Mato Slančiausko rankraštinis „Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903“

JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. MATO SLANČIAUSKO RANKRAŠTINIS ŽODYNĖLIS = IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – The Manuscript Dictionary of Matas Slančiauskas ANOTACIJA Straipsnyje pirmą kartą mokslo visuomenei pristatomas rankraštinis Mato Slančiausko Žodynėlis = iš enciklopedijos. 1903, saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriuje. Aptariama rankraščio struktūra, svetimžodžiai iš įvairių (lotynų, graikų, vokiečių, anglų, prancūzų, sanskrito) kalbų. Šio rankraščio 1910 m. perrašas, su prierašu „K. Barauskė“, lyginamas su 1903 m. žodynėliu. Išryškinami abiejų žodynėlių skirtumai. Rankraštinio Žodynėlio = iš enciklopedijos. 1903 medžiaga pateikiama straipsnio prieduose. ANNOTATION The article presents the manuscript dictionary of Matas Slančiauskas The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 to the public for the first time. The dictionary is stored in the department of History of Šiauliai museum “Aušra”. The structure of the manuscript is discussed as well as the loanwords from various languages (Latin, Greek, German, English, French, Sanskrit) are presented. The transcription of 1910 of the dictionary with postscript to K. Barauske is compared to a dictionary of 1903. The differences of both dictionaries are emphasised. The material from manuscript of The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 is presented in the annexes of the article. ESMINIAI ŽODŽIAI: leksikografijos istorija, svetimžodžiai, personalijos, posakiai, žodynėlio perrašas. KEYWORDS: history of lexicography, loanwords, personalia, expressions, a transcript of the dictionary. 64 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 ĮVADAS Tautosakininkas Norbertas Vėlius rinkinyje Šiaurės Lietuvos pasakos užsimena, kad Matas Slančiauskas 1903 m. buvo sudaręs tarptautinių žodžių ir personalijų žodynėlį1. Jį pavyko rasti Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriuje. Susiūto sąsiuvinio viršelyje užrašyta: „Žodynėlis = iš enciklopedijos. 1903. A B C D E F M.“2. Pirmame puslapyje yra, sakytume, pavadinimo papildymas – Šioks – toks žodynelis3. Rankraščio šifras ŠAM GEK 15819, rinkinio šifras ir inventorinis numeris I–R 1964. Slančiausko rankraščių aplanke aptiktas ir vienas žodynėlio perrašas, pažymėtas 1910 m. data. Perrašo viršelyje nėra jokio pavadinimo, tik dešinėje pusėje, viršuje, parašyta pavardė: K. Barauskis, o pirmame puslapyje – K. Barauskė5. Pirmame puslapyje pabraukti žodžiai „Šioks, toks žodynelis“, tikėtina, ir yra pavadinimas. Žodynėlio gale Slančiausko įrašyta: „Kopijuotas 1910 m.“. Perrašo šifras ŠAM GEK 15814, rinkinio šifras ir inventorinis numeris I–R 1306. Šio straipsnio tikslas – plačiau aptarti Slančiausko sudarytą rankraštinį 1903 m. svetimų žodžių ir personalijų žodynėlį ir palyginti jį su 1910 m perrašu7. Tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: a) išanalizuoti ir aprašyti Slančiausko rankraščio Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903 (toliau Žodynėlis arba Ž) struktūrą, pasižvalgant ir į dabartinių tarptautinių žodžių žodynų struktūrą, b) aptarti svetimžodžius pagal kalbas, iš kurių jie yra patekę į žodynėlį, c) aprašyti svetimžodžių aiškinimo būdus, d) palyginti 1903 m. Žodynėlį = iš enciklopedijos ir 1910 m. perrašą Šioks, toks žodynelis (toliau Perrašas arba P), e) aptarti vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės atspindžius abiejuose rankraščiuose. 