scieee AI-readable full text Open interactive document viewer

Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: „kirnis“

Rolandas Kregždys

Full text

105straipsniai / articles esMiniai ŽodŽiai: semasiologinis / onomasiologinis metodas, teonimas, janas Łasickis, Kirnis. keyWords: onomasiological semasiological word research methodology, theonym, jan Łasicki, Kirnis. / roLandas kregŽdys Lietuvos kultūros tyrimų institutas Wissenschaftlichen Forschungsrichtungen: alte baltische Religion und Mythologie, šaltiniotyra; vergleichamoji baltischer und anderer indoeuropäischen Sprachen Gramatika, Etimologija. LietuVi kaLbos LekseM MorfoLoginio und seMasioLoginio LygMen interferencinio ryŠio kVintesencija: KiRNiS determination of the interferential relationship of the Lexemes at the Morphological and semasiological Levels: Kirnis anotation Artikel dient leksemų semantischen extensionalo und referent interferencinio ryšio dvejopos analysis (semasiologischen onomasiologischen) Besonderheiten zu besprechen. semasiologisch ausanalizavus jano Łasickio veikale De Diis Samagitarum (1582) minimą gottlichkeit namensą Kirnis, onomasiologischer Wortzs Untersuchungsweise bewertet wird als kazuistinis. basierend neuiai durchgeführtene tekstologine und gramatine latyniškojo tekst sowie onimo etimologine analyse, paneigiama ligšiolinė lietuvių teonimo Kirnis semantinė eksplikacija. Dieser Gotteschafts Name verbindet sich nicht mit fitonim, aber mit medkirčių socialinės Gruppe Anbetungsobjekt. annotation the article deals with the determination of the interferential relationship of the semantic extensionale and referent, which is to be based on the arguments of the twofold criteria (onoonomasiologischen analyses šalininkai referento pridisponerende Wirkung 106 acta Linguistica Lithuanica LXX masiological and semasiological). on the basis of the presented roLandas kregŽdys semasiological analysis of the theonym Lith. Kirnis mentioned in De Diis Samagitarum (1582) by jan Łasicki, onomasiosumption of the reconstruction of the individual social group deity cult of hewers is based on the recent translation of the fragments of Łasickis work from Latin and their textual logical word research methodology is defined as casuistic. also, a new explanation of the semantic value of the theonym Kirnis is presented. the asresearch, as well as the etymological analysis of the theonym. the existence of the worshipping object as cherry-tree is refuted. 0.EinVadas Leksemų semantischen extensionalo und referentverhältnis forscher beruhigt zwejopa methodik: 1) semasiologine analyse, kuomet, sagt Vinco urbučio, triant gehtama von raiškos zum inhalt (Lke 566); 2) onomasiologischem method, wenn triant gehama von gehaltigem zu raiškos (Lke ibd.), t. i. der ersten wörtern bedeutmines eksplikations motivacija argumentuojama interferentine semantemü seka, reflektuojančia konotation des signifierigen objekts, und antrasis synkretine signifikmine sklaida, deren strukturellen elementen taksonomie lemt hyper / den subjekten des signifierigen objekts. semantischen ekstensionalo struktūrai tapatina oft mit daryblichen Elementen koherentistischen Systemen, t. y. kompozitina des Wortes morfemä identicinius darinius, plg. Vytauto Mažiulio (PeŽ ii 195) versuchtigung interpretieren zu šiol neaiškios ursprung (žr. Грошева 2009: 306) subst. lo. cornum ‘sedula (Cornus); sedulos vaisius (oLd 446) semantische Schrift, basierend sie rekonstruierte adj. ide. *kn-(-ā-)- ‘nukirstas, nupjautas, neva latynischer Wort suponuje sememą *‘vaisius mit kietu (galinčiu įrėžti, įpjauti) brandu zusammoliu, t. i. vermuteten morfetische hypotologische semantische Verbindung, unpaludigte faktografine Material, mat keine Daten, dass irgendjemand irgendwas wäre, pjaust, pjęsęs oder kauliov. außerdem, erwähnt wird, dass schriftlichen antikos Quellen akzentuiert wird einiger dieser Phytonym eingeführter Pflanzen holzener Steetheit, und nicht entsprechender Fruisiëks Komponenten morphologischer Besonderheiten (zr. Annenenkovъ: 1878 109110; БСЭ XX 611612; Le XXVii 149; СД 49 ii2494), plg. sedulos Vergleichnung mit graiem iet: aerata torsite ouite o 8.408, t. y var meniu (t. y. situlę R. K.); bona bello cornus V. g. 2.448, t. i. geeignetama karybai (karo reikalams) sedula (žr. oLd ibd.). Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: Kirnis 107straipsniai articles / 1. subst. Lie. KiRNiS ‘(bot.) krykLė VyŠnia (PRUNUS CERASUS) subst. / Lie. KiRN ‘t. P. und teoniMo Lie. KiRNiS interferentischen Verhältnisses ProbLeMa sprendžiant žodžių etimologizavimo problemas, dažnai remiamasi būtent onomasiologischem semantischen extensionalo und referentverhältnis bestimmung, lemiančiu fantasmagorischen hypothzien radimąsi. einige davon bis heute unaneigtos, und solchen atsainaus Ansatzes zu Wörtern kilmę Resultatat pseudoleksemų kodifikacija resp. ihre Angaben in grundlegenden litauischen Sprache leksikografischen Zusammenvaden (pavyみに, LkŽ[e]), deren Materials Vertrauenumu (resp. istoriškumu) üblicherweise nicht bezwejama. bllai pasitikοντας erwähnten wortyns faktographija sowie vartodami schon gemėteta onomasiologische methode (resp. nicht berücksichtigend an innenaussprache rekonstruktions metodo vorzums besonderheiten), manche forscher sogar entwickelt ide. prokalbės prototypitine lytis (apie hjalmaro frisko und Viačeslavo ivanovo hypothzę siehe weiter). Ein solcher Wörter subst. lie. kirnis bedeutme ‘(bot.) kryklė vyšnia (Prunus cerasus) Lietuvių kalbos ordnyne angegeben wird, basierend nur zwei Quellen: kazimiero būgos und Verlags Lietuviškas botanikos slovynas. i teil (sudarė Botanikos wonodyno komisija, geleitete doc. L. Vailionio. redagavo dr. j. dagys. kaunas 1938) sudarytojų duomenimis (žr. LkŽe), o subst. lie. kirnė ‘t. p. nur aus der Veröffentlichung Lietuviškas botanikos žodynas (LkŽe). begründeten Zweifels entsteht, dass es ein künstlicher Botanikos-Termin ist, geschaffen nach dem ersten litawiškosios floros unterstauntages jurgio ambraziejaus Pabrėžos metodiką, der <...> darėsi naujadarų, greta anderer giebt Pflanzen und litauens (zemaičių) mythologischen Wesentybių (be austėjos, dar eraičinas, gardunytis, guboja, Poklius, raganė, ratainytė, sotvaras, tvertikas, gabė und kt.) Namen <...> (balsys 2006: 78). leider, manche Forscher sind geneigt diese Gebiete archaizuoti (senvaitytė 2002: 6), obwohl solchen Spėjimą argumentuje nicht linguistischistischen, sondern botanistischen Motiven (žr. 4 ausn.). man kann machen atsargią vorlaid, dass k. būga, stütztend jano Łasickio veikale De Diis Samagitarvm Cæterorvmque Sarmatarum, & falsorum Christianorum. item de religione Armeniorum (1582)1 erstmals erwähnetutu teonimu lie. Kirnis2, spėtina, k laidingai (žr. weiter) interpretiojamu als vyšnių dievas (plg. Kirnis cærasos arcis alicuius secundum lacum sitae curat, t. y. kirnis globoja an einer, 1 apie šį veikalą ir jo tyrimo aplinkybes bei peripetijas plačiau žr. dini 2010: 305–307; kregždys 2011a: 101–106; ališauskas 2012. 2 über dieses teonimo bis jetzt nicht festgelegitete funkcinę attribution breitere sie senvaitytė 2002: 6. 108 acta Linguistica Lithuanica LXX paežerėje standinčios, festenschaften augančias roLandas kregŽdys vyšnias), garbintu Žemaitijoje3: Præterea, Plotelscij, t. y. be to, tamterros Ordens, wie und nobmingeren Familien, hat ihre besonderen Götter. Beispielsweise, an der Küre ſunt certis agris, quemadmodum nobilioribus familijs, ſingulares dei. videlicet Deuoitis agri Poiurskij, Vetuſtis Retovvskij, Guboi ac Tvverticos Sarakovvskij, Kirnis verehrt wird deuoitis [dievaitis], rietave Vetustis, sarake guboi und tvverticos, Plateliuchen kirnis [Lasickis vyš 1969: 21, 19, 4041]), įvardijo ihm Pflanze ‘kryklėnia (Prunus cerasus). k. būga, matyt, rėmėsi otto schraderio (i 589; 1907: 175) ausgelte hypothese (jai pritarė Maksas niedermannas [1902: 97]), neva j. Łasickio veikale De Diis Samagitarvm... menimas teonimas Kirnis ‘dievs vyšnių globėjas refloja pralie. *kirnas ‘vyšnia (→ *Kirnijas) (plačiau žr. ieW 572; Walde, hofmann i 277; noch žr. Грошева 2009: 307–308). solches versuchen dieser Forscher zu rekonstruieren nulnischäniesgrades baltiškąjį veldinį, matyt, ist unsächlich (plg. beekes i 771), lėmęs vielser fehlender Aussagen, minimų spätere Geschäften, radimąsi4. solche Annahme zu machen ist möglich aus diesen Gründen: i. faktografischen Unstimmigkeiten a) kultūr inių vyšnių medeliai in Lituanien beginnen zu pflanzen dvarern nur XVi5 a.; b) litauischer Folklore diese Pflanze wird nicht poetisiert, 3 getrennt erwähnt wird, dass mythologisches Material zu janui Łasicki sammelte und bereitstellte jakob Łaskowskis, kališo srities lenkų bajoras, Žygimanto