Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio „po-“ vedinių daryba

126 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII esMiniai ŽodŽiai: pama inis žodis, da ybos eikšmė, neapib ėž as ypa ybės kiekis, p ieš- dėlių ediniai, būd a džių da yba. keywo ds: base wo d, de i a ional meaning, inde ini e amoun o peculia i y, p e ix de i a i es, o ma ion o adjec i es. au eLija aMuLionienė Mykolo ome io uni e si e as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie, Mo phologie. neaPib ėŽ yPa ybės kiekĮ ŽyMin ys bŪdVa dŽiai: P iedėŠLio POVedini da yba ano acija im A ikel analysie sich unde inie e Besonde hei Menge ma kiin ige Eigwa džių, . y. o dėlio po edinių, da yba. A bei sobjek sind unde inie e adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y: o ma ion o de i a i es wi h he su ix po- Eigenscha Menge bezeichnende Adjek i e, angegeben akademischem elek onischem li auensischen Sp achschwö e (LkŽe). im A ikel wi d alles Ma e ial g uppie nach Da ybos ipus und po ipius. in einzelnen Teilen des A ikels sch eib sich, aus welchen G undzeugen Wö e n sind zu machen un e such en Eigwo en, analysie sich jedes ih e Da i s Bedeu ung. anno a ion he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia - i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un- de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem. neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 127s aipsniai a icles ĮVadas unde inie , no male weise nich alles, besonde kei s Menge im li auischen Sp achens nusp ag anschließend e schiedene P ädėlis und P eßage (pzg.: apýdailis, bal ókas, póg ažis, pag ažùs, pãg ažokas, žas as und e c.). / analysie wi d unde inie e Besonde hei im A ikel Menge bezeinenden Eigwo hei en, genaue o dėlio po edinių, o handenden akademischen Lie u ių kalbos o dnyno elek onischen Ve sion ( oliau LkŽe) Da yba. de inie em Eigenscha en kiekium im A ikel gil die Bedeu ung des G undwo es. Dakai sp ich man übe Subjek s ode Objek s Gesam es und Teil (neapib ėž o Mengen) aišką. wenn das Objek in Menge unbekann ode unwich ig is , hieße, unde inie , e wende wi d unde inie es Mengen kilmininkas. ba inės lie u ių kalbos žodyne eiksmažodžio apib ėž i an a eikšmė pa eikiama okia: „pa ody i dalyko a eiškinio ibas“. neapib ėž as kiekis įp as as g ama ikoje, de Beg i unde inie im A ikel wi d nu e wende um de Quan i ä des Me kmals unde inėž zu schlagen; ande e übe die De ini ion unbes imm hei e bundene Eigennamen eigen liche Ka ego ien (seman ische ode g amma ikale, beispielsweise mi de De ini ion e bundene Eigennamen einwe žiuo ine Fo men (ž . dL) übe die Menge de un e such en unbes imm e Besonde hei en ma kienches Eigennamen in de linguis ischen Li e a u gesch ieben seh wenig; kg bis je z einzeln sie ganz nenag inė i (ž . amulionienė 2010, 2011)2. im A ikel analysie we den Eigennamen sind nu Teil 1996: 174–177)) čia nekalbama1 . alle es selbe Da ybos Ka ego ie gehö enden edischen. solche Adjek i e li auische Sp ache bilden sich und mi ande en Da ybos a iksais. mi o döllen: ap- (apdailỹs: dailùs), apy- (apýdailis: dailùs), übe - (ape i ščias: iš as), a o- (a ó e is: ẽ as), pa- (pag a žùs: g ažùs), p a- (p ažã: žãlias), p i- (p šlubas: šbas), p ie- (p ežalias: žãlias), p o- (p óske sas: 2 skesas), są- (spilkas: plkas), p eesaglù: - de iniokas (g ažókas: g ažùs), -s as (žas as: žãlias), - as (paš as: 2 pálšas), -a o as (×paika ó as: pakas), mi keliais da ybosliu a iksais: o dėdė p iei p eesaga -(i)okas (p eku čiokas: kudėčias), o p ai p iesaga - p aši ilis (p aši ilis: š as), o dėliu p iesaga - pai ó as (pagi ó as: g as) und eine Menge on 1 unde inie en kennzeichnenden Eigenscha en. Diese Wö e heißen e s ä kungsg ades Eigewö zungen (ska džius 1934: 134), a imybine bedeu ung bezeichinčiais eigewö zungen (ska džius 1934: 456), ähnlichkei s bedeu ung beinhal enden eigewö zungen (o ębski 1956: 332336), besonde kei s e s ä kungs bei Menge eigewö zungen (dL 1996: 191kg238), deminu y ais (a ima deminu y ams da ybos bedeu ung) (amb azas 2011: 56) und . . 2 gemeins ines Sp achen eigwa dischen da yb aus üh lich besch ieb adelė Valeckienė (dLkg 1996: 191238). hie schon Eigennamen klassi izie we den nich nach Da ybos a iksus, wie wu de ge an bis je z (P ano ska džiaus, janio o ębskio und k .), abe nach Da ybos Bedeu ungen. kalbininkė un e schied 6 abgelei e en Adjek i ka ego ien: 1) Eigenscha en Ve s ä kung sowie Menge Adjek i e; 2) inne en Eigenscha en Adjek i e; 3) äuße e Eigenscha en Adjek i e; 4) ähnliche und eigena ige Eigenscha en Adjek i e; 5) ausschi iam ige A ena ibu e; 6) E gebnisische Eigenscha seinwände (z . dLkg 1996: 191238; Lkg i: 550−601). Eignamzungen de He bs geschich e on äl es en Zei en bis gegenwä ig ausnag ine e soniaus amb azo (amb azas 2008: 2011). 