1759 metų „Ziwato“ skaitvardžių linksniavimas ir jų raida

154 acta Linguistica Lithuanica LXX esMiniai ŽodŽiai: skaitvardis, Ziwato patarmė, šiaurės žemaičiai kretingiškiai, linksniavimas, galūnė. keyWords: numeral, sub-dialect of the Ziwatas, north samogitian dialect of kretinga, declension, ending. sonata Vaičiakauskienė Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: sinchroninė ir diachroninė morfologija, žodžių daryba. 1759 Ano ZiWATO1 número Var dŽi LinksniaViMas e j raida anotação artigo analisado do melhor XViii a. nórdicos žemaičių kretingiškių patarmės raštijos moninklo 1759 m. Ziwato skaitvardžių linksniavimas e seus raida. objetivo do declension of numerals in the 1759 ZiWatas and their development estudo isanaralisar e apresentar sinchronizado Ziwato patarmės numervardžio alegrniamento descrição, comparar atuais noreste das terrasaiças kretingiškių2 e analisadas patarmės numervardžio alegrniamento paradigma. Reconstruções internas e comparamáss métodos permitido reconstruir XViii a. ŠVŽk patarmės skaitvardžio linksniação sistema. annotation the article analyzes the declension of numerals in the best 18th century monument of writing of the north samogitian sub-dialect of kretinga, the 1759 Ziwatas, and their development. the goal of research is to analyse and provide a synchronic description of declension 1 ZiWatas Pona yr dieWa Musu jeZusa christusa, Metuy Pona 1759. atualine bendrine lingua título do livro significštų nosso Senhor e Deus Jesus Cristo vida. Em trabalhos de ciência ela é chamada simplesmente Ziwatu. 2 ainda no texto esta adarmė abrevia-se ŠVŽk. 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 155straipsniai articles of the numeral of the sub-dialect of the Ziwatas; / to compare the declension paradigms of struction of the declension system of the numeral in the 18th century the numeral in contemporary northwest samogitian sub-dialect of kretinga and the subdialect under analysis. internal reconstruction and comparative methods enabled the reconnorthwest samogitian sub-dialect of kretinga. ĮVadas historicas morfologias e dialectologias pesquisadores3 1759 m. Ziwatą considera melhoru XViii a. nórdicos kretingiškių patarmės paminklu. Leidinyje to meto veifonologinė sistema, gramaticos e morfologijas sandara. bastante detalhadamente examina-se Ziwato patarmės fonologinė ir morfologinė kiausiai lenkų kalbos rašmenimis4 aiškiai ir nuosekliai pateikiama ŠVŽk patarmės sistema5 (plačiau žr. girdenis, girdenienė 1997: 1944; também žr. 3 изнашą). sequencialmente examinada e descrita deste monumental escštiia o sistema de vardazônio alegrniação6 (žr. Vaičiakauskytė 2002b). Ziwato patarmės morfologia archajiška, por isso nuosekli sua análise revela ŠVŽk patarmės vardažodžio morfologia desenvolvą, kitimo tendenções. Ziwato patarmės vardažodžio paradigmas comparação com ŠVŽk mostra analisadas patarmės vardažodžio outroimo bruožus, kamienų mišimą. 