Kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis

219straipsniai / articles daiVa aLiūkaitė Vilniaus universiteto kauno humanitarinis fakultetas, Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: geolingvistika, sociolingvistika, perceptyvioji dialektologija, kognityvioji lingvistika. kaLbos VariantiŠkuMas PaaugLių akiMis: Lyties kintaMasis1 Variability of Language in the eyes of teenagers: the Variable of gender anotacija straipsnyje analizuojama mokslinio projekto Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai eksperimentų medžiaga. tiriamasis straipsnio klausimas – ar lyties kintamasis yra reikšmingas dydis, diferencijuojantis jaunosios kartos lietuvių kalbos idealus. sąmoningųjų ir nesąmoningųjų nuostatų eksperimentų duomenys leidžia svarstyti ir kitus kalbos variantiškumo verčių klausimus. analizuojant eksperimentų, vykdytų aplink 7 didžiausius regioninius Lietuvos miestus ir Vilniuje (bendra eksperimento dalyvių imtis – 1451 devintos ir dešimtos klasės mokinys iš 23 Lietuvos mokyklų), medžiagą, eskizuojami sociolingvistiniai kalbinės gimtinės, didmiesčio kalbos ir bendrinės kalbos atstovų sociolingvistiniai portretai. annotation the article analyses the material from experiments in the research project “Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts”. the research question is whether the variable of gender is a significant variable differentiating the Lithuanian language ideals of the young generation. 1 tyrimas atliktas vykdant projektą Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, 2010–2013 (vykdo Lietuvių kalbos institutas, vadovė Loreta Vaicekauskienė, remia Lietuvos mokslo taryba, sutarties nr. Vat-14/2010). esMiniai ŽodŽiai: sociolingvistika, lyties kintamasis, sąmoningosios nuostatos, nesąmoningosios nuostatos, sociolingvistinis portretas. keyWords: sociolinguistics, variable of gender, conscious attitudes, unconscious attitudes, sociolinguistic portrait. 220 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX the combination of experiments of the conscious and unconscious attitudes enables us to consider other issues of evaluations in relation to the variability of language. the analysis of the data of experiments carried out around 7 largest regional cities of Lithuania and Vilnius (the total sample of participants in the experiment – 1451 pupils of the ninth and tenth grade from 23 Lithuanian schools) allows us to sketch sociolinguistic portraits of the representatives of linguistic homeland, big city language, and standard language. 1. ĮVadinės Pastabos: Lyties kintaMasis socioLingVistinėje PersPektyVoje sociolingvistinė perspektyva, tam tikros atskaitos vienetu laikanti socialinį lyties kintamąjį, yra dviplanė. Pirmasis planas iš esmės sietinas su variantinės sociolingvistikos (angl. variationist sociolinguistics) ar kitaip kiekybinės sociolingvistikos (angl. quantative sociolinguistics) tyrimų tradicija (žr. Labov 2004: 6–21). Ši paradigma dažniausiai asocijuojama su Williamo Labovo vardu. būtent Labovas pirmasis eksplikavo idėją, kad variantiškumas yra prigimtinė kalbos charakteristika (žr. Labov 1969: 728). galima teigti, kad kaip tik ši tyrėjo įžvalga ir tapo pamatiniu variantinės socioling vistikos principu (plg. tagliamonte 2012: 2). jau pačiuose pirmuose variantinės sociolingvistikos darbuose lytis įvertinta kaip reikšmingas variantiškumą kalbos bendruomenėje2 lemiantis dydis. 1958 m. johnas L. fisheris, naujosios anglijos (jaV) kaimelyje ištyręs -in ir -ing vartoseną (plg. fishin’ ir fishing)3 ir kalbamuosius variantus įvardijęs socialiai lemtais variantais (angl. socially conditioned variant) arba socialiniais-simboliniais variantais (angl. socio-symbolic variants), konstatuoja, kad mergaitėms būdingesnis -ing variantas (daugiau apie tyrimą ir kitų kintamųjų distribuciją žr. fisher 1964 (11958): 483–489). iš esmės šiuo fisherio tyrimu įteisintas lyties kintamojo dvinariškumas – tyrėjas sąmoningai modeliuodamas tyrimą numatė abiejų lyčių informantus. tokia strategija dialektologinių tyrimų tradicijoje buvo nauja. Čia svarbu pridurti, kad fishe2 Pažymėtina, kad šiame straipsnyje kategorija kalbos bendruomenė atitinka speech community, o ne language community apibrėžtį. tik dėl vartosenos tradicijų nepereinama prie šnekos ar šnektos bendruomenės (daugiau apie šią skirtį žr. aliūkaitė 2007: 16–18; Vaicekauskienė, sausverde 2012: 7). 3 tiriamųjų grupę sudarė 24 vaikai, po lygiai berniukų ir mergaičių. informantai priklausė dviem amžiaus grupėms, t. y. 3–6 metų ir 7–10 metų. tiriamąją medžiagą sudarė trijų tipų kalbiniai duomenys: vadinamieji apercepcijos testai (t. y. vaikų prikurti tekstai pagal tyrėjų pateiktus trumpus įžanginius sakinius); atsakymai į formalųjį klausimyną (tik vyresniųjų informantų); neformalieji interviu apie savo veiklą (kelių vyresniųjų informantų) (fisher 1964 (11958): 483). kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 221straipsniai / articles rio tyrimas išaugo iš dialektologinių pagrindų4, ir pats mokslininkas, pristatydamas savo nuveiktą darbą, svarstė, ar tokių tyrimų nebūtų galima laikyti lyginamąja ideolektologija (angl. comparative ideolectology) (fisher 1964 (11958): 487). ypač reikšmingoje kiekybinės sociolingvistikos tyrimų tradicijai Labovo parengtoje studijoje apie niujorkiečių tartį5, kai tyrėjui, vadovaujantis kintamųjų r (po balsių, pavyzdžiui, bar) ir th (pavyzdžiui, thing) distribucijos analize, pavyko paaiškinti, tiksliau būtų teigti, – pavyko įrodyti, kad kalbos kaita gali būti tiriama sistemiškai, lyties kintamajam, kaip reikšmingam dydžiui, taip pat skiriama dėmesio. Laisvieji variantai (angl. free variation) iš tiesų yra fikcija, nes iš esmės visi kintamieji sietini su socialinės struktūros vienetais – socialine klase, profesija, lytimi, amžiumi ir pan. Labovas parodė, kad kalbos variacijos modelius (angl. patterns of variation) galima nustatyti netgi sudėtingoje didmiesčio kalbos bendruomenėje (daugiau žr. Labov 2006 (11966): viii, 30–33; Mesthrie 2001: 377–381). Labiau nesigilinant į variantinės sociolingvistikos tradicijos reikšmę sociolingvistinių tyrimų raidai apskritai, pasakytina, kad tam tikros šių pačių pirmųjų tradicijos atstovų suformuluotos įžvalgos yra svarbios ir šiame straipsnyje pristatysimam tyrimui. taigi tiek fisherio, tiek Labovo tyrimų duomenys rodo, kad mergaitės (tik fisherio tyrime) ir / ar moterys realizuoja mažiau žymėtųjų kintamųjų, t. y. jų raiška artimesnė standartui, joms būdingesnės prestižinės formos (daugiau žr. fi sher 1964 (11958): 484; Labov 1972: 243; swann 2003: 221–222). stambesnių ar smulkesnių sociolingvistinių studijų, vienaip ar kitaip aktualinančių lyties kintamąjį, yra gausu ir amerikos, ir kontinentinėje sociolingvistikos tradicijose (plg. žr. eckert 1989: 245–267; cheshire 2002: 423–443; romaine 2003: 98–118; tagliamonte 2012: 32–34 ir kt.). 1990 m. Labovas, remdamasis daugiau negu 30 metų tyrimų patirtimi, suformulavo principus6, apibendrinančius skirtumų tarp vyrų ir moterų kalbėjimo mo4 1954–1955 m. johnas L. fisheris kartu su žmona rinko kalbinę medžiagą, kurią transkribavus ir buvo atkreiptas dėmesys į -in ir -ing realizaciją, o tai tapo paskata tyrėjui imtis eksperimentinio tyrimo (žr. fisher 1964 (11958): 483). 5 dera pridurti, kad dažniausiai variantinės ar kiekybinės sociolingvistikos tyrimų pradžia tapatinama su Williamo Labovo 1963 m. Martos Vynuogyno (angl. Martha’s Vineyard) saloje Masačusetso valstijoje atliktais garsų kaitos (angl. a sound change) tyrimais. tyrėjas taikydamas tiesioginio stebėjimo principus tyrė kalbinių kintamųjų (angl. linguistic variable) /ay/ ir /aw/ realizaciją. kiekybinės sociolingvistikos pirmtakas pažymėjo, kad tiriant /ay/ ir /aw/ fonetinių variantų dažnumą ir distribuciją tarp skirtingo amžiaus, profesijų, etninių grupių atstovų ir kt., bus galima paaiškinti garsų kaitą (daugiau žr. Labov 1972: 7–41). tačiau niujorkiečių tarties tyrimai, žinoma, padarė didesnę įtaką šios krypties raidai. reikia pridurti, kad cituojamame leidinyje Sociolinguistic Patterns (Labov 1972) perspausdintas 1963 m. publikuotas tyrimas. 6 I principas. esant stabiliam sociolingvistiniam susisluoksniavimui, vyrų nestandartinių formų vartojimo dažnis yra didesnis negu moterų. Ia principas. esant kaitai iš viršaus (angl. change from above) moterys yra iniciatyvesnės perimti prestižines formas nei vyrai. II principas. esant kaitai iš apačios (angl. change from below) moterys dažniausiai yra novatorės. 