1 „Pats 1903 m. sudarė nedidelį (28 p.) tarptautinių žodžių ir personalijų (žymiųjų pasaulio mokslininkų, rašytojų ir pan.) žodynėlį, kurį vėliau net kelis kartus perrašinėjo“ (Vėlius 1974: 27). 2 Pavadinime minimi 1903 m. yra Žodynėlio parengimo metai, nes ta pati data nurodoma ir Žodynėlio paskutiniame puslapyje. Pats pavadinimas Žodynelis = iš enciklopedijos gali ir nebūti pavadinimas, o nuoroda į kažkokį leidinį, iš kurio rinkta medžiaga (leksika). Kokia tai galėtų būti enciklopedija (ar enciklopedijos), tebelieka autorės tolesnių tyrinėjimų tikslas. 3 Galima būtų manyti, kad Šioks – toks žodynelis ir Šioks, toks žodynelis yra tikrasis ir Žodynėlio, ir jo Perrašo pavadinimas, nes tik jis įrašytas abiejuose rankraščių pirmuosiuose puslapiuose. 4 Autorė dėl pernelyg didelės straipsnio apimties neaptaria galimų ekstralingvistinių duomenų, susijusių su Žodynėlio radimusi. 5 Tikėtina, kad Slančiauskas Žodynėlio perrašą bus padaręs tautosakos pateikėjui Barauskiui, gyvenusiam Bijeikių bambalyneje (dabar Skaistgirio sen.), iš kurio 1901–1910 m. Slančiauskas yra užrašęs tikėjimų, burtų, prietarų ir kt. 6 Autorė kol kas nekelė tikslo išsiaiškinti, kaip šie abu (pavieniai) rankraščiai pateko į Šiaulių „Aušros“ muziejų, nes ketina patyrinėti ir kitus šiame muziejuje saugomus Slančiausko rankraščių aplankus ir tuomet išsiaiškinti, kaip jie visi pateko į muziejų. 7 Kol kas pavyko rasti tik šį vieną perrašą, todėl tik jis vienas lyginamas su Žodynėliu. Straipsniai / Articles 65 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Dar vieno XX a. pradžios rankraščio ir jo perrašo paskelbimas turėtų būti aktualus tiriant ne tik kalbos istorijos, dialektologijos, bet ir leksikologijos, leksikografijos problemas. Straipsnyje taikomi aprašomasis, gretinamasis, lyginamasis ir medžiagos struktūrinimo metodai. RANKRAŠČIO ŽODYNĖLIS =IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 APŽVALGA Žodynėlio struktūra. Žodžiai Žodynėlyje surašyti pagal abėcėlę. Abėcėlės raidės iškeltos atskirai, pvz.: A., B., C. ir pan. Neiškėlta atskirai ir visai nepažymėta Š raidė. Ji pateikta prie S. raidės po ilgesnio brūkšnio. Iš viso žodynėlyje surašyti 422 svetimžodžiai iš įvairių kalbų: lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių, anglų, italų, ispanų, sanskrito8. Kartu su žodžiais yra pateikta ir žodžių junginių, įvairių posakių, paminėtos kai kurios personalijos su nuorodomis (asmenybės darbo pobūdžiu, gyvenimo datomis). Kiekviename Žodynėlio puslapyje pateikiama nuo 11 iki 15 žodžių su paaiškinimais (kuo aiškinimas ilgesnis, tuo mažiau žodžių surašyta puslapyje). Po kiekvienos raidės žodžių pavingiuojama (trumpai ar ilgiau) arba dedamas ilgesnis brūkšnys, kad raidės ir pateikta leksika būtų atskirtos. Žodžiai, žodžių junginiai, posakiai ir personalijos yra pabraukti. Po jų skliausteliuose trumpiniais ar visu žodžiu nurodoma kilmė, pvz.: (sanskritiškai), (itališkai), (gr.) ar (graik.), (lot.), (angl.) ir pan. Kai žodžio kilmė kartojama, rašomas kablelis ir brūkšnys be skliaustelių: , –. Kėlimui ir žodžių aiškinimui naudojamas lygybės (=) ženklas. Trumpinys itt. atlieka dvejopą funkciją: žymi ir trumpinį (itališkai), ir trumpinį (ir taip toliau). 