Mato Slančiausko rankraštinis „Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903“

64 acta Linguistica Lithuanica LXXI janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. Mato sLanČiausko rankraŠtinis ŽODYNELIS = IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – the Manuscript dictionary of Matas slančiauskas rezumat În articol, pentru prima dată, comunității științifice îi este prezentat manuscrisul lui Matas Slančiauskas, Žodynelis = din enciclopedie. 1903, păstrat în secția de istorie a Muzeului „Aušra” din Šiauliai. Este discutată structura manuscrisului, precum și cuvintele împrumutate din diverse limbi (latină, greacă, germană, engleză, franceză, sanscrită). Transcrierea din 1910 a acestui manuscris, cu mențiunea „k. Barauske”, este comparată cu klopedijos. Materialul din 1903 1903 m. žodynėliu. išryškinami abiejų žodynėlių skirtumai. rankraštinio Žodynelio = iš encieste prezentat în anexele articolului. annotation articolul prezintă dicționarul-manuscris al lui Matas Slančiauskas The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 pentru public pentru prima dată. dicționarul este păstrat în departamentul de istorie al muzeului „Aušra” din Šiauliai. structura manuscrisului este atât discutată, cât și the loanwords from various languages (Latin, greek, german, english, french, sanskrit) are prezentată. transcrierea din 1910 a dicționarului, cu post-scriptumul adresat lui k. barauske, este comparată cu un dicționar din 1903. diferențele dintre cele două dicționare sunt evidențiate. materialul din manuscrisul Dicționarului = Din enciclopedie. 1903 este prezentat în anexele articolului. esMiniai ŽodŽiai: leksikografijos istorija, svetimžodžiai, personalijos, posakiai, žodynėlio perrašas. cuvinte-cheie: istoria lexicografiei, împrumuturi, personalia, expresii, o transcriere a dicționarului. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 65straipsniai / articles INTRODUCERE și în structura dicționarelor internaționale de cuvinte actuale, b) să se tautosakininkas norbertas Vėlius rinkinyje Šiaurės Lietuvos pasakos užsimena, kad Matas slančiauskas 1903 m. buvo sudaręs tarptautinių žodžių ir personalijų žodynėlį1. jį pavyko rasti Šiaulių „aušros“ muziejaus istorijos skyriuje. susiūto sąsiuvinio viršelyje užrašyta: „Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903. a b c d e f M.“2. Pirmame puslapyje yra, sakytume, pavadinimo papildymas – Šioks – toks žodynelis3. rankraščio šifras ŠaM gek 15819, rinkinio šifras ir inventorinis numeris i–r 1964. slančiausko rankraščių aplanke aptiktas ir vienas žodynėlio perrašas, pažymėtas 1910 m. data. Perrašo viršelyje nėra jokio pavadinimo, tik dešinėje pusėje, viršuje, parašyta pavardė: k. barauskis, o pirmame puslapyje – k. barauske5. Pirmame puslapyje pabraukti žodžiai „Šioks, toks žodynelis“, tikėtina, ir yra pavadinimas. Žodynėlio gale slančiausko įrašyta: „kopijuotas 1910 m.“. Perrašo šifras ŠaM gek 15814, rinkinio šifras ir inventorinis numeris i–r 1306. Šio straipsnio tikslas – plačiau aptarti slančiausko sudarytą rankraštinį 1903 m. svetimų žodžių ir personalijų žodynėlį ir palyginti jį su 1910 m perrašu7. tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: a) išanalizuoti ir aprašyti slančiausko rankraščio Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903 (toliau Žodynėlis arba Ž) struktūrą, pasižvalgant discute cuvintele străine în funcție de limbile din care au pătruns în glosar, c) să se descrie modalitățile de explicare a cuvintelor străine, d) să se compare glosarul din 1903 = din enciclopedie și transcrierea din 1910 Šioks, toks, reflectările din ambele žodynelis (toliau Perrašas arba P), e) aptarti vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės manuscrise. 1 „Pats 1903 m. sudarė nedidelį (28 p.) tarptautinių žodžių ir personalijų (žymiųjų pasaulio mokslininkų, rašytojų ir pan.) žodynėlį, kurį vėliau net kelis kartus perrašinėjo“ (Vėlius 1974: 27). 2 Pavadinime minimi 1903 m. yra Žodynėlio parengimo metai, nes ta pati data nurodoma ir Žodynėlio paskutiniame puslapyje. Pats pavadinimas Žodynelis = iš enciklopedijos gali ir nebūti pavadinimas, o nuoroda į kažkokį leidinį, iš kurio rinkta medžiaga (leksika). kokia tai galėtų būti enciklopedija (ar enciklopedijos), tebelieka autorės tolesnių tyrinėjimų tikslas. 3 galima būtų manyti, kad Šioks – toks žodynelis ir Šioks, toks žodynelis yra tikrasis ir Žodynėlio, ir jo Perrašo pavadinimas, nes tik jis įrašytas abiejuose rankraščių pirmuosiuose puslapiuose. 4 autorė dėl pernelyg didelės straipsnio apimties neaptaria galimų ekstralingvistinių duomenų, susijusių su Žodynėlio radimusi. 5 tikėtina, kad slančiauskas Žodynėlio perrašą bus padaręs tautosakos pateikėjui barauskiui, gyvenusiam bijeikių bambalynėje (dabar skaistgirio sen.), iš kurio 1901–1910 m. slančiauskas yra užrašęs tikėjimų, vrăji, superstiții etc. 6 autorė kol kas nekėlė tikslo išsiaiškinti, kaip šie abu (pavieniai) rankraščiai pateko į Šiaulių „aušros“ muziejų, nes ketina patyrinėti ir kitus šiame muziejuje saugomus slančiausko rankraščių aplankus ir atunci să se clarifice cum au ajuns toate acestea la muzeu. 7 kol kas pavyko rasti tik šį vieną perrašą, todėl tik jis vienas lyginamas su Žodynėliu. 66 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI dar vieno XX a. pradžios rankraščio ir jo perrašo paskelbimas turėtų būti aktualus tiriant ne tik kalbos istorijos, dialektologijos, bet ir leksikologijos, leksikografijos problemas. straipsnyje taikomi aprašomasis, gretinamasis, lyginamasis ir medžiagos struktūrinimo metodai. rankraŠČio ŽODYNELIS = DIN ENCICLOPEDIE. 1903 PREZENTARE GENERALĂ venimo datomis). pe fiecare pagină a glosarului sunt Žodynėlio struktūra. Žodžiai Žodynėlyje surašyti pagal abėcėlę. abėcėlės raidės iškeltos atskirai, pvz.: a., b., c. ir pan. neiškelta atskirai ir visai nepažymėta Š raidė. ji pateikta prie s. raidės po ilgesnio brūkšnio. iš viso žodynėlyje surašyti 422 svetimžodžiai iš įvairių kalbų: lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių, anglų, italų, ispanų, sanskrito8. kartu su žodžiais yra pateikta ir žodžių junginių, įvairių posakių, paminėtos kai kurios personalijos su nuorodomis (asmenybės darbo pobūdžiu, gyprezentate între 11 și 15 cuvinte cu explicații (cu cât explicația este mai lungă, cu atât mai puține cuvinte sunt înscrise pe pagină). După liniuță, pentru ca literele și lexicul prezentat să fie separate. kiekvienos raidės žodžių pavingiuojama (trumpai ar ilgiau) arba dedamas ilgesnis Cuvinte, grupuri de cuvinte, 8 „împrumutul este înțeles ca imitarea (reproducerea) unui model posakiai ir personalijos yra pabraukti. Po jų skliausteliuose trumpiniais ar visu žodžiu nurodoma kilmė, pvz.: (sanskritiškai), (itališkai), (gr.) ar (graik.), (lot.), (angl.) ir pan. kai žodžio kilmė kartojama, rašomas kablelis ir brūkšnys be skliaustelių: , –. kėlimui ir žodžių aiškinimui naudojamas lygybės (=) ženklas. trumpinys itt. atlieka dvejopą funkciją: žymi ir trumpinį (itališkai), ir trumpinį (ir taip toliau). 26 psl. pabaigoje pieštuku surašyti skaičiai 2 – 3 kažkieno kito ranka. 27 psl. po trijų žvaigždučių (*), išdėstytų trikampe figūra, išskirti sunumeruoti keturi žodžiai. numeracija ryškesnė nei tekstas. 