3 que Ziwatas escrito costeiro terrasaiços kretingas apylinkių patarme, plačiau žr. girdenis 2000a: 237 257; girdenis, girdenienė 1997: 1119; girdenis, skirmantas 1998: viixiv; Vaičiakauskytė 2002b: 47. Ziwato texto explicando afrikatų skirtybių sedarimą terrasaičių tarmėse usou Vladas grinaveckis (1973: 292, 365 e kt.). Zigmas Zinkevičius falando sobre gradual adquilação de žemaitybių a XViii a. escritos lituanos no galboje Ziwatą atribuiu ištisai žemaitiškai parašytiem textos e mais importantes deste scripto moninklo fonologijos bem morfologijos bruožus (1966: 217218 e nurodė kt. ; 1980: 196 e kt.). Žemaitiškomis livro das peculiaridades domėjosi giedrius subačius (1998: 38, 4458) e estabeleceu mais difícil e mais facilmente žemaičiams observimas zemaitybes, accentavo to meto Ziwato escritos novidades. jonas Palionis (1979: 114115; 1995: 122) analisuando XViii a. a linguagem dos escritos religiosos enfatizou que Ziwate ryški tendência a renunciar a certos costeiro terrasaičių tarmės lyčių ir aukštaitinti kalbą. autor indicou mais frequentemente texto usado em aukštaitybes, cujo uso a maioria lembrou da tradição de escrita de textos aukštaitiškų daquele tempo. 4 sobre Ziwato gráfica e escrita já mais uma vez escrita (plačiau žr. girdenis 2000a: 233257; 2000b: 183190; 2001: 292326; girdenis, girdenienė 1997: 1144; girdenis, skirmant 1998: viixiv; Vaičiakauskytė 2001: 119133; 2002a: 223236; 2002b: 47), portanto, neste artigo sobre isso não se repete. 5 já kazimieras būga (1958: 561578) analisando fonetinius balsių pakitimus litauves tarmėse muitas rėmėsi Ziwate fixsuotomas formas. albertas rosinas (1995: 25 e kt.) reconstruindo paradigmas de kaitimo de introduções de línguas baltas aproveitou Ziwate paliudytomas formas participinių introduções. 6 sobre Ziwato daiktavardžių sistema de alegrniamento e desenvolvimento também ver Vaičiakauskytė 2001; 2002a; Vaičiakauskienė 2005; 2013; sobre įvardžių linksniavimą ir raidą Vaičiakauskienė 2004a; 2004b. 156 acta Linguistica Lithuanica LXX O objetivo deste estudo isanalizar e sonata Vaičiakauskienė apresentar sinchronizado Ziwato patarmės numervardžio linksniação descrição, comparar ŠVŽk e analisadas patarmės numervardžio linksniação paradigma. artigo aprofunda-se em vardazônio de mudança raidá, aborda-se galūnių origem, tenta-se explicar do outro razões e motivus. Reconstruções internas e comparamáss métodos permitido reconstruir XViii a. ŠVŽk patarmės skaitvardžio linksniação sistema. Ziwato texto são usados quantiniai principais e kelintiniai numervardji. encontrado sakinių su dauginiais skaitvardžiais, taip pat po sakinį su kuopiniu skaitvardžiu ir trupmeniniu. Primeiramente serão discutidas paradigmas quantitativos de numerwardes, após eles kelintinos de numerwardes. tal ordem numérvicos geralmente são apresentados e em gramaticas (plg. dLkg 239244). quanto númerosVardŽias no texto em consideração geralmente são usados quantiniai principais númerosvergios, que pouco quanto diferem do kretingiškių patarmėje vartojamų formų. eles primeiro e discutiremos. quantitativos principais dígitos 1. no texto em questão são wyinas 3123, wyints 4011, wyina 1322. Minėtieis numerórgios podem realizar e introduções funções (plg. Lkg 693); isso confirma e analisado texto numervardžių vartosena, exemplo. : Tada wyiny kalbieje, jog ira czernakriżniks, ne użłaykus Zokana źidu 17968. ligúnias galúnes de numervardes tanto Ziwate, quanto e atual na kretingiškių patarmėje coincide com o (f. ā) kamienų būdvardžių paradigmmos (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 6975; ainda plg. aleksandravičius 1967: 237), portanto, artigo trata-se apenas daquelas lytdas paradigmas, cuja actuais numervardžių raidai. Ziwato adarmê