26 psl. pabaigoje pieštuku surašyti skaičiai 2 – 3 kažkieno kito ranka. 27 psl. po trijų žvaigždučių (*), išdėstytų trikampe figūra, išskirti sunumeruoti keturi žodžiai. Numeracija ryškesnė nei tekstas. 28 psl. yra nurodyta data, vieta ir autorius (23, X. 1903 m. Reibeniuose), kitoje eilutėje – „M. Slančiauskas“, o po to išvedžiotas tradicinis, tik Slančiauskui būdingas, sakinys. Žodynėlio yra 28 (su įrišimu – 30) psl. Viršelio reverse matyti 19 vokiškų žodžių – siuvinio matavimo terminų. Prie kai kurių iš jų pieštuku parašyti sunkiai įžiūrimi skaičiai, pvz.: Taille 27, Vorderlänge 204, Brust-falten 1, Achselbreite 54 ir pan.9. Pirmajame puslapyje yra parašyta: Šioks–toks 8 „Skolinys suprantamas kaip kalbinio modelio pamėgdžiojimas (reprodukcija) kitoje kalboje dviem lygmeninis: išorinės formos ir semantinio turinio“ (Lanza 2009: 15), plg.: „il prestito consiste nella riproduzione di un elemento linguistico alloglotto nel dupline, aspetto del significante e del significato“ (Gusmani 1987: 94). 9 Slančiauskas buvo siuvėjas. Viršeliui jis panaudojo naudotą popierių, ant kurio buvo užsirašęs kažkokiam žmogui siūto drabužio matmenis. 66 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 žodynėlis. ir tik tuomet pateikiami A raidės svetimžodžiai, žodžių junginiai, posakiai ar personalijos. Žodynėlio plotis – 9,5 cm., o aukštis – 17,3 cm. Žodynėlio leksika. Lotyniški žodžiai. Net 172 žodžiai iš jau minėtų 422 yra Slančiausko paminėti suskliaustu žodžiu (lotyniškai) arba trumpiniu (lot.), o jei pateikiami keli lotyniški žodžiai, naudojamas brūkšnys ir kablelis (–),¹⁰. Straipsnio 1 priede surašyti 62 adaptuoti žodžiai ir 110 neadaptuotų lotyniškų žodžių, žodžių junginių ir posakių. Adaptuotieji, pvz.: Agitacija Slančiausko aiškinamas kaip „judėjimas, kuštėjimas“ (1), Egoizmas „saumyl yste“ (7), Humanista „žmoniškas, visaip mokytas, – akylas žmogus“ (11), Oponentas „priešginys, užmetinėtojis“ (15), Rizika „ant laimes, žūt būt“ (21) ir pan., – yra vartojami lietuvių bk iki šiol. Neadaptuotų žodžių, pvz.: Ego „aš“ (6), Gaudium „linksm ybe, džiaugsmas“ (10), Licet „vale, leista“ (14), Pars „dalis“ (17), Scientia „mokslas, Žinojimas“ (22), Studio „mokslas, lavinimas“ (23), Ultimus „paskutinis, pastaras“ (26), Vivat! „tegyvuoja!“ (27) pateikta apie 40¹¹. Daugiausia Žodynėlyje neadaptuotų žodžių junginių ir posakių, plačiai vartojamų daugelyje pasaulio kalbų, pvz.: Amicus Plato sed magis amica veritas „brangus man Platonas, bet teisybė brangesnė“ (2), Errare humanum est „klysti yra žmoniu daigtas“ (7), Nolens volens „noroms nenoroms“ (15), O tempora! O mores! „O laikai! o papročiai“ (15), P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), Volens nolens „norent nenorent“ (27) ir pan.¹² Svetimžodžiai yra įvairių gyvenimo situacijų įvardijimai (socialinės atskirties, vienybės, tarpusavio santykių, išskyrimo pagal tam tikrą ypatybę ir pan.); istorinės romėnų (Romos) tautos realijos; raštijos, mokslo, meno terminai ir įvairūs pamokomieji posakiai. Graikiški žodžiai. Aptariamame Žodynėlyje gausu svetimžodžių, prie kurių skliausteliuose pažymėta: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), o jeigu trumpinys prie žodžio turi būti kartojamas, dedamas kablelis ir brūkšnys (–). Tokių žodžių