Elbe – zu den Quellen eines Hydronyms

125s aipsniai / a icles schLÜsseLWÖ e : hyd onym, his o ische Phonologie, his o ische Mo phologie, Wo bil- dung, e ymologie, seman ische ypologie, slawische hyd onymie, ge manische hyd onymie, kel ische hyd onymie, al eu opäische hyd onymie, caland-Wacke nagelsches su ixsys em. keyWo ds: hyd onym, his o ical phone ics, his o ical mo phology, wo d o ma ion, e ymology, seman ic ypology, sla ic hyd onymy, ge manic hyd onymy, cel ic hyd onymy, old eu opean hyd onymy, su ix sys em o caland and Wacke nagel. ha aLd bichLMeie sächsische akademie de Wissenscha en Ma in-Lu he -uni e si ä halle-Wi enbe g Wissenscha liche o schungs ich ungen: al eu opäische hy- d onymie, indoge manische, kel ische, ge manische e ymology, is o inė phonology i mo phonology, Mykenisch, al indoi anische syn ax. VácLaV bLaŽek Masa yk uni e si y Mokslinės y inėjimo k yp ies: al eu opinė hid onimija; indoge maninės, kel inės, bal inės, sla inės i ocha inės e imologija; is o inė Phonology & s ammbildung, semaneLbe į QueLLen ieno hyd onyMs* anno a ion o he a icle apgaug a as hyd onym Albis/Elbe/Labe iš į ai ių ž ilgsnių: iš o geog a ijos, ische ypologie. iš o is o inio beleglage i iš o diach oninių phonology i mo phology, ypač žodžio o ma. e ymologiniai pasiūlymai, ku ie ge manų, kel ų aip pa aip adinamos ‘al eu opiečių hyd onimie kon eks e bu o elbė: apie ieno hid onimo iš akas siūlomi, y a e inami a siž elgian į jų seman inę mo i aciją andenyno a dų seman inės ipologijos š iesoje. * ašy ojai dėkoja d iem anonimiems ecenzen ams con ibugo už į ai iu naudingus užuominus dėl u inio kaip aip pa dėl nepas ebė os li e a ū os. 126 ac a Linguis ica Li huanica LXXI anno a ion g aphy, his o ical documen a ion, diach onic ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek phone ics and mo phology, especially wo d omapean hyd onymies a e e alua ed wi h espec o hei seman ic mo i a ion in he ligh o seman ic ypology. in he a icle he hyd onym Albis/Elbe/Labe is s udied om a ious poin s o iew: geo- ion. he e ymological a emp s in he con ex o ge manic, cel ic and so-called ‘old eu o- 1. geog a iniai nu odymai elba išplaukia milžiniškuose kalnuose/k konoše an sog. Labská louka (są okliai elbwiese) ienoje seeho elėje iš 1,386 a i inkamai 1,387 m, apie ieną kilome ą pie aka ių nuo kalno Violík. ji iš eka į Šiau ės andenyną a p mies ų cuxha en i ied ichskoog maždaug 100 km ilgio i 2,5 iki 15 km pločio mündungs ich e . ji iš andenina e i o iją iš 144.055 a i inkamai 148.286 km2, jos ilgis y a 1.096 km (po ki ų nu ody i 1.154 a ba 1.165 km [p iklausomai nuo o, ku ik asis išėjimas lokalizuojamas]). de inys iš elbe i Moldau su šal iniu böhme wald1 y a ne gi 1,245 a i inkamai 1,329 km ilgio, nes Moldau iena jau u i ilgį iš 430 a i inkamai 433 a i inkamai 440 km, o elba iki susijungimo su Moldau ma uoja ik 255 km. 2. Mode ne pa adinimai eLbe pa adinimai šiuolaikinėse kalbose laukiami: nhd., ndl., angl., schwed., inn. Elbe, dän. Elben (įskai an . des pos ponie en a ikels), ndd. El , ka al., span., po ., i al., umän., unga . Elba, us. Elba, obso b. Łobjo, ndso b. Łobje, poln. Łaba. 3. is o inis dokuMen a ion des hyd onyMs das hyd onym y a nuo 1 dh. n. ch . liudija (paskui belege in iš adas)2: 1 į baye isch-böhmische sienosgebie ą e o e šal inis Elbe aci us am pabaigoje pi mojo jh.s n. ch . ( gl. anm. 7). pi mą dio cassius, p ieš ą jah 229 n. ch . P oconsul in Pannonien, lokaliza o šal inį elbe Vandalengebi ge, d.h. didžiengebi ge ( gl. anm. 9). 2 Vgl. maždaug jau Pape/bensele 18631870: i, 53; udolph 1990b: 8998. elbe – zu den Quellen eines hyd onyms 127s aipsniai a icles / 18 n. ch . λβις3 [s abo Vii, 292]; 30 n. ch . Albis4 [Velleius Pa e culus ii, 106.2]; 44 n. ch . Albis5 [Mela iii, 3031]; 6165 n. ch . Albis6 [Lucanus, Pha salia ii, 52]; 77 n. ch . Albis7 [Plinius iV, 100]; 3 Διέχει δ τοῦ λβιος ὁ ῆνος περὶ τρισχιλίους σταδίους, ε τις εὐθυ πορούσας εχε ( .l. χει) τὰς ὁδούς· νυν δὶ διὰλις κα σκολώδους καὶ δρυμν κυκλοπορεῖν ἀνάγκη. Iš elbos y a hein maždaug eja ūks ančiu s adienų a s umu, numa an , kad ienas bū ų iesiog keliai p ieinamas; in ealybė eikia ienas pe ai k ause, sump ige i mišgią žemę daug ap eisčių da y i u i. ( ad 2003: 240 .). 