scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ spaudmenys ir rašyba

Virginija Vasiliauskienė

Full text

30 acta Linguistica Lithuanica LXIX Virginija VasiLiauskienė Lietuvių kalbos institutas Direzioni di ricerche scientifiche: storica sintaksė, sintaksinė tipologyja, senųjų raštų kalba, rašyba. konstantino sirVydo PUNKT SAKYM sPaudMenys ir raŠyba typefaces and orthography in konstantinas sirvydas book of sermons Gospel Points anotacija nell'articolo discussiami konstantino sirvydo Punkte sakymų (sP) pressemenys e importanti minimi caratteristimai di scritta. sP scritbai maggior impatto sono padriusia latynų e polkų lingue. Puntti sakymų prima (1629) e seconda (1644) parte di scritta e stampmeny non raramente differisce. alcuni stampmenti e modi di scrittura in entrambe le parti sono di carattere episodico. sP vartojamų spaudmenų su diakritikai įvairovė maggiore che Mikalojaus daukšos postilėje e jono jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie. la maggior parte diakritikų sP molto raramente, ma parte di loro utilizzati abbastanza consistentemente. diakritikai in alcuni casi segnava kirčiuotą skiemenį o eravano homoforLotynų lingua esempiu erano abbreinami parole e marcimi trascidime. diversamente dal principale goticistico sP testo, anticos corsyvo alle capitali lettere <i> e <j> marcarėti usare tre differenti pressmenzi. consistentemente usato <ł>. le voci lunghe graficamente segnalati non erano (<y> e <ū> hanno svolto altre funzioni). in molti casi variiravo [e] e [ai] segnalazione po morkštojo priebalsio, mų ir homografų skyrimo priemonė. Įvairavimas žymint pučiamuosius priebalsius ir afrikatas galėjo atsirasti tiek dėl techninių priežasčių, tiek atspindėti vilniečių kalboje vykusius kitimus. assimiliuotte priebalsių trasmessione, preventigli pronunciamento (prielinksnis sempre scritto iž). La scrittura delle parole insieme e separatamente aveva influenza prozodika, degli altri linguì esempio, stampadino tecnici peculiarità, editori kalbinė competencia. mostraikos spesso si scrivono di una parola. Non scrittura insieme e separatamente dipendeva e dalla forma dell'azionemazodio. grande dei caratteri scrittura basato latynų e polkų lingui tradizione, citojamu fonti. esMiniai ParolŽiai: sirvydas, spaudmenys, diakritikai, scrityba, latynų kalbos įtaka. keyWords: sirvydas, typefaces, diacritics, orthography, influence of Latin. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 31straipsniai articles annotation this article describes the usage of typefaces as well as the basic principles of orthography in konstantinas sirvydas book of sermons Gospel Points (sP). / orthography of sP was mostly cases they are used consistently. in certain cases these diacritics are used to mark a stressed ing fricative consonants and affricates can be determined both by technical reasons in printing influenced by Latin and Polish. Most of the different diacritics are seldom used, but in most breviations and omissions followed Latin traditions. three different typefaces were used during printing syllable or were a means of differentiation in homographs and homoforms. Variations in markfor marking both the capital letters <i> and <j> in those parts of the text that were in antique cursive. no and by reflecting changes in the speech of Vilnius’ residents. typefaces used for marking abspecial letters were used to differentiate long vowels from short vowels. Variations are evident in marking: (1) [e] and [ai] that follow a soft consonant; (2) voiced consonants before voiceless, and voiceless consonants before voiced; (3) the prefix iš-. Principi of combining adjacent words or writing them separately were influenced by prosodical features as well as by basic standards of other languages and also technical features of the printing process and language competence of editors and typesetters. usage of capital letters is based on Latin and Polish or is taken from quotable sources. in assenza del sopravvissuto konstantino sirvydo Punktų sakymų (toliau sP) manoscritto, è difficile definire più precisamente, quanto collezioni di stampamen della stampaustuve e stampavininkų sceltti corrispondessero alla stessa autoriaus concezione scrittiva e i suo stesso vartotus segnali di scrittura. in altre parole, non è chiaro, qual è stato il rapporto tra i segni di scrittura usati nel manoscritto sirvydo e le loro corrispondenti stampenhe nel testo stampidito1. Qui pravartu ricordare sirvydo polkiškai scritta prakalboje espressa lamentestazione, che il suo libro a causa della mancanza di fondi sparisce nekirčiuota: Lituvių kalbai reikėtų determinati segni, latiniamente chiamati accentus, che colui a cui lituvians lingua non nativa non sia, sia capace di dire e leggere, maggi tamiktų anche dei nuovi speciali stampados caratteri, oltre a cui, io aggiungerei e spese, ora non riuscenderei a coprire2. taigi autore capì, che idalus conformità qui esser non può. dubbi non sorge, che le interventizioni e applicazioni di imprustuvininkų e redatori di una tipografia siano state di possibilità tecniche. questo mostra non solo studi di altri vecchi testi (subačius 2001: 129152), ma acciuga e da medesimi sP: troppo fregno graphemì variazione dello stesso parola in quesite stesse posizioni, biasimo diakritikų di presenza o assenza in quesiti stessi a causa1 di questa ragione molto articolo dove viene usato termine pressmens al fine scrititinii e imprusdintinii graphemì non assotpatiti. 2P i [Viii]: Potrzebáćby ná Litewski izyk kre sek nieiákich, ktore śi zovi po Łaćinie accentus, aby, z przyrodzenia po Litewsku nieumieicy, potráfił z nich dobrze mowić, y czytać, áleby też potrzebá do nich y osobli druku, y koßtu, ktoregom mieć teraz nie mogłkie (viškai citata secondo: koženiaus 1990: 296). 32 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX mais esančiuose žodžiuose, specialaus žodžių trumpinimo siekant sutilpti į siaurus punti rėmus. Accanto allo fattore umano, almeno in parte connesso con tecniche delle possibilità tipografie di quel tempo, variairazione condizionato e relativamente dar tik besiformuojanti rašomosios kalbos tradicija. specialių spaudmenų sirvydui, priešingai nei Mikalojui daukšai ar danieliui kleinui (aleknavičienė 2006: 280, silpnoka, in sostanza 284), nessuno nonagamino. gli bisognava ficcare in latyniškiem e lenkiškiem testi per stampdini pritaikytų šriftų rinkinių (garnitūrų) rėmus. complesso daukšos postilės (toliau dP) scritibà e parte di lui vartotų spaudmenų tardini Ldk knygų organizzatori e spaustuvininkai gradualmente modificato più suscentolandosi in funzionalità e comodità di consumo. alcuni daukšos introdottų spaudmenų abbandonata già 1605 m. anoniminiame catechizme (Lk): nevartojama <>, invece di <> spesso si scrive <uo>, a causa delle peculiarità tarmie al catechismo erano inutili nosinės grafemas (Palionis 1967: 3839; 1995: 27). sirvydo scritta, essendo più semplice che daukšos, ilgam acquistalò nell'estistico, e successivamente e nel meduristico raštų variante del linguaggio. 