Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai
Full text
154 acta Linguistica Lithuanica LXIX esMiniai ŽodŽiai: dialektologija, priegaidė, dvibalsis, eksperimentinė fonetika, kokybinis signosis. keyWords: dialectology, syllable accent, diphthong, experimental phonetics, qualitative feature. riMa bakŠienė Instituto de lenguas Lietuvių Las direcciones de investigaciones científicas: experimental fonética, fonología, dialectología, geolingvistica MarijaMPoLės Šnektos dVibaLsių Priegaidės: syllable accents of kokybiniai PoŽyMiai diphthongs in the Marijampolė sub-dialect: Qualitative features anotación en artículo instrumentísticos métodosis analizados vakarų aukštaičių kauniškių Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidžių kokybiniai požymiai: spektrai, tonalumas, kompaktiškumas, difuziškumas, bemoliškumas. un estudio mostró que priegaidé tiene muy mucho influencia šnektos dvibalsiá, particularmente primeryo dėmen, calybei. universalísima señal, relacionada con priegaide, es tonaluma. Zematonías dėmenys [a], [u], enfatizadas correspondientes priegaidės spūdžio, supuestos más bajas, a altoatonías [e], [i] más altas. el segundo por importancia es compacttizmo / difuzizmo signosis. kompaktiniai dėmenys [a], [e], enfatizti priegaidės, en muchos casos son kompaktiškesni que nepabrėžtus, a difuziniai [u], [i] difuziškesni. Instimo señas, como priegaidés indicador, importante sólo para el altutino ascendimiento voces [u], [i] y vosiu [e], el cual šnektoje es bastante alto de la lenguavio ascendimiento. bemolicios señamis importante sólo acūtinių dvibalsių [áu] y [éu] primiesiems dėmenims: ellos son menos bemoliški por correspondientes cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis, suiriančius stiprų lūpinimą. annotation based on instrumental methods, the article analyzes the qualitative features of syllable accents of diphthongs in the Marijampolė sub-dialect of the Western aukštaitian dialect of kaunas: spectrum, tonality, compactness, diffuseness and flatness. the study revealed that the tonality is the most universal feature related to syllable accent. Low-pitched components [a], [u],
Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 155straipsniai articles syllable accent has a great influence on the quality of diphthongs, in particular their first component, in the sub-dialect. / highlighted by the pressure of a relevant syllable accent, become lower, whereas highpitched components [e], [i] become higher. the feature of compactness diffuseness is the second most important feature. compact components [a], [e], highlighted by the syllable accent, are in most cases more compact than the components not highlighted by the syllable accent, whereas diffuse components [u], [i] become more diffuse. the feature of tenseness as an indicator of syllable accent is only important for high-rise vowels [u], [i] and vowel [e], which features a rather high position of the tongue in the sub-dialect. the feature of flatness is only important for the initial components of acute diphthongs [áu] and [éu]: they are less flat compared to relevant components of circumflex diphthongs undergoing a strong lip rounding. ĮVadas 1. Marijampolės šnekta pertenece a la meridional parte de los vakaros altštaičių kauniškių. En este área mejor se mantiene galūnių nekirčiuotų valsių longitud, al comienzo de la palabra se utilizan sólo [a] tipo de voces; estreurasis vozis [e] tiene mucho más extensnę distributionцию negu noresidente kauniškių dalyje. de prosodía asuntos menciona lo que, que elginami acūtinių dvigarsių dėmenys [i], [u] bei neturima sistemingos tęstinės priegaidės diciendo cirkumfleksinius dvibalsius o dvigarsius, voz spūdis concentrándose en el segundo dėmen (plačiau sobre šnektos peculiaridades vé. Zinkevičius 1966: 118; Lka 1982: 29, 49, 56, mapa. 32, 11, 38; Zinkevičius 1994: 2931; girdenis, Zinkevičius 2000 [1966]: 50; Lktch 2004: 3944; Vakka 2005: 9395 y kt.). El objetivo de este artículo discutir un exhaustivo Marijampolesa šnektos dvibalsių1 priegaidžių estudio2 de calidad. plantear los siguientes retos: (1) determinar, qué rasgos cualitativos tienen mayor influencia diferenciando marijampoliškių dvibalsių priegaides; 2) comparar obtenidos resultados con otras Vak šnektų investigaciones el material investigado grabado en Marijampolės distrito, svetlcos aldea, ubicándose aproximadamente 10 km al suroeste de Marijámpolės. estudiime participó 6 dictoria 1 sutaptines dvibalsiá, o poliftongų [ie], [uo] priegaidžių kokybiniai rasgos analizados junto con las voces (žr. bakšienė 2012: 300305). noaptariamos en el artículo y ir 3) išsiaiškinti, ar marijampoliškių dvibalsių priegaidžių kokybiniai požymiai skiriasi nuo kitų Vak šnektų. dviblasis [ui], que turining toda otrookią fonemína sandarą, así como estranimas origen dviblasiai. 