128 ac a au eLija aMuLionienė Linguis ica Li huanica LXVIII P iedėŠLio POVediniai LkŽe aus dem ganzen ge unden 214 Vo dėlio po edních, ma ke inčių unde inėž em Eigenscha en Menge. Alle Vo gädlio po ediniai, die in diesem A ikel behandel we den, gehö en demselben A enscha ung3. Alle behandel en Wö e sind Da nisse, die sowohl o mal, als auch seman isch basie en G undwo in. jede da inys is d ina is ha da bie g undą und o man ą (u bu is 2009: 212). da inys ma kie ein gewisses Thema ode Ausd uck nich di ek , und pe Ve pininką, ande es des Sp aches Wo a pininkas y a pama inis žodis (amb azas 1993: 8). ode einige Wo e. das nus ach ig g undliches wo und da ybosmi el, wei e im a ikel analysie wi d da ybos bedeu ung. es eikšmė, ausgehend aus dem Wo daybos Fo m, ande s gesag aus dem Teilen s uk u lichen Sandų und ih em Ve häl nis (u bu is 2009: 173). ande e sp achbinike s sie genann wi d s uk u ine da iniens bedeu ung (Paulauskienė 2006: 22). besch eibend da ybos Bedeu ungen dalimi, am ik a jos modi ikacija, papildymu“ (guda ičius 1994: 11). ski iama in- di iduali, a ski am da iniui būdinga da ybos eikšmė, i g upinė, būdinga isai da- Konzep zu aloyzas guda ičius sie häl leksische Bedeu ungen sudedamaischa ischen G uppe. basie end au de seman ine S uk u des Wo es, und genaue G undwo es leksischen Bedeu ungen und da ybos o man o Beziehungu, we den es ges ell indi iduelle jedes edinische Da ybos Bedeu ungen und gemeinsame po ipio und Typ Da ybos Bedeu ung, denn Da ybos Bedeu ung u i nich nu einzelne ediniai, abe und de en G uppen sowie Klasses − Da ybos Typen und Ka ego ien. daibeska ego ie is edinių klasė, habendi die allgemeine daibes bedeu ung und spezi ischen daibes a iksų (amb azas 1993: 10; plg. u bu is 2009: 329). Je nachdem, ob e bunden an das G undwo Vo délis pokeičia G undwo galūnę, ode nich , un e scheiden sich zwei Da bie po ipien: pób angis (: b angùs) und pób angus (: b angùs). basie end LkŽe Ma e ial, dieses A ikels analysie im e s en Teil 166 po ipio pób angis būd a džių edinių, 7 dem selben po ipiu zugesch iebenen daik a a džių und eines Teilnehme s edinio daiba und daiba Bedeu ungen. an ojoje eil des a ikels gleichen aspek en besch iebenen 40 po ipio pób angus būd a džių edinių. 1 . Po ipis pób angis (: b angùs) 1 .1 . G undwö e LkŽe inden 174 unde inie e Menge Besonde hei en ma kie ende Adjek i e, gehö enden diesem po ipiu, dessen un e scheidamji Besonde hei − Vo eilio pop idigung zu Wo em geh zusammen mi Galūnses Wei igim. Fama inisches Wo galūnė e ände sich in -is, z. B.: póbal is (: bál as), pó ėlis (: ėlùs), eines Wo es in -ys, z. B.: pob auzgỹs (: b áuzga). 3 Wö dzweigba yp um ass d eie Haup me kmale de We dung: 1) We dungsbedeu ung [...] 2) G undwo es (da ybos pama o) leksinį g amma ikalische Cha ak e und 3) We dungs o man ą (u bu is 2009: 293294). neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 129s aipsniai a icles / Alls in diesem Posky ie behandelnden būdwa zungen nach G undniswo es Sp ach eil kann au būdwa džių, daik a a džių und Teilnehme n edinius un e eil we den. Nach dem G undwo galūnę būd a džių edinius (166 Wo e) kann man in zwei G uppen un e eil : -(i)as galūnę beinhal enden G unduswö ze ((a); 95 Wö e ) und būd a džius, de en G undwo e enden galūne -us ((b); 71 Wo ). (a) -(i)as galūnės ediniai: póankš is (: añkš as), 2 póaukš is (: 2 áukš as), póbal is (: bál as), póbasis (: bãsas), póbė is (: b as), póblogis (: blõgas), póbukis (: 3 bùkas), pódidokis (: pó didókas) pó4, pódie o is (: giñd as), plio ógis (: glió as), póg ei is (: g e as), g ynis (: (: die ó as), pódykis (: 1 dỹkas), pód ėgnis (: d gnas), pód ungnis (: d uñgnas), pód ū is (: d  as), pógel is (: 3 ge as), pógel onis (: gel ónas), póge is (: 1 gẽ as), pó gied is g ýnas), longis (: 1 l- as, póleng is (: leñgas), x-pen is (: pólas), póls (: l- as, l- as, l- as) gas), 2 pójaunis (: 1 jáunas), pójuodis (: júodas), póka š is (: ká š as), pókeis is (: kes as), pókie is (: ke as), póklienis (: klenas), pók ei is (: k e as), ×pókūdis (: ×k das), póku - čis (: kučias), póku is (: kučias), pók ailis (: k alas), pólaibis (: láibas), 2 pólais is pó liesis (: lesas), póliūdnis (: lidnas), pómažis (: 1 mãžas), pómėlynis (: m lynas), pómen- kis (: meñkas), póminkš is (: mnkš as), pómi is (: m as), pónaujis (: naũjas), pónedo is (: nedõ as), pónėkis (: 3 nkas), pópaikšis (: pakšas), pópalaidis (: paláidas), pópik is (: 1 pk as), pópilkis (: plkas), pópilnis (: 1 plnas), póplikis (: plkas), pópliuškis (: pliùškas), póplonis (: 2 plónas), póp as is (: p ãs as), 2 pó ainis (: 2 áinas), pó aišis (: áišas), pó- audis (: aũdas), pó audonis (: 1 audónas), pó es is (: ẽs as), pó e is (: ẽ as), pó udis ùdas), 2 pó sau sis (: 2 saũsas), pó pósenis (: wi dnas), pó pósiau is (: 1 siaũ as), pó pó pó nas), pó skys is (: skýs as), pósk iauznis (: sk iaũznas), ×pósk umnis (: ×sk unas), pó- s ip is (: s p as), pós o is (: s ó as), pós iukis (: 2 s iùkas), pós eikis (: 1 s ekas), pó- pónis (: 2 póšil is (: šál as), póšil is (: 2 ši as), pó