimaisiais palavras (pvz.: baltakãklė antis) (dL 2006: 229), e daiktavardžiai sem pažymimųjų palavras (pvz.: geltonplaũkis, -ė) (dLkg 2006: 155kg). Esta posição lógica e confortável. mas problemáticos casos não faltam. linguagem lituânica, a maior parte dos tipos mencionados a2 e ē das palavras pertencentes aos kamienams são considerados caractervardžiais. Nesta palavra-ne caractervardžių daiktavardėjimas mostrado menkai. devido ao menor volume de vocódino, aput, deste processo mais detalhado mostrar e impossível. da língua Lituânica, a palavra sudaiktavardėjusių būdvardžių dada muito mais. porém ainda permanece não esclarecido, por que na variante eletrônica deste diccionário a palavra bemaršknis, -ė é considerada būdvardžiu, sem kenis, -ė, bekepùris, -ė daiktavardžiais, a bešvakis, -ė e būdvardžiu, e daiktavardžiu (Lkže). Dabortinas palavras da língua lituânica dūrinys trumparẽgis, -ė considerado būdvardžiu, e zemažiris, -ė daiktavardžiu; juod(a)plaũkis, -ė būdvardžiu, e juoda vedis, -ė daiktavardžiu; juodmagis, -ė considerado būdvardžiu, júodbėris, -ė daiktavardžiu, e žalmagis, -ė e būdvardžiu, e daiktavardžiu. a palavra bevedis, -ė é considerado būdvardžiu, e bešidis, -ė būdvardžiu e daiktavardžiu (dLkže 2006), embora abiejų significâncias são perkeltinės. tais disparodumos podem ser encontrados tarmių e šnektų diccionários, por exemplo, baltapláukis, -ė adj. (drskž 28), e raudonabaz dis, -ė smob., adj. (drskž 297); greitùlis, -ė smob. (drskž 111), o gražùlis, -ė adj., smob. (drskž 108); baltpkis, -ė adj. (Znž 1 106), e juodãkis, -ė adj., smob. (Znž 1 575); juodapláukys, -ė adj. (kj 2 87), e baltabazdys sm. (kpž 1 144); ilganõsis, -ė adj., o ilgakãsė sf. (kzrž i 271). Lietuvių kalbos žodyne prie tokio tipo žodžių (pvz.: plačiapẽtis, -ė, plikagavis, -ė, trum parẽgis, -ė) às vezes apresentadas duas referências adj., smob. (Lkže). tal dupla cogyma frequentemente é usada Druskininkų tarmės solodyne, Kupiškėnų solodyne, Kaltanėnų šnektos solodyne. Na dicção das línguas Lituãs existe e outra variante daiktavardis e atriburdis apresentam-se em artigos separados, ex.: baltaplùnksnis, -ė, liepsnabazdis, -ė ʻrausvabarzdis, liepsnagavis, -ė ʻrausvaplaukis (Lkže). diccionários de uma ou outra posição mantendo consistentemente, a mencionada confusão seria possível evitar. do ponto de vista econômico, claro, mais conveniente a primeira opção, mas logiškiau seria apresentá-los em artigos separados. Essas pares de palavras têm diferentes categorias morfológicas, executa desiguodas funções sintácticas. kalbos dalių paribio problemos 147straipsniai articles būdVardžio e daLyVio Paribys / muito paini sritis é o caractervardamento dos participantes que executavam funções do sinal. Vytautas ambrazas afirma que muitos participantes būdvardiškos vartosenos būdvardėjimu explicar impossível, porque tal sua vartosena é pirminė, t. i. paveldėta a partir daqueles tempos, quando o participante ainda não foi incluído no sistema de categoriões de açãomažodžio. mas em geral ambrazas participio caractervardamento reconhece, ex: suáugęs výras, atsãkantis dárbas, pasitùrintis žmogùs (Lke 96). Nas principais gramáticas da língua lituãs, característicação de participantes é avaliado santúria. língua Lituânica gramaticana pastoviu peculiaridade reiškiantys vediniai consideram būdvardiškos vartosenos participantes, por exemplo: segundo inti Severja, dedančią vištą, suve rdančių žirnių, n et ikęs peilis, adulto homem, sukalbamas žmogus, suprantama kalba (L ii 334338kg). atriburiais considerado só um outro participio forma tendo palavra, por exemplo: drustas, -à, glaũstas, -à, riẽstas, -à, skiaũstas, -à, sùktas, -à, àtmestas trabalho ʻprastas trabalho, paténkintas