2 autorés preparados y entregar a prensa otros dos artículos sobre Marijampolės šnektos dvibalsių priegaides: sobre cuantitativos signos a la revista Žmogus i riječ, sobre tono así como intensidad signos a la revista Lituanistica. ambos artículos actualmente se prenten, por lo que en esta publicación esos signos noanalizáronse.
156 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXIX (3 mujeres y 3 hombres, bien magantes nattąją šnektą, edad mediurkis aproximadamente 65 m.). La metodología de grabación era tal: bien šnektą mokanti diktorė pasakydaba requerido sentenio3, y diktorius 35 veces lo repetea. en breves oraciones graban estas palabras con los necesarios díbiles: él táico esa escutuvá: fuertemente kato ese hombros; ėmė kéikt ta boba: ėmė pekt esa daktar; que ėmė sháut chases: que ėmė shoũkt chases; todo kiáuras ese maišas: muy estreũras ese camino. programa computadorine Praat cuantificar los valores mediurkiai hercais (hz)4 de la primera y segunda dėmen medianía de tres formancias (f1, f2, f3) de los dobibalsios de estudio. Luego ellos evaluar son de calidad análisis de programa forMant2.exe, la cual calculičiúa tonalidad (t), difuziškumo (df), kompaktiškumo (c), įtempimo (Įt) y (b) indeksus. Visi iliustraciniai grafikai braižyti programa eXceL 2010 (plačiau bemoliškumo sobre grabación y instrumentales analizes metodiką vé. bacevičiūtė 2004: 1822). 2. Lituvias de la lengua dvibalsių priegaidės experimentiniais métodos analizuadas cuanto menos negu monoftongų. quizás así estanto, que de este tipo skiemenyse ellas bien se distinguen tanto en la comunrinée diaba, como en todas las tarmeces. describiendo dvibalsių priegaides casi de todos los investigadores a primer lugar elevan tales fonetiniai signos, como el correspondiente dėmen paeltagación y su cualitativo briskum. dvibalsios principal tono y la intensidad rasgos de la importancia de los antegaidezas más difícil de determinar, porque les tiene influencia peculiaridades savaimines prozodía o frazės intonación pobūdis (plačiau žr. Laigonaitė 1958; Lkg 1965: 60 y kt. ; Pakerys 1968; Pakerys, Plakunova, urbelienė 1972; Laigonaitė 1978: 14 y kt. ; Pakerys 1982: 189 y kt. ; anusienė 1984; Pakerys 2003: 219221; Vaitkevičiūtė 1995: 50 y kt.). trabajos experimentales, en los que se analizara detalladamente la calidad de los vestimenos dvibalsios y su conexión con priegaides, casi no hay. suelen apsirarse a afirmaciones de que priegaide manufacturto dėmens qualybiniai señas brillantes, pero no detetalizada, qué qué esos señas, cuál su importancia priegaidžių diferenciación. ben los más completos estudios de esta área de lengua comúnrinés5 son realizados antano Pakerio (1968; 1982: 180182). sus datos, más importantes rasgos cualitativos, dependientes de priegaidžių, son dvibalsio dėmenų kompaktiškumas difuziškumas y įtemptumas neįtemptumas / /. akūtinių dvibalsių pirmieji dėmenys [a], [e] esą kompaktiškesni ir įtemptesni negu cirkumfleksinių dvibalsių atitikmenys, a cirkumfleksinių dvibalsių antrieji dėmenys [i], [u] difuziškesni i įtemptesni (Pakerys 1968: 111, 14; 1982: 3 esu dėkinga kolegei onai aleknavičienei, padėjusiai atlikti šį darbą. 4 un estudio cualitativo no se ha esforzado dvibalsius segmentar precisamente en el primer y el segundo dėmení. extirpando toda dvibalsį evaluado formančių piešinys y simplemente elegida švariausia la primera y segunda de su parte atkarpa, donde formančių trajectorías fueron lygiausios. contarciuar esos númerospos formancios significativos mediarkías. 5 Cabe mencionar que los dictorías bendrinesa de las investigaciones de lengua generalmente se escogen de los meridiones occidentales altoštaičių kauniškių ploto. taigi generriné de la lengua resultados de investigaciones en parte ilustran y estas adarmé peculiaridades.
Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 157straipsniai articles / 181–182). particularmente importante la conclusión que hace el investigador de que a la percepción de priegaidžių, junto y a la oposición fonológica, importantes sólo 1968: 114, 116; 1982: 189). del primer dėmen cuybiniai diferencias (Pakerys de vakarų aukštaičių kauniškių ploto últimos años investigada más detallada Šakių y Prienų šnektų dvibalsių kokybė (bacevičiūtė 2004: 104110; jaroslavienė 2010: 9196). ambos investigadores señalama, que mayor influencia la priegaidé tiene primero a la calidad de dėmen. también se enfatiza la acūtín dosibalsios del primer dėmen [a] mayor apertura y compactaškidad (bacevičiūtė 2004: 107; jaroslavienė 2010: 91). adelante repasaremos Marijampolės šnektos analogiškus investigaciones. MarijaMPoLės Šnektos dVibaLsių kokybė (forManČių anaLiZė) 3. formančių f1 y f2 vidurkių6 significanzas (žr. 1 tabelę) muestran acūtinių y cirkumfleksinių dvibalsių dėmenis bajo diferente calidad sonus. akūtinių dvibalsių [ái], [áu] los primeros dėmenys más claros, más recena balsį [a], cirkumfleksinių [a], [aũ] reducir, experimenté el segundo dėmen regresyvinį efecto. abíos acūtines dvibalsios primeros dėmenys tiene significativamente más alta f1, taigi dominojante dėmenis atributo es aperturuma, noresmo de la lengua subida. Los primeros cirkumfleksinių dvibalsių [a], [aũ] dėmenys tiene más baja f1, ellos cerraresni. El primer dėmen realización depende no sólo de priegaidés, sino también de el segundo dėmen calidad esto indica f2 relaciones. dvibalsio [ái] primeró de dámens f2 es inferior negu cirkumflexinio correspondimens, taigi él es zapakalesnės artikuliacijos. diciendo cirkumfleksinį [a]7, el primer dėmeno supriešakėja debido al anteacinio [i] efecto. dvibalsio [áu] ambos dėmenis son zacalalinas filas, sólo uno inferiorutinio ascenso, otro altiutinio y lūpinis. acūtinio dvibalsio [áu] el primer demeño tiene más alta f2 negu cirkumfleksinio [aũ]. la voz [u] tiene muy bajas abidvi las primeras formantes, por lo que en decir cirkumfleksinį dvibalsį, pažemėja y del primer dėmen f2. esto relacionados con zacalalesne articuliación y con pupresnio más lūpinim. briskότερο el segundo dėmení tiene cirkumfleksiniai dvibalsia. dvibalsio [a] el segundo demeño tiene más baja f1 y más alta f2, taigi más recuerda balsio [i] rasgos es cerrado y anteakteriores articuliaciones. dvibalsio [aũ] al segundo dėmeniu característica inferior f2, f1 aiškių santykių neparodė. Este démeno se caracteriza de la lengua posliquiu retrocediu y particularmente stipria labializacion. 6 contarciuate cada dvibalsio de todos las realizaciones formancias mediurkías, separadamente del hombre y moters datos de voz. 7 detallia transkripcia cirkumfleksinius dvibalsius con primio dėmeniu [a] derėtų transcribuiti [α] y [åũ], pero debido a sencillez de signos adicionales en artículo abandonada.
