scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ spaudmenys ir rašyba

Virginija Vasiliauskienė

Full text

30 acta Linguistica Lithuanica LXIX Virginija VasiLiauskienė Lietuvių kalbos institutas Los direcciones de investigaciones científicas: histórica sintaksė, sintaksinė tipologija, senųjų raštų kalba, escritura. konstantino sirVydo PUNKT SAKYM sPaudMenys e raŠyba typefaces and orthography in konstantinas sirvydas book of sermons Gospel Points anotacia en artículo abordanamos konstantino sirvydo Punktų sakymų (sP) impresmenys y más importantes peculiaridades de escritura. sP escritybai la mayor influencia son padariusios latynų y polkų lenguas. Puntas sakymų primera (1629) y segunda (1644) partes la escritura y impresmenys no raras veces difieren. algunos impresmenos y modos de escritura en ambas partes son de carácter episódico. sP vartojats impresmenos con diakritikais diversidadé mayor que Mikalojaus daukšos postilėje y jono jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie. la mayor parte diakritikų sP muy rara, pero parte de ellos se consumen bastante consistentemente. diakritikai en algunos casos marcédavo kirčiuotą skiemenį o era homoforLotynas ejemplou fueron abreinami palabras y marcimi pasadoidimas. diferente que en el principal gótico en sP texto, anticvos cursyvo a las capitales letras <i> y <j> marcar para usar tres diferentes impresmenos. consecutivamente se utiliza <ł>. las voces largas gráficamente marcadas no (<y> y <ū> realizaron otras funciones). en muchos casos variiravo [e] y [ai] señalamiento po minkštojo priebalsio, mų ir homografų skyrimo priemonė. Įvairavimas žymint pučiamuosius priebalsius ir afrikatas galėjo atsirasti tiek dėl techninių priežasčių, tiek atspindėti vilniečių kalboje vykusius kitimus. asimiliuotas priebalsias transmisionamiento, prefiedlio pronunciamiento (prielinksnis siempre se escribe iž). La escritura de palabras junto y por separado tenía influencia prozodika, otros idiomas ejemplo, imprentado peculiaridades técnicas, editadores kalbinė competencia. samplaikos a menudo se escriben una palabra. No escritura juntos y por separado dependía y del forma del accionmazodio. Grandes letras escritas basado latino de las y polkų lenguas tradición, citojamu fuente. esMiniai PalabŽias: sirvydas, spaudmenys, diakritikai, escritura, latynų kalbos įtaka. keyWords: sirvydas, typefaces, diacritics, orthography, influence of Latin. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 31straipsniai articles annotation this article describes the usage of typefaces as well as the basic principles of orthography in konstantinas sirvydas book of sermons Gospel Points (sP). / orthography of sP was mostly cases they are used consistently. in certain cases these diacritics are used to mark a stressed ing fricative consonants and affricates can be determined both by technical reasons in printing influenced by Latin and Polish. Most of the different diacritics are seldom used, but in most breviations and omissions followed Latin traditions. three different typefaces were used during printing syllable or were a means of differentiation in homographs and homoforms. Variations in markfor marking both the capital letters <i> and <j> in those parts of the text that were in antique cursive. no and by reflecting changes in the speech of Vilnius’ residents. typefaces used for marking abspecial letters were used to differentiate long vowels from short vowels. Variations are evident in marking: (1) [e] and [ai] that follow a soft consonant; (2) voiced consonants before voiceless, and voiceless consonants before voiced; (3) the prefix desde-. Principios of combining adjacent words or writing them separately were influenced by prosodical features as well as by basic standards of other languages and also technical features of the printing process and language competence of editors and typesetters. uso of capital letters is based on Latin and Polish or is taken from quotable sources. en ausencia del sobreviviente konstantino sirvydo Puntas sakymų (toliau sP) manuscrivio, difícil definir más precisamente, cuánto imprustuves impresmenos recopilados y imprustuvininkų parinkti impresmenos coincidieron propio autorus concepción de escritura y su propio wearotos caracteres de la escritura. en otras palabras, no está claro cuál era la relación entre los signos de la escritura usados en el manuscrito sirvydo y los ellos correspondientes impresen de texto impresdito1. Aquí pravartu recordar a sirvydo polkiškai parašytame prakalboje expresada apgailestación, que su libro debido a falta de fondos se edita nekirčiuota: Lituvias lengbai reikėtų ciertos caracteres, latininamente llamados accentus, que aquel a quien de Lituvias lengua no es nativa, pudiera bien decir y leer, perogi tamiktų también nuevos nuevos especiales de imprentas, además, de los cuales, ahora añadiria y los gastos, ahora neįstengčiau cubrir2. taigi autor entendió que idealaus conformidad aquí ser no puede. dudas no surge, que imprustuvininkų y redactorios intervenciones y aplicándose a la imprustuvei técnicas posibilidades buta. esto muestra no sólo otros estudios de los viejos textos (subačius 2001: 129152), pero acuerdo y de los mismos sP: excesivamente frecuente graemá de variación del mismo palabra en las mismas posiciones, diakriticos de presencia o ausencia en los mismos grafios debido a1 esta razón mucho artículo donde se utiliza el termín de prensa con objeto de hacer coincidir grafemás escritos y imprusdintinos. 2P i [Viii]: Potrzebáćby ná Litewski izyk kre sek nieiákich, ktore śi zovi po Łaćinie accentus, aby, z przyrodzenia po Litewsku nieumieicy, potráfił z nich dobrze mowić, y czytać, áleby też potrzebá do nich y osobli druku, y koßtu, ktoregom mieć teraz nie mogłkie (viškai citada según: koženiaus 1990: 296). 32 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX mais esančiuose žodžiuose, specialaus žodžių trumpinimo siekant sutilpti į siaurus puntes rėmus. Junto al factor humano, al menos en parte relacionado con técnicas de las posibilidades de las imprentas de ese tiempo, diversación condicionó y dar tik besiformuojanti rašomosios kalbos tradicija. specialių spaudmenų sirvydui, priešingai nei Mikalojui daukšai ar danieliui kleinui (aleknavičienė 2006: 280, comparar silpnoka, en esencia 284), nadie noagamino. él necesitaba cabpir en latyniškiem y lenkiškiem textos imprusditi pritaikytų šriftų rinkinių (garnitūrų) rėmus. daukingą postilės (toliau dP) escritura y parte de su vartotas impresmenas más tardes Ldk libros organizadores y imprustuvininkai poco a poco modificaron más suscentrándose en funcionalidad y comodidad de consumo. algunos daukšos introductos spaudmenos abandonada ya m. 1605 anoniminiame catechizme (Lk): nevartojama <>, en lugar <> a menudo se escribe <uo>, debido a las peculiaridades tarmės al catechismo eran innecesarias nosines grafemas (Palionis 1967: 3839; 1995: 27). sirvydo escritiba, siendoama más sencilla que daukšos, ilgam adqualėjo rytiniame, y más tarde y viduriniame raštų idioma variante. 