28 psl. yra nurodyta data, vieta ir autorius (23, X. 1903 m. reibeniuose), kitoje eilutėje – „M. slančauskas“, o po to išvedžiotas tradicinis, tik slančiauskui būdingas, sukinys. Žodynėlio yra 28 (su įrišimu – 30) psl. Viršelio reverse matyti 19 vokiškų žodžių – siuvinio matavimo terminų. Prie kai kurių iš jų pieštuku parašyti sunkiai įžiūrimi skaičiai, pvz.: taille 27, Vorderlänge 204, brustfalten 1, achselbreite 54 ir pan.9. Pirmajame puslapyje yra parašyta: Šioks–toks lingvistic într-o altă limbă pe două niveluri: al formei exterioare și al conținutului semantic“ (Lanza 2009: 15), cf.: „il prestito consiste nella redėjimas, kuštejimas“ (1), egoizmas „saumylyste“ (7), humanista produzione di un elemento linquistico alloglotto nel dupline, aspetto del significante e del significato“ (gusmani 1987: 94). 9 slančiauskas buvo siuvėjas. Viršeliui jis panaudojo naudotą popierių, ant kurio buvo užsirašęs kažkokiam žmogui siūto drabužio matmenis. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 67straipsniai / articles žodynėlis. ir tik tuomet pateikiami a raidės svetimžodžiai, žodžių junginiai, posakiai ar personalijos. Žodynėlio plotis – 9,5 cm., o aukštis – 17,3 cm. Žodynėlio leksika. Lotyniški žodžiai. net 172 žodžiai iš jau minėtų 422 yra slančiausko paminėti suskliaustu žodžiu (lotyniškai) arba trumpiniu (lot.), o jei pateikiami keli lotyniški žodžiai, naudojamas brūkšnys ir kablelis (–,)10. straipsnio 1 priede surašyti 62 adaptuoti žodžiai ir 110 neadaptuotų lotyniškų žodžių, žodžių junginių ir posakių. adaptuotieji, pvz.: agitacija slančiausko aiškinamas kaip „ju- „žmoniškas, visaip mokytas, – akylas žmogus“ (11), oponentas „priešginys, užmetinetojis“ (15), risakių, utilizate pe scară largă în multe limbi ale lumii, de ex.: amicus Plato sed magis unității, relațiilor zika „ant laimes, žut but“ (21) ir pan., – yra vartojami lietuvių bk iki šiol. neadaptuotų žodžių, pvz.: ego „aš“ (6), gaudium „linksmybe, džiaugsmas“ (10), Licet „vale, leista“ (14), Pars „dalis“ (17), scientia „mokslas, Žinojimas“ (22), studio „mokslas, lavinimas“ (23), ultimus „paskutinis, pastaras“ (26), Vivat! „tegyvuoja!“ (27) pateikta apie 4011. daugiausia Žodynėlyje neadaptuotų žodžių junginių ir poreciproce, diferențierii după o anumită particularitate etc.); înaintea cuvântului istorinis trebuie amica veritas „brangus man Platonas, bet teisybe brangesne“ (2), errare humanum est „klysti yra žmoniu daigtas“ (7), nolens volens „noroms nenoroms“ (15), o tempora! o mores! „o laikai! o papročiai“ (15), P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), Volens nolens „norent nenorent“ (27) ir pan.12. svetimžodžiai yra įvairių gyvenimo situacijų įvardijimai (socialinės atskirties, repetat, se pune virgulă și liniuță (–,). cu astfel de cuvinte romėnų (romos) tautos realijos; raštijos, mokslo, meno terminai ir įvairūs pamokomieji posakiai. Graikiški žodžiai. aptariamame Žodynėlyje gausu svetimžodžių, prie kurių skliausteliuose pažymėta: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), o jeigu trumpinys minėtomis nuorodomis yra 69 (žr. 2 priedą). atkreiptinas dėmesys, kad posakių ar graikiškų žodžių junginių Žodynėlyje nėra pateikta. kaip neadaptuotus minėtume: kosmos „Žeme, pasaule, svietas“ (14), Panegirik „pagirenti kalba, raštas, arba eiles“ (16), Panoptikon „surinkimas daug daigtu vertu matimo“ (16), Polypkon „daug balsis“ (18), Pseudo „netikras, melagingas“ (20), zeus (= dzeus) „dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdytojus viso sutverimo; pas romenus garbintas po vardu jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Perunas išperejas dangu, Žeme itt.“ (28). 10 svetimžodžio kilmės nuorodos pateikiamos ir dabartiniuose žodynuose, plg.: Tarptautinių žodžių žodynas 2001: 6–7. 11 autorė straipsnyje nesprendžia klausimo, ar autentiškai perrašytas svetimžodis. 12 Plg.: Tarptautinių žodžių žodyne, išleistame 1985 m., autentiški posakiai pateikti atskirai – 522–527 psl. net 17 jų sutampa su slančiausko žodynėlyje pateiktais posakiais. 68 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Toate celelalte cuvinte sunt adaptate, cf.: epilogas „uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt.“ (7), gramatika „kalbamokslis“ (10), kosmopolitas „gyventojus laikas visą pasaulę už savo tevynę“ (14), Pseudonimas „parašas prasimanyto sav vardo – netikras“ (20), tyronas „baisus valdininkai – pikti pas senoves graikus“ (25). (27) și caracterul adaptat tai daugiausia mokslo, religijos, meno ir muzikos terminai. Primintina, kad daugiausia bk svetimžodžių dažniausiai yra atėję iš graikų ir lotynų arba abiejų kalbų žodžių sandūros, todėl ir slančiausko rankraštyje jų daugiausia13. Prancūziški žodžiai. Prie 26 Žodynėlyje surašytų žodžių ir posakių slančiauskas pažymėjo trumpinius: (franc.), (fran.), (fr.), (–,). straipsnio 4 priede yra neadaptuotų žodžių Pardon „mylestos atlaidimo, parprašau“ (17), Vis à vis „prieš, prieš priešeis“ „savas užsivedimas“ (5), Šarlatanas „šaldrokas, suvedžiotojis, apjieškotojus“ (24). Sunt prezentate și câteva grupuri de cuvinte și expresii, de ex. : Qui vive? „kas given? kas ten?“ (20), Qui vivra verra „kas bus gyvas pamatys“ (20). Prancūziški žodžiai – tai prekybos ir statybos terminai, žmogaus ypatybių įvardijimas ir vienas keiksmažodis14. Angliški, vokiški, itališki, ispaniški, sanskrito žodžiai. kitų kalbų 14 žodžių Žodynėlyje turi pažymas: (angl.) arba (ang.), (vok.) arba (vokiš.), (itališkai) arba (itt.) ir (sanskritiškai), (išpaniškai). iš 7, pažymėtų (angl.) arba (ang.), yra dvi personalijos (darvinas erazmas „mokįtas zoologas 1731–1802“ (5) ir darvinas karalius robertas „naturalista ir keliauninkas 1809–1882“ (5)), keli pavieniai žodžiai (draperis „rašt. 1811–1882“ (6), flaga „veliukas, papartis“ (9), snob „nepažystąs draugystes“ (23)) ir du posakiai (god – dam „lai manę dievs baudžia“ (10), tobe trumpinys ir posakis turi ar not to be „but ar nebut (Šekspiro iš hamleto)“ (25) (žr. 5 priedą). trimis vokiškais žodžiais nusakoma: cypelis „smailuma uolos į marę“ (5), feleris „apsigavimas, paklydimas“ (9), frei „veltu, dykai, valnas“ (9) (žr. 3 priedą). Žodžių junginio nuorodą apie kilmę iš italų kalbos: etc (et ceter) „ir teip toliaus“ (7), se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanas, orkanas „baisus vesulas“ nyta“ (22) (žr. 6 priedą). Prie vieno žodžio slančiauskas įrašė: (išpaniškai) – uraga- (26), o dar vienas turi nuorodą: (sanskritiškai) – trimurti „trijatis, trys dievystes: brahma, Višnu ir giva“ (25) (žr. 7 priedą). iš pavyzdžių matyti, kad atskiri svetimžodžiai yra adaptuoti, kiti ne, o žodžių junginiai ir posakiai pateikiami neadaptuoti. Cuvintele limbilor menționate denumesc obiecte de uz casnic și fenomene ale naturii, indică zeități, denumesc oameni de știință, prezintă abrevieri, citate din literatură. Oamenii de știință au observat că împrumuturile din limba germană în lim13 Žr.: Lke 1999: 641. 14 În limba lituaniană există internaționalisme din limba franceză. Vezi. : Lke 1999: 641. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 69straipsniai / articles boje esama tik apie 0,5 %15. tyrėjai linkę manyti, jog anglicizmai ne tiesiogiai atėjo iš anglų kalbos, o gauti per tarpininkes kalbas16. Pastebėta, kad lietuvių bk există internaționalisme și din limba spaniolă17. autobiografie „descrierea cursului Žodžiai be kilmės nuorodų. daugiausia Žodynėlyje žodžių be jokios nuorodos į kalbą. jų iš viso yra 116, ir ne tik žodžių, bet ir žodžių junginių, posakių (žr. 8 priedą). Vieni jų adaptuoti ir prie jų galėtume drąsiai rašyti trumpinį „lot.