1759 metų „Ziwato“ skaitvardžių linksniavimas ir jų raida

154 acta Linguistica Lithuanica LXX esMiniai ŽodŽiai: skaitvardis, Ziwato patarmė, šiaurės žemaičiai kretingiškiai, linksniavimas, galūnė. keyWords: numeral, sub-dialect of the Ziwatas, north samogitian dialect of kretinga, declension, ending. sonata Vaičiakauskienė Lietuvos edukologijos universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: sinchroninė ir diachroninė morfologija, žodžių daryba. 1759 MetŲ ZiWATO1 skait Var dŽiŲ LinksniaViMas ir jŲ raida declension of numerals in the 1759 ZiWatas and their development anotacija straipsnyje analizuojamas geriausio XViii a. šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės raštijos paminklo – 1759 m. Ziwato – skaitvardžių linksniavimas ir jų raida. tyrimo tikslas – išanalizuoti ir pateikti sinchroninį Ziwato patarmės skaitvardžio linksniavimo aprašą, palyginti dabartinės šiaurės vakarų žemaičių kretingiškių2 ir analizuojamos patarmės skaitvardžio linksniavimo paradigmas. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamasis metodai leido rekonstruoti XViii a. ŠVŽk patarmės skaitvardžio linksniavimo sistemą. annotation the article analyses the declension of numerals in the best 18th century monument of writing of the north samogitian sub-dialect of kretinga, the 1759 Ziwatas, and their development. the goal of research is to analyse and provide a synchronic description of declension 1 ZiWatas Pona yr dieWa Musu jeZusa christusa, Metuʃy Pona 1759. dabartine bendrine kalba knygos pavadinimas reikštų Mūsų Viešpaties ir Dievo Jėzaus Kristaus gyvenimas. Mokslo darbuose ji vadinama tiesiog Ziwatu. 2 toliau tekste ši patarmė trumpinama ŠVŽk. 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 155straipsniai / articles of the numeral of the sub-dialect of the Ziwatas; to compare the declension paradigms of the numeral in contemporary northwest samogitian sub-dialect of kretinga and the subdialect under analysis. internal reconstruction and comparative methods enabled the reconstruction of the declension system of the numeral in the 18th century northwest samogitian sub-dialect of kretinga. ĮVadas istorinės morfologijos ir dialektologijos tyrėjai3 1759 m. Ziwatą laiko geriausiu XViii a. šiaurės žemaičių kretingiškių patarmės paminklu. Leidinyje to meto veikiausiai lenkų kalbos rašmenimis4 aiškiai ir nuosekliai pateikiama ŠVŽk patarmės fonologinė sistema, gramatikos ir morfologijos sandara. gana išsamiai ištirta Ziwato patarmės fonologinė ir morfologinė sistema5 (plačiau žr. girdenis, girdenienė 1997: 19–44; dar žr. 3 išnašą). nuosekliai ištirta ir aprašyta šio raštijos paminklo vardažodžio linksniavimo sistema6 (žr. Vaičiakauskytė 2002b). Ziwato patarmės morfologija archajiška, todėl nuosekli jos analizė atskleidžia ŠVŽk patarmės vardažodžio morfologijos raidą, kitimo tendencijas. Ziwato patarmės vardažodžio paradigmų lyginimas su ŠVŽk rodo analizuojamos patarmės vardažodžio kitimo bruožus, kamienų mišimą. 