222 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX delius. Lyties kintamasis nėra vertinamas suabsoliutintai. jo įtaka išryškėja socialinės hierarchijos vidinėje struktūroje, t. y. bet kurioje klasėje konstatuojamas moteriškos lyties kalbos bendruomenės narių prestižinių normų siekis, kita vertus, ir didesnis imlumas inovacijoms (žr. Labov 1990: 210, 213, 215, cit. iš cheshire 2002: 425–426; taip pat žr. Mesthrie 2003: 106–107). svarbu pridurti, kad variantinės sociolingvistikos tyrėjų prieinamos išvados apibendrina aktyviąją kalbinę veiklą. antrasis planas sociolingvistikos paradigmoje, lyties kintamąjį laikąs reikšmingu dydžiu, sietinas su kalbinių nuostatų tyrimais. kalbos konceptus ar bet kokią konkrečią raišką gali vertinti abiejų lyčių atstovaitiriamieji, taigi išryškėjantys percepcijos ir vertinimo skirtumai gali būti siejami ir su kalbos bendruomenės narių lytimi. kalbant apie kalbinių nuostatų tyrimus, svarbi yra tiesioginių (angl. direct) ir netiesioginių (angl. indirect) tyrimų skirtis. Pirmosios paradigmos tyrimai pagrįsti klausimynais, kai tiriamieji atsakinėja į kalbos vartosenos, kalbų, kalbų atmainų vertinimo klausimus ir pan., netiesioginiai metodai – tiriamąjį objektą užmaskuoja. Metodologiniai sprendimai paslepia pirminį tikslą, taigi, tyrėjų manymu, netiesioginiai metodai užtikrina spontaniškesnius ir atviresnius atsakymus (plg. obiols 2002: 2). kaip pažymėjo kathryna campbell-kibler, nuostatų eksperimentų pagrindas yra stimulai (žr. campbell-kibler 2013: 142). taigi pirmiausia ir paminėtinas 1960 m. Wallace’o Lamberto ir jo komandos sukurtas kaukės (angl. the matched guise technique)7 metodas (žr. Murray 1998: 75–78)8, kurio esmė yra tai, kad tiriant kalbines nuostatas, respondentams nėra atskleidžiamas tikrasis tyrimo tikslas, taip tikintis gauti nesimuliuojamų duomenų. Vykdant kaukės tyrimą, tiriamieji klauso žodinių stimulų ir vertina kalbėtojų asmenines, socialines ir kt. savybes. katie drager (2013), apibendrinusi eksperimentinius metodus sociolingvistikoje, išskyrė kaukės metodą su spontaniškos kalbos stimulais ir tikslingai parengtais stimulais. Ši – spontaniškos kalbos ir parengto stimulo – skirtis yra svarbi ir pristatysimam tyrimui. taigi kaukės tyrimo esmė yra ta, kad paprastai stimulų garsyne vienas iš kalbėtojų kalba du kartus, vienu atveju neutraliai, kitu atveju atlieka tyrimo organizatorių paskirtąjį kaukės vaidmenį, t. y. realizuoja tiriamąją raišką (tai gali būti tarmiškai ar kaip kitaip žymėtas kalbėjimas). taip išsiaiškinama, ar kalbėjimo variantas klausytojui-vertintojui tikslina, keičia socialinę kalbėtojo charakteristiką, ar ne. Vadinasi, gauti kalbėtojų įverčiai tampa pagrindu nustatyti atmainos socialinę, kultūrinę vertę. Kaukės metodas yra priskirtinas prie netiesioginių metodologijų. 7 Plg. kaukės metodu pagrįstas tyrimas pristatomas aurelijos Čekuolytės straipsnyje, skirtame analizuoti, kaip jaunimas vertina angliškus žodžius suaugusiųjų kalboje (Čekuolytė 2010: 323–326). 8 tyrėjų pabrėžiama, kad kalbamasis metodas yra vienas iš labiausiai paplitusių kalbinių nuostatų tyrimų metodų (clopper 2013: 156). kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 223straipsniai / articles kalbant apie kalbinių nuostatų tyrimus ne mažiau svarbi yra perceptyviosios dialektologijos paradigma. denniso r. Prestono 1981 m. (Preston 1989; Preston 1999a: xxiii–xl; Preston 1999b: 359–373; Preston 2002: 57–104) sukurtos ar apibendrintos skirtingų kalbėjimo variantų, pirmiausia tarminių, suvokimo ir vertinimo metodologinės nuostatos sėkmingai pritaikytos jaV, jungtinėje karalystėje, japonijoje, Vengrijoje, italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, olandijoje, turkijoje ir kai kuriuose kituose kraštuose. Prestonas yra apibūdinęs 4 pagrindinius tokio tyrimo komponentus: tiriamieji turi atlikti žemėlapio užduotį (sužymėti jiems žinomas ar įsivaizduojamas variantų ribas žemėlapyje), reitinguoti variantus pagal taisyklingumą ir patrauklumą, įvertinti variantų skirtingumą nuo jų pačių vartojamos atmainos (ar nuo kokio kito lyginamojo nario), lokalizuoti variantus žemėlapyje (daugiau žr. Preston 1999a: xxxiv–xxxv). nors tyrimo mechanizmas turi sąsajų su Lamberto metodu, pirmiausia tuo, kad dažniausiai per tyrimus naudojami stimulai (rečiau tiriamiesiems tenka pasikliauti savo prisiminimais, vaizdiniais ir pan.), be to, tokių tyrimų rezultatas, kaip ir kaukės metodo, – išsiaiškinamos nuostatos dėl vieno ar kito kalbos varianto9, visgi yra ir esminių šių metodologijų skirčių. Pirmiausia pabrėžtina, kad perceptyviosios dialektologijos tyrimuose tiriamieji įprastai žino, kad vertina kalbą. antra, kai kurių perceptyviosios dialektologijos tyrimo segmentų šaknys yra geolingvistinės paradigmos darbuose, plg. žemėlapio užduotis, variantų skirtingumo nustatymo užduotis (žr. Preston 1999: xxv– xxx; rensink 1999: 3–7; daan 1999: 9–30; kremer 1999: 31–36 ir kt.). Vadinasi, galima teigti, kad kalbinių nuostatų tradicijos iš esmės išplinta iš dviejų teorinių perspektyvų: socialinės psichologijos, kur tyrimai pirmiausia susiję su skirtingų kalbų vertinimu10, ir iš perceptyviosios dialektologijos, kurios atstovai telkiasi į vienos kalbos variantiškumo vertinimo ir percepcijos tyrimus. dera pasakyti, kad abiejų tradicijų darbuose lyties kintamasis yra svarbus analitinio instrumentarijaus vienetas. Šiame straipsnyje kaip tik ir svarbus šis, antrasis, sociolingvistinių tyrimų planas: analizuojant kalbines nuostatas dėl variantiškumo, svarstoma, ar lyties kintamasis yra reikšmingas dydis, lemtingai diferencijuojantis jaunosios kartos lietuvių kalbos idealus. Pirmosios perspektyvos, t. y. variantinės sociolingvistikos, nuostatos dėl lyties kintamojo į pagrindinę analizę įtraukiamos tik kaip gretinamoji informacija, kadangi pristatysimo tyrimo pagrindas yra ne aktyvios kalbinės veiklos, bet vertinimo ir percepcijos duomenys. 9 Šios idėjinės jungtys yra visiškai suprantamos, nes Prestonas buvo Lamberto studentas (žr. giles, billings 2004: 190). 10 Lambertas su komanda kaukės metodo ėmėsi siekdamas įvertinti požiūrius į kanados anglakalbius ir prancūzakalbius (daugiau žr. Murray 1998: 74–75). 224 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX taigi šio svarstymo pagrindas – kalbinių nuostatų eksperimentų, vykdytų aplink 7 didžiausius regioninius Lietuvos miestus ir Vilniuje, duomenys. kalbinė eksperimentų medžiaga – bendrinės kalbos, Vilniaus miesto kalbos, kauno miesto kalbos ir regionų, t. y. tarmiškai žymėtos, kalbos stimulai. bendra eksperimento dalyvių imtis – 1451 devintos ir dešimtos klasės mokinys iš 23 Lietuvos mokyklų (tiriamąsias vietoves žr. 1 pav.). tyrimas visuose punktuose atliktas 2012 m. 2. MetodoLoginė PLatforMa: dVinaris eksPeriMentas kalbinių nuostatų eksperimentas yra dvinaris: tiriamos nesąmoningosios ir sąmoningosios nuostatos. iš anksto dera pasakyti, kad toks nuostatų tyrimų modelis bet kokiu atveju yra sėkmingesnis nei bandymas tirti tik kurią nors vieną nuostatų pusę. operuojant dviejų tipų duomenimis galima tikėtis didesnio objektyvumo 1 PaV. tiriamieji punktai kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 225straipsniai / articles ir patikimumo. Žinoma, dera pripažinti, kad metalingvistinis diskursas (o kaip tik tokį ir užtikrina verbalizuota nuostatų medžiaga) visada palieka daugiau klausimų negu pirminės kalbinės medžiagos tyrimas, tačiau šiuo atveju būtų tikslinga šiek tiek perfrazuoti Labovą, kuris, komentuodamas kritišką kai kurių savo pirmtakų požiūrį į variacijos modelius didelėse kalbinėse bendruomenėse, esą, jei ir galima kalbėti apie kokius modelius, tai būtų „jokio modelio modelis“ (angl. the complete absence of any pattern), pabrėžė, kad ir labai migloti, neaiškūs variacijos modeliai gali būti tiriami sistemiškai ir gali būti siejami su socialiniais modeliais (žr. Labov 2006: 24, 30). taigi, kalbant apie metalingvistinio diskurso, arba kitaip subjektyviųjų duomenų, tikslumą vs. klaidingumą, neabejotinai galima tikėtis apibendrinti tam tikrus modelius. Šiuo atveju – tai būtų tam tikri nuostatų variacijos modeliai, kurie, tikėtina, nemenkiau susiję su socialine, regione ir kt. kalbos bendruomenės sąranga ir, dar labiau tikėtina, reflektuoja bendruomenės kalbinį sąmoningumą. tokią nuostatą iš esmės skatina jau atliktų tyrimų įžvalgos (plg. kalėdienė 2010: 86; kliukienė 2010: 104). 2.1. nesąmoningųjų nuostatų tyrimo modelis nesąmoningųjų nuostatų tyrimo pagrindas – stimulų eksperimentas. eksperimento prototipas – tarptautinio projekto Lanchart (daugiau žr. kristiansen 2009: 173–178, ypač 1 lentelę p. 174) metodologinė platforma. nesąmoningosioms nuostatoms išsiaiškinti taikytas vadinamasis kalbėtojo vertinimo testas (angl. speaker evaluation experiment) (žr. kristiansen 2010: 544). taigi tyrimo metododologinis pagrindas iš esmės sietinas ir su Lamberto kaukės metodu, ir su Prestono perceptyviosios dialektologijos tyrimų technika. Per eksperimentą naudota tipinė 7-balė semantinio diferencialo skalė (daugiau apie semantinio diferencialo skalės naudojimą lingvistų tyrimuose žr. Wray, trott, bloomer, reay, butler 2005: 174–176; kristiansen 2010: 545) (žr. 2 pav.). Įprastai semantinio diferencialo antoniminių reikšmių būdvardžiai (ar kt. kalbos dalių konstrukcijos), įvardijantys kokias nors charakteristikas, susiję su dviem dimensijomis, t. y. statusu ir solidarumu (plg. ryan, giles, sebastian 1982, cit. iš kristiansen 2010: 545) arba viršenybe ir patrauklumu bei dinamizmu (plg. Zahn, hopper 1985, cit. iš kristiansen 2010: 545). Šių dimensijų įverčiai modeliuoja kalbėtojo sociolingvistinį portretą (žr. 1 lentelę). taigi tyrimų duomenys leis bent jau eskizuoti sociolingvistinius bendrinės kalbos, Vilniaus miesto kalbos ir tarmiškai žymėtos kalbos atstovų portretus. Visų stimulų kalbėtojai plėtojo tą pačią temą – reiškė savo nuomonę apie gerą mokytoją. dera pridurti, kad beveik visuose stimuluose pasikartoja reikšminiai 226 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX temos žodžiai (pvz.: geras mokytojas, mokinys, pamoka, metodai, pamokos tema ir pan.), taigi tiriamiesiems pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, kad tyrimas yra susijęs su kokia nors pedagogine problema. Šiuo požymiu eksperimentas atitinka kaukės technika pagrįstus tyrimus. 