Mato Slančiausko rankraštinis „Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903“

64 acta Linguistica Lithuanica LXXI janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. Mato sLanČiausko rankraŠtinis ŽODYNELIS = IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – the Manuscript dictionary of Matas slančiauskas anotacija straipsnyje pirmą kartą mokslo visuomenei pristatomas rankraštinis Mato slančiausko Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903, saugomas Šiaulių „aušros“ muziejaus istorijos skyriuje. aptariama rankraščio struktūra, svetimžodžiai iš įvairių (lotynų, graikų, vokiečių, anglų, prancūzų, sanskrito) kalbų. Šio rankraščio 1910 m. perrašas, su prierašu „k. barauske“, lyginamas su 1903 m. žodynėliu. išryškinami abiejų žodynėlių skirtumai. rankraštinio Žodynelio = iš enciklopedijos. 1903 medžiaga pateikiama straipsnio prieduose. annotation the article presents the manuscript dictionary of Matas slančiauskas The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 to the public for the first time. the dictionary is stored in the department of history of Šiauliai museum “aušra”. the structure of the manuscript is discussed as well as the loanwords from various languages (Latin, greek, german, english, french, sanskrit) are presented. the transcription of 1910 of the dictionary with postscript to k. barauske is compared to a dictionary of 1903. the differences of both dictionaries are emphasised. the material from manuscript of The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 is presented in the annexes of the article. esMiniai ŽodŽiai: leksikografijos istorija, svetimžodžiai, personalijos, posakiai, žodynėlio perrašas. keyWords: history of lexicography, loanwords, personalia, expressions, a transcript of the dictionary. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 65straipsniai / articles ĮVadas tautosakininkas norbertas Vėlius rinkinyje Šiaurės Lietuvos pasakos užsimena, kad Matas slančiauskas 1903 m. buvo sudaręs tarptautinių žodžių ir personalijų žodynėlį1. jį pavyko rasti Šiaulių „aušros“ muziejaus istorijos skyriuje. susiūto sąsiuvinio viršelyje užrašyta: „Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903. a b c d e f M.“2. Pirmame puslapyje yra, sakytume, pavadinimo papildymas – Šioks – toks žodynelis3. rankraščio šifras ŠaM gek 15819, rinkinio šifras ir inventorinis numeris i–r 1964. slančiausko rankraščių aplanke aptiktas ir vienas žodynėlio perrašas, pažymėtas 1910 m. data. Perrašo viršelyje nėra jokio pavadinimo, tik dešinėje pusėje, viršuje, parašyta pavardė: k. barauskis, o pirmame puslapyje – k. barauske5. Pirmame puslapyje pabraukti žodžiai „Šioks, toks žodynelis“, tikėtina, ir yra pavadinimas. Žodynėlio gale slančiausko įrašyta: „kopijuotas 1910 m.“. Perrašo šifras ŠaM gek 15814, rinkinio šifras ir inventorinis numeris i–r 1306. Šio straipsnio tikslas – plačiau aptarti slančiausko sudarytą rankraštinį 1903 m. svetimų žodžių ir personalijų žodynėlį ir palyginti jį su 1910 m perrašu7. tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: a) išanalizuoti ir aprašyti slančiausko rankraščio Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903 (toliau Žodynėlis arba Ž) struktūrą, pasižvalgant ir į dabartinių tarptautinių žodžių žodynų struktūrą, b) aptarti svetimžodžius pagal kalbas, iš kurių jie yra patekę į žodynėlį, c) aprašyti svetimžodžių aiškinimo būdus, d) palyginti 1903 m. Žodynelį = iš enciklopedijos ir 1910 m. perrašą Šioks, toks žodynelis (toliau Perrašas arba P), e) aptarti vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės atspindžius abiejuose rankraščiuose. 1 „Pats 1903 m. sudarė nedidelį (28 p.) tarptautinių žodžių ir personalijų (žymiųjų pasaulio mokslininkų, rašytojų ir pan.) žodynėlį, kurį vėliau net kelis kartus perrašinėjo“ (Vėlius 1974: 27). 2 Pavadinime minimi 1903 m. yra Žodynėlio parengimo metai, nes ta pati data nurodoma ir Žodynėlio paskutiniame puslapyje. Pats pavadinimas Žodynelis = iš enciklopedijos gali ir nebūti pavadinimas, o nuoroda į kažkokį leidinį, iš kurio rinkta medžiaga (leksika). kokia tai galėtų būti enciklopedija (ar enciklopedijos), tebelieka autorės tolesnių tyrinėjimų tikslas. 3 galima būtų manyti, kad Šioks – toks žodynelis ir Šioks, toks žodynelis yra tikrasis ir Žodynėlio, ir jo Perrašo pavadinimas, nes tik jis įrašytas abiejuose rankraščių pirmuosiuose puslapiuose. 4 autorė dėl pernelyg didelės straipsnio apimties neaptaria galimų ekstralingvistinių duomenų, susijusių su Žodynėlio radimusi. 5 tikėtina, kad slančiauskas Žodynėlio perrašą bus padaręs tautosakos pateikėjui barauskiui, gyvenusiam bijeikių bambalynėje (dabar skaistgirio sen.), iš kurio 1901–1910 m. slančiauskas yra užrašęs tikėjimų, burtų, prietarų ir kt. 6 autorė kol kas nekėlė tikslo išsiaiškinti, kaip šie abu (pavieniai) rankraščiai pateko į Šiaulių „aušros“ muziejų, nes ketina patyrinėti ir kitus šiame muziejuje saugomus slančiausko rankraščių aplankus ir tuomet išsiaiškinti, kaip jie visi pateko į muziejų. 7 kol kas pavyko rasti tik šį vieną perrašą, todėl tik jis vienas lyginamas su Žodynėliu. 66 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI dar vieno XX a. pradžios rankraščio ir jo perrašo paskelbimas turėtų būti aktualus tiriant ne tik kalbos istorijos, dialektologijos, bet ir leksikologijos, leksikografijos problemas. straipsnyje taikomi aprašomasis, gretinamasis, lyginamasis ir medžiagos struktūrinimo metodai. rankraŠČio ŽODYNELIS = IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 aPŽVaLga Žodynėlio struktūra. Žodžiai Žodynėlyje surašyti pagal abėcėlę. abėcėlės raidės iškeltos atskirai, pvz.: a., b., c. ir pan. neiškelta atskirai ir visai nepažymėta Š raidė. ji pateikta prie s. raidės po ilgesnio brūkšnio. iš viso žodynėlyje surašyti 422 svetimžodžiai iš įvairių kalbų: lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių, anglų, italų, ispanų, sanskrito8. kartu su žodžiais yra pateikta ir žodžių junginių, įvairių posakių, paminėtos kai kurios personalijos su nuorodomis (asmenybės darbo pobūdžiu, gyvenimo datomis). kiekviename Žodynėlio puslapyje pateikiama nuo 11 iki 15 žodžių su paaiškinimais (kuo aiškinimas ilgesnis, tuo mažiau žodžių surašyta puslapyje). Po kiekvienos raidės žodžių pavingiuojama (trumpai ar ilgiau) arba dedamas ilgesnis brūkšnys, kad raidės ir pateikta leksika būtų atskirtos. Žodžiai, žodžių junginiai, posakiai ir personalijos yra pabraukti. Po jų skliausteliuose trumpiniais ar visu žodžiu nurodoma kilmė, pvz.: (sanskritiškai), (itališkai), (gr.) ar (graik.), (lot.), (angl.) ir pan. kai žodžio kilmė kartojama, rašomas kablelis ir brūkšnys be skliaustelių: , –. kėlimui ir žodžių aiškinimui naudojamas lygybės (=) ženklas. trumpinys itt. atlieka dvejopą funkciją: žymi ir trumpinį (itališkai), ir trumpinį (ir taip toliau). 26 psl. pabaigoje pieštuku surašyti skaičiai 2 – 3 kažkieno kito ranka. 27 psl. po trijų žvaigždučių (*), išdėstytų trikampe figūra, išskirti sunumeruoti keturi žodžiai. numeracija ryškesnė nei tekstas. 