4 F ac i Langoba di, gens e iam Ge mana e i a e e ocio ; deniqueod numquam an ea spe concep um, elici a e e cu a ducis, empo um quoque obse an ia, nedum ope e emp a um e a , ad quad ingen esimum milia ium a Rheno usque ad lumen Albim, qui Sem- nonum He mundu o umque ines p ae e lui , Romanus cum signis pe duc us exe ci us. E eadem mi a classis, quae Oceani ci cumna iga e a sinus, ab inaudi o a que incogni o an e ma i lumine Albi sub ec a, cum plu ima um gen ium ic o ia pa a cum abundan issima e um omnium copia exe ci ui Caesa ique se iunxi . […]h p://penelope.uchicago.edu/ haye /2L/ oman/ ex s/Velleius_Pa e culusd*.h ml> die Langoba dai bu o džio in i, gen ies, ku i da laukesnė bu o nei laukiniai ge manai; i galiausiai a si iko, ko niekas niekada anksčiau bū ų pagal ojęs, nei kad kažkimis ai anksčiau bū ų bandęs, kad omėnų hee su eldzeichen iki į 40. Meilens ein nuo hein į elbs om bu o edamas, ku is e i o ijas semnonenų i he mundu en pe plaukia. i dėl o pa ies wonde samen sėkmės i ūpes ingumo lyde io i aip pa dėl (so gsamen) pažiū ėjimo (me es) laiko a pių susi ienijo lai ynas, ku is įlankas oceano pe ski ė i pe isiškai nežinomą a einan Elbs om nusileidė po o, kai jis pe galę pe eilę ölke sybių bu o įgijęs i su nepe kamine dalimi isų gė imų, su Hee caesa s jū a. 5 Mon ium al issimi Taunus e Re ico, nisi quo um nomina ix es eloqui o e Romano. Amnium in alias gen es exeun ium Danu ius e Rhodanus, in Rhenum Moenis e Lupia, in oceanum Amissis, Visu gis e Albis cla issimi. Supe Albim Codanus ingens sinus magnis pa isque insulis e e us es . [ h p://www. hela inlib a y.com/pomponius3.h ml] Iš kalnų aukščiausi y a aunus i e ico, jei ienas ka ą os išleido, ku ios omėnų bu na os gali iš a i. Iš upių, ku ios į ki as ölke nas eka, y a donau i hône labiausiai ga sūs, iš ų, ku ie į hein eka, Main i Lippe, iš ų, ku ie į oceaną eka, ems, Wese i elbe. josei s/no dlyk elbe, aip y a bu uojama, u ė ų bū i milžiniška įlanka (namens) codanus su didelėmis i mažomis salomis. 6 Funda ab ex emo la os Aquilone Sue os Albis, e indomi um Rheni capu . diebe eka nuo iš i čiausio no den į blonden sue en, i unbezwinga y a as haup de obe lau des heins. / 7 Amnes cla i in oceanum de luun Gu halus, Visculus si e Vis la, Albis, Visu gis, Amisis, Rhenus, Mosa. diei šie ga sūs upės iš eka į ozeaną: gu halus (heime de P egel a ba galbū die a ba), Visculus a Vis la (Weichsel), albis (elbe), Visu gis (Wese ), amisis (ems), henus ( hein), Mosa (Meuse). iš eilučių eilės išeina, kad Plinius upę Gu halus y ų nuo Weichsel lokalizuoja; ai galė ų bū i odėl apie p egel, galbū apie Memel den nemunas. po solin [20] loss upės Gu halus aka iniai Weichsel/Wisła, odėl ai y a galbū labiausiai eis ini į die a ba. P. j. Ša á ik (1862: 539 ., anm. 41) iš eiškia a ak y esnį min į, kad šis hyd onym skandina iškam hyd onym Gö a-Äl = Go helba pas adam on b emen a i inka. ada bū ų išgangsg o ma la ininis maskulinum*Gu albus, d.h. ‘go ische albus. 128 ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek ac a Linguis ica Li huanica LXXI 98 n. ch . Albis8 [ aci us, Ge mania 41; ann. i,59 u.ö.]; ca. 200 n. ch . τοῦ λβίου10 [cassius dio LV 1,2]; ca. 200 n. ca. 150 n. ch . Ἄλβις9 [P olemaios ii, 11, 1–2]; ch . τὸν λβίαν [cassius dio LV 10a,2]; ca. 200 n. ch . το λβιδος [cassius dio LV 1,28]; ca. 300 Alba [Mame in. sene . Maximiani 10,4]; ca. 300 ad Ge manicum Albam ( .l. album) [Paneg. cons an ino aug. 21,5]; 11 8 In He mundu is Albis o i u , lumen inclu um e no um olim, nunc amen audi u im land o he mundu en en sp ings he elbe, a amous and once known i e , now one a ely hea s o him [Ge manyia 41]. 9 1. Τῆς Γερμανίας τὴν μὲν δυσμικὴν πλευρὰν ἀφορίζει ὁ Ῥῆνος ποταμὸς, τὴν δὲ ἀρκτικὴν ὁ Γερ- μανικὸς Ὠκεανός, ἧς ἡ περιγραφὴ ἔχει οὕτως. Μετὰ τὰς τοῦ Ῥήνου (ποταμοῦ) ἐκβολάς , … Οὐίδρου ποταμοῦ ἐκβολαί κη° L ́ (κζ° L ́) νδ° γ ́ Μαναρμανὶς (Μαραρμανὶς) λιμήν κη° νδ° Lδ ́ (δ ́) Ἀμισίου ποταμοῦ ἐκβολαὶ κθ° νε° αἰ πηγαὶ τοῦ ποταμοῦ λβ° νβ° Οὐισούργιος (Οὐισουργ ὸ ς) ποταμοῦ ἐκβολαί λα° νε° δ´ (νε°) α πηγαὶ τοῦ ποταμοῦ λδ° νβ° L ́ Ἄλβιος (Λάβιος) ποταμοῦ ἐκβολαί λα° νϛ° δ´ αἰ πηγαὶ τοῦ ποταμοῦ λθ° ν° 2. Κιμβρικῆς Χερσονήσου ὰ μετ τὸν λβιν ἐξοχή λβ° ν° Lγ ́ „1. aka inė šalia ge manijos ibojasi Reinas, šiau inė šalia be ge manų ozenas No dund Os see, ji u i okį ap ašymą: po [ yčių] heinmündung /; … Vid us-mündung 28° 30 ́ (27° 30 ́) 54° 20 ́ Mana manis-(Ma a manis-)ha en 28° 54° 45 ́(15 ́) amisia-/ems-mündung 29° 55° Šal iniai des upės 32° 52° Visu gis-/Wese -mündung 31° 55° 15 ́ (55°) Quellen des lusses 34° 52° 30 ́ albis-/elbe-mündung 31° 56° 15 ́ Šal iniai des upės 39° 50° 2. an kimb inės pusiasalio/danema k: Landspi ze n. elbe 32° 56° 50 ́ (s ückelbe ge /g aßho 2006: 220223). 