12 stimulų garsyną sudarė 8 pastovūs ir 4 keičiami stimulai. kiekvienu atveju tiriamieji vertino 4 bendrinės kalbos atstovus (2 merginos ir 2 vaikinai), 4 Vilniaus kalbos atstovus (2 merginos ir 2 vaikinai). Likusių 4 stimulų kalbėtojai (2 merginos ir 2 vaikinai) – atstovauja regiolektinėms raiškoms arba kito didmiesčio (t. y. kauno) jaunimo kalbai. stimulai, naudoti telšių grupės tiriamuosiuose punktuose (Žemaičių kalvarijoje, sedoje ir alsėdžiuose)11, vertintini kaip žemaičių tarmės regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Marijampolės grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip vakarų aukštaičių kauniškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Šiaulių grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip vakarų aukštaičių šiauliškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti Panevėžio grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini 11 kitų grupių tiriamuosius punktus žr. 1 paveikslėlyje. siekiantis tikslo neapsisprendęs Patikimas nepatikimas rimtas Lengvabūdis Įdomus nuobodus Pasitikintis savimi nepasitikintis savimi Protingas kvailas Malonus nemalonus kietas nevykėlis 2 PaV. Vertinimo skalė kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 227straipsniai / articles kaip rytų aukštaičių panevėžiškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti utenos grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip rytų aukštaičių uteniškių regiolektiniai vienetai; stimulai, naudoti alytaus grupės tiriamuosiuose punktuose, vertintini kaip pietų aukštaičių regiolektiniai vienetai. regiolektinis vienetas suprantamas kaip tarpinis variantas tarp tradicinės tarmės12 ir bendrinės kalbos, atspindintis sudėtingus tarmės ir bendrinės kalbos santykius. bene pirmasis regiolektinio vieneto – regiolekto – kategoriją pavartojo cornelijus a. j. hoppenbrouwersas, šiuo terminu įvardijęs variantą, kuris susiformuoja sumišus, supanašėjus, išsilyginus bendrinei kalbai ir tarmei tarpusavyje (kryptis: tarmė → bendrinė kalba) (žr. hoppenbrouwers 1983: 1). kitų autorių vartosenoje regiolektas vartojamas ir kelių dialektų panašėjimo, mišimo, persidengimo dariniui įvardyti (daugiau žr. aliūkaitė, Merkytė-Švarcienė 2012: 161–162; aliūkaitė 2013: 5–6). Visi stimulai parengti iš kelių minučių įrašų, gautų per laisvojo tipo interviu, kurio tema „geras mokytojas“, su atitinkamų miestų (žr. 1 pav.) mokiniais. kiekvieno punkto atveju sukaupta ne mažiau kaip 30 interviu, informantus parinkus laikantis iš anksto apsibrėžtų kriterijų, t. y. 1) lyties – reikėjo sukaupti abiejų lyčių informantų medžiagos stimulams suformuoti, 2) amžiaus kriterijaus – informantai turėjo būti 11–12 klasės mokiniai; 3) sėslumo kriterijaus – informantai turėjo būti gimę ir augę tiriamajame punkte (t. y. Šiauliuose, Marijampolėje ir kt., žr. 1 pav.). naudojant Audacity programą parengti 13–16 sekundžių stimulai, atspindintys interviu punkto jaunuolių kalbą. taigi iš interviu medžiagos išsikirpti reprezentatyvūs fragmentai stimulams formuoti, išvalytas triukšmas, iškirptos pauzės, tekstas pagarsintas ir kt. rengiant regioninės raiškos stimulus, laikytasi stimulų geolingvistinio reprezentatyvumo kriterijaus, t. y. siekta, kad regioniniai stimulai būtų tarmiškai žymėti (pavyzdžiui, žemaičių tarmės regiolektiniams stimulams būdingas žemaitiškas kirčio atitraukimas, nenuoseklus o dvibalsinimas; rytų aukštaičių uteniškių regiolektiniai stimulai išsiskiria o tarimu (su ryškiu a atspalviu) ir pan.). Pabrėžtina, kad tokia stimulų rengimo strategija taikyta, siekiant patikrinti, ar tarmiškai žymėta raiška jaunųjų kalbos bendruomenės narių požiūriu konkuruoja vertės požiūriu su bendrine kalba. neabejotina, kad raiškos variantiškumas tarmės ir bendrinės kalbos kontinuume yra gerokai įvairesnis, negu įmanoma atskleisti 4 stimulų garsynu. Visgi per eksperimentą parodomi keli tarmiškumo variacijos modeliai, vadinasi, kalbėtojų įverčius galima vertinti kaip regioninės raiškos atstovų įverčius ir, svarbiausia, juos lyginti su Vilniaus miesto kalbos bei bendrinės kalbos atstovų duomenimis. Žinoma, išryškėjusių vertinimų negalima laikyti universaliais, tačiau apie tendencijas kalbėti galima. 12 kurios bene aiškiausias kriterijus yra skiriamųjų ypatybių sklaida variante. 234 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX lę). statistiškai reikšmingai skiriasi mergaičių ir berniukų nuostatos tik dėl vieno Marb (6)17 kalbėtojo bruožo, t. y. šio stimulo atstovas atrodo labiau malonus mergaitėms. bendras šio solidarumo dimensijos bruožo įvertis žemas (tik 7,56; palyginti bendrinės kalbos atstovų šio bruožo įverčiai tarp Marijampolės grupės tiriamųjų yra 4,82; 5,52; 5,80), taigi, manytina, kad šios skirties sureikšminti nederėtų, nes pagal kitus parametrus Marb (6) mergaičių ir berniukų vertinimas nesiskiria. Vadinasi, galima apibendrintai teigti, kad solidarumo laipsnis su kalbinės gimtinės kodu tarp mergaičių ir berniukų yra vienodas. kad jis nėra aukštas, rodo daug palankiau eskizuojami bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos atstovų sociolingvistiniai portretai. tokie duomenys skatina prielaidą dėl vadinamojo dialekto menkavertiškumo komplekso (angl. dialect inferiority complex) (žr. sibata 1958, cit. iš inoue 1999a: 148). Perceptyviosios dialektologijos tyrimai rodo (plg. evans 2002: 71–93), kad atsiribojimas nuo kalbinės gimtinės raiškos ir prielankumas kitoms raiškos būdingas tokioms bendruomenės, kurios artimos aplinkos tarminių kodų dėl vienokių ar kitokių aplinkybių nelaiko lygiaverčiais pirmiausia viešojo domeno kodais. taikliai dialekto menkavertiškumo komplekso priežastis paaiškina fumio inoue, pristatydamas dialekto vaizdinio (angl. dialect image) koncepciją. tyrėjas teigia, kad dialekto vaizdinį lemia ir pats dialektas, ir stereotipiniai vietos bei gyventojų vaizdiniai (galėtume pridurti – stereotipai). Vaizdinys, jo teigimu, gali turėti įtakos dialektų kaitai bei tarminių kodų sklaidai apskritai, jei kalbėtume apie lingvistus dominančius aspektus. kartu dialekto vaizdinys yra ir dialekto menkavertiškumo komplekso priežastis – tai, inoue požiūriu, jau socialinės psichologijos tyrėjų interesų laukas (daugiau žr. inoue 1999a: 147–15918; inoue 1999b: 174). taigi iš to, kas pasakyta, galima teigti, kad kalvarijos, Vilkaviškio ir Pilviškių jaunųjų tiriamųjų (ir mergaičių, ir berniukų) dialekto vaizdinys, konkrečiu atveju tai būtų vakarų aukštaičių kauniškių kapsų krašto (žr. bacevičiūtė, Mikulėnienė, salienė 2005: 93–95) regiolektinio kodo vaizdinys, lemia bent jau silpną dialekto menkavertiškumo kompleksą. kyla klausimas, ar tik toks kalbinės gimtinės atstovo sociolingvistinio portreto paaiškinimas galimas. Veikiausiai ne, bet kitokia perspektyva bus pristatyta ieškant nesąmoningųjų ir sąmoningųjų nuostatų sąlyčio taškų ir skirtumų logikos. o dabar šiek tiek apie kitų grupių nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenis. Šiaulių grupės (gruzdžių, kuršėnų, radviliškio) tiriamosios ir tiriamieji, vertindami Šiaulių stimulų variantiškumą, iš esmės atskleidžia labai panašias nesąmoningąsias nuostatas. regiolektinei raiškai aukšti įverčiai neskiriami (žr. 5 lentelė). 17 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Mar – Marijampolės stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 18 ypač 11.7. schemą, esančią p. 158. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 235straipsniai / articles tik šiek tiek palankesni, eskizuodami sociolingvistinį regiolektinės raiškos atstovo portretą, yra berniukai. ŠiaulM (3)19 ir Šiaulb (12) kalbėtojų rimtumo vs. lengvabūdiškumo vertinimas tarp berniukų ir mergaičių reikšmingai skiriasi. jiems ir kalbėtoja ŠiaulauM (3), ir kalbėtojas Šiaulaub (12) pasirodė besantys labiau rimti negu lengvabūdžiai (žr. 6 lentelė). Žinoma, negalima nepaisyti ir diskurso veiksnio. galimas variantas, kad kaip tik šių kalbėtojų nuomonė apie gerą mokytoją pasirodė tiriamiesiems labiausiai priimtina, rimtai argumentuota. apskritai berniukų didesnis palankumas regiolektinei raiškai yra labiau tikėtinas nei netikėtinas. tai atitinka ir sociolingvistikos tyrimuose apibendrintą vartosenos modelį (žr. referuotą Labovo i principą šio straipsnio dalyje 1. Įvadinės pastabos: lyties kintamasis sociolingvistinėje perspektyvoje). tačiau, reikia pripažinti, kad ši sąlyga neišpildoma. iš nesąmoningųjų nuostatų išryškėjantis sociolingvistinis regiolektinės raiškos atstovo portretas nerodo, kad tokia raiška yra berniukų palaikomas vartosenos modelis. kitos grupės – dzūkijos etnografinio regiono – tiriamųjų, t. y. daugų, butrimonių ir simno mokinių, nuostatos dėl kalbinės gimtinės išsiskiria. Šioje grupėje lyties kintamasis turi nuostatas diferencijuojančios galios. dėl visų keturių kalbėtojų berniukų ir mergaičių nuostatos reikšmingai skiriasi. reikšmingumo laipsnis kiekvienu atveju skirtingas (žr. 8 lentelę). taigi vertindamos alM (3)20 