muito bem mantida mencionėtų numervardžių umaaskaitos paradigmas. Unicascaita pluralista V. wynts 4011, wync 10911, wyinas 3123 ~ vện(t)s V. wyiny 4827 ~ vin k. wyina 1420 ~ vệina k. n. wyinam 20026 ~ vẹinm n. g. wyina 7010 ~ vệina g. wyinus 12121 ~ vệinùs Įn. wyinu 8620 ~ vệin Įn. – Vt. wyinamy 3198 ~ vinàm Vt. Š. Š. – 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 157straipsniai articles / Vienaskaita V. wyina 1322 ~ vinà k. wyinos 2422 ~ vinũos n. wyina 944 ~ vin·7 vẹin· g. wyina 1141 ~ vệina Įn /. wyinu 561 ~ vệin Vt. wyino 595, wyinoy 6611, wyinoj 698 ~ vinũo Š. wyina 17714 ~ vinà 1.Vienaskaitos nomaneiro galūnés é -as, -a, например. : Yr teyp milawis Pona Jesuas Karalus wya wieta, wyinas yzeje, porque agora Mokityniu neturieje 531719; Tu Maria wyina yz gymynes źmoniu, kurę we igurawojom, yr apakiem 2892123. Lyginamojoje patarmėje vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje vinà ~ vienà). Ziwate yra iškritęs balsis a, todėl turima forma su -s, o moteriškosios – -a (vệns ~ vienas, vyrauja aukštaitiška vyriškosios giminės vardininko forma com galūne -as. formų com zemaitiška galūne analisado no texto a ser analisado pavartota vos treietą vezes, por exemplo: [...] quando Matinas apykabyna, pois netolyi nu wyns antra buwa 202728; Giwena tyn kieles dyinas, anyi waykiele zwęty Jezuas yr Jonas łoskaway ant wynts antra weyziedamy, yr ź źierta źamy 40911; [...] jus neywy note, mupo wy wyc wy wy wy wyus umyrty uźa mogeta, ne turietum wywias 10991112. Vyriškės giminės discutido numeral do nomeador forma galūnės voz esckrito, quando šaknyje ainda tebebuva , i. i. *vnas, portanto autentiškos tarminės lytys é wyns, wync e wynts. 2. tanto varriškosios, quanto e femeriškosios giminės skaitvardžių vienaskaitos galininko formas galūnė é -a, pvz. : O anyi pakiely olis awa nieka neregieje, tyktay wyina Jezua Chritua 891718; Pyrmu wyina rąka ugroby, yr ne azry ię wyny prymuśie, jog aź giłas y ąntrapuy Kriżiaws yzeje 2232526. Lyginamojoje patarmėje vienaskaitos galininko forma também suturnėjusi -a (vệina ~ víeną) de *-añ8. 3. Vienaskaitos įnagininko galūnė -u = [ọ]9, например. : Tynay priz anà wyinu kielu kławpynieje, yr abłudnay ij weykyna kalbiedamy 2052627; Pyrmu dydy pakara Jezua milawe: Kuray u wyinu Motryzky gylus dayktus apey yzganima kałbieje [...] 781315. Lyginamojoje patarmėje vienaskaitos galūnė -ọ, que fixa Ziwatas (vệin ~ víenu, víena). considerados numérvicos uniscaitos galininko 7 chamapena atenção ao fato de que analízase no texto a forma feminškosios giminės é usada com monoftongu (plačiau sobre tais formas žr. Vaičiakauskytė 2002b: 17). 8 Mais amplamente sobre a origem desta galúnia vé. Vaičiakauskytė 2002b: 15, 36. 9 aqui e continuar no texto laužtários skliaustos de acordo Ziwato gráfico e escrita apresentam transliteruotas tarmės foneticas galūnės, que não coincidem com texto escrita. acta Linguistica Lithuanica LXX forma fleksija -a, e a forma įnagininko -ọ. assim é porque, na sonata Vaičiakauskienė tarmês do norte zemaiços, longosas nekirčiuotas cirkumfleksinės galūnės trumpėjo anteriormente negu akūtinės (plg. 158denis 2001: 174; ver também Vaiakačiuskytė 2002b: 37). 