Neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio „po-“ vedinių daryba

126 acta Linguistica Lithuanica LXVIII esMiniai ŽodŽiai: pamatinis žodis, darybos reikšmė, neapibrėžtas ypatybės kiekis, priešdėlių vediniai, būdvardžių daryba. keywords: base word, derivational meaning, indefinite amount of peculiarity, prefix derivatives, formation of adjectives. aureLija taMuLionienė Mykolo romerio universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija, morfologija. neaPibrėŽtĄ yPatybės kiekĮ ŽyMintys bŪdVardŽiai: PrieŠdėLio POVediniŲ daryba adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity: formation of derivatives with the suffix poanotacija straipsnyje analizuojama neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, t. y. priešdėlio povedinių, daryba. darbo objektas yra neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, pateikti akademiniame elektroniniame Lietuvių kalbos žodyne (LkŽe). straipsnyje visa medžiaga grupuojama pagal darybos tipus ir potipius. atskirose straipsnio dalyse rašoma, iš kokių pamatinių žodžių yra padaryti nagrinėjami būdvardžiai, analizuojama kiekvieno jų darybos reikšmė. annotation the article analyses the formation of adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, i.e. the derivatives with the suffix po-. the research object is the adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, which are listed in the academic electronic „dictionary of the Lithuanian Language“ (LkŽ). the article groups the overall material by formation types and sub-types. individual parts of the article specify the base words from which the adjectives under analysis are formed and analyse the derivational meaning of each of them. neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio povedinių daryba 127straipsniai / articles ĮVadas neapibrėžtas, paprastai ne visas, ypatybės kiekis lietuvių kalboje nusakomas pridedant įvairius priešdėlius ir priesagas (pvz.: apýdailis, baltókas, pógražis, pagražùs, pãgražokas, žasvas ir pan.). straipsnyje analizuojama neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių, tiksliau priešdėlio povedinių, esančių akademinio Lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (toliau – LkŽe) daryba. apibrėžtu ypatybės kiekiu straipsnyje laikoma pamatinio žodžio reikšmė. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne veiksmažodžio apibrėžti antra reikšmė pateikiama tokia: „parodyti dalyko ar reiškinio ribas“. neapibrėžtas kiekis įprastas gramatikoje, kai kalbama apie subjekto ar objekto visumos ir dalies (neapibrėžto kiekio) raišką. kai objekto kiekis būna nežinomas arba nesvarbus, vadinasi, neapibrėžtas, vartojamas neapibrėžto kiekio kilmininkas. straipsnyje terminas neapibrėžtas vartojamas tik ypatybės kiekio neapibrėžtumui nusakyti; apie kitas su apibrėžtumu / neapibrėžtumu susijusias būdvardžiams būdingas kategorijas (semantines ar gramatines, pavyzdžiui, su apibrėžtumu siejamas būdvardžių įvardžiuotines formas (žr. dLkg 1996: 174–177)) čia nekalbama1 . apie nagrinėjamus nepibrėžtą ypatybės kiekį žyminčius būdvardžius lingvistinėje literatūroje rašyta labai mažai; iki šiol atskirai jie visai nenagrinėti (žr. tamulionienė 2010, 2011)2. straipsnyje analizuojami būdvardžiai yra tik dalis visų tai pačiai darybos kategorijai priklausančių vedinių. tokie būdvardžiai lietuvių kalboje sudaromi ir su kitais darybos afiksais. su priešdėliais: ap- (apdailỹs : dailùs), apy- (apýdailis : dailùs), apie- (apetirščias : tištas), ato- (atóretis : rẽtas), pa- (pagra žùs : gražùs), pra- (pražãlias : žãlias), pri- (pršlubas : šlùbas), prie- (prežalias : žãlias), pro- (próskersas : 2 skesas), są- (spilkas : plkas), priesagomis: -okas (gražókas: gražùs), -svas (žasvas : žãlias), -vas (pašvas : 2 pálšas), -avotas (×paikavótas : pakas), su keliais darybos afiksais: priešdėliu prieir priesaga -(i)okas (prekurčiokas : kučias), priešdėliu prair priesaga -ilis (prašivilis : šrvas), priešdėliu pair priesaga -otas (pagirtótas : grtas) ir kt. 1 neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių apibrėžimai įvairuoja. Šie žodžiai vadinami sutvirtinamojo laipsnio būdvardžiais (skardžius 1934: 134), artimybinę reikšmę žyminčiais būdvardžiais (skardžius 1934: 456), panašumo reikšmę turinčiais būdvardžiais (otrębski 1956: 332–336), ypatybės stiprinimo bei kiekio būdvardžiais (dLkg 1996: 191–238), deminutyvais (artima deminutyvams darybos reikšmė) (ambrazas 2011: 56) ir t. t. 2 bendrinės kalbos būdvardžių darybą išsamiai aprašė adelė Valeckienė (dLkg 1996: 191–238). čia jau būdvardžiai klasifikuojami ne pagal darybos afiksus, kaip buvo daroma iki šiol (Prano skardžiaus, janio otrębskio ir kt.), bet pagal darybos reikšmes. kalbininkė išskyrė 6 išvestinių būdvardžių kategorijas: 1) ypatybės stiprinimo bei kiekio būdvardžiai; 2) vidinės ypatybės būdvardžiai; 3) išorinės ypatybės būdvardžiai; 4) panašios bei būdingos ypatybės būdvardžiai; 5) išskiriamieji rūšiniai būdvardžiai; 6) rezultatinės ypatybės būdvardžiai (žr. dLkg 1996: 191–238; Lkg i: 550−601). būdvardžių darybos istorija nuo seniausių laikų iki dabarties išnagrinėta sauliaus ambrazo (ambrazas 2008: 2011). 