pó póši mis (: š mas), póšiu k póš is (: póšš is), póšlapis (: šlãpias), póš eplis (: šẽ plas), pó pó pó pó ekinis (: 1 póškinas), 2 póšy is (: póši as), uš is (: ii is (: iilp), umpis (: 2 pas), póš is (: uš is), pó i is (: iodlis, žinis, žinis, žinis (: ienas), póš ilnis (: póš ilnis, žinis, žinis, žinis, žinis), žalis, žalis (: žalis), 2 póžinas (: póžinas), 2 póžydas, 2 póžis, 2 póžis, - póus galūnės ediniai: pó pó póanks is (: ühùs), pó pó póaš pos ( is: aš ùs), pó pó póbaisis (: baisùs), pó baugis (: baugùs), póbjau is (: bjau ùs), pó pó pób angis (: b angùs), póbud is (: bud ùs), pódukslis (: dukss), 2 póga sis (: ga sùs), pógausis (: pigógs), pógilis (: gilus), pógú is (: g ažó is), pókú is (: g ažó is), lù a (: amù a), póka is (: ka s), pókis (: lomùs), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (: pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis (pákis), pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pákis, pák 130 ac a au eLija aMuLionienė Linguis ica Li huanica LXVIII pó: skau pó pó dùs), pó pópóskúpis ( pó pó póskúpùs), 2 póslėnis ( pó: slėnùs), póslídis ( póslùs), 2 póslydis ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs), póslùs ( póslùs, póslùs, póslùs, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, póslù, Nach dem G undwo galūnę daik a a džių edinius (7 Wö e ) kann man un e eilen in d ei G uppen: in pada y us aus galūnės -a u inčių daik a a džių ((c); 3 Wö e ), gemach y us aus galūnę -as beinhal enden daik a a džių ((d); 3 Wö e ) und gemach y us aus galūnę -ys en hal ene daik a a dzungen ((e); 1 Wo ). (c) pob auzgỹs (: b áuzga), pó aganis (: ãgana), pó umpis (: 2 ùmpa). (d) pómukšis (: mùkšas), pó a gšis (: agšas), pó ilkis (: ikas). (e) pó inginis (: 2 inginỹs). ge enn eich zu besp echen wenige Dik a a dzungen edischen G undwö e n Fes s ellung. e schein en, dass mögliche zwei diese ednischen G undwö e , zum ganis gali bū i pada y as iš daik a a džių ãgana a ba agãnius, pó a gšis iš agšas a ba agšis, pó ilkis iš ikas a ba lkė, pó umpis iš ùmpa a ba ùmpis. išanaliza us Beispiel: edinys pó a edinių und mögliche G undwö e s Bedeu ungen, kla e e, on welchem Wo edinys abgelei e is , zum Beispiel: pó aganis kiek aganiškasʼ, ãganiškas būdingas, abhängan is aganaiʼ (ne ...a aganiʼui). so is es o ensich lich, dass das Da bie au dem gewöhnliche en Wo be uh ( agãnius selbs is gemach on dem Wo ãgana und ha zusä zliches semą y asʼ, die übe haup nich zähl , da an Eignamį pó aganis). auch wä e es möglich zu e läu e n und ande e edischen G undwo en Auswahl. man kann behaup en, dass g undlegenden Wö e n gel eni ini da ybißlich ein ache e Wö e : agana, umpa, a gšas, wolkas. einem ande en zwei o en möglichen G undwo wahlung gehol en LkŽe iksiojames Ve b auchsa eala Fes s ellung. Vedinys pó inginis, LkŽe ü iksuo ad iliškio und kelmės dis ik en, könn e sein ausge üh aus būdwa gio inginus5 ode daik a a džio inginỹs. De E s e is au gesch ieben aus Molė ų und u enas Dis ik en, und de zwei e iksie sich übe all in Li uanien. De Wo b auchs equenz e laub zu machen P äulaidą, dass edinys pó inginis is abgelei e aus daik a a džio inginỹs. ge undenas ein eikiamosios ūšies bū ojo ka inis Zei eilnehme s edinys ( ), gemach es aus män iškosios giminės ienaskai os a dininko linksne kü zliche e kamien a ian e (in ande n humo nien is s zusä zlich p aplė p eesaga -us-). ( ) pópasiu is (: pasiù ęs). 5 LkŽe nesuki čiuo . neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 131s apsniai a icles des be ach e en po ipio ediniai a mėse a ijuoja6. / ihnen cha ak e is isch phe inis (1 Fall) und mo phologische a ija imas (8 Fälle). Ein Phone inische Va iie ungsbeispiel, de U sp ungs p iebalsien n und m a ija imas (h), šaknyje u in is balsių i i y ski ybių (g), pe im ų iš a i inkamų pama inio žodžio a ian ų, p z.: slydùs ʽž . slid󰅧sʼ = slidùs. ki am pa yzdžiui būdingas mo ologinės au ge auch au g und dessen, dass būd a džio edinys pó e ksnis (: e ksnùs) wi d e lebęs daik a a džio eksmas an inį (analoginį) Wi kung, wegen dessen au ge auch o ma pó e ksmis ž . po e ksnisʼ. beidem Eigwa dzien Bedeu ungen LkŽe nich un e scheide : e klä end edinį pó e ksmis angegeben in edinį pó e ksnis. ge unden haup sächlich die gleiche leksische Bedeu ungen haben, abe un e schiedlich ki chie end lūnių -is i -ys galūnių a ian ų ((i); 7 a ejai). (g) póslidis (: slidùs) ė . − 2 póslydis (: slydùs . ž . slidùs) už . (h) pó e ksnis (: e ksnùs) jnšk, Ps − pó e ksmis (: e ksnùs) s . ga- (i) pójuodis gd, slm − pojuodỹs jn; 2 pósausis e ž, ė , g š, k k, slm, s , Vn, Ž − posausỹs Ž ; ×póskūpis ds − poskūpỹs Šll; pós o is ė , s, sb, sld, s − pos o ỹs g g; pósū is d , j, m, sb − posū ỹs k , jn; póš iesis bŽ506, m − poš iesỹs l; pó umpis M.un − po umpỹs T 7. 