“, plg.: specialista „kas kokį mokslą geriausei išsilavines ir suprantąs.“ (23), Projektas „meginimas.“ (19), Patrijotas „tevynes myletojis.“ (17), filologas „mokslamylįs.“ (9), propriei vieți.” (3). celelalte – cuvinte neadaptate (din diverse limbi: latină, greacă, franceză, germană), de exemplu: aceront „lume subpământeană.” (1), centrum „punct mijlociu.” (5), novelle „povestire în proză.” (15), scurra „locuitor sărac al Romei.” (22). Expresiile și îmbinările de cuvinte sunt consemnate neadaptate, cf.: capite censi „cea mai săracă clasă de locuitori din Roma.” (5), Panem et (16), Per aspera ad astra „prin spini cirenses! „duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečiu laike nupuolimo žmoniškumo).“ către stele.” (17). sunt 95 de cuvinte, iar îmbinările de cuvinte și expresiile – 21. de ce Vyrauja socialinio, buitinio ir literatūrinio sluoksnio leksika. iš viso pavienių Slančiauskas nu a indicat nicio referință pentru acestea se poate doar presupune: poate acele cuvinte erau folosite și cunoscute mai frecvent, poate Slančiauskas pur și simplu uita să indice referința, poate termenii din muzică, teatru, psihologie, literatură, istorie, būta kokių kitų priežasčių nepažymėti žodžio kilmės. Šie svetimžodžiai – karo, termenii din pictură, părțile universului, fondatorii științei medicale, inventatorii și invențiile, diverse expresii. 1 Tabel. cuvinte străine cu originea indicată (neindicată) de Slančiauskas Latină greacă Franceză engleză Germană italiană spaniolă sanscrită origine neindicată a scriitorilor, poeților, călătorilor, filosofilor, naturaliștilor, 172 69 26 7 321 1 116 Personalijos. Žodynėlyje slančiausko yra paminėta 30 personalijų (žr. 9 priedą) – inventatorilor. antai įrašyti šie rytų ir vakarų pasaulio istorikai ir filosofai: aristoteles „filozofas graikų mokįtinis Platono „graikų filozofas 540-500. pr. kristu“ (20), Xanthus iš 384–322 pr. kristu“ (3), bruno giordoni „fil. 1550–1600. sudegintas romoje“ (4), herodotas „tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484–424 pr. kris.“ (10), konfucas, kong=fu=tse „tai filozofas kynu 551–479. pr. kristu“ (13), Pytagoras Lidijos „garsus istorikas graimiškas 70–19 m. pr. kristu“ (27). slančiausko Žodynėlyje 15 Plačiau žr.: sabaliauskas 1990: 259. 16 Žr.: Lke 1999: 214. 17 Žr. Lke 1999: 641. 70 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI kų gyveno V. ir Vi. šimtmetij pr. kristu“ (27). nuosekliausiai apibūdinamas sokrates „žinomiausis graikų filozofas gimes 470 m. pr. kristu, 69 metu budams valdžiai apskustas už bedievystę ir demoralizavimą jaunumenies par poeta Militozą, kalbetojį Likoną ir garborių agitozą nuodais apduotas numire. sokrates, yra tvereju moksliškos dialekcijos ir mokslingos jos metodos“ (23). iš rašytojų, poetų ir raštininkų paminėti: dante alighieri „poet. 1265–1321“ (5), draperis „rašt. 1811–1882“ (6), gibbons „raštininkas anglu 1737–1794“ (10), homeras „graiku didis poeta iX. amž. pr. kristų“ (11), rousseau (Žan Žak ruso) „literaturas, filozofas 1712–1778“ (21), shakespeare „(Šekspiras Vilis) 1564–1616“ (22), tindalius „raštininkas anglik. 1657–1738“ (25), Volney „francuzu rašejis 1757–1820“ (27), Voltaire „francuzu raš. 1694–1778“ (27), Vergilius „raštinink. gim 1470 m.“ (27), Virgilius (Maro Publius) „poeta rominimi šie keliautojai ir gamtininkai: darvinas erazmas „mokįtas zoologas 1731–1802“ (5), darvinas karalius robertas „naturalista ir keliauninkas 1809–1882“ (5), humboldtas frid. henr. alek. (11), Pytheas (Putejus) iš Massylijos „pradžioj iii. šimtmečio pr. kristu. jis „keliauninkas ir gamtininkas 1769–1859“ (11), huxley „zoologas ang. gim. 1825“ apvažiafilosofai 5graikų, kinų, romėnų išradėjai 2 amerikos vo europą, jo raštai ir Lietuva siekias“ (20). slančiauskas surašė žymiausius tyrėjus ir išradėjus: galilejus, galileo „fizikas 1564 – m 1642. jis pirmasis suprato krutejimą pasaules. jo žodžiai „è pursi muove = o bet gi jį kruta“ (9), gutenbergis jonas „išradejis knygu spaustuves 1397–1468“ (10), hippokrates „tevas medicinos visų laikų 460–364 prieš kristų“ (11). Į Žodynėlį įtraukti ir mokslininkai teologai: husas arba gusas jons „1369–1415. sudegįtas „šventoje inkvizicijoje“ (11), straussas dovidas fridr. „teologas, jis apraše „gyv. jezaus“ 1804–1874“ (23). iš pateiktų personalijų matyti, kad slančiauskui svarbiau rašytojai, filosofai, keliautojai, o tik tada – išradėjai ir religijos puoselėtojai (žr. 2 lentelę). 2 LenteLė. Personalijos pagal veiklos sritis ir šalis Personalijos skaičius Priklausymas šaliai raštininkai, rašytojai, poetai 11 graikų, anglų, prancūzų, romėnų gamtininkai, keliautojai 3be nuorodos zoologai 2 anglų istorikai 2 graikų teologai 2 be nuorodos fizikas 1be nuorodos Medicinos mokslo pradininkas 1be nuorodos be įvardijimo 1be nuorodos Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 71straipsniai / articles Posakiai. Žodynėlyje posakių yra net 64 (žr. 10 priedą). Vyrauja lotyniški posakiai, po vieną yra itališką ir anglišką, pvz.: tobe ar not to be „(išt. : tu bi or not anno tu bi), but ar nebut (Šekspiro iš hamleto)“ (25), se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanyta“ (22). Posakiai nevienodos sudėties, t. y. nuo dviejų žodžių, iki ilgesnio sakinio, plg.: sapienti satis „gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam žodžio pakanka“ (22), Vita brevis, ars langa „gyvenimas trumpas, trusas ilgas“ (27), tempora mutantur, et nos mutamus in illis „laikai parsimaino ir mes su jeis“ (25). Prie posakių skirtini ir du trumpiniai, pvz.: a. a. u. c. ab urbe con∂ita „Metuose po sustatimo miesto (romo)“ (1), P. u. c. = post urbem conditam „po uždejimo miesto (romo). 753 î.Hr. – de la acea dată, a ales citate, romenai skaite metus“ (20). kaip posakius slančiauskas išskyrė horacijaus ir Šeksproverbe prin care sunt exprimate atitudini față de aservire, patrie, structura papročių ir gyvenimo kaitą, patirties perdavimą kitiems, plg. posakį: Verba volent, scripta manent „žodis nulekia, raštas pasiliekta“ (26). Žodžių junginiai. Prie žodžių junginių priskirtini Žodynėlyje surašyti 27 dviejų žodžių junginiai arba santrumpos (žr. 11 priedą). slančiauskas du iš jų pateikia adaptuotus, pvz.: absoliutiška monarchija „neaprubežiuota valdžia monarcho“ (1), ariškos kalbos „indo europiškos kalbos“ (2). Visi kiti yra surašyti originalo kalba, plg.: nefasti dies „nelaimes dienos“ (15), Poste restante „ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti“ (18), sua sponta „gera valia“ (24). Prie žodžių junginių priskirtinos ir keturios santrumpos, tokios kaip: P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), u. c. (urbis conditos lot.) „data: nuo uždejimo miesto (romo)“ (25), u. i. (ut infra) „kaip žemiaus.