10 κἀν τεῦθεν πρός τε τὴν Χερουσκίδα μετέστη, καὶ τὸν Οὐίσουργον διαβὰς ἤλασε μέχριτοῦ Ἀλβίου, πάντα πορθῶν. ἐκεῖνον γάρ ῥεῖ δὲ ἐκ τῶν Οὐανδαλικῶν ὀρῶν, καὶ ἐς τὸν ὠκεανὸν τὸν προσάρκτιον πολλῷ μεγέθει. ἐπεχείρησε μν περαιωθῆναι, οὐκ δυνήθη δέ, ἀλλὰ τρόπαια στήσας ἀνεχώρησε F om he e he mo ed [d usus] u he o he land o he che uske , übe sch i he Wese and d anged un il he elbe o , whe eas he unde way des oyed e e y hing. ie [die elbe] išplaukia Vandalenbe genuose i išmynde kaip galingas s au as ozean. e un e nahm es, diesen luss zu übe que en, abe als dies nich gelang, s ell e e opaia au und zog šiau iniuose sa e a gal. <h p://zoche - egel.gmxhome.de/a balo schlach /cassiusdiod usus od.h ml> 11 Vgl. į ci a udolph (1990b: 90), ku is ai kaip asch 5 ci uoja, ačiau ėlum asch li e a ū os e iklyje neap auja. minė as y a u bū dise a ion ge ha d aschs, in de en ged uck e e sion ( asch 2005[1950]) y a y a išdės ymas an s. 12. elbe – zu den Quellen eines hyd onyms 129s aipsniai a icles / 5. jh. [solin XX 2]; Alba ca. 700 Albis [geog aph o a enna iV, 18]; 786 ab Albia lu io [hambu gisches u kundenbuch i 3]; 805 Albia [ch onicon Moissiacense; MM h i: 58]; 9. jh. Æl e muþa [o osius] u.a. ; 12 apie 1120 m. naudojo ch onis kosmas iš P ahos šalia ienas ki o la inizuo as o mas Alb, Albe, Albye, aip pa Albia, i ie inę o mą Labe, ku i su o ma Albea abipusiškai; 13 mi elhochdeu sche o ma des hyd onyms bu o jau Elbe; iš senenglinių dokumen ų y a o mos Iel , Æl 14 liudijama. 4. e yMoLogie anks esnes apmąs ymus apie hid onimso kilmę galima pagal kalbinį nus a ymą į a iamojo šal inio į is g upes apibend in i: 4.1. ge manisch holde (1896: 85) i schwa z (1931: 28; 1961: 48) a kė a dą Elbe a p ge maninių kilmės hid onimų. ai a si iko į ž ilgsnį į ais. el , nisl. el u , ä . el u /el a, no w. el > dän. el , schwed. äl ‘ luss, schwed. dial. äl ‘ e ie es lussbe , äl e ‘s eiles lussu e , mnd. el e ‘ lussbe .15 be jau į scholien į da bą adams iš b emen iš 11 ch. (iV, 21; gl. udolph 1994: 857859) pasi odo a ionalinė paaiškinimas, ku i nuo ieno wandel des P op iums į ieną appella i um išeina: Go helba [heu e Gö a-Äl ] lu ius a No dmannis Go hiam sepa a , magni udine non impa es Albiae Saxonum, unde ille nomen so i u de luss go helba ski ia go hia nuo no dmänne n. jos dydžio pagal ji y a elbas saksenų ne unieinlyk, iš ku ios aip pa os a do kilęs. panašią ys ymąsi y a aip pa hyd onym Wisła pe gemachęs, ku is pasisa ino pie poln. dial. wisła ‘Übe schwemmung, ( ühlings))hochwasse , kaschub. 12 Vgl. išsamesnis ai udolph 1990b: 89 . 13 Vgl. b e holz 1923: 6, 39, 49, 56, 93, 206, 218. 14 Vgl. de V ies 1962: 100. 15 Vgl. de V ies 1962: 100; Magnússon 1995: 151; bjo and/Lindeman 2007: 223; k oonen 2013: 20: *albī . 130 ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek ac a Linguis ica Li huanica LXXI jislo ‘ lusslau , bach’16 wandel e, ode das hyd onym Dunaj (‘donau’), das zu uk ain. dunáj ‘Übe schwemmung, didelė kiekis an andens, us. dial. ‘bachlau , ku is iš žemės išeina apo.17 Kažkas panašaus y a apie aip i iš pa adinimo ka ls d. g . ans o ma ion. į bend uosla ų appella i um *ka lь ‘könig žinomas.18 kaip ne iesioges a gumen as p ieš ge manų kilmės eda j. udolph (1994: 857) aps a s ymą an, kad ai jau s ebė inai bū ų, jei oks didelis i bedeu ende luss einen jünge en namen üge als seine zu lüsse, ü die egel- mäßig ein o ge manische u sp ung angenommen wi d, wie e wa im alle de namen on ise /jize a und ege /ohře in böhmen ode on saale, ilm, see e, bille, os e und ande en in deu schland. 4.2. kel inis čekų is o inėje i a cheologinėje li e a ū oje andama isada ėl eiginys, kad p iešge maniniai hid onymai kaip Elbe/Labe, e c. kel inių kilmės bū ų.20 be nė ienas iš šių a dų neša zygų, ku ie išski inai kel iškoms kalboms Ege /Ohře, Ise /Jize a19 bū ų cha ak e is iniai. Panašūs upės pa adinimai pasi odo ne ik pi mals kel ų apgy endin ose ie o ėse, kaip z.b. Alba (ein küs ennahe bach in spanien [Plinius 3, 22]); Aube (su ekėjimas de seine: 877 Alba, beim geog aphen on a enna Albis); Aube in (zu ok g and-Mo in: 632 Alba); Albe (zu luss de saa : 1200 Alba); (albzu luss des heins p ie ka ls uhe: 890 Alpa-gowe) e c. ; 21 galbū aip pa y ųslo aakijos upės a dis Labo ec (p iėjimas La o ice: 1150 Lobo cy, 1254 Labo ch)22; be aip pa oli už o siedelgebiaus ibų, z.b. g . λφειός (upės a kadien, de elis i in bi hynien); 16 Vgl. udolph 1990a: 309. 