6 Kalbo y os Te minen Wodyne Va ian u genann wi d o gleichen Sp achen Eine o un e schiedlichkei . [...] Va ian en haben gewöhnlich a gleiche Funk ion und un e scheide nu Ausd uckssch, deswegen o mals gesag , dass es diese liegenden un e schiedlichen de selben sepa a en Sp acheinhei Realisie ungen (gai enis, keinys 1990: 225). okiai Va ian en samp a ai d ück und kazimie as Župe ka. e un e scheide d ei (ypač one iniai i da ybiniai) y a a imi bend ašakniams leksiniams bei da ybiniams sinonimams, ačiau dauguma ski iasi s ilis iniais a spal iais bei a ojimo s e omis. aigi a ian ai y a būdingi isiems kalbos lygmenims (Župe ka 1997: 28). kalbininkas juozas Pikčilingis (1988: 46) a ian u adina „ o pa ies žodžio, o mos a sin aksinės kons ukcijos ki ą pa idalą.“ i a Miliūnai ė monog a ijoje „da- ba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai“ ski ia ke u is a aminius a ija imo klasi ikacijos aškus: leksinį, g ama inį, ga sinį i g a inį a ija imą (Miliūnai ė 2009: 164–177). ašydama apie da ybinius sinonimus jolan a Vaskelienė nu odo, kad „žodžio a ian ai – ai jo a mainos, besiski iančios neesmi- niais one iniais, mo ologiniais požymiais, ku ie nekeičia eikšmės“ (2000: 13). Va ie ena en: Phe inius, Da ybinius, Akzen inius. Wo a ian en 7 de G uppe (i) Va ian en Ve b auch a eal basie end LkŽe ilius acine Ma e ial zeig , dass -is galūnės ediniai haup sächlich Wodyne au sch eiben aus höš aičių (mo igen und aka ų) und nied igaičių (pie ų und nö dlichen) a nissen. Diese Adjek i e iksie en Pane ėžio . ė iškyje − 2 pósausis, pós o is, amygaloje − pósū is, póš iesis; kėdainių . su iliškyje 2 pósausis, uska oje − pós o is; kupiškio . salamies yje − pójuodis, subačiuje − pósū is, pós o is; u enos . kuk iškėse − 2 pósausis, saldu iškyje − pós o is; elšių . Ža ėnuose − 2 pósausis, gadūna e − pójuodis; ju ba ko . e ž ilke − 2 pósausis; k e ingos . da bėnuose − pósū is; ase − in pós o is; Šakių . g iškabūdyje − 2 pósausis; Šilu ės . Vainu e − 2 pósausis; Za asų . duse ose − ×póskūpis. galūnės -is ediniai ixie en und a. galūnės -ys ediniai LkŽe iksuojami ik žemaičių a mės pie ų i šiau ės pa a mėse. okių edinių LkŽe už ašy a elšių .: elšiuose poš iesỹs, Va niuose pob auzgỹs, Ža ėnuose posausỹs; Šilalės .: Šilalėje juškos (pósū is), j. ba ono (póš iesis), M. un ulio (pó umpis). poskūpỹs, k ėda noje posū ỹs; klaipėdos . ga gžduose pos o ỹs; Plungės . e ungen po umpỹs. zwei diese galūnės ediniai pojuodỹs und posū ỹs LkŽe zeichne en aus kazimie o jauniaus ach en. LkŽ de hie angegebene Ma e ial zeig nich die wah e edischen Ve b ei ungs läche. Wodyne Wo kann sein nich ž iksuo , abe das bedeu e nich , dass e ame Flo e und nich ojamas, dahe A ikel analysie amas geog a isches edinių papli imą soll e als apy ikslį bewe en. bei edlichen A ikel we den angegeben die Gegenden, dessen- 132 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII nich nu ediniai, abe und ih e G undiniai Wö e au eLija aMuLionienė a ijuja. ge unden haup sächlich mo ologische Va ie ä (34 Fälle), G undwö e n as nich wi dende phone ische a ija imas (1 Fall). bei analysie end mo phologische Va ian en s ell e sich he aus, dass eine sei s die Be ü wo ungen des be ach e en Po ipio gemach we den on G undwo , en hal enem galūnę -us (no s exis ie und Va ian e mi galūne -as), z. póbjau is: bjau ùs (2 bjaũ as), ande en A i en a i kščiai Be ü wo ungen gemach we den on G undwo , en hal enem galūnę -as (no s exis ie póubis und Va ian e mi galūne -us), z. pólaibus: láibas (laibus). besch eibend g undlegende Wo a ian en analysie diese Wö e Ve b auchsa eal basie end nu LkŽe Da en. es zus ellen, on welchem Wo Va ian o is abgelei e G undiswo , is o nich ein ach. Pama iniu Wo em gil Wo , dessen geog a is Ve b ei ungs a imis edinis geog a ischem Ve b ei igung. sind Wö e , de en beide Va ian en ixie we den in den selben Te mnissen, wie und ih e ediniai; in diesem Fall be ach e man, welches G undininwo ü iksie geog aphisch näh des O es, wo eingesch ieben edinys. wenn edinys ixie wi d nu a mėse, und sein eines de Va ian en is nu in Sch i en, das g öße e Wah scheinlichkei , dass diese edinys abgelei e aus a mėse e wendem Va ian e. Es e en Fälle au , wenn edinys e sch ieben is nu aus sch i lichen Quellen, und seine Va ian en iksie en sich aus a nissen. dann be ach e man, aus welchen sch i lichen Quellen das Wo e sch ieben is , . i., we is au o ius, on wo e en s anden. basie end au diesen K i e ien we den e liehen ediniai aus galūnės -as a ian o ((j); 18), Fällen ediniai aus galūnės -us a ian o ((k); 16 Fällen). O eile, in denen e sch ieben und ediniai, und ih e g undlegende Wo e, ex e pab auk os. (g) ediniai aus -as galūnės a ian o: póankš is sk (añkš as a m, dkš, yl − 1 ankš ùs m); pód ėgnis m (d gnas dkš, k , Pl , dm, sln d ėgnùs V ); pód ungnis Všk (d uñgnas al , ds, Lk , up, Vb d ungnùs Ldk, skd ); pókis k s (kučias a m, b , dkš, d sk, ds, d , j b, g z, k , Lb , Ml, M j, Pl , Pmp, Pnd, od, sln, Š , Žln − 2 ku as yl, k ù, sn − ku s (nu smn, Šd laibus (nu sch i uose)); pólais is Vdžg (las as