kalbėtoją šios grupės tiriamosios išreiškia palankesnes nuostatas dėl jos rimtumo, pasitikėjimo savimi, protingumo, malonumo. Vertindamos alM (9) kalbėtoją, šios grupės tiriamosios palankiau negu berniukai vertina kalbėtojos rimtumą, malonumą, patikimumą, įdomumą ir protingumą. Visais atvejais tarp mergaičių ir berniukų nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu išryškėja statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų. abi kalbėtojos labiausiai įvertintos kaip rimtos. galima kelti klausimą, ar tokios nuostatos rodo solidarizavimą su tos pačios lyties kalbėtojomis. Veikiausiai ne. taip būtų galima teigti tokiu atveju, jei mergaitės kalbėtojus-berniukus būtų įvertinusios ne taip palankiai kaip mergaites-kalbėtojas. nors bendri visų dimensijų (plg. 1 lentelę) įverčiai nėra labai aukšti ir yra statistiškai reikšmingai besiskiriantys nuo bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos atstovų įverčių, visgi mergaičių eskizuojamas sociolingvistinis kalbinės gimtinės atstovo (kaip ir atstovės) portretas leidžia teigti, kad regiolektiniu (su aukštaičių tarmės (pietų aukštaičių patarmės) pasluoksniu) kodu prabilęs jaunuolis ar jaunuolė netampa visai svetimu, įtartinu, kurio asmenybe galima suabejoti (žr. 7 lentelę). Mer19 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Šiaul – Šiaulių stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 20 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: al – alytaus stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 236 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX gaitės linkusios manyti, kad alb (6) yra protingas, pasitikintis savimi, malonus, siekiantis tikslo, patikimas ir netgi kietas. taip pat statistiškai reikšmingai arba labai reikšmingai išsiskiria mergaičių nuostatos dėl alb (12) kalbėtojo malonumo, pasitikėjimo savimi, patikimumo, rimtumo, protingumo ir kietumo. apibendrinant berniukų ir mergaičių tarpusavio įverčių skirtumus (kurie yra statistiškai reikšmingi ir netgi labai reikšmingi (žr. 8 lentelėje charakteristikas su žyma***), galima teigti, kad šios grupės tiriamųjų mergaičių sociolingvistinis kalbinės gimtinės atstovo portretas yra pozityvus. Vadinasi, tiriamosios iš esmės pripažįsta kalbinės gimtinės kodo vertę. Vadovaujantis nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenimis galima teigti, kad mergaitės yra lojalesnės kalbinei gimtinei, solidarizuojasi su regionu. Šios grupės atveju galima kalbėti tik apie berniukų tam tikro laipsnio dialekto menkavertiškumo kompleksą. Vėlgi būtina pridurti, kad tokia tendencija prieštarauja sociolingvistikos diskurse apibendrintiems berniukų ir mergaičių vartosenos modeliams (žr. referuotą Labovo i principą šio straipsnio dalyje 1. Įvadinės pastabos: lyties kintamasis sociolingvistinėje perspektyvoje). dviejų rytų aukštaičių kalbinės aplinkos grupių (Panevėžio ir utenos, žr. 1 pav.) tiriamųjų kuriami sociolingvistiniai regiolektinės raiškos atstovų portretai taip pat neišsiskiria (žr. 9, 11 lenteles). nors dera pažymėti, kad turint omenyje rytų aukštaičių panevėžiškių ir uteniškių patarmių gyvybingumą (plg. Mikulėnienė 2012: 6–7), buvo tikėtasi, kad šių grupių tiriamieji sukurs stipresnius sociolingvistinius portretus, tai yra palankiai įvertins girdimus regiolektinius variantus. apžvelgiant Panevėžio grupės (ramygalos, krekenavos, Pumpėnų) tiriamųjų duomenis, pasakytina, kad statistiškai reikšmingų skirtumų nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu tarp respondentų ir respondenčių nepastebėta vertinant PanM (9)21 kalbėtojo raišką. PanM (3) kalbėtoja atrodo patikimesnė tiriamosioms, o Panb (12) kalbėtojas – tiriamiesiems. Manytina, kad toks solidarizavimasis su savo lyties kalbėtoju nėra labai reikšmingas, nes vertinant kitas asmenines šių kalbėtojų savybes skirtumų neišryškėja. dar vienas kalbėtojas – Panb (6) stimulo – tiriamosioms sukuria labiau pasitikinčio savimi įspūdį. utenos stimulų kalbėtojai pagal visus parametrus tiek mergaičių, tiek berniukų įvertinami panašiai, skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Paminėtinas tik utM (3)22 kalbėtojos vertinimas. svėdasų, užpalių ir alantos mokinės palankiau negu berniukai vertina utM (3) kietumą, rimtumą, malonumą (žr. 12 lentelę). 21 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Pan – Panevėžio stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 22 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: ut – utenos stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 237straipsniai / articles apskritai, vertinant šių grupių eskizuojamus sociolingvistinius regiolektinės raiškos atstovų portretus, lyties kintamojo laikyti reikšmingu, lemiančiu skirtingų asmeninių savybių portretus, nederėtų. jaunųjų žemaičių (Žemaičių kalvarijos, sedos ir alsėdžių mokinių) kuriamam sociolingvistiniam kalbinės gimtinės atstovo portretui (žr. 13 lentelę) tiriamųjų lytis taip pat nėra lemiamas dydis. statistiškai reikšmingi skirtumai nesąmoningųjų nuostatų lygmeniu išryškėja vertinant du iš keturių kalbėtojus, t. y. telšM (3)23 kalbėtoją mergaitės linkusios laikyti šiek tiek rimtesne negu berniukai, o telšb (6) kalbėtojas tiriamosioms pasirodė labiau pasitikįs savimi (žr. 14 lentelę). trumpai apibendrinant regiono grupių rezultatus pasakytina, kad išryškėjęs mergaičių didesnis palankus kalbinės gimtinės regiolektinėms raiškoms, nors ir neatitinka apibendrintų vartosenos modelių (žr. referuotą Labovo i principą šio straipsnio dalyje 1. Įvadinės pastabos: lyties kintamasis sociolingvistinėje perspektyvoje), nėra visiškai netikėtas. Panašių rezultatų kartais gauna ir kitų šalių tyrėjai24. Prieš pristatant kauno grupės (kruonio, babtų, Vilkijos) tiriamųjų duomenis, primintina, kad šios grupės tiriamieji gavo išklausyti 12 stimulų garsyną, iš kurių 8 stimulai reprezentuoja didmiesčių kodus. 4 stimulai sukurti iš kauno miesto mokinių interviu medžiagos, taigi teigti, kad tiriamiesiems šie kodai gali priminti jų kalbinės gimtinės kodo prototipą, nebūtų visiškai teisinga. kruonis (Lietuvių kalbos atlaso 554 punktas) geolingvistiniu požiūriu pakliūva į vakarų aukštaičių priedzūkio arealą (žr. bacevičiūtė, Mikulėnienė, salienė 2005: 114–116), Vilkija (Lietuvių kalbos atlaso 495 punktas) pakliūva į vakarų aukštaičių šiaurinį arealą25. babtai priklauso Lietuvių kalbos atlaso Vareikonių (šis punktas (470) yra vakarų aukštaičių šiauliškių areale) punktui, per babtus praeina vakarų aukštaičių kauniškių patarmės siena (žr. kazlauskaitė, Lapinskienė, bacevičiūtė 2007: 24–25). Vadinasi, tikėtina, kad eksperimento dalyviai gali turėti vakarų aukštaičių kauniškių (galbūt ir šiauliškių) patarmės ar bent regiolektinių bruožų patirties. taigi kauno stimulai nelaikytini jų kalbinės gimtinės pavyzdžiais. tačiau tai, žinoma, nereiškia, kad tiriamiesiems kauno jaunimo variantai yra negirdėti. Šių vietovių gyventojus pritraukia ir pramoninės, ir kultūrinės kauno miesto 23 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: telš – telšių stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 24 Plg.: caroline L’eplattenier-saugy, atlikusios perceptyviosios dialektologijos metodika pagrįstus tyrimus prancūzakalbėje Šveicarijos dalyje, duomenys parodė, kad moterys yra ne tokios griežtos vertindamos nestandartinius variantus ir pagal taisyklingumo, ir pagal patrauklumo kriterijus, nors tyrėja prieš tyrimą formulavo priešingą hipotezę (žr. L’eplattenier-saugy 2002: 354, 360–361). 25 Į šiaurę nuo nemuno – taip šį arealą įvardija rima bacevičiūtė, danguolė Mikulėnienė ir Vilija salienė, aiškindamos vakarų aukštaičių kauniškių patarmės vidinę diferenciaciją (žr. bacevičiūtė, Mikulėnienė, salienė 2005: 82–84). 238 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX paslaugos. taigi, neabejotina, kad kalbamų punktų jaunimui kaunas nėra svetimas. kalbinis kaunas taip pat. Visgi teigti, kad šios grupės tiriamieji atpažino kauno stimulų kalbėtojus kaip kauno jaunuolius ir tai lėmė jų vertinimą, taip pat negalima. reikia pasakyti, kad per eksperimentą tiriamieji, įvertinę asmenines kalbėtojų savybes, gavo dar vieną užduotį – nurodyti, iš kokio miesto yra kalbėtojas. taigi šios užduoties duomenys šiek tiek patikslina interpretaciją. kaunb (12)26 kalbėtoją 35 proc. tiriamųjų priskyrė kauno miestui, o 45 proc. Vilniaus miestui; kaunM (3) – 38 proc. kauno miestui, 44 proc. Vilniaus miestui; kaunM (9) – 42 proc. kauno miestui, 44 proc. Vilniaus miestui; kaunb (6) – 41 proc. kauno miestui, 37 proc. Vilniaus miestui. Vadinasi, vienaip ar kitaip savybėmis modeliuotas sociolingvistinis kalbėtojo portretas nebuvo asocijuojamas tik su kauno miestu. Manytina, kad pagrindinis asociatas buvo bendresnis – tai didmiestis. ir nors kauno stimulų (kaip kitais atvejais regiolektinių stimulų) kalbėtojų asmeninės ypatybės įvertintos mažiau palankiai negu Vilniaus kalbos stimulų ir bendrinės kalbos stimulų kalbėtojų asmeninės ypatybės (žr. 15 lentelę), tai netrukdė tiriamiesiems šių kodų atstovų lokalizuoti Vilniuje27. Čia prisimintini Willy’io dierckso atstumo (angl. distance) ir aktualiojo atstumo (angl. actual distance) (žr. diercks 2002: 51) konceptai, žymintys tikrą, t. y. geografinių parametrų, atstumą ir atstumą, lemiamą