“ (26), u. s. (ut supra) „kaip augšcaus“ (26). Posakiais atspindimas žmogaus gyvenamos ir kalbamos aplinkos papildymas. explicării cuvintelor. merită discutată separat explicarea cuvintelor prezentate în Glosar, căreia Slančiauskas, după cum vedem din exemplele prezentate anterior, i-a daug dėmesio, kad besimokančiam ar bevartojančiam vienas ar kitas žodis būtų aiškus (žodžių aiškinimo būdai atspindėti 3 lentelėje). svetimžodžiai paprastai aiškinami vienu žodžiu, plg.: anonimas, bevardis. (2), errata –, klaida. (7), Pars (lot.), dalis. (17), sui generis –, savotiškas (24)18. toks aiškinimas nėra dažnas. slančiauskas mėgsta išsamesnį, sinoniminį aiškinimo būdą, plg.: apage, atsitrauk, eik sav. (2), Licet (lot.), vale, leista. (14), Qui vive? (fr.), kas given? kas ten? (20), Vulgo (lot.), visatis, drauge. (27). dažniausiai aiškinimai būna išsamesni: ne tik sinonimais, bet ir žodžių junginiais, plg.: data arba datum, užžymejimas die=nos, menesio ir metų. (5), improvizacija, dainavimas arba giedojimas iš galvos beprisitaisima. (12), 18 skolinio reikšmė gali būti visiškai ar iš dalies išlaikoma arba kintanti, t. y.: siaurinama, plečiama, visiškai nutolinama nuo originalo. Plačiau žr. Lanza 2009: 74–80. 72 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Psychologija (gr.), dalis filozofijos, patyrimas ape dušę. (20), Vacat (lot.), trukst, acordat un spațiu liber neocupat. (26). în explicații nu se evită nici exprimarea propriilor opinii, de exemplu. : Pangermanism (gr.), unirea tuturor ramurilor kada bus?) (16). slančiausko mėgstama svetimžodį paaiškinti ir nusakomuoju būdu, pvz.: autoritetas, pripažinimas sav augšto mokslo. (3), fonografas, išradimas edisono del suturejimo balso skambejimo itt. (9), kosmopolitas –, gyventojus laikas visą pasaulę už savo tevynę. (14), teka (lot.), tarba del poperiu ir knygu (25). Prie personalijų slančiauskas pateikia daugiau informacijos: laiką, profesiją, asmepopoarelor germane (– Panlituanism! evaluarea nobilimii, indicând uneori și legăturile fizikas 1564 – 1642. jis pirmasis suprato krutejimą pasaules. jo žodžiai „è pursi muove=o bet gi jį kruta“. (9), Pytheas (Putejus) iš Massylijos pradžioj iii. šimtmečio pr. kristu. jis apvažiavo europą, jo raštai ir Lietuva siekias. (20), zeus (=dzeus, dievas) (gr.), dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdy=tojus viso sutverimo; pas romenus garbintas po vardu jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Pecu Lituania, cf.: galilejus, galileo, runas išperejas dangu, Že=me itt. (28). Slančiauskas, žodžių junginius ir posakius, vengia plataus aiškinimo, stengiasi tiksliai atspindėti prasmę, tik ten, kur ji gali būti nesuprantama, aiškinimas būna kiek platesnis, pvz.: Per aspera ad astra, par erškečius pas žvaizdes. (17), P. u. c. = post urbem conditam, Po už=dejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaexplicând cuvinte din limbile străine, ite metus. (20); si vis pacem parabellum –, dacă vrei pa=ce, pregătește-te de luptă (mušį). (23) (žr. 3 lentelę). 3 LenteLė. svetimžodžių aiškinimo būdai aiškinimas vienu žodžiu aiškinimas sinonimu (-ais) aiškinimas nusakomuoju sakiniu aiškinimas paminint profesiją, datą ir pan. Mišrus aiškinimas (vienu žodžiu ir sakiniu, žodžiu, sinonimu ir papildomu sakiniu ir pan.) 72 119 196 26 9 Žodžių ir posakių aiškinimas pateikiamas po trumpinių ir kablelio arba tik kablelio, kuris beveik nuosekliai rašomas visur, išskyrus 2, 6, 9, 10, 15 psl., kur po trumpinio kablelio nėra, ir 27 psl., kur kablelio nėra po žodžio. Lygybės ženklą = slančiauskas vartoja dviem atvejais: kaip žodžio perkėlimo (pvz.: vargin=giause (5), ami=ca (2), apšvies=ta (12), pa=skirta (21) și ca semn al parantezelor explicării cuvântului, de exemplu: sveiks! (=sănătos viu) (26), zeus (=zeus, zeu) (28). jokio perkėlimo žymėjimo nėra 10, 14, 15, 17 psl. prie žodžių: pirmiau (į kitą eilutę (eliminat) sis, nesupu (eliminat) ves, tamsu (eliminat) nas, už (eliminat) auginima. Žodynėlyje yra žodžių, kurių ne visos raidės sujungtos, t. y. tarp raidžių yra tarpelių, pvz.: Problema tas (19), Pro paganda (19). yra taisymų (21), nubrauktų žodžių Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 79straipsniai / articles trumpinamas priesagų -(i)ūnas, -ūras, -ūra ilgasis balsis, pvz.: gyvunas, gyvunai (Ž 4, 16; P 3, 14), tamsunas (Ž 4, 15; P 3, 13), atskalunas (Ž 12, P 10), karikatura (Ž 12, P 10), literaturas (Ž 21, P 17), į figura (Ž 14, P 12), galiuno (Ž 25, P 21). Ū, ų se scurtează în terminațiile accentuate și neaccentuate ale numelor, în special la singular. g. l. și dgs. v. l. precum și k. l., de exemplu: baisus valdininkai (Ž 25, P 21), kristu (Ž 3, 13, 18, 20, 23, 27; P 16, 19, 23 ), ligu (Ž 4 ), knygu (Ž 4, 10, 14, 25), miesčionu (Ž 4), turčiu (P 3), gyventoju (Ž 5, P 4), žmoniu (Ž 6, 7, 8, 15, 18, 19, 25, 28), poematu, pasaku (Ž 7), užsivedimu (Ž 7), menciu (Ž 10, P 9), anglu (Ž 10, P 9), aigiptenu (Ž 10, P 9), visu (Ž 16; P 9, 13), graiku (Ž 11, 13; P 9), juoku (Ž 12, P 10), valdininku (Ž 13, P 11), padavimu (Ž 14), dievu (Ž 15, 28), vardu (Ž 15), rankraščiu, ju (Ž 16), senu (Ž 16, P 13), žaislu (Ž 16), žaisliu (P 13), romiečiu (Ž 16), tautu skilčiu (Ž 16, P 13), vertu (Ž 16, P 14), daliu (Ž 16, P 14), pasiuntiniu (Ž 17, P 14), deputatu (Ž 17, P 14), namu (Ž 17, P 14), kokiu žiniu (Ž 19), ro- (P 5, 6, 7, 15, 21, ), pasakų (P 6), užsivedimų (P 6), buvį (P 7), graikų (Ž 10), visų laikų menu (Ž 22, P 18), metu (Ž 23, P 19), dvasišku uredysčiu (Ž 24), poperiu (Ž 25), francuzu (Ž 27, P 23), šikšnosparniu (Ž 27, P 23). kur kas dažnesnės ilgosios galūnės žymimos Perraše, plg.: kristų (P 2), ligų (P 3), knygų (P 3, 9), žmonių (Ž 10), knygų (P 12), padavimų (P 12), dievų (P 13), vardų (P 13), poperių ir knygų (P 20), dievų ir žmonių (P 23), laikų (P 9), turčių (Ž 4), miesčionų (P 3), vokiškų (Ž 16, P 13), rankraščių, jų (P 13), romiečių (P 13), kokių žinių (P 16), dvasiškų uredysčių (P 19), laikų (P 9). A persoanei a III-a a modului condițional al verbului și formele verbului (participiul) la singular, terminațiile v. l. se scurtează de asemenea, cf.: ateitu (Ž 18, P 15), gimes (Ž 6), prabeges (Ž 7, P 6), buves (Ž 8, P 7), išsigimes (Ž 9, P 8), apsigimes (Ž 12, P 10), išnešiojas ir parduodas (Ž 13, P 11), laikas (Ž 14), skaitas (Ž 14, P 12), nesupuves (Ž 14, P 12), pasivelines (Ž 19, P 15), abiejojas (P 18), gimes (Ž lavines (Ž 23, P 19), išperejas (Ž 28, P 23). nuoseklumo čia nėra, nes kai kur 23, P 19), se scriu literele išsinosinės, cf.: sergąs (Ž 16, P 13). laikąs (P 12), ilgasis balsis ų taip pat įvairuoja: Žodynėlyje jis trumpinamas (apskustas (Ž 23)), abiejojąs (Ž 22). iar în Perraše se păstrează (apskūstas (P 19)). Šiauliškiams būdinga l kietinimas prieš e, ei, ė, ę tipo balsius atsispindi ir ranîn formele de la margine, cf.: nelaista (Ž 15), atlaidimo (Ž 17), mysla (Ž 19, 21; P 15, 17), nulaidimas (Ž 21), atlaidimu (Ž 22, P 18), dar neleista (P 13), atleidimo (P 14), nuleidimas (P 17). Se observă și un alt fenomen – muierea lui l (meliodija (Ž, P 2), žaisliu (P 13)). în manuscrise se observă scrierea lui j epentetic înainte de ie, de exemplu: jieškinys (Ž 15, P 13), apjieškotojus (Ž 24), apjieškotojis (P 20), patrijotyzmas (Ž 24, P 20), labjausei (Ž 5, P 4). cel mai frecvent sunt folosite formele prescurtate ale infinitivelor, de exemplu: skaityt (Ž 2, 4, 10; P 1, 3, 9), rašyt (Ž 2, 10; P 1, 9), parskaityt (Ž 16), dar parskaityti (P 13). 