augusto zemes matininkas (revizorius) Žemaitijoje (plačiau see Le 1958: 188). seine beskyteten Orte atschauen nach eigener j. Łaskowski erstellteten landėvaldas registro Listen. deshalb mante (Le ibd.), dass j. Łaskowski arbeitete Platelien und gargžduen (šiaurės žemaičių kretingiškių plotas), josvainiuose (vakarų aukštaičių šiauliškių dialektinė zona), ariogaloje (vakarų aukštaičių kauniškių tarminis plotas), Šiaudinės kaime (kidulių vls. Švakakių apskr. zona prie kaimelio [jurbarkočių arešalinų kauniškių plota] bei karšu] 4 be kalbotyros veikalų, dieser fantasmagorinis Erzählung wurde interpretiert und litauens mythologija besidominčių Arbeiten (tenka jammerestauti, dass nautosakos Forscher, versuchtig interpretieren mythologies Themen, itin selten stützt sich kalbininkų Arbeiten, plg. j. Łasickio minimos dievybės Apidome (Lasicius 1868: 12 [89]) die linguistische Analyse Zigmo Zinkevičiaus [1981: 9697], die bis heute ignoriert wird [žr. Vaitkevičienė 2002: 18; ališauskas 2012: 45, 113]), plg. antonio Mierzyński (1892: 59, 77), aleksanderio brücknerio (1980: 212), wilhelmo Mannhardt (1936: 380), jono basanavičiaus und klimo über die dendroforische Tradition der Verehrung der litauischen Gottheiten, par Petro, die Kirchner Kultu (mehr siehe LM II 153; 175). Šią, itin abejotiną, idėją in ihren Arbeiten entwicklete und Vittorė Pisanis (1950: 91; auch siehe LM iii 71), Walteris jaskiewiczius (1952: 85), Marija gimbutienė (2003: 54), ignas narbutas (2004: 6118, 6 619), gintaras beresnevičius (2004: 190), romas batūra (2005: 115), eva Marta běťáková und Václavas blažekas (1952: 9193) und kt. algirdas julius greimas (1990: 9596) bene erster suebjojoche göttes authenskumu und behauptet seine vorgestellende funkcinį beschreibung unter renessans epochai charakteringus stereotip, t. i. statt, sein meinung, klampynių und dumblynų dievo, j. Łasickis entwickelte die götter vyšnių. 5 Mato Pretorijaus (MP ii 387) behauptet, XViii a. Prūsijoje vyšnių schon war gausu resp. er wird zum üblichen Gartenpflanze (plg. MP iii 633). Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: Kirnis 109straipsniai articles t. y. supposeojama sehr spätlyva seine etiologija (žr. balsys 2006: 351). be das, k. būga (ii 199201, 225) ist konstatavęs, dass vyšnių und laukischen (resp. Cerasus vulgaris), und kultūrines (resp. Prunus cerasus L.) namensinimai litauens sichlesen aus slavischen sprachen. Die ersten dieses Pflanzens Kreditnisse datieren VVii a., basierend lie. dial. (zem.) viẽšnė ‘vyšnia Pl (< sl. *v[<-ei-]śnā ‘t. p.). skolinį vartojo ir vakarų baltai, plg. pr. wisnaytos ‘vyšnios e 620 (žr. PeŽ iV 255), jedoch das bedeutet nicht, dass zu dieser Zeit in Lituanien solche Pflanzen wurden angebaut. kulturellen Kreditstatus zu können motivieren ihre semantine disrecija, plg. V. Mažiulio (PeŽ ibd.) teiginì, dass pr. *vīsnaitā aus Anfang bedeutete sememą *‘slyvų vaisiai ir medeliai. ii. formaliosios analäs, suponuojančios lapsus calami j. Łasickio veikale De Diis Samagitarvm... existiistabung. aptariant formaliuosius resp. gramatinius lo. cerasus ‘vyšnia (medis) fem. ; ‘vyšnis fruisius neutr. subst. lo. cerasum ‘vyšnios vaisius (morfologische innovation, t. y. g. neutr. ist sekundinis wegen 1) gr. κεράσιον ‘vyšnios vaisius neutr. [Ls 798]; 2) Schnittstellen mit subst. lo. pomum ‘medžio vaisius [ypač obelų, vyšnių, figmedžių, riešutmedžių und kt.] neutr. sr. Lewis, short 1958: 317; Дворецкий 1976: 596; oLd 301) und j. Łasickio angegomenem funktionalen atributionen denotato caerasos nichtitimmen, zunächst konstatuotinas radicialinio -eir -aekontradikcinis Beziehung, der bis jetzt ignoriert wird, obwohl aus wahrheiten hat lemiančios Bedeutungen beim Feststellen dieser leksem der beiden genetischen saitü absence, mat lo. cerasus ist Skolinys aus gr. κερασός ‘vyšnia (ernout, Meillet 2001: 114; auch sieh Ls 798), antikas Quellen nichtžfiksuot mit Schakniniu -ae- (žr. ernout, Meillet ibd.), der üblicherweise reflektui skolinių diftongoid, plg. subst. lo. Graecus ‘graikas, adj. lo. Graecus, -a, -um ‘graikų, greikiškas ← gr. Γραικός ‘graikas (dar žr. ernout, Meillet 2001: 280); subst. lo. Aeoles ‘ajoliečiai ← gr. aολεῖς ‘t.p. ir kt. Selbstverständ, man kann spetzen, dass tokiai kaitai Einfluss haben konnte mittlerzeitlicher lateinischer Sprachen Geräus modifikacinä