Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio „po-“ vedinių daryba

AURELIJA TAMULIONIENĖ Mykolo Romerio universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, morfologija. NEAPIBRĖŽTĄ YPATYBĖS KIEKĮ ŽYMINTYS BŪDVARDŽIAI: PRIEŠDĖLIO PO- VEDINIŲ DAR YBA Adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity: formation of derivatives with the suffix po- ANOTACIJA Straipsnyje analizuojama neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, t. y. priešdėlio po- vedinių, daryba. Darbo objektas yra neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, pateikti akademiniame elektroniniame Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe). Straipsnyje visa medžiaga grupuojama pagal darybos tipus ir potipius. Atskirose straipsnio dalyse rašoma, iš kokių pamatinių žodžių yra padaryti nagrinėjami būdvardžiai, analizuojama kiekvieno jų darybos reikšmė. ANNOTATION The article analyses the formation of adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, i.e. the derivatives with the suffix po-. The research object is the adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, which are listed in the academic electronic „Dictionary of the Lithuanian Language“ (LKŽ). The article groups the overall material by formation types and sub-types. Individual parts of the article specify the base words from which the adjectives under analysis are formed and analyse the derivational meaning of each of them. ESMINIAI ŽODŽIAI: pam atinis žodis, darybos reikšmė, neapibrėžtas ypatybės kiekis, priešdėlių vediniai, būdvardžių daryba. KEYWORDS: base word, derivational meaning, indefinite amount of peculiarity, prefix derivatives, formation of adjectives. 126 Acta Linguistica Lithuanica LXVIII Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba ĮVADAS Neapibrėžtas, paprastai ne visas, ypatybės kiekis lietuvių kalboje nusakomas pridedant įvairius priešdėlius ir priesagas (pvz.: apýdailis, baltókas, pógrąžis, pagrąžùs, pagrãžokas, žãlsvas ir pan.). Straipsnyje analizuojama neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, tiksliau priešdėlio po- vedinių, esančių akademinio Lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (toliau – LKŽe) darbą. Apibrėžtų ypatybės kiekiu straipsnyje laikoma pamatinio žodžio reikšmė. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne veiksmažodžio apibrėžti antra reikšmė pateikiama tokia: „parodyti dalyko ar reiškinio ribas“. Neapibrėžtas kiekis įprastas gramatikoje, kai kalbama apie subjekto ar objekto visumos ir dalies (neapibrėžto kiekio) raišką. Kai objekto kiekis būna nežinomas arba nesvarbus, vadinasi, neapibrėžtas, vartojamas neapibrėžto kiekio kilmininkas. Straipsnyje terminas neapibrėžtas vartojamas tik ypatybės kiekio neapibrėžtumui nusakyti; apie kitas su apibrėžtumu / neapibrėžtumu susijusias būdvardžiams būdingas kategorijas (semantines ar gramatines, pavyzdžiui, su apibrėžtumu siejamas būdvardžių įvardžiuotines formas (žr. DLKG 1996: 174–177)) čia nekalbama1. Apie nagrinėjamus neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčius būdvardžius lingvistinėje literatūroje rašyta labai mažai; iki šiol atskirai jie visai nenagrinėti (žr. Tamulionienė 2010, 2011)2. Straipsnyje analizuojami būdvardžiai yra tik dalis visų tai pačiai darybos kategorijai priklausančių vedinių. Tokie būdvardžiai lietuvių kalboje sudaromi ir su kitais darybos afiksais. Su priešdėliais: ap- (apdailùs : dailùs), apy- (apýdailis : dailùs), apie- (apiétirščias : tir̃štas), ato- (atóretis : rėtas), pa- (pa-grąžùs : gražùs), pra- (pražãlias : žãlias), pri- (prìšlubas : šlùbas), prie- (prìežalias : žãlias), pro- (próskersas : 2 sker̃sas), są- (sãpilkas : pìlkas), priesagomis: -okas (gražókas: gražùs), -svAs (žãlsvas : žãlias), -vas (pal̃švas : 2 pal̃šas), -avotas (×paikavótas : paĩkas), su keliais darybos afiksais: priešdėliu prie- ir priesaga –(i)okas (prìekurčiokas : kur̃čias), priešdėliu pra- ir priesaga -ilis (praši̇̀rvilis : šìrvas), priešdėliu pa- ir priesaga -otas (pagirtótas : gìrtas) ir kt. 1 Neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių apibrėžimai įvairuoja. Šie žodžiai vadinami sutvirtinamojo laipsnio būdvardžiais (Skardžius 1934: 134), artimybę reikšmę žyminčiais būdvardžiais (Skardžius 1934: 456), panašumo reikšmę turinčiais būdvardžiais (Otrębski 1956: 332–336), ypatybės stiprinimo bei kiekio būdvardžiais (DLKG 1996: 191–238), deminutyvais (artima deminutyvams darybos reikšmė) (Ambrazas 2011: 56) ir t. t. 2 Bendrinės kalbos būdvardžių darybą išsamiai aprašė Adelė Valeckienė (DLKG 1996: 191–238). Čia jau būdvardžiai klasifikuojami ne pagal darybos afiksus, kaip buvo daroma iki šiol (Prano Skardžiaus, Janio Otrębskio ir kt.), bet pagal darybos reikšmes. Kalbininkė išskyrė 6 išvestinių būdvardžių kategorijas: 1) ypatybės stiprinimo bei kiekio būdvardžiai; 2) vidinės ypatybės būdvardžiai; 3) išorinės ypatybės būdvardžiai; 4) panašios bei būdingos ypatybės būdvardžiai; 5) išskiriamieji rūšiniai būdvardžiai; 6) rezultatinės ypatybės būdvardžiai (žr. DLKG 1996: 191–238; LKG I: 550–601). Būdvardžių darybos istorija nuo seniausių laikų iki dabarties išnagrinėta Sauliaus Ambrazo (Ambrazas 2008: 2011). Straipsniai / Articles 127 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė PRIEŠDĖLIO PO- VEDINIAI LKŽe iš viso rasta 214 priešdėlio po- vedinių, žyminčių neapibrėžtą ypatybės kiekį. Visi priešdėlio po- vediniai, nagrinėjami šiame straipsnyje, priklauso tam pačiam darybos tipui3. Visi nagrinėjami žodžiai yra dariniai, kurie tiek formaliai, tiek semantiškai remiasi pamatiniu žodžiu. Kiekvienas darinys yra „dvinapis – turi darybos pamatą ir formantą“ (Urbutis 2009: 212). Darinys žymi tam tikrą dalyką ar reiškinį ne tiesiogiai, o per tarpininką, kitą tos kalbos žodį ar kelis žodžius. Tas tarpininkas yra pamatinis žodis (Ambrazas 1993: 8). Nustačius pamatinį žodį ir darybos priemonę, toliau straipsnyje analizuojama darybos reikšmė. Tai „reikšmė, išeinanti iš žodžio darybos formos, kitaip sakant – iš darinio struktūrinių sandų bei jų santykio“ (Urbutis 2009: 173). Kitų kalbininkų ji vadinama struktūrine darinio reikšme (Paulauskienė 2006: 22). Apibūdindamas darybos reikšmės sąvoką Aloyzas Gudavičius ją laiko „leksinės reikšmės sudedamąja dalimi, tam tikra jos modifikacija, papildymu“ (Gudavičius 1994: 11). Skiriama individuali, atskiram dariniui būdinga darybos reikšmė, ir grupinė, būdinga visai darinių grupei. Straipsnyje, remiantis žodžio semantine struktūra, o tiksliau – pamatinio žodžio leksinės reikšmės ir darybos formato santykiu, nustatomos individualios kiekvieno vedinio darybos reikšmės ir bendra potipio ir tipo darybos reikšmė, nes darybos reikšmę „turi ne tik atskiri vediniai, bet ir jų grupės bei klasės – darybos tipai ir kategorijos. Darybos kategorija yra vedinių klasė, turinti bendrą darybos reikšmę ir specifinių darybos afiksų“ (Ambrazas 1993: 10; plg. Urbutis 2009: 329). Pagal tai, ar prisijungęs prie pamatinio žodžio priešdėlis po- keičia pamatinio žodžio galūnę, ar ne, skiriami du darybos potipiai: póbrangis (: brangùs) ir póbran-gus (: brangùs). Remiantis LKŽe medžiaga, šio straipsnio pirmojoje dalyje analizuojama 166 potipio póbrangis būdvardžių vedinių, 7 tam pačiam potipiui priskiriamų daiktavardžių ir vieno dalyvio vedinio daryba ir darybos reikšmės. Antrojoje straipsnio dalyje tais pačiais aspektais aprašomi 40 potipio póbrangus būdvardžių vedinių. 