17 Vgl. ėssja V, 156 . 18 Vgl. be neke 1924: 572 . ; esjs 357. 19 Vgl. į šį upės a dą bichlmeie 2013: 425. 20 Vgl. z.b. dobiáš 1964: 31; d da/ ybo á 1998: 11. 21 Vgl. k ahe 1964: 52 . 22 Vgl. Lu e e /Maj án/Š ámek 1982: 170. elbe – zu den Quellen eines hyd onyms 131s aipsniai a icles / Albula (ein ande e name des ibe und ein luss bei ibu – beide in La ium); Gö a-Äl , Kla -Äl , Ljusne-Äl , Vindel-Äl u.a. upės in skandina ien. eikšmė ‘ eiss(e luss), ku i hid onimui Albis p iski iama, aip pa ne u i jokios iesioginės s ulpės kel ų kalbose. Vienas gali ik ai as i iš es ines, ku ios nuo p ima inės eikšmės ‘bal a a ‘hell išeina. šios y a iš p adžių nesk i skalbinių omaninių dialek ų a ba spachen iš gallinių dialek ų pe ėmusios: *albēna > schweiz.- z. o beina, Val soana (Piemon ) albena, ä o om. obwald. amblana u.a. ‘schneehuhn,23 *albūka > okzi . (dauphiné) obüzo ‘balße Wald ebe ‘Clema is i alba,24 šalia *albūka > okzi /. (Mo and) obü, ( oue gue) aubügo ‘weiße, me gelhal ige e de.25 Su a du Albion pa adino an iken au o en b i annien, z.b. in he 70s yea s o he 1 jh.s. n. ch . Plinius [4, 102]: Albion ipsi [B i anniae insulae] nomen ui , cum B i anniae oca en u omnes, de quibus mox paulo dicemus. anksčiau adinosi ji [die insel b i annien] albion, o daba isos [salės], apie ku ias mes iš ka o da šiek iek kalbė i no ime, b i annien adinamos. o pa ies kilmės y a al i ijos pa adinimas b i anniens i ėliau aip pa ško ijos, Albu. abu oponyme, Albion i ai . Albu, gali bū i nuo ienos kel inės p e o mos *albiōnhe lei en, iš ku ios aip pa kym . el ydd ‘Wel kilęs.26 i aki aizdžiai čia aip pa p iklauso kompozicijos o de gli Gallų asmen a džių ipo Albio- ix ‘Wel -könig (iš gallų die o, ku is omėnų Ma sui a i inka; gl. ciL Xii, 1300). ieną sąsają su ‘beß, hell, ku į la . albus iesiogiai anspo uoja, ma o z.b. holde 6 (189: 83 .) cha ak e is iniuose k eide elsen am pie udužyje b i ų haup insel.27 kym ische i aki aizdžiai aip pa gallische pa adinimas už ‘Wel u i analogon in gemeinslaw. *s ě ъ ‘hell, Wel ’.28 23 Vgl. eW n . 319b. 24 Vgl. eW n . 324a. 25 Vgl. eW n . 325. 26 Vgl. Meid 1990; edPc 29. 27 s übe 1998: 101 . skenn indes (im ge olge o hamp 1989: 109 .) u kel . *albiōn- ‘Wel iš la . albus e c., su eikia be (ebenso enig kaip hamp) ieną e imologiją pa iesine p asme a ba ieną už kel ų lexemui zug undelėjan į šaknį anzuse zan į pag indbedeu imą. ku i ebenda e wogene o bzw. neindoge maninė iš edimas žodžio pasi odo šiek iek an plaukų he beigzuog as. 28 Vgl. ieW 30; esjs 908910. 132 ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek ac a Linguis ica Li huanica LXXI 4.3. al eu opäisch an pag indo daugiau a mažiau bend o a si adimo iš hyd onymen am ik os s uk ū os, ku ios ypač an Eu opos žemynas y a papli usios, bu o hipo ezė iš sog. ‘al eu opiečių hid onimie o muliuo as. jos įkū ėjas, hans k ahe, i jo įpėdiniai, Wol gang P. schmid, jü gen udolph u.a., eina nuo o, kad ai y a ienas pa eldas pi mosios mig acijos bangos, ku i indoge manische(n) kalba(n) a nešė į eu opą. ai bu o be ne daugiau apie ne di e encijuo ą u spache, be da kažkaip apie sa o haup s om, ku is po abipalijimo Ana olijos, Tocha ijos, Indoi anijos, a mėnų i g aikų šakos liko likęs. de i a ionssu ixe, su ku iais hid oniminės žodybos bus išplės os, y a aiškiai indoge manų, kaip i hid oniminis šaknis spä u idg. *albh- < u idg. *h2el-bh-, an ku ios elbe pa adinimas aip pa g indžiamas kaip i daugybė ki ų eu opiečių hyd onyme:29Labe -ā -ī/-ā -nā - ā -lā -(V)n ()ā Albae (1 jh.) [Plin. 3, 22] Albis (1 jh.) > ElbeD&Laběcz Albina (777) > Alma Aen. Al ach Albula = Tibe I 8,332] Alben a [Ve g. (16. jh.) > Eben asL Alba (632) > Aube in Elbe n Albula [Plin. 3,110] > Fiume dellAlbe oI Labenza (864) > La ni za Alba (817) > Al DAlbue aeAl enza (877) Alba > Aube Aubance Alba (986) > AlbDUl undano Alba (1095) > Alpch abkÜ zungen: a Aus ia; ch š eicas; čekija; čekija d Vokie ija; e spanien; ank eich; i