su minėtomis nuorodomis yra 69 (žr. 2 priedą). Atkreiptinas dėmesys, kad posakių ar graikiškų žodžių junginių Žodynėlyje nėra pateikta. Kaip neadaptuotus minėtume: Kosmos „Žemė, pasaulė, svietas“ (14), Panegirik „pagirenti kalba, raštas, arba eiles“ (16), Panoptikon „surinkimas daug daigtu vertu matimo“ (16), Polypkon „daug balsis“ (18), Pseudo „netikras, melagingas“ (20), Zeus (= Dzeus) „Dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdytojus viso Sutverimo; pas romenus garbintas po vardu Jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Perunas išperejas dangu, Žeme itt.“ (28). 10 Svetimžodžio kilmės nuorodos pateikiamos ir dabartiniuose žodynuose, plg.: Tarptautinių žodžių žodynas 2001: 6–7. 11 Autorė straipsnyje nesprendžia klausimo, ar autentiškai perrašytas svetimžodis. 12 Plg.: Tarptautinių žodžių žodynė , išleistame 1985 m., autentiški posakiai pateikti atskirai – 522–527 psl. Net 17 jų sutampa su Slančiausko žodynėlyje pateiktais posakiais. Straipsniai / Articles 67 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Visi kiti žodžiai – adaptuoti, plg.: Epilogas „uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt.“ (7), Gramatika „kalbamokslis“ (10), Kosmopolitas „gyventojus laikas visą pasaulę už savo tėvynę“ (14), Pseudonimas „parašas prasimanyto sav vardo – netikras“ (20), Tyronas „baisus valdinininkai – pikti pas senoves Graikus“ (25). Tai daugiausia mokslo, religijos, meno ir muzikos terminai. Primintina, kad daugiausia bk svetimžodžių dažniausiai yra atėję iš graikų ir lotynų arba abiejų kalbų žodžių sandūros, todėl ir Slančiausko rankraštyje jų daugiausia13. Prancūziški žodžiai. Prie 26 Žodynėlyje surašytų žodžių ir posakių Slančiauskas pažymėjo trumpinius: (franc.), (fran.), (fr.), (—,). Straipsnio 4 priede yra neadaptuotų žodžių Pardon „mylestos atlaidimo, parprašaũ“ (17), Vis à vis „prieš, prieš priešais“ (27) ir adaptuotų Charakteris „savas užsivedimas“ (5), Šarlatanas „šaldrokas, suvedžiotojis, apjiškotojus“ (24). Pateikta ir keletas žodžių junginių bei posakis, pvz.: Qui vive? „kas given? Kas ten?“ (20), Qui vivra verra „kas bus gyvas pamatys“ (20). Prancūziški žodžiai – tai prekybos ir statybos terminai, žmogaus ypatybių įvardijimas ir vienas keiksmažodis14. Angliški, vokiški, itališki, ispaniški, sanskrito žodžiai. Kitų kalbų 14 žodžių Žodynėlyje turi pažymas: (angl.) arba (ang.), (vok.) arba (vokiš.), (itališkai) arba (itt.) ir (sanskritiškai), (išpaniškai). Iš 7, pažymėtų (angl.) arba (ang.), yra dvi personalijos (Darvinas Erazmas „mokitas zoologas 1731–1802“ (5) ir Darvinas Karalius Robertas „naturalista ir keliauninkas 1809–1882“ (5)), keli pavieniai žodžiai (Draperis „rašt. 1811–1882“ (6), Flaga „veliukas, papartis“ (9), Snob „nepažystąs draugystės“ (23)) ir du posakiai (God – dam „lai manę Dievs baudžia“ (10), Tobe ar not to be „but ar nebut (Šekspiro iš Hamleto)“ (25) (žr. 5 priedą). Trimis vokiškais žodžiais nusakoma: Cypelis „smailuma uolos į marę“ (5), Feleris „apsigavimas, paklydimas“ (9), Frei „veltu, dykai, valnas“ (9) (žr. 3 priedą). Žodžių junginio trumpinys ir posakis turi nuorodą apie kilmę iš italų kalbos: Etc (et ceter) „ir teip toliaus“ (7), Se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanyta“ (22) (žr. 6 priedą). Prie vieno žodžio Slančiauskas įrašė: (išpaniškai) – Uraga-nas, Orkanas „baisus