Tendenz, plg. subst. lo. aecclesia ‘bažnyčia ecclesia ‘t.p. (žr. Дрбоглав 1993: 11; auch zr. harrington 1997): 3). solche Vermutung wäre richtig, wenn XVi a. Polnisches Königreich in gewandten Wörterbüchern angegeben wäre solche Veränder. leider, so gibt, plg. V. lo. cerasum ‘vyšnios vaisius neutr. V. lo. / cerasus ‘vyšnia (medis) fem. (žr. Maczinsky 1564: 48; noch siehe erzepki 1900: 18), t. i. nicht nur nichtvairuja radicialinis -e-, aber sehr deutlich determinuojami und Wortes diferentiniai Varianten nach semantinį bei gramatinį resp. giminės kategorokazimieras būga (ii 201), erklärend dieses Pflanzen ins Namensgebung slavizmais schon in alten litauischen Schriften, behauptet, <<...> in Lituanien neuga botanische sprunnis avium, o dalia senvaitytė (2002: 109), stützt sich dam, nur Vyšnikos auf dem Gebiet Lithuaniens. seit ältesten Zeiten verbreitetusi bloßer vyšnia (auch genannt rūgščiaja vyšnia) (cerasus vulgaris). Dennoch dieser Tyrėjos Wunsch begründen fitonimų lie. kirnis kirnė ‘(bot.) kryklė vyšnia (Prunus cerasus) vereldėtųier Formen status zu ist völlig nes erfolgreiches, mat menėti Pflanzennamynime nichttojami in alseiischen Schriften und, wichtigstens, tarmėse. taigi dieser Wörter itin spätlyva kilme, matyt, nevertät (žr. früher) abejoti. 110 roLandas kregŽdys acta Linguistica Lithuanica LXX rijas indikiklį. Hinsichtlich, kann man machen Präulaidung, dass ligšioliniai dieses Textes interpretierungs Varianten, neva divinität Kirnis ist vyšnių dievas, kann sein täusingi: Kïrnis caerasos arcis alicuius secundum lacum sitae curat. in quos, placandi eius festheiten wachsančias causa, gallos mactatos inijciunt, caereosque accendos in eis figunt (Lasicius 1868: 11 [88]; dar žr. Lasickis 1969: 40) ↔ „kirnis – globoja prie vienos, paežerėje stovinčios, vyšnias. um ihn zu permaldautieren, sie papiautus gaidžius sumeta zwischen vyšnių und prismaigsto ten brandenden vaškinių žvakių (Lasickis 1969: 19). solcher Satz argumentuotinas formaliöse resp. grammatikalische Analyse Ergebnisse: 1) des zweiten Satzes in quos nicht abgestimmt mit dem ersten caerasos, mat mataras letzar Wort ist mo ter aus ko sios g imines, a prielinksninė syntagma vyrosios oder niekatrosios g imines reprezentanti, mat wenn diese leksischen Kleidmen ausgestimmt würden, j. Łasickis wäre in quas cer geschrieben (jei wäre reflektuja sa lo lous vyšnios medis fem.) oder in quae (i turje omeny cer lous vyšnios vaisius) neutr.); 2) in quos, apyt, trattuotinas als eingeblinnis, verstinas ‘dälcher Grund; deshalb (žr. oLd 1560 [16 semantinį lizdą]). taigi erweckt keine Zweifel, dass j. Łasicki's Geschalo analysierte atkarpa suppührt völlig andere Informationen, als üblich zu glauben bis jetzt. man kann vorsichtig späten, dass so viel Diskussionen implikavęs subst. lo. caerasos reflektiert strukturiinige kaitä, typisches verschiedener Zeit konstrukcinigen Sekom mit sonantu, plg. verb. lo. arōcess accerso ‘pakviesti, suchaukti (Vaan de 2008: 51), subst. / lo. nervus ‘sausgyslė, gysla; membrum virile ir kt. ← pralo. *neros (Vaan de 2008: 408), subst. lo. pūlex ‘blusa ← pralo. *pusl- ‘t.p. < ide. *plus- ‘t.p. (Vaan de 2008: 497), t. y. j. Łasickio minimas lo. cærasos, matyt, reflektuoja sonanto -rir frikativinio -stranspozitionen, suponavusią autentiškos lyties mit etimolog i niu radicialiniu -aetransformationen: lo. caesor ‘medkirtys6 (← [deverbatyvas] lo. caedo ‘kirsti, kapoti [Lewis, short 1958: 6 schon seniesiems italiken war charakteristisch zu verebinti socialischen grupien Aktivitäten lemiančias dievenschaften. sie nannten lo. numina ‘devų willis galios ženklai resp. dievų volia galia dievybė. / Ein solcher Mythonimų war der Gott silvanas, globojęs medkirčius (Hamilton 2009: 13). Medkirtius mitonimas häufiger in griechischer Mythen (plačiau jf. hansen 2004: 34, 241; Лосев 1957: 142, Keltai verehrino die Gottzu ezus (Esus, Aesus), dargestelltomat medkirčiu (Штаерман 1961: 181, 264 jf; dar. Калыгин 2006: 8182). altige indai manė, daß gott rudra medkirčių herrscher (Macdonell 1912: 1996: 164, 854). jis minimas ir šiaurės germanų sagose (Macculloch 1930: 207, 280). Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: Kirnis 111straipsniai articles / 265]) → *caer-a-sos (pl.) wegen homofonischer Kontamination mit weiter sekančiu caereosque accendos ‘ir gezündtas vaškines kervakes deglus, matyt, lėmusiu und nės fleksijos -os atsiradimą (t. y. veikė analogijos faktorius). inovacitodėl citatotą atkarpą, spėtina, vertäti interpretoti so: Kirnys globoja pastat kümpinasi kažkokias bei ezeero pilytoses medkirčiais. (jie, d. y. medkirčiai R. K.), idant ihn palenkten seinen Pusėn, gaidžius nugalabytus sumeta und gesdegtus deglus dort (resp. jener Stelle R. K.) susmeigia. einen solchen spėjimą kann argumentieren und faktografine materiaga, mat ist bekannt, dass Platelių stadt eingerichtetes an dem gleichen namens ežero, dessen umgelinkes war besonders miškingos. jose lebete Menschen vert sich und schumo pramone, d. h. kirto Bäume, sie pjaustė lentpjūvėse und etc. (plačiau siehe Le XXiii 9495), und j. Łasickis (Lasicius: 13 [90] 1868]) weist darauf hin, dass Kirnys genau bei Platelių piles verehrt wurde: Praeterea, sunt certis agris, quemadmodum nobilioribus familijs, singulares dei videlicet Deuoitis agri Poiurskij, Vetustis Retovvskij, Guboi ac Tvverticos Sarakovvskij, Kïrnis Plotelscij (Lasickis 1969: 41), t. y. be das, in einigen Ortenownissen, wie und kilming Familien, sind pavien (resp. nur es orovei būdingi) Götter; nämlich: deuoitis Pajūrio gebiets, Vetustis rietavo, guboi und tvverticos sarakų, kirnis Platelių. akivaizdu, dass onomasiologischer leksemos bedeutminės sklaidos interpretierung lėmė und untersuchabens teonims etimologischen paechs Richtungumu, seine gramatischen Bedeutungen kodifikationen. solch leksemų Untersuchungsmethode lernt nicht nur litauens, aber und anderer ide. Sprachen leksikografines Systems Besonderheiten determination, zum Beispiel, nichtlikęs latyniškojo Text formaliosios analysis, Viačeslav ivanovas (gamkrelidze, ivanov ii 554) sogar rekonstruiert ide. *khn- ‘sedula, so angepasst nicht nur niekuimal in baltischen Sprachen neugestastavussies Wort veldinis status (gamkrelidze, iva303). in ihren mythologischen erzählungen gefestigt ist mitonim s. i. dru-han ‘medkirtys sowie sakralizueter sickrio-Name s. i. paraçu (Macdonell 1912: 384, 492). An ähnlichen mythologischen Motiven esama und iranėnų padavimuose (Алборов ii 84). 112 acta Linguistica Lithuanica LXX ivanov ii 554), basierend hjalmaro frisko (i 828) roLandas kregŽdys Hypothese, spėja, neva lie. Kirnis giminaičiai subst. lo. cornus, -ī, -ūs fem. ‘sedula nov ii 555), bet ir paralogizmą ide. *khnŏ-, mat ir pats V. ivanovas (gamkrelidze, (Cornus mas L.); Sedulusholz; ietis (oLd 446447), gr. κράνον ‘sedula, gr. κερασός ‘vyšnia sind skoliniai aus kažkokios Mažosios azijos srities (dar žr. Vaan de 2008: 137), o alb. thanë ‘sedula kann auch sein ganz anderer Ursprung (žr. orel 1998: 472), nei teigia minėtes daher neaiškios Ursprungs lo. cornus ‘sedula (Cornus mas L.) (ernout, Meillet 2001: 143144) und gr. κράνον ‘t. p. (beekes i 770771) kann nicht mit teonimu7 lie gegeten hipotezės vienas autorių, remdamasis ankstesniais šios leksemos aprašais (plačiau žr. Walde, hofmann i 277). werden. Kirnis, nereflektuojančiu fitoniminės konotationen (jo kilmės aprašą žr. 2 poskyryje), wie es war üblich tun bis šiol (plg. schrader i 589; 1907: 175; niedermannas 97: 1902; boisacq 1916: 509; chantraine ii 577; ieW 572; frisk ii 7; ernout, Meillet 2001: 144; Vaan de ibd. ; Walde, hofmann ibd. ; Grosheva 2009: 306 und kt.). Hinsichtlich, suponieren greikers, italiken und baltü der gleichen ursprung izoleks (plg. Grosheva 2009: 308), reiškiančią vyšnią, gibt keines grunde. 2. teoniMo Lie. KiRNiS etiMoLogiZaViMo būdai teonimas lie. Kirnis bis heute interpretiert verschiedenlich: 1) als fleksijos -ys subst. lie. krna 1 ‘vandens aussplauta baums oder busches schaknis flės krante kzr, ‘krūmuota, schlapia stelle j, j. jabl, ‘vieta, wo suvirtete baume, laužas, lūžtvė j, ‘aštrus virbo ražas, nukirsto slavmo kelmas j, kv, sr, ‘vyčių grįžtė k, ii 2, ‘daugybė, krūva, gauja ko, centrasv, bržr, šgr, j, ‘šykštolis trgn subst. lie. dial. kirnas ‘vyčių grįžtė MŽ, n, j subst. lie. krnos 1 (pl.) ‘šlapios, fast neįeinama buschige Stelle, klampynės bzbk XXViii 308, g 91, k. būg, dr, rt (LkŽe) vedinys (žr. Mannhardt 1936: 380381; jaskiewicz 1952: 85; greimas 1990: 9596 [dar žr. 3 ausn.]; balsys 2006: 351); 2) bezogen auf pr. kirno ‘keras, krūmas e 637 (grienberger 1896: 2021; brückner 1980: 214); 3) top. pr. Kirno 1326 (Mierzyński 1892: 77), der interpretiert wird als subst. pr. kirno ‘keras, krūmas apeliativ (dėl toponimo zr. gerullis 1922: 63); 7 es ist nicht erster völlig unglücklicher Versuch zu verknüpfen gr. κράνον ‘sedula (Cornus mas L.) mit theonim. Marinus Willemas de Visseris (1903: 156) erhob Hypothese, dass teonimo gr. θήνη epitetas Κραναία (P. 10.34) vestinas aus subst. gr. κράνεια ‘sedula, obwohl seine Herkunft ganz andere (žr. Кагаровъ 1913: 165166). Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: Kirnis 113straipsniai articles / 4) top. lie. Kirnės ortovardžiais Šilalės rajone bei Pajūrio und Piliakalnio (ališauskas 2012: 62; dar žr. LatŽ 135)8; 5) ide. *khn- ‘sedula (Cornus) > pralie. *kirnas ‘vyšnia → pralie. *Kirnijas → ii 554; lie. *kirns ‘tas, kuris gyvena kirnis’ → lie. Kirnis ‘deus cerasorum’ (schrader i 589, 1907: 175; niedermann 1902: 97; dar žr. ПЯ iV 15; gamkrelidze, ivanov Grosheva 2009: 308). Es erwähnt, dass dieser mitonimas nicht erwähnt ist ernsto fraenkelio (LeW 241, 257) und Wojciecho smoczyńskio (sejL 276277) etimologischen litauischen sprach wörternissen. basiert durchgeführtta tekstologine und formaliąja j. Łasickio veikalo auszugsanalyse (žr. 1. poskyrį), kann man vorsichtig spėti, dass teonimas lie. dial. Kirnis reflektiert defektyvinę lytį mit absorbuotu Element9 -it-: lie. dial. (zem.) Kirnis (j. Łasickis) 8 Dieser Vytauto ališausko (ibd.) spėjimas ist völlig nicht glaubėtinan wegen itin keistos argumentations resp. motyvations mangelos. Hypothzės Autorius, stütztend sich onomasiologine semantische teonimoentwicklungs Untersuchungsmetodika, behaup lie. Kirnis apeliatyvą, t. y. onimą, reflektierendes toponimines Gotteschafts Anbetimo lokalizations referent. beje, so er (alishauskas 2012: 6163) interpretiert, perpasakodamas Walterio charleso jaskiewicziaus liaudies etimologies Prinzip geschaffus žrų dievschern Ursprungs aiškinimus (plačiau. kregždys 2011a: 102), nicht nur teonimą lie. Kirnis, aber ir lie. Deuoitis, Vetustis, Tvverticos, Guboi. tenkt zu bedauern, dass dieser forscher verfälscht j. Łasicki's geschale vorgestellte information, t. i. keičia gottheitsverehrung lokalizationen (resp. paneigia seinen eigenen spellung, argumentierungam ortschaft und gottheitsnamen homophonie): De Diis Samagitarvm autoriaus minimu gottheits kulto Ort P lat el ius resp. ur lunė s aič ių k ret in dieser von der P g s rajone perkelia für es ein weitdeichzig kilometer weit p iet ų že ma iči ų var nišk ių tar mi n a s l s Šila rea ra jone, wo er sein topon minimiert. Kirnės. Es erwähnt wird, dass Vytautas ališausks itin keistą metodikä taiko, nicht nur versuchennd zu analysieren litauischer mitologemas, aber und interpretierend latynischer Sprache leksemas (plačiau žr. kregždys 2011a: 102103) sowie anderer ide. volkens kulturellen Realitäten, beispielsweise, dieses Threibers teigim, sintagma gr. πότνια θηρών ‘žvėrių valdovė il. 21.470 ist mikėniškosios Ursprungs, obwohl klassikines Philologies Specialisten behaupten gegensatzlich, plg. this title of artemis, so often used by modern scholars, only occurs here in homer (richardson 2000: 94), t. i. linijinischer b Schrift in Paminklu, geschaffenen in kretos und Mikėnų Kultur Klestperiode, solche mitologema ist nicht fürfiksuota (Kazanske, 1986; kt. barton 2002) und 9 Plg. 1) teon. Curchekurkē/ < *Kurk-is/-īs/-as ‘raguotųjų gott, t. i. der, dem untervaldūs raguotieji (galvijai) ← *Kur-va-ka- ‘t /. p. (su strukturischen Elementen -vaabsorbcija [plačiau žr. Крегждис 2009: 280281; kregždys 2012: 108109]); 2) mitonimą s. isl. V ‘odino ar Lokio sūnus < *Wa-ni-lo (su strukturalen Elementen -niabsorbcija [plačiau viz. Vries 1977: 641; noch viz. kempiński 2003: 94; kregždys 2012: 286) und kt. (mehr Beispiele viz. kregždys 2012: 41, 44, 92, 116, 117, 131, 226, 286, 289290, 307308, 348, 355, 363, 373, 412, 414, 496, 219; kregždys 2013: 94). absorbtions beeinflusiktas gytis ist nicht so leicht zu bestimmen, besonders definierend onomastischen formens etimologische raid, plg., beispielsweise avd. lie. Šrka (dar plg. avd. lie. Šrkus, Šikus resp. Širkáitė) Lietuvių paardžių žodyne (LPŽ ii 937), priskriamus slaviškos kilmės onimams resp. siejamus mit avd. (s.) br. Šyr ko, Ширко, avd. r. Ширков, Ширкин. Trotzdem solche Interpretation argumentiziert wird onomasiologischen Analysekriterien (žr. 0 Kapiteln), die sind kazuistiniai, mat avd. r. Ширков kilmė verbunden wird mit rusischer