28 psl. yra nurodyta data, vieta ir autorius (23, X. 1903 m. reibeniuose), kitoje eilutėje – „M. slančauskas“, o po to išvedžiotas tradicinis, tik slančiauskui būdingas, sukinys. Žodynėlio yra 28 (su įrišimu – 30) psl. Viršelio reverse matyti 19 vokiškų žodžių – siuvinio matavimo terminų. Prie kai kurių iš jų pieštuku parašyti sunkiai įžiūrimi skaičiai, pvz.: taille 27, Vorderlänge 204, brustfalten 1, achselbreite 54 ir pan.9. Pirmajame puslapyje yra parašyta: Šioks–toks 8 „skolinys suprantamas kaip kalbinio modelio pamėgdžiojimas (reprodukcija) kitoje kalboje dviem lygmeninis: išorinės formos ir semantinio turinio“ (Lanza 2009: 15), plg.: „il prestito consiste nella riproduzione di un elemento linquistico alloglotto nel dupline, aspetto del significante e del significato“ (gusmani 1987: 94). 9 slančiauskas buvo siuvėjas. Viršeliui jis panaudojo naudotą popierių, ant kurio buvo užsirašęs kažkokiam žmogui siūto drabužio matmenis. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 67straipsniai / articles žodynėlis. ir tik tuomet pateikiami a raidės svetimžodžiai, žodžių junginiai, posakiai ar personalijos. Žodynėlio plotis – 9,5 cm., o aukštis – 17,3 cm. Žodynėlio leksika. Lotyniški žodžiai. net 172 žodžiai iš jau minėtų 422 yra slančiausko paminėti suskliaustu žodžiu (lotyniškai) arba trumpiniu (lot.), o jei pateikiami keli lotyniški žodžiai, naudojamas brūkšnys ir kablelis (–,)10. straipsnio 1 priede surašyti 62 adaptuoti žodžiai ir 110 neadaptuotų lotyniškų žodžių, žodžių junginių ir posakių. adaptuotieji, pvz.: agitacija slančiausko aiškinamas kaip „judėjimas, kuštejimas“ (1), egoizmas „saumylyste“ (7), humanista „žmoniškas, visaip mokytas, – akylas žmogus“ (11), oponentas „priešginys, užmetinetojis“ (15), rizika „ant laimes, žut but“ (21) ir pan., – yra vartojami lietuvių bk iki šiol. neadaptuotų žodžių, pvz.: ego „aš“ (6), gaudium „linksmybe, džiaugsmas“ (10), Licet „vale, leista“ (14), Pars „dalis“ (17), scientia „mokslas, Žinojimas“ (22), studio „mokslas, lavinimas“ (23), ultimus „paskutinis, pastaras“ (26), Vivat! „tegyvuoja!“ (27) pateikta apie 4011. daugiausia Žodynėlyje neadaptuotų žodžių junginių ir posakių, plačiai vartojamų daugelyje pasaulio kalbų, pvz.: amicus Plato sed magis amica veritas „brangus man Platonas, bet teisybe brangesne“ (2), errare humanum est „klysti yra žmoniu daigtas“ (7), nolens volens „noroms nenoroms“ (15), o tempora! o mores! „o laikai! o papročiai“ (15), P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), Volens nolens „norent nenorent“ (27) ir pan.12. svetimžodžiai yra įvairių gyvenimo situacijų įvardijimai (socialinės atskirties, vienybės, tarpusavio santykių, išskyrimo pagal tam tikrą ypatybę ir pan.); istorinės romėnų (romos) tautos realijos; raštijos, mokslo, meno terminai ir įvairūs pamokomieji posakiai. Graikiški žodžiai. aptariamame Žodynėlyje gausu svetimžodžių, prie kurių skliausteliuose pažymėta: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), o jeigu trumpinys prie žodžio turi būti kartojamas, dedamas kablelis ir brūkšnys (–,). tokių žodžių su minėtomis nuorodomis yra 69 (žr. 2 priedą). atkreiptinas dėmesys, kad posakių ar graikiškų žodžių junginių Žodynėlyje nėra pateikta. kaip neadaptuotus minėtume: kosmos „Žeme, pasaule, svietas“ (14), Panegirik „pagirenti kalba, raštas, arba eiles“ (16), Panoptikon „surinkimas daug daigtu vertu matimo“ (16), Polypkon „daug balsis“ (18), Pseudo „netikras, melagingas“ (20), zeus (= dzeus) „dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdytojus viso sutverimo; pas romenus garbintas po vardu jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Perunas išperejas dangu, Žeme itt.“ (28). 10 svetimžodžio kilmės nuorodos pateikiamos ir dabartiniuose žodynuose, plg.: Tarptautinių žodžių žodynas 2001: 6–7. 11 autorė straipsnyje nesprendžia klausimo, ar autentiškai perrašytas svetimžodis. 12 Plg.: Tarptautinių žodžių žodyne, išleistame 1985 m., autentiški posakiai pateikti atskirai – 522–527 psl. net 17 jų sutampa su slančiausko žodynėlyje pateiktais posakiais. 68 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Visi kiti žodžiai – adaptuoti, plg.: epilogas „uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt.“ (7), gramatika „kalbamokslis“ (10), kosmopolitas „gyventojus laikas visą pasaulę už savo tevynę“ (14), Pseudonimas „parašas prasimanyto sav vardo – netikras“ (20), tyronas „baisus valdininkai – pikti pas senoves graikus“ (25). tai daugiausia mokslo, religijos, meno ir muzikos terminai. Primintina, kad daugiausia bk svetimžodžių dažniausiai yra atėję iš graikų ir lotynų arba abiejų kalbų žodžių sandūros, todėl ir slančiausko rankraštyje jų daugiausia13. Prancūziški žodžiai. Prie 26 Žodynėlyje surašytų žodžių ir posakių slančiauskas pažymėjo trumpinius: (franc.), (fran.), (fr.), (–,). straipsnio 4 priede yra neadaptuotų žodžių Pardon „mylestos atlaidimo, parprašau“ (17), Vis à vis „prieš, prieš priešeis“ (27) ir adaptuotų charakteris „savas užsivedimas“ (5), Šarlatanas „šaldrokas, suvedžiotojis, apjieškotojus“ (24). Pateikta ir keletas žodžių junginių bei posakis, pvz.: Qui vive? „kas given? kas ten?“ (20), Qui vivra verra „kas bus gyvas pamatys“ (20). Prancūziški žodžiai – tai prekybos ir statybos terminai, žmogaus ypatybių įvardijimas ir vienas keiksmažodis14. Angliški, vokiški, itališki, ispaniški, sanskrito žodžiai. kitų kalbų 14 žodžių Žodynėlyje turi pažymas: (angl.) arba (ang.), (vok.) arba (vokiš.), (itališkai) arba (itt.) ir (sanskritiškai), (išpaniškai). iš 7, pažymėtų (angl.) arba (ang.), yra dvi personalijos (darvinas erazmas „mokįtas zoologas 1731–1802“ (5) ir darvinas karalius robertas „naturalista ir keliauninkas 1809–1882“ (5)), keli pavieniai žodžiai (draperis „rašt. 1811–1882“ (6), flaga „veliukas, papartis“ (9), snob „nepažystąs draugystes“ (23)) ir du posakiai (god – dam „lai manę dievs baudžia“ (10), tobe ar not to be „but ar nebut (Šekspiro iš hamleto)“ (25) (žr. 5 priedą). trimis vokiškais žodžiais nusakoma: cypelis „smailuma uolos į marę“ (5), feleris „apsigavimas, paklydimas“ (9), frei „veltu, dykai, valnas“ (9) (žr. 3 priedą). Žodžių junginio trumpinys ir posakis turi nuorodą apie kilmę iš italų kalbos: etc (et ceter) „ir teip toliaus“ (7), se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanyta“ (22) (žr. 6 priedą). Prie vieno žodžio slančiauskas įrašė: (išpaniškai) – uraganas, orkanas „baisus vesulas“ (26), o dar vienas turi nuorodą: (sanskritiškai) – trimurti „trijatis, trys dievystes: brahma, Višnu ir giva“ (25) (žr. 7 priedą). iš pavyzdžių matyti, kad atskiri svetimžodžiai yra adaptuoti, kiti ne, o žodžių junginiai ir posakiai pateikiami neadaptuoti. Minėtų kalbų žodžiais įvardijami buities daiktų ir gamtos reiškinių pavadinimai, nurodomos dievybės, įvardijami mokslininkai, pateikiamos santrumpos, citatos iš literatūros. Mokslininkai yra pastebėję, kad vokiečių kalbos skolinių lietuvių kal13 Žr.: Lke 1999: 641. 14 Lietuvių bk esama internacionalizmų iš prancūzų kalbos. Žr.: Lke 1999: 641. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 69straipsniai / articles boje esama tik apie 0,5 %15. tyrėjai linkę manyti, jog anglicizmai ne tiesiogiai atėjo iš anglų kalbos, o gauti per tarpininkes kalbas16. Pastebėta, kad lietuvių bk esama internacionalizmų ir iš ispanų kalbos17. Žodžiai be kilmės nuorodų. daugiausia Žodynėlyje žodžių be jokios nuorodos į kalbą. jų iš viso yra 116, ir ne tik žodžių, bet ir žodžių junginių, posakių (žr. 8 priedą). Vieni jų adaptuoti ir prie jų galėtume drąsiai rašyti trumpinį „lot.