vesulas“ (26), o dar vienas turi nuorodą: (sanskritiškai) – Tri-murti „Trijatis, trys dievystes: Brahma, Višnu ir Giva“ (25) (žr. 7 priedą). Iš pavyzdžių matyti, kad atskiri svetimžodžiai yra adaptuoti, kiti ne, o žodžių junginiai ir posakiai pateikiami neadaptuoti. Minėtų kalbų žodžiais įvardijami buities daiktų ir gamtos reiškinių pavadinimai, nurodomos dievybės, įvardijami mokslininkai, pateikiamos santrumpos, citatos iš literatūros. Mokslininkai yra pastebėję, kad vokiečių kalbos skolinių lietuvių kal- 13 Žr.: LKE 1999: 641. 14 Lietuvių bk esama internacionalizmų iš prancūzų kalbos. Žr.: LKE 1999: 641. 68 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato S lančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 boje esama tik apie 0,5 %15. Tyrėjai linkę manyti, jog anglicizmai ne tiesiogiai atėjo iš anglų kalbos, o gauti per tarpininkes kalbas16. Pastebėta, kad lietuvių bk esama internacionalizmų ir iš ispanų kalbos17. Žodžiai be kilmės nuorodų. Daugiausia Žodynelyje žodžių be jokios nuorodos į kalbą. Jų iš viso yra 116, ir ne tik žodžių, bet ir žodžių junginių, posakių (žr. 8 priedą). Vieni jų adaptuoti ir prie jų galėtume drąsiai rašyti trumpinį „lot.“, plg.: Specialista „kas kokį mokslą geriausei išsilavinęs ir suprantąs.“ (23), Projektas „mėginimas.“ (19), Patrijotas „tevynes myletojis.“ (17), Filologas „mokslamylį.“ (9), Autobiografija „aprašymas savo gyvenymo begio.“ (3). Kiti – neadaptuoti (įvairių kalbų: lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių) žodžiai, pvz.: Aceront „svietas požeminis.“ (1), Centrum „punktas vidurinis.“ (5), Novelle „apysaka prozaiška.“ (15), Scurra „romenu vargingas gyventojus.“ (22). Posakiai ir žodžių junginiai surašyti neadaptuoti, plg.: Capite censi „Romoje vargingiause klasa gyventoju.“ (5), Panem et circenses! „duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečių laike nupuolimo žmoniškumo).“ (16), Per aspera ad astra „par erškėčius pas žvaizdes.“ (17). Vyrauja socialinio, buitinio ir literatūrinio sluoksnio leksika. Iš viso pavienių žodžių yra 95, o žodžių junginių ir posakių – 21. Kodėl Slančiauskas prie jų nepažymėjo jokios nuorodos, galima tik svarstyti: gal tie žodžiai buvo dažniau vartojami ir žinomi, gal Slančiauskas paprasčiausiai užmiršdavo pažymėti nuorodą, gal būta kokių kitų priežasčių nepažymėti žodžio kilmės. Šie svetimžodžiai – karo, muzikos, teatro, psichologijos, literatūros, istorijos, tapybos terminai, visatos dalys, įvardyti medicinos mokslo pradininkai, išradėjai ir išradimai, įvairūs posakiai. 1 L E N T E L Ė. Svetimžodžiai su Slančiausko pažymėta (nepažymėta) kilme Lotynų | Graikų | Prancūzų | Anglų | Vokiečių | Italų | Ispanų | Sanskrito | Nepažymėta kilmė 172 | 69 | 26 | 7 | 3 | 2 | 1 | 1 | 116 Personalijos. Žodynelyje Slančiausko yra paminėta 30 personalijų (žr. 9 priedą) – rašytojų, poetų, keliautojų, filosofų, gamtininkų, išradėjų. Antai įrašyti šie rytų ir vakarų pasaulio istorikai ir filosofai: Aristoteles „filozofas graikų mokitinis Platono 384–322 pr. Kristu“ (3), Bruno Giordoni „fil. 1550–1600. sudegintas Romoje“ (4), Herodotas „tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484–424 pr. Kris.“ (10), Konfucas, Kong=Fu=Tse „tai filozofas Kynu 551–479. pr. Kristu“ (13), Pytagoras „graikų filozofas 540–500. pr. Kristu“ (20), Xanthus iš Lidijos „garsus istorikas grai- 15 Plačiau žr.: Sabaliauskas 1990: 259. 