1. Potipis póbrangis (: brangùs) 1.1. Pamatiniai žodžiai LKŽe rasti 174 neapibrėžtą ypatybės kiekį žymin tys būdvardžiai, priklausantys šiam potipiui, kurio skiriamoji ypatybė – priešdėlio po- pridėjimas prie žodžio eina kartu su galūnės keitimu. Pamatinio žodžio galūnė keičiama į -is, pvz.: póbal-tis (: báltas), póvėlis (: vėlùs), vieno žodžio į -ys, pvz.: póbrauzgỹs (: bráuzga). 3 Žodžių darybos tipas apima „tris pagrindinius darybos požymius: 1) darybos reikšmę [...] 2) pamatinio žodžio (darybos pamato) leksinį gramatinį pobūdį ir 3) darybos formantą“ (Urbutis 2009: 293–294). 128 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X V I I I Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba Visus šiame poskyryje nagrinėjamus būdvardžius pagal pamatinio žodžio kalbos dalį galima suskirstyti į būdvardžių, daiktavardžių ir dalyvių vedinius. Pagal pamatinio žodžio galūnę būdvardžių vedinius (166 žodžiai) galima suskirstyti į dvi grupes: –(i)as galūnę turinčius pamatinius žodžius ((a); 95 žodžiai) ir būdvardžius, kurių pamatiniai žodžiai baigiasi galūne -us ((b); 71 žodis). (a) –(i)as galūnės vediniai: pónankštis (: ankštas), 2 póaukštis (: 2 áukštas), póbaltis (: báltas), póbasis (: bãsas), pó-bėris (: bėras), póblogis (: blõgas), póbukis (: 3 bùkas), pó didokis⁴, pó dievotis (: dievótas), pódykis (: 1 dỹkas), pódrėgnis (: drėgnas), pódrungnis (: drungnas), pódrūtis (: drūtas), pógeltis (: 3 gẽltas), póg eltonis (: geltónas), pógeris (: 1 gẽras), pó giedris (: giẽ dras), pó glioris (: gliõras), pógreitis (: greĩtas), pógrynis (: grýnas), póilgis (: 1 ìl-gas), 2 pójaunis (: 1 jáunas), pójuodis (: júodas), pókarštis (: kárštas), pókeistis (: keĩstas), pó kietis (: kíetas), póklienis (: klíenas), pókreivis (: kreĩvas), ×pókūdis (: ×kūd as), pókur-čis (: kurčias), pó kurtis (: kurčias), pókvailis (: kvailas), pólaibis (: láibas), 2 pólaisvis (: laĩsvas), pólengvis (: lẽngvas), ×pólentis (: ×lent as), pólednus (: lẽdnas), póletis (: lẽtas), póliesis (: liẽsas), póliū dnis (: liūdnas), pómažis (: 1 mãžas), pómelynis (: mėlynas), pómen-kis (: mẽnkas), pó minkštis (: mìnkštas), pómitris (: mìtras), pónaujis (: naũjas), pó nedoris (: nedõras), pónekis (: 3 nẽkas), pópaikšis (: paĩkšas), pó palaidis (: paláidas), pó piktis (: 1 pìktas), pópilkis (: pìlkas), pópilnis (: 1 pìlnas), póplikis (: plìkas), pópliuškis (: pliùškas), póplonis (: 2 plónas), póprastis (: pràstas), 2 pó rainis (: 2 ráinas), póraišis (: rá išas), pó-raudis (: raũdas), póraudonis (: 1 raudónas), póresvis (: rẽsvas), póretis (: rėtas), pórudis (: rùdas), 2 pós ausis (: 2 saũsas), pósenis (: sėnas), pósiauris (: 1 siaũras), pósilpnis (: sìlp-nas), póskystis (: skýstas), póskriauznis (: skriaũznas), ×póskrum nis (: ×skrum̃nas), pó-stipris (: stìpras), póstor is (: stóras), póstriukis (: 2 striùkas), pósveikis (: 1 sveĩkas), pó-šaltis (: šáltas), póšiltis (: 2 šìltas), póširmis (: šìrmas), póšiurkštis (: šiurkštas), póšlapis (: šlãpias), póšveplis (: švẽplas), pótekinis (: 1 tẽkinas), 2 pótyris (: týras), pó tirštis (: tirš-tas), pó trumpis (: 2 trumpas), pótuštis (: tùščias), pó tvirtis (: tvìrtas), póvienodis (: vie-nó das), póvilgšnis (: vìlgšnas), póžalis (: žãlias), 2 póžemis (: žẽmas), póžydris (: žýdras), póžilis (: 1 žìlas), póžioplis (: žiõplas), póžvairis (: žvaĩras). (b) –us galūnės vediniai: pónankštis (: ankštùs), póaštris (: aštrùs), póbaisis (: baisùs), pó baugis (: baugùs), póbjau-ris (: bjaurùs), póbrangis (: brangùs), póbudris (: budrùs), pódukslis (: dukslùs), 2 pógar-sis (: garsùs), pógausis (: gausùs), pó gil is (: gilùs), pó gražis (: gražùs), pó įvairis (: įvairùs), pókartis (: kartùs), pókimis (: kimùs), pókl aikis (: klaikùs), 2 pólaiškis (: laĩškùs), pó lauks-tis (: laukstùs), 2 pólyg is (: 1 lýgus), pó lomis (: lomùs), pómaršis (: maršùs), pómulkis (: 5 mùlkus), pónašis (: našùs), pó pigis (: pigùs), póplatis (: platùs), póplepis (: plepùs), póplokštis (: plokštùs), pópuikis (: puikùs), pó rambis (: rambùs), póramis (: ramùs), 2 pó-rūgštis (: rūgštùs), pórupis (: rupùs), pórūstis (: rūstùs), pósald is (: saldùs), póskau dis 4 Dėl vedinio pódidokis pamatinio žodžio nustatymo plačiau žr. poskyrį 2.1. Straipsniai / Articles 129 AURELIJA TAMULIONIENĖ (: skaudùs), ×póskūpis (: ×skūpùs), 2 póslėnis (: slėnùs), póslidis (: slidùs), 2 póslvdis (: slvdùs / slidùs), pósmagis (: smagùs), pósmailis (: smailùs), pósmulkis (: smùlkus), 2 pósnūdis (: snūdùs), pósraunis (: sraunùs), póštambis (: stambùs), póštatis (: statùs), pósunkis (: sunkùs), pósūris (: sūrùs), póšykštis (: šykštùs), póšiurpis (: šiurpùs), póšviesis (: šviesùs), pótaikis (: taikùs), pótampris (: tamprùs), pótamsis (: tamsùs), pótankis (: 2 tánkus), póteisìs (: teisùs), 2 pótykis (: tykùs), 2 pótylis (: tylùs), 2 pótingis (: tingùs), pótìžis (: tižùs), 2 pótolis (: tolùs), pótrankis (: trankùs), 2 pótròškis (: troškùs), póūmis (: ūmùs), 2 póveikis (: vėikùs), póvėlis (: velùs), póvėsis (: vesùs), póverksnis (: verksnùs), póverksmis (: verksnùs), 2 póžiaudris (: žiaudrùs), póžvalis (: žvalùs). Pagal pamatinio žodžio galūnę daiktavardžių vedinius (7 žodžiai) galima suskirstyti į tris grupes: į padarytus iš galūnės –a turinčių daiktavardžių ((c); 3 žodžiai), padarytus iš galūnę –as turinčių daiktavardžių ((d); 3 žodžiai) ir padarytus iš galūnę –ys turinčių daiktavardžių ((e); 1 žodis). (c) pobraužgỹs (: bráuzga), póraganis (: rãgana), pótumpis (: 2 tùmpa). (d) pómukšis (: mùkšas), póvaŕgšis (: vaŕgšas), póvilkis (: viìlkas). (e) pótinginis (: 2 tinginỹs). Atskirai reiktų aptarti kelių daiktavardžių vedinių pamatinių žodžių nustatymą. Atrodytų, kad galimi du šių vedinių pamatiniai žodžiai, pavyzdžiui: vedinys póraganis gali būti padarytas iš daiktavardžių rãgana arba ragãnius, póvaŕgšis iš vaŕgšas arba vaŕgšis, póvilkis iš viìlkas arba viìlkė, pótumpis iš tùmpa arba tùmpis. Išanalizavus vedinių ir galimų pamatinių žodžių reikšmes, paaiškėjo, iš kurio žodžio vedinys išvestas, pvz.: póraganis ‘kiek raganiškas’, rãganiškas ‘būdingas, priklausantis raganai’ (ne ‘...ar raganiui’). Taigi akivaizdu, kad daryba remiasi įprastesniu žodžiu (ragãnius pats yra padarytas iš žodžio rãgana ir turi papildomą semą – ‘vyras’, kuri visai nesvarbi, darant būdvardį póraganis). Taip pat būtų galima aiškinti ir kitų vedinių pamatinių žodžių pasirinkimą. Galima teigti, kad pamatiniais žodžiais laikytini darbikiškai paprastesni žodžiai: ragana, tumpa, vargšas, vilkas. Kito abejotino galimo pamatinio žodžio pasirinkimui padėjo LKŽe fiksuojamo vartojimo arealo nustatymas. Vedinys pótinginis, LKŽe užfiksuotas Radviliškio ir Kelmės rajonuose, galėtų būti išvestas iš būdvardžio tinginus5 ar daiktavardžio tinginỹs. Pirmasis yra užrašytas iš Molėtų ir Utenos rajonų, o antrasis fiksuojamas visoje Lietuvoje. Žodžio vartojimo dažnumas leidžia daryti prielaidą, kad vedinys pótinginis yra išvestas iš daiktavardžio tinginỹs. Rastas vienas veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyvio vedinys (f), padarytas iš vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio trumpesniojo kamieno varianto (kituose linksniuose jis papildomai praplėstas priesaga –us–). (f) pópasuìtis (: pasùitęs). 5 LKŽe nesukirčiuotas. 