“, plg.: specialista „kas kokį mokslą geriausei išsilavines ir suprantąs.“ (23), Projektas „meginimas.“ (19), Patrijotas „tevynes myletojis.“ (17), filologas „mokslamylįs.“ (9), autobiografija „aprašymas savo gyvenymo begio.“ (3). kiti – neadaptuoti (įvairių kalbų: lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių) žodžiai, pvz.: aceront „svietas požeminis.“ (1), centrum „punktas vidurinis.“ (5), novelle „apysaka prozaiška.“ (15), scurra „romenu vargingas gyventojus.“ (22). Posakiai ir žodžių junginiai surašyti neadaptuoti, plg.: capite censi „romoje vargingiause klasa gyventoju.“ (5), Panem et cirenses! „duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečiu laike nupuolimo žmoniškumo).“ (16), Per aspera ad astra „par erškečius pas žvaizdes.“ (17). Vyrauja socialinio, buitinio ir literatūrinio sluoksnio leksika. iš viso pavienių žodžių yra 95, o žodžių junginių ir posakių – 21. kodėl slančiauskas prie jų nepažymėjo jokios nuorodos, galima tik svarstyti: gal tie žodžiai buvo dažniau vartojami ir žinomi, gal slančiauskas paprasčiausiai užmiršdavo pažymėti nuorodą, gal būta kokių kitų priežasčių nepažymėti žodžio kilmės. Šie svetimžodžiai – karo, muzikos, teatro, psichologijos, literatūros, istorijos, tapybos terminai, visatos dalys, įvardyti medicinos mokslo pradininkai, išradėjai ir išradimai, įvairūs posakiai. 1 LenteLė. svetimžodžiai su slančiausko pažymėta (nepažymėta) kilme Lotynų graikų Prancūzų anglų Vokiečių italų ispanų sanskrito nepažymėta kilmė 172 69 26 7 321 1 116 Personalijos. Žodynėlyje slančiausko yra paminėta 30 personalijų (žr. 9 priedą) – rašytojų, poetų, keliautojų, filosofų, gamtininkų, išradėjų. antai įrašyti šie rytų ir vakarų pasaulio istorikai ir filosofai: aristoteles „filozofas graikų mokįtinis Platono 384–322 pr. kristu“ (3), bruno giordoni „fil. 1550–1600. sudegintas romoje“ (4), herodotas „tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484–424 pr. kris.“ (10), konfucas, kong=fu=tse „tai filozofas kynu 551–479. pr. kristu“ (13), Pytagoras „graikų filozofas 540-500. pr. kristu“ (20), Xanthus iš Lidijos „garsus istorikas grai15 Plačiau žr.: sabaliauskas 1990: 259. 16 Žr.: Lke 1999: 214. 17 Žr. Lke 1999: 641. 70 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI kų gyveno V. ir Vi. šimtmetij pr. kristu“ (27). nuosekliausiai apibūdinamas sokrates „žinomiausis graikų filozofas gimes 470 m. pr. kristu, 69 metu budams valdžiai apskustas už bedievystę ir demoralizavimą jaunumenies par poeta Militozą, kalbetojį Likoną ir garborių agitozą nuodais apduotas numire. sokrates, yra tvereju moksliškos dialekcijos ir mokslingos jos metodos“ (23). iš rašytojų, poetų ir raštininkų paminėti: dante alighieri „poet. 1265–1321“ (5), draperis „rašt. 1811–1882“ (6), gibbons „raštininkas anglu 1737–1794“ (10), homeras „graiku didis poeta iX. amž. pr. kristų“ (11), rousseau (Žan Žak ruso) „literaturas, filozofas 1712–1778“ (21), shakespeare „(Šekspiras Vilis) 1564–1616“ (22), tindalius „raštininkas anglik. 1657–1738“ (25), Volney „francuzu rašejis 1757–1820“ (27), Voltaire „francuzu raš. 1694–1778“ (27), Vergilius „raštinink. gim 1470 m.“ (27), Virgilius (Maro Publius) „poeta romiškas 70–19 m. pr. kristu“ (27). slančiausko Žodynėlyje minimi šie keliautojai ir gamtininkai: darvinas erazmas „mokįtas zoologas 1731–1802“ (5), darvinas karalius robertas „naturalista ir keliauninkas 1809–1882“ (5), humboldtas frid. henr. alek. „keliauninkas ir gamtininkas 1769–1859“ (11), huxley „zoologas ang. gim. 1825“ (11), Pytheas (Putejus) iš Massylijos „pradžioj iii. šimtmečio pr. kristu. jis apvažiavo europą, jo raštai ir Lietuva siekias“ (20). slančiauskas surašė žymiausius tyrėjus ir išradėjus: galilejus, galileo „fizikas 1564 – m 1642. jis pirmasis suprato krutejimą pasaules. jo žodžiai „è pursi muove = o bet gi jį kruta“ (9), gutenbergis jonas „išradejis knygu spaustuves 1397–1468“ (10), hippokrates „tevas medicinos visų laikų 460–364 prieš kristų“ (11). Į Žodynėlį įtraukti ir mokslininkai teologai: husas arba gusas jons „1369–1415. sudegįtas „šventoje inkvizicijoje“ (11), straussas dovidas fridr. „teologas, jis apraše „gyv. jezaus“ 1804–1874“ (23). iš pateiktų personalijų matyti, kad slančiauskui svarbiau rašytojai, filosofai, keliautojai, o tik tada – išradėjai ir religijos puoselėtojai (žr. 2 lentelę). 2 LenteLė. Personalijos pagal veiklos sritis ir šalis Personalijos skaičius Priklausymas šaliai raštininkai, rašytojai, poetai 11 graikų, anglų, prancūzų, romėnų filosofai 5graikų, kinų, romėnų gamtininkai, keliautojai 3be nuorodos zoologai 2 anglų išradėjai 2 amerikos istorikai 2 graikų teologai 2 be nuorodos fizikas 1be nuorodos Medicinos mokslo pradininkas 1be nuorodos be įvardijimo 1be nuorodos Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 71straipsniai / articles Posakiai. Žodynėlyje posakių yra net 64 (žr. 10 priedą). Vyrauja lotyniški posakiai, po vieną yra itališką ir anglišką, pvz.: tobe ar not to be „(išt.: tu bi or not tu bi), but ar nebut (Šekspiro iš hamleto)“ (25), se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanyta“ (22). Posakiai nevienodos sudėties, t. y. nuo dviejų žodžių, iki ilgesnio sakinio, plg.: sapienti satis „gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam žodžio pakanka“ (22), Vita brevis, ars langa „gyvenimas trumpas, trusas ilgas“ (27), tempora mutantur, et nos mutamus in illis „laikai parsimaino ir mes su jeis“ (25). Prie posakių skirtini ir du trumpiniai, pvz.: a. a. u. c. anno ab urbe con∂ita „Metuose po sustatimo miesto (romo)“ (1), P. u. c. = post urbem conditam „po uždejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus“ (20). kaip posakius slančiauskas išskyrė horacijaus ir Šekspyro citatas, pasirinko posakius, kuriais nusakomas požiūris į pavergimą, tėvynę, papročių ir gyvenimo kaitą, patirties perdavimą kitiems, plg. posakį: Verba volent, scripta manent „žodis nulekia, raštas pasiliekta“ (26). Žodžių junginiai. Prie žodžių junginių priskirtini Žodynėlyje surašyti 27 dviejų žodžių junginiai arba santrumpos (žr. 11 priedą). slančiauskas du iš jų pateikia adaptuotus, pvz.: absoliutiška monarchija „neaprubežiuota valdžia monarcho“ (1), ariškos kalbos „indo europiškos kalbos“ (2). Visi kiti yra surašyti originalo kalba, plg.: nefasti dies „nelaimes dienos“ (15), Poste restante „ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti“ (18), sua sponta „gera valia“ (24). Prie žodžių junginių priskirtinos ir keturios santrumpos, tokios kaip: P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), u. c. (urbis conditos lot.) „data: nuo uždejimo miesto (romo)“ (25), u. i. (ut infra) „kaip žemiaus.