1.PUNKT SAKYM sPaudMenys y sus VartojiMas 1.1. preparando perraso texto a crítico sP edición, fue escogido y susistemiti todos allí 3 consumir impresmenys. Palibrando con jono Palionio descritos dP vartotais spaudmenim, sP lietuviškame tekste akivaizdi didesnė spaudmenų su diakritikais įvairovė (čia neapriti sólo cuando dP vartoti pribalsiai con diakritikai: < kuriež>, <>, <>, <>, <>; y dviaukščiai <>, <>), pero considerablemente menor su frecuencia de uso (nežymis kirtis). Menzesnį volumen de impresmenos probablemente lėmė ta circunstancia, que Palionis es describió, en sus propias palabras diciendo, no todos, pero sólo regularia (Palionis 1967: 33) usójamus impresmenis, y de sP, preparando ya menėtą perrašo tekstą, fueron escogidos y conregistranos todos impresmenys independientemente a su consumo regularidad y frecuencia. como muestra nuestro estudio, y sP caso Palionis no proporciona en sus libros todos, sino sólo regularmente vartus impresmenis (Palionis 1967: 3941; 1995: 28). Presentando separos viejos libros Lituvichos impresmenos totalidad imagená valrían asignar impresmenos con diakriticas frecuencia de consumo de esos impresmenos diversidades. 1.2. La segunda parte de los puntos (sP ii, edleista 1644) fue preparada y traducida al polkų kalbą por el ayudbininko sirvydo y su trabajos tęsėjo jesuito jono jaknavičiaus, por lo que completamente fundada parecería la premisa de que sP, especialmente en la segunda parte 3 Esta edición bajo contrato con el instituto de lengua Lituanos preparumió Virginija Vasiliauskienė y kristina rutkovska. su preparación 20082011 m. pidió Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Lietuviškos sP parte de perescrito texto fue preparado Virginijos Vasiliauskienės, y lenkiškos partes kristinas rutkovskos. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 33straigsniai articles / (sP ii), vartojami spaudmenys, neturėtų smarkiai skirtis nuo vartojamų jaknavičiaus parengtose Ewangelie Polskie y Litewskie (toliau je, išleista 1647), juoba kad jas skyrė tik trejų metų tarpas. remiantis Mildos Lučinskienės atliktu tyrimu (Lučinskienė 2005: 30), jaknavičiaus Ewangelie Polskie y Litewskie randami impresiones casi todas fueron utilizadas y sP lietuviškoje parte del texto (išskyrus <>, <ò>, <>). sin embargo, je conjunto de impresiones, comparado con sP, es no tan gausus: je nevartojama <q> y <x>, no hay considerable parte sP aptinkables de impresiones con signos diakriticos: <>, <ǎ>, <>, <ã>, <>, <ē>, <í>, <ì>, <î>, <ī>, <ĩ>, <>, <>, <õ>, <õ>, <û>, <û>, <>, <, <û>, <, <û>, <, <>, <>, <, <>, <>, <, <>, <, <>, <û>, <, <>, <, <,> <,> <,> <, <,> <,> <,> <,> <, <,> <,> <, <,> <,> <, <,> <, <,> <,> <, <,> <, <,> <,> <, <,> <, <,> <,> <, <,> <,> <, <,> <, <,> <, <,> <, <, <,> <, <, <, <,> <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, <, < además, sP aún se utilizan y specialūs, de la lengua latynas perumir signos <>, <> y <o> abbreviamientos del final de la palabra žymėti. sP Lituviškame texto 1.3. se utilizan los siguientes tirantes con signos diakritísticos (žr. 160 figura.): a: <á>, <>, <à>, <â>, <ā>, <ã>, n: <>, <ǎ>, <>. o: <ó>, c: <ć>, <ċ>, <>. e: <é>, <ê>, <>, <ē>, i: <í>, <ì>, y: <>, <>. z: l: <ł>. : <>, <> o m: <>. : <ń>, <ñ>, <>, <ṅ>. <ô>, <>, <ō>, <õ>. s: <ś>, <>, <>. <è>. u: <û>, <ũ>, <ū>, <>. <î>, <ĩ>. w: <>. <ź>, <ż>, <>. <>, <>, <>. <>, <>. algunos aquí enumerados impresiones con signos diakritísticos se utilizan particularmente raramente, en singulares casos en todo el libro o en las separadas partes de ella ellos se encuentran sólo por una o varias veces. sP polkiškame texto diakritikai más variados y más frecuentes que litviškame (juos tiria kristina rutkovska). 1.4. Según frecuencia de consumo y sistemingumbre (nuoseklumą) todos sP i y sP ii usables impresmenis con signos diakritísticos pueden agruparse como: (1) frecuentemente y sistemáticamente se usan sP i y sP ii presunciones con signos diakritísticos: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>; (2) no sistemáticamente, pero relativamente a menudo sP i y sP ii se usan presuntos con signos diakritísticos: <á>, <>, <ċ>, <>; (3) muy raras y no sistemáticamente se usan presiones con signos diakritísticos4: <ñ>?, <ó>, <ô>, <>, <õ>, <û>, <ũ>, <>, <>, <>, <> o <>; sP ii: <>, <ǎ>?, <>?, sP i: <à>, <â>, <ã>, <>?, <é>, <ê>, <>; <í>?, <ì>?; <î>, <ń>, <ṅ>, <ā>, <>, <ē>, <ĩ>, <>, <>, <>, <ń>, <>, <ō>, <>?, <ũ>, <ū>, <> o <>, <>, <>; 4 claustuku marcimas especialmente raramente utilizado impresmo con no aclaramente atisbutido diakritico. 34 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX (4) solo pericopeses y nombres de puntos se usan presiones con diakritisP i: <>, niais ženklais (lotyniškoji antikva ir kursyvas): <ź>; <ż>; sP ii: <è>, <ź>, <ż>, <>. suregistravos todos sP usoujables impresmenis con diakritiniais signos, visto que sus diversidadé mayor sP i, a gausa sP ii gausesnis su uso sP ii condiciongotas muy frecuno <á>. 1.5. Priebalsius [š], [ž] y afrikatą [č] marcantes presunciones Puchiados a los anivales [š] y [ž] sP se usan los siguientes presunciones con diakriticas: <ś>, <>?, <>, <>, <>, <>, <> o <>, <>, <>, <ź>, <ż>, <> (žr 38, 4042, 4858 pav.); afrikata [č] marcima <ć>, <ċ>, <>? (véase 1012 fig.). además, [š] aún puede ser señalado digrafais <ß>, <sz>, o [č] digrafu <c> (muy raras). 1.5.1. grandes <>, <> por episodio se pavortienen sólo sP ii: ydu sP ii 1621920, 2024, 3323; ynoio sP ii 1048, odiey sP ii 8326. En todos los demás casos se sustituye por <>5. […] muy raramente se encuentra sP i perikopėse, impresos en cursiviv: grai 31718, y el único caso […] está en el principal sP i texto: łyniuguosna 37310 (forma diakritiko aquí inesperada). muy raro y sP ii ocurrente <>, que en esencia debería ser considerado mali atsprudusiu <ś>: ráßtas . sP II 18813; páráitam 2546, karalićiu sP ii 141617. 1.5.2. <ź>, <ż> y <> se utilizan latiniškąja antikva e cursyvu surinktame texto. sP ii antiguo encima del spaudmens <> (žr. fig. 50) el diacritico que se encuentra imena iztęstą tašką y su forma difiere del texto <ź> y <ż> utilizado en otros lugares: Neadźia 5116, Banićia 15317, iames 15319, Vstokłes 1808, auturet 2393. Las últimas dos impresiones se utilizan tanto sP i como sP ii. <ź> consecutivamente se utiliza africatoje <dź> sP ii: żodźiey 2420,822, żuwes 248 26 Iźkur 1162 115, didźio 11626; plg. con sP i: iżpaźino 16316, iźpiłde 16317, żodżieys 24421, źiames ź99. 