80 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Morfologinės ypatybės. rankraščiuose aptinkamos nesutrumpėjusios tarminės prieveiksmių formos, pvz.: geriaus (Ž 15, P 13), žemiaus (Ž 26, P 21), augs čiaus (Ž 26, P 22), niekuom (Ž 3, P 2), teip toliaus (Ž 7), bet Perraše teip to liau (P 6)24. atât în Žodynėlis, cât și în Perraše se reflectă alternanța temelor (Ž 3), rašytojis (P 2), valnas (Ž 9), valnus (P 8), išradejis (Ž 10, P 9), gyventojus (Ž 14, 22; P 18), gyventojis (P 12), užmetinetojis (Ž 15, P 13), poperis (Ž 17, P 14), myletojis (Ž 17, P 14), žmonys (Ž 19, P 16), lengvi (Ž 23, P 18), suvedžiotojis (Ž 24, P 19), apjieškotojus (Ž 24), apjieškotojis (P 20), valdytojus (Ž 28), valdytojis (P 23). aukščiausiojo laipsnio vardažodžių formos nuosekliai turi priesubstantivale, cf.: formele de superlativ ale adjectivelor, de exemplu: pirmiausis (Ž 10, P 9), žinomiausis (Ž 23, P 20), aukščiausis (Ž 28, P 23). În sursele cercetate se reflectă nu numai alternanța temelor, ci și alternanța genurilor substantivelor: miesto romo („roma, romas” Ž, P 1), deviza („deviza, devizas” Ž 7, P 6), pasaules, pasaule, pasaulę („pasaulė, pasaulis” Ž 9 14; P 8), poeta Ž 11, 27; P 9, 23), jurista („jurista, juristas“ Ž 12, P 10), luoma („luoma, luomas“ („poeta, poetas” Ž 23, P 19), spekais, „spėkas, jėga” (Ž 26, P 21), spekomis „spėka, P 21), smailuma (Ž 5), smailumas (P 4), klasa („klasė“ Ž 5, P 4). jėga” (Ž 26, în manuscrise se observă și alternanța temelor verbelor sau a adverbelor, de exemplu: tures „turiasi, turisi” (Ž 15, P 13), tyle „tylia, tyli” (Ž 20, P 16), prigule „prigulia, priguli” (Ž 24, P 19), norent nenorent „noriant nenoriant, (Ž 27, P 23). norint nenorint” a fost întâlnită și o formă verbală atematică (pasiliekta (Ž 26, P 22)). există forme arhaice ale substantivului: žvaizdes (Ž 17, P 15), daugiesa „viešpatavimas” (Ž 18, P 15). este folosit în mod consecvent prefixul (și prepoziția) par, în loc de per, de P 10), parstatimas (Ž 12, P 10), parlužis (Ž 12, P 10), parskaityt (Ž 16), parskaityti (P 13), parprašau (Ž 17, P 14), parvarta (Ž 21, P 17), parvertimas (Ž 21, P 17), exemplu: par (Ž 11, parsimaino (Ž 25, P 20), pargalejau (Ž 26, P 22), partrauka (Ž 17, P 14). dintre celelalte forme dialectale pot fi menționate: suerzdinimas (Ž 13), žengsniu (Ž 17, P 14), troba (Ž 17, P 14), teip (Ž 18, 19, 20, 22, 24; P 15, 16, 18, 20, ), bele kokio (Ž 19), belekokio (P 16), kietai=tvirtai (Ž 21), kietai, tvirtai (P 17), tikras, gruntaunas (Ž 21, P 17), tarba (Ž 25, P 20) ir pan. suersdinimas (P 11), în manuscrise au fost întâlnite și cazuri de șlekiavimas, de (P 6), sąrysis (Ž 9) P zmonijos 8), aprasas (Ž 11, P 10), grazus (Ž 18, P 15), išpaniškai (Ž 26, P 22), augsčiaus (Ž 26, P 22), bet užbaigimas (P 6), aprašymas (Ž 7), sąryšis (P 7), Žmonijos (Ž 9). 24 Plačiau žr.: jŠPt 2001. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 81straipsniai / articles Pavieniai žodžiai augštas, daigtas rašomi su g, pvz.: augšto (Ž 3, P 2), daigtus (Ž 5, P 4), daigtas (Ž 7, P 6), augštumo (Ž 11, P 9), daigtu (Ž 16), daigtų (P 14), bet žodžio formų vienog (Ž 7) ir vienok (P 6) rašymas įvairuoja. Įvairuoja ir Žodynėlio bei Perrašo taisymai, pvz.: apaštolas (Ž 18), apostolas (P 15), kas nauja (Ž 20), kas naujo (P 16). Žodžių daryba. dūriniai Žodynėlyje ir Perraše sudaromi be jungiamojo balsio, plg.: šešpedes eiles (Ž 10, P 9), dauggalvis (Ž 18, P 15), daugbalsis (Ž 18, P 15), saukalbis (Ž 6, P 5), saumylyste (Ž 5), savmylyste (P 5). Pastebėta ir kitokių nei dabartinėje bk priesagų vedinių, pvz.: gudryste „gudruexemplu: uzbaigimas (Ž 7), aprasymas mas“ (Ž 16, P 14), keliauninkas „keliautojas” (Ž 11, P 10), vargužis „vargeta, varguolis” (Ž 17, P 14), savimylis „savimy­la” (Ž 6), savimeilis (P 5). Lexicul. în manuscrise se observă procesul de creare a kursas, saukalbis. (Ž 6, P 5), egoizmas (lot.), saumylyste (Ž 5), savmylyste (P 5), neologismelor, de exemplu: dyslaikmetas „laikmetis” (P 6, 15), fantazija (grec.), (Ž 8), netišas (P 7), mokslamylįs (Ž 9), mokslą mylys (P 8), regratis „matymas“ (Ž 11, P 10), apsakas „pasakojimas“ (Ž 11, P 10), įturio, įturys „turinio“ (Ž 11, 25; P 10, 20, ), išjuoka „ironija“ (Ž 12, P 10), teisdarysteje „juristas, juristikoje“ (Ž 12, P 10), žodžiu „išmaina“ aiškinama notacija (Ž 15, P 13), „priešginys“ aiškinamas oponentas (Ž 15, P 13), „atskyrius“ aiškinamas Paragrafas (Ž 16, P 14), „priešrašas“ aiškinama Polemika (Ž 18, P 15), „išgaištis“ aiškinamas rezultatas (Ž 21, P 17), rašikas „kas rašo, raštininkas“ (Ž 22, P 18), „rukštadaris“ aiškinamas tlenas (Ž 25, P 20), rašejis „rašytojas“ (Ž 27, P 23), romiškas „romos, romėnų“ (Ž 27, P 23), „grybelytes, ligu sekla“ aiškinamos bacterium (P 4), bacterijos (Ž 3). esama ir sunkiai paaiškinamų žodžių, pvz.: „prydelis“ aiškinamas Paragramas (Ž 16, P 14). Sintaksinės ypatybės. rankraščiuose pastebėta šiauliškių patarmei būdinga vaidintuve. (Ž 8, P 7), netikšas exprimarea modului optativ prin forma lai și forma verbului la timpul prezent, de exemplu: lai mane dievs baudžia (Ž 10, P 9). Pasitaiko junginių su prielinksniu ant ir k. l., populiarių iki dabar joniškio în graiuri, de exemplu: žodynas ant daug kalbų (Ž 16, P 14), ant laimes (Ž 21, P 17), ant sveikatos (Ž 23, P 18). Laiko ribai nusakyti vartojama prielinksnio lig ir k. l. konstrukcija, pvz.: lig paskirtai dienai (Ž, P 1). Vyrauja konstrukcijos su prielinksniu par su g. l., pvz.: par erškečius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), par poeta Militozą (Ž 23, P 19). Prielinksnio pas su g. l. vartojimas taip pat skiriasi nuo įprastinio bk, pvz.: par erškečius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), pas romenus garbintas po vardu jovimo (Ž 28, P 23). tarminis ir prielinksnio po su įn. l. vartojimas, pvz.: pasidavimas po bauda (Ž 24, P 19), venerat de romani sub numele de Jovim (Ž 28, P 23). 82 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI IŠVaDOS rankraštiniai slančiausko žodynėliai – Žodynelis = iš enciklopedijos 1903 m. ir jo perrašas Šioks, toks žodynelis 1910 m. – priskirtini svetimžodžių leksikografinei istorijai Lietuvoje, t. y. tarptautinių žodžių žodynų leksikografinei istorijai. În glosar = 422 de cuvinte prezentate din enciclopedia din 1903. În transcrierea Šioks, toks žodynelis din 1910 sunt cu cinci cuvinte (îmbinări de cuvinte) mai Žodynėlyje. Prie 172 yra nuoroda, kad tai lotynų kalbos, prie 69 – graikų, prie puține (417) decât în 1903. 26 – cuvinte franceze, iar 14 – cuvinte din limbile engleză, germană, italiană, spaniolă, sanscrită. 116 žodžių yra be kilmės nuorodų. Žodynėlyje pateikta 30 personalijų, 64 posakiai ir 27 žodžių junginiai ir trumpiniai. slančiausko Žodynelio = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašo Šioks, toks žodynelis 1910 m. sandara panaši į dabartinių tarptautinių žodžių žodynų: leksika pateikiama abėcėlės tvarka, išskiriami žodžiai paaiškinami įvairiais būdais (vienu žodžiu, sinonimais, žodžių junginiu, išsamesniu aiškinimu, sąsajomis į lietuviškas asociacijos), prie daugelio iš jų yra nuorodos į žodžių kilmę (santrumpos lot., gr., angl., itt., vok. ir pan.). rankraščiuose pateikiami ir įvairių mokslo sričių žymesni tyrėjai (filosofai, literatai (prozininkai ir poetai), istorikai, teologai, keliautojai, išradėjai ir pan.). esama plačiai tautose vartojamų žodžių trumpinių, žodžių junginių ir literatūrinių posakių. rankraščiuose išlaikytos vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei būdingos ypatybės: nekeičiami an, am, en, em; priebalsio l kietinimas (prieš e, ę, ė, ei) ir minkštinimas, scurtarea sfârșitului unui cuvânt neaccentuat; adăugarea consoanei j înainte de e, ie etc. ; diverse aspecte morfologice (sufixe ale numelor, verbe džio formos, nesutrumpėjusios prieveiksmių formos ir pan.) ir vienas kitas sintaksės dalykas (ypač prielinksninių konstrukcijų vartojimo). Pastebėtina, kad 1910 m. Perraše daugėja žodžių, užrašytų jau ne fonetine ar pusiau fonetine, o morfologine rašyba. slančiausko Žodynelis = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašas Šioks, toks žodynelis 1910 m. rodo, kad buvo susidariusios sąlygos rastis svetimų žodžių žodynėliui. turbūt mokymosi tikslais ir buvo perrašinėjamas 1903 m. Žodynėlis (autorė mano, kad tokių perrašų gali būti ir daugiau). Šie rankraščiai atskleidžia būtinybę sistemiškai tvarkyti svetimžodžius ir rastis Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėliui, 1907 m. sudarytam jurgio Šlapelio. taigi ankstyvąjį svetimžodžių leksikografijos istorijos laikotarpį galėtume paankstinti net ketveriais metais ir minėti ne nuo Šlapelio žodynėlio, bet nuo 1903 m. (iki 1936 m.). Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 83 articole / articles Anexe 1 Priedas. svetimžodžiai (žodžių junginiai ir posakiai) su nuoroda (lot.) arba (–,), arba (lotyniškai) tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas a. a..u. c. anno ab urbe con∂ita Metuose po sustatimo miesto (romo) absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho atematiceaccuratio plângere axiome demonstrație certă, adevăr ad exemplum pavaizdan ad feliciora tempera ant geresnių laikų ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo ad diem dictum lig paskirtai dienai agitacija judėjimas, kuštejimas denacionalisacija renunțare la naționalitate fabula poveste absurdă facet om amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybe brangesne arija meliodija tikros operos, giesme, daina concordija res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur santaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausei nupuola amuzant denuncijantas šnipas, šnipukas ego aš egoista savimylis egoizmas saumylyste elementas gaivalas eo ipso tiktai, del to ergo teipog, vienog errare humanum est klysti yra žmoniu daigtas errata klaida est modus in rebus yra gabumas ant visko ex buves, kartunta, kadaten senei ex abrupto beprisitaisimo, išnejučių, netiketai ex capite iš galvos; nuo pradžios extra greitai, labai, skyrium fachas užsiēmimas, amatas 84 acta Linguistica Lithuanica LXXI finis sfârșit, capăt janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė forma formă, înfățișare frater frate gaudium tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas faktas tikra tiesa, butis fanatikas veidmainis fecit padare, pabaige federacja susivienijimas, sąrysis kraštų veselie, bucurie gratis gratis, pe degeaba homo om honoras renume bun, cinste humanista uman, învățat în toate felurile, – om ager humorista povestire sau descriere a ceva cu conținut vesel įturio in vino veritas în vin este adevărul. ironia batjocură, rușinare jus dreptate comunia unitate, reunire konflagracija ardere konfuzija amestecare, iritare kongresas întrunire, adunare de funcționari kontrefakcija cărți falsificate kontuzija comoție a corpului korektas corectarea greșelilor în tiparul cărților klamantes šauksmas, balsas kolekcija surinkimas kompletas pilnas surinkimas konfliktas ginčas Licet vale, este permis Maksimum, – minimum cât mai mult, – cât mai puțin nec locus ubi troja fuit ne žymes, kur troja buvo. – kas puole tas a dispărut. nec plus ultra niekas ant to nefas neadevăr, nefasti dies nelaimes dienos neorânduială nequam nimeni, nimic Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 85straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas nolens volens noroms nenoroms nomenklatura listă de nume notacija schimb nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas non licet nelaista non plus ultra nieks geriaus nosce te ipsum žinok pats sav nota žyme, užžymejimas obskurantas dușman al iluminismului, obscurantist opinija zvon printre oameni. oponent potrivnic, contestatar. originalas prima creație Paciēntas bolnavul care va avea ceva de la vreun farmacist o tempora! o mores! o laikai! o papročiai Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Parte, partidă Patrie, țară natală Pauper: sărman, năpăstuit Perpetuum mobile amžinas judejimas Persona: individ, persoană Plan: ridicare; indicație că probabil trebuie prelucrat astfel terenul plantat, câmpul și însămânțat sau plantat Popular: omenesc Proclamație: apel către toți oamenii Proletariat: Post festum po šventes, po visam, kas pasivelines Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves oameni fără avere, fără adăpost, săraci Publicație: anunț, relatare; este suficient cuvântul scientia: știință, Pro memorija del atminties Proza kaip kalbama, teip ir rašoma P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto cunoaștere scriptor; scriptum: scriitor; scriere sessija: Quantum satis lig soties Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau racija tikra priežastis, tikrybe, paskirta dalis, maistas radikalas kietai=tvirtai turįs pre savo pasiēmimo 86 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas redde quod debes atiduok kam kaltas referencija pavedimas, rekomodavimas reformacija parvarta religijos recreacija atsigaivinimas, atilsis nuo užsiēmimo respice finem žiurek galo risum tenentis amici nesijuokite draugai. (iš poezijos horacijaus) rizika ant laimes, žut but salva venia su atlaidimu sapieti satis gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam ședință, conversație socius: prieten, asociat status: stare, poziție semper idem vistas pats sic! teip! – kritikose pasidyvyjimas sic fata tulere teip likimas norejo sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo si deis placet jai dievai leis si fibula vera jei tai teisybe signum žyme simplex paprastas, tiesus simplex servus dei žmogus prastas, neapšviestas similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo sit saluti ant sveikatos sit tibi terra levis tegul tau žeme bus lengvi si vis pacem parabellum jei nori ramybes, taisykis į kova (mušį) socius amaris draugas meiles socius doloris bendras skausmų studio mokslas, lavinimas sua sponta gera valia sub divo po tyru dangum subijekcija vargai, klapatai Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 87straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas submisije pasidavimas po bauda subscriere: semnare, asociere, contribuție suplimentară vărsată pentru sui generis savotiškas suum cuique atiduok kam kas prigule tace! cit! tylek! taliter – quoliter kaip – teip tantum – quantum tiek – kiek tarde venientibus ossa kas pasivelino, tas savę skriaudžia hârtii și cărți textas: alcătuirea sau conținutul integral al unui cântec, al unui imn tempora mutantur, et nos mutamus in illis: vremurile se schimbă, ar kito rašto iar noi ne schimbăm odată cu ele tendencija siekis, mieris tlenas rukštadaris – oras – elementas tolerancije kantrybe, iškentejimas tradicije padavimai traktatas moksliškas suredimas Žmoniu ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevyne u. c. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (romo) ultimus paskutinis, pastaras ultra sukta, iš tos puses unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) unitis viribus suvienitomis spekomis u. s. (ut supra) kaip augšcaus usque ad finem ligi galo Vacat lipsește, loc liber neocupat dialog, Vai! necaz Vae victis! beda pavergtiems Vale! sveiks! (=sveiks gyvs) Vel arba, ar Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasiliekta Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbut daturetas Veritabilis teisingas 88 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas Vide žiurek Vidi mačiau Vita brevis, ars langa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent Vulgo în mod obișnuit, în comun Să trăiască! să trăiască! 2 Priedas. svetimžodžiai su nuorodomis: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), (–,) tarptautiniai žodžiai (iš graikų kalbos) aiškinimas asceta tikrai dievobaimingas bibliopolis knygininkas vorbire între mai multe persoane epopee, epos entuziazmas užsidegimas, užkaitimas epigrafas užrašas, deviza epilogas uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt. epizoda užsilaidimas kalboje, poemate – raštuose epoka laiko metas prabeges istoriškai atsitikimuose poemă grandioasă etimologie știință despre era laikmečio rokunda eteris oras, melynuojas dangus etnologija mokslas ape žmoniu buvi etika mokslas ir filozofija žmoniškumo explicarea originii cuvintelor fantazija vaidintuve fizika mokslas prigimtij geografija mokslas ir aprašymas žemes geologija mokslas ape kiautą žemes geonomija mokslas ape menciu žemes gramatikai pirmi mokįtojai skaityt ir rašyt gramatika kalbamokslis heksametras šešpedes eiles poezijoj hieroglifai senoves aigiptenu raštai žymeniu ir paveikslais hyppokryta apgavikas Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 95straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai aiškinimas Proiect încercare Propagandă răspândirea unor informații Prostituție Pro publico bono del publikos gero dedicarea desfrânării pentru profit – desfrânare Privatiškas naminis, ne valdžios, ne publikos P. u. c. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus Quid novi? kas nauja girdetis? Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare Quod capita tot sensus kas galva tai protas Cât timp, în sfârșit, vei abuza știința noastră? de răbdarea noastră? cât timp va ține astfel? reducere, scădere a prețului mărfii, secția de cumpărături, băuturi spirtoase dulci, real, adevărat, fundament, idee, ilustrat, revoluție, răsturnare, ritm, versuri, tactic, bufon, roman, sărman, locuitori, în mod solidar, ai aplicat, în mod corespunzător, specialist, care are cea mai bună educație și înțelege ce știință, spectacol, reprezentație teatrală Škicas paveikslelis nebaigtas, planas nurodytas, nurodytas punktas u. i. (ut infra) kaip žemiaus Vampir hematofag, specie de liliac. (de basm) Anexa 9. Personalități Personalijos įvardijimas aiškinimas Aristotel, filozof grec, discipol al lui Platon, 384–322 î.Hr.; Giordano Bruno, filozof. 1550–1600. ars la Roma, Dante Alighieri, poet. 1265–1321 Darwin, Erasmus, zoolog învățat 1731–1802 Darwin, regele Robert, naturalist și călător 1809–1882 96 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Personalijos įvardijimas aiškinimas draperis rašt. 1811–1882 edisonas gimes 1847. amerikoj Galilei, Galileo, fizician 1564 – d. 1642. El a înțeles primul mișcarea Hippocrate, pasaules. jo žodžiai „è pursi muove= o bet gi jį kruta“ gibbons raštininkas anglu 1737–1794 gutenbergis jonas išradejis knygu spaustuves 1397–1468 herodotas tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484– 424 pr. kris. părintele medicinei din toate timpurile 460–364 î.Hr. Homer, mare poet grec iX. an. î.Hr. Humboldt, Frid. Henr. Alek. călător și naturalist 1769–1859 Hus sau Gus, Jons 1369–1415. ars la „sfânta Inchiziție”; Huxley, zoolog englez, n. 1825; Liebknecht, Wilhelm, n. 1826; Pytheas (Puteas) din Massylia, la începutul secolului al III-lea î.Hr. el a călătorit prin Europa, scrierile sale și Lituania îl urmează pe Rousseau konfucas, kong=fu=tse tai filozofas kynu 551–479. pr. kristu (Jean-Jacques Rousseau) literatură, filosof 1712–1778 Socrate cel mai cunoscut Pytagoras graikų filozofas 540–500. pr. kristu filosof grec născut în 470 î.Hr., la vârsta de 69 de ani acuzat în fața autorităților de ateism și de demoralizarea tineretului de către poetul Meletos, oratorul Lycon și Anytos, otrăvit Strauss David Fridr. teologul, el a descris shakespeare (Šekspiras Vilis) 1564–1616 „vieț. „Isus” 1804–1874 Tindalius, funcționar anglican. 1657–1738 numire. sokrates, yra tvereju moksliškos dialekcijos ir mokslingos jos metodos Volney francuzu rašejis 1757–1820 Voltaire francuzu raš. 1694–1778 Vergilius raštinink. gim 1470 m. Virgilius (Maro Publius), poet roman, 70–19 î. Hr.; in vino Xanthus iš Lidijos garsus istorikas graikų gyveno V. ir Vi. šimtmetij pr. kristu Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 97straipsniai / articles 10 Priedas. Posakiai Posakis aiškinimas a. a..u. c. anno ab urbe con∂ita Metuose po sustatimo miesto (romo) ad feliciora tempera ant geresnių laikų ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo ad diem dictum lig paskirtai dienai amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybe brangesne concordija res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur santaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausei nupuola errare humanum est klysti yra žmoniu daigtas est modus in rebus yra gabumas ant visko veritas – în vin este adevărul; audiatur et altera pars – să fie ascultată și cealaltă parte; aut caesar, aut nihil – ori Cezar, ori nimic; dictum factum – spus și făcut, gata aut – aut arba – arba nec locus ubi troja fuit ne žymes, kur troja buvo. – kas puole tas prapuole nec plus ultra niekas ant to nolens volens noroms nenoroms nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas non plus ultra nieks geriaus nosce te ipsum žinok pats sav o tempora! o mores! o laikai! o papročiai Panem et cirenses! duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečiu laike nupuolimo žmoniškumo) Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Per aspera ad astra par erškečius pas žvaizdes Per pedes apostolorum – pe jos, (când apostolul) sapienti satis – pentru un Perpetuum mobile amžinas judejimas Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves Apărarea sa pro domo Pro publico bono del publikos gero P. u. c. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare 98 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Posakis aiškinimas Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau Quod capita tot sensus kas galva tai protas Până când, în sfârșit, vei abuza de nostra? răbdarea noastră? cât timp va mai ține așa? Qui vivra verra kas bus gyvas pamatys redde quod debes atiduok kam kaltas respice finem žiurek galo risum tenentis amici nesijuokite draugai. (iš poezijos horacijaus) salva venia su atlaidimu cap înțelept este suficient un cuvânt, – pentru cel înțelept un cuvânt este de ajuns; se non è vero è ben trovato – dacă nu este adevărat, este cel semper idem vistas pats puțin bine născocit; to be or not to be (pron.: tu bi or not tu bi), but ar nebut sic fata tulere teip likimas norejo sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo si deis placet jai dievai leis si fibula vera jei tai teisybe simplex servus dei žmogus prastas, neapšviestas similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo sit tibi terra levis tegul tau žeme bus lengvi si vis pacem parabellum