4.Vienaskaitos vice do meniskosios giminės formas galūnė é -amy = [amẹ], e moteriškosios giminės -o, -oy e -oj, pvz. : Zwyczajus griekiy querer wyinamy, kuray an ugrieśiyima prymuyie 31989; Tropyios wyino dyino ubatos, kada buwa Baźniioy, tojos yr skayte knigas izaiośiaws Pr Atearaka 5957;je dynoy wyinoy Jezuas milawis tamyty Kaarnawy y S Miewyy. Petra 661112; Razziamis milawis Ponas Jezuis, pi pi pi piasticas against wyinoj in rawputoye, oona Symkaey Šarmetu patamė ta - ta - ta (vi name, vaaaaa) - ta - ta - ta - ta - ta - ta - ta - ta - ta - ta - ta. nottina atenção ao fato de que a grafinha variantes do número da giminês feminina uniscaitos do vice-diretor coincide com as formas do daiktavardžio, i. i. derinamas buwa Lycemerniku 697–9. abiejų vardažodžių galūnės (plg. referidos exemplos da giminês feminina). 5. múltipla dos nomes da forma varriškosios giminės skaitvardžių galūnė -y = [ẹ], pvz. : Tada wyiny kalbieje, jog ira czernakriżniks, ne użłaykus Zokana źidu 17968. Ziwato texto varriškosios giminės (moteriškosios não paliuditas) discutido número do nome pluralitos do nome coincide com usada ŠVŽk atarmėje (vin ~ vienì). Estes números de galūnê são de origem įvardinė10. 6. múltipla do galinho masculiskos giminés formas (moteriškosios não paliuditas) tem galūnę -us, pvz. : Kełes Enoks yr Eliośius Prarakay, que wyinus wieroy patwyrtins, kiytus y wiera aabliway żidus wers 3091719. galūnę -us em forma de galinho pluralita tem e atuais kretingiškiai (vệinùs ~ víenus). numérdos falável alegrnio flexijai -us emprestada de u kamieno11. 2. Ziwato tarmėje sem o que só abtartų skaitvardžių neblogi mantidas e skaitvardžių du 394, dwy 33122 paradigmas. não ocorreu só do substituto e do šauksmininko formas de (zr. paradigma). V. du 394 ~ d V. dwy 33122 ~ dv k. dwyju 427 ~ dvjũ· k. dwyiu 1062 ~ dvjũ· n. 266 dum10 ~ dm n. dwym 615 ~ dvm g. du 31 ~ d g. dwy ~ dvn 208 Į. 2097 ~ dm Dum Įn. 205 dwym16 ~ dvm Vt. Vt. Š. Š. 10 Mais amplamente sobre esta galūnês origem e raidá vê. aleksandravičius 1967: 222; mais plg. Zinkevičius 1966: 271, mapa. nr. 22; 309310. 11 Mais amplamente sobre a origem e desenvolvimento desta extremidade veja Vaičiakauskytė 2002b: 19. 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 159straipsniai / articles 1. Nardininko e galininko galūnés são -u = [ọ], -y = [ẹ], pvz. : Akyimyrkniu du Aniołu tojos, yr kà anims iakie Ponas Jezuas yz prowyje 571213; Kada Darżelie meldziaws yztekieje yz munæs Krawje łazu aztunioleka tuktaniu du śimtu dwydeśimty yr pækiy 33121–22. kretingiškių plote vartojamos tokios pat formos, kokias fiksuoja Ziwatas (d ~ dù, dv ~ dvì). Vyriškosios giminės skaitvardžio vardininko ir galininko galūnė -ọ sutrumpėjo (turbūt dėl proklizės) iš *-ṓ , o moteriškosios giminės -ẹ – iš *- 12. 2. kilmininko galūnė -u, pvz. : Aynoius prakieyktais yzwidys Jezua, dwyju dayktu seu kławe 17434. Lyginamojoje patarmėje a forma do kilmininko coincide com paludita analyzávelme texto (dvjũ· ~ dvij). verdade, em alguns adarmės pontos (kretingà, budriaĩ) galūnėje išlaikytas senovinis -n arba -m: dvjũn13 (plg. aleksandravičius 1967: 238). 