16 Žr.: LKE 1999: 214. 17 Žr. LKE 1999: 641. Straipsniai / Articles 69 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ ką gyveno V. ir VI. šimtmetį pr. Kristu“ (27). Nuosekliausiai apibūdinamas Sokrates „žinomiausis graikų filosofas gimęs 470 m. pr. Kristu, 69 metu budams valdžiai apk skustas už bedievystę ir demoralizavimą jaunumenies par poeta Militozą, kalbėtoji Likoną ir garborių Agitozą nuodais apduotas numire. Sokrates, yra tverejų moksliškos dialekcijos ir moksl ingos jos metod os“ (23). Iš rašytojų, poetų ir raštininkų paminėti: Dante Alighieri „poet. 1265–1321“ (5), Draperis „rašt. 1811–1882“ (6), Gibbons „raštininkas anglu 1737–1794“ (10), Homeras „graiku didis poeta IX. amž. pr. Kristu“ (11), Rousseau (Žan Žak Ruso) „literaturas, filosofas 1712–1778“ (21), Shakespeare „(Šekspiras Vilis) 1564–1616“ (22), Tindalius „raštininkas anglik. 1657–1738“ (25), Volney „francuzu rašėjis 1757–1820“ (27), Voltaire „francuzu raš. 1694–1778“ (27), Vergilius „raštinink. gim 1470 m.“ (27), Virgilius (Maro Publius) „poeta romiškas 70–19 m. pr. Kristu“ (27). S lankiausko Žodynėlyje minimi šie keliautojai ir gamtininkai: Darvinas Erazmas „mokitas zoologas 1731–1802“ (5), Darvinas Karalius Robertas „naturalista ir keliaunin kas 1809–1882“ (5), Humboldtas Frid. Henr. Alek. „keliaunin kas ir gamtininkas 1769–1859“ (11), Huxley „zoologas ang. gim. 1825“ (11), Pytheas (Putejus) iš Massylijos „pradžioj III. šimtmečio pr. Kristu. Jis apvažiavo Europą, jo raštai ir Lietuva siekias“ (20). Slančiauskas surašė žymiausius tyrėjus ir išradėjus: Galilejus, Galileo „fizikas 1564 – m 1642. Jis pirmasis suprato krutėjimą pasaules. Jo žodžiai „è pursi muove = o bet gi jį kruta“ (9), Gutenbergis Jonas „išradejis knygų spaustuves 1397–1468“ (10), Hippokrates „tevas medicinos visų laikų 460–364 prieš Kristų“ (11). Į Žodynėlį įtraukti ir mokslininkai teologai: Husas arba Gusas Jons „1369–1415. Sudegitas „šventoje inkvizicijoje“ (11), Straussas Dovidas Fridr. „teologas, jis aprašė „Gyv. Jezaus“ 1804–1874“ (23). Iš pateiktų personalių matyti, kad Slančiauskui svarbiau rašytojai, filosofai, keliautojai, o tik tada – išradėjai ir religijos puoselėtojai (žr. 2 lentelę). 2 LENTELĖ. Personalijos pagal veiklos sritis ir šalis Personalijos Skaičius Priklausymas šaliai Raštininkai, rašytojai, poetai 11 Graikų, anglų, prancūzų, romėnų Filosofai 5 Graikų, kinų, romėnų Gamtininkai, keliautojai 3 Be nuorodos Zoologai 2 Anglų Išradėjai 2 Amerikos Istorikai 2 Graikų Teologai 2 Be nuorodos Fizikas 1 Be nuorodos Medicinos mokslo pradininkas 1 Be nuorodos Be įvardijimo 1 Be nuorodos 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 Posakiai. Žodynėlyje posakių yra net 64 (žr. 10 priedą). Vyrauja lotyniški posakiai, po vieną yra itališką ir anglišką, pvz.: Tobe ar not to be „(išt.: tu bi or not tu bi), but ar nebut (Šekspiro iš Hamleto)“ (25), Se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybė, tai bent gerai pramanyta“ (22). Posakiai nevienodos sudėties, t. y. nuo dviejų žodžių, iki ilgesnio sakinio, plg.: Sapienti satis „gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam žodžio pakanka“ (22), Vita brevis, ars langa „gyvenimas trumpas, trusas ilgas“ (27), Tempora mutantur, et nos mutamus in illis „laikai parsima ino ir mes su jeis“ (25). Prie posakių skirtini ir du trumpiniai, pvz.: A. a. u. c. Anno ab urbe condita „Metuose po sustatimo miesto (Romo)“ (1), P. U. C. = post urbem conditam „po uždėjimo miesto (Romo). 