1.PUNKT SAKYM sPaudMenys e le loro VartojiMas 1.1. preparando perraso testo a critico sP edizione, è stato iscelti e sussistiti tutti là 3 usare stampamenys. Paragonando con i dP vartotais spaudmenimi descritti jono Palionio, sP Lituviškame tekste akivaizdi didesnė spaudmenų su diakritikai įvairovė (čia neaprasti solo kai dP vartoti priebalsiai con diakritikai: < kuriež>, <>, <>, <>, <>; e dviaukščiai <>, <>), ma ben meno la loro frequenza di uso (nežymis kirtis). Mezzevole quantità di stampmenì probabilmente lėmė ta circostanza, che Palionis è descritto, nelle sue stesse parole dicendo, non tutti, ma solo regularmente (Palionis 1967: 33) ustojamus stampmenis, e da sP, preparando già menzionata perraso tekstà, sono stati estelti e suregistriati tutti stampmenys indipendentemente alla loro consumo regularità e frequenza. come mostra la nostra ricerca, e sP caso Palionis non fornisce nei suoi libri tutti, ma solo regolarmente vartuti stampamenis (Palionis 1967: 3941; 1995: 28). Presentando singoli dei vecchi libri Lituviški libri stampamenų visuma immagineà verrebbero assegn stampmenų con diakritikai frequenza di consumo dal quei stampamenų įvairovės. 1.2. La seconda parte dei punti sakymų (sP ii, esleista 1644) edizione è stata preparata e in lingua polkų tradotta sirvydo assistbininko e i suoi lavori tesseėjo gesuito jono jaknavičiaus, quindi completamente ragionata appare il presupposto, che sP, specialmente nella seconda parte 3 Si preparò questa edizione secondo contratto con l'istituto della lingua Lietuvių linguistiche e dialettologiche divisumi Virginia Vasiliauskienė e kristina rutkovska. il suo organizzamento 20082011 m. soleva Statybinė lietuvių kalbos komisija. Lituviškos sP parte del perrasto testo è stato preparato Virginijos Vasiliauskienės, e lenkiškos parti kristinos rutkovskos. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 33straipsniai articles / (sP ii), vartojami spaudmenys, neturėtų smarkiai skirtis nuo vartojamų jaknavičiaus parengtose Ewangelie Polskie y Litewskie (toliau je, išleista 1647), juoba kad jas skyrė tik trejų metų tarpas. remiantis Mildos Lučinskienės atliktu tyrimu (Lučinskienė 2005: 30), jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie randami pressementi quasi tutti erano usati e sP lietuviškoje nella parte del testo (išskyrus <>, <ò>, <>). però je stampamen di set, rispetto a sP, è non così gausus: je non variava <q> e <x>, non c'è non pochissima parte sP attingenti stampamen di con simboli diakritici: <>, <ǎ>, <>, <ã>, <>, <ē>, <í>, <ì>, <î>, <ĩ>, <>, <>, <>, <õ>, <û>, <û>, <>, <>, <>, <>, <>, <>, <>, <, <>, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, < oltre a questo, sP ancora utilizzati e specialūs, dal latynas lingua peritii segni <>, <> e <o> fine della parola abbreviazioni žymėti. sP 1.3. nel testo litaviškame si usano i seguenti tiranti con segni diakritistici (žr. 160 figura.): a: <á>, <>, <à>, <â>, <ā>, <ã>, n: <>, <ǎ>, <>. o: <ó>, c: <ć>, <ċ>, <>. e: <é>, <ê>, <>, <ē>, i: <í>, <ì>, y: <>, <>. z: l: <ł>. : <>, <> o m: <>. : <ń>, <ñ>, <>, <ṅ>. <ô>, <>, <ō>, <õ>. s: <ś>, <>, <>. <è>. u: <û>, <ũ>, <ū>, <>. <î>, <ĩ>. w: <>. <ź>, <ż>, <>. <>, <>, <>. <>, <>. alcuni qui elencati stampamenti con diakritistici sono usati particolarmente raramente, in singoli casi in tutto il libro o in singole sue parti essi si trovano solo per una o più volte. sP polkiškame testo diakritikai variegati e più frequenti che liteviškame (juos tiria kristina rutkovska). 1.4. Secondo frequenza di consumo e sistemingitudine (nuoseklumą) tutte sP i e sP ii in uso pressemeni con diakritistici possono essere suddivise come segue: (1) spesso e sistematicamente sP i e sP ii vengono utilizzati pressioni con i segni diakritistici: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>; (2) non sistematicamente, ma relativamente spesso sP i e sP ii vengono utilizzati pressioni con segni diakritistici: <á>, <>, <ċ>, <>; (3) molto raramente e non sistematicamente utilizzate presse con segni diakritistici4: <ñ>?, <ó>, <ô>, <>, <õ>, <û>, <ũ>, <>, <>, <>, <> o <>; sP ii: <>, <ǎ>?, sP i: <à>, <â>, <ã>, <>?, <é>, <ê>, <>; <í>?, <ì>?; <î>, <ń>, <ṅ>, <>?, <ā>, <>, <ē>, <ĩ>, <>, <>, <>, <ń>, <>, <ō>, <>?, <ũ>, <ū>, <> o <>, <>, <>; 4 claustuku marcimas particolarmente raramente usato pressmo con non vaguamente avispruduto diakritico. 34 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX (4) solo perikopėse e nelle denominazioni di punti si usano pressioni con niais ženklais (lotyniškoji antikva ir kursyvas): diakritisP i: <>, <ź>; <ż>; sP ii: <è>, <ź>, <ż>, <>. suregistravosi tutti sP usatojamus pressemenis con diakritiniais segni, vedere, che loro varietàirovè maggiore sP i, a gausa sP ii gausesnis loro uso sP ii condizionegotas molto spesso <á>. 1.5. Priebalsius [š], [ž] e afrikatą [č] marcanti pressioni Puciami agli avvoli [š] e [ž] sP si usano i seguenti pressioni con diakritici: <ś>, <>?, <>, <>, <>, <>, <> o <>, <>, <>, <ź>, <ż>, <> (žr 38, 4042, 4858 pav.); afrikata [č] segnalima <ć>, <ċ>, <>? (cfr. 1012 fig.). inoltre, [š] può ancora essere segnalato digrafais <ß>, <sz>, o [č] digrafu <c> (molto rari). 1.5.1. grandi <>, <> per episodicamente pervutojano solo sP ii: ydu sP ii 1621920, 2024, 3323; ynoio sP ii 1048, odiey sP ii 8326. In tutti gli altri casi si usa invece loro <>5. […] molto raramente si ritrova sP i perikopėse, stampate in corsiv: grai 31718, e l'unico caso […] è nel principale sP i testo: łyniuguosna 37310 (forma diakritiko qui non è abituale). molto raro e sP ii accadente <>, che in sostanza dovrebbe essere considerato malispruduto <ś>: ráßtas . sP II 18813; páráitam 2546, karalićiu sP ii 141617. 1.5.2. <ź>, <ż> e <> utilizzati latyniškaja antikva e cursyvu raccolinktame testo. sP ii antiquo sopra stampmens <> (žr. fig. 50) che si trova diacritico ricorda estęstą tašką e la sua forma differisce dal testo <ź> e <ż> usato in altri luoghi: Neadźia 5116, Banićia 15317, iames 15319, Vstokłes 1808, auturet 2393. Gli ultimi due pressimi sono usati sia sP i che sP ii. <ź> consuetamente usato in afrikatoje <dź> sP ii: żodźiey 2420,822, żuwes 248 26 Iźkur 1162 115, didźio 11626; plg. con sP i: iżpaźino 16316, iźpiłde 16317, żodżieys 24421, źiames ź99. 