i alija; L Lie u a; no no wegen. apsk i ai čia kalbama apie iš es ssu ixe, ku ie daugumoje indoge maninių kalbos šakų bu o p oduk y ūs i už pag indinę kalbą į 29 Vgl. k ahe 76, 1953: 4042; k ahe 1964: 52 ., 101 . ; ab. 1 a p s. 63 i 64. ekons uie en sind. es bleib nun noch, den u sp ung und die bedeu ung de hyd onymischen basis spä u idg. *albh- zu bes immen. elbe – zu den Quellen eines hyd onyms 133s aipsniai a icles / 4.3.1. k ahe (1964: 52 .) manė, kad ai apie pa adinimą ‘bal en a ba ‘hellen spal a andens am ik o upės a am ik o k aš o aizdžio(s o ma ion), pe ku ią ienas anduo eka, nue. jis em asi uo ypač i alų šakos indoge manų kalbos šeimos duomenimis: la . albus ‘weiß su iš es ėmis la . albu nus ‘weißlich, alba us ‘Weißpappel,30 umb . akk. Pl. n. al u, abl. Pl. n. al e ‘weiß.31 eikšmę ‘weiß saugo aip pa jaunesni g aikiški glossen ἀλφούς · λευκούς32 i ἀλωφούς · λευκούς,33 ku ie apie 500 n. ch . alexand inės leksikog a hesych liudija. Vy esnis y a g . ἀλφός ‘weiße ausschlag o.ä. p ie Lep a; šio žodžio žinojo jau hesiod ca. 700 . ch .34 Tik iausiai u ėjo giminaičiai o mos ki ose indoge maninių kalbose jau ne daugiau apie galimybę iesioginio ückg i o į p adinį appella i um: u ge m. *al-i -/-u - > ano d. elp i lp , ėliau aip pa álp , nisl. ál , ae. (ken ) ælbi u, (Wessex) iel e u, ėliau yl e ( )e, ahd. elbiz, Va . albiz, alpiz, aluiz e c. ‘schwan, be nndl. al , el ‘alse (alosa alosa); 35 gemeinslaw. *olb-ędь/-dь > bulg. lébed, mak. labedle/bed, se b.-k oa . lbūd, slo en. labód, Slo ak., czech. labuť, poln. łabędź, kaschub. łabądz, w uss. lébedz, uk ain. lébid, us. lébed ‘dss..36 hipo e inė šaknis u ge m. *alsu eikšme ‘bal a, iš š iesos spal e galėjo aip pa a si adimą okių žodžių kaip nhd. dial. Alben ‘kalkhal ige sand un e uch ba e e de, schwed. dial. al ‘dss. mo i uo i. Panašus y a oliaus ge ai alb. ‘elbge s e (~ g . λφι ‘ge s enmehl a ba -g aupen) i he h. alpa- ‘Wolke su egulä em la yngalo p a adimu *h2im anlau in he ablau a ian e *h2olbho-.37 4.3.2. aip pa ‘al eu opinė hipo ezė išgy ena ys ymąsi. jaunesnė gene acija jų a s o ų su W. P. schmid i jü gen udolph an i šaus pi menybę eikia ‘hid ologische e‘ e ymologija des hyd onyms Elbe/Albis/ Labe. ai y a p iim a, kad hyd onyme des ypes *Alo, *Alb(h)o, *Ald(h)o, 30 Vgl. eW n . 318, 329a. 31 Vgl. un e mann 2000: 79 . ; 32. edL 32 Vgl. La e 1953: 117. 33 Vgl. La e 1953: 119. 34 Vgl. L g e i, 591. 35 Vgl. eWa ii, 10321036. 36 Vgl. Vasme 19861987: ii, 470 . ; ėssja Vi, 19; 32, 50 . ; edPs 365. 37 Vgl. ieW 30 . ; edhiL 169; edg 77 . ; bichlmeie 2012: 388 . 140 ac a ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek Linguis ica Li huanica LXXI 7. zusaMMen assung ai y a aki aizdžiai, kad ne ik iš ga sinio požiū io, be aip pa iš seman inės ipologijos požiū io e imologijos už a dą elbe/Labe įsi aizduojamos, ku ios an leksemenų už ‘bal o, š ies, ‘langsam a ‘sich schlängeln u.ä. pag įs i. Žodisžodis indoge maninių ienelsakų ne išplė imas šaknųnu idg. *h1elh2und u idg. die einzige schwäche de le z genann en bes eh da in, dass im appella i ischen *h2elh2su ienu labialen elemen /su ix į ody i y a. Palyginus šias e imologijas, aip iš palyginimo išeina į ‘bal pag įs os e imologijos kaip labiau ikė ina, be kad ki i du be ik ai galė ų bū i išb auk i. į pageidaujamą e imologiją emiasi į aiškiai apib ėž ą šaknųkompleksą u idg. *h2el-bh-, odo ik iausiai ieną hys e odynaminį (mažiau ik iausiai ieną p o e odynaminį) ih2 kamieną, ku is eminine subs an i e i adjek i us suda o, i u i seman ines pa aleles daugelyje ‘bal enų upės aip pa naudojime spal o ų pa adinimų isuo inai p ie pa adinimo andenų. Li e a u Ve iklis adam b émský 2009: Činy biskupů hambu ského kos ela. P aha: a go. be neke e ich 1924: Sla isches e ymologisches Wö e buch. E s e Band: AL. 2. neiš e . au l. heidelbe g: Win e . bi chlmeie ha ald 2012: pas abos dėl e minologinės p oblemos "al eu opiečių hyd onymie ka u indoge manis ų papildymų p ie Elbe a do. Įmokos į a dų mokslą, Neue Folge 47/4, 2012, 365395. bi c hlmeie ha al d 2013: analizė i e inimas kalbos ėžinių s anda ds ak uelle y inėjimų adicinio ipo į ‚al eu opäischen hyd onymie iš šiuolaikinės indoge manis ikos pe spek y os. Pa adinkundinės in o macija 101/102, 2013, billy Pie e-hen i 1993: Thesau us Linguae Gallicae. hildesheim zü ich new yo k: olms-Weidmann. 