3. beneficiário e įnagininko formas usadas com flexijões -um = [ọm], -ym = [ẹm], exemplo. : Ponas Jezuas payrode dum Mokitynium Eytąntyms y Emmaus 26610, Jog ąnay dabrawalnay diel yzganima Swieta norieje numyrty, o dum dayktum dydeney anąbie apkalje [...]; Dyinu ou dwym pyrmeney, dieł pryygatawoima ant weeles 614 [...]6; pawzdamy jem ant Gałwos Szwę, tos u dwym kartym [...]15 20516. kretingiškių patarmėje naudininko e įnagininko formas não diferem do paliudytų Ziwate (dm ~ dùm, dvm ~ dvìm). A beneficiária de números de giminês femeriškės do įnagininko difere apenas priegaide e com ela relacionadou atraauktiniu kirčiu (plg. paradigmą; também ver Vaičiakauskytė 2002b: 39; aleksandravičius: 1963). Hojeinas tarmės lytys dum, dvim é um žemaičių naujadar, constituído de vienaskaitos vardininko e formanto -m, t. y. dọ + -m, dvẹ + -m (plg. aleksandravičius: 1967; girdenis 1962: 215; kazlauskas 1968: 128). 3. quantitinio numerwardgio tris 501 paradigma também é incompleta: Ziwate não encaiquei deste numerwardgio vice-nego e šauksmininko formas de. V. tris 501 ~ trĩ·s n. k. tryju 1422 ~ trjũ· trims 15626 ~ trms g. tris 2014 ~ trìs Įn. trymis 11514 ~ trmìs Vt. – Š. 12 ainda por sexos dois e duas origem žr. Zinkevičius 1981: 5758. 13 Veikiausiai e Ziwato tempos kirčiuota vardažodžių kilmininko galūnė foi supuma com nosiniu balsiu (plačiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 18); ver ainda. aleksandravičius 1963: 102. 160 acta sonata Vaičiakauskienė Linguistica Lithuanica LXX 1. Nardininko galūnė é -is, pvz. : Weyziek ion źmagaw, tris cuday 501. Lyginamojoje patarmėje discussido numérico nomeador forma acigiasi galūne -ĩ·s (trĩ·s ~ trs). flexija do sobrenome de número falável įsivesta de i kamieno (plačiau sr. Vaičiakauskytė 2002b: 5152; ainda plg. būga 1958: 566). 2. kilmininko formas galūnė -u, pvz. : Mokikes źmagaw nu tos Pagonkas tryju dayktu 851617. kretingiškių plote deste numeral forma do capmininko coincide com a forma Ziwato (trjũ· ~ trij). em alguns patarmės puktuos (kaip e outros vardažodžių) kilmininke é illikęs -n ou -m: trjũn (plg. aleksandravičius 1967: 238). 3. beneficiário, galininko e įnagininko formas perėmė i kamieno galūnes: -ims, -is e -mis, por exemplo: [...] potam iniciie u dydziu mutku trims Mokitynems kalbiety [...] 1562627; Apey aquela, que Jesús milawis nu Dwilekas tempo dare, yr prowojosl deje tris deimtis 5112; Hey, pako, Hey, Wach, kuray griawni Bażniiy Diewa, o trymis dyinomis ię pabudawoj 2291820. ŠVŽk plote utilizador e galininko alegrniai coincide com as formas do texto analisável (trms ~ trìms, trìs ~ trìs, trmìs ~ trimìs14). verdade, na atual kretingikių patarmėje não raras vezico e sutrumpėjusių įnagininko formų. 4. Paradigmos de números de 4 a 9 também são incompletos: V. śieśy ~ šèš V. kietures 3722 ~ k.tọres k. piækiu 1028 ~ pŋũ· k. kieturiu 20827 2091 ~ kètuũ· n. n. g. kieturis 3038, kieturius 556 ~ k. 193tọris g. kietures 551 ~ k. komisu śieśies 1263, sieśieś 32224 ~ šẽš·s Įn kieturi 31119 ~ kètuomìs. Vt. Vt. Š. Š. 1. Nardininko forma varriškosios giminės skaitvardžių galūnės -y = [ẹ], -i, e moteriškosios giminės galūnė -es, pvz. : To paznoiyima znokay eptiny 32511; Znokay to ira aztuni 318273191; Kada jaw kietures deśimtis dienu yz eje po pagimdima Sunaws Diewa [...] 372223. ŠVŽk atarmėje discutidos números dos nomes do nomeador formas galūnės -ẹ e -ẹs (šèš ~ šešì, šẽ·šẹs ~ šẽšios). atkreiptinas dėmesys, kad skaitvardžio aʃztuni 3191 vardininko galūnės balsis i nepaplatėjęs (žr. pateiktą pavyzdį). isso mais provavelmente é acidentária corektūros erro ou sporadiško aukštaitinimo resultado. 2. kilmininko galūnė é -u, pvz. : Jezuas milawis Pyłotuy nieca ne atakie, o tay dieł kieturiu pryinu 208272091. kretingiškių skaitvardžių kilmininkas coincide com paludita forma analizávelme texto (šèũ, ~ šeši). 