1.5.3. la forma diakritikoen varia molto sul schvabachu assemblato del testo principale pressemen <>, <>, <>, <> o <> (žr. 5158 fig.). su queste pressemenà vengono utilizzati taško, akūto, brūkšnelio e lankelio o forme e varnelės diakritiniai segnali. li spesso è difficile distinguere uno dall'altro a causa della qualità di stampa: aptru5 altre grandiose anche sono state utilizzate senza caratteri diakritici. su questo 1929 m. già è scritęs franzas spechtas: in unzialschrift stehen C, S, Z, L auch č, š, ž, ł, d. h. es fehlen die diakritischen Zeichen (specht 1929: 13). konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 35straipsniai / articles pėjęs akūtas arba brūkšnelis gali atrodyti kaip taškas, o gerai neatsispaudęs taškas ricordare lankelį, ad esempio, nella parola mones sP i 32612 visibile lankelis sembra come patėplioto punto, e lankelis nella parola gracce sP ii 24427 probabilmente è non del tutto atsisprudesso punto. Varnelle e lankelio forme diakritikai sopra <> e <> sP testo pavartoti solo po alcune volte. sP i essi più ricorda varneles, a sP ii lankelius: tulis sP i 32121; didiu sP ii 19956. dubotinais casi è stata tentata stampamenì esaltare, ma più aumentata forma diakritico imdavo differire da quella, che era visibile a palmo occhio, quindi appoggiarsi solo in tale nonbiškaus diakritiko modo di identificazione sarebbe stata abbastanza rischiina. sP ii sopra <> (žr. 57, 58 fig.) essente diakritico, come e nel caso antiqua <>, ricorda horizontalmente estetstą tašką (plg. con 50 fig.). convenzionalmente egli era segnalato brūkšneliu sopra spaudmens, così cercando separarlo dal tradizionale punto forma diakritiko. separirų la stessa grafemà marcinanti stampamen sugretimento indica che sia loro stessi, sia i loro diakritikų forma in collezioni di imprustuvei non era identiška, ad esempio, alcuni <> differisce tarpusavy. lo stesso si può dire e di nemažą parte degli altri stampmen, specialmente con diakritiniais segni. 1.5.4. Puchiamuosius priebalsius [š], [ž] e afrikatą [č] sP neretai può segnalati 6516 e iemes sP i 26113; imus sP ii 411617 e imus sP i 688; karsciaus sP ii 5016, karśćiaus sP ii 3812 e karsčiuose sP i 24417; ćiełas sP i 24715 e cełas sP i 6725; siurksciey sP ii 5715 i śißtibes sP i 1072; szwynć ii sP spaudmenys be diakritinių ženklų <ſ>, <s>, <ʒ>, <z>, <c>, ir atvirkščiai, <ś> gali atsirasti <ſ>, <s> vietoje: śiłpnas sP ii 122 ir ſiłpnas sP i 21117; ʒiemes sP i 217 898 i ścieśiami sP ii 2391 sirdiy sP ii 168 i śirdiy sP 23922 bei ßyrasz II 129P 169; ssp ss pardies i sP i 3430 i sP i 3428975 i s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s i i t; Compariniamo anche sP varto delle parole con šaknimi šviesrašybą: (swiesswieśświesświesświesßwiesświeś2012 3229; swieśibe sP ii 28528; świesibe sP i 35324, sP ii 19711; świesibe sP i 3546; ßwies sP i 20226; sP ii 21578; świeśibes sP i 35327; świeśibi sP ii 3313; ßwieśijas sP ii 202286.) nel fatto che i casi non sono stati elencati solo per caso e per caso, nonché la loro presenza nei periodi di stampa to to to to (palumion 1967 377, 27) sono almeno in qualche modo. parte dei diakritikų su queste stampmen poteva prossimamente neatspostusi, però pressmens con diakritiku e senza il suo kaitaliojimasis quesimi, spesso persino 6 franzo spechto teiginyje für den dentalen sibilanten wird s und s promiscue gebraucht, nur pflegt s nicht im anlaut zu stehen greičiausiai è įsivelluta korektūros klaida norėta dire: ... pfnurlegt dalis jų turėtų būti priskirti to meto spaudmenų vartojimo spausdintinėse knygose s nicht...“ 7 Merkelio Petkevičiaus m. 1598 catechizme priebalsiai š, č segnalimi singichenkliais s, s, c oppure vienženkliais ś, ć. 36 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX diakritiniais gietimai in le parole pavutate (plg. sP i 20 e 353 psl.), e non episodicamente, ma per tutto sP tekstą, mostrebbero che i diacritikai, almeno durante il processo di stampa, non erano sempre stati esmemi a un carattere grafico assegnato8. tale diversirazione condizionanti altre cause potrebbero essere grandiosie raides marcinanti stampmen di assenza con diakriticai e strani linguì ambiente attivata vilniaus città tartis, ad esempio, parole con šaknimi silpn21 volte scritte con <s>, con e 11 volte con <ś>. sP ii frequenze queste pressemen di apylygis (rispettivamente 12x e 10x): siłpniby sP i 18519, siłpnina sP ii 5714, siłpnu sP i 21123, siłps ta sP ii 7524, śiłpnu sP i 6131, śiłpnibes sP ii 21813. Minkštuosius [s] e [š] etichinanti pressemenà varietàamento in quelle medesime parole frequente in skoliniuose da polkų e gudų lingue. be to, <ś> rapportoinai più spesso di come, <s> pasirenkama sP ii, esempio.: siłos sP i pavartota 6 volte, o sP ii 3 volte; śiłos rispettivamente 2 e 3 volte; sP ii swietas viene usato più frequentemente di swietas; o sP i świetas molto raro e può essere considerato korektūros errora; smerti domina in entrambe le parti sP; śmertis 5 volte pavvertito solo sP ii. come già menzionata, tale scritta probabilmente riflette tarties svyravimus moltiiataučio Vilniaus šnekamojoje lietuvių kalboje. Secondo Zigmo Zinkevičiaus, i polacchi difficokai separarono Lituvišką [š] e [s] (Zinkevičius 1981: 3032). essi sia un che altro caso girdavo lenkišką [ś], perciò e scrydava molto nenuoseklamente: Gag o <sz>. o <ž> e <z>, <č> e <c> variazione in quelle medesime parole può essere legata con neryškia opozicija tra [ž] e [z], [č] e [c] to meo vilniečių kalboje, non si può confermare o negare sulla base solo solo dei dati sP. taigi stampamenų su diakritikai e senza diakritikų diversificazione puchiamiesiems priebalsiam e afrikatom žymėti doveva condizionare non una, ma parecchie circostanze: consumo allora negli stampazioni tradizione, tartis, spaudmenų, žyminčių didžiąsias raides su diakritikai, assenza, stampa di qualità. 1.6. stampmenti con diakritinai segni su <a> principalmente di vario modulo dei segni diakritiniai ritami su <a>: <á>, <>, <à>, <>, <ǎ>?, <>?, <â>, <ã>, <ā> (žr. 19 fig.)9. di questi più frequentemente e sistemingamente usato solo <á>, che può essere associato con polkų kalbos pakeltąja<á>. sP ii Lituviškame testo questo stressmio abbastanza spesso segna il breve nekirčiuotą [a]. <á> 9 <à>, <â>, <ã>, <ā> descritti in più dettaglio insieme ad altri della forma corrispondente con segni diakritici mediante pressemenimi (žr. 1.7; 1.8; 1.13). 8 Mikalojaus daukšos postilėje buvo rašoma: dabókiteś, arteś 1633, netikéſiteś 1636, paáugßtinoś 8710, Baʒni cʒios 8718, Banicʒia 8719, gárſtîcʒios 876, garſtîcios 8738 ir t. t. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 37straipsniai / articles e […] vartosena sP non distingue: kárálisti sP ii 8715, áułayko 8925, reykáłu 1035, Sámáritonas 1191415, niekádu 12028, átaimo 12614, áułáyko 1492324, márindámi 15523, istáte 15322, ándingie sP i 2231314, giełmáimis sP ii 1551314, tłeyde 1675, duntakin eydś 1789, ausir 365333, 17720, priestu 17745. Visualmente questi due stampmen anche non sempre possibile separare uno dall'altro. sP i essi vengono utilizzati molto rčiau, e qui spesso si sceglia non <á>, ma <>. sP ii più volte ritrovato <> la sua vartosena non differisce da <á> e <>, e una volta in questa parte afferrati <ǎ> probabilmente è nonlabe pulitamente improntato <á>; neaiški e parą volte sP ii pavartoto <> funzione diakritikas a causa del lieve spovino in destrina ricena apostrofo e acūto segnali, a parola głu sP ii 24713 e stampando possibilmente leggermente patėpliotą e per questo cambius forma tašką. 