3 kad Ziwatas parašytas pajūrio žemaičių kretingos apylinkių patarme, plačiau žr. girdenis 2000a: 237– 257; girdenis, girdenienė 1997: 11–19; girdenis, skirmantas 1998: vii–xiv; Vaičiakauskytė 2002b: 4–7. Ziwato tekstu aiškindamas afrikatų skirtybių susidarymą žemaičių tarmėse pasinaudojo Vladas grinaveckis (1973: 292, 365 ir kt.). Zigmas Zinkevičius kalbėdamas apie laipsnišką žemaitybių įsigalėjimą XViii a. lietuvių raštų kalboje Ziwatą priskyrė „ištisai žemaitiškai parašytiems“ tekstams ir nurodė svarbiausius šio raštijos paminklo fonologijos bei morfologijos bruožus (1966: 217–218 ir kt.; 1980: 196 ir kt.). Žemaitiškomis knygos ypatybėmis domėjosi giedrius subačius (1998: 38, 44–58) ir nustatė sunkiausiai ir lengviausiai žemaičiams pastebimas žemaitybes, akcentavo to meto Ziwato rašybos naujoves. jonas Palionis (1979: 114–115; 1995: 122) analizuodamas XViii a. religinių raštų kalbą pabrėžė, kad Ziwate ryški tendencija atsisakyti tam tikrų pajūrio žemaičių tarmės lyčių ir aukštaitinti kalbą. autorius nurodė dažniausiai tekste vartojamas aukštaitybes, kurių vartojimą veikiausiai lėmė to meto aukštaitiškų tekstų rašybos tradicija. 4 apie Ziwato grafiką ir rašybą jau ne kartą rašyta (plačiau žr. girdenis 2000a: 233–257; 2000b: 183–190; 2001: 292–326; girdenis, girdenienė 1997: 11–44; girdenis, skirmantas 1998: vii–xiv; Vaičiakauskytė 2001: 119–133; 2002a: 223–236; 2002b: 4–7), todėl šiame straipsnyje apie tai nesikartojama. 5 jau kazimieras būga (1958: 561–578) analizuodamas fonetinius balsių pakitimus lietuvių tarmėse dažnai rėmėsi Ziwate fiksuotomis formomis. albertas rosinas (1995: 25 ir kt.) rekonstruodamas baltų kalbų įvardžių kaitymo paradigmas pasinaudojo Ziwate paliudytomis participinių įvardžių formomis. 6 apie Ziwato daiktavardžių linksniavimo sistemą ir raidą dar žr. Vaičiakauskytė 2001; 2002a; Vaičiakauskienė 2005; 2013; apie įvardžių linksniavimą ir raidą Vaičiakauskienė 2004a; 2004b. 156 sonata Vaičiakauskienė acta Linguistica Lithuanica LXX Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti ir pateikti sinchroninį Ziwato patarmės skaitvardžio linksniavimo aprašą, palyginti ŠVŽk ir analizuojamos patarmės skaitvardžio linksniavimo paradigmas. straipsnyje gilinamasi į vardažodžio kitimo raidą, aptariama galūnių kilmė, bandoma paaiškinti kitimo priežastis ir motyvus. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamasis metodai leido rekonstruoti XViii a. ŠVŽk patarmės skaitvardžio linksniavimo sistemą. Ziwato tekste vartojami kiekiniai pagrindiniai ir kelintiniai skaitvardžiai. rasta sakinių su dauginiais skaitvardžiais, taip pat po sakinį su kuopiniu skaitvardžiu ir trupmeniniu. Pirmiausia bus aptariamos kiekinių skaitvardžių kaitymo paradigmos, po jų – kelintinių skaitvardžių kaitymo paradigmos. tokia tvarka skaitvardžiai paprastai pateikiami ir gramatikose (plg. dLkg 239–244). kiekiniai skaitVardŽiai nagrinėjamame tekste dažniausiai vartojami kiekiniai pagrindiniai skaitvardžiai, kurie mažai kuo skiriasi nuo kretingiškių patarmėje vartojamų formų. juos pirmiausia ir aptarsime. kiekiniai pagrindiniai skaitvardžiai 1. nagrinėjamame tekste yra wyinas 3123, wyints 4011, wyina 1322. Minėtieji skaitvardžiai gali atlikti ir įvardžių funkcijas (plg. Lkg 693); tai patvirtina ir analizuojamo teksto skaitvardžių vartosena, pvz.: Tada wyiny kalbieje, jog ira czernakriżniks, ne użłaykus Zokana źidu 1796–8. kalbamųjų skaitvardžių linksnių galūnės tiek Ziwate, tiek ir dabartinėje kretingiškių patarmėje sutampa su o (f. ā) kamienų būdvardžių paradigmomis (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 69–75; dar plg. aleksandravičius 1967: 237), todėl straipsnyje aptariamos tik tos paradigmos lytys, kurios aktualios kalbamųjų skaitvardžių raidai. Ziwato patarmėje labai gerai išlaikyta minėtų skaitvardžių