397–437. bily inge 1996: O snamenbuch des Mi elelbegebie es. (deu sch-sla ische o schungen zu Namenkunde und siedlungsgeschich e 38) be lin: akademie e lag. bjo and ha ald Lindeman ede ik o o 2007: Vå e a eo d. E ymologinis o dbok. e ide ok u ide u ga e. oslo: no us o lag (ins i u e o sammenlignende kul u skning). až blek Václa 2000: kel o é ge máni slo ané. Ling is ické s ědec í o kon inui ė a diskon inui ė osídlení s řední e opy. Češ ina: uni e zália a speci ika 2, ed. zdeňka hladká, Pe ka lík. b no: Masa yko a uni e zi a, 930. elbe – zu den Quellen eines hyd onyms 141s aipsniai / a icles b e holz be old (hg.) 1923: Cosmae P agensis: Ch onica Boemo um. be lin: Weid- y as. cassius dio cocceianus: His o iae Romanae, ed. by ea nes ca y, he be baldwin os e . London: heinemann new yo k: ha a d uni e si y P ess 1914. dobiáš jose 1964: Dějiny českoslo enského území před ys oupením Slo anů. P aha: ČsaV. d da Pe / ybo á alena 1998: Kel o é a Čechy. P aha: academia. edg – beeke s obe wi h he assis ance o L ucien an beek: E ymological Dic- iona y o G eek (Leiden indo-eu opean e ymological dic iona y se ies 10) Leiden–bos on: b ill, 2010. edhiL kloekho s alwin: E ymological Dic iona y o he Hi i e Inhe i ed Lexicon. (Leiden indo-eu opean e ymological dic iona y se ies 5) Leiden bos on: b ill 2008. edL de Vaan Michiel: E ymological Dic iona y o La in and he o he I alic LanguaedPc Ma aso ić ges. (Leiden indo-eu opean e ymological dic iona y se ies 7) Leiden – bos on: b ill 2008. anko: An E ymological Dic iona y o P o o-Cel ic. (Leiden indoeu opean e ymological dic iona y se ies 9) Leiden bos on 2009. edsiL de ksen ick: E ymological Dic iona y o he Sla ic Inhe i ed Lexicon. (Leiden esjs ha l o á, e a e al. : E ymologinis slo nik indo-eu opean e ymological dic iona y se ies 4) Leiden – bos on 2008. jazyka s a oslo ěnského. P aha: academia [bis asz. 13], ibun eu [ab asz. 14] 1989 . 1974 nauka . ėssja – ubače oleg n. (hg.): Ė imologičeskij slo a ’ sla janskich jazyko . Mosk a: e ii L loy d alb e L.Wa Lü h o sema ie sp inge o o: E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen /. band ii. gö ingen zü ich: Vandenhoeck & up ech 1998. ische einha d 1996: B andenbu gisches Namenbuch dalis 10: Die Gewäse namen B andenbu gs. Mi au o en: elżbie a os e , klaus Mülle , ge ha d schlimpe †, sophie Waue , co nelia Willich. Weima : he mann böhlaus įpėdinis. ha m p e ic P. 1972: kel ic *dub o- ‘wa e : he s o y o a lexeme. smi h M. es ellie (hg.): S udies in Linguis ics in hono o Geo ge L. T age . he hague Pa is: Mou on, k a he ha n s 1953: al eu opäische 233–237. ha m p e ic P. 1989: Miscellaneous no es. – Bulle in o he Boa d o Cel ic S udies 36, 107–110. ho l de al ed 1896, 1904, 1907: Al -cel ische Sp achscha z, i–iii. Leipzig: eubne . 142 ac a Linguis ica Li huanica LXXI ho lze g eo g 19941995: Bal os i š a ze upės. ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek Ös e eichische Namen o schung ho l ze ge o g 2007: sla ische gewässe namen in niede ös e eich: ih e bildung und ih Ve häl nis zu den Geländenamen. g eule alb ech , janka 22/23, 35–53. Wol gang, P inz Michael (hgg.): andenų pa adinimai Ba a ijoje i Aus ijoje. 3. Kolloquium des A bei sk eises ü baye isch-ös e eichische Namen o schung (Regensbu g, 27./ 28. asa io 2004). ( egensbu ge s udijos į a dų y imą 1) egensbu g: edi ion ulpes 2005, 95109. hylles ed adam 2010: Pie *-bhin e bs and nouns: dis ibu ion, unc ion, o igin. Lüh osema ie ziegle sabine (hgg.): P o olanguage and P ehis o y, Ak en de XII. Fach agung o he Indoge manischen Gesellscha ( nuo 11. iki 15. spalio 2004 in k akau) Wiesbaden: eiche 2009[2010], 202214. ieW Poko ny julius: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch. München: anc be ke 1959. lußnamen. Įnašai p ie pa adinimo y inėjimo 4, 3753. k ahe hans 1964: Mūsų äl iausi lußnamen. Wiesbaden: ha assowi z. edPg k oonen guus: E ymological Dic iona y o P o o-Ge manic. (Leiden indoeu opean e ymological dic iona y se ies 11) Leiden - bos on: b ill 2013. Lamp ech a noš 1987: P aslo anš ina. b no: uni e si a j.e. Pu kynė. La e ku (hg.) 1953: Hesychii Alexand ini Lexicon. Volumen I: ΑΔ. kopenhagen: ejna Munksgaa d. L g e snel l b uno Mei e -b ü gge Michae l (hgg.): Lexikon des ühg ieckischen Epos, gö ingen: Vandenhoeck & up ech 1955 […]2010. LiV2 Leksikonų indoge maninių e bių. Šaknys i jos p imä s amm o macijos, ado aujan helmu ix bea b. on Ma in kümmel, homas zehnde , eine Lipp, b igi e schi me an , e b. u. e w. au l. edaguoja Ma in kümmel i helmu ix. Wiesbaden: eiche 2001. Lu e e i an Maj án Milan Š ámek udol 1982: Zeměpisná jména Českoslo enska. P aha: Mladá on a. Magnússon ásgei blöndal 1995: Íslensk o đsi jabók. 