14 Įnagininko forma nórdicos terras pode ser e trms (plg. girdenis 1996: 25). 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 161straipsniai articles / 3. galheiro de forma galūnhes: -is, -us e -es, например. : Apey kieturis dayktus paskuiawius: Apey merti, apey uda, apey Pekła, yr apey amżyna garby 303810; Uwoźok ionay kieturius duchawnus darbus, kuryi pomaga, tay ira, ipatingas giwenymas, Madlitwa, potyniks, yr kuna karoims 5568; Potam kada kietures deśimtisą yr naktu yzeje, trozka nay, kuray wy etawi penieje yrwywyje 551820. kretingiškių patarmėje (šèšìs ~ šešìs, šèšs ~ šešiàs) os númerosvardžiai do giminos virriškosios têm pribalsinio kamieno galūnę -is, que, como afirma Zigmas Zinkevičius (1981: 59), liudija anovino priebalsinio r. kamieno pėdsaką Termês dos terras do Norte agora em vez de múltiiskaitos galininko forma keturis sakoma e quatrous (girdenis 1996: 51, 56). kretingiškių plote tais formas até freqünesnês. Šią fleksiją numerveržiai tomou, obviamente, de caractervardžių paradigmos (plg. žalius, gražius). vez tal forma galñeiro pavarto e analízase no texto (žr. fornecida segundo a exemplo). 4.A forma do Įnagininko tem as seguintes galūas: -eys, -es = [e·s], -omis, например. : Regi agora wya kuna muna weyka, ale Petniio yszwii, u śieśiomis tuktaniomis, śieśies śimtas, śieśiomis deśimtymis, yr śieśi romisonomis pry tulpa u ronita, yrgies dawne 12625; Atakims? Sieśieys paabays 32224. ŠVŽk atarmėje aonagininko formas são (šèšẽ·s ~ šešiaĩs, šèũoms ~ šešiom(ì)s). Ziwate pramaišiu usada a forma do numnagininko da virriškosios giminės skaitvardžių com žemaitiška suvienbalsėjusia galūne -es e aukštaitiška forma (plg. dados exemplosus; smulkiau consul. Vaičiakauskytė 2002b: 17). Materiškosios giminės skaitvardžių įnagininko forma (kaip daiktavardžių ir būdvardžių) Ziwate universalmente usada ainda nesutrumpėjusi (smulkiau ver Vaičiakauskytėb 2002: 44, 74). 5. Ziwate número do verbo deśimtis 2251 formas geralmente usadas no significado plural. Vienaskaitos forma apascitou só uma vez. discutiamasis numerwardis jamas kaip i kamieno daiktavardžiai (plg. Vaičiakauskytė 2002a: 223–236; dar žr. alegrniuoVaičiakauskytė 2002b: 5062), portanto neste artigo sobre isso não seikartejama. Menėtini apenas aqueles assuntos, que aktualús do número falável diverniação raidai. Este numérico paradigma parece assim: V. deśimtis 2251 ~ dèšmtis k. deimtiu 9516, deśimtu 515 ~ dèšimũ· dèšimtũ·n15 n. g. deśimti 1337, deśimtis 3722 ~ dèšmti, dèšmtìs Įn. deśimtymis 1264 ~ dèšimtmìs / Vt. Š. 15 em alguns patarmês pontos (kaip e outros vardažodžių) kilmininke é illikęs -n ou -m (plg. aleksandravičius 1967: 238; ainda véra 13 iznašą). 162 acta sonata Vaičiakauskienė Linguistica Lithuanica LXX 1. kretingiškių plote usadas multiscitas kilmininko lytys (kaip e outros vardažodžių) com galūne -u (dèšimũ ~ dešimči). no texto em questão apertada a forma kilmininko deśimtu 515, i. i. galūnės voz vai sob perbalsio dureto, išduoda, que este numervorio é ex-usado perbalsinio kamieno (mar zr. Vaičiakauskytė 2002b: 57). 