1.7.pressmenys con gravio segno gravis ant <à> dukart pavartotas latyniškojoje antikvoje (strockis 2004: 294 295): à kayre łabay iłga bus sP i 2402021. il segno gravio in le altre due parole in stampa in schvabach sembra non abitui, quanto poscisso in sogno (žr. Fig. 3). <à>, le diacritiche della forma gravio ancora casualmente possono essere pavartoti su <>, <è>, <ì>, <> (žr. 12, 18, 19, 42 fig.) e sono caratteristiche delle latyniškaje antikvai: <è> (sP ii) e <> (sP i) si trovano solo nell'antiqua, nelabai aiškios forme <ì> antikva e švabachu surinktame testo, e švabachu <> (sP i) una volta si è schiantato nella parte del pavimento. 1. le espressioni con stogelio segno stio forma diakritica in singoli casi sono utilizzate sP i ant <â>, <ê>, <î>, <ô> e <û> (žr. 7, 19, 14, 38, 4372 fig.): kuriâs (acc. pl.) 17126, 37319, gieriâus (adv. cmp.) 357, mariâs (acc. pl.) 198198, iiêmus (dat. pl.) 3679, 26; cîa maros (nom. pl.) 2687, 26186, takiu (acc. pl.) 2673, 26711, iu (acc. pl.) 19824, tu (acc. pl.) 36814, kuri“u (instr. pl.) 3638, 3733, kuri†(instr. pl.) 3583, iu. pl.) 3598, iu. nom. nom. 229, 1992; giurogîs. sg. 149, 1992). quelle sciemenni più spesso sono lunghi piuttosto che corti. in altre singole parole e nekirčiuoti in lunghe skiemenyse l'apparizione di questo diakritico turbūt tėra casuale o ritenittina korektūros errida (neaiški <î> funzione). nella parte delle parole pressamento con questo diakritico poteva non solo segnalare chičiuotus skiemenis, ma e aiutò separare in luoghi e pagine, dove più spesso si trovano e altokių formų diakritiniai ženklai homografus bei homoformas (pvz.: geriâus, gieriaûs, kuriâs, mariâs, perſkrodûs, 38 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX perſmegiûs). dėmesį taip pat reikėtų atkreipti į šio diakritiko distribuciją – jis nėra tolygiai pasiskirstęs visame tekste, bet dažnai koncentruojamas tam tikrose teksto (akūtai, cirkumfleksai, brūkšneliai). 1.9. altri singoli stampmenni con diakriticai I singoli stampmenni <ó> e <> poteva segnalare kirčiuotą skiemenį o differenziare forme: wiró (gen. sg.) 17521, ó1024, Małds (nom. pl.) per 6724, Inuy (plg. Inowi) 14017, nesidabdami 8430 stabilire defintesnes <ó>, <> e <ô>ž (r. 1.8.) funzioni sP, come, ad esempio, in Baltramiejaus Vilento testi (kabašinskaitė 2005: 219 5662), impossibile per un piccolo numero di esempi. akūtu ant <é> significimas chičiuotas, spesso ilgas skiemuo: kurusé (loc. sg.) 17711, kurié (nom. pl.) 1628, praiéwu ( gen. pl.) 17726, gayłétus (cnd. 3)15819, apé 17611; ma pasitaikė e coppia casi nekirčiuotame ilgame skiemenyje: Wiéta (nom. sg.) 2037 e éssibi (acc. sg.) 1713. sP diverse volte pavartoti due priebalsini pressemenys con akūto segno <ń> e <> e uno priebalsinis pressemento con tašku <ṅ>. In questi particolarmente rari casi pressemenimi <ń> e <ṅ> più spesso contrassegnato minkštasis [n], come polkų kalboje. Le parole skrinioń sP i 36930 e kłoniń sP ii 24818 ilattivo galūnėse presenticio diakritiko paskirtis neaiški: <ń> poteva essere confiainioto con brūkšnio pavidalo diakritiku ant balsio o quel <ń> poteva essere aggiunto successivamente rstatando buvusį sutrumpinimą (plg. pekłō sP i 27912, wietō sP ii 24721). dukart sP i più probabilmente accidentalmente pavimentato <> nelle parole unduo 2645 e isi 28611. il suo funzione non è chiiski. 1.10. pressemenys con diakriticai e kirtis come già menzionata introduce, specialūs pressemenys con diakriticai, coi quali sarebbe segnalazione solo tiktai kirtis, sP utilizzati non. 1.6, 1.7, 1.8, 1.9 scyrli invocati spėjami rare casi di marcamento kircio sono suspetyné con altre di queste pressemenò eseguite funzioni e non consistenti, unaakrypčiai, se prendiamo tutti i disponibili di qualche separato diakritiko consumo esempi insieme. poiché raramente o particolarmente raramente vengono utilizzati diakritikai concentrati in definiti luoghi di testo, molto possibile 10 diakritikų in questo caso esama e su corrispondenti parole lenkiškoje testo parte, plg.: mę 21921 e á. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 45straipsniai articles / 2.PUNCT SAKYM rayba 2.1. sP scritbai maggior influenza è fatta da più importante lingua dello periodo la lingua latynų, e solo dopo to lenkų kalba. quell effetto doveva essere dvietapis: sistemando, (1) per minėtų kalbų vartojimą mokslo ir komunikacijos tikslais jų rašybos principai buvo natūraliai perimami ir pritaikomi lietuvių kalbai; (2) per spaudmenis – sommendrinando, juggando o sciogliendo funzioni dei segni scrittura secondo techsu, nines spaustuvių galimybes. Pirmasis etapas labiau sietinas su pačiu rašymo procesecondoas con adattativim del manoscritto stampa. Dopo di che si può parlare e sull'effetto retrospettivo del testo stampato sul sistema di scrittura (subačius 2001: 129152). 43 PaV. sP i 373-8 44 PaV. sP i 368-26 45 PaV. sP ii 108-25 46 PaV. sP ii 138-23 47 PaV. sP i 264-5 48 PaV. sP i 318-9 49 PaV. sP ii 78-19 50 PaV. sP ii 153-17 51 PaV. sP i 380-17 52 PaV. sP i 321-21 53 PaV. sP i 326-12 54 PaV. sP ii 199-6 55 PaV. sP i 298-17 56 PaV. sP ii 15-3 57 PaV. sP i 355-5 58 PaV. sP ii 56-5 59 PaV. sP ii 104-8 60 PaV. sP ii 202-4 61 PaV. sP i 194-13 62 PaV. sP ii 39-4 63 PaV. sP ii 27-13 46 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 2.2. ilgųjų ir trumpųjų balsių žymėjimas sP, come e in altri al tempo katalikiškue scritti, i lunghii e i cortii voci spesso graficamente non erano distinti. sudvigubilazione di voci ai lungo vociam marcati non comprende tutto negozio. egli più spesso episodicamente accade in mezzo del testo sP ii e viene considerato intervento di anonimo redattore: tiiko 14214, prekii 2622, iir 1709, Karaluus (nom. pl.) 20214, kuu 7810, geruu darbuu (gen. pl.) 17513 1971 (Zinkevičius: 153167; 1972: 79100; 1977: 237244; 1988: 257259). nedažnai e nenuosekliai il balsį può marcareti <y>: piktyby (acc. sg.) sP i 14715, świesyby (acc. sg.) sP i 13811, alty (acc. sg.) sP i 1829, didy (acc. sg.) sP ii 133; pasticcio e casi di confini: dydi (acc. sg.) sP ii 20612. Orodyje yßkłausisiu sP i 198910 <y> probabilmente segna non [i], ma [ji] (kartu su addėtiniu [j]). e più spesso consistentiamente <y> viene usato: 1. divibalsiuose <ay>, <ey>, <uy>: łaymingay sP i 28010, weydu sP i 3521, żmoguy I 5829; pageydimay sP ii 1888; casi con <i> pavillamente: come sP i 2056; sunkiei sP i13 234 (perikopėse!). Questi ultimi sirvydo grafikos plotmessa sarebbe possibile ritenere corektūros errori. sP perikopiì e corrispondenti je testi comparazione mostrerebbe qui più credėtina jaknavičiaus mano prisilietimento. quando la designazione di questi divibalsi non s'incontra sP perikopėse e corrispondamasP i 13823, naktiy sP ii 6632; vgniy sP i 669; se je vietose, je paprastai rašoma <ai>, <ei>, <ui>. 