1.5.3. la forma diakriticos varía mucho sobre el švabachu montado del texto principal impresmenų <>, <>, <>, <> o <> (žr. 5158 fig.). sobre estos spaudmenos se utilizan taško, akūto, brūkšnelio y lankelio o y formas varnelės diakritiniai signos. ellos a menudo son difíciles de distinguir uno de otro debido a la calidad de imprenta: aptru5 otras grandes también fueron utilizadas sin signos diakriticos. sobre esto 1929 m. ya es escręs franzas spechtas: in unzialschrift stehen C, S, Z, L auch č, š, ž, ł, d. h. es fehlen die diakritischen Zeichen (specht 1929: 13). konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 35straipsniai / articles pėjęs akūtas arba brūkšnelis gali atrodyti kaip taškas, o gerai neatsispaudęs taškas recorditi lankelį, por ejemplo, en la palabra mones sP i 32612 visible lankelis parece como patėpliotas punto, y lankelis en la palabra grasos sP ii 24427 probablemente es no del todo atsisprudés punto. Varnellas y lankelio formas diakritikai encima <> y <> sP texto pavartoti sólo por unas pocas veces. sP i ellos más recuerda varneles, a sP ii lankelius: tulis sP i 32121; didiu sP ii 19956. dudotinos casos fue intentada presiónmení exaltar, pero más aumentada forma diakritiko imdavo diferir de la que era visible a simple vista, por lo que pasarse por encima sólo de tal noabiskaus diakritiko de identificación manera habría sido bastante riscinga. sP ii encima <> (žr. 57, 58 fig.) estando diacritico, como y en caso antiva <>, recuerda horizontalmente extendstą tašką (plg. con 50 fig.). contractualmente él era marcado brūkšneliu sobre spaudmens, así buscando separarlo del tradicional taško forma diakritiko. separos la misma grafemá señalinchos de impresmenos sugretinación muestra que tanto sus pachas, como sus diakritikos forma imprustuvias recopicaciones no fue identiška, por ejemplo, algunos <> diferencia tarpusavy. lo mismo puede decirse y de considerable parte de otros impresmenos, especialmente con signos diakritísticos. 1.5.4. Puchiamuosius priebalsius [š], [ž] y afrikatą [č] sP neretai puede marcarėti 6516 y iemes sP i 26113; imus sP ii 411617 y imus sP i 688; karsciaus sP ii 5016, karśćiaus sP ii 3812 y karsčiuose sP i 24417; ćiełas sP i 24715 y cełas sP i 6725; siurksciey sP ii 5715 i śißtibes sP ii 1072; spaudmenys be diakritinių ženklų <ſ>, <s>, <ʒ>, <z>, <c>, ir atvirkščiai, <ś> gali atsirasti <ſ>, <s> vietoje: śiłpnas sP ii 122 ir ſiłpnas sP i 21117; ʒiemes sP i szwynć ii sP 217 898 i ścieśiami sP ii 2391 sirdiy sP ii 168 i śirdiy sP 239 bei ßyrasz II 12916; ssp i ssp ssp para i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i srs i ssp i srs i ssp i ssp i ssp i ssp i srs i ssp i ssp i ssp i srs i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp i ssp. Palincemos también sP de palabras vartoídas con šaknimi šviesrašybą: (swiesswieśświesświesświesßwiesświeś2012 3229; swieśibe sP ii 28528; świesibe sP i 35324, sP ii 19711; świesibe sP i 3546; ßwies sP i 20226; sP ii 21578; świeśibes sP i 35327; świeśibi sP ii 3313; ßwieśiaus sP ii 20226). Al tener en cuenta que los casos no fueron solo mencionados y por casualidad, así también su presencia en las publicaciones del período to (Palimion 1967: 377, 202) ya es algo especial. parte diakriticos en estas impresmenas podía prontamente noisprusti, pero impresmens con diakritiku y sin su kaitaliojisis en los mismios, a menudo hasta 6 franzo spechto teiginyje für den dentalen sibilanten wird s und s promiscue gebraucht, nur pflegt s nicht im anlaut zu stehen greičiausiai es įsivělusi korektūros klaida norėta decir: ... pfnurlegt dalis jų turėtų būti priskirti to meto spaudmenų vartojimo spausdintinėse knygose s nicht...“ 7 Merkelio Petkevičiaus de 1598 m. catechizme priebalsiai š, č señalimi singularjenkliais s, s, c ó vienženkliais ś, ć. 36 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX diakritiniais jetimai en las palabras pavimentadas (plg. sP i 20 y 353 psl.), y no episodicamente, y a lo largo de todo sP texto, mostraría, que los diacritikai, al menos siempre durante el proceso de imprenta, no eran alwaysemos esmomi a un gráfico designado traožu8. tal diversidad otras causas que condicionan podrían ser grandes raides la ausencia de impresiones señalincias con diakriticas y el ambiente de lenguas extrañas influyama vilniaus ciudad tartis, por ejemplo, palabras con šaknimi silpn21 veces se escriben con <s>, con y 11 veces con <ś>. sP ii las frecuencias de estos impresmenos apylygis (respectivamente 12x y 10x): siłpniby sP i 18519, siłpnina sP ii 5714, siłpnu sP i 21123, siłps ta sP ii 7524, śiłpnu sP i 6131, śiłpnibes sP ii 21813. Minkštuosius [s] y [š] marcincias spaudmenos variedadamiento en aquellas mismichas palabras frecuente en préstamos de polkų y gudų lenguas. be to, <ś> relacioninai más a menudo que, <s> pasirenkama sP ii, ej.: siłos sP i pavartota 6 veces, o sP ii 3 veces; śiłos respectivamente 2 y 3 veces; świetas sP ii se utiliza con más frecuencia que swietas; o sP i świetas muy raro y puede ser considerado korektūros error; mertis domina en ambas partes sP; śmertis 5 veces pavortado sólo sP ii. como ya mencionada, tal escritura probablemente refleja tarties svyravimus pluriataučio Vilniaus šnekamojoje lietuvių kalboje. Según Zigmo Zinkevičiaus, los polacos dificokai separaron Lituvišką [š] y [s] (Zinkevičius 1981: 3032). ellos tanto un como otro caso girdėdavo lenkišką [ś], por lo que y escribydavo muy nenuoseklamente: Gag o <sz>. o <ž> y <z>, <č> y <c> variación en aquellas mismas palabras pueden ser asociados con neryškia opozicija entre [ž] y [z], [č] y [c] toco meto en las lenguas vilniečias, no puede confirmarse o refutar basándose solo solo sP datos. taigi prensamenos con diakritikais y sin diakritikos diversiración puchiamiesiems priebalsiams y afrikatom žymėti tenía condicionati no una, sino varias circunstancias: consumo entoncesiniuose prensa tradicia, tartis, spaudmenų, žyminčių didžiąsias raides su diakritikais, ausencia, impruddinimo kokybė. 1.6. impresiones con signos diacritinos en <a> principalmente de una forma variada de signos diacritín encontramos en <a>: <á>, <>, <à>, <>, <ǎ>?, <>?, <â>, <ã>, <ā> (žr. 19 fig.)9. de ellos más a menudo y sistemingue se utiliza sólo <á>, que puede ser asociado con polkų kalbos pakeltąja<á>. sP ii Lituviškame texto este presmio bastante a menudo denota el corto nekirčiuotą [a]. <á> 9 <à>, <â>, <ã>, <ā> describidos en más detalle junto con otros de la forma correspondiente con signos diacriticos con prensa mensual (žr. 1.7; 1.8; 1.13). 8 Mikalojaus daukšos postilėje buvo rašoma: dabókiteś, arteś 1633, netikéſiteś 1636, paáugßtinoś 8710, Baʒni cʒios 8718, Banicʒia 8719, gárſtîcʒios 876, garſtîcios 8738 ir t. t. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 37straipsniai / articles y […] vartosena sP no difiere: kárálisti sP ii 8715, áułayko 8925, reykáłu 1035, Sámáritonas 1191415, niekádu 12028, átaimo 12614, áułáyko 1492324, márindámi 15523, istáte 15322, ándingie sP i 2231314, giełimis sP ii 1551314, tłeyde 1675, duntakin eydś 1789, ausir 365, sP i333, 17720, priestu 17745. Visualmente estos dos impresmenis también no siempre es posible separar uno del otro. sP i ellos se utilizan mucho rečiau, y aquí generalmente se opta no <á>, sino <>. sP ii más veces detecta <> su vartosena no difiere de <á> y <>, y una vez en esta parte atrapados <ǎ> probablemente sea nelabai limpiamente imprintado <á>; neaiški i parą veces sP ii pavartoto <> función diakritikas debido al ligero pasviramiento a la derecha imena apostrofo y acūto signos, y en la palabra głu sP ii 24713 y imprimiendo tal vez algo patėpliotą y por eso pakitusios tašką. 