130 Acta Linguistica Lithuanica LXVIII Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba Nagrinėjamojo potipio vediniai tarmėse varijuoja6. Jiems būdingas fonetinis (1 atvejis) ir morfologinis varijavimas (8 atvejai). Vienas fonetinio varijavimo pavyzdys, šaknyje turintis balsių i ir y skirtybių (g), perimtų iš atitinkamų pamatinio žodžio variantų, pvz.: slydūs žr. slidūs’ = slidūs. Kitam pavyzdžiui būdingas morfologinės kilmės priebalsių n ir m varijavimas (h), atsiradęs dėl to, kad būdvardžio vedinys póverksnis (: verksnùs) bus patyręs daiktavardžio vèrksmas antrinį (analoginį) poveikį, dėl kurio atsirado forma póverksmis žr. poverksnis’. Abiejų būdvardžių reikšmės LKŽe nesiskiria: aiškinant vedinį póverksmis nurodoma į vedinį póverksnis. Daugiausia rasta tą pačią leksinę reikšmę turinčių, bet skirtingai kirčiuojamų galūnių -is ir -ys galūnių variantų ((i); 7 atvejai). (g) póslidis (: slidùs) Ėr. – 2 póslydis (: slydūs. žr. slidūs) Užv. (h) póverksnis (: verksnùs) Jnšk, Ps – póverksmis (: verksnùs) Srv. (i) pójuodis Gd, Slm – pojuodýs Jn; 2 pósausis Erž, Ėr, Grš, Ktk, Slm, Srv, Vn, Žr – posausýs Žr; ×póskūpis Ds – poskūpýs Šll; póstoris Ėr, Rs, Sb, Sld, Trs – postorýs Grg; pósūris Dr, ], Rm, Sb – posūrýs Kv, Jn; pósūviesis BŽ506, Rm – pošviesýs Tl; pótumpis M.Unt – potumpýs Tv7. 6 Kalbotyros terminų žodyne variantu vadinama „to paties kalbos vieneto skirtybė. [...] variantai paprastai turi tapačią funkciją ir skiriasi tik išraiška, dėl to neretai sakoma, kad tai esančios skirtingos to paties atskiro kalbos vieneto realizacijos“ (Gaivenis, Keinys 1990: 225). Tokiai variantų sampratai pritaria ir Kazimieras Župerka. Jis išskiria tris variantų rūšis: fonetinius, darybinius, akcentinius. Žodžio variantai (ypač fonetiniai ir darybiniai) yra artimi bendrasakniams leksiniams bei darybiniams sinonimams, tačiau dauguma skiriasi stilistiniais atspalviais bei vartojimo sferomis. Taigi variantai yra būdingi visiems kalbos lygmenims (Župerka 1997: 28). Kalbininkas Juozas Pikčilingis (1988: 46) variantu vadina „to paties žodžio, formos ar sintaksinės konstrukcijos kitą pavidalą.“ Rita Miliūnaitė monografijoje „Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai“ skiria keturis atraminius varijavimo klasifikacijos taškus: leksinį, gramatinį, garsinį ir grafinį varijavimą (Miliūnaitė 2009: 164–177). Rašydama apie darybinius sinonimus Jolanta Vaskelienė nurodo, kad „žodžio variantai – tai jo atmainos, besiskiriančios neesminiais fonetiniais, morfologiniais požymiais, kurie nekeičia reikšmės“ (2000: 13). 7 Grupės (i) variantų vartojimo arealas remiantis LKŽe iliustracine medžiaga rodo, kad -is galūnės vediniai daugiausia žodyne užrašyti iš aukštaičių (rytų ir vakarų) ir žemaičių (pietų ir šiaurės) tarmių. Šie būdvardžiai fiksuojami Panevėžio r. Ėriškyje – 2 pósausis, póostoris, póšūris, póšviesis; Ramygaloje – pósūris, póšviesis; Kėdainių r. Surviliškyje 2 pósausis; Truskavoje – póstoris; Kupiškio r. Salamiesytėje – pójuodis; Subačiuje – pósūris, póstoris; Utenos r. Kuktiškėse – 2 pósausis. Saldutiškyje – póstoris; Telšių r. Žarėnuose – 2 pósausis, Gadūnave – pójuodis; Jurbarko r. Eržvilke – 2 pósausis; Kretingos r. Darbėnuose – pósūris; Raseiniuose – póstoris; Šakių r. Griškabūdyje – 2 pósausis; Šilutės r. Vainute – 2 pósausis; Zarasų r. Dusetose – ×póskūpis. Galūnės -is vediniai fiksuojami ir A. Juškos (pósūris), J. Barono (póšviesis), M. Untulio (pótumpis). Galūnės -ys vediniai LKŽe fiksuojami tik žemaičių tarmės pietų ir šiaurės patarmėse. Tokių vedinių LKŽe užrašyta Telšių r.: Telšiuose pošviesýs, Varniuose pobrauzgýs, Žarėnuose posausýs; Šilalės r.: Šilalėje poskūpýs, Kvėdarnoje posūrýs; Klaipėdos r. Gargžduose postorýs; Plungės r. Tveruose potumpýs. Du šios galūnės vediniai pojuodýs ir posūrýs LKŽe užrašyti iš Kazimiero Jauniaus raštų. LKŽe pateikta medžiaga nerodo tikrojo vedinių paplitimo ploto. Žodyne žodis gali būti neužfiksuotas, bet tai nereiškia, kad jis tame plote ir nevartojamas, todėl straipsnyje analizuojamą geografinį vedinių paplitimą reikėtų vertinti kaip apytikslį. Straipsnyje prie vedinių nurodomos vietovės, kurio- Straipsniai / Articles 131 AURELIJA TAMULIONIENĖ Ne tik vediniai, bet ir jų pamatiniai žodžiai varijuoja. Daugiausia rasta morfologinių variantų (34 atvejai), pamatiniams žodžiams beveik nebūdingas fonetinis varijavimas (1 atvejis). Analizuojant morfologinius variantus paaiškėjo, kad vienais atvejais nagrinėjamojo potipio būdvardžiai daromi iš pamatinio žodžio, turinčio galūnę -us (nors egzistuoja ir variantas su galūne -as), pvz.: póbjauris: bjaurùs (2 bjaūras), kitais atvejais atvirkščiai – būdvardžiai daromi iš pamatinio žodžio, turinčio galūnę -as (nors egzistuoja ir variantas su galūne -us), pvz.: pólaibis: láibas (laibus). Aprašant pamatinių žodžių variantus analizuotas šių žodžių vartojimo arealas remiantis tik LKŽe duomenimis. Nustatyti, iš kurio žodžio varianto yra išvestas pamatinis žodis, dažnai nėra paprasta. Pamatiniu žodžiu laikomas žodis, kurio geografinis paplitimas artimas vedinio geografiniam paplitimui. Yra žodžių, kurių abu variantai fiksuojami tose pačiose tarmėse, kaip ir jų vediniai; tokiu atveju žiūrima, kuris pamatininis žodis užfiksuotas geografiškai arčiau tos vietos, kur užrašytas vedinys. Jeigu vedinys fiksuojamas tik tarmėse, o jo vienas iš variantų yra tik raštuose, tai didesnė tikimybė, kad tas vedinys išvestas iš tarmėse vartojamo varianto. Pasitaiko atvejų, kai vedinys užrašytas tik iš rašytinių šaltinių, o jo variantai fiksuojami iš tarmių. Tada žiūrima, iš kokių rašytinių šaltinių žodis užrašytas, t. y., kas yra autorius, iš kur jis kilęs. Remiantis šiais kriterijais skiriami vediniai iš galūnės -as varianto ((i); 18 atvejų), vediniai iš galūnės -us varianto ((k); 16 atvejų). Vietovės, kuriose užrašyti ir vediniai, ir jų pamatiniai žodžiai, tekste pabrauktos. (g) vediniai iš -as galūnės varianto: póankštis Skr (ańkštas Arm, Dkš, Yl – 1 ankštùs Rm); pódregnis Rm (drégnas Dkš, Kv, Plt, Rdm, Slnt – drėgnùs Vvr); pódrungnis Všk (drung̃nas Alvt, Ds, Lkv, Up, Vb – drungnùs Ldk, Skdt); pókurtis Krs (kurčias Arm, Brt, Dkš, Drsk, Ds, Dv, Jrb, Grz, Kt, Lbv, Ml, Mrj, Plv, Pmp, Pnd, Rod, Sln, Šr, Žln – 2 kùrtas Yl, Kv, Rsn – kurtùs (tik raštuose)); pólaibis Sb (láibas Ad, Aps, Asv, Brs, Ds, Kbr, Ktk, Pc, Pn, Prng, Sb, Skr, Smn, Šd – laibus (tik raštuose)); pólaísvis Vdžg (laìsvas Als, Btr, Klvr, Plk – laisvùs (tik raštuose)); pólengvis Erž (leñgvas Alk, Brb, Dkš, Ds, Gs, Jnš, Jnšk, Kal, Ml, Mrj, Mžk, Pc, Plt, Plv, Prng, Ps, Pš, Rm, Sdk, Šts, Vb, Vlk, Zt – lengvùs Ad, Brs Brž, Ėr, Jnš, Krg, Krš, Nmk, Pkl, Plm, Rd, Rdn, Sg, Vdžg); pólentis Kb, Sb (×leñtas Ad, An, Dl, Ktk, Ldk, PnmR, Svn, Švnč, Tr, Vb – ×lentùs Bsg, Pc, Rm, Šmn); pómitris Šts (mìtras Krok, Snt, Vlk – mitrùs Ds, Grž, Krg, Vlk, Lp, Mrs, Mrj, Mžk, Prn, Sd, Skd, Škn); póskriauznis Tgn (skriaužnas Klt, Ktk, Lkm, Mlt, Plš, Sld, Švnč, Trgn – skriauznùs (tik raštuose)); póskrum̃nis Nmk (×skrum̃nas Jrb, Vl, Vv – ×skrum̃nùs Brs, Jdr, Krs, Mžk, Skd, Slnt, Šv, Vkš); póstipris Ktk, Sld, Všv (stipras Adm, Alks, Aln, Antr, Antz, Bt, Dgč, Dgl, Dgp, Dkk, Ds, Ėr, Imb, Grd, Jd, Jrb, Km, Kp, Krns, Krs, Krš, Ktk, KzR, se jie fiksuojami LKŽe. Vietovių sutrumpinimai atitinka LKŽe teikiamus sutrumpinimus. Aprašant tarmes remiamasi Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus tarmių klasifikacija Lietuvių kalbos atlase (LKA I; žml. Nr.1). 