2. (a) [j] pozicijoje redukuotose lokatyvo galūnėse (sistemingiau sP i): śirdiy odiy sP i 35414; mogis tey sP i 13811; pakiuy sP i 37010; sP ii dove [j] già appare nella posizione <i>, a <y> designazione ilgasis: śirdyi into 2918, 6331, odyi 615; (b) [ji] nelle forme vocotniche 160P: iiiiiey 1413, tikroy 1419, wiresniey 54, 5420, Váckie Seniketi 544, 5421 non è così consecutiva: Po depalatalizuotų priebalsiów (ypač sP ii): prywało sP i 512, stypray sP i 723; nułynkias sP i 10524, styprasnis sP ii 14612, Sytays sP ii 188, ßyłkuose sP ii 17930, ynoio sP ii 1047, niepryimtinas sP ii 1375, ßyrdies sP ii12, 169 1841 yba sP ii. 2. Vienaskaitos lokatyvo galūnėje: paguldimy sP i 833; puody sP ii 1075; raßty sP i 135; daykty sP ii 9813; <i> šioje pozicijoje pasitaiko, bet nedažnai: paguldimi sP i 33220, daykti sP ii 1124, raßti sP i 4716. sP i normalmente randame <y>, o sP ii kunyniau <i> (plg. 11x sP i e 2x sP ii; kuni 9x sP ii). 3. skoliniuose: ywatas sP ii 5918, tyranay sP i 1326, yday sP i 13826, Synagoga sP i 3333, hereya sP i 25414. può essere usato in quegli stessi posizioni come <y>. sP ii <y> funkcijos palyginti su sP i yra pasiaurėjusios. daugeliu atvejų <i> konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 47straipsniai articles / <u> buvo vartojamas tiek trumpajam [u], tiek ilgajam [ū] žymėti20. sudvigubintas <uu> a suono lunghi marcato accade solo episodicamente sP ii e è della stessa natura come <ii>: Karaluus (nom. pl.) sP ii 20214; geruu darbuu (gen. pl.) sP ii 17513. pressemuoū> con brūkšneliu sP segna passaistus tailabinius [mutos] e [n] (žr. 1.13.). 2.3.1. [e] segnalazione po morkštojo priebalsio [e] segnalazione po morkštojo priebalsio molto vira: sP i più spesso è stato scritto <e> o <ie> (papildomai pažymint priebalsio morkštumą), e sP ii ancora e <ia> (in alcuni luoghi sP ii testo per intero) (specht 1929: 17)21. questo mostrerebbe sP ii parte degli organizzatori tarmessa fuvus più ampio [e] che sirvydo tarmessa e intensyves piu priebalsių minkštinimą (Zinkevičius 1996: 100101). imantati abi sP insieme, rintracciano le seguenti varianti: de dia-: degina sP i 30220, diagina sP ii 7620, gieintu sP ii 1602, deśine sP i praded 24 sP ii 2442, diaßne sP ii 18618, deßne sP ii 2292526, destis sP i 3702, 1673, sP ii 70 diastis sP ii4; ge16, gia-: geria sP i 465, giaria sP ii 9214, sP i 104223, 26P ii 516, 17P i 1703, 170 P i 123, sP i 10325, giay sP i ger9, sP ii 9720, 879, sssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssssss1947, mimiemiasemplicemente: metas sP i15, 33 sP ii298, miatas sP ii 16923, mediu (instr. sg.) sP i 31020, sP ii 65 (acc.), sg miadiu (gen. sg.) sP ii 743031, stameni sP i 1034, stamenio sP i 769, akmenimis sP i3, 1862 sP ii 4516, akmienis sP i 37; nev nienia-: nuniaa sP ii1112, 188 sP ii 998, niendri sP ii 1467, niandri sP ii / 17051, nepalaus sP i 252, sP ii 74302, nieu sP sP peelaus sP sP i; pe-kaypie-kay-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s- -s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s- -s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s-s- <u> parole in inizio pavartito solo 8 volte e laikytinas korektūros eroda: ugimimo sP ii 12416; uołos sP i 2701; uołas sP i 5021; uoga sP i 32120; uoday sP i 26018; 31612; unt sP ii 2008; 20414. ninkas richardas garbė 1884 m. sP i leidime. secondo lui, <ie> più spesso si scrive dopo priebalsių <g>, <k>, <š>, <ž>, e dopo altri priebalsių ritrovata raramente (garbe 1884, 13). 21 didžiausia <ia> koncentracija straipsnio autorės užfiksuota sP ii 166–183. Į tai yra atkreipęs dėmesį ir franzas spechtas (1929: 17). tačiau pirmasis šį įvairavimą pastebėjo ir aprašė kitas vokiečių kalbi- 48 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX sP ii 2062425, piakłos sP ii 7532, Petras sP i 498, sP ii 20715, Piatras sP ii 1728, Peatras sP ii 18611, 2071; rerieria-: retos sP i 7578, Riatas sP ii 1828, Riedami sP i 1826, sP ii 34 riegiedamas sP ii 4819, riag sP ii 19615; sesiasia: senu (acc., 10, sg.) sP i 56 sP ii 1233314, sianu sP 316, 316; stias stiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastiastia. we- -wiewia-: welinas sP i 2933, sP ii 4612, wialinas sP ii 771718, wede sP ii 956, wiade sP ii 17731, giwena sP i 303, giwiena sP i 482223, giwianimo sP ii 16921; žežiežia-: emes sP ii 4, iames sP i 12617, sP ii 15132, iemes sP ii 244, emibe sP ii 21625288, iemay sP ii 3082, iamious sP ii 18325, nuentus sP ii 4714, iaminta sP i sP i 4718, sindaw sP ii 673, i sP i i i i i i i i] più spesso si segnano le stesse denominazioni o <> o <>; <ia> si concentra principalmente in un unico definito sP ii luogo di testo, il restante testo [e] marcėjimu non differisce sostanzialmente da sP i. intensivamente in posizione prima [e] doveva essere morkštinamas [k] dopo <k> sempre si scrive segno di morkštà (Palionis 1995: 30). Il segno di mollezza si scrive anche dopo [š], marcato pressionemeniu <ś>; in due parole il presenti <ß> probabilmente aveva marcato veliarizuotą [š] o qui įsivėlusi korektūros klaida: ßeymina sP ii 1816 e ßeymina sP i 3175 (perikopės), plg. śieyminrašoma 5 volte più spesso sP i. 2.3.2. [ai] marcazione po minkštojo priebalsio dvibalsis [ai] po minkštojo priebalsio marcimas ketveriopai: <ey>, <iey>, <iei>, <iay>: pageydimu sP ii 52291830, sP ii 1062 sunkłes sP i 18420, sP ii 891, sP ii 841, pagiaydimu sP ii 1782123, sP ii 1272, sP ii 843, sP ii 825, sP ii sP i 9010, wieP 1482, wiep sP ii 14019, symdo sP i 1822, symio sP i 1820, symio sP i 1843, sP ii 1021, symio sP i 841, symio sP i 841, symio sP i 842, symio symio sP i 842, symio symio sP i 841, symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio symio s più frequente variante <iey>; <iay> è caratteristico di determinati luoghi di testo sP ii. 2.4. la appartenenza degli skardžių e dusliųjų priebalsių siekiama loro sandūrose di uno di cui il principio non seguikoma: pabaygtu (4x) sP ii 622627, pabaikbet casi su със anche asimiliacijos atvejais priebalsiai dažniau rašomi morfologiniu principu, bet pasticcio: skusdamasis sP ii 5515, ißmesčiausiai sP ii 7210, Šaknies e pries sandagos tu sP ii 18213–14, ȧudingie sP ii 1822–23, ȧudingt sP i 25526, ȧudingta sP i konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 49straipsniai / articles 18217 v{}udenktu sP ii7, áudinktu sP ii 4010, udinkta sP ii 2093233, apsidenktumite sP ii21, udegtas sP i 144910, prabyngtay sP i 532, prabinktay sP i 273213, vudegtas sP ii 7656, udektu sP ii 2401314, udirbtu sP i dirbt sP i 321x), dirps sP 3530, 3026, dirpkite sP ii 322, ißwertu sP i i sP i 318, 85werto i 1317. Liepiamosios nuosakos