als, b , kl , Plk ei us (nu sch i huise)); poleng is e ž (leñg as alk, b b, dkš, ds, gs, aš uose)); pólaibis sb (láibas ad, aps, as , b s, ds, kb , k k, Pc, Pn, P ng, sb, sk , jnš, jnšk, kal, Ml, M j, Mžk, Pc, Pl , Pl , P ng, Ps, Pš, m, sdk, Š s, Vb, Vlk, Z leich ùs ad, b s b ž, ė , jnš, k g, k š, nmk, Pkl, Plm, d, dn, sg, Vdžg); pólen is kb, sb (×leñ as ad, an, dl, k k, Ldk, Pnm , s n, Š nč, , Vb − ×len ùs bsg, Pc, m, Šmn); pómi is Š s (m as k ok, sn , Vlk − mi ùs ds, g ž, k g, Vlk, Lp, M s, M j, Mžk, P n, sd, skd, Škn); pósk iauznis gn (sk iaũznas kl , k k, Lkm, Ml , Plš, sld, Š nč, gn sk iauznùs Mžk, skd, sln , Š , Vkš); pós ip is k k, sld, Vš (s p as adm, alks, aln, an , an z, b , dgč, dgl, dgp, dkk, ds, ė , imb, g d, jd, j b, km, kp, k ns, k s, k š, k k, kz , se sie we den iksie LkŽe. Vie o ių Abkü zungen en sp echen LkŽe be ei ges ell en Abkü zungen. besch eibend a mes ( ik aš uose)); pósk umnis nmk (×sk unas j b, Vl, V − ×sk umnùs b s, jd , k s, basiamasi alekso gi denio und Zigmo Zinke ičiaus a mių klassi ika ion Lie u ių kalbos a lase (Lka i; žml. n .1). neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 133s aipsniai a icles / Ps, Lk , Ln, Lpl, Ml , Mžš, Pb, Pnd, Pnm, dn, sb, sdk, slk, skd , slm, sml, sn , sug, s n, gn, šk, Vl, Vn, Vžns, Žl, Žln − s ä k, aps, bsg, b m, dbč, dgp, dkk, dkk, ds, ds, d , l, kš, ð , jd , j b, jz, jz, gd, ml, g šl, g z, kal, kb, kl , k č, k kl, k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , k , póšiu kš is ds, m (3 šiukš as ds, d , k , Ml − šiu kš ùs aln, eiš, ė , kai, kb, kl , kl , k s, Pls, Pmp, PnmŽ, P ng, P , sk, sk b, slm, Vdn, Vdžg ukš šičias Psn); póš eplis m (š ẽplas alz, bg , dkš, d sk, ds, dsn, gd , jnk, k n, Lkm š eplùs ( ik sch i huose)); pó y is (nu sch i huose) ( ý as akm, b ž, bs, dgp, g šl, Plng, P n, sln y ùs g d, gd , Pč, Pl, smn, s n, sz); pó uš is (nu sch i lich) ( ùščias al, bsg, čk, d sk, eiš, yl, g šl, g , jnšM, j b, Lš, klm, kl , kl k, km, kpč, k š, k , Mšk, M j, n , Pč, Pln, Pl , P , dn, od, skd , sk , smn, s j, Šk , Šll, Šmk, l, g, k, V , Vl, Vš, Žgč, Žl, ù dk k g); pó ilgšnis k kl ( lgšnas Lk , Pl , sln , Vkš lgšnus gd, g g, kl, k , Ž ); póž ai is ė (ž a as b ž, b m, dglš, dkš, d sk, ds, g , j b, js , kli, klp, kl , Lkš, Lp, ob, Pl, Pls, Plšk, P ng, mš, skp, slk, smln, s n, Šd, Šl n, ak, g, Vlk, Vk , V , žl žùs jnš, kai , Ž, kp, Lnč, Lp, Lš, Pšl, k, su ai ). (h) ediniai aus -us galūnės a ian e: póanks is slm (añks as dglš, dkš, ds, g ž, P ng, sk anks ùs ig, klp, Lnk , Pls); póbjau is m (bjau ùs alk, dkš, ė , g g, gs, Lkš, Lž, M j, Pn, m, sdk, V − 2 Pg, Ps, Psn, k, slm, užp, Vb, Z , Žg dùkslas (nu in Sch i )); jd bjaũ as bjaũ as Lkm, Pp , slk, Vln); póbud is jd (bud ùs b g, dkš, do , kp, nmn, sk , Š nč, Zp – bud as ( ik aš uose)); pódukslis Pnd (dukslùs ap , bsg, čk, Lnk , pólomi (lomùs Pš, Šl, Vb − 4 lõamas Paį); póplokš is (nu sch i uose) (plokš ùs (nu sch i uose) − 3 plókš as k plókščias Šlč, Š s); 2 pó ūgš is up ( ūgš ùs dgč, ė , jnš, k š, Lš, M j, Mžš, ob, Pb, dm, skp, smn, Šauk, Vdžg gš as b , end, imb, jnšk, k š, Lk, Lk , Lz, nm, Mžš, Msč, Pgg, Š n, P, dn, Š s, Ms , za , Vn); ×póskūpis ds, Šll (×skūpùs akm, an, b , g k, j b, jž, kp, klk, k sn, k š, k , k , M s, ob, Pnd, Ppl, Pšl, ×l, Šl, u , gn, Vj, Vs, Žg, Žml −skūpas als, a m, e ž, g , g g, Pls, sd, sln , l, Ž ); 2 póslėnis m (slėnùs b ž, ds, k s, k š, Ln, Mžš, d, sdb, Vlž − 2 slnas d); pósmailis (nu sch i lich; eingesch ieben j. elisons sch i ene, de en s anden aus kupiškio .) (smailùs akm, als, (sū ùs db, d , g , g ž, kl , k k, L , Pšl, mč, Šl, u , Žg s as dglš, end, e ž, Vdžg eig, yl, jnš, j b, kal, klp, k š, n , Ms, Plš, Pl , d, dn, sd, skd , sln , Š , l, k, Vdžg, V n, Vš , Žln – smalas dbk, ds, Lp, L , M k, Pp , mš); pósū is d , k , sb ( amp ùs j b, jnš, g d, kl, kl, k p, pln, Pl , Pp , sk, ms, šmk, sl, Va n, g d, g šl, Lk , Pj, dn, Š , Vn); póšykš is ds, slm (šykš ùs alz ,jnšk, jž, klk, km, k i, Lnk , Mžk, ob, on, Pnd, Ps, mš, slč, slm, smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vg , Žml – šýkš as do , jn, k s, k , Ms, Pmp, P k, sb, sk b, sln , lž, Vb, Žml); pó amp is Vš , Vd, Vdk, Vdžg – ap as ( ik aš uose)); 2 pó ykis slm, gn ( ykùs ad, an, dglš, d sk, d , igl, yl, Lb, kl , kp, kp , Lnk, Lš, Mlk, M j, Mžš, nm, Pč, P ng, P , k, slm, sln, smal, s j, sug, s ak, s n, Š nč, užp, g, gn, , V n, Vs, Žln – 134 au eLija aMuLionienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII ỹkas dg, d , g dm, klp, k g, M j, Plng, P k, Ps , g, od, sn, sd, Š , lž, Vlk, V n ); pó ělis za ( ėlùs dkš, e ž, jz, ob, Zp − 2 las kl , Pb, n, slm, smal, sas (nu Vg ); 2 pó ėsis ( ik aš uose) ( ėsùs dg, dkk, d sk, eig, end, g k, kl , k š, Lp, Lš, Ml, Mlk, Mš, nm, Pl , P n, Pšš, dn, Mš, s n, Šlu, Š s, kn, , Vd, Žml2 − ė- sch i huise)); póžiaud is (nu gesch iebenen; eingesch ieben Lau yno i inskio gesch iebenen, de is en ęs aus za enčio) (žiaud ùs , sd, Š s, už , Va n, Vkš, Vš žiaũd as Lk ). aus LkŽe a nissen (a ski ais Fällen und sch i lichen Quellen) Ma e ial zu sehen, dass G uppen (j) Va ian en galūnės -as ediniai au gesch ieben in allen höhsch aičių und nied igaičių šnek os, und galūnės -us Va ian en cha ak e igesni nö dlichen und südlichen nied igaičių šnek om. ande e galūnių a ian en de G uppe (k) galūnės -us ediniai iksu we den hochsch aičių und zemaičių pa a mėse, und galūnės -as a ian en eas e n und aka ų aukš aičių pa a mėse. die meis en po ipio pób angis eigwa dzen is machen aus d iskiemenien eigwa dzen, paa machen aus ieleniaskiemenien (is es ischen) eigwa dzen, e wa: pógel onis (: gel ónas: ge as), pómélynis (: mlynas: mlas), pónedo is (: nedõ as: dõ as), pó audonis (: 1 audónas: aũdas). 1.2. die Ta igkei Bedeu ung im a ikel behandel e alle ediniai bedeu en einen gewissen g undwo em gesag em eigenscha be ag, un e scheide nu de eigenscha enscha en8. Po ipio pób angis allgemeiniche Da bie ens Bedeu ung unsakema so: oks, de ha i gendkiek g undlegendem Wo zu einge üh en Eigenscha enʼ. um zu bes immen, wie iel und welchen jene Bedeu ungen Scha ungen können nuda ybos Bedeu ungen. saky i nag inėjamo po ipio būd a džiai, analizuo os isų edinių indi idualios Žiū ė a, wie LkŽe de inie wi d edinis leksinė bedeu ung. nag8 Vo dėlio po- būdwnüge sind haup sächlich e wende in naheybine Bedeu ung ma kiē i (ska džius 1934: 456). solche Adjek i e bedeu en dieselben gleichen Eigenscha en ein ande es G ad, no male weise schwpnesnį (amb aška und k . 1946: 173174). jano o ębskio Lie u ių kalbos g ama ikoje (g ama yka języka li ewskiego) o dėlio po ediniai polais is, po ūgš is gel en als ähnlichkei bedeu ung u in ys (o ębski 1956: 332336). adelė Valeckienė im A ikel daba ischen li auischen li e a ine Sp ache Eigennumme ng ade und ih e Bedeu ungen behaup e , dass dieses Vo dėlis ediniai bedeu e im Allgemeinen nich ganz die olle Eigenscha en Menge (Valeckienė 1961: 49). P iešdėlio cha ak e weise zeig auch nich ganz olls ändige Menge des im Haup wo beding en Me kmals [...]. eas e n hochsch aičių e mėse [...] sie zeigen hie seh ge inges Haup wo im Wo bezeikiamas Eigenscha enmaß, das man ausd ücken kann Wo en upu į, noch upu į (Lkg i 588). e aldos jakai ienės, adelės Laigonai ės, aldonos Paulauskienės li auischen sp achmo phologijoje zwischen kleine en in ensi i ä bezeinenden o dėlių minimas und po- (jakai ienė 1976: 263265). Paula aldonosuskienės li auischen sp ach mo ologien umb aije o dėlio po- ediniai gel en kleine en in ensi umu kenninčiais eigwa dzien (Paulauskienė 1983: 6979; 100103). büdwe zei mi P äp ä eil po- [...] bedeu e nich ganz die olls ändige G undwo wo em gesag e en Menge Eigenscha . ... gewisse P ä ix e zeichnisse bedeu en e was zu g oßes, no m übe sch ei endes G undwo im G undwo gesag es Me kmal. ... Vo dėlios Cha ak e we zij bezeichne auch auch e wasi ig noch ehlende Menge Besonde hei (dLkg 1996: 225). amb azos Ansich nach sind diese Vo eilchenadjek i e in ih e Bedeu ung nahe an Deminu i en (amb azas 2011: 56). neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 141s aipsniai a icles galūnių a ian en G uppen (d) galūnės -us ediniai iksuojami aukš aičių i žemaičių a mėse, und galūnės -as a ian en nu aukš aičių a mės y ų und pie ų aukš aičių pa a mėse. du ediniai − pó ūgš as und pósūd us − au sch eiben in den selben O en in denen, wo zai sie en und ih e G undiniai Wö e . die meis en po ipio pób angus būdwa zes sind machen aus d iskiemenien, paa aus ieliaskiemenien (isch es ischen) būdwa zen, beispielsweise: pókalno as (: kálno as: kálnas), pó elniškas (: élniškas: élnias), pó y iškas (: ý iškas: ý as). 2.2. die Bedeu ung de Da s ellung Alle in diesem Subky ie analysie we den ediniai ma kie unde inie e Menge Eigenscha , un e scheide nu jene Eigenscha a spal is. Po ipio pób angus allgemeine da bie ens Bedeu ung unsagma so: oks, de ha i gendkiek g undlegendem Wo hu gesag e en Eigenscha enʼ. analysie end indi iduelle da ybos Bedeu ungen žiū ė a, wie LkŽe unsakoma edinio leksinė bedeu ung. Eine de edischen Bedeu ung nusakoma p ie eiksmiu upu į ( upù į wenigs ens e was, e was ʼ (LkŽe)), ande e p ie eiksmiu gana (ganà 2. ge okai ʼ (LkŽe)). basie end au indi iduellen Da bie ensbedeu ungen alle Adjek i e un e eilen in meh e e G uppen: in mi liches G undwo gesp ochenen Eigenscha enmengen bezeinendes Eigenscha en, de G uppe diese Da bie ensbedeu ung unsch eib oks, de ganz... ((ʼa); 26 Wo e); und in wenige als du chschni liches g undlegendem Wo em gesag e Eigenscha en Menge bezeichnendes Adjek i , diese G uppe Da bie Bedeu ung unschä z oks, de upu ...ʼ ((b) 9 Wö e ). sind edischen, ma kiinenden wie iel höhe en Mengen Eigenscha en ((c); 3 Wö e ). Abhängig om Kon ex du ediniai kann haben zwei da ybos Bedeu ungen: mi le en Eigenscha en olum und wie iel g öße em Eigenscha en olum, als pasaky a g undlegendem Wo . beide diese Ge ä sbedeu ungen de inie en oks, de gana...