128 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII PrieŠdėLio POVediniai LkŽe iš viso rasta 214 priešdėlio povedinių, žyminčių neapibrėžtą ypatybės kiekį. Visi priešdėlio povediniai, nagrinėjami šiame straipsnyje, priklauso tam pačiam darybos tipui3. Visi nagrinėjami žodžiai yra dariniai, kurie tiek formaliai, tiek semantiškai remiasi pamatiniu žodžiu. kiekvienas darinys yra „dvinaris – turi darybos pamatą ir formantą“ (urbutis 2009: 212). darinys žymi tam tikrą dalyką ar reiškinį ne tiesiogiai, o per tarpininką, kitą tos kalbos žodį ar kelis žodžius. tas tarpininkas yra pamatinis žodis (ambrazas 1993: 8). nustačius pamatinį žodį ir darybos priemonę, toliau straipsnyje analizuojama darybos reikšmė. tai „reikšmė, išeinanti iš žodžio darybos formos, kitaip sakant – iš darinio struktūrinių sandų bei jų santykio“ (urbutis 2009: 173). kitų kalbininkų ji vadinama struktūrine darinio reikšme (Paulauskienė 2006: 22). apibūdindamas darybos reikšmės sąvoką aloyzas gudavičius ją laiko „leksinės reikšmės sudedamąja dalimi, tam tikra jos modifikacija, papildymu“ (gudavičius 1994: 11). skiriama individuali, atskiram dariniui būdinga darybos reikšmė, ir grupinė, būdinga visai darinių grupei. straipsnyje, remiantis žodžio semantine struktūra, o tiksliau – pamatinio žodžio leksinės reikšmės ir darybos formanto santykiu, nustatomos individualios kiekvieno vedinio darybos reikšmės ir bendra potipio ir tipo darybos reikšmė, nes darybos reikšmę „turi ne tik atskiri vediniai, bet ir jų grupės bei klasės − darybos tipai ir kategorijos. darybos kategorija yra vedinių klasė, turinti bendrą darybos reikšmę ir specifinių darybos afiksų“ (ambrazas 1993: 10; plg. urbutis 2009: 329). Pagal tai, ar prisijungęs prie pamatinio žodžio priešdėlis pokeičia pamatinio žodžio galūnę, ar ne, skiriami du darybos potipiai: póbrangis (: brangùs) ir póbrangus (: brangùs). remiantis LkŽe medžiaga, šio straipsnio pirmojoje dalyje analizuojama 166 potipio póbrangis būdvardžių vedinių, 7 tam pačiam potipiui priskiriamų daiktavardžių ir vieno dalyvio vedinio daryba ir darybos reikšmės. antrojoje straipsnio dalyje tais pačiais aspektais aprašomi 40 potipio póbrangus būdvardžių vedinių. 1 . Potipis póbrangis (: brangùs) 1 .1 . Pamatiniai žodžiai LkŽe rasti 174 neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai, priklausantys šiam potipiui, kurio skiriamoji ypatybė − priešdėlio popridėjimas prie žodžio eina kartu su galūnės keitimu. Pamatinio žodžio galūnė keičiama į -is, pvz.: póbaltis (: báltas), póvėlis (: vėlùs), vieno žodžio į -ys, pvz.: pobrauzgỹs (: bráuzga). 3 Žodžių darybos tipas apima „tris pagrindinius darybos požymius: 1) darybos reikšmę [...] 2) pamatinio žodžio (darybos pamato) leksinį gramatinį pobūdį ir 3) darybos formantą“ (urbutis 2009: 293–294). neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio povedinių daryba 129straipsniai / articles Visus šiame poskyryje nagrinėjamus būdvardžius pagal pamatinio žodžio kalbos dalį galima suskirstyti į būdvardžių, daiktavardžių ir dalyvių vedinius. Pagal pamatinio žodžio galūnę būdvardžių vedinius (166 žodžiai) galima suskirstyti į dvi grupes: -(i)as galūnę turinčius pamatinius žodžius ((a); 95 žodžiai) ir būdvardžius, kurių pamatiniai žodžiai baigiasi galūne -us ((b); 71 žodis). (a) -(i)as galūnės vediniai: póankštis (: añkštas), 2 póaukštis (: 2 áukštas), póbaltis (: báltas), póbasis (: bãsas), póbėris (: bras), póblogis (: blõgas), póbukis (: 3 bùkas), pódidokis (: didókas)4, pódievo tis (: dievótas), pódykis (: 1 dỹkas), pódrėgnis (: drgnas), pódrungnis (: druñgnas), pódrūtis (: drtas), pógeltis (: 3 getas), pógeltonis (: geltónas), pógeris (: 1 gẽras), pó gied ris (: giẽdras), póglioris (: glióras), pógreitis (: gretas), pógrynis (: grýnas), póilgis (: 1 lgas), 2 pójaunis (: 1 jáunas), pójuodis (: júodas), pókarštis (: kárštas), pókeistis (: kestas), pókietis (: ketas), póklienis (: klenas), pókreivis (: krevas), ×pókūdis (: ×k das), pókurčis (: kučias), pókurtis (: kučias), pókvailis (: kvalas), pólaibis (: láibas), 2 pólaisvis (: las vas), pólengvis (: leñgvas), ×pólentis (: ×leñtas), pólėdnus (: ldnas), pó lėtis (: ltas), pó liesis (: lesas), póliūdnis (: lidnas), pómažis (: 1 mãžas), pómėlynis (: m lynas), pómenkis (: meñkas), póminkštis (: mnkštas), pómitris (: mtras), pónaujis (: naũjas), pónedoris (: nedõras), pónėkis (: 3 nkas), pópaikšis (: pakšas), pópalaidis (: paláidas), pópiktis (: 1 pk tas), pópilkis (: plkas), pópilnis (: 1 plnas), póplikis (: plkas), pópliuškis (: pliùškas), póplonis (: 2 plónas), póprastis (: prãstas), 2 pórainis (: 2 ráinas), póraišis (: ráišas), póraudis (: raũdas), póraudonis (: 1 raudónas), póresvis (: rẽsvas), póretis (: rẽtas), pórudis (: rùdas), 2 pó sau sis (: 2 saũsas), pósenis (: sẽnas), pósiauris (: 1 siaũras), pósilpnis (: sipnas), pó skys tis (: skýstas), póskriauznis (: skriaũznas), ×póskrumnis (: ×skrunas), póstipris (: stpras), póstoris (: stóras), póstriukis (: 2 striùkas), pósveikis (: 1 svekas), póšaltis (: šáltas), póšiltis (: 2 šitas), póširmis (: šrmas), póšiurkštis (: šiukštas), póšlapis (: šlãpias), póšveplis (: švẽplas), pótekinis (: 1 tẽkinas), 2 pótyris (: týras), pótirštis (: tištas), pótrumpis (: 2 trupas), pótuštis (: tùščias), pótvirtis (: tvrtas), póvienodis (: vienódas), póvilgšnis (: vlgšnas), póžalis (: žãlias), 2 póžemis (: žẽmas), póžydris (: žýd ras), póžilis (: 1 žlas), póžioplis (: žiõplas), póžvairis (: žvaras). (b) -us galūnės vediniai: póankstis (: ankstùs), póaštris (: aštrùs), póbaisis (: baisùs), póbaugis (: baugùs), póbjauris (: bjaurùs), póbrangis (: brangùs), póbudris (: budrùs), pódukslis (: dukslùs), 2 pógarsis (: garsùs), pógausis (: gausùs), pógilis (: gilùs), pógražis (: gražùs), póįvairis (: įvairùs), pókartis (: kartùs), pókimis (: kimùs), póklaikis (: klaikùs), 2 pólaiškis (: laiškùs), pólaukstis (: laukstùs), 2 pólygis (: 1 lýgus), pólomis (: lomùs), pómaršis (: maršùs), pómulkis (: 5 mùl kus), pónašis (: našùs), pópigis (: pigùs), póplatis (: platùs), póplepis (: plepùs), pó plokštis (: plokštùs), pópuikis (: puikùs), pórambis (: rambùs), póramis (: ramùs), 2 pórūgš tis (: rūgštùs), pórupis (: rupùs), pórūstis (: rūstùs), pósaldis (: saldùs), póskaudis 4 dėl vedinio pódidokis pamatinio žodžio nustatymo plačiau žr. poskyrį 2.1. 130 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII (: skau dùs), ×póskūpis (: ×skūpùs), 2 póslėnis (: slėnùs), póslidis (: slidùs), 2 póslydis (: sly dùs / slidùs), pósmagis (: smagùs), pósmailis (: smailùs), pósmulkis (: smùlkus), 2 pó snūdis (: snūdùs), pósraunis (: sraunùs), póstambis (: stambùs), póstatis (: statùs), pósunkis (: sunkùs), pósūris (: sūrùs), póšykštis (: šykštùs), póšiurpis (: šiurpùs), póšvie sis (: šviesùs), pótaikis (: taikùs), pótampris (: tamprùs), pótamsis (: tamsùs), pótankis (: 2 tánkus), póteisis (: teisùs), 2 pótykis (: tykùs), 2 pótylis (: tylùs), 2 pótingis (: tingùs), pótižis (: tižùs), 2 pótolis (: tolùs), pótrankis (: trankùs), 2 pótroškis (: troškùs), póūmis (: ūmùs), 2 póveikis (: véikus), póvėlis (: vėlùs), póvėsis (: vėsùs), póverksnis (: verksnùs), póverksmis (: verksnùs), 2 póžiaudris (: žiaudrùs), póžvalis (: žvalùs). Pagal pamatinio žodžio galūnę daiktavardžių vedinius (7 žodžiai) galima suskirstyti į tris grupes: į padarytus iš galūnės -a turinčių daiktavardžių ((c); 3 žodžiai), padarytus iš galūnę -as turinčių daiktavardžių ((d); 3 žodžiai) ir padarytus iš galūnę -ys turinčių daiktavardžių ((e); 1 žodis). (c) pobrauzgỹs (: bráuzga), póraganis (: rãgana), pótumpis (: 2 tùmpa). (d) pómukšis (: mùkšas), póvargšis (: vagšas), póvilkis (: vikas). (e) pótinginis (: 2 tinginỹs). atskirai reiktų aptarti kelių daiktavardžių vedinių pamatinių žodžių nustatymą. atrodytų, kad galimi du šių vedinių pamatiniai žodžiai, pavyzdžiui: vedinys póraganis gali būti padarytas iš daiktavardžių rãgana arba ragãnius, póvargšis iš vagšas arba vagšis, póvilkis iš vikas arba vlkė, pótumpis iš tùmpa arba tùmpis. išanalizavus vedinių ir galimų pamatinių žodžių reikšmes, paaiškėjo, iš kurio žodžio vedinys išvestas, pvz.: póraganis ʽkiek raganiškasʼ, rãganiškas ʽbūdingas, priklausantis raganaiʼ (ne ʽ...ar raganiuiʼ). taigi akivaizdu, kad daryba remiasi įprastesniu žodžiu (ragãnius pats yra padarytas iš žodžio rãgana ir turi papildomą semą – ʽvyrasʼ, kuri visai nesvarbi, darant būdvardį póraganis). taip pat būtų galima aiškinti ir kitų vedinių pamatinių žodžių pasirinkimą. galima teigti, kad pamatiniais žodžiais laikytini darybiškai paprastesni žodžiai: ragana, tumpa, vargšas, vilkas . kito abejotino galimo pamatinio žodžio pasirinkimui padėjo LkŽe fiksuojamo vartojimo arealo nustatymas. Vedinys pótinginis, LkŽe užfiksuotas radviliškio ir kelmės rajonuose, galėtų būti išvestas iš būdvardžio tinginus5 ar daiktavardžio tinginỹs. Pirmasis yra užrašytas iš Molėtų ir utenos rajonų, o antrasis fiksuojamas visoje Lietuvoje. Žodžio vartojimo dažnumas leidžia daryti prielaidą, kad vedinys pótinginis yra išvestas iš daiktavardžio tinginỹs . rastas vienas veikiamosios rūšies būtojo kartinio laiko dalyvio vedinys (f), padarytas iš vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko linksnio trumpesniojo kamieno varianto (kituose linksniuose jis papildomai praplėstas priesaga -us-). (f) pópasiutis (: pasiùtęs). 