vienaskaitos paradigmos. Vienaskaita daugiskaita V. wynts 4011, wync 10911, wyinas 3123 ~ vện(t)s V. wyiny 4827 ~ vin k. wyina 1420 ~ vệina k. – n. wyinam 20026 ~ vẹinm n. – g. wyina 7010 ~ vệina g. wyinus 12121 ~ vệinùs Įn. wyinu 8620 ~ vệin Įn. – Vt. wyinamy 3198 ~ vinàm Vt. – Š. – Š. – 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 157straipsniai / articles Vienaskaita V. wyina 1322 ~ vinà k. wyinos 2422 ~ vinũos n. wyina 944 ~ vin·7 / vẹin· g. wyina 1141 ~ vệina Įn. wyinu 561 ~ vệin Vt. wyino 595, wyinoy 6611, wyinoj 698 ~ vinũo Š. wyina 17714 ~ vinà 1. Vienaskaitos vardininko galūnės yra -as, -a, pvz.: Yr teyp milawʃis Pona Jezuʃas Karalus wyʃa ʃwieta, wyinas yʃzeje, nes dabar Mokityniu neturieje 5317–19; Tu Maria wyina yʃz gymynes źmoniu, kurę mes ʃigurawojom, yr apʃakiem 28921–23. Lyginamojoje patarmėje vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje yra iškritęs balsis a, todėl turima forma su -s, o moteriškosios – -a (vệns ~ vienas, vinà ~ vienà). Ziwate vyrauja aukštaitiška vyriškosios giminės vardininko forma su galūne -as. formų su žemaitiška galūne analizuojamame tekste pavartota vos trejetą kartų, pvz.: […] kada Motinas apʃykabyna, nes netolyi nu wyns antra buwa […] 2027–28; Giwena tyn kieles dyinas, anyi waykiele ʃzwęty Jezuʃas yr Jonas łoskaway ant wynts antra weyziedamy, yr źiertawodamy 409–11; […] jus ne źynote, muʃyi wync źmogus numyrty uź wyʃa ʃwieta, ne kaypo turietum wyʃas ʃwietas prapulty 10911–12. Vyriškosios giminės aptariamo skaitvardžio vardininko formos galūnės balsis iškrito, kai šaknyje dar tebebuvo , t. y. *vnas, todėl autentiškos tarminės lytys yra wyns, wync ir wynts. 2. tiek vyriškosios, tiek ir moteriškosios giminės skaitvardžių vienaskaitos galininko formos galūnė yra -a, pvz.: O anyi pakiely akis ʃawa nieka neregieje, tyktay wyina Jezuʃa Chriʃtuʃa 8917–18; Pyrmu wyina rąka ʃugroby, yr ne aʃzry ię wyny prymuśie, jog aź giʃłas y ąntrapuʃy Kriżiaws yʃzeje 22325–26. Lyginamojoje patarmėje vienaskaitos galininko forma taip pat sutrumpėjusi -a (vệina ~ víeną) iš *-añ8. 3. Vienaskaitos įnagininko galūnė -u = [ọ]9, pvz.: Tynay priʃz anà wyinu kielu kławpynieje, yr abłudnay ij ʃweykyna kalbiedamy 20526–27; Pyrmu dydy pakara Jezuʃa milawʃe: Kurʃay ʃu wyinu Motryʃzky gylus dayktus apey yʃzganima kałbieje […] 7813–15. Lyginamojoje patarmėje vienaskaitos įnagininko formos galūnė -ọ, kurią fiksuoja Ziwatas (vệin ~ víenu, víena). aptariamų skaitvardžių vienaskaitos galininko 7 atkreiptinas dėmesys į tai, kad analizuojamame tekste moteriškosios giminės forma vartojama su monoftongu (plačiau apie tokias formas žr. Vaičiakauskytė 2002b: 17). 8 Plačiau dėl šios galūnės kilmės žr. Vaičiakauskytė 2002b: 15, 36. 9 čia ir toliau tekste laužtiniuose skliaustuose pagal Ziwato grafiką ir rašybą pateikiamos transliteruotos tarmės fonetinės galūnės, kurios nesutampa su teksto rašyba. 158 sonata Vaičiakauskienė acta Linguistica Lithuanica LXX formos fleksija -a, o įnagininko formos – -ọ. taip yra todėl, kad šiaurės žemaičių tarmėje ilgosios nekirčiuotos cirkumfleksinės galūnės trumpėjo anksčiau negu akūtinės (plg. girdenis 2001: 174; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 37). 