1.7. impresmenys con gravio señallu gravis ant <à> dukart pavartotas latyniškojoj antikvoje (strockis 2004: 294 295): à kayre łabay iłga bus sP i 2402021. el signo gravio en las otras dos palabras en los dos chvabachos impresos parece extraordinario, cuánto pasliscado a xona (žr. Fig. 3). <à>, las diakriticas de la forma gravio aún casualmente pueden ser pavartoti sobre <>, <è>, <ì>, <> (žr. 12, 18, 19, 42 fig.) y son característica de latyniškajai antikvai: <è> (sP ii) y <> (sP i) se encuentran sólo en la antigua, nelabai aiškios formas <ì> antikva y švabachu surinktame tekste, y š pav <> (sP i) una vez se ha extortado en la parte del pavvabachu. 1. las impresiones con estogelio señalio stio forma diakritikai se usan en los mismos casos sP i ant <â>, <ê>, <î>, <ô> y <û> (žr. 19, 7, 14, 38, 4378, fig.): kuriâs (acc. pl.) 17126, 37319, gieriâus (adv. cmp.) 357, mariâs (acc. pl.) 198198, iiêmus (dat. pl.) 3679, 26; cîîa maros (nomos pl.) 1428, 2618, 368, 267, 267, 267, 267, 267, 267, 267, 267, 267, 267, 268, 267, 268, 268, 268, 268, 268, 268, 268, 271, iu (acc. pl.) iu (acc. pl.) 19824, 368, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 361, 373, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, 371, etc., etc., etc. El nombre de los pinos de los pinos es el nombre de un nombre de un nombre de un nombre de un nombre de un nombre de un nombre de un nombre de un nombre de un nombre de un nombre de nombres de un nombre de un nombre de nombres de un nombre de un nombre de nombres de un nombre. esas esquemenas más a menudo son largas que cortas. en otras palabras parceladas y homografus bei homoformas (pvz.: geriâus, gieriaûs, kuriâs, mariâs, perſkrodûs, 38 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX perſmegiûs). dėmesį taip pat reikėtų atkreipti į šio diakritiko distribuciją – jis nėra tolygiai pasiskirstęs visame tekste, bet dažnai koncentruojamas tam tikrose teksto nekirčiuotos largosos skiemenyse la aparición deste diakritico turbūt tėra casual o considerittina korektūros erida (neaiški <î> función). en parte palabras del presmo con este diakritiko podía no sólo marcarėti kirčiuotos skiemenis, sino y ayudó separar en lugares y páginas, donde más a menudo se encuentran y otrookių formų diakritiniai ženklai (akūtai, cirkumfleksai, brūkšneliai). 1.9. otros pajarmenos individuales con diacriticos Pajarmenos <ó> y <> podían marcar marcar kirčiuotą skiemenį o diferencijuoti formas: wiró (gen. sg.) 17521, ó1024, Małds (nom. pl.) debido a 6724, Inuy (plg. Inowi) 14017, nesidabdami 8430 establecer funciones definittesnes <ó>, <> y <ô>ž (r. 1.8.) sP, como, por ejemplo, en los textos de Baltramiejaus Vilento (kabašinskaitė 2005: 219 5662), imposible por el pequeño número de ejemplos. akūtu ant <é> marcimas kirčiuotas, generalmente ilgas skiemuo: коитоé (loc. sg.) 17711, kurié (nom. pl.) 1628, praiéwu ( gen. pl.) 17726, gayłétus (cnd. 3)15819, apé 17611; pero pasitike y pareja casos nekirčiuotame en el largo skiemenyje: Wiéta (nom. sg.) 2037 y éssibi (acc. sg.) 1713. sP varias veces pavartoti dos priebalsiniai spaudmenys con akūto señallu <ń> y <> y un priebalsinis spaudmento con tašku <ṅ>. En estos particularmente raros casos spaudmenimis <ń> y <ṅ> generalmente marcado minkštasis [n], como polkų kalboje. Las palabras skrinioń sP i 36930 y kłoniń sP ii 24818 ilativvo galūnėse ubiccio diakritiko paskirtis neaiški: <ń> pudo ser confundido con brūkšnio pavadalo diakritiku ant balsio o ese <ń> pudo ser añadido más tarde restatando buvusį sutrumpinimą (plg. pekłō sP i 27912, wietō sP ii 24721). dukart sP i lo más probable accidentalmente portoado <> en las palabras unduo 2645 y isi 28611. su función no está clara. 1.10. impresmenys con diakriticas y kirtis como ya mencionada introduce, especialūs impresmenys con diakriticas, los cuales sería señalamiento solo tiktai kirtis, sP consumidos no. 1.6, 1.7, 1.8, 1.9 exhortados espėjami raros casos de marcamiento de kircio son suspenyné con otras de estas impresmenas realizadas funciones y no consecuclús, unaakrypčiai, si tomamos todos los disponibles de algún separado diakritiko uso ejemplos juntos. puesto que rara vez o especialmente raramente se usan diakritikai concentrar en definidos lugares del texto, muy posible 10 diakritikų en este caso esana y en los correspondientes palabras lenkiškoje texto parte, plg.: mę 21921 y á. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 45straigsniai articles / 2.PUNCT SAKYM raŠiba 2.1. sP escritybai mayor influencia la es hecha la más importante de ese período ciencia lengua latynų kalba, and only after that lenkų kalba. ese efecto debía ser (1) per minėtų kalbų vartojimą mokslo ir komunikacijos tikslais jų rašybos principai buvo natūraliai perimami ir pritaikomi lietuvių kalbai; (2) per spaudmenis – divatapis: sistematizando, resumrinando, juntaando o descomponiendo funciones de nines spaustuvių galimybes. Pirmasis etapas labiau sietinas su pačiu rašymo procesignos de la escritura según techsu, segundoas con adaptavim del manuscrito a prensa. Después de eso se puede hablar y sobre el efecto retrospectivo del texto impreso al sistema de escritura (subačius 2001: 129152). 43 PaV. sP i 373-8 44 PaV. sP i 368-26 45 PaV. sP ii 108-25 46 PaV. sP ii 138-23 47 PaV. sP i 264-5 48 PaV. sP i 318-9 49 PaV. sP ii 78-19 50 PaV. sP ii 153-17 51 PaV. sP i 380-17 52 PaV. sP i 321-21 53 PaV. sP i 326-12 54 PaV. sP ii 199-6 55 PaV. sP i 298-17 56 PaV. sP ii 15-3 57 PaV. sP i 355-5 58 PaV. sP ii 56-5 59 PaV. sP ii 104-8 60 PaV. sP ii 202-4 61 PaV. sP i 194-13 62 PaV. sP ii 39-4 63 PaV. sP ii 27-13 46 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX 2.2. ilgųjų ir trumpųjų balsių žymėjimas sP, como y en otros de la época katalikiškues escritos, los largos y los cortos voces suelen gráficamente no distinguidos. balsios sudubilización a los largos balsiams marcarėti no abarca todo veikalo. él generalmente aparece episodicamente en el medio del texto de sP ii y se considera intervención del editor anónimo: tiiko 14214, prekii 2622, iir 1709, Karaluus (nom. pl.) 20214, kuu 7810, geruu darbuu (gen. pl.) 17513 1971 (Zinkevičius: 153167; 1972: 79100; 1977: 237244; 1988: 257259). nedajnai y nenuosekliai el largo balsį puede marcarėti <y>: piktyby (acc. sg.) sP i 14715, świesyby (acc. sg.) sP i 13811, alty (acc. sg.) sP i 1829, didy (acc. sg.) sP ii 133; pasaciko y casos de confini: dydi (acc. sg.) sP ii 20612. Lodyje yßkłausisiu sP i 198910 <y> probablemente denota no [i], sino [ji] (kartu con añadėtiniu [j]). y más frecuentemente consecutivamente <y> se utiliza: 1. dvibalsiuose <ay>, <ey>, <uy>: łaymingay sP i 28010, weydu sP i 3521, żmoguy I 5829; pageydimay sP ii 1888; casos con <i> paviliones: como sP i 2056; sunkiei sP i13 234 (perikopėse!). Los últimos sirvydo grafikos plotmėje sería posible considerar corektūros errores. sP perikopias y correspondientes je textos comparación mostraría aquí más esperėtina jaknavičiaus mano de prisilietimiento. cuando la designación de estos dobibalsios no coincida en sP perikopėse y correspondiamasP i se je vietose, je paprastai rašoma <ai>, <ei>, <ui>. 