5 LkŽe nesukirčiuotas. neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio povedinių daryba 131straipsniai / articles nagrinėjamojo potipio vediniai tarmėse varijuoja6. jiems būdingas fonetinis (1 atvejis) ir morfologinis varijavimas (8 atvejai). Vienas fonetinio varijavimo pavyzdys, šaknyje turintis balsių i ir y skirtybių (g), perimtų iš atitinkamų pamatinio žodžio variantų, pvz.: slydùs ʽžr. slid󰅧sʼ = slidùs. kitam pavyzdžiui būdingas morfologinės kilmės priebalsių n ir m varijavimas (h), atsiradęs dėl to, kad būdvardžio vedinys póverksnis (: verksnùs) bus patyręs daiktavardžio veksmas antrinį (analoginį) poveikį, dėl kurio atsirado forma póverksmis ʽžr. poverksnisʼ. abiejų būdvardžių reikšmės LkŽe nesiskiria: aiškinant vedinį póverksmis nurodoma į vedinį póverksnis . daugiausia rasta tą pačią leksinę reikšmę turinčių, bet skirtingai kirčiuojamų galūnių -is ir -ys galūnių variantų ((i); 7 atvejai). (g) póslidis (: slidùs) ėr. − 2 póslydis (: slydùs . žr. slidùs) užv. (h) póverksnis (: verksnùs) jnšk, Ps − póverksmis (: verksnùs) srv. (i) pójuodis gd, slm − pojuodỹs jn; 2 pósausis erž, ėr, grš, ktk, slm, srv, Vn, Žr − posausỹs Žr; ×póskūpis ds − poskūpỹs Šll; póstoris ėr, rs, sb, sld, trs − postorỹs grg; pósūris dr, j, rm, sb − posūrỹs kv, jn; póšviesis bŽ506, rm − pošviesỹs tl; pótumpis M.unt − potumpỹs Tv7 . 6 Kalbotyros terminų žodyne variantu vadinama „to paties kalbos vieneto skirtybė. [...] variantai paprastai turi tapačią funkciją ir skiriasi tik išraiška, dėl to neretai sakoma, kad tai esančios skirtingos to paties atskiro kalbos vieneto realizacijos“ (gaivenis, keinys 1990: 225). tokiai variantų sampratai pritaria ir kazimieras Župerka. jis išskiria tris variantų rūšis: fonetinius, darybinius, akcentinius. Žodžio variantai (ypač fonetiniai ir darybiniai) yra artimi bendrašakniams leksiniams bei darybiniams sinonimams, tačiau dauguma skiriasi stilistiniais atspalviais bei vartojimo sferomis. taigi variantai yra būdingi visiems kalbos lygmenims (Župerka 1997: 28). kalbininkas juozas Pikčilingis (1988: 46) variantu vadina „to paties žodžio, formos ar sintaksinės konstrukcijos kitą pavidalą.“ rita Miliūnaitė monografijoje „dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai“ skiria keturis atraminius varijavimo klasifikacijos taškus: leksinį, gramatinį, garsinį ir grafinį varijavimą (Miliūnaitė 2009: 164–177). rašydama apie darybinius sinonimus jolanta Vaskelienė nurodo, kad „žodžio variantai – tai jo atmainos, besiskiriančios neesminiais fonetiniais, morfologiniais požymiais, kurie nekeičia reikšmės“ (2000: 13). 7 grupės (i) variantų vartojimo arealas remiantis LkŽe iliustracine medžiaga rodo, kad -is galūnės vediniai daugiausia žodyne užrašyti iš aukštaičių (rytų ir vakarų) ir žemaičių (pietų ir šiaurės) tarmių. Šie būdvardžiai fiksuojami Panevėžio r. ėriškyje − 2 pósausis, póstoris, ramygaloje − pósūris, póšviesis; kėdainių r. surviliškyje 2 pósausis, truskavoje − póstoris; kupiškio r. salamiestyje − pójuodis, subačiuje − pósūris, póstoris; utenos r. kuktiškėse − 2 pósausis, saldutiškyje − póstoris; telšių r. Žarėnuose − 2 pósausis, gadūnave − pójuodis; jurbarko r. eržvilke − 2 pósausis; kretingos r. darbėnuose − pósūris; raseiniuose − póstoris; Šakių r. griškabūdyje − 2 pósausis; Šilutės r. Vainute − 2 pósausis; Zarasų r. dusetose − ×póskūpis. galūnės -is vediniai fiksuojami ir a. juškos (pósūris), j. barono (póšviesis), M. untulio (pótumpis). galūnės -ys vediniai LkŽe fiksuojami tik žemaičių tarmės pietų ir šiaurės patarmėse. tokių vedinių LkŽe užrašyta telšių r.: telšiuose pošviesỹs, Varniuose pobrauzgỹs, Žarėnuose posausỹs; Šilalės r.: Šilalėje poskūpỹs, kvėdarnoje posūrỹs; klaipėdos r. gargžduose postorỹs; Plungės r. tveruose potumpỹs. du šios galūnės vediniai pojuodỹs ir posūrỹs LkŽe užrašyti iš kazimiero jauniaus raštų. LkŽe pateikta medžiaga nerodo tikrojo vedinių paplitimo ploto. Žodyne žodis gali būti neužfiksuotas, bet tai nereiškia, kad jis tame plote ir nevartojamas, todėl straipsnyje analizuojamą geografinį vedinių paplitimą reikėtų vertinti kaip apytikslį. straipsnyje prie vedinių nurodomos vietovės, kurio- 132 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII ne tik vediniai, bet ir jų pamatiniai žodžiai varijuoja. daugiausia rasta morfologinių variantų (34 atvejai), pamatiniams žodžiams beveik nebūdingas fonetinis varijavimas (1 atvejis). analizuojant morfologinius variantus paaiškėjo, kad vienais atvejais nagrinėjamojo potipio būdvardžiai daromi iš pamatinio žodžio, turinčio galūnę -us (nors egzistuoja ir variantas su galūne -as), pvz.: póbjauris: bjaurùs (2 bjaũras), kitais atejais atvirkščiai – būdvardžiai daromi iš pamatinio žodžio, turinčio galūnę -as (nors egzistuoja ir variantas su galūne -us), pvz.: pólaibis: láibas (laibus). aprašant pamatinių žodžių variantus analizuotas šių žodžių vartojimo arealas remiantis tik LkŽe duomenimis. nustatyti, iš kurio žodžio varianto yra išvestas pamatinis žodis, dažnai nėra paprasta. Pamatiniu žodžiu laikomas žodis, kurio geografinis paplitimas artimas vedinio geografiniam paplitimui. yra žodžių, kurių abu variantai fiksuojami tose pačiose tarmėse, kaip ir jų vediniai; tokiu atveju žiūrima, kuris pamatininis žodis užfiksuotas geografiškai arčiau tos vietos, kur užrašytas vedinys. jeigu vedinys fiksuojamas tik tarmėse, o jo vienas iš variantų yra tik raštuose, tai didesnė tikimybė, kad tas vedinys išvestas iš tarmėse vartojamo varianto. Pasitaiko atvejų, kai vedinys užrašytas tik iš rašytinių šaltinių, o jo variantai fiksuojami iš tarmių. tada žiūrima, iš kokių rašytinių šaltinių žodis užrašytas, t. y., kas yra autorius, iš kur jis kilęs. remiantis šiais kriterijais skiriami vediniai iš