3., e b. au l. eykja ík: o đabók uni e si ans. (Pomponii) Melae De Cho og aphia Lib i T es, ecogno i ca olus ick. s u ga : eubne 1968. Wol gang Meid 1990: Apie Albiōn, el ydd, Albio īx i ki i indika o iai ieno kel inio pasaulė aizdžio. Ma in j. i e james Poppe e ich owland jenny (hgg.): Cel ic Linguis ics. ball Cel ic Linguis ics. Iei hyddia h gel aidd. Readings in he B y honic Languages. Fes sch i o T. A wyn Wa kins. ams e dam Philadelphia: benjamins, 435439. elbe – zu den Quellen eines hyd onyms 143s aipsniai / a icles MM h i Magnae Mo a iae Fon es His o ici i: Annales e Ch onicae, ed. dagma ba oňko á e alii. b no: Masa yko a uni e zi a 2008. Mu c h udol 19111913: albis. Realleksikon de ge manischen Al e umskunde, išleis as johannes hoops. s assbu g: übne , 55 . <h p://a chi e.o g/s eam/ eallexikonde g01hoop#page/56/mode/2up> no o ná Pe a bl ažek Václ a 2007: glo och onology and i s applica ion o he bal o-sla ic languages, i. Bal is ica 42 2007, 2, 185210. Pape Wilhelm 18631870: Handwö e buch de g iechischen Sp ache, in ie Bänden. Bd. 3: Žodynas de g aikinių Eigennamen. 2 dalis. 3. au l., nau bea b. nuo gus a edua d bensele . b aunschweig: ied ich Vieweg i sūnus. Plinius caius: Na u alis His o iae, iiiiV, ed. g. Winkle . da ms ad : Mokslinė knygų d augija 1988. Pliny he elde : The Na u al His o y, ansla ed by john bos ock & h. . iley. London: aylo & ancis 1855. Pomponius Melas Desc ip ion o he wo ld, ansla ed by .e. ome . ann a bo : he uni e si y o Michigan. <h p://babel.ha hi us .o g/cgi/p ?id=mdp.39015042048507; iew=1up; seq=121> P o ous an onín 1949: Mís ní jména Čechách, jejich znik, pů odní ýznam a změny, ii (CH-L). P aha: Česká akademie ěd a umění. a d s e an (hg.) 2003: S abons geog aphika, olume 2: Buch VVIII: Tex and Übe se zung. gö ingen: Vandenhoeck & up ech . a s ch ge ha d 2005 [diss. 1950]: An ike geog a inės pa adinimai šiau ės Alpenų. Su s aipsniu nuo He mann Reiche : Ge manie in he iew o he P olemaios. h sgg. on s e an zimme su daly a imu iš hasso heiland. ( ga-e gänzungsband 47) be lin new yo k: de g uy e . a enna is anonymi Cosmog aphia e g idonis Geog aphica, ed. Mo i z Pinde e gus a Pa hey. be lin: nicolai 1860. h p://books.google.nl/books/abou a enna is_anonymi_cosmog aphia_e _g ido.h ml? id=mlx V1gz1zkc& edi _esc=y eW Meye -Lübke Wilhelm: Romanisches e ymologisches Wö e buch. heidelbe g: Win e 1935. ozwadowski jan 1948: S udia nad nazwami wód słowiańskich. Zą map. Dzieło pośmie ne. (P ace onomas yczne 1) k aków: nakładnis wo Polskiej akademii umieję ności. h mid Wol gang P. sc 1983: as kalbosis o inės p oblema al eu opa. Sp achwissenscha 8, 101113 [nachp in in becke joachim e alii (hgg.) 1994: Linguis icæ g uy e , 303315]. 144 ac a ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek Linguis ica Li huanica LXXI Scien iæ Collec anea: Ausgewähl e Sch i en on Wol gang P. Schmid. be lin – new yo k: de sc h mid Wo l gang P. 1985: das La einische und die al eu opa- heo ie. – Indoge ma- nische Fo schungen 90, 1985, 29146. schmid Wol gang P. 1986: elbe. Realleksikon de Ge manischen Al e umskunde bd. 7, h sg. on hein ich beck, h. jankuhn, k. anke i . Wenskus. be lin new yo k: de g uy e , 100 . h mid Wol gang P. sc 1993: p ie sluoksnio andens a dų. debus iedhelm (hg.) 1993: Vokie -sla ische spachkon ak im Lich e de O snamen. Su ypa ingu a siž elgimu iš Wendlandes. neumüns e : ka l Wachhol z Ve lag, 3746. schus e -Šewc heinz 19831996: His o isch-e ymologisches Wö e buch des So bischen. bau zen: domowina. sedláček augus 1920: Snůška s a ých jmen, jak se nazý aly Čechách řeky, po oky, ho y a lesy. P aha: Česká akademie ěd a umění. she elo geo ge y. 1964: A P ehis o y o Sla ic. The His o ical Phonology o Common Sla ic. heidelbe g: Win e . Pe e sch ij e 1991: The e lexes o he P o o-Indo-Eu opean La yngeals in La in. (Leiden s udies in indo-eu opean 2) ams e dam a lan a: odopi. schwa z e ns 1931: Die o snamen o he Sude enlände als Geschich squelle. München: oldenbou g. schwa z e ns 1956: Ge manische S ammeskunde. heidelbe g: Win e . schwa z e ns 1961: Die o snamen o he Sude enlände als Geschich squelle. 