“ (26), u. s. (ut supra) „kaip augšcaus“ (26). Posakiais atspindimas žmogaus gyvenamos ir kalbamos aplinkos papildymas. Žodžių aiškinimo struktūra. atskirai verta aptarti Žodynėlyje pateiktų žodžių aiškinimą, į kurį slančiauskas, kaip matome iš anksčiau pateiktų pavyzdžių, skyrė daug dėmesio, kad besimokančiam ar bevartojančiam vienas ar kitas žodis būtų aiškus (žodžių aiškinimo būdai atspindėti 3 lentelėje). svetimžodžiai paprastai aiškinami vienu žodžiu, plg.: anonimas, bevardis. (2), errata –, klaida. (7), Pars (lot.), dalis. (17), sui generis –, savotiškas (24)18. toks aiškinimas nėra dažnas. slančiauskas mėgsta išsamesnį, sinoniminį aiškinimo būdą, plg.: apage, atsitrauk, eik sav. (2), Licet (lot.), vale, leista. (14), Qui vive? (fr.), kas given? kas ten? (20), Vulgo (lot.), visatis, drauge. (27). dažniausiai aiškinimai būna išsamesni: ne tik sinonimais, bet ir žodžių junginiais, plg.: data arba datum, užžymejimas die=nos, menesio ir metų. (5), improvizacija, dainavimas arba giedojimas iš galvos beprisitaisima. (12), 18 skolinio reikšmė gali būti visiškai ar iš dalies išlaikoma arba kintanti, t. y.: siaurinama, plečiama, visiškai nutolinama nuo originalo. Plačiau žr. Lanza 2009: 74–80. 72 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Psychologija (gr.), dalis filozofijos, patyrimas ape dušę. (20), Vacat (lot.), trukst, laisvi vieta neužimta. (26). aiškinimuose nevengiama išsakyti ir savo pažiūrų, pvz.: Pangermanyzmas (gr.), susivienijimas visu vokiškų tautu skilčiu (– Panlietvyz=mas! kada bus?) (16). slančiausko mėgstama svetimžodį paaiškinti ir nusakomuoju būdu, pvz.: autoritetas, pripažinimas sav augšto mokslo. (3), fonografas, išradimas edisono del suturejimo balso skambejimo itt. (9), kosmopolitas –, gyventojus laikas visą pasaulę už savo tevynę. (14), teka (lot.), tarba del poperiu ir knygu (25). Prie personalijų slančiauskas pateikia daugiau informacijos: laiką, profesiją, asmenybės vertinimą, kartais nurodydamas ir sąsajas su Lietuva, plg.: galilejus, galileo, fizikas 1564 – 1642. jis pirmasis suprato krutejimą pasaules. jo žodžiai „è pursi muove=o bet gi jį kruta“. (9), Pytheas (Putejus) iš Massylijos pradžioj iii. šimtmečio pr. kristu. jis apvažiavo europą, jo raštai ir Lietuva siekias. (20), zeus (=dzeus, dievas) (gr.), dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdy=tojus viso sutverimo; pas romenus garbintas po vardu jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Perunas išperejas dangu, Že=me itt. (28). slančiauskas, aiškindamas svetimų kalbų žodžių junginius ir posakius, vengia plataus aiškinimo, stengiasi tiksliai atspindėti prasmę, tik ten, kur ji gali būti nesuprantama, aiškinimas būna kiek platesnis, pvz.: Per aspera ad astra, par erškečius pas žvaizdes. (17), P. u. c. = post urbem conditam, Po už=dejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus. (20); si vis pacem parabellum –, jei nori ra=mybes, taisykis į kova (mušį). (23) (žr. 3 lentelę). 3 LenteLė. svetimžodžių aiškinimo būdai aiškinimas vienu žodžiu aiškinimas sinonimu (-ais) aiškinimas nusakomuoju sakiniu aiškinimas paminint profesiją, datą ir pan. Mišrus aiškinimas (vienu žodžiu ir sakiniu, žodžiu, sinonimu ir papildomu sakiniu ir pan.) 72 119 196 26 9 Žodžių ir posakių aiškinimas pateikiamas po trumpinių ir kablelio arba tik kablelio, kuris beveik nuosekliai rašomas visur, išskyrus 2, 6, 9, 10, 15 psl., kur po trumpinio kablelio nėra, ir 27 psl., kur kablelio nėra po žodžio. Lygybės ženklą = slančiauskas vartoja dviem atvejais: kaip žodžio perkėlimo (pvz.: vargin=giause (5), ami=ca (2), apšvies=ta (12), pa=skirta (21) ir kaip žodžio aiškinimo skliausteliuose ženklą, pvz.: sveiks! (=sveiks gyvs) (26), zeus (=dzeus, dievas) (28). jokio perkėlimo žymėjimo nėra 10, 14, 15, 17 psl. prie žodžių: pirmiau (į kitą eilutę nukeltas) sis, nesupu (nukelta) ves, tamsu (nukelta) nas, už (nukelta) auginima. Žodynėlyje yra žodžių, kurių ne visos raidės sujungtos, t. y. tarp raidžių yra tarpelių, pvz.: Problema tas (19), Pro paganda (19). yra taisymų (21), nubrauktų žodžių Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 79straipsniai / articles trumpinamas priesagų -(i)ūnas, -ūras, -ūra ilgasis balsis, pvz.: gyvunas, gyvunai (Ž 4, 16; P 3, 14), tamsunas (Ž 4, 15; P 3, 13), atskalunas (Ž 12, P 10), karikatura (Ž 12, P 10), literaturas (Ž 21, P 17), į figura (Ž 14, P 12), galiuno (Ž 25, P 21). Ū, ų trumpinamas kirčiuotose ir nekirčiuotose vardažodžių galūnėse, ypač vns. g. l. ir dgs. v. l. bei k. l., pvz.: baisus valdininkai (Ž 25, P 21), kristu (Ž 3, 13, 18, 20, 23, 27; P 16, 19, 23 ), ligu (Ž 4 ), knygu (Ž 4, 10, 14, 25), miesčionu (Ž 4), turčiu (P 3), gyventoju (Ž 5, P 4), žmoniu (Ž 6, 7, 8, 15, 18, 19, 25, 28), poematu, pasaku (Ž 7), užsivedimu (Ž 7), menciu (Ž 10, P 9), anglu (Ž 10, P 9), aigiptenu (Ž 10, P 9), visu (Ž 16; P 9, 13), graiku (Ž 11, 13; P 9), juoku (Ž 12, P 10), valdininku (Ž 13, P 11), padavimu (Ž 14), dievu (Ž 15, 28), vardu (Ž 15), rankraščiu, ju (Ž 16), senu (Ž 16, P 13), žaislu (Ž 16), žaisliu (P 13), romiečiu (Ž 16), tautu skilčiu (Ž 16, P 13), vertu (Ž 16, P 14), daliu (Ž 16, P 14), pasiuntiniu (Ž 17, P 14), deputatu (Ž 17, P 14), namu (Ž 17, P 14), kokiu žiniu (Ž 19), romenu (Ž 22, P 18), metu (Ž 23, P 19), dvasišku uredysčiu (Ž 24), poperiu (Ž 25), francuzu (Ž 27, P 23), šikšnosparniu (Ž 27, P 23). kur kas dažnesnės ilgosios galūnės žymimos Perraše, plg.: kristų (P 2), ligų (P 3), knygų (P 3, 9), žmonių (P 5, 6, 7, 15, 21, ), pasakų (P 6), užsivedimų (P 6), buvį (P 7), graikų (Ž 10), visų laikų (Ž 10), knygų (P 12), padavimų (P 12), dievų (P 13), vardų (P 13), rankraščių, jų (P 13), romiečių (P 13), kokių žinių (P 16), dvasiškų uredysčių (P 19), poperių ir knygų (P 20), dievų ir žmonių (P 23), laikų (P 9), turčių (Ž 4), miesčionų (P 3), vokiškų (Ž 16, P 13), laikų (P 9). Veiksmažodžio tariamosios nuosakos iii a. ir veiksmažodžio formų (dalyvio) vns. v. l. galūnės taip pat trumpinamos, plg.: ateitu (Ž 18, P 15), gimes (Ž 6), prabeges (Ž 7, P 6), buves (Ž 8, P 7), išsigimes (Ž 9, P 8), apsigimes (Ž 12, P 10), išnešiojas ir parduodas (Ž 13, P 11), laikas (Ž 14), skaitas (Ž 14, P 12), nesupuves (Ž 14, P 12), pasivelines (Ž 19, P 15), abiejojas (P 18), gimes (Ž 23, P 19), išsilavines (Ž 23, P 19), išperejas (Ž 28, P 23). nuoseklumo čia nėra, nes kai kur nosinės raidės rašomos, plg.: sergąs (Ž 16, P 13). laikąs (P 12), abiejojąs (Ž 22). ilgasis balsis ų taip pat įvairuoja: Žodynėlyje jis trumpinamas (apskustas (Ž 23)), o Perraše išlaikomas (apskūstas (P 19)). Šiauliškiams būdinga l kietinimas prieš e, ei, ė, ę tipo balsius atsispindi ir rankraščiuose, plg.: nelaista (Ž 15), atlaidimo (Ž 17), mysla (Ž 19, 21; P 15, 17), nulaidimas (Ž 21), atlaidimu (Ž 22, P 18), bet neleista (P 13), atleidimo (P 14), nuleidimas (P 17). Pastebimas ir kitas reiškinys – l minkštinimas (meliodija (Ž, P 2), žaisliu (P 13)). rankraščiuose pastebimas įspraustinio j prieš ie rašymas, pvz.: jieškinys (Ž 15, P 13), apjieškotojus (Ž 24), apjieškotojis (P 20), patrijotyzmas (Ž 24, P 20), labjausei (Ž 5, P 4). dažniausiai vartojamos sutrumpintos bendračių formos, pvz.: skaityt (Ž 2, 4, 10; P 1, 3, 9), rašyt (Ž 2, 10; P 1, 9), parskaityt (Ž 16), bet parskaityti (P 13). 