4. Vienaskaitos vietininko vyriškosios giminės formos galūnė yra -amy = [amẹ], o moteriškosios giminės – -o, -oy ir -oj, pvz.: Zwyczajus griekiy norint wyinamy, kurʃay ant ʃugrieśiyima prymuʃyie 3198–9; Tropyios wyino dyino ʃubatos, kada buwa Baźniioy, ʃtojos yr skayte knigas izaiośiaws Praraka 595–7; Ateje dynoy wyinoy Jezuʃas milawʃis tamy Mieʃty Kaʃarnawy y namus S. Petra 6611–12; Razkaźniamʃis yr milawʃis Ponas Jezuʃas, praśitas buwa wyinoj dyinoj ant pietu pry Symona rawputoje, o taʃey buwa Lycemerniku 697–9. ŠVŽk patarmės vienaskaitos vietininko formos galūnės yra -amẹ ir -uo (vi nàm ~ vienamè, vinũo ~ vieno[jè]). atkreiptinas dėmesys į tai, kad moteriškosios giminės skaitvardžio vienaskaitos vietininko galūnės grafiniai variantai tekste sutampa su daiktavardžio formomis, t. y. derinamos abiejų vardažodžių galūnės (plg. pateiktus moteriškosios giminės pavyzdžius). 5. daugiskaitos vardininko formos vyriškosios giminės skaitvardžių galūnė -y = [ẹ], pvz.: Tada wyiny kalbieje, jog ira czernakriżniks, ne użłaykus Zokana źidu 1796–8. Ziwato tekste vyriškosios giminės (moteriškosios nėra paliudytos) aptariamo skaitvardžio daugiskaitos vardininko forma sutampa su vartojama ŠVŽk patarmėje (vin ~ vienì). Ši skaitvardžių galūnė yra įvardinės kilmės10. 6. daugiskaitos galininko vyriškosios giminės formos (moteriškosios nėra paliudytos) turi galūnę -us, pvz.: Kełʃes Enoks yr Eliośius Prarakay, kurie wyinus wieroy patwyrtins, kiytus y wiera aʃabliway żidus wers 30917–19. galūnę -us daugiskaitos galininko formoje turi ir dabartiniai kretingiškiai (vệinùs ~ víenus). skaitvardžių kalbamojo linksnio fleksijai -us paskolinta iš u kamieno11. 2. Ziwato tarmėje be ką tik aptartų skaitvardžių neblogai išlaikytos ir skaitvardžių du 394, dwy 33122 paradigmos. nepasitaikė tik vietininko ir šauksmininko formų (žr. paradigmą). V. du 394 ~ d V. dwy 33122 ~ dv k. dwyju 427 ~ dvjũ· k. dwyiu 1062 ~ dvjũ· n. dum 26610 ~ dm n. dwym 615 ~ dvm g. du 31 ~ d g. dwy 208 ~ dv Įn. dum 2097 ~ dm Įn. dwym 20516 ~ dvm Vt. – Vt. – Š. – Š. – 10 Plačiau apie šios galūnės kilmę ir raidą žr. aleksandravičius 1967: 222; dar plg. Zinkevičius 1966: 271, žemėl. nr. 22; 309–310. 11 Plačiau dėl šios galūnės kilmės ir raidos žr. Vaičiakauskytė 2002b: 19. 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 159straipsniai / articles 1. Vardininko ir galininko galūnės yra -u = [ọ], -y = [ẹ], pvz.: Akyiʃmyrkʃniu du Aniołu ʃtojos, yr kà anims iʃakie Ponas Jezuʃas yʃz prowyje 5712–13; Kada Darżelie meldziaws yʃztekieje yʃz munæs Krawje łaʃzu aʃztunioleka tukʃtaniu du śimtu dwydeśimty yr pækiy 33121–22. kretingiškių plote vartojamos tokios pat formos, kokias fiksuoja Ziwatas (d ~ dù, dv ~ dvì). Vyriškosios giminės skaitvardžio vardininko ir galininko galūnė -ọ sutrumpėjo (turbūt dėl proklizės) iš *-ṓ , o moteriškosios giminės -ẹ – iš *- 12. 2. kilmininko galūnė -u, pvz.: Aynoʃius prakieyktaʃis yʃzwidys Jezuʃa, dwyju dayktu jo kławʃe 1743–4. Lyginamojoje patarmėje kilmininko forma sutampa su paliudyta analizuojamame tekste (dvjũ· ~ dvij). tiesa, kai kuriuose patarmės punktuose (kretingà, budriaĩ) galūnėje išlaikytas senovinis -n arba -m: dvjũn13 (plg. aleksandravičius 1967: 238). 