homem (Lkg ii 345). Presentes gramáticas da língua lituanas e palavras àtmestas, paténkintas são consideradas participantes (dLkg 2006: 372). Nesta gramatica encontra-se muito poucos atributos, coincidindo com a forma participio, ex.: drustas, glaũstas, riẽstas, sùktas, skiaũs tas (dLkg 2006: 37 gaũbtas, skstas (dLkg 2006: 222), Aqui eles são considerados não subūdvar dėjusiais participantes, e būdvardžiais, feitositos de nepriešdėlinių veiksmažodžių com formantu -tir galūnėmis (dLkg 2006: 223). mais subūdvardėjusių participantes fornece Paulauskienė, ex: lavbiamàsis muilas, gélbėjamoji valtis, siuvamóji mašina, vivẽnamasis casa, lipama liga, drus esse água, atvértas janas, vrtos bulvės, lenktà nosis, pašlęs noras, netkęs criança (Paulauskienė 2006: 52). outraquia dos principais termos da língua lituanas autores de posição. Aqui a atribuição dos participantes reconhecido muito mais freqüente. Normalmente autores pontos de vista para esta problemá coincidem. Por exemplo, encontrar 102 (dLkž 2000), ir Lietuvių kalbos žodyne (Lkž), ir jų abiejų elektroniniuose variancasos, que e Dabartinės lietuvių kalbos žodyne tuose (dLkže 2006; Lkže), e Atgaliniame dabartinės lietuvių kalbos žodyne (adLkž) são laikradžiais, tais como: atitikamas, -à, drbtas, -à, drukla, -à, glaũstas, -à, gimstas, -à, kitamas, -à, maišýstas, -a, mókytas, -a, neapsãas, -a, negirdtas, -a, ne išngiamas, -à, nepakinamas, -a, -a, Atasomas, -a, neraliútas, -a, neta, -a, palimintas, -a, palimintas, -a, -a, -a, -a, -a, -marcadas, -tal -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal, -tal De forma semelhante como diccionários atribvramento dos participantes é avaliado antano Pakerio livro Akcentologija primeira parte (Pakerys 1994, 390395). atribuvardagem dos participantes reconhecido e em transminiuose diccionários. Por exemplo, Kupiškėnų vocodyne palavras drustas, -à (kpž 1 455), karpýtas, -a (kpž 2 191), não manet tameim mesmo vocodyne muito semelhante a significação e estrutura terintys acta Linguistica Lithuanica LXVII týtas, -a (kpž 2 999), Zanavykų šnektos palavraine auriMas MarkeViČius palavras btinas, -à (Znž 1 202), gitas, -à (Znž 1 450), Kaltanėnų šnektos palavraine palavras mókytas, -a (kltž 177), nematýtas, -a, neraliúotas, -a (kltž 148 185) No entanto, às vezes não é fácil perceber algumas palavras atribuindo atribuição ao būdvardji ou ao participio motivos. nembai claro, por que as mesmas palavras em um dicílio são consideradas būdvardžiais, em outro participos. Por exemplo, atliẽkamas, -à, perkamas, -à, tariamas, -à, mãtomas, -a, pamókomas, -a, pàstebimas, -à, pavéldimas, -à, sù lingua mas, -à, supratamas, -à, válgomas, -a, dtas, -à, karpýtas, -a, pavėlúotas, -a, praké, -à, prslėgtas, -a, Dabart, žodyžtas, -à are used by Lithuanian Lithuanian verbs (dLkže 2006), e by Lithuanian verbs (Lkže 2006) (não são apresentados como adjectivos da língua, e muitos deles são apenas adjectivos de verbos correspondentes) e inverso: palavras suáugęs, -usi, paténkintas, -a diodyne da língua Lituânica consideram būdvardžiais (Lkže), e Dabartinės lietuvių kalbos diodyne participantes (dLkže 2006). leksiniai unidades são atribuídos não toms mesmas partes da linguagem. Plg. : da língua Lituânica o verbo damas, -à ʻtinkamas ėsti é būdvardis, e válgomas, -a ʻtinkamas valgyti participvis; sùšnekamas, -à é būdvardis, o sùkalbamas, -à participvis; padkęs, -usi būdvardis, e pašlęs, -usi participante; suáugęs, -usi būdvardis, o pagivẽnęs, -usi e subréndęs, -usi participantes (Lkže). Dabortínas dicionárias da língua lituânica a palavra zakrečiamóji (liga) é būdvardis, e limpamóji (liga) participiv (dLkž 2000: 885, 370); tkęs, -usi būdvardis, o vkęs, -usi