132 Acta Linguistica Lithuanica LXVIII Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba Lel, Lkv, Ln, Lpl, Mlt, Mžš, Pb, Pnd, Pnm, Ps, Rdn, Sb, Sdk, Slk, Skdt, Slm, Sml, Snt, Sug, Strn, Trgn, Tršk, Vl, Vn, Vžns, Žl, Žln – stiprùs Antr, Aps, Bsg, Btrm, Dbč, Dgp, Dkk, Dkš, Ds, Dv, Yl, Ėr, Jdr, Jrb, Jz, Gd, Gršl, Grz, Kal, Kb, Klt, Krč, Krkl, Krš, Krž, KzR, Kž, Lnkv, Lz, Lž, Ml, Mlk, Mšg, Mšk, Nč, Nt, Ob, Pkr, Plng, Plšk, Plt, Pn, Pst, Rm, Rod, Rsn, Sk, Skrb, Slnt, Str, Švnč, Upn, Upt, Ut, Tl, Trk, Trs, Vdk, Vrn, Vvr, Žeml, Žl, Žsl, Pgg); póšiurkštis Ds, Rm (3 šiùrkštas Ds, Dv, Kvr, Ml – šiurkštùs Aln, Eiš, Ėr, Kai, Kb, Klt, Klvr, Krs, Pls, Pmp, PnmŽ, Prng, Pt, Sk, Skrb, Slm, Vdn, Vdžg – šiùrkščias Psn); póšveplis Rm (šveplas Alz, Bgt, Dkš, Drsk, Ds, Dsn, Gdr, Jnk, Krn, Lkm – šveplùs (tik raštuose)); pótyris (tik raštuose) (týras Akm, Brž, Bs, Dgp, Gršl, Plng, Prn, Sln – tyrùs Grd, Gdr, Pč, Pl, Smn, Svn, Sz); pótūstis (tik raštuose) (tùščias Al, Bsg, Čk, Drsk, Eiš, Yl, Gršl, Grv, JnšM, Jrb, Lš, Klm, Klt, KlvK, Km, Kpč, Krš, Kv, Mšk, Mrj, Nv, Pč, Pln, Plv, Pv, Rdn, Rod, Skdv, Skr, Smn, Srj, Škt, Šll, Šmk, Tl, Trg, Trk, Vdk, Vlkv, VšR, Žgč, Žl – tùštas Krg); póvilgsnis Krkl (vilgsnas Lkv, Plt, Slnt, Vkš – vilgšnùs Gd, Grg, Kl, Kv, Žr); póžvairis Ėr (žvairas Brž, Btrm, Dglš, Dkš, Drsk, Ds, Grv, Jrb, Jsv, Kli, Klp, Klt, Lkš, Lp, Ob, Pl, Pls, Plšk, Prng, Rmš, Skp, Slk, Smln, Svn, Šd, Šlvn, Trak, Trg, Vlk, Vv, Žl – žvairùs Jnš, Kair, Kpč, Lnkv, Lp, Lš, Pšl, Rk, Sur). (h) vediniai iš –us galūnės varianto: póankstis Slm (ankštas Dglš, Dkš, Ds, Grž, Prng, Skr – ankštùs Ig, Klp, Lnkv, Pls); póbjauris Rm (bjau­rùs Alk, Dkš, Ėr, Grg, Gs, Lkš, Lž, Mrj, Pn, Rm, Sdk, Vv – 2 bjãūras bjãūras Lkm, Ppr, Slk, Vln); póbudris Jd (budrùs Btg, Dkš, Dov, Kp, Nmn, Skr, Švnč, Zp – budras (tik raštuose)); pódūkslis Pnd (dukslùs Apt, Bsg, Čk, Lnkv, Pg, Ps, Psn, Rk, Slm, Užp, Vb, Zr, Žg – dùkslas (tik raštuose)); pólomis Jd (lomùs Pš, Šl, Vb – 4 lõmas Paį); póplokštis (tik raštuose) (plokštùs (tik raštuose) – 3 plókštas Kv – plókščias Šlč, Šts); 2 pórugštis Upt (rùgštùs Dgč, Ėr, Jnš, Krš, Lš, Mrj, Mžš, Ob, Pb, Rdm, Skp, Smn, Šauk, Vdžg – rū́gštas Bt, End, Imb, Jnšk, Krš, Lk, Lkv, Lz, Ms, Mžš, Nmč, Pgg, Pvn, Rdn, Šts, Šv, Užv, Vn); ×póškupis Ds, Šll (×skupùs Akm, An, Brt, Grk, Jrb, Jž, Kp, Klk, Krsn, Krš, Kt, Kv, Mrs, Ob, Pnd, Ppl, Pšl, Šl, Ut, Trgn, Vj, Vs, Žg, Žml – ×skū́pas Als, Arm, Erž, Gr, Grg, Pls, Sd, Slnt, Tl, Žr); 2 póslėnis Rm (slėnùs Brž, Ds, Krs, Krš, Ln, Mžš, Rd, Sdb, Vlž – 2 slėnas Rd); pósmailis (tik raštuose; užrašytas J. Elisono raštuose, kuris kilęs iš Kupiškio r.) (smailùs Akm, Als, Eig, Yl, Jnš, Jrb, Kal, Klp, Krš, Nv, Ms, Plš, Plt, Rd, Rdn, Sd, Skdv, Slnt, Šv, Tl, Trk, Vdžg, Vrn, Všv, Žln – smailas Dbk, Ds, Lp, Lt, Mrk, Ppr, Rmš); pósūris Dr, Kv, Sb (sūrùs Db, Dr, Grv, Grž, Klt, Ktk, Lt, Pšl, Rmč, Šl, Ut, Žg – sūras Dglš, End, Erž, Grd, Gršl, Lkv, Pj, Rdn, Šv, Vn); póšykštis Ds, Slm (šykštùs Alz, Jnšk, Jž, Klk, Km, Kri, Lnkv, Mžk, Ob, On, Pnd, Ps, Rmš, Slč, Slm, Smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vgr, Žml – šýkštas Dov, Jn, Krs, Kv, Ms, Pmp, Prk, Sb, Skrb, Slnt, Tlž, Vb, Žml); pótampris Vdžg (tamprùs Jrb, Jnš, Grd, Kl, Krp, Ms, Pln, Plv, Ppr, Skdv, Skr, Sl, Šmk, Varn, Všv, Vd, Vdk, Vdžg – taṃpras (tik raštuose)); 2 pótykis Slm, Trgn (tykùs Ad, An, Dglš, Drsk, Dv, Igl, Yl, Lb, Klt, Kp, Kpr, Lnk, Lš, Mlk, Mrj, Mžš, Nm, Pč, Prng, Pv, Rk, Slm, Sln, Smal, Srj, Sug, Stak, Svn, Švnč, Užp, Trg, Trgn, Tv, Vrn, Vs, Žln – Straipsniai / Articles 133 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė tÿkas Dg, Dv, Grdm, Klp, Krg, Mrj, Plng, Prk, Pst, Rg, Rod, Rsn, Sd, Šv, Tlž, Vlk, Vrn); póvelis Užv (vėlùs Dkš, Erž, Iz, Ob, Zp – 2 vėlas Klt, Pb, Rtn, Slm, Smal, Vgr); 2 póvesis (tik raštuose) (vesùs Dg, Dkk, Drsk, Eig, End, Grk, Klt, Krš, Lp, Lš, Ml, Mlk, Mš, Nm, Plv, Prn, Pšš, Rdn, Mš, Svn, Šlu, Šts, Trkn, Tvr, Vd, Žml2 – vė-sas (tik raštuose)); póžiaudris (tik raštuose: užrašytas Lauryno Ivinskio raštuose, kuris yra kilęs iš Užvenčio) (žiaudrùs Rt, Sd, Šts, Užv, Varn, Vkš, Všv – žiaudras Lkv). Iš LKŽe tarmių (atskirais atvejais ir rašytinių šaltinių) medžiagos matyti, kad grupės (j) variantų galūnės -as vediniai užrašyti visose aukštaičių ir žemaičių šnektose, o galūnės -us variantai būdingesni šiaurės ir pietų žemaičių šnektoms. Kitos galūnių variantų grupės (k) galūnės -us vediniai fiksuojami aukštaičių ir žemaičių patarmėse, o galūnės -as variantai rytų ir vakarų aukštaičių patarmėse. Dauguma potipio póbrangis būdvardžių yra padaryti iš dviskiemenių būdvardžių, keli padaryti iš daugiaskiemenių (išvestinių) būdvardžių, pvz.: pógeltonis (: geltónas : gẽltas), pómėlynis (: mėlynas : mėlas), pónedoris (: nedõras : dõras), póraudonis (: 1 raudónas : raũdas). 1.2. Darybos reikšmė Visi straipsnyje nagrinėjami vediniai reiškia tam tikrą pamatinių žodžių pasakytos ypatybės kiekį, skiriasi tik tos ypatybės atspalvis8. Potipio póbrangis bendroji darybos reikšmė nusakoma taip: ‘toks, kuris turi kažkiek pamatiniu žodžiu įvardytos ypatybės’. Norint nustatyti, kiek ir kokių tų reikšmės atspalvių gali nusakyti nagrinėjamo potipio būdvardžiai, analizuotos visų vedinių individualios darybos reikšmės. Žiūrėta, kaip LKŽe apibrėžiama vedinio leksinė reikšmė. Nag- ⁸ Priešdėlio po- „būdvardžiai daugiausia yra vartojami artimybinei reikšmei žymėti“ (Skardžius 1934: 456). Tokie būdvardžiai reiškia „tos pačios ypatybės kitokį laipsnį, paprastai silpnesnį“ (Ambraška ir kt. 1946: 173–174). Jano Otrębskio „Lietuvių kalbos gramatikoje (Gramatyka języka litewskiego)“ priešdėlio po- vediniai polaisvis, porūgštis laikomi kaip panašumo reikšmę turintys (Otrębski 1956: 332–336). Adelė Valeckienė straipsnyje „Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos būdvardžių laipsniai ir jų reikšmės“ teigia, kad šio priešdėlio vediniai reiškia apskritai ne visai pilną ypatybės kiekį“ (Valeckienė 1961: 49). „Priešdėlio po- būdvardžiai irgi parodo ne visai pilną pagrindinių žodžių reiškiamos ypatybės kiekį [...]. Rytų aukštaičių tarmėse [...] jie čia rodo labai mažą pagrindiniu žodžiu reiškiamos ypatybės kiekį, galimą išreikšti žodžiais truputį, dar truputį“ (LKG I 588). Evaldos Jakaitienės, Adelės Laigonaitės, Aldonos Paulauskienės Lietuvių kalbos morfologijoje tarp mažesnį intensyvumą žyminčių priešdėlių minimas ir po- (Jakaitienė 1976: 263–265). Aldonos Paulauskienės Lietuvių kalbos morfologijos apybraižoje priešdėlio po-vediniai laikomi mažesnį intensyvumą žyminčiais būdvardžiais (Paulauskienė 1983: 69–79; 100–103). „Būdvardžiai su priešdėliu po- [...] reiškia ne visai pilną pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį. [...] Tam tikri priešdėlio po- būdvardžiai reiškia trupučiu per didelį, normą viršijantį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį [...]. Priešdėlio po- būdvardžiai taip pat žymi trupučiu dar trūkstamą ypatybės kiekį“ (DLKG 1996: 225). Ambrazo nuomone, šie priešdėliniai būdvardžiai savo reikšme yra artimi deminutyvams (Ambrazas 2011: 56). 134 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X V I I I Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba rinėjamų žodžių darybos reikšmės nusakomos prieveiksmiu truputį (truputį ‘bent kiek, šiek tiek’ (LKŽe)), dalelyte gana (ganà ‘2. gerokai’ (LKŽe)), dalelyte beveik (beveik ‘1. bemaž, kone’ (LKŽe)) ir dalelyte per (4 pèr ‘ppr. su prieveiksmiais ar būdvardžiais, žymint didesnį ar mažesnį, negu reikia, kiekį, nusakant normą virsijančią būseną, ypatybę’ (LKŽe)). Remiantis individualiomis vedinių darybos reikšmėmis, visi būdvardžiai suskirstyti į grupes pagal pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekio dydį: į mažesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu, žyminčius būdvardžius ir į didesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu, žyminčius būdvardžius. Mažesnį ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai pagal tos ypatybės kiekio dydį skiriami į vidutinį, mažiau nei vidutinį ir artimą pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčius būdvardžius. Dauguma nagrinėjamo potipio būdvardžių žymi pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekio vidutinę reikšmę (122 žodžiai). Šios grupės bendra darybos reikšmė nusakoma taip: ‘toks, kuris gana...’ (a). Mažiau vedinių, kurių bendra darybos reikšmė gali būti nusakoma kaip ‘toks, kuris truputį...’ (b), t. y. jie visi žymi mažiau nei vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį ((b); 35 žodžiai). Artimą pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių darybos reikšmė nusakoma ‘toks, kuris beveik...’ ((c); 7 žodžiai). Nedidelės, žyminčios kiek didesnį nei pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį, grupės bendra darybos reikšmė nusakoma ‘toks, kuris kiek per ...’ ((d); 4 žodžiai). (a) ‘toks, kuris gana...’: póankstis Slm ‘gana ankstyvas, apyankstis’, póástris Sdk ‘1. gana aštrus, apyaštris, aštrokas’. ‘2. stiprokas’. ‘3. griežtokas, piktokas’, 2 póaukštis (tik raštuose) ‘gana aukštas, apyaukštis’, póbau gis Varn ‘1. gana baugus’ ‘2. bent kiek keliantis baimę’, póbjauris Rm ‘gana bjaurus, apybjauris’, póbrangis Rm ‘gana brangus, apybrangis’, póbudris Jd ‘gana budrus, greitokai atsibundantis’, póbukis Erž ‘gana bukas, apybukis’, pódidokis Kln, Užv žr. podidis 3’ = pódidis ‘3. paaugęs, nebemažas’, pódievotis Kltn ‘gana dievotas’, pódregnis Rm ‘apydregnis’, pód ukslis Pnd ‘gana laisvas, apydukslis’, 2 pógarsis (nėra duomenų) ‘apygarsis’, pógausis (tik raštuose) ‘apygausis’, pógeris Rm, Sdk 1. apygeris, gana malonus, nepiktas’ ‘2. gana tinkamas, atsakantis, ne visai prastas’, pógiedris Grž ‘apygiedris’, pógilis (tik raštuose) ‘apygilis’, póglioris Grd ‘gerokai glioras, išglėręs, kiauras’, pógražis Rm ‘1. apy-gražis, apydailis’ ‘2. gana giedras’ ‘3. apygražis, apyriebis’ ‘4. apyšvaris’, pógreitis (tik raštuose) ‘gana greitas’, pógrynis (tik raštuose) ‘apygrynis, gana geras’, póilgis Erž, Vdk ‘1. apyilgis’ ‘2. gana ilgai trunkantis’, pójvairis Vr ‘gana įvairus’, 2 pójaunis Klt, Nmk, Vj, Žlp ‘1. gana jaunas, apyjaunis’ ‘2. bemaž neprinokęs’, pójuodis Gd, Jn ‘1. apyjuodis’ ‘2. gana nešvarus’, pókarštis Er ‘apykarštis’, pókartis Rm ‘apy kartis’, pókeitis (tik raštuose) ‘apykeistis’, pókietis Erž, Užv ‘1. apykietis’ ‘2. stiprokas’ ‘3. gana sunkiai įveikiamas’ ‘4. žvarbokas’, póklienis Vn ‘gana klienas, apyplonis’, ×pókūdis (tik raštuose) ‘gana liesas, liesokas’, pókurčis Er žr. pokurtis’ = pókurtis ‘gerokai kurčias, kurtokas’, pókurtis Krs Straipsniai / Articles 135 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė ‘gerokai kurčias, kurtokas’, 2 pólaišvis (tik raštuose) ‘1. gana laisvas, nesuveržtas’ 2. ne- labai užsiėmęs, apylaisvis’, 2 pólaiškis (tik raštuose) ‘gerokai laiškus, aitrus’, pólengvis (tik raštuose) ‘1. gana lengvas, lengvokas’ 2. negriežtas, nuolaidus’, ×pólentis Km, Sb ‘polėtis, nuolaidokas’, pólėtis (tik raštuose) ‘apylėtis, lėtokas, nesmarkus’, póliesis Krš ‘1. apylėis’ 2. beveik be riebalų’, 2 pólygìs (tik raštuose) ‘gana lygus, apylygis’, póliūdnis (tik raštuose) ‘apyliūdnis’, pólomis Jd ‘gana lomus, žemas, slėnis’, pómenkis Grd, Sb, Skdv, Stl ‘gana menkas, apymenkis, silpnokas’, pómin kštis Bsg, Rm, Vn ‘1. gana minkštas, minkštokas’ 2. beveik be kalkių priemaišų’ 3. gana lengvai perk albamas’ 4. kvailokas’, pómitris (tik raštuose) ‘gana mitrus, vikrus’, pómulkis (tik raštuose) ‘kvailokas, paikas’, pónašis (tik raštuose) ‘gana greitas’, pópaikšis (tik raštuose) ‘gana paikšas, pokvailis’, pópal aidis (tik raštuose) ‘gana palaidas, menkai apkrautas darbais’, pópasiautis Skdv ‘gana pasiu tęs, piktas’, pópiktis Klt, Rt, Trgn ‘gana piktas, piktokas, apypiktis’, póplepis Skdv ‘gana plepus, šnekus’, póplokštis (tik raštuose) ‘plokštokas’, póplonis Slm ‘gana plonas, liesokas’, póprastis Ėr, Mrj, Plt, Sb ‘1. gana prastas, menkas’ 2. skurdokas’ 3. kuris menkokos išvaizdos, pažiūrėti nelabai koks’ 4. gana paprastas, neišdidus’, pópuikis Sb ‘išdidokas’, pórambis Sdk ‘apyrambis, nebaikštus’, póramis Sb ‘gana ramus’, póresus Bsg ‘žr. poretis 1’ = póretis ‘1. apyretis, netankus’, póretis Blnk, Ėr, Snt ‘1. apyretis, netankus’ 2. ned ažnas’ 3. apylėtis’, pórudis (tik raštuose) ‘apyrudis’, 2 pórūgštis Upt ‘rūgštokas’, pórūpis Sb ‘apyrupis’, pósaldis Ėr ‘apys aldis’, 2 pósausis Erž, Grš, Ktk, Slm, Srv, Vn ‘1. gana sausas, apsausis’ 2. apyliesis’, pósenis Grd, Krd, Mžš, Vb, Vlkš ‘apysen is’, pósilpnis Erž, Skdv, Vdk ‘apysilpnis, silpnokas’, póskaudis (tik raštuose) ‘gana skaudus, griežtas, smarkus’, póskriauznis Trgn ‘kuris apylėsio, išdžiūvusio veido’, ×póskrum nis (tik raštuose) ‘gana skrumas’, ×póskūpis Ds, Šll ‘gana skūpus, šykštokas’, 2 póslėnis Rm ‘gana slėnus, žemas’, póslidis (tik raštuose) ‘gana slidus, apyslidis’, 2 póslydis Užv ‘žr. posl idis 1’ = póslidis ‘gana slidus, apyslidis’, pósmagis Ds, Trgn ‘gana smagus, linksmokas’, pósmailis (tik raštuose) ‘apysmailis’, pósmulkis Ktk ‘apysmulkis, nestambus’, 2 pósnūdis (tik raštuose) ‘1. mieguistas, apsnūdęs’ 2. gerokai lėtas, tingus’, pósraunis Sb ‘gana sraunus, apysraunis’, póstambis Al, Nmk ‘1. gana stambus, apystambis, rupokas’ 2. gana didelis’, póstatis (tik raštuose) ‘gana status’, póstipris Ktk, Sld, Všv ‘1. turintis nemaža jėgos, gana stiprus, apystipris’ 2. tvirtokas, greit neplyštantis, nelūžtantis’ 3. gana smarkus’, póstoris Rs, Sb ‘1. kuris didoko skersmens, pločio’ 2. kuris didokos apimties, stambokas’, pósunkis (tik raštuose) ‘1. gana sunkus, apysvaris’ 2. gana nerangus, negreitas’ 3. gana keblus, vargingas’ 4. smarkokas, stiprokas’ 5. gana sunkus, painus suprasti’, pósūris Jn, Kv, Rm, Sb ‘apysūris’, pósveikis Jd ‘gana sveikas’, póšaltis Užv ‘gana šaltas, apyšaltis’, póšykštis Ds, Slm ‘1. apyšykštis’ 2. gana sunkiai skylantis, nes kalus’, póšiltis Rm ‘apyšiltis, šiltokas’, póšiurkštis Rm ‘apyšiurkštis’, póšiurpis Grd ‘gana šiurpus, šaltokas’, póšlapis Rm, Užv ‘gana šlapias, drėgnas’, pót aikus (tik raštuose) ‘gana taikus’, pótampris Vdžg ‘gana tamprus’, pótamsis Bsg ‘apytamsis’, pótankis Rm ‘1. apytankis’ 2. dažnokas’, póteis is (tik raštuose) ‘gana teisingas, apyteis is’, 2 pótykis Trgn ‘1. gana lėtas, ramus, nešnekus’ 2. gana tykus’, 2 pótylis (tik raštuose) ‘gana tylus, negarsus’, pótinginis Bsg, Užv ‘apytinginis, potingis’, 2 pótingis And, Mrj ‘apyt ingis’, 2 pótyris (tik raštuose) ‘gana tyras, skaidrus’, pót irštis (tik raštuose) ‘gana tirštas, apytirštis’, pótižis Lkv ‘gana ištižęs, 136 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X V I I I Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba 2 pótolis Dbk ‘gana tolimas, tolokas’, pótrankis (tik raštuose) ‘gana trankus, garsus’, 2 pó-troškis (tik raštuose) ‘gerokai troškus, tvankus’, pótumpis Tv ‘negreitas, nemitrus’, pótus-tis (tik raštuose) ‘apyštuštis’, pótvirtis (tik raštuose) ‘apytvirtis’, póvargšis (tik raštuose) ‘gana menkas, vargingas, skurdus’, 2 póveikis (tik raštuose) ‘gana greit veikiantis, reaguojantis’, póvelis Užv ‘gana vėlus, apyvėlis’, 2 póvisis (tik raštuose) ‘gana vėsus, vėsokas’, póvienodis (tik raštuose) ‘vienodokas’, póvilgšnis Krkl ‘apydrėgnis’, póvilkis (tik raštuose) ‘gana nemalonus, nemeilus, vilkiškas’, 2 póżemis Er ‘1. gana žemas’ 2. gana slėnus’, póžiaudris (tik raštuose) ‘apyšiurkštis, apyšiurpis’, póžydris (tik raštuose) ‘gana žydras, melsvas’, póžioplis Kt, Pl ‘gana žioplas, apyžioplis’, póžvalis Sb ‘gana žvalus’. (b) ‘toks, kuris truputį...’: póbaisis Sb ‘truputį baisus, apybaisis’, póbaltis (tik raštuose) ‘truputį baltas, apybaltis’, póberis Varn ‘kiek bėras, bėrokas’, póblogis Bsg, Mlt, Nj, Pgr ‘1. apyblogis, prastokas’ 2. ‘apyliesis’, pobrauzgýs Varn ‘nelabai dailus, didokas, stambių kaulų’, pódykis Er, Sb ‘apylavis, apydykis’, pódrungnis Všk ‘apydrungnis’, pókvailis (tik raštuose) ‘truputį