3. naudininko ir įnagininko formos vartojamos su fleksijomis -um = [ọm], -ym = [ẹm], pvz.: Ponas Jezuʃas paʃyrode dum Mokitynium Eytąntyms y Emmaus 26610, Jog ąnʃay dabrawalnay diel yʃzganima Swieta norieje numyrty, o dum dayktum dydeʃney aną apkalbieje […]; Dyinu arba dwym pyrmeʃney, dieł pryʃygatawoima ant weʃeles 614–6; […] ʃpawzdamy jem ant Gałwos Szwę, tos ʃu dwym kartym […] 20515–16. kretingiškių patarmėje naudininko ir įnagininko formos nesiskiria nuo paliudytų Ziwate (dm ~ dùm, dvm ~ dvìm). Moteriškosios giminės skaitvardžių naudininkas nuo įnagininko skiriasi tik priegaide ir su ja susijusiu atitrauktiniu kirčiu (plg. paradigmą; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 39; aleksandravičius 1963: 105). Šiandieninės tarmės lytys dum, dvim yra žemaičių naujadaras, sudarytas iš vienaskaitos vardininko ir formanto -m, t. y. dọ + -m, dvẹ + -m (plg. aleksandravičius 1967: 239; girdenis 1962: 215; kazlauskas 1968: 128). 3. kiekinio skaitvardžio tris 501 paradigma taip pat yra nepilna: Ziwate nepasitaikė šio skaitvardžio vietininko ir šauksmininko formų. V. tris 501 ~ trĩ·s k. tryju 1422 ~ trjũ· n. trims 15626 ~ trms g. tris 2014 ~ trìs Įn. trymis 11514 ~ trmìs Vt. – Š. – 12 dar dėl lyčių du ir dvi kilmės žr. Zinkevičius 1981: 57–58. 13 Veikiausiai ir Ziwato laikais kirčiuota vardažodžių kilmininko galūnė buvo tariama su nosiniu balsiu (plačiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 18); dar žr. aleksandravičius 1963: 102. 160 sonata Vaičiakauskienė acta Linguistica Lithuanica LXX 1. Vardininko galūnė yra -is, pvz.: Weyziek ion źmagaw, tris cuday 501. Lyginamojoje patarmėje aptariamo skaitvardžio vardininko forma baigiasi galūne -ĩ·s (trĩ·s ~ trs). kalbamojo skaitvardžio vardininko fleksija įsivesta iš i kamieno (plačiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 51–52; dar plg. būga 1958: 566). 2. kilmininko formos galūnė -u, pvz.: Mokikes źmagaw nu tos Pagonkas tryju dayktu 8516–17. kretingiškių plote šio skaitvardžio kilmininko forma sutampa su Ziwato forma (trjũ· ~ trij). kai kuriuose patarmės puktuose (kaip ir kitų vardažodžių) kilmininke yra išlikęs -n arba -m: trjũn (plg. aleksandravičius 1967: 238). 3. naudininko, galininko ir įnagininko formos perėmė i kamieno galūnes: -ims, -is ir -mis, pvz.: […] potam pradieje ʃu dydziu ʃmutku trims Mokitynems kalbiety […] 15626–27; Apey tą, ką Jezus milawʃis nu Dwilekas metu dare, yr ʃprowojos pakoł deje tris deʃimtis 511–2; Hey, Hey, Hey, Wach, kurʃay griawni Bażniiy Diewa, o trymis dyinomis ię pabudawoj 22918–20. ŠVŽk plote naudininko ir galininko linksniai sutampa su analizuojamo teksto formomis (trms ~ trìms, trìs ~ trìs, trmìs ~ trimìs14). tiesa, dabartinėje kretingikių patarmėje neretai pasitaiko ir sutrumpėjusių įnagininko formų. 4. skaitvardžių nuo 4 iki 9 skaitvardžių paradigmos taip pat yra nepilnos: V. śieśy 193 ~ šèš V. kietures 3722 ~ k.tọres k. piækiu 1028 ~ pŋũ· k. kieturiu 20827 –2091 ~ kètuȓũ· n. – n. – g. kieturis 3038, kieturius 556 ~ k.tọris g. kietures 551 ~ k.tọres Įn. śieśies 1263, sieśieys 32224 ~ šèšẽ·s Įn. kieturiomis 31119 ~ kètuȓomìs Vt. – Vt. – Š. – Š. – 1. Vardininko formos vyriškosios giminės skaitvardžių galūnės -y = [ẹ], -i, o moteriškosios giminės – galūnė -es, pvz.: To paznoiyima znokay ʃeptiny 32511; Znokay to ira aʃztuni 31827–3191; Kada jaw kietures deśimtis dienu yʃz eje po pagimdima Sunaws Diewa […] 3722–23. ŠVŽk patarmėje aptariamų skaitvardžių vardininko formos galūnės -ẹ ir -ẹs (šèš ~ šešì, šẽ·šẹs ~ šẽšios). atkreiptinas dėmesys, kad skaitvardžio aʃztuni 3191 vardininko galūnės balsis i nepaplatėjęs (žr. pateiktą pavyzdį). tai greičiausiai yra atsitiktinė korektūros klaida arba sporadiško aukštaitinimo rezultatas. 