2., du chges., iš dalies umgea b. u. e w. au l. München: obe Le che. Ša ařík Pa el jose 1862: Slo anské s a oži nos i i. 2. yd. up a il jose ji eček. P aha: empský. <h p://books.google.nl/books?id=9sVjaaaacaaj&hl=cs&sou ce=gbs_simila books> Še čík ondřej 1997: Předslo anská oponymie českých zemí. b no: unpubliciuo i diplominis da bas p ie Filoso inio akul e o Masa yk-uni e si e as ( Mu). Šm ilaue Vlad imí 1970: Labe a jeho od. Zp a odaj mís opisné komise ČSAV Xi/3, Š e áček s anisla 2008: Encyklopedie odních oků Čech, Mo a y a Slezska. P aha: base . 1970, 404–407. s übe ka in 1998: The His o ical Mo phology o n-S ems in Cel ic: Maynoo h: he depa men o old i ish, na ional uni e si y o i eland. s ückelbe ge al ed g aßho ge d (hgg.) 2006: P olemaios: Handbook de Geog aphie. / G aikų Vokie ijos. Įžanga, eks as i e imas, Index. 1. dalis: įėjimas i knyga 14; 2. dalis: knyga 58 i Indices. basel: schwabe. elbe – zu den Quellen eines hyd onyms 145ipsniai a icles s ückelbe ge al ed Mi ens aube lo ian (hgg.) 2009: P olemaios: Handbook de Geog aphie. / E gänzungsband su ienos edi ion des kanons eikšmingų mies u. basel: schwabe. aci us co ne lius P. 1959: Ge mania, ed. e. eh le. heidelbe g: Win e . o lph jü gen 1986: į p oblemą an *mъd-l- ud *mьd-lund *mod-lbe uhenden sla ischen appella i a i a dų. Ac a Bal ico-Sla ica 17, 1986, 295307. udolph jü gen 1990a: Die S ellung de Gewässe namen Polens inne halb de al eu opäischen hyd onymie. (daly a imai į a dų y inėjimą: p iehe naujos olge 31). heidelbe g: udolph jü gen Win e . 1990b: Zu lüsse į žemesnę Elbe (nuo Seege i S eckni z iki p ie sąsiau io). (hyd onymia ge maniae, eihe a, Lie e ung 16) s u ga : s eine . udolph jü gen 1994: Pa adinkundinės s udijos į Ge manenp oblem. ( ga-e gänzungsband 9) be lin new yo k: de g uy e . un e mann jü gen 2000: Wö e buch des Oskisch-Umb ischen. (handbook de i alischen dialek e 3) heidelbe g: Win e . Vasme Max 19861987: imologičeskij slo a sla janskich jazyko , iiV, Ve imas: o.n. ubače . Mosk a: P og ess. Velleius Pa e culus and Res Ges ae Di i Augus i, edi ed and ansla ed by ede ick W. shipley. camb idge (Mass.): ha a d uni e si y P ess (Loeb classical Lib a y) 1924. Velleius Pa e culus a lo us 2013. D ojí pohled na římské dějiny, přeložila bohumila Moucho á. P aha: a is a/base . V ies jan de 1962: Al no disches e ymologisches Wö e buch. Leiden: b ill. Vond o á Ma ce la Vblaž ek Václ a 2001: slo anské a chaismy a dialek ismy oponymii Čech. hladká zdeňka ka lík Pe (hg.): Češ ina uni e zália a speci ika 3 (sbo ník kon e ence b ně, 22.24.11. 2000 /). b no: Masa yko a uni e zi a, Wi dme Paul 2005: de al indische 311–342. ṛk- ypus i he hi isch nakkī-: de indoge manische ins umen al a p syn ax i Mo phologie. Die kalba 45/12, 2005, zai nicholas 2012: The Re lexes o he 190–208. P o o-Indo-Eu opean La yngeals in Cel ic. (b ills s udies in indo-eu opean Languages and Linguis ics 7). Leiden bos on: b ill. dėkingumas šio į ašo a si ado su pagalba inansinės pa amos Česká g an o á agen u a (n . P40612/0655). 146 ha aLd bichLMeie , VácLaV bLaŽek ac a Linguis ica Li huanica LXXI elbė: apie ieno hid onimo iš akas san auka s aipsnio ikslas apibend in i s a bią is o inę in o maciją, susijusią su hid onimu Albisinius Elbe Labe su ki ais hid onimais, pada y ais su a pačia šaknimi, ap a i žodžių da ybos sunkumus i galiausiai į e in i į ai ius e imologus bandymus a siž elgian į seman inę ipologiją /. du sp endimai a odo p iim inesni nei ki i: bal oji e imologija, ku ią pasiūlė hansas k ahe, i lė ai ekan i e imologija, ku ią pi mas pasiūlė, be plačiau nei iš y ė Vol - gangas P. schmidas. Į eik a 2014 m. spalio 14 d. ha aLd bichLMeie Sächsische Akademie de Wissenscha en Da bo ie a Jena: E ymologinis Wö e buch des Al hochdeu schen Zwä zengasse 12, D-07743 Jena [email p o ec ed] Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g O ien alisches ins i u as, Semina as už Indoge manis iką i Allgemeine kalboswissenscha D-06099 Halle (Saale) [email p o ec ed] VÁCLAV BLAŽEK Ús a jazyko ědy a bal is iky, Filozo ická akul a Masa yko y Uni e si y A. No áka 1, CZ-60200B no [email p o ec ed]