158 acta riMa bakŠienė Linguistica Lithuanica LXIX 1 LenteLė. dvibalsios f1 y f2 mediurkių significativos8 Ejempys f1 hz f2 hz Pastabos Vyr. Mot. Vyr. Mot. t<á>iko 647 834 1384 1618 akūt. alta f1 y más baja f2 k<a>to 585 694 1503 1855 tá<i>ko 481 563 1905 2224 cirkumfl. inferior f1 y superior f2 ka<>to 447 502 1952 2486 š<á>ut 664 878 1283 1469 akūt. más altas abidvi formantés š<a>ũkt 584 731 1166 1378 šá<u>t 522 595 1047 1140 cirkumfl. inferior f2, f1 varijuoja ša<ũ>kt 454 607 852 1094 k<é>ikt 573 690 1925 2320 akūt. elevada f1, f2 varijuea p<e>kt 520 604 1824 2349 ké<i>kt 513 535 1995 2477 cirkumfl. inferior f1, f2 varijuoja pe<>kt 460 497 1989 2609 k<é>uras 586 741 1699 1962 akūt. más alta f2, f1 varijuoja s<e>ũras 581 758 1424 1617 ké<u>ras 531 582 1073 1183 cirkumfl. más bajas abidvi formantés se<ũ>ras 470 562 979 1110 dvibalsiams con pirmuoju dėmeniu [e]9 también caracteringos ryškūs kokybiniai variantes, relacionadas y con priegaide, y con dėmenų tarpusavio interacveika. acūtinio dvibalsio [éi] el primer dėmo tiene más alta f1, taí él se caracteriza por una mayor apertura ni el correspondiente cirkumfleksinio dvibalsio dėmo. f2 varía, clara de diferencia no se ha establecido. ambos dvibalsio dėmenes son antesakinés filas, probablemente por eso priegaidés influya tarimo filas rasgos bastante débilna. acūtinio dvibalsio [éu] primer dėmenium caracteriza significativamente más alta f2, por lo que él del correspondiente cirkumfleksinio dvibalsio dėmens más diferencia priešakesne artikuliacija. el segundo demeño de este dvibalsio es zaqualines fila de voz [u], por lo que diciendo cirkumfleksinį dvibalsį, smarkamente zaqualėja y primer demeño. 8 calculados y f3 significados, sin embargo sus tabla en no se proporcionan. Presentadas sólo de dos primeros formancientes, más importantes de caracterizar los sonos, significaciones. f3 significados se utilizan en el cálculo de los índices cualitativos (véase tablelę 2). 9Marijampolês eslecta del dvibalsio [au] el primer démo después del suvštoyo priebalsio muy fuertemente supriešakėja, por lo que transcribuotino como [eu] y apartin junto con dvibalsio [ei]. tal tarim difiere bruscamente de los nórdicos kauniškių šnektų, donde anteakėjimas de menor grado, más se siente labializació, se taria, por ejemplo, [.uras].
Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 159straipsniai articles / 1, 2 PaV. dvibalsio [ai] del comienzo y final variantes (akutas negra colorva)10 cirkumfleksinio [e] el segundo dėmo tiene más baja f1, taii él principalmente žymi uždarumu. f2 skirtumo nenustatyta. dvibalsio [eũ] antrasis dėmuo turi žepasimesnes abidvi formantes, él es cerramiento y zapakalesnės artikuliaciones. resumiendo primarios formancios datos, se puede afirmar, que Marijampolės šnektoje qualybiniai señas muy importantes dvibalsių priegaidžių skyrimui. como y en otras tirtas Vak šnektos (plg. bacevičiūtė 2004: 109; jaroslavienė 2010: 92), más brillesas variantes cualitativas se caracteriza el primer dvibalsių dėmuo, él más [e] priklauso nuo priegaidės. Labiausiai priegaidės įtaka juntama pirmųjų dėmenų [a], apertumui: pabrėžti akūtiniuose dvibalsiuose negu ellos son mucho apertesni cirkumfleksiniuose. variantiškumas del orden de tarimo depende más del segundo dėmen efecto. antríos dvibalsios dėmenys [i], [u] debido priegaidés influencia kinta menos. 4. los discutidos rasgos de sonos se reflejan y taškinėse diagramas (žr. 18 fig.). en la tercera cuarta del sistema de coordenadas en el eje x adiėjus f2 significmos11, y en el eje f1 significmos, visto investigativos sonos relaciones. Zabaljant en dvibalsio [ai] varios exsidėstymu coordinados sistemaje (žr. 1 fig.), visto, que más esrykkėja primerojo dėmens qualybiniai skirtumai. investigativos dvibalsios iniciales acotai susikerta muy pocas. acūtinio dvibalsio el primer dėmento [a] es abriñeiro y zavalelesnio, y cirkumfleksinio cerroñeiro y priešakesnis. segundoyo dėmens cuybiniai variantes diferencia menos, sus ocupados actai mucho ocupen uno otro. cirkumfleksinio dvibalsio segundoas dėmento [i] (žr. 2 fig.) tendęs ser priešakesnis y cerrado, pero diferencia es nedidel. en los diagramas también se ve, que sirkumfleksinių dvibalsių tanto primeroyo, como segundoyo dėmenų plotai más istįsę horizontalia direccimi, taigi ellos característico mayor paslankumas de fila de tarimo. acutas variantidades tiene menos. 10 braižiti de cada dvibalsio del hombre y moters voces grafikai, pero sonos relaciones establecer similares, taigi economumo sumetimais se presenta sólo po uno del hombre y moters voz grafą. 11 un punto marca marca de uno pateikėjo formančių vidurkių significados.
160 riMa bakŠienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 3, 4 PaV. dvibalsio [au] del comienzo y final variantes (akutas juoda colorva)12 diagramas particularmente brilliskús dvibalsio [au] poziciniai variantes, apareandantes debido priegaidés. Verí, que tanto primeroyo, tanto segundoyo dėmenos platai sólo apenas tocan unos a otros. acūtinio dvibalsio [áu] comienzo (žr. 3 fig.) más se distingue mayor apertura. tarimo fila se diferencia menos, tanto acūtino, tanto cirkumfleksinio dvibalsio el comienzo tiene mucho variantiškumo. muchos cirkumfleksinio dvibalsio de comienzos pistas susitelkę del lado derecho, adivasi, dėmuo tendęs ser zapakalesnės artikuliacijos, pero dos taškai utolę į kairę, por lo que tarimo fila diferenciasumas difícil nusakiti. Este dvibalsio segundos vestimenos cualidad también diferencia. (Cf. Fig. 4). Labestamente diferencia horizontalusis lengujuvio poslinkis tarimo fila. cirkumfleksinio [aũ] segundo demeño [u] es mucho zazakalesner negu correspondiente [áu] demeño. el grado de apertura diferencia menos, visto que cirkumfleksinio dvibalsio pabaiga tiende a ser cerradaesnė. acūtinio dvibalsio segundo dėmen de la superficie más estįsęs verticala directimi él característico mayor apertura variantiškumo, cirkumflekso segundo dėmeno más varijuaba según tarimo fila. dvibalsio [ei] acūto e cirkumflekso skirtumai menos notableimi. diferencia más clara la calidad del primer dėmen (cf. Fig. 5). acūtinio dvibalsio el comienzo tendida ser abriότερη, plotas desleidés un poco más abajo, pero hay y cerrariau detartos sonos. akūtinio [éi] comienzos horizontalusis ližuvio poslinkis muy varijuja, acotas iztįsęs horizontalia kryptimi. segundos de este dvibalsio vestimenos las diferencias vislumbrar más difícil (cfr. fig. 6). akūto segundo dėmeniam, que no está enfatizado priegaidės spūdžiu, característico gran variantiškumo de consimo fila y apertura. su varių ocupado área muy grande, él completamente cubrecobre cirkumfleksinio dvibalsio segundojo dėmen área. cirkumfleksinio [e] pabaiga más concentrada, plotas exsidėstęs aukščiau, taigi ella característico mayor cierreumo. 12 Este dvibalsio moters voz grafikai tales aiškios relaciones neparodé.