2. kilmininko galūnė yra -’u, pvz.: Jezuʃas milawʃis Pyłotuy nieka ne atʃakie, o tay dieł kieturiu pryinu 20827–2091. kretingiškių skaitvardžių kilmininkas sutampa su paliudyta forma analizuojamame tekste (šèũ, ~ šeši). 14 Įnagininko forma šiaurės žemaičių gali būti ir trms (plg. girdenis 1996: 25). 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 161straipsniai / articles 3. galininko formos galūnės: -is, -’us ir -es, pvz.: Apey kieturis dayktus paskuiawʃius: Apey ʃmerti, apey ʃuda, apey Pekła, yr apey amżyna garby 3038–10; Uwoźok ionay kieturius duchawnus darbus, kuryi padeda, tay ira, ipatingas giwenymas, Madlitwa, poʃtyniks, yr kuna karoims 556–8; Potam kada kietures deśimtis dienu yr naktu yʃzeje, troʃzka ąnʃay, kurʃay wyʃa ʃwieta penieje yr źiwyje 5518–20. kretingiškių patarmėje (šèšìs ~ šešìs, šèšs ~ šešiàs) vyriškosios giminės skaitvardžiai turi priebalsinio kamieno galūnę -is, kuri, kaip teigia Zigmas Zinkevičius (1981: 59), liudija senovinio priebalsinio r kamieno pėdsaką. Šiaurės žemaičių tarmėse dabar vietoj daugiskaitos galininko formos keturis sakoma ir keturius (girdenis 1996: 51, 56). kretingiškių plote tokios formos net dažnesnės. Šią fleksiją skaitvardžiai perėmė, aišku, iš būdvardžių paradigmos (plg. žalius, gražius). kartą tokia galininko forma pavartota ir analizuojamame tekste (žr. pateiktą antrą pavyzdį). 4. Įnagininko forma turi tokias galūnes: -eys, -es = [e·s], -’omis, pvz.: Regi dabar wyʃa kuna muna ʃweyka, ale Petniio yszwiʃi, ʃu śieśiomis tukʃtaniomis, śieśies śimtas, śieśiomis deśimtymis, yr śieśiomis ronomis pry ʃtulpa ʃu ronita, yr dawgiesne 1262–5; Atʃakims? Sieśieys ʃpaabays 32224. ŠVŽk patarmėje įnagininko formos yra (šèšẽ·s ~ šešiaĩs, šèũoms ~ šešiom(ì)s). Ziwate pramaišiui vartojama vyriškosios giminės skaitvardžių įnagininko forma su žemaitiška suvienbalsėjusia galūne -es ir aukštaitiška forma (plg. pateiktus pavyzdžius; smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 17). Moteriškosios giminės skaitvardžių įnagininko forma (kaip daiktavardžių ir būdvardžių) Ziwate visuotinai vartojama dar nesutrumpėjusi (smulkiau žr. Vaičiakauskytė 2002b: 44, 74). 5. Ziwate skaitvardžio deśimtis 2251 formos dažniausiai vartojamos daugiskaitos reikšme. Vienaskaitos forma pasitaikė tik kartą. aptariamasis skaitvardis linksniuojamas kaip i kamieno daiktavardžiai (plg. Vaičiakauskytė 2002a: 223–236; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 50–62), todėl šiame straipsnyje apie tai nesikartojama. Minėtini tik tie dalykai, kurie aktualūs kalbamojo skaitvardžio linksniavimo raidai. Šio skaitvardžio paradigma atrodo taip: V. deśimtis 2251 ~ dèšmtis k. deʃimtiu 9516, deśimtu 515 ~ dèšimũ· / dèšimtũ·n15 n. – g. deśimti 1337, deśimtis 3722 ~ dèšmti, dèšmtìs Įn. deśimtymis 1264 ~ dèšimtmìs Vt. – Š. – 15 kai kuriuose patarmės punktuose (kaip ir kitų vardažodžių) kilmininke yra išlikęs -n arba -m (plg. aleksandravičius 1967: 238; dar žr. 13 išnašą). 162 sonata Vaičiakauskienė acta Linguistica Lithuanica LXX 1. kretingiškių plote vartojamos daugiskaitos kilmininko lytys (kaip ir kitų vardažodžių) su galūne -u (dèšimũ ~ dešimči). nagrinėjamame tekste pasitaikiusi kilmininko forma deśimtu 515, t. y. galūnės balsis eina po kietojo priebalsio, „išduoda“, kad šis skaitvardis yra buvęs priebalsinio kamieno (dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 57). 