galūnės -as varianto ((j); 18 atvejų), vediniai iš galūnės -us varianto ((k); 16 atvejų). Vietovės, kuriose užrašyti ir vediniai, ir jų pamatiniai žodžiai, tekste pabrauktos. (g) vediniai iš -as galūnės varianto: póankštis skr (añkštas arm, dkš, yl − 1 ankštùs rm); pódrėgnis rm (drgnas dkš, kv, Plt, rdm, slnt – drėgnùs Vvr); pódrungnis Všk (druñgnas alvt, ds, Lkv, up, Vb – drungnùs Ldk, skdt); pókurtis krs (kučias arm, brt, dkš, drsk, ds, dv, jrb, grz, kt, Lbv, Ml, Mrj, Plv, Pmp, Pnd, rod, sln, Šr, Žln − 2 kutas yl, kv, rsn − kurtùs (tik raštuose)); pólaibis sb (láibas ad, aps, asv, brs, ds, kbr, ktk, Pc, Pn, Prng, sb, skr, smn, Šd – laibus (tik raštuose)); pólaisvis Vdžg (lasvas als, btr, klvr, Plk – laisvus (tik raštuose)); pólengvis erž (leñgvas alk, brb, dkš, ds, gs, jnš, jnšk, kal, Ml, Mrj, Mžk, Pc, Plt, Plv, Prng, Ps, Pš, rm, sdk, Šts, Vb, Vlk, Zt – lengvùs ad, brs brž, ėr, jnš, krg, krš, nmk, Pkl, Plm, rd, rdn, sg, Vdžg); pólentis kb, sb (×leñtas ad, an, dl, ktk, Ldk, Pnmr, svn, Švnč, tr, Vb − ×lentùs bsg, Pc, rm, Šmn); pómitris Šts (mtras krok, snt, Vlkv − mitrùs ds, grž, krg, Vlk, Lp, Mrs, Mrj, Mžk, Prn, sd, skd, Škn); póskriauznis trgn (skriaũznas klt, ktk, Lkm, Mlt, Plš, sld, Švnč, trgn – skriauznùs (tik raštuose)); póskrumnis nmk (×skrunas jrb, Vl, Vv − ×skrumnùs brs, jdr, krs, Mžk, skd, slnt, Šv, Vkš); póstipris ktk, sld, Všv (stpras adm, alks, aln, antr, antz, bt, dgč, dgl, dgp, dkk, ds, ėr, imb, grd, jd, jrb, km, kp, krns, krs, krš, ktk, kzr, se jie fiksuojami LkŽe. Vietovių sutrumpinimai atitinka LkŽe teikiamus sutrumpinimus. aprašant tarmes remiamasi alekso girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus tarmių klasifikacija Lietuvių kalbos atlase (Lka i; žml. nr.1). neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio povedinių daryba 133straipsniai / articles Lel, Lkv, Ln, Lpl, Mlt, Mžš, Pb, Pnd, Pnm, Ps, rdn, sb, sdk, slk, skdt, slm, sml, snt, sug, strn, trgn, tršk, Vl, Vn, Vžns, Žl, Žln − stiprùs antr, aps, bsg, btrm, dbč, dgp, dkk, dkš, ds, dv, yl, ėr, jdr, jrb, jz, gd, gršl, grz, kal, kb, klt, krč, krkl, krš, krž, kzr, kž, Lnkv, Lz, Lž, Ml, Mlk, Mšg, Mšk, nč, nt, ob, Pkr, Plng, Plšk, Plt, Pn, Pst, rm, rod, rsn, sk, skrb, slnt, str, Švnč, upn, upt, ut, tl, trk, trs, Vdk, Vrn, Vvr, Žeml, Žl, Žsl, Pgg); póšiurkštis ds, rm (3 šiukštas ds, dv, kvr, Ml − šiurkštùs aln, eiš, ėr, kai, kb, klt, klvr, krs, Pls, Pmp, PnmŽ, Prng, Pt, sk, skrb, slm, Vdn, Vdžg – šiukščias Psn); póšveplis rm (švẽplas alz, bgt, dkš, drsk, ds, dsn, gdr, jnk, krn, Lkm – šveplùs (tik raštuose)); pótyris (tik raštuose) (týras akm, brž, bs, dgp, gršl, Plng, Prn, sln – tyrùs grd, gdr, Pč, Pl, smn, svn, sz); pótuštis (tik raštuose) (tùščias al, bsg, čk, drsk, eiš, yl, gršl, grv, jnšM, jrb, Lš, klm, klt, klvk, km, kpč, krš, kv, Mšk, Mrj, nv, Pč, Pln, Plv, Pv, rdn, rod, skdv, skr, smn, srj, Škt, Šll, Šmk, tl, trg, trk, Vdk, Vlkv, Všr, Žgč, Žl – tùštas krg); póvilgšnis krkl (vlgšnas Lkv, Plt, slnt, Vkš – vlgšnus gd, grg, kl, kv, Žr); póžvairis ėr (žvaras brž, btrm, dglš, dkš, drsk, ds, grv, jrb, jsv, kli, klp, klt, Lkš, Lp, ob, Pl, Pls, Plšk, Prng, rmš, skp, slk, smln, svn, Šd, Šlvn, trak, trg, Vlk, Vv, Žl – žvairùs jnš, kair, kpč, Lnkv, Lp, Lš, Pšl, rk, sur). (h) vediniai iš -us galūnės varianto: póankstis slm (añkstas dglš, dkš, ds, grž, Prng, skr – ankstùs ig, klp, Lnkv, Pls); póbjauris rm (bjaurùs alk, dkš, ėr, grg, gs, Lkš, Lž, Mrj, Pn, rm, sdk, Vv − 2 bjaũras bjaũras Lkm, Ppr, slk, Vln); póbudris jd (budrùs btg, dkš, dov, kp, nmn, skr, Švnč, Zp – budras (tik raštuose)); pódukslis Pnd (dukslùs apt, bsg, čk, Lnkv, Pg, Ps, Psn, rk, slm, užp, Vb, Zr, Žg – dùkslas (tik raštuose)); pólomis jd (lomùs Pš, Šl, Vb − 4 lõmas Paį); póplokštis (tik raštuose) (plokštùs (tik raštuose) − 3 plókštas kv – plókščias Šlč, Šts); 2 pórūgštis upt (rūgštùs dgč, ėr, jnš, krš, Lš, Mrj, Mžš, ob, Pb, rdm, skp, smn, Šauk, Vdžg – rgštas bt, end, imb, jnšk, krš, Lk, Lkv, Lz, Ms, Mžš, nmč, Pgg, Pvn, rdn, Šts, Šv, užv, Vn); ×póskūpis ds, Šll (×skūpùs akm, an, brt, grk, jrb, jž, kp, klk, krsn, krš, kt, kv, Mrs, ob, Pnd, Ppl, Pšl, Šl, ut, trgn, Vj, Vs, Žg, Žml − ×skūpas als, arm, erž, gr, grg, Pls, sd, slnt, tl, Žr); 2 póslėnis rm (slėnùs brž, ds, krs, krš, Ln, Mžš, rd, sdb, Vlž − 2 slnas rd); pósmailis (tik raštuose; užrašytas j. elisono raštuose, kuris kilęs iš kupiškio r.) (smailùs akm, als, eig, yl, jnš, jrb, kal, klp, krš, nv, Ms, Plš, Plt, rd, rdn, sd, skdv, slnt, Šv, tl, trk, Vdžg, Vrn, Všv, Žln – smalas dbk, ds, Lp, Lt, Mrk, Ppr, rmš); pósūris dr, kv, sb (sūrùs db, dr, grv, grž, klt, ktk, Lt, Pšl, rmč, Šl, ut, Žg – sras dglš, end, erž, grd, gršl, Lkv, Pj, rdn, Šv, Vn); póšykštis ds, slm (šykštùs alz ,jnšk, jž, klk, km, kri, Lnkv, Mžk, ob, on, Pnd, Ps, rmš, slč, slm, smn, Šd, Škn, Vad, Vb, Vgr, Žml – šýkštas dov, jn, krs, kv, Ms, Pmp, Prk, sb, skrb, slnt, tlž, Vb, Žml); pótampris Vdžg (tamprùs jrb, jnš, grd, kl, krp, Ms, Pln, Plv, Ppr, skdv, skr, sl, Šmk, Varn, Všv, Vd, Vdk, Vdžg – tapras (tik raštuose)); 2 pótykis slm, trgn (tykùs