socialinių, kultūrinių, stereotinių parametrų. norint priartinti patrauklaus kodo atstovus arba nutolinti nepatrauklaus kodo atstovus manipuliuojama aktualiuoju atstumu. tokie „kuriami“ atstumai parodo santykius su savo ar kokiu kitu vertinamu kodu. Paprastai perceptyviosios dialektologijos darbuose atstumą ir aktualųjų atstumą labai gražiai atskleidžia vadinamosios žemėlapio užduotys (plg. aliūkaitė 2009: 165–166). iš šios grupės eksperimentų duomenų matyti, kad aktualųjį atstumą veikia didmiesčio idėja, veikiausiai kaip konkreti tipiškos sociolingvistikoje opozicijos miestas vs. kaimas išraiška. Peržiūrint kauno grupės (kruonio, babtų, Vilkijos) tiriamųjų vertinimus tiriamojo lyties kintamojo aspektu, pasakytina, kad statistiškai reikšmingų nuostatų skirtumų tarp mergaičių ir berniukų nepasitaikė vertinant kaunb (6) teksto-stimulo kalbėtoją. dėl kaunM (9) ir kaunb (12) kalbėtojų tarp mergaičių ir berniukų statistiškai labai reikšmingi nuostatų skirtumai tik dėl kalbėtojų rimtumo. reikia 26 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: kaun – kauno stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 27 galima tik pridurti, kad ir Vilniaus kalbos atstovai buvo priskiriami abiem didmiesčiams panašiu santykiu, plg.: Vilnb (2) kalbėtoją 46 proc. tiriamųjų priskyrė kaunui, 48 proc. – Vilniui; VilnM (5) – 58 proc. kaunui ir 32 proc. Vilniui; Vilnb (8) – 37 proc. kaunui ir 46 proc. Vilniui; VilnM (11) – 44 proc. kaunui ir 44 proc. Vilniui. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 239straipsniai / articles pasakyti, kad abiem atvejais kalbėtojams palankesnės mergaitės (žr. 16 lentelę). Lyties kintamasis šiek tiek suskaido nuostatas ir dėl kaunM (3) kalbėtojos. Mergaitės palankiau vertina šios kalbėtojos įdomumą, protingumą ir kietumą. Vilniaus mokyklų tiriamieji, vertinant iš lyties kintamojo perspektyvos, nėra labai originalūs. Vilnb (8)28 stimulo kalbėtojas ir mergaičių, ir berniukų įvertintas be statistiškai reikšmingų skirtumų. kitų trijų kalbėtojų sociolingvistinius portretus mergaitės ir berniukai linkę eskizuoti šiek tiek skirtingai. Labiausiai išsiskiria VilnM (4) kalbėtojos asmeninių savybių įverčiai. Mergaitės palankiau vertina šios kalbėtojos protingumą, malonumą, įdomumą, patikimumą. geriau mergaitės šią kalbėtoją vertina ir pagal viršenybės dimensijos savybę – tikslo siekį. kita Vilniaus kalbos atstovė VilnM (6) eksperimento dalyvėms atrodo labiau įdomi, pasitikinti savimi ir kieta. berniukai šiai kalbėtojai yra kritiškesni, jų įverčiai statistiškai reikšmingai žemesni. iš eksperimento rezultatų negalima konstatuoti didesnio mergaičių palankumo mergaitėms-kalbėtojoms, nes Vilnb (2) stimulo kūrėjas taip pat palankiau įvertinamas tiriamųjų. Šio stimulo atstovas tiriamosioms labiau nei tiriamiesiems atrodo esąs protingas ir įdomus (žr. 17, 18 lenteles). 3.2. bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos atstovų sociolingvistiniai portretai Visų grupių 12 stimulų (Vilniaus grupėje – 8 stimulų) garsyne teikti vertinti 4 bendrinės kalbos ir 4 Vilniaus kalbos stimulai. apibendrinant gautus duomenis reikia pasakyti, kad visų grupių tiriamieji sukūrė patrauklius ir bendrinės kalbos atstovo, ir Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinius portretus. Mergaičių ir berniukų vertinimai statistiškai reikšmingai (arba net labai reikšmingai) skiriasi (žr. 19 lentelę). Pažymėtina, kad gauti duomenys, t. y. aukštesni mergaičių bendrinės kalbos stimulų atstovų asmeninių savybių įverčiai atitinka sociolingvistų apibendrintus vartosenos polinkius (plg. Labovo i principą). Labiausiai išsiskiria Marijampolės grupės (kalvarija, Vilkaviškis, Pilviškiai) ir alytaus grupės (daugai, butrimonys, simnas) tiriamųjų vertinimai. Šių grupių nesąmoningųjų nuostatų eksperimentų dalyvės kuria ypač teigiamus (ir socialinio patrauklumo, ir statuso dimensijų savybių) bendrinės kalbos atstovų portretus. kalbėtojo lytis, kaip matyti 19 lentelėje, tiriamosioms nėra svarbi. 28 stimulų raidžių ir kitų ženklų reikšmės: Viln – Vilniaus stimulai; M – mergaitė, b – berniukas; (x) – numeris nurodo stimulo eilės numerį. 240 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX kitų grupių eksperimento dalyvės (gal išskyrus telšių grupę) iš esmės neparodo didesnio prielankumo negu dalyviai bendrinės kalbos berniukų stimulams. tokie skirtumai gali žymėti mergaičių tapatinimąsi su savo lyties kalbėtoja. aukšti įverčiai rodo, kad bendrinės kalbos kodas prisiartinamas (plg. jau minėtą dierckso aktualiojo atstumo konceptą). taigi iš duomenų atkurtinas visai logiškas vertinimo modelis – mergaitės pirmiausia demonstruoja tapatinimąsi su kalbėtojomismergaitėmis, o ne kalbėtojais-berniukais. apskritai koreliuojant berniukų ir mergaičių įverčių skirtumus su kalbėtojų savybėmis, reikia pasakyti, kad statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų yra vertinant ir solidarumo, ir statuso dimensijų savybes. dažniausiai mergaitės aukštesnius įverčius kalbėtojams skiria vertindamos kalbėtojo patikimumą ir malonumą (solidarumo dimensijos savybės) bei pasitikėjimą savimi ir protingumą (statuso dimensijos savybės). Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas pagal kai kurias charakteristikas konkuruoja su bendrinės kalbos atstovo sociolingvistiniu portretu. Mums rūpimas dalykas yra, ar šį portretą tikslina lyties kintamasis. Pridurtina, kad pačių Vilniaus grupės tiriamųjų kuriamas Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas iš esmės yra jų kalbinės gimtinės atstovo portretas (žr. 17, 18 lenteles), taigi jų įverčių skirtumai čia nesvarstomi. reikia pasakyti, kad lyties kintamasis reikšmingai veikia sociolingvistinio Vilniaus kalbos atstovo portreto parametrus. galima teigti, kad visose tiriamųjų grupėse mergaičių įverčiai netgi nemenkai nulemia Vilniaus kalbos stimulų vietą visų atmainų stimulų eilėje. Mergaičių eskizuojamas Vilniaus kalbos atstovo sociolingvistinis portretas, kaip ir bendrinės kalbos atstovo sociolingvistinis portretas, yra pozityvesnis negu berniukų. kita vertus, ir kalbinės gimtinės atstovų kai kurias savybes mergaitės vertino palankiau negu berniukų (žr. ankstesnį straipsnio skirsnį). netvirtai, nes kalbinės gimtinės atstovų sociolingvistiniai portretai yra gana bendri, galima teigti, kad mergaitės apskritai vertindamos laikosi distancijos, jos nėra tokios kategoriškos, jų pozicija tolerantiškesnė negu berniukų. grįžtant prie Vilniaus kalbos stimulų įverčių, pažymėtina, kad mergaičių didesnis palankumas šios atmainos stimulams yra sietinas su atvirojo prestižo veiksniu. Mažai tikėtina, kad Vilniaus kalbos stimulus paprastasis kalbos bendruomenės narys labai aiškiai atskiria nuo bendrinės kalbos stimulų29. Vadinasi, vertinant veikia ta pati vaizdinių ir taisyklingos kalbos prototipų sistema. 29 Vilniaus kalbos stimulų žymėtumas yra neryškus, nuo bendrinės kalbos stimulų juos skiria tik, pavyzdžiui, trumpųjų balsių ilginimas, ilgųjų trumpinimas nekirčiuotose pozicijos, dvibalsių ie ir uo vienbalsinimas, kirčio atitraukimas ir pan. Plg.: VilnM (4) stimule [ iː] trumpinamas 3 iš 4 pozicijų ; [ uː] trumpinamas 1 iš 1 pozicijos; VilnM (8) stimule vienbalsinami [ie] (1 iš 1) ir [uo] (taip pat 1 iš 1) ir pan. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 241straipsniai / articles Mažiausiai statistiškai reikšmingų ar labai reikšmingų vertinimo skirtumų yra utenos ir Šiaulių grupėse. didžiausią palankumą Vilniaus kalbos stimulų atstovams rodo alytaus grupės ir telšių grupės mergaitės (žr. 19 lentelę). Primintina, kad ir kalbinės gimtinės atstovo portretas eskizuojamas alytaus grupės mergaičių yra pozityvesnis negu berniukų, taigi tikėtina, kad tokie įverčių skirtumai rodo bendrą mergaičių kalbinį sąmoningumą ir tolerantišką poziciją kalbos variantiškumui apskritai. siejant berniukų ir mergaičių įverčių skirtumus su kalbėtojų savybėmis išryškėja tos pačios tendencijos kaip ir vertinant bendrinės kalbos atstovus. statistiškai reikšmingų arba labai reikšmingų skirtumų yra vertinant ir solidarumo, ir statuso dimensijų kalbėtojų savybes. dažniausiai mergaitės aukštesnius įverčius kalbėtojams skiria vertindamos kalbėtojo malonumą ir įdomumą (solidarumo dimensijos savybės) bei pasitikėjimą savimi ir protingumą (statuso dimensijos savybės). iš tyrimo duomenų matyti, kad Vilniaus kalbos atstovo mergaičių ir berniukų kuriamas sociolingvistinis portretas labiausiai sutampa kietumo savybės įverčiu. apibendrinant dera pasakyti, kad mergaičių ir berniukų nesąmoningosios nuostatos dėl bendrinės kalbos ir Vilniaus kalbos labai panašios. Manytina, kad vertinimų panašumas susijęs su nelabai aiškiu bendrinės kalbos vaizdiniu tarp jaunųjų kalbos bendruomenės narių. tiriamųjų vaizdinių sistemoje bendrinės kalbos diferencinių požymių sistema nėra tvirta ir aiški, taigi panašūs kodai, neturintys aiškių regiolektinių bruožų, pamatuojami tuo pačiu turimu bendrinės kalbos prototipu, o tai ir lemia aukštus tokios atmainos atstovo savybių įverčius. rezultatas – labai teigiami sociolingvistiniai kalbėtojų portretai. 