753 pr. Kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus“ (20). Kaip posakius Slančiauskas išskyrė Horacijaus ir Šekspyro citatas, pasirinko posakius, kuriais nusakomas požiūris į pavergimą, tėvynę, papročių ir gyvenimo kaitą, patirties perdavimą kitiems, plg. posakį: Verba volent, scripta manent „žodis nulekia, raštas pasilieka“ (26). Žodžių junginiai. Prie žodžių junginių priskirtini Žodynėlyje surašyti 27 dviejų žodžių junginiai arba santrumpos (žr. 11 priedą). Slančiauskas du iš jų pateikia adaptuotus, pvz.: Absolutiška monarchija „neaprubežiuota valdžia monarcho“ (1), Ariškos kalbos „indo europiškos kalbos“ (2). Visi kiti yra surašyti originalo kalba, plg.: Nefasti dies „nelaimes dienos“ (15), Poste restante „ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti“ (18), Sua sponta „gera valia“ (24). Prie žodžių junginių priskirtinos ir keturios santrumpos, tokios kaip: P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), U. C. (urbis conditos lot.) „data: nuo uždėjimo miesto (Romo)“ (25), U. i. (ut infra) „kaip žemiaus.“ (26), U. s. (ut supra) „kaip augščaus“ (26). Posakiais atspindimas žmogaus gyvenamos ir kalbamos aplinkos papildymas. Žodžių aiškinimo struktūra. Atskirai verta aptarti Žodynėlyje pateiktų žodžių aiškinimą, į kurį Slančiauskas, kaip matome iš anksčiau pateiktų pavyzdžių, skyrė daug dėmesio, kad besimokančiam ar bevartojančiam vienas ar kitas žodis būtų aiškus (žodžių aiškinimo būdai atspindėti 3 lentelėje). Svetimžodžiai paprastai aiškinami vienu žodžiu, plg.: Anonimas, bevardis. (2), Errata –, klaida. (7), Pars (lot.), dalis. (17), Sui generis –, savotiškas (24)18. Toks aiškinimas nėra dažnas. Slančiauskas mėgsta išsamesnį, sinoniminį aiškinimo būdą, plg.: Apage, atsitrauk, eik sav. (2), Licet (lot.), vale, leista. (14), Qui vive? (fr.), kas given? Kas ten? (20), Vulgo (lot.), visatis, drauge. (27). Dažniausiai aiškinimai būna išsamesni: ne tik sinonimais, bet ir žodžių junginiais, plg.: Data arba datum, užžymėjimas die=nos, menesio ir metų. (5), Improvizacija, dainavimas arba giedojimas iš galvos beprisitaisima. (12), 18 Skolinio reikšmė gali būti visiškai ar iš dalies išlaikoma arba kintanti, t. y.: siaurinama, plečiama, visiškai nutolinama nuo originalo. Plačiau žr. Lanza 2009: 74–80. Straipsniai / Articles 71 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Psychologija (gr.), dalis filosofijos, patyrimas ape dušę. (20), Vacat (lot.), trukst, laisvi vieta neužimta. (26). Aiškinimuose nevengiama išsakyti ir savo pažiūrų, pvz.: Pangermanizmas (gr.), susivienijimas visų vokiškų tautų skiličiu (– Panlietyvz=mas! Kada bus?) (16). Slančiausko mėgstama svetimžodį paaiškinti ir nusakomuojų būdu, pvz.: Autoritetas, pripažinimas sav aukšto mokslo. (3), Fonografas, išradimas Edisono dėl suturėjimo balso skambėjimo itt. (9), Kosmopolitas –, gyventojus laikas visą pasaulę už savo tėvynę. (14), Teka (lot.), tarba dėl poperiu ir knygu (25). Prie personalijų Slančiauskas pateikia daugiau informacijos: laiką, profesiją, asmenybės vertinimą, kartais nurodydamas ir sąsajas su Lietuva, plg.: Galilejus, Galileo, fizikas 1564 – 1642. Jis pirmasis suprato krutėjimą