2. (a) [j] pozicijoje redukuotose lokatyvo galūnėse (sistemingiau sP i): śirdiy 13823, naktiy sP ii 6632; vgniy sP i 669; odiy sP i 35414; mogis tey sP i 13811; pakiuy sP i 37010; sP ii donde [j] ya aparece en la posición <i>, a la vez que la designación ilgasis: śirdyi into 2918, 6331, odyi 615; (b) [ji] en las formas de los nombres 160P: iiiiiey 1413, tikroy 1419, wiresniey 54, 5420, Vickieß Sennyketi 5421 no es así consecutivamente: Po depalatalizuotų priebalsių (ypač sP ii): prywało sP i 512, stypray sP i 723; nułynkias sP i 10524, styprasnis sP ii 14612, Sytays sP ii 188, ßyłkuose sP ii 17930, ynoio sP ii 1047, niepryimtinas sP ii 1375, ßyrdies sP ii12, 169 1841 yba sP ii. 2.Vienaskaitos lokativov galūnėje: paguldimy sP i 833; puody sP ii 1075; raßty sP i 135; daykty sP ii 9813; <i> šioje pozicijoje pasitaiko, bet nedažnai: paguldimi sP i 33220, daykti sP ii 1124, raßti sP i 4716. sP i normalmente randame <y>, o sP ii kunyniau <i> (plg. 11x sP i y 2x sP ii; kuni 9x sP ii). 3. skoliniuose: ywatas sP ii 5918, tyranay sP i 1326, yday sP i 13826, Synagoga sP i 3333, hereya sP i 25414. puede ser utilizado en las mismas posiciones como <y>. sP ii <y> funkcijos palyginti su sP i yra pasiaurėjusios. daugeliu atvejų <i> konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 47straipsniai articles / <u> buvo vartojamas tiek trumpajam [u], tiek ilgajam [ū] žymėti20. sudvigubintas <uu> algajar al sonido señalarse ocurrido sólo episódicamente sP ii y es de la misma naturaleza como <ii>: Karaluus (nom. pl.) sP ii 20214; geruu darbuu (gen. pl.) sP ii 17513. spaudmuoū> con brūkšneliu sP marca pasadoistus tailabinius [mutos] y [n] (žr. 1.13.). 2.3.1. [e] marcación por sukštojo priebalsio [e] marcación por sukštojo priebalsio muy varía: sP i más a menudo fue escrito <e> o <ie> (papildomai señalint priebalsio sukštumą), y sP ii aún y <ia> (algunos lugares del texto sP ii íntegramente) (specht 1929: 17)21. esto mostraría sP ii parte de organizadores tarmée fuvus más amplio [e] que sirvydo tarmée y intensyves más priebalsios minkštamiento (Zinkevičius 1996: 100101). imant abi sP juntos, rinden las siguientes variantes: de dia dia-: degina sP i 30220, diagina sP ii 7620, gieintu sP ii 1602, deśine sP i praded 24 sP ii 2442, diaßne sP ii 18618, deßne sP ii 2292526, destis sP i 3702 1613, sP ii 20170 diastis sP ii24; ge16, gia-: geria sP i 465, giaria sP ii 9214, sP i 104223, 26P ii 517, 170 127, 170 P i 173, sP ii 10325, giay sP i ger, sP ii 9720, 979, swu s. s (ademaj.) i.e. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i. i 1947, mimiemiapaprastai: metas sP i15, 33 sP ii28, miatas sP ii 16923, mediu (instr. sg.) sP i 31020, sP ii 65 (acc., sg miadiu (gen. sg.) sP ii 743031, stameni sP i 1034, stamenio sP i 769, akmenimis sP i3, 1862 sP ii 4516, akmienis sP i 37; nev nienia-: nuniaa sP ii1112, 188 sP ii 998, niendri sP ii 1467, niandri sP ii 17051, nepelai sP i 542, sP ii 12302, sP ii 740, sP ii sP i sP i s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s_s <u> palabras al principio pavartado sólo 8 veces y laikytinas korektūros error: ugimimo sP ii 12416; uołos sP i 2701; uołas sP i 5021; uoga sP i 32120; uoday sP i 26018; 31612; unt sP ii 2008; 20414. ninkas richardas garbė 1884 m. sP i leidime. según él, <ie> generalmente se escribe después priebalsių <g>, <k>, <š>, <ž>, y después de otros priebalsių encontramos rara vez (garbe 1884, 13). 21 didžiausia <ia> koncentracija straipsnio autorės užfiksuota sP ii 166–183. Į tai yra atkreipęs dėmesį ir franzas spechtas (1929: 17). tačiau pirmasis šį įvairavimą pastebėjo ir aprašė kitas vokiečių kalbi- 48 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX sP ii 2062425, piakłos sP ii 7532, Petras sP i 498, sP ii 20715, Piatras sP ii 1728, Peatras sP ii 18611, 2071; rerieria-: retos sP i 7578, Riatas sP ii 1828, Riedami sP i 1826, sP ii 34 riegiedamas sP ii 4819, riag sP ii 19615; sesiasia: senu (acc., 10, sg.) sP i 56 i 12332, sianu sP 31631; sianu stestia-: ś stebisi sP i 32928, ii 715, kauisi ii 125; s17-17: śieśelis i sP i sP i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i we- -wiewia-: welinas sP i 2933, sP ii 4612, wialinas sP ii 771718, wede sP ii 956, wiade sP ii 17731, giwena sP i 303, giwiena sP i 482223, giwianimo sP ii 16921; žežiezia-: emes sP ii 4, iames sP i 12617, sP ii 15132, iemes sP ii 244, emibe sP ii 2162526, 3082, iemay sP ii 2, iamious sP ii 18325, nuentus sP ii 4714, iaminta sP i sP 4718, nuentua sP i sP i 673. <ia> se concentra más en un único definido sP ii lugar de texto, restado texto [e] marcėjimu no difiere esencialmente de sP i. intensivamente en posición antes [e] tenía que ser sucštizado [k] después <k> siempre se escribe señal de sucštad (Palionis 1995: 30). El signo de mollitud también se escribe después [š], marcado pressionmeniu <ś>; en dos palabras el que está <ß> probablemente tuviera marcarėti veliarizuotą [š] o aquí įsivėlusi korektūros klaida: ßeymina sP ii 1816 y ßeymina sP i 3175 (perikopės), plg. śieyminrašoma 5 veces generalmente sP i. 2.3.2. [ai] señalización po minkštojo priebalsio dvibalsis [ai] po minkštojo priebalsio señalización ketveriopai: <ey>, <iey>, <iei>, <iay>: pageydimu sP ii 52291830, sP ii 1062 sunkl sP i 18420, sP ii 892, sP ii 841, pagiaydimu sP ii 1782123, sP ii 1272, sP ii 283, sP ii 825, sP ii ii sP i 9010, wieP 1482, wiep sP ii 14019, wiey sP i 26810, weykie sP i 522930, sP ii 1062 sunkl sP i 1842, sP ii sP ii sP i 1842, sP ii sP ii sP ii sP i 841, sP i 842, sP ii s25, sP ii s825, sP ii s i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i i más frecuente variante <iey>; <iay> característico de ciertos lugares de texto sP ii. 2.4. la pertenencia de skardjies y duslios priebalsios se pretende en su relacione de un principio cuyo principio consecuente no ilicoma: pabaygtu (4x) sP ii 622627, pabaikbet asimiliacijos atvejais priebalsiai dažniau rašomi morfologiniu principu, bet casos con satelit también pasabaiko: skusdamasis sP ii 5515, ißmesčiausiai sP ii 7210, tu sP ii 18213–14, ȧudingie sP ii 1822–23, ȧudingt sP i 25526, ȧudingta sP i konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 49straipsniai / articles 18217 v{}udenktu sP ii7, áudinktu sP ii 4010, udinkta sP ii 2093233, apsidenktumite sP ii21, udegtas sP i 144910, prabyngtay sP i 532, prabinktay sP i 27321, vudegtas sP ii 7656, udektu sP ii 2401314, udirbtu sP i dirbt sP i 321x), dirps sP 35 33026, dirpkite sP ii 3217, ißwertu sP i sP i swerto i 