participiv (dLkž 2000: 844, 932). No vocabulário da língua Lituânia encontrado e tais casos, onde a mesma significação tendo a palavra é apresentada e como atribudil, e como participiv (pode ser apresentado no correspondente artigo de veiksmažodžio). duas partes da língua atribuídos palavras nepaláužiamas, -à, nepalekiamas, -à, nepatasomas, -a, nepérmaldaujamas, -a, pakáltinamas, -a, substituchiamas, -à, žnomas, -a e kt. (Lkže). isso é melhor maneira apropriado a real situação, porque discuti palavras pode subūdvardėti, mas pode ficarem e participantes. apresentam-se em artigos separados com cogyma part., ex.: netkęs, -usi, pasiléidęs, -usi, pasiùtęs, -usi, pašlęs, -usi (Lkže), ou dlv., ex.: nemtęs, -usi, pasiléidęs, -usi, suáugęs, -usi (dLkže 2006). assim fornecer malgu ou tradutor. participante não é parte da linguagem. por outro lado, dessas palavras são muito poucas. De volta no dicionário atual da ir Lietuvių kalbos žodyne, ir Dabartinės lietuvių kalbos žodyne kai kurie žodžiai língua lituana deles é dado apenas 18 (adLkž 848). devido a tal pequena quantidade realmente não precisaria separar dos certificamentos dlv. ou part.6 eles seria muito simplíssimo pôr em 6 imprescindíveis e outras muito raras abreviuras. Por exemplo, no eletrônico língua Lituânia diciono variante só a uma palavra įsidėmtinas, -a é santrumpa neces. (reikiamybės dalyvis) (Lkže). kalbos dalių paribio problemos 155straipsniai articles suMMary and morphological forms, their ambivalent interpretation in issues related to Periphery of Parts of speech different linguists works, dictionaries and practical grammars (especially in school grammars). Words the article is devoted to analysis of the undefined situation typical of some parts of speech usually acquire the status of another part of speech due to disappearance of some grammatical forms. following extinction of the old locative case and the postpositional locative called the allative, their remains (e.g., namiẽ ʻat homeʼ, pusiáu ʻsemi-ʼ, vakaróp ʻtowards eveningʼ, etc.) became adverbs. such cases do not raise any discussions. yet the illative case, which is not extinct by far and used quite often, is ignored without any reason in some works related to morphology it is simply omitted. therefore, both Lithuanians themselves and people from other countries learning Lithuanian oftentimes do not know what kind of form it is, how it is derived and whether it is proper to use it. nominalisation of adjectives is not expected to cause great problems. nevertheless, words having similar structures and semantics are often attributed to different parts of speech. e.g., the words bevedis, -ė ʻfacelessʼ, juodaplaũkis, -ė ʻblack-hairedʼ are called adjectives, whereas juodavedis, -ė ʻblack-facedʼ is treated as noun (dictionary of Modern Lithuanian). great uncertainty is characteristic of the limit separating true participles and adjectivised participles. adjectivisation of the participle is almost not recognised in Lithuanian language grammars, yet it is widely reflected in the main dictionaries of Lithuanian. nevertheless, quite a number of cases of disagreement exists here, as well. e.g., the words pavéldimas, -à ʻinheritableʼ, prakéiktas, -à ʻdamnedʼ are called adjectives in some publications yet participles in others. the article also embraces a brief overview on the ambivalent treatment of adverbs serving the function of subordinate conjunctions (e.g., ku ʻwhereʼ, kadà ʻwhenʼ, kap ʻhowʼ, kek ʻhow many/muchʼ, etc.). the most rational way would be treating them as relative adverbs. Įteikta 2012 m. maio 21 d. auriMas MarkeViČius Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lituânia [email protected]