vienaskaitos seconda persona sP ii dukart parašytas: nunuoging 16929; saugog 1418 (-k + g(i) = g: nunuogink gi?). sul principio fonetico molto spesso si basa la scrittura semdalivii: nułeydamas sP i 33318, pamedami 2585, ibridami 213 1872, draudami 2584, idamas 2119; sułey damas sP ii 128, aydamas 583, mełdami 10313, raudami 1761, skudamasis 1425, mełdamies 2021011. retsykdamasia possono essere šalimais suddedami due priebalsi, distinguenti per morfemi, loro nesuliejant: apkting sP ii 1325, Diaugkites i 310P i 2173262, bekt sP ii 17217 (plg. sP ii19), nuset i perbieg sP iP iP iP iP iP iP iP iP iP iP iP iP iP iP 281. questo poteva essere uno dei suggeriti modi di scrittura per mantenere sani, inalterati morfemi loro sandūrose. non è chiaro, corektūros errori o spelling normminazione sforzi (hipernormalizm) dovremmo attribuire questi pavienius casi: vngßtu sP ii 10412, lisdus sP i 3051, masgot sP ii 1735 (plg. tame pačiame psl. mazgosi 17310). in generale paėmati, foneticamente priebalsie più spesso si scrivono sP ii. 2.4.2. [š] e [s] marcazione prima [č] sia [š], sia [s] in posizione prima [č] sono stati segnalimi non sempre rispetto al loro kilmę (plg. tuščias e skaistus), e la loro marcazione molto variava. oltre a ciò, nella risultante priebalsių sampikoje diversamente è stata segnalata e afrikata [č]. ovviamente, che queste priebalsiì trasmissione segnali di scatto ai contemporanei autori e libri editori doveva sollevare problemi, condonojanti abbastanza nemažą variantiškumą. sP si trovano queste varianti: [š] pozicijoje prieš [č]: <ſc>, <ſć>, <ſċ>, <sć>, <śc>, <ść>, <śċ>, <ſcʒ> <ſcʒć>, Karstioni in sP i213, tuscias sP ii 401213, karsciaus sP ii 2011, kumsciomis sP ii 19923, Krikscionis sP ii 20210, tewikscion sP ii 2319, karscicios sP i 247, krikstionie sP i 21728, tusciciu sP ii 1566, kriksioniu sP i 312, karksioia sP i 3514, pauksy namy i 30812, pauksie sP i 3114, karscis sP i 2319, karscisionis sP i 1531, sP ii 2399, karscio sP i 1793, kriksion sP i sP i 6522, tusćias sP i 4422, kriksćionimus sP i 36021, tewiksćion sP i 3437–8, paukścio sP i 10718, krikścionis sP i 11216, paukśćiey sP i 1892, tuśćiey sP ii 627, krikś- 50 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX tewiksion sP i 21223, kriksion sP i 232, kriksion sP i 1431, kriksion sP i 1431, kriksion sP i 1431, kriksion sP i 1431, kriksion sP i 1431, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1444, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1444, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP i 1434, kriksion sP Molto probabili tali cause di spelling innominate già precedentemente degli stessi stampmen con diakriticai e senza diakritikų consumo nenuoseklumas (žr. 1.5.4.) e defintesnių norme di scrittura assenza. Znymėtus menzionus priebalsius, tvirčiau non fu osservato né morfologico, né fonetino principio. non verrebbero in questo caso rifiutare e altri motivi: tale marcazione poteva riflettere peculiarità tartie vilniecci tarmini o emersi a causa delle lingue interferencijos e comprensivi puchiamuosius priebalsius e afrikatas. 2.4.3. [š], [ž] marcazione davantidėlių iž-, из-, засandūrose con altri morfemi Prima delle iž alwaysda usare za scrityba sandūrose con altri morfemi (in particolare su sangrąžos dalelyte si) varia: i{30,30}siwertu sP ii 4825, i{30}taria sP ii 513, ipa{}i ni mo sP ii 1724, ipeydawo sP ii 282223, itrinta sP ii 343, ißtrint sP ii 23128, Isim 76, vs}no sP ii 347, ißsimano sP i 33223, i 334330P i 22823, i 5618, ißkinta sP ii 344, ißnaykie i 1852, ißsimano sP i 355, ißis i sP i sS i sS i sS i sS i sS i sS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS iS Vnt giesimo tos fipsnos istate Diewas moteristy sP i 23235. Nes istáte Ba nićiu anas kayp karalisti kokiu sP ii 1511718. / sP evidentezzi sforzi discussi i prefettivi in diverse posizioni segnalati ugualmente, ma della variazione nondimeno non evitata, quindi la loro scrittura la chiamare fino a fine consequcia non podríamo (Palionis 1995: 30). Pavyzzì indicano che questi prefettivi distinguere e loro fissare complessivissima è stata delle loro susiliejimenti con sangrąžos dalelyte si. però e allora più spesso l'opzione scelta era fosse occupsP si usano due izforme del prefetto: i-, i-, i-, i, iz,- iź-, iż- (con <ž>) o isz-, iß- (con <š>). Una delle quali scelta dipende dalla radice di inizio konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 51straipsniai / articles garsinės raiškos: isz-, ißnerašoma prieš skardžiuosius priebalsius, o i- galima aptikti in quasi tutte le posizioni (nerasta davanti ey, e: ISeio sP 35029, ißeyt sP i 3915, sP ii5, ißeymay sP i 35111, ißeykite sP ii19, ißeiau sP ii16821), quindi alcune parole, che iniziano dusliuoju priebalsiu o pusbalsiu, spelling variira: i kak tu sP i 35215, ißkako sP ii 24322, ißkasa sP i 1214, ißkas i i sP ii 20926, 82 i 2020, ißmanimu sP i 25124, ißmanimu sP i sP i 9419, ißmkia i s 245, ißmkia i sP i s532, ißm i sP i s612, ißsk i sP i s612, iß sP i s812, ißsk i s128, ißsk i ssk i s322, iß ssk i ssk i ssp i s122, iß ssk i ssk i ssk i s132, iß ssk i ssk i ssk i s142, iß i ssk i ssk i ssk i s128, i ssk i ssk i ssk i ssk i s142, i ssk i ssk i ssk i ssk i s422, i ssk i ssk i ssk i s148, ssk i ssk i ssk i ssk i ssk i s148, ssk i ssk i ssk i ssk i ssk i ssk i s128, ssk i ssk i ssk i ssk i s148, ssk i ssk i ssk i ssk i s ißgerokai più spesso che i-... affittato prima pusbalsius. Prielinksnio iz caso posizione non importante egli sP sistemicamente scrivo con <ž>: i, i, i, i, iz, iź, iż. tre casi con iß (sP i 952, 31025, sP ii 17224 (perikopės) laikytini casualitiniais. 2.4.4. [n] il segno prima [b], [p] abbastanza consistentemente usato nella posizione del predecessore in forma prima [b] e [p]: imbers sP ii 1079, impuoła sP i 10820 (nel totale 23x attimažodžių įpulti e įpuldinėti formose), solo una volta scritta inpuołys sP ii 755. e nei debitori dei priebalsi ii sampikai [ks] affetto sP i 29415, Ioafu sP i 18123, heray sP i 2.5. svetimos kilmės priebalsiai, digrafai, geminatos <f> ir <h> vartojami tarptautiniuose žodžiuose, o <x> lietuviškuose žodžiuose 20411, 63u sP i heresiiu sP i 25112, holose sP i 2552, diaux sP i2012, linxmibes sP 972, paduxi sP 999, uxnoy 36P ii 2433, sP iuxu 16315, iiu sP ii ii, auxinks ii, axtinks ii. <ch>uso in parole reali nonetuvišku […] in personaggi e etovorgi: Christus sP i 36726; sP ii 2426, Chaldayc[…]yku sP ii 16878, Chaneneus sP ii, Cherubinay sP ii 711619717, Christostomas sP ii 471011. <c>, <c> si scrive invece di <k> nei skoliniuose da latino o per latino lingua che sono venuti: cedrus sP i 1415, Casus sP i 30621, cometa sP ii 14021, Cyrillus sP ii 937. In Latynismi è anche usato <q>: questiiu sP ii 3068. Thomas può essere pavartojamas <y> o priebals 146 doppubinami: tyrannu sP ii27 (plg. lot. sP i 997, Theophilaktus sP ii 17831, myrrhu sP i 22525. dėl tos pačios priežasties tyrannus), affektays sP i 29415 (plg. lot. affectus). geminatos <ss> e <ss> azionimazdio essere forme del presente tempo più probabilmente anche apparse a 52 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX causa del latino della lingua azionimazdio esse effetto: essi (27 casi), essi (15 casi), eſſuntiemus sP i 27817, eſsigu sP i 8214. svetimos kilmės žodžiuose yra ir kitų geessiby sP i 17211, minatų (žr. ankstesnius questo skyrelio esempi)22. 