1318. Liepiamosios nuosakos vienaskaitos segunda persona sP ii dukart parašytas: nunuoging 16929; saugog 1418 (-k + g(i) = g: nunuogink gi?). el principio fonetico muy a menudo se basa la escritura semdilivios: nułeydamas sP i 33318, pamedami 2585, ibridami 2137, 1872, draudami 2584, idamas19; sułey damas sP ii 128, aydamas 583, mełdami 10313, raudami 1761, skudamasis 1425, mełdamies 2021011. Šaknies y pries sandagos retsykdamios pueden ser šalima sudedados dos priebalsios, distintos de los morfemes, sus 76, nesuliejant: apsiding sP ii 1325, Diaugkites i 3102122, bekt sP ii 17217 (plg. sP ii19), nuset perbieg iP iP iP iP iP iP i288.vydo fone kalbin fone de competencias se ha revelado que la asimilación de acciones ha sido aún más profunda (vp. iP i i i p). esto pudo ser uno de sugeridos maneras de escritura para mantener sanos, inmutables morfemas sus sandūrose. no está claro, corektūros errores o ortografía normmificación esfuerzos (hipernormalizm) debíamos atribuir estos pavienius casos: vngßtu sP ii 10412, lisdus sP i 3051, masgot sP ii 1735 (plg. tame pačiame psl. mazgosi 17310). en general paémos, fonetialmente priebalsia más frecuente se escriben sP ii. 2.4.2. [š] y [s] marcación antes de [č] tanto [š], tanto [s] posición antes de [č] fueron señalimi no siempre según a sus kilmę (plg. tuščias y skaistus), y su marcación muy variara. además, en la resultante priebalsių sampikoje diferentemente fue marcada y afrikata [č]. obviamente, que estas priebalsias transmisionamiento de las señales de lacho entonces a autores y libros editores tenía de levantar problemas, condicionojancias bastante nemają variantiškumą. sP se encuentran estas variantes: [š] pozicijoje prieš [č]: <ſc>, <ſć>, <ſċ>, <sć>, <śc>, <ść>, <śċ>, <ſcʒ> <ſcʒć>, 1879: karsciomy sP i213, tuscias sP ii 401213, karsciaus sP ii 3, kumsciomis sP ii 19923, Krikscionis sP ii 20210, tewikscion sP ii 2319, karscicios sP i 247, krikscionie sP i 21728, tusciciu sP ii 1566, kriksioniu sP i 312, karksioia sP i 3514, 3041P i 30811, pauksiey sP i 314, 1318, karscisionis sP i 1531, sP ii 2399, karscio sP i 1799, kriksionis sP i 213, kriksion sP i 223, sP i 6522, tusćias sP i 4422, kriksćionimus sP i 36021, tewiksćion sP i 3437–8, paukścio sP i 10718, krikścionis sP i 11216, paukśćiey sP i 1892, tuśćiey sP ii 627, krikś- 50 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX kriksion sP i 223, kriksion sP i 232, kriksion sP i 1431, kriksion sP i 1341, kriksion sP i 1341, kriksion sP i 1341, kriksion sP i 1344, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion sP i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i 144, kriksion i s45, kriksion i s45, kriksion i s45, kriksion i s45, kriksion i s45, etc. Más plaeditinas tal ortografía causas avisadas ya antes de los mismos spaudmenos con diakriticas y sin diakritikos consumo nenuoseklumas (žr. 1.5.4.) y definitesnių normas de ortografía ausencia. Žymėtus mencion priebalsius, tvirčiau no fue cumplomasi ni morfologinio, ni fonetino principio. no valería en este caso rechazar y de otras razones: tal marcación pudo reflejarse peculiaridades tartie vilniečius tarminos o surgidos debido a lenguas interferencijos y abarcantes puchiamuosius priebalsius y afrikatas. 2.4.3. [š], [ž] señalización antesdėlių iž-, из-, засandūrose con otros morfemes Antes de los iž-, siempre de uso para la escritura sandūrose con otros morfemos (especialmente con sangrąžos dalelyte si) varia: i{30,}siwertu sP ii 4825, i{30}sparia sP ii 513, ipai ni mo sP ii 1724, iłeydawo sP ii 282223, itrinta sP ii 343, ißtrint sP ii 23128, Isim 76, vs~no sP ii 347, ißsimano sP i 33223, 3343 i sP i 22823, i 5618, ißkinta sP ii 344, ißnaykie i 1521 ide22, ißsimano sP i 305 ißikałbet ii 2853, ißira iß 173, iß 173, ißel sP ißel sP ii 172, ißel sP ii 172, ißel sP ißel s52, ißel s52, ißel s52, ißel s52, ißel s52, ißel s52, ißel s52, ißel sssel s52, ißel sssel s52, ißel sssel s52, ißel sssel s62, ißel sssel s62, ißel sssel s62, ißel s sssel s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s s Vnt giesimo tos lepsnos istate Dios mujeristy sP i 23235. Nes istáte Ba nićiu anas kayp karalisti kokiu sP ii 1511718. / sP manifidžios esfuerzos discutidos preficiales en distintas posiciones marcarse igualemente, pero de la variación sin embargo inevitada, por lo que su ortografía la nombrar hasta el final nuoseclia no podríamos (Palionis 1995: 30). ejemplos muestran, que estos preficiales distinguir y ellos fijar dificultisima fue sus susiliejimientos con sangrąžos dalelyte si. pero y entonces generalmente la opcion elegida era ocup-. sP se utilizan dos isformas del prefiectivo: i-, i-, i-, i, iz,- iź-, iż- (con <ž>) o isz-, iß- (con <š>). Una de las cuales elección depende de la raíz del comienzo konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 51straipsniai / articles garsinės raiškos: isz-, ißnerašoma prieš skardžiuosius priebalsius, o i- galima aptikti en casi todas las posiciones (nerasta antes ey, e: ISeio sP 35029, ißeyt sP i 3915, sP ii5, ißeymay sP i 35111, ißeykite sP ii19, ißeiau sP ii16821), por lo que algunas palabras, que comienzan dusliuoju priebalsiu o pusbalsiu, la escritura variira: i kak tu sP i 35215, ißkako sP ii 24322, ißkasa sP i 1214, ißkas i i sP ii 20926, 82 iß i sP i 20820, ißmanimu sP i 25124, ißmanimu sP i 2419, ißmkia ii 245, ißm ißm i s62, ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm ißm i ißgerokai más frecuente que i-... aptincado antes pusbalsius. Prielinksnio iz caso posición no importante él sP sistemicamente se escribe con <ž>: i, i, i, i, iz, iź, iż. tres casos con iß (sP i 952, 31025, sP ii 17224 (perikopės) laikytini atsitiktiniais. 2.4.4. [n] la marcación antes de [b], [p] bastante consistentemente se usa en la posición del antecedente informa antes de [b] y [p]: imbers sP ii 1079, impuoła sP i 10820 (del total de 23x accionesmajodžių įpulti y įpuldinėti formas), sólo una vez escrita inpuołys sP ii 755. y en los préstamos contrabalsios ii exemplikai [ks] marcados: 2.5. svetimos kilmės priebalsiai, digrafai, geminatos <f> ir <h> vartojami tarptautiniuose žodžiuose, o <x> lietuviškuose žodžiuose affektys sP i 29415, Ioafu sP i 18123, heray sP i 20411, 63u sP i heresiiu sP i 25112, holotes sP i 2552, diaux sP i2012, linxmibes sP 972, paduxi sP i999, uxnoy sP i243, 24u 16312, iiuxu sP ii ii, auxii sP ii, axtin s2. <ch>usado en nelietuvišku ciertos palabras en nombres personales y etovárgias: Christus sP i 36726; sP ii 2426, Chaldaycyku sP ii 16878, Chaneneus sP ii, Cherubinay sP ii 711619717, Christostomas sP ii 471011. <c>, <c> se escribe en lugar de <k> skoliniuose de la lengua latina o por la lengua latínas llegadas en palabras: cedrus sP i 1415, Casus sP i 30621, cometa sP ii 14021, Cyrillus sP ii 937. En latininismos también se utiliza <q>: questiiu sP ii 3068. Los latynos y griegos base de las palabras internacionales escriben <th>, <th> y <rh>: theologay sP i 23826, katholiku sP i 2266, Thomas puede ser pavartojado <y> o priebals 146 doblebinados: tyrannu sP ii27 (plg. lot. sP i 997, Theophilaktus sP ii 17831, myrrhu sP i 22525. dėl tos pačios priežasties tyrannus), affektays sP i 29415 (plg. lot. affectus). geminatos <ss> y <ss> accionmojodi ser en formas del presente tiempo más probablemente también 52 acta Virginija VasiLiauskienė Linguistica Lithuanica LXIX surgidas por el accionmojodi esse de la lengua latínas: essi (27 casos), essi (15 casos), eſſuntiemus sP i 27817, eſsigu sP i 8214. svetimos kilmės žodžiuose yra ir kitų geessiby sP i 17211, minatų (žr. ankstesnius šio skyrelio ejemplos)22. 