4. sąMoningųjų nuostatų duoMenys ir Lyties kintaMasis sąmoningąsias tiriamųjų nuostatas rodo šnektų reitingai. kaip ir galima buvo tikėtis, sąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenys neatitaria nesąmoningosioms nuostatoms. Šios eksperimento dalies duomenys iš esmės leidžia konstatuoti, kad jaunajai kartai būdingas lojalumas gimtajam regionui. Vilniaus miesto, kauno grupės, alytaus grupės, Panevėžio grupės, utenos grupės ir telšių grupės tiriamieji atvirai deklaruoja ištikimybę savo kalbinės gimtinės atmainoms. tik Šiaulių grupės ir Marijampolės grupės tiriamieji palankiau linkę vertinti Vilniaus šnektą (žr. 20 lentelę). Visgi nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenų, suponavusių įžvalgas dėl dialekto menkavertiškumo komplekso ženklų regionuose, sąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenys nepapildo. 242 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX apskritai iš sąmoningųjų nuostatų eksperimento rezultatų išryškėja, kad patrauklios raiškos prototipų sistema regionuose yra keliasluoksnė. apibendrintini du pagrindiniai modeliai, kurie sistemina kalbos variantiškumo vaizdinius: patraukliausia atmaina vs. mažiau patraukli vs. dar mažiau patraukli ir t. t. Pirmasis modelis būtų toks: labiausiai patinkančios raiškos prototipas yra kalbinės gimtinės atmaina; mažiau patraukli yra bendrinė kalba ir (ar) didmiesčių kalba; kitos atmainos hierarchizuojamos pagal realųjį atstumą nuo kalbinės gimtinės. toks modelis, su šiokiais tokiais patikslinimais, būdingas kauno grupės, telšių grupės ir alytaus grupės tiriamiesiems. ypač reprezentatyvus ir tikslus šio modelio atspindys yra alytaus grupės tiriamųjų nuostatos. Pirmiausia įvertinama kalbinės gimtinės atmaina, antroje pozicijoje atsiduria bendrinė kalba ir didmiesčių variantai – tokia vaizdinių sistema implikuoja privatumo ir viešumo skirtį. druskininkų ir Varėnos šnektų pozicija šnektų reitinge dar labiau pastiprina lojalumą gimtajam regionui. Šiek tiek patikslinti galima tik kauno grupės tiriamųjų vaizdinių modelį. Manytina, kad Marijamopolės šnektos ir Šakių šnektos poziciją reitinge paaiškinti gali jau minėtas aktualiojo atstumo konceptas. kitų grupių tiriamųjų labiausiai patinkančios raiškos prototipas yra nevienalytis, t. y. skirtumai tarp kalbinės gimtinės varianto, bendrinės kalbos ir didmiesčių (kauno, Vilniaus) kalbos patrauklumo vertės yra statistiškai nereikšmingi, o kitos atmainos hierarchizuojamos pagal realųjį atstumą (daugiau mažiau) nuo kalbinės gimtinės. Vadinasi, kalbinės gimtinės raiška nėra vertinama labiau negu bendrinės kalbos ar didmiesčių (ypač Vilniaus) atmaina. toks modelis būdingas Panevėžio grupės, Šiaulių grupės, utenos grupės ir Marijampolės grupės tiriamiesiems. galima būtų teigti, kad iš visų tiriamųjų Marijampolės grupė išsiskiria didžiausiu nelojalumu kalbinės gimtinės raiškai, bet, matyt, kalbinės gimtinės vaizdinių sistemoje Marijampolės vietą užima Vilkaviškio šnekta (vienas iš šios grupės eksperimentų vykdytas Vilkaviškyje). apibendrinant Vilniaus tiriamųjų šnektų reitingus, įvertinus statistiškai reikšmingus įverčių skirtumus, reikia pažymėti, kad šios grupės tiriamieji ypač išskiria Vilniaus šnektą, antroje pozicijoje esančios bendrinės kalbos įverčiai statistiškai reikšmingai skiriasi. Įtraukus lyties kintamąjį į šnektų reitingų peržiūrą, kitaip negu iš nesąmoningųjų nuostatų eksperimento duomenų, išryškėja nemažai skirtumų. galima teigti, kad tiriant tik vienos lyties kalbos bendruomenės narius būtų gauti kitokie šnektų reitingai. to negalima pasakyti tik apie Vilniaus ir iš esmės alytaus grupių tiriamuosius. alytaus grupės mergaičių ir berniukų kalbinis skonis prasilenkia tik vertinant Vilniaus šnektą – mergaitėms Vilniaus šnekta patinka labiau nei berniukams. kitas atmainas šios grupės tiriamieji reitinguoja vienodai. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 243straipsniai / articles dar gana nuosekli yra ir jaunųjų žemaičių laikysena. jiems, kaip matyti 20 lentelėje, teko reitinguoti 16 atmainų, tačiau tarmių įtraukimas į reitinguotinų atmainų sąrašus galutinių rezultatų iš esmės nepakeitė. statistiškai labai reikšmingai (**=p<.01)30 skiriasi tik klaipėdos šnektos vertinimas. Ši šnekta mergaitėms patinka labiau negu berniukams. galima būtų svarstyti, ar tokiam vertinimui lemiamą reikšmę turi kalbiniai ar nekalbiniai dalykai. klaipėda – vienas iš didmiečių, vadinasi, palankesnis požiūris į atmainą gali būti susijęs ir su šiuo veiksniu. statistiškai reikšmingai (*=p<.05) skiriasi ir bendrinės kalbos įverčiai. Mergaitės bendrinę kalbą vertina palankiau negu berniukai ir skiria aukštesnes pozicijas reitinge. dera pasakyti, kad jei eksperimente būtų dalyvavę tik berniukai, jų atmainų reitingo ketvertukas bene aiškiausiai rodytų žemaitiškos tapatybės palaikymą: žemaičių tarmė, Telšių šnekta, Plungės šnekta, Klaipėdos šnekta. Mergaičių sąmoningosios nuostatos harmonizuoja šią skirtį – mergaitės bendrinei kalbai skiria antrąją vietą atmainų reitinge. kauno grupės tiriamieji labiausiai patinkančios šnektos statusą vieningai priskiria kauno atmainai, tačiau kitos atmainos reitinguojamos skirtingai. sąmoningųjų nuostatų lygmeniu kauno grupės tiriamieji berniukai reiškia didesnį palankumą Vilniaus šnektai, o ne bendrinei kalbai. berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumai skiriasi labai reikšmingai (**=p<.01). Reikšmingai (*=p<.05) skiriasi ir kitų atmainų vertinimas. Šiaulių, Panevėžio, Šakių, Marijampolės ir telšių atmainų vertinimo vidurkiai rodo, kad berniukai dažniau negu mergaitės šioms atmainos skiria aukštesnes vietas šnektų reitinge. Marijampolės grupės berniukų ir mergaičių kalbos idealai sąmoningųjų nuostatų lygmeniu išsiskiria bene labiausiai iš visų grupių. berniukų pirmas reitingo trejetukas yra Vilkaviškio šnekta, bendrinė kalba, Marijampolės šnekta, mergaičių reitingo trejetukas – Vilniaus šnekta, Kauno šnekta, bendrinė kalba. statistiškai labai reikšmingi (***=p<.001) skirtumai išryškėja reitinguojant Vilniaus ir kauno šnektas bei Marijampolės ir Vilkaviškio šnektas. didmiesčių atmainoms mergaitės daug dažniau negu berniukai skiria aukštesnę vietą reitinge, o kalbinės gimtinės šnektas kaip labiausiai patinkančias dažniau vertina berniukai. toks reitingavimas iš esmės rodo, kad lyties kintamasis lemia dvi skirtingas labiausiai patinkančios raiškos prototipų sistemas. Panašiai lyties kintamasis diferencijuoja šnektų reitingų duomenis ir kitose tiriamųjų grupėse. 30 skirtumų reikšmingumas skaičiuotas taikant Vilkoksono porų testą (angl. Wilcoxon Signed Pair test). Šiuo testu patikrinama, ar berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumai skiriasi reikšmingai ar nereikšmingai, tai teikia pagrindą diskutuoti apie nuostatų skirtumus. duomenims diferencijuoti pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys: vertinimai reikšmingai skiriasi ... vertinimai labai reikšmingai skiriasi, t. y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. 250 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX Maegaard Mar ie 2009: how many standards? investigating ‘the double standard Model’ in the Light of evaluative Patterns from a young urban community. – Language Attitudes, Standardization and Language Change, ed. by Marie Maegaard, frans gregersen, Pia Quist, j. normann jørgensen. oslo: novus, 131–147. Mesthr ie rajend 2001: sociolinguistic Variation. – Concise Encyclopedia of Sociolinguistics, ed. by rajend Mesthrie. oxford: elsevier science, 377–389. Mesthr ie rajend 2003: social dialectology. – rajend Mesthrie, joan swann, ana deumert, William L. Leap Introducing Sociolinguistics. edinburgh: edinburgh university Press, 76–113. Mikulėnienė danguolė, bacevičiūtė rima, salienė Vilija, sud., 2005: Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai. Tarmės mokyklai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Mikulėnienė danguolė 2012: XXi a. pradžios Lietuvos situacija: tarmės transformacija. Geolingvistikos ir sociolingvistikos polilogas XXI amžiuje. konferencijos tezės. 2012 m. gruodžio 6–7 d., kaunas 2012, Vilniaus universiteto kauno humanitarinis fakultetas, 6–7. Mur ray stephen o. 1998: American Sociolinguistics: Theorists and Theory Groups. amsterdam / Philadelphia: john benjamins Publishing company. obiols solís M. 2002: the Matched guise technique: a critical approximation to a classic test for formal Measurement of Language attitudes. – Noves SL. Revista de sociolingüística, 1–6. Preston dennis r. 1989: Perceptual Dialectology: Nonlinguists’ Views of Areal Linguistics. dordrecht: foris, 51–70. Preston dennis r. 1999a: introduction. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by dennis r. Preston. amsterdam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, xxiii–xl. Preston dennis r. 1999b: a Language attitude approach to the Perception of regional Variety. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by dennis r. Preston. amsterdam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, 359–373. Preston dennis r. 2002: Perceptual dialectology: aims, Methods, findings. – Presentday Dialectology. Problems and Findings, ed. by johannes bernardus berns, jaap van Marle. berlin, new york: Mounton de gruyter, 57–104. rensink W. g. 1999: informant clasification of dialects. – Handbook of Perceptual Dialectology 1, ed. by dennis r. Preston. amsterdam, Philadelphia: john benjamins Publishing company, 3–7. romaine suzanne 2003: Variation in Language and gender. – The Handbook of Language and Gender, ed. by janet holmes, Miriam Meyerhoff. oxford: blackwell Publishing Ltd. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 251straipsniai / articles swann joan 2003: gender and language use. – rajend Mesthrie, joan swann, ana deumert, William L. Leap Introducing Sociolinguistics. edinburgh: edinburgh university Press, 216–247. tagliamonte sali a. 2012: Variationist Sociolinguistics: Change, Observation, Interpretation. Malden: blackwell. tamaševičius gier ius 2010: „bloga“ kalba ir sociolingvistinė kompetencija. – Darbai ir dienos 54, 189–198. Vaicekauskienė Loreta, sausverde erika 2012: Lietuvos tarmių rezervatas: socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis. – Taikomoji kalbotyra 1, 1–27. Wray alison, trott kate, bloomer aileen, reay shirley, butler chris 2005: Projects in Linguistics. A Practical Guide to Researching Language. London: replika Press Pvt. Priedas 1 LenteLė. sociolingvistinio portreto dimensijos: savybių matrica32 statusas solidarumas Viršenybė Patrauklumas ir dinamizmas siekiantis tikslo ... neapsisprendęs – + + – patikimas ... nepatikimas – + + – rimtas ... lengvabūdis + – + – įdomus ... nuobodus – + – + pasitikintis savimi ... nepasitikintis savimi + – – + protingas ... kvailas + – + – malonus ... nemalonus – + – + kietas ... nevykėlis + – – + 32 savybių matrica parengta remiantis kristiansen 2009: 187–189, kristiansen 2010: 545, kristiansen 2011: 267, Maegaard 2005: 67–69. 252 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX 2 LenteLė. Šnektų reitingo eksperimento šnektų sąrašai Vilniaus miesto kauno grupės Marijampolės grupės Šiaulių grupės alytaus grupės Panevėžio grupės utenos grupės telšių grupės bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba didmiesčių Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta klaipėdos šnekta regionų centrų telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta Šiaulių šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta alytaus šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta Marijampolės šnekta utenos šnekta utenos šnekta utenos šnekta utenos šnekta utenos šnekta utenos šnekta utenos šnekta utenos šnekta artimos kalbinės aplinkos jonavos šnekta Vikaviškio šnekta joniškio šnekta Varėnos šnekta Pasvalio šnekta ignalinos šnekta Plungės šnekta Šakių šnekta Šakių šnekta Pakruojo šnekta druskininkų šnekta kupiškio šnekta anykščių šnekta kretingos šnekta tarmės aukštaičių Žemaičių suvalkiečių dzūkų kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 253straipsniai / articles 3 LenteLė. Marijampolės grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas33 Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (n 34 =203) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 7,04 7,48 8,43 8,79 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=202) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 6,69 7,56 8,11 8,75 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (n=203) MarM (3) Marb (12) Marb (6) MarM (9) 7,29 7,84 7,90 8,19 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=202) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 6,51 7,03 8,23 9,54 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (n=189) Marb (6) MarM (3) MarM (9) Marb (12) 6,85 7,29 9,20 9,29 Protingas (1) – kvailas (7) (n=199) MarM (3) Marb (12) Marb (6) MarM (9) 6,68 8,34 8,38 8,77 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=198) MarM (3) Marb (6) Marb (12) MarM (9) 6,88 7,56 8,36 9,21 Kietas (1) – nevykėlis (7) (n=203) Marb (6) MarM (3) Marb (12) MarM (9) 6,44 7,42 7,98 9,18 33 Lentelėje pateikiami vidutiniai rangai. kalbėtojai išrūšiuoti pagal vidutinį rangą, jų reikšmių mažėjimo tvarka. Mažesnis vidutinis rangas reiškia, kad kalbėtojui dažniau linkta priskirti semantinio diferen cialo poros kairėje pusėje esančią pozityviąją savybę (pavyzdžiui, siekiantis tikslo, patikimas, rimtas ir t. t.). Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenys lentelėse aiškintini taip pat. 34 n – grupės tiriamųjų skaičius. Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenis pateikiančiose lentelėse n žymi tiriamųjų skaičių. 254 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX 4 LenteLė. Marijampolės grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai35 siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus Kietas MarM (3) chi² 0,080 0,151 0,000 0,147 0,434 0,393 0,011 0,189 p= 0,777 0,697 0,998 0,701 0,510 0,531 0,918 0,664 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra MarM (9) chi² 1,328 0,028 0,277 1,413 0,247 0,054 0,012 0,100 p= 0,249 0,867 0,598 0,235 0,619 0,816 0,914 0,752 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Marb (6) chi² 0,000 2,326 1,768 0,247 0,916 1,579 5,994 0,138 p= 0,984 0,127 0,184 0,619 0,339 0,209 0,014 0,710 *(m>b) Marb (12) chi² 0,337 0,000 0,081 0,044 0,198 1,844 3,420 0,089 p= 0,561 0,993 0,776 0,834 0,656 0,174 0,064 0,765 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 5 LenteLė. Šiaulių grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,35 7,03 7,56 8,08 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=188) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,41 7,17 7,38 7,65 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (n=188) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,12 7,27 7,66 7,95 35 skirtumo tarp tiriamųjų grupių (berniukų ir mergaičių) vertinimo reikšmingumas patikrintas kruskalo ir Voliso (angl. Kruskal-Wallis) testu. chi kvadrato skaičiaus didėjimas rodo skirtumo tarp tiriamųjų grupių vertinimo didėjimą. duomenims diferencijuoti pasirinkti keli reikšmingumo lygmenys: vertinimai reikšmingai skiriasi ... vertinimai labai reikšmingai skiriasi, t. y. *=p<.05; **=p<.01; ***=p<.001. Pažymėtina, kad ir kitų grupių duomenys lentelėse aiškintini taip pat. kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 255straipsniai / articles Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=189) Šiaulb (12) ŠiaulM (3) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) 6,52 6,71 6,82 8,00 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (n=186) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,42 7,26 7,63 8,10 Protingas (1) – kvailas (7) (n=191) Šiaulb (6) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) 6,37 7,85 7,86 8,05 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=190) Šiaulb (6) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) ŠiaulM (3) 6,89 7,28 7,52 8,23 Kietas (1) – nevykėlis (7) (n=190) Šiaulb (6) ŠiaulM (3) Šiaulb (12) ŠiaulM (9) 6,04 6,80 6,96 7,37 6 LenteLė. Šiaulių grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus Kietas ŠiaulM (3) chi² 0,660 1,36 4,551 2,012 1,18 0,338 0,178 0,224 p= 0,416 0,243 0,033 0,156 0,277 0,561 0,673 0,636 *(b>m) ŠiaulM (9) chi² 1,101 0,921 0,299 1,481 0,648 0,211 0,644 0,87 p= 0,294 0,337 0,585 0,224 0,421 0,646 0,422 0,351 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Šiaulb (6) chi² 2,099 2,233 0,226 3,381 0,943 2,672 1,936 0,653 p= 0,147 0,135 0,634 0,066 0,331 0,102 0,164 0,419 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra Šiaulb (12) chi² 1,085 0,434 4,094 0,016 1,729 0,267 0,399 0,000 p= 0,298 0,510 0,043 0,899 0,188 0,605 0,527 0,988 *(b>m) kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 256 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX 7 LenteLė. alytaus grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (n=163) alb (12) alb (6) alM (9) alM (3) 7,06 7,50 7,70 8,16 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=161) alM (9) alb (12) alM (3) alb (6) 7,53 7,53 7,63 7,73 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (n=159) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 6,44 7,45 8,01 8,07 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=163) alb (6) alb (12) alM (3) alM (9) 6,85 7,13 7,73 8,10 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (n=155) alb (6) alb (12) alM (3) alM (9) 6,82 7,25 8,54 8,57 Protingas (1) – kvailas (7) (n=162) alb (12) alb (6) alM (3) alM (9) 7,14 7,44 7,71 8,09 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=164) alM (3) alb (6) alb (12) alM (9) 7,02 7,17 7,65 7,84 Kietas (1) – nevykėlis (7) (n=162) alb (6) alb (12) alM (3) alM (9) 6,16 6,57 7,71 8,11 8 LenteLė. alytaus grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus kietas alM (3) chi² 1,304 0,728 9,623 0,611 8,349 4,656 3,929 3,2 p= 0,254 0,394 0,002 0,434 0,004 0,031 0,047 0,074 **(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) alM (9) chi² 1,616 3,87 7,596 4,036 3,164 5,383 10,663 1,723 p= 0,204 0,049 0,006 0,045 0,075 0,020 0,001 0,189 *(m>b) **(m>b) *(m>b) *(m>b) **(m>b) kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 257straipsniai / articles siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus kietas alb (6) chi² 4,725 5,234 1,026 2,653 9,926 18,65 8,734 6,502 p= 0,030 0,022 0,311 0,103 0,002 0,000 0,003 0,011 *(m>b) *(m>b) **(m>b) ***(m>b) **(m>b) *(m>b) alb (12) chi² 0,437 4,762 4,246 2,553 10,495 5,875 15,044 5,784 p= 0,509 0,029 0,039 0,110 0,001 0,015 0,000 0,016 *(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 9 