2.6. Žodžių rašymas kartu ir atskirai in assenza di grammatiche e in esse codificate norme, le parole spesim insieme e separatamente lėmė parecchi atti interni e esterni: (1) prozodica; (2) altre lingue esempio; (3) le peculiarità tecniche di stampa e forma di pagina, imprustuvininkų e editori competenza lingubinė. sP scritta non pochi dove esce dal naturale proprio linguaggio intonazioni nonché sua kaitos pojūčio e significanze niuansų, tad assenza definite regole di parole samplaike abbastanza spesso scritte una parola, a vienskiemenije savarankiško kirčio neturintys parole (enklitikai e proklitikai) naturalmente šliejami presso ilgesnių intonacinį e sensminį savarankiškumą contenenti parole. intonacinese pauzè, ordini di parole, contrasto kirtis si scelgono consapevolmente e più legate con pomokslų retorica. Un'unica parola può essere scritti prieprieveiksmiai o apiprieveiksmėjusios samplaikos, costituite da prelinksnio e indiretto gionio (1); introduttivo e dell'indiretto alegrio sampika (2); prelinksnio be i įvardžio samplaika (3); įvardžių, įvardžių ir dalelyčių pavyzdikos (4): (1) sP i be scrivo insieme (eccetto uno caso) quantitativi significati mostraikose: begało (14x), be gało (1x) sP i 20414, bemieros sP i 17112, beskayćiaus sP i 31326; sP ii, atvirkščiai, be gało (8x) scrivo a due parole (la maggior parte tali casi concentrojasi sP ii218 psl 211). da qualità e luogo significato mostraikose: itoło sP ii 18718; ikur sP II 18420. (2) sP i: tuometu (15x), nello stesso tempo (9x); sP ii tuometu (2x), allora (17x). (3) Ne ha ißmonios ney luoso noro a beto ne destis ne wienas nusideimas sP i 28321. / (4) kunorint sP ii 15132, kokinoris sP i 8829, kokias=norint sP ii 19830, iogipaties (t. y. suo gi proprio) sP ii 2068, kurys giwienas (t. y. quale gi uno) sP ii 8631. Prielinksnis be dallo sudurtinė dalelytės nebe del secondo sando be meglio si distingue sP i: Ne be ludiimo aba swiećiimo sawi stessa paliko sP i 9714. Perchè più priastie non tare Ewangelista ißmete welinu sP ii / 616. 22 retu, non sistemigo caso di scrittura dovremmo ritenere darissime sP i 1409. Questa parola è usata in una citazione dalla Vulgata (Lk 3,14). dunque ad alcune ambigui e confusi problemi di spelling sP sarà possibile rispondere più precisamente solo allorché le citazioni (che possono costituire 2025 per cento del totale sP testo) saranno separate dall autore nio teksto ir abu teksto lygmenys ištirti atskirai. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 53strailsniai articles Įvardžių dviskaitos formose cifravardis du nesuplakamas in una parola insieme con prieytu sP ii 2407 / Teyp śi tuo du mokitiniu kłausidami Wießpaties įvardžiais: Tuo du mokitiniu kałbedami ape kinteimu iganitoio ſáwo nupełne ſau / idant iump Wießpats iguldiunćio ráßtu apświesti buwo tikiey sP ii 24026. Si ritiene che non la scrittura separatamente da azionimažodžių sia sorto a causa dell'influenza della lingua polkų (Palionis 1995: 31). ma non con tutti i azionimažodžiais, tanto più non con tutte le azionimažodžių forme (ypač neveikiamaisiais daliviais) non scromas separatamente uniformodai spesso. oltre a questo, e casi di variazione qui non così già pochi, ad esempio, sP i: negal (52x), non gal (19x), puoi (4x); sP ii: non (7x), non può (32x), non può (1x), non può (3x); sP i: neino (15x), non ino (6x); sP ii: neino (3x), non ino (1x); ne kinćia sP ii 2162, ne kinćia sP i 1177; nebiokites sP i 8728, ne biodamies sP i 647. Non si scrive insieme con sangrąžiniais veiksmažodžiais: nesirado sP i 496, nesiłeyde sP ii 24215. Una volta non scritta separatamente più probabilmente per apsirikimą: ne sisaugo sP i 37214. con nonvichiamici partecipi degli attributivi esemplia non più spesso si scrive insieme che con personalizzabili azionimažodžių forme: neiagtas, neigtas (sP i 2x; sP ii 1x); non i(n)agtas (sP ii 2x); neißsakita, neisakita (sP i 12x; sP ii 2x); non ißsakita, non isakita (sP i 7x; sP ii 7x); sP i: nesutwertas (4x), non sutwertas (2x). Non separatamente dal veiksmajodžių più spesso si scrive sP ii. con unais veiksmajodžiais non si scrive più spesso insieme, dal altri separatamente be chiaramenteere motivazioni. sP ii prelinksniai e prefessioni possono essere confusi tarpusavy: prelinksniai vengono scritti insieme con le parole che li seguonoci (1), e prefessioni separatamente dal resto della parola (2): (1) ápekuri 23117, aunieku 2089, imiesto 2202, idungaus 8023, ikiełmo 6512, iżdebesies 2112, iżnauio 17318, ipaminetu 22119, inumiruśiu 22617, iparodimo 4011 (2x), iwirßaus 3631, pernuopełnus 3016, połungu 10212; (2) au smáugie ir su draskie 25626, su płesi 20027, i łeydia 16622, su eyga 1626, áu łaykis 1204, be żadis 7315, i kist 4810. Prielinksnių scritto insieme casi accadono e sP i (ikuriu 15329, pawundenimis 26928), ma la loro concentrazione sP ii gerokai maggiore, oltre a ciò, qui fissato e atvirkščias fenomškinys quando priešdėliai scrittoomi separatamente. Una tra priešdėlių e prielinksnių confiniojimo ragioni, matyt, sarebbe necessario ritenere insufficią spaustuvininkų e edittorių lietuvių kalbos mokimą e le loro lingbinę competenzia in generale. non bisognerebbe dimenticare e quel fatto che sP ii stampa sia stata preparata non proprio autoriaus. kitos priežastys – techninės: (1) il cambiamento di prioccio della parola surenkant tekstą stupdinimui da čio (keičiasi kėlimo ženklo vieta dėl nesutampančių eilučių): 54 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX su=manim sP ii 22923, i=giditoiu sP ii 22319, I=eyk sP ii 2588, I=eyt sP ii 8520, su wieninta sP ii 1137 e t. t. (žr. ir anksčiau išvardytus). (2) spazi di dimensione irregolare tra singole parole nella stessa riga; non in tutti i casi è possibile determinare se lo spazio tra le parole esiste o non ne esiste; a volte non basta spazio al segno di sollevamento in una stretta fila. in molti casi le parole mantengono le loro costantia strutture in tutto sP testo e con loro circonančiais altri parole non sono suplakami. mostraikų trasmissione di una parola spesso viene motivato lessikalizazioni (begało, itoło, tuometu e kt.). come già menzionato, alcune parole di scrittura insieme e separatamente regole sono state rilevate dal polkų lingua, ma in questo caso sarebbe molto importante verificare e possibile effetto della latinų lingua, perché ad alcune altre aree di scrittura e stampamenų consumo quell effetto neabejotino. più precisamente rispondere a questa domanda sarà possibile solo eccezion da sP testo bibline e altra citata, verstas da latynų kalbos, e separatamente esttyrus le loro particolarità di ortografia. 