Sprache apeliativuv avd. (s.) r. Ширяев(ъ) ← avd. (s.) r. Ширяй *‘darbštus, uolus; petingas mensch senvai tytė d alia 2002: 120 acta roLandas kregŽdys Linguistica sejL – smoczyński Wojciech. Słownik etymologiczny języka litewskiego. Wilno: PrinLithuanica LXX ter Polyglott, 2007. Mitologischen kirnio interpretationen /. Liaudies kultur 6(87), skardžius iVii ska rd žius P ranas. Rinktische 6–10. Schriftte 17, par. albertas rosinas. Vilnius: Mokslo und enzyklopedijų Verlag, 19962013. sst iXi Słownik staropolski 1 red. s. urbańczyk (t. 1, aČ, Warszawa 19531955; t. 2, dh, WrocławkrakówWarszawa 19561959; t. 3, ik, WrocławkrakówWarszawa 19601962; t. 4, LM, 1963...). WrocławWarszawakraków1965; t. 5, nÓ, WrocławKraków; t. 6, 1965; PPożż, Wrocław, 1977WarszawaGdańsk 1970; t. 7, 1987Warszawa, 1973WarszawaKrakówGdańsk 1973; t. 10, 1987; t. 8, 1977; t. 8, 1977; t. 10, 1997; t. 10, 1998; t. Zakład narodowy imienia ossolińskich; Wydawnictwo Polskiej akademii nauk. sW iViii karłowicz jan, kryński adam a., niedźwiedzki Władysław (red.). Słownik języka polskiego 18. Warszawa: W drukarni e. Lubowskiego (12), W drukarni gazety handlowej (36), W drukarni Współczesnej (7), Wydawnictwo kasy pomocy dla osób pracujących na polu naukowem imienia j. Mianowskiego (8), 18981923. V. g. Publi Verg ili Ma ron is. Georgica. Vaan Michiel de 2008: Etymological Dictionary of Latin and the other italic Languages. Leiden & boston: brill. Vaitkevičie nė daiva 2002: Hausglückė. Liaudies Kultur 4(85), 921. Visser Marinus Willem de 1903: Die nicht menschengestaltigen Götter der Griechen. Leiden: buchhandlung und druckerei vormals e. j. brill. Vries jan de 1977: Altnordisches Etymologisches Wörterbuch. Leiden: e. j. brill. Walde, hofmann iii Walde alois, hofmann johann baptist. Latinisches Etymologisches Wörterbuch. heidelberg: carl Winter universitätsbuchhandlung, 1938 (bd. 1 [al]), carl Winter universitätsverlag1954 (bd. 2 [mz]). Zink evičius Zigma s 1981: wegen einer mythologischen Gottheits Name. Baltistica 17(1), Zinkevičius Zigmas 2006: Lietuvių tarmių Herkunft. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Alborov iii Albo rov Bor is A ndree vich. Einige Fragen ossitin skoj 96–97. fiлологии 1–2. Владикавказ: Издательско-полиграфическое предприятие им. В. А. Гассиева, 1979–2005. Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: Kirnis 121straipsniai articles / Annenenkovъ Nikolai 1878: Botaniescher Wörterj. Sankt Peeterburgъ: Tipoграфiia imperatorischer akademiii naкъ. Байкоў Мiкалай Я., Некрашэвiч Сцяпан М. 1993: Беларуска-расiйскi слоўнiк. Факсімільнае выданьне. Мiнск: Народная асвета. Бірыла Мiкалай В. 1966: Беларуская антрапанимия. Уласные имёны, iмёны-мянушкi, iмёны по бацьку, прозвiщи. Minsk: Nachuca und Technik. Bir la Мiк алай В. 1969: Беларуская антрапанимия 2. Прозвищи, bilderaade ad апе лятыўнай лексікі. Мінск: Навука і тэхніка. БСЭ iL Большая советская энциклопедия 150, red. B. A. Введенский. Moskva: Большая советская энциклопедия, 1969–1981. Ведина Тамара Ф. 2008: Энциклопедия русских фамилий. Тайны происхождения и значения. Москва: Астрель, АСТ. Гамильтон Эдит 2009: Мифы и легенды Греции и Рима. Москва: Центрполиграф. Грошева Антонина В. 2009: Латинская земледельческая лексика на индоевропейском фоне. Санкт-Петербург: Наука. Dal iiV Dal V ladim ир. Tolkowey Wörterwörter des lebenden großrusischen Spraches 14. Москва: Русский язык, 1989–1991. Дворецкий Иосиф Хананович 1976: Латинско-русский словарь. Изд. 2-е. Москва: Русский язык. Дрбоглав Донат Александрович 1993: Учебное пособие по средневековой латыни. Москва: Изд-во МГУ. Кагаровъ Евгенiй 1913: Культъ фетишей, растенiй, животныхъ въ Древней Грецiи. S.- Petersburgъ: Senatská Tipoграфiia. Казанскене Ванда Петровна, Казанский Николай Николаевич 1986: Предметно-понятийный словарь греческого языка. Крито-микенский период. Ленинград: Наука. Калыгин Виктор Павлович 2006: Этимологический словарь кельтских теонимов. Москва: Наука. Крег ждис Рол андас 2009: Прусс. Curche: этимология теонима, функции божества; проблематика установления культовых соответствий на почве обрядовой традиции östlich-baltiischen, slavianischen und anderer indoeuropäischen völker. Studia Mytho logica Slavica 12, 249–320. Кюршунова Ирина Алексеевна 2010: Словарь некалендарных личных имен, präzзвищ и фамильных прозваний Северо-Западной Руси XVXVii вв. Sankt-Peterburg: Дмитрий Буланин. 