2.6. Žodžių rašymas kartu ir atskirai en ausencia de gramáticas y en ellas codificadas normas, la escritura de palabras junto y por separado lėmė varias acciones internas y externas: (1) prozodica; (2) otros idiomas ejemplo; (3) las particularidades técnicas de la imprenta y la forma de la página, imprustuvininkų y editores lingübinė competencia. sP escritura bastante donde emplaza de natural su lengua intonación así como sus kaitos pojūcio y significanzas niuansos, tad ausencia de reglas definidas palabras samplaicas bastante a menudo escribirse una palabra, a vienskiemenije savarankiško kirčio neturintys palabras (enklitikai y proklitikai) naturalmente šliejami ante ilgesnių intonacinį y semminį savarankiškumą contenyentes palabras. intonacinés pauzes, palabras orden, contrasto kirtis se escogen concienzingamente y más relacionados con pamokslos retorica. Una palabra puede ser escrita prieveiksmiai o apiprieveiksmėjusios samplaikos, compuesta de prelinksn y indirecto alegrnio (1); introducción y del indirecto alegrnio mostraika (2); prelinxnio sin ir įvardžio samplaika (3); įvardžių, įvardžių y dalelyčių pavyzdikos (4): (1) sP i be se escribe juntos (excepto uno caso) en ejemplos de significado quantitativo: begało (14x), be gało (1x) sP i 20414, bemieros sP i 17112, beskayćiaus sP i 31326; sP ii, atvirkščiai, be gało (8x) se escribe de dos palabras (la mayoría de tales casos concentraojasi sP ii218 psl 211). de calidad y lugar significado muestraikose: itoło sP ii 18718; ikur sP II 18420. (2) sP i: tuometu (15x), entonces (9x); sP ii tuometu (2x), entonces (17x). (3) No tiene ißmonios ney luoso noro a beto ne destis ne wienas nusideimas sP i 28321. / (4) kunorint sP ii 15132, kokinoris sP i 8829, kokias=norint sP ii 19830, iogipaties (t. y. su gi propio) sP ii 2068, kurys giwienas (t. y. quien gi uno) sP ii 8631. Prielinksnis be desde sudurtinė dalelytės nebe segundojo sando be mejor se asigna sP i: No be ludiimo aba swiećiimo sawi misma paliko sP i 9714. Porque ya priasties no tara Ewangelista ißmete welinu sP ii / 616. 22 retu, no sistemático caso de escritura deberíamos considerar darissime sP i 1409. Esta palabra se usa en la cita de la Vulgata (Lk 3,14). pues a algunas de las ambigüiskias y confusas preguntas de escritura sP será posible contestar con más precisión solo entonces en que las citas (que pueden constituir 2025 por ciento del total sP texto) sean separadas del autornio teksto ir abu teksto lygmenys ištirti atskirai. konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 53strapsniai articles Įvardžių dviskaitos formas cifrvardis du no nesuplakamas en una palabra junto con accesytu sP ii 2407 / Teyp śi tuo du mokitiniu kłausidami įvardžiais: Tuo du mokitiniu kałbedami ape kinteimu iganitoio ſáwo nupełne ſau / idant iump Wießpats Wießpaties iguldiunćio ráßtu apświesti buwo tikiey sP ii 24026. Se cree que no la escritura separadamente de accionesmajodžių surgiós debido al impacto del idioma polkų (Palionis 1995: 31). pero no con todos los veiksmažodžiais, cuanto más no con todas las formas de veiksmažodžių (ypač no inviikiamaisiais participiais) no escromas por separado homodai frecuentemente. además, y casos de variación aquí no tan ya pocos, por ejemplo, sP i: pudo (52x), no puede (19x), no puede (4x); sP ii: pudo (7x), no puede (32x), no puede (1x), no puede (3x); sP i: no ino (15x), no ino (6x); sP ii: no ino (3x), no ino (1x); no kinćia sP ii 2162, no kinćia sP i 1177; no biokites sP i 8728, no biodamies sP i 647. No se escribe junto con sangrąžiniais veiksmažodžiais: nesirado sP i 496, nesiłeyde sP ii 24215. Una vez no escrita por separado probablemente per apsirikimą: ne sisaugo sP i 37214. con inactivamaisiais participativos de adjetivos ejemplar no más a menudo se escribe junto que con personal protecamisi accionesmažodžių formas: neiagtas, neigtas (sP i 2x; sP ii 1x); no i(n)agtas (sP ii 2x); neißsakita, neisakita (sP i 12x; sP ii 2x); no ißsakita, no isakita (sP i 7x; sP ii 7x); sP i: nesutwertas (4x), no sutwertas (2x). No separadamente de accionesmajodías más frecuentemente se escribe sP ii. con unais accionesmajodías no se escribe más frecuentemente juntos, de otros separadamente sin clara motivación. sP ii prelinksniai y prefixeles pueden ser confundidos tarpusavy: prelinksniai se escriben junto con sus seguidcios palabras (1), y prefixeles por separado del resto de la palabra (2): (1) ápekuri 23117, aunieku 2089, imiesto 2202, idungaus 8023, ikiełmo 6512, iżdebesies 2112, iżnauio 17318, ipaminetu 22119, inumiruśiu 22617, iparodimo 4011 (2x), iwirßaus 3631, pernuopełnus 3016, połungu 10212; (2) au smáugie y con draskie 25626, con płesi 20027, i łeydia 16622, con eyga 1626, áu łaykis 1204, sin żadis 7315, i kist 4810. Prielinksnių escritura junto casos ocurren y sP i (ikuriu 15329, pawundenimis 26928), pero su concentración sP ii gerokai mayor, además, aquí fixeándose y atvirkščias fenómenoškys cuando priešdėliai parašomi por separado. Una de antesdėlius y prielinksnių confiniojimo razones, matyt, debería considerarse insuficikamą imprustuvininkų y redactorių lietuvių kalbos mokėjimą y sus kalbinę kompetenciju en general. no debrían olvidarse y a ese hecho, que sP ii prensa fue preparada no propio autorus. kitos priežastys – techninės: (1) el cambio de alza de la palabra surenkant tekstą prabdinimui de čio (keičiasi kėlimo ženklo vieta dėl nesutampančių eilučių): 54 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX su=manim sP ii 22923, i=giditoiu sP ii 22319, I=eyk sP ii 2588, I=eyt sP ii 8520, su wieninta sP ii 1137 y t. t. (žr. ir anteriormente išvardytus). (2) espacio de tamaño desiguodo entre las distintas palabras en la misma fila; no en todos los casos es posible determinar si el espacio entre palabras existe o no lo está; a veces no basta espacio para el signo de alzamiento en una estrecha fila. en muchos casos las palabras mantienen sus constantes estructuras en todo sP texto y con ellos supančiais otras palabras no suplakami. muestraikos transmision del una palabra a menudo está motivado leksikalizaciones (begało, itoło, tuometu y kt.). como ya se ha mencionado, algunas de las reglas de escritura juntas y por separado fueron adoptadas de la lengua polkų, pero en este caso sería muy importante comprobar y posible influencia de la lengua latynų, porque a algunas otras áreas de escritura y impresmenos de consumo ese efecto noabejotín. más exactamente responder a esta pregunta será posible sólo excepto de sP texto biblines y otra cita, verstas de latynų kalbos, y separadamente estyrus sus peculiaridades de ortografía. 