kvailas, apykvailis, kvailokas’, pógeltis (tik raštuose) ‘apygeltis’, pógeltonis Sdk ‘apygeltonis, kiek pageltęs’, pók imis (tik raštuose) ‘kiek kimus’, pó klaikis (tik raštuose) ‘kiek klaikus’, pókreivis Rm ‘apykreivis’, pól aukštis Trgn ‘kiek laukstus, bailokas’, pólėdnus Varn ‘nestiprus, silpnokas (apie gėrimus)’, pómaršis Sb ‘šiek tiek maršus’, pómėlynis Grž ‘kiek mėlynas, apymėlynis’, pómukšis (tik raštuose) ‘žr. pamukšys’ = pamukšys ‘šiek tiek mukšas, baugštus’, pónedoris Erž ‘kiek nedoras, piktas’, pónekis Lkv ‘pusėtinas, vidutiniškas, pakenčiamas, nevisiškai blogas’, póp il kis Grg ‘kiek pilkas, pilkokas, apypilkis’, póplikis Ds, PnmR ‘1. apyplikis’ 2. grynokas, apynuogis’, pópliuškis (tik raštuose) ‘nelabai rimtas, lengvabūdis’, 2 pó rainis (tik raštuose) ‘kiek rainas, apyrainis’, póraišis (tik raštuose) ‘kiek raišas, apyraišis’, póraganis (tik raštuose) ‘kiek raganiškas’, póraudis (tik raštuose) ‘apyrausvis’, póra udonis(tik raštuose) ‘apyraudonis’, pórūstis (tik raštuose) ‘kiek rūstus, rūstokas’, pósirmis An ‘apyžilis’, póšveplis ‘apyšveplis’, póumis Sb ‘1. kiek staigus, greitas’ ‘2. nelabai staigiai pasireiškiantis, vykstantis’, póžalis Ds, Ėr, Kp, Trgn ‘1. truputį žalias, žalsvas’ ‘2. ne visai prinokęs, nepribrendęs’ ‘3. ne visai išviręs’, póžilis Kvr ‘pražilęs, apyžilis’, póžvairis Er ‘kiek žvairas, apyžvairis’. (c) ‘toks, kuris beveik...’: póbasis Er ‘beveik basas, apybasis’, pónaujis Sb ‘beveik naujas, apynau jis’, pópilnis Krs ‘beveik pilnas, apypilnis’, póšviesis Tl ‘beveik šviesus’, pótekinis Ps, Rm ‘beveik tekinas, pustekinis’, póverksmis Srv žr. poverksnis’ = póverksnis ‘kone verkiantis’, póverksnis Jnšk, Ps ‘kone verkiantis’. (d) ‘toks, kuris kiek per...’: póankštis Skr ‘kiek per ankštas, apyankštis’, pólaibis Sb ‘kiek per laibas, apylaibis, plonokas’, pómažis Pnd, Rm ‘1. truputį per mažas, mažokas’ ‘2. per mažo kiekio, negausus’, pósiauris Ėr, Lnkv ‘kiek per siauras, apysiauris’. Straipsniai / Articles 137 A U R E L I J A T A M U L I O N I E N Ė Nustatant individualias darybos reikšmes paaiškėjo, kad yra ir tokių vedinių, kurių atskiros leksemos9 turi skirtingą darybos reikšmę: vienu atveju leksema žymi vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį, kitu atveju kiek didesnį nei pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį. Šių vedinių darybos reikšmės gali būti nusakomos taip: ‘toks, kuris gana...’ ir ‘toks, kuris kiek per...’ ((e); 6 žodžiai). (a) ‘toks, kuris gana...’ ir ‘toks, kuris (kiek) per...’: pópgis (tik raštuose) ‘1. gana pigus’ ‘2. kiek per pigus’, pód­rūtis Bsg, Erž ‘1. per storas’ ‘2. gana storas’ ‘3. gana stiprus’, póplatis Ėr, Jnšk ‘1. gana platus, apyplatis’ ‘2. kiek per platus’, póskystis (tik raštuose) ‘1. gana skystas’ ‘2. kiek per skystas, skystokas’, póstriu-kis Bsg, Krs, Pc, Vb ‘1. apystriukis, potrumpis’ ‘2. kiek per trumpas’, pótrumpis Bsg, Žr ‘1. gana neilgai trunkantis’ ‘2. gana trumpas’ ‘3. kiek per trumpas’. Išanalizavus individualias kiekvieno potipiu priklausančio vedinio darybos reikšmes nustatyta, kad visus vedinius pagal darybos reikšmes galima suskirstyti į dvi grupes: į tokius, kurie žymi mažesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu ((a), (b), (c)), ir į tokius, kurie žymi daugiau ypatybės, nei pasakyta pamatiniu žodžiu (d). Turimos medžiagos analizė parodė, kad tas mažesnės ypatybės kiekis gali būti trijų lygių: vidutinis pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekis (a), kiek mažesnis nei pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekis (b) ir artimas pamatiniu žodžiu pasakytam ypatybės kiekis (c). Kaip matyti, dauguma nagrinėjamo potipio vedinių žymi mažesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu (92 %). Iš jų vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žymi 70 % vedinių; kur kas mažiau tokių, kurie žymi mažiau nei vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį (20 %), mažiausiai – žyminčių visai artimą pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį (2 %). Kiek didesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu, žodžiu žymi 3 % vedinių. Nedidelę vedinių dalį sudaro kelias darybos reikšmes turintys žodžiai (5 %). Šie būdvardžiai turi kelias darybos reikšmes, kurios skiriasi ir grupinėmis reikšmėmis (e). Taigi potipis póbrangis turi dvi darybos reikšmes ir žymi: 1) mažesnį (vidutinį, mažiau nei vidutinį arba beveik visą) ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu; 2) kiek didesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu10. 9 Leksema straipsnyje laikomas žodis, paimtas viena kuria savo reikšme. 10 Mažesnį ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (92 %) LKŽe daugiausia yra užrašyti aukštaičių tarmėje. Iš jų vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žymi vediniai, fiksuojami rytų aukštaičių patarmėje (35 %), pietų žemaičių patarmėje (22 %), vakarų aukštaičių patarmėje (6 %), šiaurės žemaičių patarmėje (5 %). Mažiau nei vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį daugiausia žymi žodžiai iš rytų aukštaičių patarmės (12 %), šiaurės žemaičių patarmės (3 %), pietų žemaičių patarmės (2 %). Artimą pamatiniu žodžiu pasakytam ypatybės kiekiui žymi būdvardžiai, užrašyti iš rytų aukštaičių patarmės (5 %), vakarų aukštaičių ir šiaurės žemaičių po lygiai (po 1%). Didesnį ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (3 %) LKŽe daugiausia fiksuojami rytų aukštaičių patarmėje (2 %), mažiau vakarų aukštaičių patarmėje (1 %). Vediniai, kurie turi kelias darybos reikšmes (5 %), LKŽe fiksuojami rytų aukštaičių patarmėje (3 %), pietų ir šiaurės žemaičių patarmėse (po 1%). 138 A c t a L i n g u i s t i c a L i t h u a n i c a L X V I I I Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba 2. Potipis póbrangus (: brangùs) 2.1. Pamatiniai žodžiai LKŽe rasta 40 neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, priklausančių šiam potipiui. Darybos procese prie vedinio prisijungęs priešdėlis po- pamatinio žodžio galūnės nekeičia, pvz.: póšiltas (: 2 šìltas), póvėsus (: vėsùs). Visi potipio póbrangus vediniai yra padaryti iš būdvardžių, prie jų pridedant priešdėlį po- ir išlaikant pamatinio žodžio galūnę. Pagal pamatinio žodžio ir vedinio galūnę visi nagrinėjami būdvardžiai skirstomi į tris grupes. Daugiausia galūnę -as turinčių pamatinių žodžių ((a); 28 žodžiai), mažiau tokių, kurių pamatiniai žodžiai baigiasi -us ((b); 8 žodžiai) ir -is ((c); 4 žodžiai). (a) -as galūnės vediniai: póankštokas (: ankštókas), pódidokas (: didókas), pódrungnas (: druñgnas), pógeras (: 1 gẽras), póilgas (: 1 ìlgas), pójaunas (: 1 jáunas), pókalnotas (: kálnotas), pókarštas (: 1 kárštas), pókarštokas (: karštókas), pókeistas (: keĩstas), pókreivas (: kreĩvas), pómažokas (: mažókas), popilkas (: pìlkas), póplikas (: plìkas), póresvas (: rẽsvas), póretokas (: retókas), pórūgštas (: rū́gštas), pórūgštokas (: rūgštókas), pósiaurokas (: siaurókas), póskystokas (: 2 skystókas), póšilvas (: šìlvas), póšiltas (: 2 šìltas), póšiltokas (: šiltókas), póšykštas (: šýkštas), pótamsokas (: tamsókas), pótrumpokas (: trumpókas), póvelniškas (: vėlniškas), póvyriškas (: 2 výriškas). (b) -us galūnės vediniai: póbrangus (: brangùs), póbugštus (: bugštùs), pódailus (: dailùs), pósaldus (: saldùs), póstangus (: 1 stangùs), pósūdrus (: sū́drus), pósukrus (: sukrùs), póvėsus (: vėsùs). (c) -is galūnės vediniai: pódidelis (: dìdelis), pódidis (: dìdis), pópalakis (: 1 pãlakis), póvidutinis (: vidùtinis). Kaip matyti, grupei (a) priklauso vediniai, sudaryti iš dviejų vienodos reikšmės darybos afiksų priešdėlio po- ir