2.7. la scritta dei grandi caratteri più spesso è stata ripartasi latyniška e lenkiška grandi caratteri scrittiva tradizione. grandiąja raide iniziami i nomi e denominazioni verificia, gausiai utilizzati i nomi bibliniai. a, latynų ir lenkų kalbos pavyzdį visada didžiomis raidomis raštują tautovardžiai, įvairios religinės kryptys ir srovės: Lutinas sP i 29420, Tatariey, Muray sP i 3468, iday sP i 4819, day sP ii 9322, Amonitu sP i 3529, Assirionis sP i 1516, Aegipcianus sP i 2020, Aegypćionu sP ii 20845, Chaldayciku sP ii 2056, 160878, Philistinu i 2262, Medhian i 1706, sP ii sumpay II, Madionitu sP ii 915, 57181 sP Pharichonai, i P P P P P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P, i P. inconsecliamente la grande letteraè scritta in parola Dievas (solo 4 volte pavartota piccola letteraè consideraitina korektūros errida). Mažąja raide questo parolaž è scritto mottivuotai, quando si parla di divinità paganee: Teyp ir Ʒiday telu i aukſo ſaw nuleii diewu ii dare sP i 7229. handrašabiejose partise più diversificata scrivendo parola chiesa: sP i: Banićia 63x, banićia 57x; sP ii: Banićia 28x, banićia 5x. Le parole stilistiniais mottivais o casualmente didžiąja raide più spesso scritomi sP ii. sakysim, sP i daiktavardžiai kunigas e kunigaikštis scritomi mažosi raidomisėmis, were rarely used, but in spite of konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 61straipsniai / articles that their usage was consistent. only 9 diacritics appear very nificant in sP i, but we find them more often: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>, <á>, <ȧ>, <ċ>, <>. the variety of diacritics is more sigfrequently in sP ii (mostly because of the especially frequent <á>). <è>, <>, <ź>, <ż>, <> are only used in texts that were typeset in Latin antique. shapes of diacritics on letters <>, <>, <>, <> or <> vary significantly within the whole text. Most inconsistencies and confusion were found in marking fricative consonants and affricates. Letters with and without diacritics alternated with each other with no apparent reason. it is difficut to say only using data from sP if inconsistencies were caused by technical peculiarities of printing or reflected deeper processes in language such as interference or some traces of different dialects. <á> was found most frequently in an unstressed syllable. <â>, <ê>, <î>, <ô> and <û> could mark stressed syllables or serve as a means of differentiating word forms. however, these diacritics appear too rarely to allow one to make definite conclusions about their real functions. <> and <> did not mark nasal sounds and were accidental in that part of the sP text printed in Lithuanian. in some cases <> is used as <ē>. <ł> consistently marks the hard or depalatalized consonant [l]. Vowels with diacritics in the form of a dash and tilde were used to mark an omited <m>, <n> as in Latin. a way of marking shortened endings was also taken from Latin. at that time some printers probably did not pay much attention to whether a type had a diacritic or not. in the basic sP text that was printed in the schwabacher typeface, only one letter was used for marking both <i> and <j>. three different letters were used during printing for marking both the capital letters <i> and <j> in those parts of the text that were in antique cursive. a small letter <j> was occasionally used in sP ii, p. 147. 2. the long vowels were not differentiated in any way from short ones in sP. <y> was used as follows: (1) for marking <j>; (2) in diphtongs <ay>, <ey>, <uy>; (3) after depalatalized consonants; (4) in reduced endings of the locative case. <u> was used to mark both a short and a long vowel. geminates for marking long vowels, occur only a few times in sP ii. the way of marking an [e] that follows a palatalized consonant varies: in sP i it is marked as <e> or <ie>, and in sP ii also as <ia> (the largest concentration of <ia> is found in sP ii, p. <16183). [ai] is mostly marked as <iey> and <iay>, sometimes also as <ey> and <iei>. Marking of voiced consonants before voiceless, and voiceless before voiced often vary, but the morphonological principle was used most often in the spelling. in sP ii consonants are marked according to the phonological principle more often than in sP i, especially in writing half-participles. the most inconsistent way of marking [š] and [s] is when they precede [č]. such inconsistencies might be caused by the unsystematic usage of diacritics as well as by certain changes in pronunciation in Vilnius residents‘ speech. Marking of prefixes iž-, из-, заis also inconsistent at their contact areas with other morphemes, especially in cases when these prefixes precede the reflexive marker si. Prefixes were written in two different ways with <ž> (i-, i-, i-, i, iz,- iź-, iż) and with <š> (isz-, iß-). Prefixes with <š> never appear before voiced consonants whereas prefixes with <ž> are possible in any position. the preposition из is always marked as iž in sP. its position here is neutralized. 62 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX the two consonants of foreign origin<f> and <h> are used in international words. <x> is also used in Lithuanian words to mark the two-consonant group ks. the letters <c>, <th>, <rh>, <ss> and <ss> (in the present tense of the verb быть ) can be used according to Latin traditions. combining adjacent words together or writing them separately depended on a few things: (1) prosodics; (2) influence of other languages; (3) technical restrictions of printing and the shape of a page; (4) language skills (competence) of editors and typesetters. in sP the size of spaces between words differs a lot. Ne is combined together with verbs more often in sP ii than in sP i. however no clear explanation exists why ne is more often combined with some verbs (such as passive participles), but in other cases it is separated from other verbs. capital letters can be used in similar ways as in Latin and Polish. besides the traditional usage of capital letters in modern Lithuanian, they were also used for ethnonyms, religious trends and basic religious concepts. these letters were used more consistently in sP i. More errors and more misprints in reading proofs were found in sP ii. stylistic usage of capital letters tends to vary. in some cases sirvydas used capital letters from quotable greek or Latin sources. Įteikta 2013 m. dicembre 17 d. Virginija VasiLiauskienė Lietuvių kalbos institutas Minties Rato g. 19-3, LT-50277 Kaunas el. posta: [email protected]