122 acta roLandas kregŽdys Linguistica Lithuanica LXX Лосев Алексей Федорович 1957: Античная мифология в ее историческом развитии. Москва: Государственное учебно-педагогическое издательство министерства просвещения РСФСР. Лосев Алексей Федорович 1996: Мифология греков и римлян. Москва: Мысль. Nosovichъ Ivan I. 1984: Словарь блорусскаго нарчiя (specimina philologiae slavicae). München: Verlag otto sagner. ПЯ iV Топоров Владимир Николаевич. Прусский язык: Словарь. Moskva: Наука, 1975–1990. РООР – Русская ономастика и ономастика России. Словарь, под ред. Олега Николаевича Трубачева. Москва: Школа-Пресс, 1994. СБГП iV Словнiк белорусскiх гаворак Северная-Заходняй Беларусi i ее пагранiчча 15. Мiнск: Nawuca i тэхнika, 19791986. СД iV Славянские древности. Eтнолингвистический словарь 15, red. Nikita И. Толстой. Москва: Международные отношения, 1995–2012. Скрипник Лариса Григоривна, Дзяткiвская Нiна Пантелеймонiвна 2005: Власнi iмена людей. Kiiw: Wissenschaftova Meinung. Стеблин-Каменский Иван М. 1999: Этимологический словарь ваханского языка. Санкт-Петербург: Петербургское Востоковедение. Суперанская Александра Васильевна и др. 1986: Теория и методика ономастических исследований. Москва: Наука. Суслова Анна Владимировна, Суперанская Александра Васильевна 1991: О русских именах. Ленинград: Лениздат. Тупиковъ Николай М. 1903: Словарь древне-русскихъ личныхъ собственныхъ imenъ. S.-Петербургъ: Tipoграфiia I. N. Скороходова. Унбе гау н Б. 1989: Русские фамилии. Москва: Прогресс. Фасмер i–iV – Фа сме р Макс. Этимологический словарь русского языка 1–4. Москва: Прогресс, 1986–1987. Чайкина Юлия Ивановна 1995: Вологодские фамилии: Этимологический словарь. Вологда: Русь. Штаерман Елена Михайловна 1961: Мораль и религия угнетенных классов Римской империи (Италия и Западные провинции). Москва: Издательство академии наук СССР. Lietuvių kalbos leksemų morfologinio ir semasiologinio lygmenų interferencinio ryšio kvintesencija: Kirnis 123straipsniai articles determination of the interferential relationship of the Lexemes at the Morphological and semasiological Levels: Kirnis suMMary the article presents a semasiological analysis of theonym Lith. / Kirnis mentioned in De Diis Samagitarum (1582) by jan Łasicki. it also deals with the determination of the interferential relationship of the semantic extensionale and referent, which is to be based on the arguments of the twofold criteria (onomasiological and semasiological). the assumption of the deity cult reconstruction by the individual social group of hewers is based on the following conclusions: 1. onomasiological word research methodology, based on the syncretic semantic distribution of the lexeme, which accounts for hyperonymic status of the definite object subject in the case of taxonomy of its structural complexes, presupposes the emergence of pseudoscientific etymologies. 2. theonym Lith. Kirnis with the meaning ‘protector of the cherries, mentioned in De Diis Samagitarum by j. Łasicki, cannot be interpreted as a reflection of Proto-Lith. *kirnas ‘cherry. the said conclusion can be drawn on the basis of 2a. factographic discrepancy, for the cultivation of tamed cherries as plants of the manor in Lithuania began in the 16th c. only; 2b. outcomes of the formal analysis of Łasickis text, which is written in Latin, that presuppose existence of lapsus calami, i.e. M.a. Lat. cerasus ‘cherry (tree) fem. ; ‘cherry (fruit) neutr. M.a. Lat. caerasos (j. Łasicki); 2c. M.a. Lat. caerasos fem. (j. Łasicki) does not agree with the grammatical status of prepositional syntagma in quos (masc. neutr.), which regularly should be put down as in quas, in quae. 3. theonym Lith. dial. (Lowland) Kirnis presupposes reconstruction of the defective form Lith. 4. dial. *Kirns ‘deity of hewers’, which is to be derived from Lith. dial. *Kirtins ‘ditto’. the origin of the last is to be justified by the phenomenon of antonomasia. given the analysis of the theonym Lith. Kirnis, the possibility of the reconstruction of i-e *khn- ‘cornel (Cornus), as well as the existence of greek, italic and baltic isolexeme with the meaning of ‘cherry’ must be rejected. Eingeleitet m. 4. März 2014 d. roLandas kregŽdys Lietuvos kultūros tyrimų institutas Saltoniškių g. 58, Vilnius LT-08105, Lituanien [email protected]