ʼ und oks, de wie iel pe ...ʼ (d). (a) oks, de gana...ʼ: pób angus gd ž . pob angisʼ = pób angis gana b angus, apyb angisʼ, pódailus d gana dailusʼ, póilgas Lz ž . poilgis 1ʼ = póilgis 1. apyilgisʼ, pódidelis g šl, Vdk, Žlb 1. siehe podidis 1ʼ 2. siehe podidis 3ʼ 3. gana gaususʼ = pódidis 1. ziemlich g oße , apydidis, didokasʼ, póge as als ž . pogʼe is = póge is 1. apyge is, ziemlich angenehme , nepik sʼ 2. ziemlich angemamas, an wo ende , nich ganz schlagʼ, pójauns Lz ž . 2 pojaunis 1ʼ = 2 pójaunis 1. ganz jung, apyjaunisʼ, pókalno as Lk gana kalnuo asʼ, póka š as Š s ž . poka š isʼ = póka š is apyka š isʼ, póka š okas Š s gana ka š as, empe amen ingas, ais ingasʼ, pópalaikis ü nelabai ikęs, menkokas, apypalaikisʼ, pó e okas (nu gesch iebenen) po e isʼ, pókeis as kl Ž, Š s. pokeis is = póapykeis is eskeis is =, pópos als po es is ž . po e is 1ʼ = pó e is 1. apy e is, ne ankusʼ, pó ūgš as als, LzP, Š s ž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ūgš okasʼ, pó ūgš okas Lp ž . 2 po ūgš isʼ = 2 pó ūgš is ūgš okasʼ, pósaldus als ž . posaldisʼ = pósaldis apysaldisʼ, pósiau okas Lp apysiau is, posiau isʼ, póskys okas Lp gana skys asʼ, pósūd us ds apys o is, s o okasʼ, pós angus als gana s o as, es asʼ, póšils as ( ik aš- 142 au eLija aMuLionienė ac a Linguis ica Li huanica LXVIII uose) apyšil isʼ, póšil as Pl ž . pošil isʼ = póšil is apyšil is, šil okasʼ, pó amsokas (nu gesch iebenen) apy amsisʼ, pó ėsus d ž . 2 po ėsisʼ = 2 pó ėsis gana ėsus, ėsokasʼ, pó idu inis (nu gesch iebenen) ž . pa idu inisʼ = pa idu nis idu inokasʼ, pó y iškas ( ik se) ʽgana y iškasʼ. (b) ʽ oks, ku is upu į ...ʼ: aš uopóbugš us ( ik aš uose) bailokas, bugš okasʼ, pód ungnas Pl ž . pod ungnisʼ = pód ungnis apyd ungnisʼ, pók ei as Lp ž . pok ei isʼ = pók ei is apyk ei isʼ, popilkas nč ž . popilkisʼ = pópilkis kiek g akas, g akokas, apypilkisʼ, póplikas Š s ž . poplikis 2ʼ = poplikis 2. g ynokas, apynuogisʼ, pósuk us up apysuk isʼ, póšil okas Lp kiek schil as, apyšil isʼ, póšykš as ( ik aš uose) ž . pošykš is 1ʼ = póšykš is 1. apyšykš isʼ, pó elniškas ( ik aš- uose) ʽž . po elnisʼ = pó elnis ʽ upu į elniškasʼ. (c) ʽ oks, ku is kiek pe ...ʼ: póankš okas a m ʽž . poankš isʼ = póankš is ʽkiek pe ankš as, apyankš isʼ, pómažokas ž . a m pomažis 1ʼ = pómažis 1. upu į pe mažas, mažokasʼ, pó umpokas Lp, Lš, s j kiek pe umpasʼ. (d) oks, de genug...ʼ und oks, de wie iel pe ...ʼ: pódidis als, gd, k ž, s, sdk, Vdk 1. ziemlich g oße , apydidis, didokasʼ 2. wie zu g oßʼ 3. paaugęs, nebemažasʼ 4. gana s a kusʼ, pódidokas Pgg, ud = pódidis 1. ziemlich g oße , apydidis, didokasʼ 2. wie zu g oßʼ 3. paaugęs, nebemažasʼ 4. genug s a kusʼ. wie gesehen, alle be ach e en po ipio ediniai ma kie en ge inge e ode höhe e Besonde hei smenge ( e ais Fällen ha zwei (kleine und g öße e Besonde hei smenge) Da ybos hochš aičių pa a mėse (po 9 %) Le zesnį als du chschni liches Me kmal Menge bezeichnende Adjek i e iksie en nö dliche eikšmes). Mažesnį ypa ybės kiekį, nei pasaky a pama iniu žodžiu, apibūdina dau- guma būd a džių (88 %), mažiau − žyminčių didesnį ypa ybės kiekį (9 %) i kelias da ybos eikšmes u inčių žodžių (3 %). as mažesnis ypa ybės kiekis gali bū i ski ingas. daugiausia as a idu inį pama iniu žodžiu pasaky os ypa ybės kiekį žyminčių edinių (62 %). Žyminčių mažiau nei idu inį pama iniu žodžiu pasaky- os ypa ybės kiekio eikšmę būd a džių ap ik a mažiau (26 %)14 . 14 dauguma mažesnį ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių (88 %) už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje. Vidu inį ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai už ašy i šiau ės žemaičių pa a mėje (49 %), pie ų i y ų nied ai ige , südliche hochsch ai ige und eas e ne hochsch ai ige pa a messies (po 7 %. höhe en Mengen Eigenscha en bezeichnende Adjek i e (9 %) LkŽe we den nu aus höhs ach igen a mės, südlichen höhs ach igen pa a mės (6 %, eas e n höhs achige pa a mės (3 %) o geleg zwei da ybos Bedeu ungen ha igen ediniai (3 %) es gehal en abendliche und südliche hochsch ai ige pa a messies (po 1,5 %). bei de Zusammen assung LkŽe ixie e Ve eilung de Bedeu ungen de be ach e en edischen Da s ellung muss gesag we den, dass eine ge inge e Besonde hei s olumens Bedeu ung cha ak e is ische niede aiche a me is ; höhe en Me kmal olumens Bedeu ung iksie sich nu hochsch ai ige a mės ada mnissen. neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 143s eipsniai a icles / 3. IŠVaDOS Alle un e such en Adjek i e sind o dėlio po ediniai, abgelei e aus būd a džių (98 %, ečiau aus ande en Sp achen Teilen (2 %. Vediniai, zusammengese z mi zwei de selben Bedeu ungs a iksais, sind o dėlių ediniai. Zu G undinigem Wo e bundenes Vo déls posusilpnina G undiniges Wo es mi P eisaga -okpasaky ą nag inėjami žodžiai p iklauso ai pačiai da ybos ka ego ijai, bend a ka ego ijos Besonde hei . da ibes bedeu ung kann we den unsag en so: oks, de ma kie unde inėž em g undlegendem wo em gesag e en besonde kei s Mengeʼ. ab beiden da ybos po ipien ediniai we den nach besonde kei s olumens g adn in ma kienchen wie iel kleine es und in ma kienchen wie iel g öße es besonde kei s olumens, als gesag e g undischem wo . All den Vedinen is cha ak e is isch ma kie einen kleine en Be ag Besonde hei , als gesag im G undwo gesag (91 P ozen ). Kleine e Eigenscha en Menge ha un e schiedliche Scha ungen. Vo dėlio po edinių da ybos Bedeu ungen Ve häl nis wi d angegeben 1 Tabelle. 