2.7. la escritura de grandes letras generalmente fue apoyatasi latyniška y lenkiška grandes letras tradiciones de escritura. grandiąja raide comienzanami los nombres y denominaciones verificías, gausiai utilizados los nombres bíbllinos. to, latynų y lenkų lenguas se utilizan siempre con letras grandes los tautovardíos, diversas direcciones religiosas y srovės: Lutinas sP i 29420, Tatariey, Muray sP i 3468, iday sP i 4819, day sP ii 9322, Amonitu sP i 3529, Assirionis sP i1516, Aegipcianus sP i 2020, Aegypćionu sP ii 208420, Chaldayciku ii 2052, 160871508, Philistinu i 226P i Medhian i 4750, 1706 sP i swit sP ii sumpay23, Madionitu sP ii 915, 5718 sP sumpay, Pharius i Pharichonai, i P P i 8123, 8121, Epi, Epi, Epi, Epi, Epi, Epi, Epi, Epi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, Ipi, consecuentemente la mayorísima letraė se escribe en la palabra Dios (sólo 4 veces pavartota pequeña letraė considereytina korektūros erida). Mažąja raide este palabraž se escribe motyvuotai, cuando se habla de las deidades pagáneas: Teyp ir Ʒiday telu i aukſo ſaw nuleii diewu ii dare sP i 7229. handrašabiejose dalyse más variirujada escribiendo la palabra iglesia: sP i: Banićia 63x, banićia 57x; sP ii: Banićia 28x, banićia 5x. Las palabras estilistísticos motivios o casualmente grandeja raide frecuriau escribomi sP ii. sakysim, sP i daiktavardžiai kunigas y kunigaikštis escribomi mažosi letraomisėmis, were rarely used, konstantino sirvydo Punktų sakymų spaudmenys ir rašyba 61straipsniai / articles but in spite of that their usage was consistent. only 9 diacritics appear very nificant in sP i, but we often: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>, <á>, <ȧ>, <ċ>, <>. the variety of diacritics is more sigfind them more frequently in sP ii (mostly because of the especially frequent <á>). <è>, <>, <ź>, <ż>, <> are only used in texts that were typeset in Latin antique. shapes of diacritics on letters <>, <>, <>, <> or <> vary significantly within the whole text. Most inconsistencies and confusion were found in marking fricative consonants and affricates. Letters with and without diacritics alternated with each other with no apparent reason. it is difficut to say only using data from sP if inconsistencies were caused by technical peculiarities of printing or reflected deeper processes in language such as interference or some traces of different dialects. <á> was found most frequently in an unstressed syllable. <â>, <ê>, <î>, <ô> and <û> could mark stressed syllables or serve as a means of differentiating word forms. however, these diacritics appear too rarely to allow one to make definite conclusions about their real functions. <> and <> did not mark nasal sounds and were accidental in that part of the sP text printed in Lithuanian. in some cases <> is used as <ē>. <ł> consistently marks the hard or depalatalized consonant [l]. Vowels with diacritics in the form of a dash and tilde were used to mark an omited <m>, <n> as in Latin. a way of marking shortened endings was also taken from Latin. at that time some printers probably did not pay much attention to whether a type had a diacritic or not. in the basic sP text that was printed in the schwabacher typeface, only one letter was used for marking both <i> and <j>. three different letters were used during printing for marking both the capital letters <i> and <j> in those parts of the text that were in antique cursive. a small letter <j> was occasionally used in sP ii, p. 147. 2. the long vowels were not differentiated in any way from short ones in sP. <y> was used as follows: (1) for marking <j>; (2) in diphtongs <ay>, <ey>, <uy>; (3) after depalatalized consonants; (4) in reduced endings of the locative case. <u> was used to mark both a short and a long vowel. geminates for marking long vowels, occur only a few times in sP ii. the way of marking an [e] that follows a palatalized consonant varies: in sP i it is marked as <e> or <ie>, and in sP ii also as <ia> (the largest concentration of <ia> is found in sP ii, p. <16183). [ai] is mostly marked as <iey> and <iay>, sometimes also as <ey> and <iei>. Marking of voiced consonants before voiceless, and voiceless before voiced often vary, but the morphonological principle was used most often in the spelling. in sP ii consonants are marked according to the phonological principle more often than in sP i, especially in writing half-participles. the most inconsistent way of marking [š] and [s] is when they precede [č]. such inconsistencies might be caused by the unsystematic usage of diacritics as well as by certain changes in pronunciation in Vilnius residents‘ speech. Marking of prefixes iž-, из-, заis also inconsistent at their contact areas with other morphemes, especially in cases when these prefixes precede the reflexive marker si. Prefixes were written in two different ways with <ž> (i-, i-, i-, i, iz,- iź-, iż) and with <š> (isz-, iß-). Prefixes with <š> never appear before voiced consonants whereas prefixes with <ž> are possible in any position. the preposition iš is always marked as iž in sP. its position here is neutralized. 62 Virginija VasiLiauskienė acta Linguistica Lithuanica LXIX the two consonants of foreign origin<f> and <h> are used in international words. <x> is also used in Lithuanian words to mark the two-consonant group ks. the letters <c>, <th>, <rh>, <ss> and <ss> (in the present tense of the verb быть ) can be used according to Latin traditions. combining adjacent words together or writing them separately depended on a few things: (1) prosodics; (2) influence of other languages; (3) technical restrictions of printing and the shape of a page; (4) language skills (competence) of editors and typesetters. in sP the size of spaces between words differs a lot. Ne is combined together with verbs more often in sP ii than in sP i. however no clear explanation exists why ne is more often combined with some verbs (such as passive participles), but in other cases it is separated from other verbs. capital letters can be used in similar ways as in Latin and Polish. besides the traditional usage of capital letters in modern Lithuanian, they were also used for ethnonyms, religious trends and basic religious concepts. these letters were used more consistently in sP i. More errors and more misprints in reading proofs were found in sP ii. stylistic usage of capital letters tends to vary. in some cases sirvydas used capital letters from quotable greek or Latin sources. Įteikta 2013 m. diciembre 17 d. Virginija VasiLiauskienė Lietuvių kalbos institutas Minties Rato g. 19-3, LT-50277 Kaunas el. e-mail: [email protected]