2. númerosverdges de 1 a 9 com cifrvardžiu deśimtis 2251 podem ser escritos uma palavra, mas geralmente escrevem como formas separadas, plg. trisdeśimtis 29516 e tris deśimtis 1336. o texto analisado indica que no meio XViii a. kretingiškiai vartojo nesutrumpėjusios formas de númerosverdžių dešimčių. númerosverdžiai kalboje (plg. girdenis 1962: 215) executa igual e etiqueta função, portanto sua foneminė composição, especialmente a palavra galas, é supr simplificada. mas esse supresimplificação kretingiškių patarmėje, presumivelmente, ocorreu já por XVIII a. medurio. 3. Iguginamojede adarmê a forma įnagininko varia […] pode ter flexions: -ẹms e -ẹmis (dèšimtm(ì)s16~ dešimtim(ì)s), porque nórdicos žemaičiai melhor manteikė plens multiskaitos įnagininko lytis, e especialmente isso pasakytnia sobre i kamienius daiktavardžius (Zinkevičius 1966 23:3; cf. ainda Vaičiakauskytė 2002b: 59). Ziwate númerovardgio dezimtis muitosiskaitos įnagininko formas utilizadas nesutrumpėjusios. 6. numervardžių do 11 ao 19 paradigma analisávelme texto nepilna nepasitaikė vietininko e šauksmininko formasų. Esses numerórgios são sudurtinos palavras. o seu primeiro dėmení constitui de certa forma de números, e o segundo o elemento -leka17. os escritos velhos mostram que os correspondentes adultos kelintiniai números a XViXVII a. ainda ainda eram palavras conjuntos, porém quantiniai números a XViXVii a. já tinham formas do tipo atual (Zinkevičius 1981: 60). Ziwatas desses formos não fixa. V. dwileka 8110 ~ dv·leka k. dwilekas 15214 ~ dv·lekas n. dwilekay 4616 ~ dv·lek· g. dwileka 15214 ~ dv·leka Įn. dwileku 1434 ~ dv·lek Vt. Š. 1. Abordados números de nomes e de galinho forma terminasi galūne -a, pvz. : Yr urinka kaypo butum dwileka pintyniu, trosutiu kuriu lyka kur walgius 811011; Muu milawis Ponas Jesuas, tendoedamas momento dwileka, norieje uzłaykity pryakimus Tiewa awa 462223. 16 O segundo trumpasis duplicarsis do fim da palavra ao invés esperada contínstines priegaidês muitas vezes tem medderina (girdenis 1996: 25). 17 quanto à origem deste demem cf. Zinkevičius 1981: 6163. 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 169straipsniai articles girdenis aleksas 1962: Tirkšlių tarmės morfologyja i žodžių daryba (rankraštis) /. girdenis aleksas 1996: Taip šneka tirkšliškiai. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. girdenis aleksas 2000a: Calbotyros obras 1. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. girdenis alexas 2000b: Calbotyros obras 2. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. girdenis aleksas 2001: Calbotyros obras 3. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. girdenis aleksas, girdenienė danutė 1997: 1759 anos Ziwato índice. Vilnius: Mocklo e enciklopedijų publikla. girdenis aleksas, skirmantas Petras 1998: 1759 anos Ziwatas. (faximilinis edinys). Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. grinaveckis Vladas 1973: História dos tarmentos Zemaičių. Vilnius: Mintis. kazlauskas jonas 1968: Lituvias línguas histórica gramatica. Vilnius: Mintis. Lkg Gramática da língua Lituânica 1. Fonética e morfologia, ats. red. kazys ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. Palionis jonas 1979: História da Lituânia literária da língua. Vilnius: Mokslas. Palionis jonas 1995: História da Lituânia rašomosios língua. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. Paulauskienė aldona 1994: morfologia da língua Lituânia. Leccitos lituanistas. Vilnius: Mocklo e enciklopedijų publikla. rosinas albertas 1995: Baltas línguas introduções: morfologias raida. Vilnius: Vilniaus universidade. subačius giedrius 1998: Ideias da língua bendrinha dos Zemaiços: início do XiX século. Vilnius: Mokslo e enciklopedijų publikla. Vaičiakauskytė sonata 2001: 1759 anos Ziwato o, io, iio kamienų daiktavardžiai e sua raida. Kalbotyra 50(1), 119133. Vaičiakauskytė sonata 2002a: 1759 anos Ziwato i e priebalsinio kamieno daiktavardžiai e suas raida. Baltistica 36(2), 223236. Vaičiakauskytė sonata 2002b: 1759 anos Ziwato vardažodžio alegrniação sistema. dottaro dissertação. Vilniaus universitário pedagógico. Vaičiakauskienė sonata 2004a: 1759 anos Ziwato parininhos įvardžiai e seus raida. – Kalbotyra 53, 8191. Vaičiakauskienė sonata 2004b: 1759 anos Ziwato negimininhos įvardžiai e suas raida. Baltistica 39(2), 279287. Vaiči ak auskienė s on ata 2005: 1759 anos Ziwato u e iu kamieno daiktavardžiai e suas raida. Acta Linguistica Lithuanica 53, 9199. 170 sonata Vaičiakauskienė acta Linguistica Lithuanica LXX Vaičiakauskienė sonata 2013: 1759 anos Ziwato moteriškojo alegrniação daiktavardžiai e suas raida. Acta Linguistica Lithuanica 68, 5170. Zinkevičius Zigmas 1966: Lituvians dialektologija. Vilnius: Mintis. suMMary the article analyzes the declension of numerals in the best 18th century monument of Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 2. Vilnius: Mokslas. declension of numerals in the 1759 ZiWatas and their development writing of the north samogitian sub-dialect of kretinga, the 1759 Ziwatas, and their development. the goal of research is to analyse and provide a synchronic description of declension of the under analysis. the paper focuses on the development of the nominal; it discusses the origin of endings and tries to explain the reasons and motives of change. internal reconstruction and comparative numeral of the sub-dialect of the Ziwatas; to compare the declension paradigms of the numeral in contemporary northwest samogitian sub-dialect of kretinga and the sub-dialect methods enabled the reconstruction of the declension system of the numeral of the 18th century north samogitian sub-dialect of kretinga. the analysis of numerals in the sub-dialect of the Ziwatas and their comparison with contemporary north samogitian sub-dialect of kretinga revealed that in the mid-18th century the sub-dialect of kretinga still featured an un-shortened form of the numeral deštisim (ten); therefore, the forms of tens are universally used un-shortened. What is more, the plural genitive form of the numeral dešimtys, deśimtu 515 next to deimtiu 9516, shows that the numeral used to have a consonantal stem. the study of numerals in the sub-dialect under analysis shows that the vowel of the second component -lekin compound numerals was still not narrowed. the analysis of the Ziwatas validates the idea that -lekis a more archaic variant. contemporary north samogitian subdialect of kretinga uses the forms with -lekand -lẹkoptionally; more common forms are those with a narrowed vowel of the ending. (thousand) had already shifted from the old i stem the study leads to the conclusion that in the sub-dialect of the Ziwatas the numeral tūkstantis to ē stem. Introducida m. 16 de abril de 2014 sonata Vaičiakauskienė Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lituânia [email protected]