LenteLė. Panevėžio grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,40 6,74 7,84 8,14 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=161) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,63 6,66 7,83 8,05 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (n=163) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 6,28 6,55 7,87 8,74 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=162) Panb (6) PanM (3) Panb (12) PanM (9) 6,47 6,64 7,13 7,52 Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (n=154) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 5,90 6,48 6,98 7,40 Protingas (1) – kvailas (7) (n=158) PanM (3) Panb (6) PanM (9) Panb (12) 6,01 6,81 7,93 8,34 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=162) PanM (3) Panb (6) Panb (12) PanM (9) 5,88 7,01 8,05 8,19 Kietas (1) – nevykėlis (7) (n=161) Panb (6) Panb (12) PanM (3) PanM (9) 6,18 6,40 6,51 7,14 258 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX 10 LenteLė. Panevėžio grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus Kietas PanM (3) chi² 0,107 3,995 0,404 2,098 1,042 6,725 2,012 0,789 p= 0,743 0,046 0,525 0,147 0,307 0,010 0,156 0,374 *(m>b) *(m>b) PanM (9) chi² 1,098 0,81 0,964 0,505 2,296 0,025 0,413 1,122 p= 0,295 0,368 0,326 0,477 0,130 0,875 0,521 0,289 Mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumų nėra Panb (6) chi² 0,034 0,862 0,058 3,458 4,439 2,166 0,531 0,057 p= 0,853 0,353 0,810 0,063 0,035 0,141 0,466 0,811 *(m>b) Panb (12) chi² 1,061 5,538 1,825 1,429 1,656 0,723 0,064 2,858 p= 0,303 0,019 0,177 0,232 0,198 0,395 0,801 0,091 *(b>m) kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 11 LenteLė. utenos grupės tiriamųjų regiolektinės raiškos atstovo sociolingvistinis portretas Siekiantis tikslo (1) – neapsisprendęs (7) (n=120) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,52 7,83 8,18 8,21 Patikimas (1) – nepatikimas (7) (n=118) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,86 7,19 8,08 8,34 Rimtas (1) – lengvabūdis (7) (n=119) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,63 7,59 8,01 8,48 Įdomus (1) – nuobodus (7) (n=116) utb (6) utM (3) utb (12) utM (9) 6,94 7,54 7,81 8,99 kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 259straipsniai / articles Pasitikintis savimi (1) – nepasitikintis (7) (n=114) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,54 7,29 8,11 9,42 Protingas (1) – kvailas (7) (n=116) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 6,91 7,57 8,65 9,32 Malonus (1) – nemalonus (7) (n=119) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 7,37 7,4 7,75 8,79 Kietas (1) – nevykėlis (7) (n=119) utM (3) utb (6) utb (12) utM (9) 7,36 7,47 7,79 9,06 12 LenteLė. utenos grupės mergaičių ir berniukų vertinimo skirtumai siek. tikslo Patikimas rimtas Įdomus Pasit. savimi Protingas Malonus Kietas utM (3) chi² 0,030 2,186 4,416 2,172 1,339 2,24 5,194 11,412 p= 0,863 0,139 0,036 0,141 0,247 0,135 0,023 0,001 *(m>b) *(m>b) **(m>b) utM (9) chi² 0,142 0,004 1,677 0,046 0,260 0,182 1,008 0,734 p= 0,706 0,947 0,195 0,831 0,610 0,669 0,315 0,392 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra utb (6) chi² 0,828 0,679 0,037 0,016 0,472 1,767 1,829 1,104 p= 0,363 0,410 0,847 0,898 0,492 0,184 0,176 0,293 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra utb (12) chi² 0,232 1,140 0,746 2,090 0,362 1,162 1,055 0,791 p= 0,630 0,286 0,388 0,148 0,547 0,281 0,304 0,374 Berniukų ir mergaičių vertinimo skirtumų nėra kruskal-Wallis testas: *=p<.05, **=p<.01, ***=p<.001 266 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX Vilniaus miesto tiriamieji kauno grupė Marijampolės grupė Šiaulių grupė alytaus grupė Panevėžio grupė utenos grupė telšių grupė Vilnb (8) siek. tikslo *(m>b) **(m>b) patikimas **(m>b) *(m>b) **(m>b) *(m>b) rimtas **(m>b) *(m>b) įdomus *(m>b) **(m>b) *(m>b) pasitik. savimi **(m>b) **(m>b) protingas **(m>b) *(m>b) ***(m>b) *(m>b) **(m>b) malonus **(m>b) **(m>b) ***(m>b) ***(m>b) kietas *(m>b) 20 LenteLė. Šnektų reitingai Vilniaus miesto kauno grupės Marijampolės grupės Šiaulių grupės alytaus grupės Panevėžio grupės utenos grupės telšių grupės Vilniaus šnekta kauno šnekta Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta alytaus šnekta Panevėžio šnekta utenos šnekta Žemaičių bendrinė kalba bendrinė kalba Vilkaviškio šnekta Šiaulių šnekta bendrinė kalba Vilniaus šnekta Vilniaus šnekta telšių šnekta klaipėdos šnekta Vilniaus šnekta bendrinė kalba bendrinė kalba Vilniaus šnekta bendrinė kalba bendrinė kalba bendrinė kalba utenos šnekta klaipėdos šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta kauno šnekta anykščių šnekta klaipėdos šnekta kauno šnekta alytaus šnekta Marijam polės šnekta klaipėdos šnekta druskininkų šnekta klaipėdos šnekta kauno šnekta Plungės šnekta alytaus šnekta jonavos šnekta klaipėdos šnekta Panevėžio šnekta Varėnos šnekta Šiaulių šnekta klaipėdos šnekta Vilniaus šnekta Šiaulių šnekta utenos šnekta alytaus šnekta joniškio šnekta klaipėdos šnekta Pasvalio šnekta Panevėžio šnekta aukštaičių Panevėžio šnekta Šiaulių šnekta Šakių šnekta utenos šnekta utenos šnekta Marijampolės šnekta Šiaulių šnekta kauno šnekta Marijampolės šnekta Panevėžio šnekta Panevėžio šnekta Marijam polės šnekta Marijam polės šnekta utenos šnekta alytaus šnekta Šiaulių šnekta telšių šnekta Šakių šnekta Šiaulių šnekta telšių šnekta Panevėžio šnekta alytaus šnekta Marijampolės šnekta kretingos šnekta kalbos variantiškumas paauglių akimis: lyties kintamasis 267straipsniai / articles Vilniaus miesto kauno grupės Marijampolės grupės Šiaulių grupės alytaus grupės Panevėžio grupės utenos grupės telšių grupės Marijampolės šnekta utenos šnekta alytaus šnekta Šiaulių šnekta kupiškio šnekta ignalinos šnekta Panevėžio šnekta telšių šnekta telšių šnekta Pakruojo šnekta telšių šnekta telšių šnekta telšių šnekta utenos šnekta alytaus šnekta Marijampolės šnekta dzūkų suvalkiečių Variability of Language in the eyes of teenagers: the Variable of gender suMMary the article analyses the data from the research project “Lithuanian language: ideals, ideologies and identity shifts”. the research question is whether the variable of gender is a significant variable differentiating the Lithuanian language ideals of the young generation. such consideration is based on the data of experiments of linguistic attitudes carried out around 7 largest regional cities of Lithuania and Vilnius. an experiment of linguistic attitudes performed in 23 Lithuanian schools is binary: unconscious and conscious attitudes were analysed. the experiment of stimuli was the basis for the study of unconscious attitudes. the speech database of 12 stimuli consisted of 8 stable and 4 variable stimuli. in each case the participants evaluated 4 representatives of the standard language (2 girls and to boys) and 4 representatives of the Vilnius language (2 girls and 2 boys). the speakers of the remaining 4 stimuli (2 girls and 2 boys) are attributed to regiolectal expressions. the so called speaker evaluation experiment was applied to identify unconscious attitudes. a standard 7-point semantic differential scale was used in the experiment. the ratings of sub-dialects formed the basis for the study of conscious attitudes. the participants rated the varieties of the Lithuanian language by the subjective – best …worst – criterion. in summary of the study of conscious and unconscious linguistic attitudes, several conclusions can be drawn. the data of the ratings of sub-dialects suggest that the gender of participants is an important variable determining different evaluations of attractiveness of individual language varieties among girls and boys or even the prototype systems of the most attractive expression in certain cases. a tendency can be recorded that the ratings of sub-dialects of boys 268 daiVa aLiūkaitė acta Linguistica Lithuanica LXIX reveal a greater loyalty to the varieties of linguistic homeland (or regiolectal varieties in general), whereas the ratings of sub-dialects of girls reveal a more favourable evaluation of the standard language. it can be stated that the variable of gender should not be strongly associated with the trinomial (i.e. standard language, Vilnius language, regiolectal variety) variability. the data from the part of experiment dealing with unconscious attitudes show that the variable of gender is significant in respect of evaluation of non-varieties. the statistically significant or highly significant differences in evaluations between boys and girls manifest on the level of unconscious attitudes show that female participants can be characterised by a more favourable disposition in respect of any variability. in evaluating the speakers of all language varieties, girls were prone to creating more positive sociolinguistic portraits than boys; only the sociolinguistic portraits of the representatives of linguistic homeland are corrected by the variable of gender to a far lesser extent compared to a representative of the standard language or the Vilnius language. Įteikta 2013 m. spalio 7 d. daiVa aLiūkaitė Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas Muitinės g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva [email protected]