priesagos -ok-, pvz.: póankštokas, pódidokas, *pódi-dokis11, pókarštokas, pómažokas, póretokas, pórūgštokas, pósiaurokas, póskystokas, póšiltokas, pótamsokas, pótrumpokas. Šių žodžių pamatiniu žodžiu gali eiti pirminis būdvardis (pómažokas : mažas), jo priešdėlinis vedinys (pómažokas : pómažis) ar jo priesaginis vedinys (pómažokas : mažókas). Norint nustatyti šių vedinių pamatinius žodžius analizuotos vedinio ir jo galimų pamatinių žodžių reikšmės LKŽe. Šiuo aspektu analizuojant vedinių pamatinius žodžius kilo dvejonių, nes dauguma ve- 11 Vedinys pódidokis yra vienintelis potipiui póbrangis priklausantis žodis, sudarytas iš dviejų tos pačios reikšmės darybos afiksų (priešdėlio po- ir priesagos -ok-), todėl nustatant šio vedinio pamatinį žodį analizuoti tie patys aspektai, kaip ir analogiškos darybos potipio póbrangus vedinių. Straipsniai / Articles 139 AURELIJA TAMULIONIENĖ dinių LKŽe aiškinami pateikiant nuorodą į priešdėlinį darbinį sinonimą12. Nustatyti šių vedinių pamatinius žodžius padėjo kirčiavimas. Visi potipio póbrangus vediniai kirčiuojami priešdėlyje. Priešėlis po- kirčiavimo aspektu yra stiprusis, dominacinis, prisijungęs jis gauna kirtį13. Priesaga -ok- taip pat yra stiprinančioji dominacinė ir darybos procese ji taip pat visada gauna kirtį, t. y. būna kirčiuojama. Šiame poskyryje analizuojami vediniai visi kirčiuojami priešdėlyje, vadinasi, priešdėlis prisijungė prie pamatinio priesaginio žodžio, todėl visi šie vediniai laikomi priešdėlio vediniais. Pamatinių žodžių galūnės kalboje varijuoja. Analizuojant variantus paaiškėjo, kad vienais atvejais nagrinėjamo potipio būdvardžiai daromi iš pamatinio žodžio, turinčio galūnę -as (nors egzistuoja šio pamatinio žodžio variantas su galūne -us), pvz.: pódrungnas (drungnas – drungnus), o kiti atvirkščiai – daromi iš pamatinio žodžio, turinčio galūnę -us (nors egzistuoja šio pamatinio žodžio variantas su galūne -as, pvz.: pósūdrus (sūdrus – sūdras)). Visi vediniai pagal pamatinio žodžio galūnę suskirstyti į dvi grupes: vedinius iš -as galūnės varianto (c) ir vedinius iš -us galūnės varianto (d); analizuota, iš kokių vietovių šie žodžiai LKŽe užrašyti. Vietovės, kuriose užrašyti ir vediniai, ir jų pamatiniai žodžiai, tekste pabrauktos. (c) vediniai iš -as galūnės varianto: pódrungnas Plt (drungnas Alyt, Ds, Lkv, Up, Vb – drungnus An, Jnš, Ldk, Skdt); pórūgštas Als, Šts (rūgštas Bt, End, Imb, Jnšk, Krš, Lk, Lkv, Lz, Ms, Mžš, Nmč, Pgg, Pvn, Rdn, Šts, Šv, Užv, Vn – rūgštus Dgč, Er, Jnš, Krš, Lš, Mrj, Mžš, Ob, Pb, Rdm, Skp, Smn, Sut, Šauk, Vdžg); póšvkštas tik raštuose (švkštas Dov, Krs, Kv, Ms, Pmp, Prk, Rtr, Sb, Skrb, Slnt, Tlž, Vb, Žml – švkštus Alz, Jnšk, Jž, Klk, Km, Krj, Lnkv, Mžk, Pnd, Ps, Ob, On, Rmš, Rtr, Slč, Slm, Smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vgr, Žml). (d) vediniai iš -us galūnės varianto: pósūdrus Ds (sūdrus Ds, Grdm, Grg, Kl, Klp, Kv, Lkm, Lnk, Lš, Msn, Plng, Rtr, Slnt, Šv, Užp – sūdras Gmž, Lp, Vj); pósukrus Up (sukrus Azr, Dbk, Dl, Ds, Eiš, Er, Grd, Klp, Krkl, Krš, Krtv, Kur, Ln, Lž, Nmč, Plt, Prng, Rdm, Trg, Všv, Sut, Škn, Švnc, Lnkv, Užv, Vkš, Vvr – sukras Pst). Iš LKŽe iliustracinės medžiagos matyti, kad grupės (c) variantų galūnės -as vediniai užrašyti visose aukštaičių ir žemaičių patarmėse, o galūnės -us variantai būdingi tik aukštaičių tarmės rytų ir vakarų aukštaičių patarmių šnektoms. Kitos 12 Darbiniais sinonimais laikomi „tai pačiai darybos kategorijai priklausantys dariniai, turintys tą pačią šaknį.“ (Vaskelienė 2000: 75). 13 Vedinių priešdėliai ir priesagos pagal poveikį pamatiniams kamienams skirstomi į dominacinius stiprinančiuosius ir dominacinius silpninančiuosius. Dominaciniai stiprinantieji yra afiksai, kurie „sustiprina arba išlaiko stiprų pamatinį kamieną“ (Stundžia 1995: 9–10). 140 Acta Linguistica Lithuanica LXVIII Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba galūnių variantų grupės (d) galūnės –us vediniai fiksuojami aukštaičių ir žemaičių tarmėse, o galūnės –as variantai tik aukštaičių tarmės rytų ir pietų aukštaičių patarmėse. Du vediniai – pórūgštas ir pósūdrus — užrašyti tose pačiose vietovėse, kur užfiksuoti ir jų pamatiniai žodžiai. Dauguma potipio póbrangus būdvardžių yra padaryti iš dviskiemenių, keli iš daugiaskiemenių (išvestinių) būdvardžių, pvz.: pók alnotas (: kálnotas: kálnas), póvelniškas (: vélniškas: vélnias), póvyriškas (: výriškas: výras). 2.2. Darybos reikšmė Visi šiame poskyryje analizuojami vediniai žymi neapibrėžtą ypatybės kiekį, skiriasi tik tos ypatybės atspalvis. Potipio póbrangus bendroji darybos reikšmė nusakoma taip: ‘toks, kuris turi kažkiek pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės’. Analizuojant individualias darybos reikšmes žiūrėta, kaip LKŽe nusakoma vedinio leksinė reikšmė. Vienų vedinių reikšmė nusakoma prieveiksmiu truputį (truputį ‘bent kiek, šiek tiek’ (LKŽe)), kitų – prieveiksmiu gana (ganà ‘2. gerokai’ (LKŽe)). Remiantis individualiomis darybos reikšmėmis visi būdvardžiai suskirstyti į keletą grupių: į vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčius būdvardžius, šios grupės darybos reikšmė nusakoma ‘toks, kuris gana...’ ((a); 26 žodžiai); ir į mažiau nei vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčius būdvardžius, šios grupės darybos reikšmė nusakoma ‘toks, kuris truputį...’ ((b) 9 žodžiai). Yra vedinių, žyminčių kiek didesnį ypatybės kiekį ((c); 3 žodžiai). Priklausomai nuo konteksto du vediniai gali turėti dvi darybos reikšmes: vidutinį ypatybės kiekį ir kiek didesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu. Abi šios darybos reikšmės apibrėžiamos ‘toks, kuris gana...’ ir ‘toks, kuris kiek per...’ (d). (a) ‘toks, kuris gana...’: póbrangus Gd ‘žr. pobrangis’ = póbrangis ‘gana brangus, apybrangis’, pódailus Dr ‘gana dailus’, póilgas Lz ‘žr. poilgis 1’ = póilgis ‘1. apyilgis’, pódidelis Gršl, Vdk, Žlb ‘1. žr. podidis 1’ ‘2. žr. podidis 3’ ‘3. gana gausus’ = pódidis ‘1. gana didelis, apydidis, didokas’, pógeras Als ‘žr. pogeris’ = pógeris ‘1. apygeris, gana malonus, ne piktas’ ‘2. gana tinkamas, atsakantis, ne visai prastas’, pój aunus Lz ‘žr. 2 pojaunis 1’ = 2 pój aunis ‘1. gana jaunas, apyjaunis’, pók alnotas Lk ‘gana kalnuotas’, pókarštas Šts ‘žr. pokaŕštis’ = pókaŕštis ‘apykarštis’, pókaŕštokas Šts ‘gana karštas, temperamentingas, aistringas’, pópal aikis Užv ‘nelabai tikęs, menkokas, apypalaikis’, póretokas (tik raštuose) ‘poretis’, pókeistas KlvrŽ, Šts ‘žr. pokeistis’ = pókeistis ‘apykeistis’, póresvas Als = poresvis ‘žr. poretis 1’ = póretis ‘1. apyretis, netankus’, pórūgštas Als, LzP, Šts ‘žr. 2 porūgštis’ = 2 pórūgštis ‘rūgštokas’, pórūgštokas Lp ‘žr. 2 porūgštis’ = 2 pórūgštis ‘rūgštokas’, pósaldus Als ‘žr. posaldį’ = pósaldis ‘apysaldis’, pósiaurokas Lp ‘apysiauris, posiauris’, póskystokas Lp ‘gana skystas’, pósūdrus Ds ‘apystoris, storokas’, póstangus Als ‘gana storas, tvirtas’, póšilvas (tik raš Straipsniai / Articles 141 AURELIJA TAMULIONIENĖ tuose) ‘apyšil tis’, póšiltas Plt ‘žr. pošiltis’ = póšil tis ‘apyšil tis, šiltokas’, pótamsokas (tik raštuose) ‘apytamsis’, póvėsus Dr žr. 2 povėsis’ = 2 póvėsis ‘gana vėsus, vėsokas’, póvi-dutinis (tik raštuose) žr. pavidutinis’ = pavidutinis ‘vidutinokas’, póvyriškas (tik raštuose) ‘gana vyriškas’. (b) ‘toks, kuris truputį ...’: póbugštus (tik raštuose) ‘bailokas, bugštokas’, pód rungnas Plt ‘žr. podrungnis’ = pód rungnis ‘apydrungnis’, pók reivas Lp žr. pokreivis’ = pókreivis ‘apykreivis’, popilkas Nč žr. popilkis’ = póp ilkis ‘kiek pilkas, pilkokas, apypilkis’, póplikas Šts žr. poplikis 2’ = pópli-kis 