ad, an, dglš, drsk, dv, igl, yl, Lb, klt, kp, kpr, Lnk, Lš, Mlk, Mrj, Mžš, nm, Pč, Prng, Pv, rk, slm, sln, smal, srj, sug, stak, svn, Švnč, užp, trg, trgn, tv, Vrn, Vs, Žln – 134 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII tỹkas dg, dv, grdm, klp, krg, Mrj, Plng, Prk, Pst, rg, rod, rsn, sd, Šv, tlž, Vlk, Vrnv); póvėlis užv (vėlùs dkš, erž, jz, ob, Zp − 2 vlas klt, Pb, rtn, slm, smal, Vgr); 2 póvėsis (tik raštuose) (vėsùs dg, dkk, drsk, eig, end, grk, klt, krš, Lp, Lš, Ml, Mlk, Mš, nm, Plv, Prn, Pšš, rdn, Mš, svn, Šlu, Šts, trkn, tvr, Vd, Žml2 − vėsas (tik raštuose)); póžiaudris (tik raštuose; užrašytas Lauryno ivinskio raštuose, kuris yra kilęs iš užvenčio) (žiaudrùs rt, sd, Šts, užv, Varn, Vkš, Všv – žiaũdras Lkv). iš LkŽe tarmių (atskirais atvejais ir rašytinių šaltinių) medžiagos matyti, kad grupės (j) variantų galūnės -as vediniai užrašyti visose aukštaičių ir žemaičių šnektose, o galūnės -us variantai būdingesni šiaurės ir pietų žemaičių šnektoms. kitos galūnių variantų grupės (k) galūnės -us vediniai fiksuojami aukštaičių ir žemaičių patarmėse, o galūnės -as variantai rytų ir vakarų aukštaičių patarmėse. dauguma potipio póbrangis būdvardžių yra padaryti iš dviskiemenių būdvardžių, keli padaryti iš daugiaskiemenių (išvestinių) būdvardžių, pvz.: pógeltonis (: geltónas : getas), pómėlynis (: mlynas : mlas), pónedoris (: nedõras : dõras), póraudonis (: 1 raudónas : raũdas). 1.2. darybos reikšmė Visi straipsnyje nagrinėjami vediniai reiškia tam tikrą pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį, skiriasi tik tos ypatybės atspalvis8. Potipio póbrangis bendroji darybos reikšmė nusakoma taip: ʽtoks, kuris turi kažkiek pamatiniu žodžiu įvardytos ypatybėsʼ. norint nustatyti, kiek ir kokių tų reikšmės atspalvių gali nusakyti nagrinėjamo potipio būdvardžiai, analizuotos visų vedinių individualios darybos reikšmės. Žiūrėta, kaip LkŽe apibrėžiama vedinio leksinė reikšmė. nag8 Priešdėlio po- „būdvardžiai daugiausia yra vartojami artimybinei reikšmei žymėti“ (skardžius 1934: 456). tokie būdvardžiai reiškia „tos pačios ypatybės kitokį laipsnį, paprastai silpnesnį“ (ambraška ir kt. 1946: 173–174). jano otrębskio „Lietuvių kalbos gramatikoje (gramatyka języka litewskiego)“ priešdėlio povediniai polaisvis, porūgštis laikomi kaip panašumo reikšmę turintys (otrębski 1956: 332–336). adelė Valeckienė straipsnyje „dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos būdvardžių laipsniai ir jų reikšmės“ teigia, kad šio priešdėlio vediniai reiškia apskritai ne visai pilną ypatybės kiekį“ (Valeckienė 1961: 49). „Priešdėlio pobūdvardžiai irgi parodo ne visai pilną pagrindiniu žodžiu reiškiamos ypatybės kiekį [...]. rytų aukštaičių tarmėse [...] jie čia rodo labai mažą pagrindiniu žodžiu reiškiamos ypatybės kiekį, galimą išreikšti žodžiais truputį, dar truputį“ (Lkg i 588). evaldos jakaitienės, adelės Laigonaitės, aldonos Paulauskienės Lietuvių kalbos morfologijoje tarp mažesnį intensyvumą žyminčių priešdėlių minimas ir po- (jakaitienė 1976: 263–265). aldonos Paulauskienės Lietuvių kalbos morfologijos apybraižoje priešdėlio po-vediniai laikomi mažesnį intensyvumą žyminčiais būdvardžiais (Paulauskienė 1983: 69–79; 100–103). „būdvardžiai su priešdėliu po- [...] reiškia ne visai pilną pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį. [...] tam tikri priešdėlio pobūdvardžiai reiškia truputį per didelį, normą viršijantį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį [...]. Priešdėlio pobūdvardžiai taip pat žymi truputį dar trūkstamą ypatybės kiekį“ (dLkg 1996: 225). ambrazo nuomone, šie priešdėliniai būdvardžiai savo reikšme yra artimi deminutyvams (ambrazas 2011: 56). neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio povedinių daryba 141straipsniai / articles galūnių variantų grupės (d) galūnės -us vediniai fiksuojami aukštaičių ir žemaičių tarmėse, o galūnės -as variantai tik aukštaičių tarmės rytų ir pietų aukštaičių patarmėse. du vediniai − pórūgštas ir pósūdrus − užrašyti tose pačiose vietovėse, kur užfiksuoti ir jų pamatiniai žodžiai. dauguma potipio póbrangus būdvardžių yra padaryti iš dviskiemenių, keli iš daugiaskiemenių (išvestinių) būdvardžių, pvz.: pókalnotas (: kálnotas: kálnas), póvelniškas (: vélniškas: vélnias), póvyriškas (: výriškas: výras). 2.2. darybos reikšmė Visi šiame poskyryje analizuojami vediniai žymi neapibrėžtą ypatybės kiekį, skiriasi tik tos ypatybės atspalvis. Potipio póbrangus bendroji darybos reikšmė nusakoma taip: ʽtoks, kuris turi kažkiek pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybėsʼ. analizuojant individualias darybos reikšmes žiūrėta, kaip LkŽe nusakoma vedinio leksinė reikšmė. Vienų vedinių reikšmė nusakoma prieveiksmiu truputį ( trupùtį ʽ bent kiek, šiek tiek ʼ (LkŽe)), kitų – prieveiksmiu gana ( ganà ʽ 2. gerokai ʼ (LkŽe)). remiantis individualiomis darybos reikšmėmis visi būdvardžiai suskirstyti į keletą grupių: į vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčius būdvardžius, šios grupės darybos reikšmė nusakoma ʽtoks, kuris gana...