2. skaitvardžiai nuo 1 iki 9 su skaitvardžiu deśimtis 2251 gali būti rašomi vienu žodžiu, bet dažniausiai rašomi kaip atskiros formos, plg. trisdeśimtis 29516 ir tris deśimtis 1336. analizuojamas tekstas rodo, jog XViii a. viduryje kretingiškiai vartojo nesutrumpėjusias skaitvardžių dešimčių formas. skaitvardžiai kalboje (plg. girdenis 1962: 215) atlieka lyg ir etiketės funkciją, todėl jų foneminė sudėtis, ypač žodžio galas, yra supaprastinta. bet tas supaprastinimas kretingiškių patarmėje, matyt, vyko jau po XViii a. vidurio. 3. Lyginamojoje patarmėje įnagininko forma įvairuoja – gali turėti fleksijas: -ẹms ir -ẹmis (dèšimtm(ì)s16~ dešimtim(ì)s), nes šiaurės žemaičiai geriausiai išlaikė pilnas daugiskaitos įnagininko lytis, ir ypač tai pasakytina apie i kamienius daiktavardžius (Zinkevičius 1966: 233; dar žr. Vaičiakauskytė 2002b: 59). Ziwate skaitvardžio dešimtis daugiskaitos įnagininko formos vartojamos nesutrumpėjusios. 6. skaitvardžių nuo 11 iki 19 paradigma analizuojamame tekste nepilna – nepasitaikė vietininko ir šauksmininko formų. Šie skaitvardžiai yra sudurtiniai žodžiai. jų pirmąjį dėmenį sudaro tam tikros skaitvardžių formos, o antrąjį – elementas -leka17. senieji raštai rodo, kad atitinkami kelintiniai skaitvardžiai XVi–XVii a. dar tebebuvo žodžių junginiai, tačiau kiekiniai skaitvardžiai XVi–XVii a. jau turėjo dabartinio tipo suaugusias formas (Zinkevičius 1981: 60). Ziwatas tokių formų nefiksuoja. V. dwileka 8110 ~ dv·leka k. dwilekas 15214 ~ dv·lekas n. dwilekay 4616 ~ dv·lek· g. dwileka 15214 ~ dv·leka Įn. dwileku 1434 ~ dv·lek Vt. – Š. – 1. aptariamų skaitvardžių vardininko ir galininko formos baigiasi galūne -a, pvz.: Yr ʃurinka kaypo butum dwileka pintyniu, truputiu kuriu lyka kur walgius 8110–11; Muʃu milawʃis Ponas Jezuʃas, turiedamas metu dwileka, norieje uzłaykity pryʃakimus Tiewa ʃawa 4622–23. 16 Žodžio galo antrinis trumpasis dvigarsis vietoj laukiamos tęstinės priegaidės dažnai turi vidurinę (girdenis 1996: 25). 17 dėl šio dėmens kilmės žr. Zinkevičius 1981: 61–63. 1759 metų Ziwato skait var džių linksniavimas ir jų raida 169straipsniai / articles girdenis aleksas 1962: Tirkšlių tarmės morfologija ir žodžių daryba (rankraštis). girdenis aleksas 1996: Taip šneka tirkšliškiai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. girdenis aleksas 2000a: Kalbotyros darbai 1. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. girdenis aleksas 2000b: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. girdenis aleksas 2001: Kalbotyros darbai 3. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. girdenis aleksas, girdenienė danutė 1997: 1759 metų Ziwato indeksas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. girdenis aleksas, skirmantas Petras 1998: 1759 metų Ziwatas. (faksimilinis leidinys). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. grinaveckis Vladas 1973: Žemaičių tarmių istorija. Vilnius: Mintis. kazlauskas jonas 1968: Lietuvių kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. Lkg – Lietuvių kalbos gramatika 1. Fonetika ir morfologija, ats. red. kazys ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. Palionis jonas 1979: Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. Vilnius: Mokslas. Palionis jonas 1995: Lietuvių rašomosios kalbos istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Paulauskienė aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija. Paskaitos lituanistams. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. rosinas albertas 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida. Vilnius: Vilniaus universitetas. subačius giedrius 1998: Žemaičių bendrinės kalbos idėjos: XiX amžiaus pradžia. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Vaičiakauskytė sonata 2001: 1759 metų Ziwato o, io, iio kamienų daiktavardžiai ir jų raida. – Kalbotyra 50(1), 119–133. Vaičiakauskytė sonata 2002a: 1759 metų Ziwato i ir priebalsinio kamieno daiktavardžiai ir jų raida. – Baltistica 36(2), 223–236. Vaičiakauskytė sonata 2002b: 1759 metų Ziwato vardažodžio linksniavimo sistema. daktaro disertacija. Vilniaus pedagoginis universitetas. Vaičiakauskienė sonata 2004a: 1759 metų Ziwato gimininiai įvardžiai ir jų raida. – Kalbotyra 53, 81–91. Vaičiakauskienė sonata 2004b: 1759 metų Ziwato negimininiai įvardžiai ir jų raida. – Baltistica 39(2), 279–287. Vaiči ak auskienė s on ata 2005: 1759 metų „Ziwato“ u ir iu kamieno daiktavardžiai ir jų raida. – Acta Linguistica Lithuanica 53, 91–99. 170 sonata Vaičiakauskienė acta Linguistica Lithuanica LXX Vaičiakauskienė sonata 2013: 1759 metų Ziwato moteriškojo linksniavimo daiktavardžiai ir jų raida. – Acta Linguistica Lithuanica 68, 51–70. Zinkevičius Zigmas 1966: Lietuvių dialektologija. Vilnius: Mintis. Zinkevičius Zigmas 1980: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika 2. Vilnius: Mokslas. declension of numerals in the 1759 ZiWatas and their development suMMary the article analyses the declension of numerals in the best 18th century monument of writing of the north samogitian sub-dialect of kretinga, the 1759 Ziwatas, and their development. the goal of research is to analyse and provide a synchronic description of declension of the numeral of the sub-dialect of the Ziwatas; to compare the declension paradigms of the numeral in contemporary northwest samogitian sub-dialect of kretinga and the sub-dialect under analysis. the paper focuses on the development of the nominal; it discusses the origin of endings and tries to explain the reasons and motives of change. internal reconstruction and comparative methods enabled the reconstruction of the declension system of the numeral of the 18th century north samogitian sub-dialect of kretinga. the analysis of numerals in the sub-dialect of the Ziwatas and their comparison with contemporary north samogitian sub-dialect of kretinga revealed that in the mid-18th century the sub-dialect of kretinga still featured an un-shortened form of the numeral dešimtis (ten); therefore, the forms of tens are universally used un-shortened. What is more, the plural genitive form of the numeral dešimtys, deśimtu 515 next to deʃimtiu 9516, shows that the numeral used to have a consonantal stem. the study of numerals in the sub-dialect under analysis shows that the vowel of the second component -lekin compound numerals was still not narrowed. the analysis of the Ziwatas validates the idea that -lekis a more archaic variant. contemporary north samogitian subdialect of kretinga uses the forms with -lekand -lẹkoptionally; more common forms are those with a narrowed vowel of the ending. the study leads to the conclusion that in the sub-dialect of the Ziwatas the numeral tūkstantis (thousand) had already shifted from the old i stem to ē stem. Įteikta 2014 m. balandžio 16 d. sonata Vaičiakauskienė Lietuvos edukologijos universitetas Taraso Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius, Lietuva [email protected]