1 Len eLė. unde inie e eigenscha Menge bezeinenden o gä sels po edinių daybos bedeu ungen e häl nisis ipas Po ipis Kleine g öße zwei Eigenscha en Bedeu ungsbe ag Eigenscha enbe ag Da bie ungs Vidu-Maž- du chsc- iau nei hni lich- a i inis e mas PO- 214 Wo es) pób angis (214 Wo e) (174 Wö e ) 70 % 20 % 2 % 3 % 5 % pób angus Wo s) 62 % 26 % 9 % 3 % (40 Li e a Ū a und ŠaL iniai amb aška ju gis, Žiugžda juozas 1946: Lie u ių kalbos g ama ika 1. s u ga e. amb azas saulius 1993: Daik a a džių da ybos aida 1. Vilnius: Mokslo und enzyklopedien出版社. amb azas sau li us 2008: Lie u ių kalbos būd a džių da ybos y imai. – Kalbos is o i- ih e und Dialek ologies P oblemen 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 99127. amb azas saulius 2011: Būd a džių da ybos aida. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Gegenwa igen li auischen Sp achen Wo yns: elek onische Va ian , y . ed. s asys keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2011. Zugang in e ne : h p://dz.lki.l . dLkg − Daba lichen li auischen Sp ach g ammika. zwei as geände e E laubnis. Vilnius: Mokslo und encyclopedijų Ve lag, 1996. 144 ac a Linguis ica Li huanica LXVIII gai enis kazimie as, keinys s asys 1990: au eLija aMuLionienė Kalbo y os e minų žodynas. kaunas: Sch iesa. guda ičius aloyzas 1994: Leksinė seman ika (Viene ai. Ryšiai. S uk ū as). Šiauliai: Šiaulių pedagoginis ins i u . jakai ienė e alda, Laigonai ė adelė, Paulauskienė aldona 1976: Lie u ių kalbos mo ologija. Vilnius: Mokslas. Lka i − Lie u ių kalbos a lasas 1: Leksika. a s. ed. kazys Mo kūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. Lkg i − Lie u os kalbos g amma ik 1. Vilnius: Min is, 1965. LkŽe Lie u ių kalbos žodynas (ixx, 19412002): elek onische Va ian . edak o ien kollegie: ge ūda nach inienė ( y . edak o ė), jonas Paulauskas, i u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. Zugang in e ne : www.lkz.l . Miliūnai ė i a 2009: Gegenwa ige li auischen Sp ache a osenes Va ian en. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. o ębski jan 1956: G ama yka języka li ewskiego 3. wa zszawa: Pas wowe wydawnic wo naukowe. Paulauskienė aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža. kaunas: Sch iesa. Paulauskienė aldona 2006: G undlagen de mo ologien li auische Sp ache. kaunas: echnologie. Pikčilingis juozas 1988: Sinonimika. Kalbos igū os: akul a y inis ku sas xi klassei. kaunas: Sch iesa. ska džius P anas 1934: Lie u ių kalbos Wö ze da yba. Vilnius: Lie u os mokslų akademija, Lie u ių kalbos ins i u as. s undžia boni acas 1995: Lie u ių bend inės kalbos ki čia imo sis ema. Vilnius: Pe o o se as. amulionienė au elija 2010: nich ganz die olle Besonde hei Menge ma kie ende Eigenscha enwa džiai (paaukš ys ipo). Ac a Linguis ica amulionienė au elija 2011: e as nepilną ypa ybės kiekį žyminčių būd a džių da ybos ipas: PÃjuodis i Pasasis. – Lie u ių kalba. P ieiga in e ne e: Li huanica 6263, 8296. h p://www. lie u iukalba.l /index.php?id=181 u bu is Vincas 2009: Wodžių da ybos eo ie. . zwei e Ausgabe. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Ve lagsins i u . Valeckienė adelė 1961: gegenwä igen li auischen li e a ine Sp ache Eigwa dzieng ade und ih e Bedeu ungen. li auischen sp acho y os F agen 4, 49. Vaskelienė jolan a 2000: Da ybiniai synonymime. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Župe ka kazimie as 1997: S ilis ika: mokomoji Buch. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. neapib ėž ą ypa ybės kiekį žymin ys būd a džiai: p iešdėlio po- edinių da yba 145s aipsniai a icles adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y: o ma ion o de i a i es wi h he su ix po- suMMa y / he a icle analyses he o ma ion o adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia - i y, i.e. he de i a i es wi h he su ix po-. he esea ch objec is he adjec i es deno ing an inde ini e amoun o peculia i y, which a e lis ed in he academic elec onic „dic iona y o he Li huanian Language“ (LkŽ). he a icle g oups he o e all ma e ial by o ma ion ypes and sub- ypes. indi idual pa s o he a icle speci y he base wo ds om which he adjec i es un- de analysis a e o med and analyse he de i a ional meaning o each o hem. Eingelie e m. 15. Mä z 2013 au eLija aMuLionienė Mykolo Rome io uni e si e as A ei ies g. 20, LT-08303 Vilnius, Li uanien [email p o ec ed]