ʼ ((a); 26 žodžiai); ir į mažiau nei vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčius būdvardžius, šios grupės darybos reikšmė nusakoma ʽtoks, kuris truputį...ʼ ((b) 9 žodžiai). yra vedinių, žyminčių kiek didesnį ypatybės kiekį ((c); 3 žodžiai). Priklausomai nuo konteksto du vediniai gali turėti dvi darybos reikšmes: vidutinį ypatybės kiekį ir kiek didesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu. abi šios darybos reikšmės apibrėžiamos ʽtoks, kuris gana...ʼ ir ʽtoks, kuris kiek per...ʼ (d). (a) ʽtoks, kuris gana...ʼ: póbrangus gd ʽžr. pobrangisʼ = póbrangis ʽgana brangus, apybrangisʼ, pódailus dr ʽgana dailusʼ, póilgas Lz ʽžr. poilgis 1ʼ = póilgis ʽ1. apyilgisʼ, pódidelis gršl, Vdk, Žlb ʽ1. žr. podidis 1ʼ ʽ2. žr. podidis 3ʼ ʽ3. gana gaususʼ = pódidis ʽ1. gana didelis, apydidis, didokasʼ, pógeras als ʽžr. pogerisʼ = pógeris ʽ1. apygeris, gana malonus, nepiktasʼ ʽ2. gana tinkamas, atsakantis, ne visai prastasʼ, pójaunas Lz ʽžr. 2 pojaunis 1ʼ = 2 pójaunis ʽ1. gana jaunas, apyjaunisʼ, pókalnotas Lk ʽgana kalnuotasʼ, pókarštas Šts ʽžr. pokarštisʼ = pókarštis ʽapykarštisʼ, pókarštokas Šts ʽgana karštas, temperamentingas, aistringasʼ, pópalaikis užv ʽnelabai tikęs, menkokas, apypalaikisʼ, póretokas (tik raštuose) ʽporetisʼ, pókeistas klvrŽ, Šts žr. pokeistisʼ = pókeistis ʽapykeistisʼ, póresvas als = poresvis ʽžr. poretis 1ʼ = póretis ʽ1. apyretis, netankusʼ, pórūgštas als, LzP, Šts ʽžr. 2 porūgštisʼ = 2 pórūgštis ʽrūgštokasʼ, pórūgštokas Lp ʽžr. 2 porūgštisʼ = 2 pórūgštis ʽrūgštokasʼ, pósaldus als ʽžr. posaldisʼ = pósaldis ʽapysaldisʼ, pósiaurokas Lp ʽapysiauris, posiaurisʼ, póskystokas Lp ʽgana skystasʼ, pósūdrus ds ʽapystoris, storokasʼ, póstangus als ʽgana storas, tvirtasʼ, póšilsvas (tik raš- 142 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII tuose) ʽapyšiltisʼ, póšiltas Plt ʽžr. pošiltisʼ = póšiltis ʽapyšiltis, šiltokasʼ, pótamsokas (tik raštuose) ʽapytamsisʼ, póvėsus dr ʽžr. 2 povėsisʼ = 2 póvėsis ʽgana vėsus, vėsokasʼ, póvidutinis (tik raštuose) ʽžr. pavidutinisʼ = pavidutnis ʽvidutinokasʼ, póvyriškas (tik raštuose) ʽgana vyriškasʼ. (b) ʽtoks, kuris truputį ...ʼ: póbugštus (tik raštuose) ʽbailokas, bugštokasʼ, pódrungnas Plt ʽžr. podrungnisʼ = pódrungnis ʽapydrungnisʼ, pókreivas Lp ʽžr. pokreivisʼ = pókreivis ʽapykreivisʼ, popilkas nč ʽžr. popilkisʼ = pópilkis ʽkiek pilkas, pilkokas, apypilkisʼ, póplikas Šts ʽžr. poplikis 2ʼ = póplikis ʽ2. grynokas, apynuogisʼ, pósukrus up ʽapysukrisʼ, póšiltokas Lp ʽkiek šiltas, apyšiltisʼ, póšykštas (tik raštuose) ʽžr. pošykštis 1ʼ = póšykštis ʽ1. apyšykštisʼ, póvelniškas (tik raštuose) ʽžr. povelnisʼ = póvelnis ʽtruputį velniškasʼ. (c) ʽtoks, kuris kiek per...ʼ: póankštokas arm ʽžr. poankštisʼ = póankštis ʽkiek per ankštas, apyankštisʼ, pómažokas arm ʽžr. pomažis 1ʼ = pómažis ʽ1. truputį per mažas, mažokasʼ, pótrumpokas Lp, Lš, srj ʽkiek per trumpasʼ. (d) ʽtoks, kuris gana...ʼ ir ʽtoks, kuris kiek per...ʼ: pódidis als, gd, krž, rs, sdk, Vdk ʽ1. gana didelis, apydidis, didokasʼ ʽ2. kiek per didelisʼ ʽ3. paaugęs, nebemažasʼ ʽ4. gana stiprusʼ, pódidokas Pgg, rud = pódidis ʽ1. gana didelis, apydidis, didokasʼ ʽ2. kiek per didelisʼ ʽ3. paaugęs, nebemažasʼ ʽ4. gana stiprusʼ. kaip matyti, visi nagrinėjamo potipio vediniai žymi mažesnį arba didesnį ypatybės kiekį (retais atvejais turi dvi (mažesnio ir didesnio ypatybės kiekio) darybos reikšmes). Mažesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu, apibūdina dauguma būdvardžių (88 %), mažiau − žyminčių didesnį ypatybės kiekį (9 %) ir kelias darybos reikšmes turinčių žodžių (3 %). tas mažesnis ypatybės kiekis gali būti skirtingas. daugiausia rasta vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekį žyminčių vedinių (62 %). Žyminčių mažiau nei vidutinį pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekio reikšmę būdvardžių aptikta mažiau (26 %)14 . 14 dauguma mažesnį ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių (88 %) užrašyti šiaurės žemaičių patarmėje. Vidutinį ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai užrašyti šiaurės žemaičių patarmėje (49 %), pietų ir rytų aukštaičių patarmėse (po 9 %). Mažesnį nei vidutinės ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai fiksuojami šiaurės žemaičių, pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių patarmėse (po 7 %). didesnį ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (9 %) LkŽe pateikiami tik iš aukštaičių tarmės, pietų aukštaičių patarmės (6 %), rytų aukštaičių patarmės (3 %). dvi darybos reikšmes turintys vediniai (3 %) fiksuojami vakarų ir pietų aukštaičių patarmėse (po 1,5 %). apibendrinant LkŽe fiksuojamą nagrinėjamų vedinių darybos reikšmių pasiskirstymą reikia pasakyti, kad mažesnio ypatybės kiekio reikšmė būdingesnė žemaičių tarmei; didesnio ypatybės kiekio reikšmė fikusojama tik aukštaičių tarmės patarmėse. neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio povedinių daryba 143straipsniai / articles 3. IŠVaDOS Visi nagrinėjami būdvardžiai yra priešdėlio povediniai, išvesti iš būdvardžių (98 %), rečiau iš