80 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Morfologinės ypatybės. rankraščiuose aptinkamos nesutrumpėjusios tarminės prieveiksmių formos, pvz.: geriaus (Ž 15, P 13), žemiaus (Ž 26, P 21), augs čiaus (Ž 26, P 22), niekuom (Ž 3, P 2), teip toliaus (Ž 7), bet Perraše teip to liau (P 6)24. ir Žodynėlyje, ir Perraše atsispindi vardažodžių kamienų kaita, plg.: rašytojus (Ž 3), rašytojis (P 2), valnas (Ž 9), valnus (P 8), išradejis (Ž 10, P 9), gyventojus (Ž 14, 22; P 18), gyventojis (P 12), užmetinetojis (Ž 15, P 13), poperis (Ž 17, P 14), myletojis (Ž 17, P 14), žmonys (Ž 19, P 16), lengvi (Ž 23, P 18), suvedžiotojis (Ž 24, P 19), apjieškotojus (Ž 24), apjieškotojis (P 20), valdytojus (Ž 28), valdytojis (P 23). aukščiausiojo laipsnio vardažodžių formos nuosekliai turi priesagą -iausis, pvz.: pirmiausis (Ž 10, P 9), žinomiausis (Ž 23, P 20), aukščiausis (Ž 28, P 23). tiriamuose šaltiniuose atspindėta ne tik kamienų kaita, bet ir žodžių giminių kaita: miesto romo („roma, romas“ Ž, P 1), deviza („deviza, devizas“ Ž 7, P 6), pasaules, pasaule, pasaulę („pasaulė, pasaulis“ Ž 9 14; P 8), poeta („poeta, poetas“ Ž 11, 27; P 9, 23), jurista („jurista, juristas“ Ž 12, P 10), luoma („luoma, luomas“ Ž 23, P 19), spekais, „spėkas, jėga“ (Ž 26, P 21), spekomis „spėka, jėga“ (Ž 26, P 21), smailuma (Ž 5), smailumas (P 4), klasa („klasė“ Ž 5, P 4). rankraščiuose pastebima ir veiksmažodžių ar prieveiksmių kamienų kaita, pvz.: tures „turiasi, turisi“ (Ž 15, P 13), tyle „tylia, tyli“ (Ž 20, P 16), prigule „prigulia, priguli“ (Ž 24, P 19), norent nenorent „noriant nenoriant, norint nenorint“ (Ž 27, P 23). aptikta ir atematinė veiksmažodio forma (pasiliekta (Ž 26, P 22)). esama senųjų vardažodžio formų: žvaizdes (Ž 17, P 15), daugiesa „viešpatavimas“ (Ž 18, P 15). nuosekliai vartojamas priešdėlis (ir prielinksnis) par, vietoj per, pvz.: par (Ž 11, P 10), parstatimas (Ž 12, P 10), parlužis (Ž 12, P 10), parskaityt (Ž 16), parskaityti (P 13), parprašau (Ž 17, P 14), parvarta (Ž 21, P 17), parvertimas (Ž 21, P 17), parsimaino (Ž 25, P 20), pargalejau (Ž 26, P 22), partrauka (Ž 17, P 14). iš kitų tarminių formų minėtinos: suerzdinimas (Ž 13), suersdinimas (P 11), žengsniu (Ž 17, P 14), troba (Ž 17, P 14), teip (Ž 18, 19, 20, 22, 24; P 15, 16, 18, 20, ), bele kokio (Ž 19), belekokio (P 16), kietai=tvirtai (Ž 21), kietai, tvirtai (P 17), tikras, gruntaunas (Ž 21, P 17), tarba (Ž 25, P 20) ir pan. rankraščiuose aptikta ir šlekiavimo atvejų, pvz.: uzbaigimas (Ž 7), aprasymas (P 6), sąrysis (Ž 9) P zmonijos 8), aprasas (Ž 11, P 10), grazus (Ž 18, P 15), išpaniškai (Ž 26, P 22), augsčiaus (Ž 26, P 22), bet užbaigimas (P 6), aprašymas (Ž 7), sąryšis (P 7), Žmonijos (Ž 9). 24 Plačiau žr.: jŠPt 2001. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 81straipsniai / articles Pavieniai žodžiai augštas, daigtas rašomi su g, pvz.: augšto (Ž 3, P 2), daigtus (Ž 5, P 4), daigtas (Ž 7, P 6), augštumo (Ž 11, P 9), daigtu (Ž 16), daigtų (P 14), bet žodžio formų vienog (Ž 7) ir vienok (P 6) rašymas įvairuoja. Įvairuoja ir Žodynėlio bei Perrašo taisymai, pvz.: apaštolas (Ž 18), apostolas (P 15), kas nauja (Ž 20), kas naujo (P 16). Žodžių daryba. dūriniai Žodynėlyje ir Perraše sudaromi be jungiamojo balsio, plg.: šešpedes eiles (Ž 10, P 9), dauggalvis (Ž 18, P 15), daugbalsis (Ž 18, P 15), saukalbis (Ž 6, P 5), saumylyste (Ž 5), savmylyste (P 5). Pastebėta ir kitokių nei dabartinėje bk priesagų vedinių, pvz.: gudryste „gudrumas“ (Ž 16, P 14), keliauninkas „keliautojas“ (Ž 11, P 10), vargužis „vargeta, varguolis“ (Ž 17, P 14), savimylis „savimyla“ (Ž 6), savimeilis (P 5). Leksika. rankraščiuose pastebimas naujažodžių kuriamasis procesas, pvz.: dyskursas, saukalbis. (Ž 6, P 5), egoizmas (lot.), saumylyste (Ž 5), savmylyste (P 5), laikmetas „laikmetis“ (P 6, 15), fantazija (graik.), vaidintuve. (Ž 8, P 7), netikšas (Ž 8), netišas (P 7), mokslamylįs (Ž 9), mokslą mylys (P 8), regratis „matymas“ (Ž 11, P 10), apsakas „pasakojimas“ (Ž 11, P 10), įturio, įturys „turinio“ (Ž 11, 25; P 10, 20, ), išjuoka „ironija“ (Ž 12, P 10), teisdarysteje „juristas, juristikoje“ (Ž 12, P 10), žodžiu „išmaina“ aiškinama notacija (Ž 15, P 13), „priešginys“ aiškinamas oponentas (Ž 15, P 13), „atskyrius“ aiškinamas Paragrafas (Ž 16, P 14), „priešrašas“ aiškinama Polemika (Ž 18, P 15), „išgaištis“ aiškinamas rezultatas (Ž 21, P 17), rašikas „kas rašo, raštininkas“ (Ž 22, P 18), „rukštadaris“ aiškinamas tlenas (Ž 25, P 20), rašejis „rašytojas“ (Ž 27, P 23), romiškas „romos, romėnų“ (Ž 27, P 23), „grybelytes, ligu sekla“ aiškinamos bacterium (P 4), bacterijos (Ž 3). esama ir sunkiai paaiškinamų žodžių, pvz.: „prydelis“ aiškinamas Paragramas (Ž 16, P 14). Sintaksinės ypatybės. rankraščiuose pastebėta šiauliškių patarmei būdinga geidžiamosios nuosakos raiška lai ir esamojo laiko veiksmažodžio forma, pvz.: lai mane dievs baudžia (Ž 10, P 9). Pasitaiko junginių su prielinksniu ant ir k. l., populiarių iki dabar joniškio šnektose, pvz.: žodynas ant daug kalbų (Ž 16, P 14), ant laimes (Ž 21, P 17), ant sveikatos (Ž 23, P 18). Laiko ribai nusakyti vartojama prielinksnio lig ir k. l. konstrukcija, pvz.: lig paskirtai dienai (Ž, P 1). Vyrauja konstrukcijos su prielinksniu par su g. l., pvz.: par erškečius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), par poeta Militozą (Ž 23, P 19). Prielinksnio pas su g. l. vartojimas taip pat skiriasi nuo įprastinio bk, pvz.: par erškečius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), pas romenus garbintas po vardu jovimo (Ž 28, P 23). tarminis ir prielinksnio po su įn. l. vartojimas, pvz.: pasidavimas po bauda (Ž 24, P 19), pas romenus garbintas po vardu jovimo (Ž 28, P 23). 82 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI IŠVaDOS rankraštiniai slančiausko žodynėliai – Žodynelis = iš enciklopedijos 1903 m. ir jo perrašas Šioks, toks žodynelis 1910 m. – priskirtini svetimžodžių leksikografinei istorijai Lietuvoje, t. y. tarptautinių žodžių žodynų leksikografinei istorijai. Žodynelyje = iš enciklopedijos 1903 m. pateikta 422 žodžių. Perraše Šioks, toks žodynelis 1910 m. yra penkiais žodžiais (žodžių junginiais) mažiau (417) nei 1903 m. Žodynėlyje. Prie 172 yra nuoroda, kad tai lotynų kalbos, prie 69 – graikų, prie 26 – prancūzų, prie 14 – anglų, vokiečių, italų, ispanų, sanskrito kalbų žodžiai. 116 žodžių yra be kilmės nuorodų. Žodynėlyje pateikta 30 personalijų, 64 posakiai ir 27 žodžių junginiai ir trumpiniai. slančiausko Žodynelio = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašo Šioks, toks žodynelis 1910 m. sandara panaši į dabartinių tarptautinių žodžių žodynų: leksika pateikiama abėcėlės tvarka, išskiriami žodžiai paaiškinami įvairiais būdais (vienu žodžiu, sinonimais, žodžių junginiu, išsamesniu aiškinimu, sąsajomis į lietuviškas asociacijos), prie daugelio iš jų yra nuorodos į žodžių kilmę (santrumpos lot., gr., angl., itt., vok. ir pan.). rankraščiuose pateikiami ir įvairių mokslo sričių žymesni tyrėjai (filosofai, literatai (prozininkai ir poetai), istorikai, teologai, keliautojai, išradėjai ir pan.). esama plačiai tautose vartojamų žodžių trumpinių, žodžių junginių ir literatūrinių posakių. rankraščiuose išlaikytos vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei būdingos ypatybės: nekeičiami an, am, en, em; priebalsio l kietinimas (prieš e, ę, ė, ei) ir minkštinimas, nekirčiuoto žodžio galo trumpinimas; priebalsio j pridėjimas prieš e, ie ir pan.; įvairūs morfologiniai dalykai (vardažodžių priesagos, atematinės veiksmažodžio formos, nesutrumpėjusios prieveiksmių formos ir pan.) ir vienas kitas sintaksės dalykas (ypač prielinksninių konstrukcijų vartojimo). Pastebėtina, kad 1910 m. Perraše daugėja žodžių, užrašytų jau ne fonetine ar pusiau fonetine, o morfologine rašyba. slančiausko Žodynelis = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašas Šioks, toks žodynelis 1910 m. rodo, kad buvo susidariusios sąlygos rastis svetimų žodžių žodynėliui. turbūt mokymosi tikslais ir buvo perrašinėjamas 1903 m. Žodynėlis (autorė mano, kad tokių perrašų gali būti ir daugiau). Šie rankraščiai atskleidžia būtinybę sistemiškai tvarkyti svetimžodžius ir rastis Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėliui, 1907 m. sudarytam jurgio Šlapelio. taigi ankstyvąjį svetimžodžių leksikografijos istorijos laikotarpį galėtume paankstinti net ketveriais metais ir minėti ne nuo Šlapelio žodynėlio, bet nuo 1903 m. (iki 1936 m.). Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 83straipsniai / articles Priedai 1 Priedas. svetimžodžiai (žodžių junginiai ir posakiai) su nuoroda (lot.) arba (–,), arba (lotyniškai) tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas a. a..u. c. anno ab urbe con∂ita Metuose po sustatimo miesto (romo) absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho accuratio apskundimas ad exemplum pavaizdan ad feliciora tempera ant geresnių laikų ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo ad diem dictum lig paskirtai dienai agitacija judėjimas, kuštejimas aksiomatas tikras išrodimas, teisybe amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybe brangesne arija meliodija tikros operos, giesme, daina concordija res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur santaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausei nupuola denacionalisacija išsitautinimas denuncijantas šnipas, šnipukas ego aš egoista savimylis egoizmas saumylyste elementas gaivalas eo ipso tiktai, del to ergo teipog, vienog errare humanum est klysti yra žmoniu daigtas errata klaida est modus in rebus yra gabumas ant visko ex buves, kartunta, kadaten senei ex abrupto beprisitaisimo, išnejučių, netiketai ex capite iš galvos; nuo pradžios extra greitai, labai, skyrium fabula niekų pasaka facet juokingas žmogus fachas užsiēmimas, amatas 84 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas faktas tikra tiesa, butis fanatikas veidmainis fecit padare, pabaige federacja susivienijimas, sąrysis kraštų finis galas forma mencius, pavidalas frater brolis gaudium linksmybe, džiaugsmas gratis veltu, dykai homo žmogus honoras geras vardas, garbe humanista žmoniškas, visaip mokytas, – akylas žmogus humorista apsakas ar aprasas ką nors linksmo įturio in vino veritas vyne teisybe. ironija išjuoka, išgedinimas jus teisybe klamantes šauksmas, balsas kolekcija surinkimas kompletas pilnas surinkimas komunija vienybe, susivienijimas konflagracija sudeginimas konfliktas ginčas konfuzija sumaišymas, suerzdinimas kongresas susivažiavimas, susirinkimas valdininku kontrefakcija sufalševotas knygas kontuzija sutrenkimas kuno korektas pataisimas klaidu spaudoje knygu Licet vale, leista Maksimum, – minimum kodidžiausei, – ko mažiausei nec locus ubi troja fuit ne žymes, kur troja buvo. – kas puole tas prapuole. nec plus ultra niekas ant to nefas netiesa, neredas nefasti dies nelaimes dienos nequam nieks ner Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 85straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas nolens volens noroms nenoroms nomenklatura vardu jieškinys nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas non licet nelaista non plus ultra nieks geriaus nosce te ipsum žinok pats sav nota žyme, užžymejimas notacija išmaina obskurantas priešas apšvietos, tamsunas opinija paskala tarp žmoniu. oponentas priešginys, užmetinetojis. originalas pirmas padarimas o tempora! o mores! o laikai! o papročiai Paciēntas sergąs kas prie kokio vaistininko tures Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Pars dalis Patrija tevyne Pauper vargužis, nabagas Perpetuum mobile amžinas judejimas Persona ypata, asmuo Planas nuemimas: nurodimas teip tur but Plantacije apdirbta žeme, laukas ir apseta ar apsodinta Populariškas žmoniškas Post festum po šventes, po visam, kas pasivelines Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves Proklamacija atsišaukimas pre visų žmoniu Proletarijatas žmonys be savasties, be prieglaudos, vargšai Pro memorija del atminties Proza kaip kalbama, teip ir rašoma P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto Publikacja apgarsinimas, apsakimas Quantum satis lig soties Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau racija tikra priežastis, tikrybe, paskirta dalis, maistas radikalas kietai=tvirtai turįs pre savo pasiēmimo 86 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas redde quod debes atiduok kam kaltas referencija pavedimas, rekomodavimas reformacija parvarta religijos recreacija atsigaivinimas, atilsis nuo užsiēmimo respice finem žiurek galo risum tenentis amici nesijuokite draugai. (iš poezijos horacijaus) rizika ant laimes, žut but salva venia su atlaidimu sapieti satis gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam žodžio pakanka scientia mokslas, Žinojimas scriptor; scriptum rašikas; raštas semper idem vistas pats sessija susedimas, pasikalbejimas sic! teip! – kritikose pasidyvyjimas sic fata tulere teip likimas norejo sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo si deis placet jai dievai leis si fibula vera jei tai teisybe signum žyme simplex paprastas, tiesus simplex servus dei žmogus prastas, neapšviestas similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo sit saluti ant sveikatos sit tibi terra levis tegul tau žeme bus lengvi si vis pacem parabellum jei nori ramybes, taisykis į kova (mušį) socius draugas, bendras socius amaris draugas meiles socius doloris bendras skausmų status luoma, padejimas studio mokslas, lavinimas sua sponta gera valia sub divo po tyru dangum subijekcija vargai, klapatai Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 87straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas submisije pasidavimas po bauda subskripcija pasirašymas, susidejimas, primokejimas sui generis savotiškas suum cuique atiduok kam kas prigule tace! cit! tylek! taliter – quoliter kaip – teip tantum – quantum tiek – kiek tarde venientibus ossa kas pasivelino, tas savę skriaudžia teka tarba del poperiu ir krygu tekstas čielas sustatimas arba įturys dainos, giesmes ar kito rašto tempora mutantur, et nos mutamus in illis laikai parsimaino ir mes su jeis tendencija siekis, mieris tlenas rukštadaris – oras – elementas tolerancije kantrybe, iškentejimas tradicije padavimai traktatas moksliškas suredimas Žmoniu ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevyne u. c. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (romo) ultimus paskutinis, pastaras ultra sukta, iš tos puses unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) unitis viribus suvienitomis spekomis u. s. (ut supra) kaip augšcaus usque ad finem ligi galo Vacat trukst, laisvi vieta neužimta Vae! beda Vae victis! beda pavergtiems Vale! sveiks! (=sveiks gyvs) Vel arba, ar Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasiliekta Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbut daturetas Veritabilis teisingas 88 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas Vide žiurek Vidi mačiau Vita brevis, ars langa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent Vulgo visatis, drauge Vivat! tegyvuoja! 2 Priedas. svetimžodžiai su nuorodomis: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), (–,) tarptautiniai žodžiai (iš graikų kalbos) aiškinimas asceta tikrai dievobaimingas bibliopolis knygininkas dyalogas kalba, kalbejimas tarp keleta žmoniu entuziazmas užsidegimas, užkaitimas epigrafas užrašas, deviza epilogas uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt. epizoda užsilaidimas kalboje, poemate – raštuose epoka laiko metas prabeges istoriškai atsitikimuose epopeja, epos milžiniškas poematas era laikmečio rokunda eteris oras, melynuojas dangus etnologija mokslas ape žmoniu buvi etika mokslas ir filozofija žmoniškumo etymologija mokslas ape paejimą išaiškinimų fantazija vaidintuve fizika mokslas prigimtij geografija mokslas ir aprašymas žemes geologija mokslas ape kiautą žemes geonomija mokslas ape menciu žemes gramatikai pirmi mokįtojai skaityt ir rašyt gramatika kalbamokslis heksametras šešpedes eiles poezijoj hieroglifai senoves aigiptenu raštai žymeniu ir paveikslais hyppokryta apgavikas Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 95straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai aiškinimas Projektas meginimas Pro paganda išplatinimas kokiu žiniu Pro publico bono del publikos gero Prostitucija atsidavimas palaidavimui ant pelno – kekšyste Privatiškas naminis, ne valdžios, ne publikos P. u. c. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus Quid novi? kas nauja girdetis? Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare Quod capita tot sensus kas galva tai protas Quo usque tandom, abutere patientia nostra? ligi kol tas? kaip ilgai teip tvers? rabata nulaidimas prekes kainos pirkinių ratafija skyrius saldžios degtines realnas tikras, gruntaunas rebus mysla paveiksluota revolucija parvertimas ritmas eiles taktiškas scurra romenu vargingas gyventojus solidariškai taikei, atsakančiai specialista kas kokį mokslą geriausei išsilavines ir suprantąs spektaklis teatro išrodimas Škicas paveikslelis nebaigtas, planas nurodytas, nurodytas punktas u. i. (ut infra) kaip žemiaus Vampyras kraujažindis, šikšnossparniu veisles. (pasakiškas) 9 Priedas. Personalijos Personalijos įvardijimas aiškinimas aristoteles filozofas graikų mokįtinis Platono 384–322 pr. kristu bruno giordoni fil. 1550–1600. sudegintas romoje dante alighieri poet. 1265–1321 darvinas erazmas mokįtas zoologas 1731–1802 darvinas karalius robertas naturalista ir keliauninkas 1809–1882 96 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Personalijos įvardijimas aiškinimas draperis rašt. 1811–1882 edisonas gimes 1847. amerikoj galilejus, galileo fizikas 1564 – m 1642. jis pirmasis suprato krutejimą pasaules. jo žodžiai „è pursi muove= o bet gi jį kruta“ gibbons raštininkas anglu 1737–1794 gutenbergis jonas išradejis knygu spaustuves 1397–1468 herodotas tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484– 424 pr. kris. hippokrates tevas medicinos visų laikų 460–364 prieš kristų homeras graiku didis poeta iX. amž. pr. kristų humboldtas frid. henr. alek. keliauninkas ir gamtininkas 1769–1859 husas arba gusas jons 1369–1415. sudegįtas „šventoje inkvizicijoje“ huxley zoologas ang. gim. 1825 konfucas, kong=fu=tse tai filozofas kynu 551–479. pr. kristu Liebknechtas Vilhelmas gim 1826 Pytagoras graikų filozofas 540–500. pr. kristu Pytheas (Putejus) iš Massylijos pradžioj iii. šimtmečio pr. kristu. jis apvažiavo europą, jo raštai ir Lietuva siekias rousseau (Žan Žak ruso) literaturas, filozofas 1712–1778 shakespeare (Šekspiras Vilis) 1564–1616 sokrates žinomiausis graikų filozofas gimes 470 m. pr. kristu, 69 metu budams valdžiai apskustas už bedievystę ir demoralizavimą jaunumenies par poeta Militozą, kalbetojį Likoną ir garborių agitozą nuodais apduotas numire. sokrates, yra tvereju moksliškos dialekcijos ir mokslingos jos metodos straussas dovidas fridr. teologas, jis apraše „gyv. jezaus“ 1804–1874 tindalius raštininkas anglik. 1657–1738 Volney francuzu rašejis 1757–1820 Voltaire francuzu raš. 1694–1778 Vergilius raštinink. gim 1470 m. Virgilius (Maro Publius) poeta romiškas 70–19 m. pr. kristu Xanthus iš Lidijos garsus istorikas graikų gyveno V. ir Vi. šimtmetij pr. kristu Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 97straipsniai / articles 10 Priedas. Posakiai Posakis aiškinimas a. a..u. c. anno ab urbe con∂ita Metuose po sustatimo miesto (romo) ad feliciora tempera ant geresnių laikų ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo ad diem dictum lig paskirtai dienai amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybe brangesne concordija res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur santaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausei nupuola errare humanum est klysti yra žmoniu daigtas est modus in rebus yra gabumas ant visko in vino veritas vyne teisybe audiatur et altera pars tegul bus ir antra puse išklausyta aut caesar, aut nihil arba cezaru, arba niekuom aut – aut arba – arba dictum factum pasakyta padaryta, gatava nec locus ubi troja fuit ne žymes, kur troja buvo. – kas puole tas prapuole nec plus ultra niekas ant to nolens volens noroms nenoroms nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas non plus ultra nieks geriaus nosce te ipsum žinok pats sav o tempora! o mores! o laikai! o papročiai Panem et cirenses! duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečiu laike nupuolimo žmoniškumo) Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Per aspera ad astra par erškečius pas žvaizdes Perpedes apostolorum pesčias, (kai apaštolas) Perpetuum mobile amžinas judejimas Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves Pro domo sua saves apginimas Pro publico bono del publikos gero P. u. c. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare 98 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Posakis aiškinimas Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau Quod capita tot sensus kas galva tai protas Quo usque tandom, abutere patientia nostra? ligi kol tas? kaip ilgai teip tvers? Qui vivra verra kas bus gyvas pamatys redde quod debes atiduok kam kaltas respice finem žiurek galo risum tenentis amici nesijuokite draugai. (iš poezijos horacijaus) salva venia su atlaidimu sapienti satis gudrei galvai žodžio gana, - išmintingam žodžio pakanka semper idem vistas pats se non è vero è ben trovato jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanyta sic fata tulere teip likimas norejo sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo si deis placet jai dievai leis si fibula vera jei tai teisybe simplex servus dei žmogus prastas, neapšviestas similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo sit tibi terra levis tegul tau žeme bus lengvi si vis pacem parabellum jei nori ramybes, taisykis į kova (mušį) taliter – quoliter kaip – teip tantum – quantum tiek – kiek tarde venientibus ossa kas pasivelino, tas savę skriaudžia tempora mutantur, et nos mutamus in illis laikai parsimaino ir mes su jeis tobe ar not to be (išt.: tu bi or not tu bi), but ar nebut (Šekspiro iš hamleto) ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevyne unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) unitis viribus suvienitomis spekomis usque ad finem ligi galo Vae victis! beda pavergtiems Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasiliekta Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 99straipsniai / articles Posakis aiškinimas Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbut daturetas Vita brevis, ars langa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent 11 Priedas. Žodžių junginiai Žodžių junginiai aiškinimas absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho ad exemplum pavaizdan ex abrupto beprisitaisimo, išnejučių, netiketai ex capite iš galvos; nuo pradžios ariškos kalbos indo europiškos kalbos capite censi romoje vargingiause klasa gyventoju nefasti dies nelaimes dienos non licet nelaista Poste restante ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti Post festum po šventes, po visam, kas pasivelines Pro formo del mados Pro memorija del atminties P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto Quantum satis lig soties Quid novi? kas nauja girdetis? Qui vive? kas given? kas ten? sit saluti ant sveikatos socius amaris draugas meiles socius doloris bendras skausmų sua sponta gera valia sub divo po tyru dangum sui generis savotiškas suum cuique atiduok kam kas prigule u. c. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (romo) u. i. (ut infra) kaip žemiaus u. s. (ut supra) kaip augšcaus Vis à vis prieš, prieš priešeis 100 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI LiteratŪra dLkg – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. gu smani ro ber to 1987: interlinquistica. – Linquistica storica. roma: nis., 87–114. jŠPt – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. janina Švambarytė, Šiauliai: k. j. Vasiliausko įmonė, 2001. cd – Šiauliai: dipolis, 2005. križinauskas juozas, smagurauskas stasys: Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1992. Lanza stefano: Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija Lietuvių kalboje. daktaro disertacija. kaunas, 2009. LKe – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. kazys Morkūnas, red. Vytautas ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. Lktch – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. rima bacevičiūtė, audra ivanauskienė, asta Leskauskaite, edmundas trumpa, mokslinė red. Laima grumadienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. sabaliauskas algirdas: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas, 1990. Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. skaitytojams palengvinimas, sudarė jurgis Šlapelis. tilžė: e. jagomasto spaustuvė, 1907. Tarptautinių žodžių žodynas, ats. red. V. kvietkauskas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Tarptautinių žodžių žodynas, ats. red. algimantas kinderys. Vilnius: alma Littera, 2001. Vė lius norb er ta s 1974: M. slančiauskas – folkloro rinkėjas. – Šiaurės Lietuvos pasakos. surinko Matas slančiauskas. Vilnius: Vaga, 22–30. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – the Manuscript dictionary of Matas slančiauskas suMMary the manuscript heritage of linguistic subjects by Matas slančiauskas (21/02/1850 – 11/03/1924) devoted to scientific community and society is not yet known to its full extent. the article presents the manuscript The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynelis [some dictionary] 1910 which are both stored in the department of history of Šiauliai museum “aušra”. the code of the dictionary is ŠaM gek 15819, the code of Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 101straipsniai / articles the collection and inventory number is i–r 196. the code of the transcript Šioks, toks žodynėlis is ŠaM gek 15814, the code of the collection and inventory number is i–r 130. 422 words are presented in The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 the transcript Šioks, toks žodynelis 1910 contains five words (word combinations) less (417 words in total). in the Dictionary of 1903 the following references are made: 172 words are referred to be of Latin origin, 69 words are referred to be of greek origin, 26 words are referred to be of french origin and 14 words are referred to be of english, german, italian and sanskrit origin; 116 words have no reference to the origin. 30 personalia, 64 expressions and 27 word combinations and abbreviations are provided in the dictionary. the composition of The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynelis 1910 by slančiauskas stands the same as the one of the contemporary international word dictionaries: the words are presented in alphabetical order, emphasised words are defined in different ways (by one word, synonym pairs, word collocations, relations to Lithuanian associations); the majority of words contain an origin reference (abbreviations: lot., gr., angl., itt., vok. and etc.). the manuscripts contain names of famous researchers of various scientific areas (philosophers, writers (prose and poetry), historians, theologists, travellers, inventors, and etc.); the abbreviations of widely used words, collocations and sayings are also present in the dictionary. the manuscripts maintain the features typical to subdialect of West highlanders around Šiauliai (immutable an, am, en, em; hardening of consonant l (in front of e, ę, ė, ei) and palatalization; shortening of unstressed ending; adding j in front of e, ie and etc.; various morphological instances (suffixes, athematic verb forms, full adverbial forms, and etc.) and some syntactic subjects (especially concerning the use of prepositional constructions). The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynelis 1910 can be attributed to the lexicographic history of loanwords in Lithuania i.e. to the lexicographic history of international word dictionaries. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynelis 1910 demonstrate the conditions for the occurrence of the dictionary of loanwords. the transcription of the Dictionary of 1903 could have served as the aim of learning (the author presupposes that there might be more transcripts). the manuscripts reveal the necessity to systematically arrange the loanwords and the instigation to compile Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis 1907 by jurgis Šlapelis [the dictionary of Loanwords and unknown Words]. thus, the early period of the lexicographic history of loanwords could be dated earlier in four years and start not with a dictionary by Šlapelis, but with the dictionary of 1903 (from 1903 to 1936). Įteikta 2014 m. rugsėjo 4 d. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5., LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]