jei nori ramybes, taisykis į kova (mušį) taliter – quoliter kaip – teip tantum – quantum tiek – kiek tarde venientibus ossa kas pasivelino, tas savę skriaudžia tempora mutantur, et nos mutamus in illis laikai parsimaino ir mes su jeis – a fi sau a nu fi (Shakespeare, din Hamlet) ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevyne unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) unitis viribus suvienitomis spekomis usque ad finem ligi galo Vae victis! beda pavergtiems Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasiliekta Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 99straipsniai / articles Posakis aiškinimas Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbut daturetas Vita brevis, ars langa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent Anexa 11. Îmbinări de cuvinte Explicația îmbinărilor de cuvinte capite censi la Roma, clasa cea mai absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho ad exemplum pavaizdan ex abrupto beprisitaisimo, išnejučių, netiketai ex capite iš galvos; nuo pradžios ariškos kalbos indo europiškos kalbos săracă a locuitorilor nefasti dies nelaimes dienos non licet nelaista Poste restante ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti Post festum po šventes, po visam, kas pasivelines Pro formo del mados Pro memorija del atminties P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto Quantum satis lig soties Quid novi? kas nauja girdetis? Qui vive? cine trăiește? cine e acolo? sit saluti ant sveikatos socius amaris draugas meiles socius doloris bendras skausmų sua sponta gera valia sub divo po tyru dangum sui generis savotiškas suum cuique atiduok kam kas prigule u. c. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (romo) u. i. (ut infra) kaip žemiaus u. s. (ut supra) kaip augšcaus Vis à vis prieš, prieš priešeis 100 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI LiteratŪra dLkg – Gramatica limbii lituaniene contemporane, ed. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Editura de Știință și Enciclopedii, 1994. gu smani ro ber to 1987: interlinquistica. – Linquistica storica. roma: nis., 87–114. jŠPt – Exerciții și texte din graiurile din Joniškis, redactor responsabil Janina Švambarytė, liausko įmonė, 2001. cd – Šiauliai: dipolis, 2005. križinauskas juozas, smagurauskas stasys: Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1992. Lanza stefano: Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija Lietuvių kalboje. daktaro disertacija. kaunas, 2009. LKe – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. kazys Morkūnas, red. Vytautas ambrazas. VilniŠiauliai: K. J. Vasius: Institutul de Editare a Științei și Enciclopediilor, 1999. Lktch – Crestomația dialectelor limbii lituaniene, alcătuitori Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa, redactor științific. Laima Grumadienė. Vilnius: Institutul Limbii Lituaniene, 2004. Sabaliauskas Algirdas: Lexicul limbii lituaniene. Vilnius: Mokslas, 1990. Dicționar de cuvinte străine și neînțelese. înlesnire pentru cititori, întocmit de jurgis Šlapelis. tilžė: tipografia e. jagomasto, 1907. Dicționar de cuvinte internaționale, redactor responsabil V. kvietkauskas. Vilnius: Editura principală a enciclopediilor, 1985. Dicționar de cuvinte internaționale, redactor responsabil algimantas kinderys. Vilnius: alma Littera, 2001. Vė lius norb er ta s 1974: M. slančiauskas – culegător de folclor. – Povești din nordul Lituaniei. culese de Matas Slančiauskas. Vilnius: Vaga, 22–30. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – the Manuscript dictionary of Matas slančiauskas REZUMAT Moștenirea manuscrisă a subiectelor lingvistice de Matas Slančiauskas (21/02/1850 – articolul prezintă manuscrisul The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 și transcrierea sa Šioks, 11/03/1924) devoted to scientific community and society is not yet known to its full extent. toks žodynelis [un oarecare dicționar] din 1910, ambele păstrate în departamentul de istorie al Muzeului „Aušra” din Šiauliai. Codul dicționarului este ŠaM gek 15819, codul Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 101straipsniai / articles the collection and inventory number is i–r 196. the code of the transcript Šioks, toks žodynėlis is ŠaM gek 15814, the code of the collection and inventory number is i–r 130. 422 de cuvinte sunt prezentate în Dicționarul = Din enciclopedie. 1903 al transcrierii Šioks, iar toks žodynelis 1910 contains five words (word combinations) less (417 words in total). in the Dictionary of 1903 the following references are made: 172 words are referred to be of Latin origin, 69 words are referred to be of greek origin, 26 words are referred to be of french origin and 14 words are referred to be of english, german, italian and sanskrit origin; 116 words have no reference to the origin. 30 personalia, 64 expressions and 27 word combinations abrevierile sunt furnizate în dicționar. componența Dicționarului = Din enciclopedie. 1903 și transcrierea sa Šioks, toks žodynelis 1910 de Slančiauskas se prezintă la fel ca unul dintre dicționarele internaționale de cuvinte contemporane: cuvintele sunt prezentate în ordine alfabetică, cuvintele evidențiate sunt definite în diferite moduri (printr-un cuvânt, prin perechi de sinonime, prin sintagme, prin relații cu lituan., engl., it., germ. etc.). manuscrisele conțin numele nian associations); the majority of words contain an origin reference (abbreviations: lot., gr., unor cercetători celebri ai diverșilor inventatori etc.); abrevierile cuvintelor, colocărilor și scientific areas (philosophers, writers (prose and poetry), historians, theologists, travellers, inzicătorilor larg utilizate sunt, de asemenea, prezente în dicționar. manuscrisele păstrează trăsăturile tipice subdialectului muntenilor din vest în ceea ce privește Šiauliai (immutable an, am, en, em; hardening of consonant l (in front of e, ę, ė, ei) and palapalatalizarea; scurtarea terminației neaccentuate; adăugarea lui j în fața lui e, ie etc. ; diverse aspecte morfologice (sufixe, forme verbale atematice, forme adverbiale complete etc.) și unele aspecte sintactice (în special în ceea ce privește utilizarea construcțiilor prepoziționale). Dicționarul = Din enciclopedie. 1903 și transcrierea sa Šioks, toks žodynelis 1910 pot demonstra be attributed to the lexicographic history of loanwords in Lithuania i.e. to the lexicographic history of international word dictionaries. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its condițiile apariției dicționarului cuvintelor împrumutate. transcrierea Dicționarului din 1903 ar fi putut servi drept scop și [Cuvinte necunoscute]. astfel, perioada timpurie a istoriei lexicografice a of learning (the author presupposes that there might be more transcripts). the manuscripts reveal the necessity to systematically arrange the loanwords and the instigation to compile Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis 1907 by jurgis Šlapelis [the dictionary of Loanwords împrumuturilor ar putea be dated earlier in four years and start not with a dictionary by Šlapelis, but with the dictionary of 1903 (from 1903 to 1936). Įteikta 2014 m. rugsėjo 4 d. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5., LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]