kitų kalbos dalių (2 %). Vediniai, sudaryti su dviem tos pačios reikšmės afiksais, yra priešdėlių vediniai. Prie pamatinio žodžio prisijungęs priešdėlis posusilpnina pamatinio žodžio su priesaga -okpasakytą ypatybę. nagrinėjami žodžiai priklauso tai pačiai darybos kategorijai, bendra kategorijos darybos reikšmė gali būti nusakoma taip: ʽtoks, kuris žymi neapibrėžtą pamatiniu žodžiu pasakytos ypatybės kiekįʼ. abiejų darybos potipių vediniai skiriami pagal ypatybės kiekio laipsnį į žyminčius kiek mažesnį ir į žyminčius kiek didesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu. Visiems vediniams būdinga žymėti mažesnį ypatybės kiekį, nei pasakyta pamatiniu žodžiu (91 %). Mažesnės ypatybės kiekis turi skirtingų atspalvių. Priešdėlio povedinių darybos reikšmių santykis pateikiamas 1 lentelėje. 1 LenteLė. neapibrėžtą ypatybės kiekį žyminčių priešdėlio povedinių darybos reikšmių santykis tipas Potipis Mažesnis ypatybės kiekis didesnis ypatybės kiekis dvi darybos reikšmės Vidutinis Mažiau nei vidutinis artimas PO- (214 žodžių) póbrangis (174 žodžiai) 70 % 20 % 2 % 3 % 5 % póbrangus (40 žodžių) 62 % 26 % –9 % 3 % LiteratŪra ir ŠaLtiniai ambraška jurgis, Žiugžda juozas 1946: Lietuvių kalbos gramatika 1. stuttgarte. ambrazas saulius 1993: Daiktavardžių darybos raida 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. ambrazas sau li us 2008: Lietuvių kalbos būdvardžių darybos tyrimai. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 99–127. ambrazas saulius 2011: Būdvardžių darybos raida. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: elektroninis variantas, vyr. red. stasys keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. dLkg − Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. antrasis pataisytas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. 144 aureLija taMuLionienė acta Linguistica Lithuanica LXVIII gaivenis kazimieras, keinys stasys 1990: Kalbotyros terminų žodynas. kaunas: Šviesa. gudavičius aloyzas 1994: Leksinė semantika (Vienetai . Ryšiai . Struktūros). Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas. jakaitienė evalda, Laigonaitė adelė, Paulauskienė aldona 1976: Lietuvių kalbos morfologija. Vilnius: Mokslas. Lka i − Lietuvių kalbos atlasas 1: Leksika. ats. red. kazys Morkūnas. Vilnius: Mokslas, 1977. Lkg i − Lietuvių kalbos gramatika 1. Vilnius: Mintis, 1965. LkŽe – Lietuvių kalbos žodynas (i–xx, 1941–2002): elektroninis variantas. redaktorių kolegija: gertrūda naktinienė (vyr. redaktorė), jonas Paulauskas, ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga internete: www.lkz.lt . Miliūnaitė rita 2009: Dabartinės lietuvių kalbos vartosenos variantai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. otrębski jan 1956: Gramatyka języka litewskiego 3. warzszawa: Pastwowe wydawnictwo naukowe. Paulauskienė aldona 1983: Lietuvių kalbos morfologijos apybraiža. kaunas: Šviesa. Paulauskienė aldona 2006: Lietuvių kalbos morfologijos pagrindai. kaunas: technologija. Pikčilingis juozas 1988: Sinonimika . Kalbos figūros: fakultatyvinis kursas xi klasei. kaunas: Šviesa. skardžius Pranas 1934: Lietuvių kalbos žodžių daryba. Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, Lietuvių kalbos institutas. stundžia bonifacas 1995: Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema. Vilnius: Petro ofsetas. tamulionienė aurelija 2010: ne visai pilną ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai (paaukštys tipo). – Acta Linguistica Lithuanica 62–63, 82–96. tamulionienė aurelija 2011: retas nepilną ypatybės kiekį žyminčių būdvardžių darybos tipas: PÃjuodis ir Pasasis. – Lietuvių kalba. Prieiga internete: http://www. lietuviukalba.lt/index.php?id=181 . urbutis Vincas 2009: Žodžių darybos teorija. antrasis leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Valeckienė adelė 1961: dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos būdvardžių laipsniai ir jų reikšmės. – Lietuvių kalbotyros klausimai 4, 49. Vaskelienė jolanta 2000: Darybiniai sinonimai. Šiauliai: Šiaulių universitetas. Župerka kazimieras 1997: Stilistika: mokomoji knyga. Šiauliai: Šiaulių universitetas. neapibrėžtą ypatybės kiekį žymintys būdvardžiai: priešdėlio povedinių daryba 145straipsniai / articles adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity: formation of derivatives with the suffix posuMMary the article analyses the formation of adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, i.e. the derivatives with the suffix po-. the research object is the adjectives denoting an indefinite amount of peculiarity, which are listed in the academic electronic „dictionary of the Lithuanian Language“ (LkŽ). the article groups the overall material by formation types and sub-types. individual parts of the article specify the base words from which the adjectives under analysis are formed and analyse the derivational meaning of each of them. Įteikta 2013 m. kovo 15 d. aureLija taMuLionienė Mykolo Romerio universitetas Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva [email protected]