2. grynokas, apyn uogis’, pósukrus Up ‘apysukris’, póšiltokas Lp ‘kiek šiltas, apyšiltis’, póšykštas (tik raštuose) žr. pošykštis 1’ = póšykštis ‘1. apyšykštis’, póvelniškas (tik raštuose) žr. povelniš’ = póvelnis ‘truputį velniškas’. (c) ‘toks, kuris kiek per...’: póankštokas Arm ‘žr. poankštis’ = póankštis ‘kiek per ankštas, apyankštis’, pómažokas Arm ‘žr. pomažis 1’ = pómažis ‘1. truputį per mažas, mažokas’, pótrumpokas Lp, Lš, Srj ‘kiek per trumpas’. (d) ‘toks, kuris gana...’ ir ‘toks, kuris kiek per...’: pódidis Als, Gd, Krž, Rs, Sdk, Vdk ‘1. gana didelis, apydidis, didokas’ ‘2. kiek per didelis’ ‘3. paaugęs, nebemažas’ ‘4. gana stiprus’, pódidokas Pgg, Rud = pódidis ‘1. gana didelis, apydidis, didokas’ ‘2. kiek per didelis’ ‘3. paaugęs, nebemažas’ ‘4. gana stiprus’. Kaip matyti, visi nagrinėjamo potipio vediniai žymi mažesnį arba didesnį ypatybės kiekį (retai atvejais turi dvi (mažesnio ir didesnio ypatybės kiekio) darybos reikšmes). Mažesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu, apibūdina dauguma būdvardžių (88 %), mažiau – žyminčių didesnį ypatybės kiekį (9 %) ir kelias darybos reikšmes turinčių žodžių (3 %). Tas mažesnis ypatybės kiekis gali būti skirtingas. Daugiausia rasta vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčių vedinių (62 %). Žyminčių mažiau nei vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekio reikšmę būdvardžių aptikta mažiau (26 %)¹⁴. 14 Dauguma mažesnį ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių (88 %) užrašyti šiaurės žemaičių patarmėje. Vidutinį ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai užrašyti šiaurės žemaičių patarmėje (49 %), pietų ir rytų aukštaičių patarmėse (po 9 %). Mažesnį nei vidutinės ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai fiksuojami šiaurės žemaičių, pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių patarmėse (po 7 %). Didesnį ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (9 %) LKŽe pateikiami tik iš aukštaičių tarmės, pietų aukštaičių patarmės (6 %), rytų aukštaičių patarmės (3 %). Dvi darybos reikšmes turintys vediniai (3 %) fiksuojami vakarų ir pietų aukštaičių patarmėse (po 1,5 %). Apibendrinant LKŽe fiksuojamą nagrinėjamų vedinių darybos reikšmių pasiskirstymą reikia pasakyti, kad mažesnio ypatybės kiekio reikšmė būdingesnė žemaičių tarmei; didesnio ypatybės kiekio reikšmė fiksuojama tik aukštaičių tarmės patarmėse. 142 Acta Linguistica Lithuanica LXVIII Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba 3. IŠVADOS Visi nagrinėjami būdvardžiai yra priešdėlio po- vediniai, išvesti iš būdvardžių (98 %), rečiau iš kitų kalbos dalių (2 %). Vediniai, sudaryti su dviem tos pačios reikšmės afiksais, yra priešdėlių vediniai. Prie pamatinio žodžio prisijungęs priešdėlis po- susilpnina pamatinio žodžio su priesaga -ok- pasakytą ypatybę. Nagrinėjami žodžiai priklauso tai pačiai darybos kategorijai, bendra kategorijos darybos reikšmė gali būti nusakoma taip: ‘toks, kuris žymi neapibrėžtą pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį’. Abiejų darybos potipių vediniai skiriami pagal ypatybės kiekio laipsnį į žyminčius kiek mažesnį ir į žyminčius kiek didesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu. Visiems vediniams būdinga žymėti mažesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu (91 %). Mažesnės ypatybės kiekis turi skirtingų atspalvių. Priešdėlio po- vedinių darybos reikšmių santykis pateikiamas 1 lentelėje. 1 L E N T E L Ė. Neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių priešdėlio po- vedinių darybos reikšmių santykis Tipas | Potipis | Mažesnis ypatybės kiekis | Didesnis ypatybės kiekis | Dvi darybos reikšmės | Vidutinis | Mažiau nei vidutinis | Artimas | PO- (214 žodžių) | pób rangis (174 žodžiai) | 70 % | 20 % | 2 % | 3 % | 5 % | pób rangus (40 žodžių) | 62 % | 26 % | – | 9 % | 3 % L I T E R A T Ū R A I R Š A L T I N I A I A m b r a š k a J u r g i s, Ž i u g ž d a J u o z a s 1946: Lietuvių kalbos gramatika 1. Stuttgart. A m b r a z a s S a u l i u s 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. A m b r a z a s S a u l i u s 2008: Lietuvių kalbos būdvardžių darybos tyrimai. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 99–127. A m b r a z a s S a u l i u s 2011: Būdvardžių darybos raida. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: elektroninis variantas, vyr. red. Stasys Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Antrasis pataisytas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. Straipsniai / Articles 143 AURELIJA TAMULIONIENĖ Gaivenis Kazimieras, Keinys Stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. Kaunas: Šviesa. Gudavičius Aloyzas 1994: Leksinė semantika (Vienetai. Ryšiai. Struktūros). Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas. Jakaitienė Evalda, Laigonaitė Adelė, Paulauskienė Aldona 1976: Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius: Mokslas. LKA I – Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika. Ats. red. Kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. LKG I – Lietuvių kalbos gramatika 1. Vilnius: Mintis, 1965. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt. Miliūnaitė Rita 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Otrębski Jan 1956: Gramatyka języka litewskiego 3. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe. Paulauskienė Aldona 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža. Kaunas: Šviesa. Paulauskienė Aldona 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. Kaunas: Technologija. Pikčilingis Juozas 1988: Sinonimika. Kalbos figūros: fakultatyvinis kursas XI klasei. Kaunas: Šviesa. Skardžius Pranas 1934: Lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių kalbos institutas. Stundžia Bonifacas 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema. Vilnius: Petro ofsetas. Tamulionienė Aurelija 2010: Ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paaukštys tipo). – Acta Linguistica Lithuanica 62–63, 82–96. Tamulionienė Aurelija 2011: Retas nepilną ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių darybos tipas: PĀJUODIS ir PASAŪSIS. – Lietuvių kalba. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php?id=181. Urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija. Antrasis leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valeckienė Adelė 1961: Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos būdvardžių laipsniai ir jų reikšmės. – Lietuvių kalbotyros klausimai 4, 49. Vaskelienė Jolanta 2000: Darybiniai sinonimai. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Župerka Kazimieras 1997: Stilistika: mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių universitetas. 144 Acta Linguistica Lithuanica LXVIII Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio po- vedinių daryba Adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity: formation of derivatives with the suffix po- SUMMARY The article analyses the formation of adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, i.e. the derivatives with the suffix po-. The research object is the adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, which are listed in the academic electronic „Dictionary of the Lithuanian Language“ (LKŽ). The article groups the overall material by formation types and sub-types. Individual parts of the article specify the base words from which the adjectives under analysis are formed and analyse the derivational meaning of each of them. Įteikta 2013 m. kovo 15 d. AURELIJA TAMULIONIENĖ Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 145