Marijampolės šnektos dvibalsių priegaidės: kokybiniai požymiai 161straipsniai articles / 5, 6 PaV. dvibalsio [ei] del comienzo y final variantes (akutas juoda colorva) dvibalsio [eu] akūto e cirkumflekso skirtumai ver más claro. acūtinio dvibalsio comienzo (žr. 7 fig.) se distingue priešakesne articuliacija, aunque notable gran variantiškumas de tarimo fila y apertura. cirkumfleksinio dvibalsio comienzo más varía según el grado de apertura, tarimo señal de fila más estable. dvibalsio los segundo dėmenys (žr. 8 fig.) también diferencia. cirkumfleksinio dvibalsio pabaiga más concentrada, tiene menos variantizidad, y acūto ocupado areas muy grande, taškai išsibarstę. cirkumflekso segunda parte se caracteriza zapaka7, 8 PaV. dvibalsio [eu] del comienzo y final variantes (akutas negra color) 5. Las relaciones cuybinas de los sonidos investigados se reflejan también en gráficos, representandochos que lesne artikuliacija ir aukštesniu liežuvio pakilimu. formancias trajetorías cambio (cf. 912 fig.)13. Primero ver diferente cada dvibalsio formando de otromo dirección. dvibalsio [ai] dėmenis son completamente diferentes calidad sonidos: [a] bajas delizuvio subidimo, zaqualines files, [i] altutinio subidimo, priešakinės artikuliacijos. por lo que su formančių dinámica bene ryškiausia (žr. 9 fig.): f1 gradualmente baja, y f2 abruptamente sube a arriba. Inicialmente 13 preparando artículo braižiti de todos pateikedores y de todos dvibalsios grafikai. Aquí se presentan mejor reflejantes comunes formas de otras tendencias.
162 acta Linguistica Lithuanica LXIX la distancia entre formancias relativamente insemina riMa bakŠienė se supone kompaktinis [a], y al final formantés fuertemente nutolsta una de otra, izcriskėja el sonido [i] difuziškumas. Comparando acūtinio y cirkumfleksinio dvibalsį [au], notable que al principio acūto formantés más suavėjusias, sus trajectorías ilgesnį intervalo de tiempo permanece más estables. f2 mucho más tarde comienza a subir a las alturas y todo el tiempo permanece mucho más baja. cirkumflekso f2 casi de inmediato sube en superiores staigia trajectoría. akūto f1 casi todo el tiempo permanece más alta. dvibalsio [au] formančių dinámica completamente diferente (žr. fig. 10). lo constituye también diferentes calidad sonidos: [a], como ya mencionada, bajoutinis, zazakalinės eilės, [u] bastante alto de la lenguavio subida, zazakalinės eilės, lūpinis. ambos dvibalsio formantés gradualmiui bajėja, porque balsio [u] sus de la naturaleza son bajos. claramente expliqueña priegaidžių diferenciasumai. abiūto formantés todo el tiempo permanece más altas, cirkumflekso más bajas. además, muy diferente y f 1 otro trajectoría: acūtnio dvibalsio ella va por algún tiempo apylygamente (suponido aperturoso [a]), sólo desde el medio baja hacia abajo, y cirkumfleks dvibalsio de inmediato cae hacia abajo, sólo desde el medio apylygeino línea (suponido briskero sonido [u]). 9, 10 PaV. dvibalsių [ai] y [au] formančių dinamica (akūtas juoda colorva)14 14 Este tipo de gráficos también también ilustración elegidas sólo dvi primeras formantés, la tercera no se presenta.