pasaules. Jo žodžiai „ė pursi muove=o bet gi ji kruta“. (9), Pytheas (Putejus) iš Massylijos pradžioj III. šimtmečio pr. Kristų. Jis apvažiavo Europą, jo raštai ir Lietuva siekias. (20), Zeus (=Dzeus, Dievas) (gr.), Dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdy=tojus viso Sutverimo; pas romenus garbintas po vardu Jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Perunas išperėjas dangu, Že=me itt. (28). Slančiauskas, aiškindamas svetimų kalbų žodžių junginius ir posakius, vengia plataus aiškinimo, stengiasi tiksliai atspindėti prasmę, tik ten, kur ji gali būti nesuprantama, aiškinimas būna kiek platesnis, pvz.: Per aspera ad astra, par erškėčius pas žvaizdes. (17), P. U. C. = post urbem conditam, Po už=dejimo miesto (Romo). 753 pr. Kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus. (20); Si vis pacem parabellum –, jei nori ra=mybes, taisykis į kova (muši). (23) (žr. 3 lentelę). 3 LENTELĖ. Svetimžodžių aiškinimo būdai Aiškini-mas vienu žodžiu | Aiškinimas sinonimu (–ais) | Aiškinimas nusakomuojų sakiniu | Aiškinimas pa-minint profesi-ją, datą ir pan. | Mišrus aiškinimas (vienu žodžiu ir sakiniu, žodžiu, sinonimu ir papildomu sakiniu ir pan.) | 72 | 119 | 196 | 26 | 9 Žodžių ir posakių aiškinimas pateikiamas po trumpinių ir kablelio arba tik kablelio, kuris beveik nuosekliai rašomas visur, išskyrus 2, 6, 9, 10, 15 psl., kur po trumpinio kablelio nėra, ir 27 psl., kur kablelio nėra po žodžio. Lygybės ženklą = Slančiauskas vartoja dviem atvejais: kaip žodžio perkėlimo (pvz.: vargin=giau­se (5), ami=ca (2), apšvies=ta (12), pa=skirta (21) ir kaip žodžio aiškinimo skliausteliuose ženklą, pvz.: sveiks! (=sveiks gyvs) (26), Zeus (=Dzeus, Dievas) (28). Jokio perkėlimo žymėjimo nėra 10, 14, 15, 17 psl. prie žodžių: pirmiau (į kitą eilutę nukeltas) šis, nesupu (nukelta) ves, tamsu (nukelta) nas, už (nukelta) auginima. Žodynėlyje yra žodžių, kurių ne visos raidės sujungtos, t. y. tarp raidžių yra tarpel­ių, pvz.: Problema tas (19), Pro paganda (19). Yra taisymų (21), nubrauktų žodžių 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 (15), viršum aiškinimo užrašytų žodžių (18, 21), padarytų paties Slančiausko. Pliuso (+) ženklas (26), pieštuku įrašyti skaičiai 2-3 (26) gali būti ne autoriaus, o Žodynėlio naudotojo (ar muziejininko?). Po aiškinimo Slančiauskas deda tašką, bet jų nėra 1–4, 6, 7, 13, 14, 20, 22, 25–27 puslapiuose. Galima sakyti, kad antraštinių žodžių aiškinimo būdai yra tradiciški ir nelabai skiriasi nuo dabarties tarptautinių žodžių aiškinimo. ŽODYNELIO = IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 IR PERRAŠO ŠIOKS, TOKS ŽODYNELIS 1910 M. LYGINIMO APŽVALGA Abu rankraščiai skiriasi dydžiu: 1903 m. Žodynėlio viršelio ir vidinių lapų aukštis 17,3 cm., o plotis – 9,4 cm. 1910 m. perrašo (toliau Perrašas) vidinių lapų aukštis toks pat – 17, 3 cm., tik plotis kiek didesnis – 11,6 cm. Viršelio aukštis – 17, 4 cm., o plotis – 12 cm. 1903 m. Žodynėlio yra 28 puslapiai, o 1910 m. Perrašo – 24 psl. 1903 m. Žodynėlio viršelis šviesiai gelsvai pilkas, o 1910 m. Perrašo – šviesiai žalsvas. Abu žodynėliai Slančiausko susiūti iš popieriaus. 1910 m. Perrašo viršelio dešinės pusės viršuje yra tik pavardė K. Barauskis., jokio pavadinimo nėra. Pirmame Perrašo puslapyje, prieš žodžius iš A. raidės, yra pavadinimas Šioks, toks žodynelis (plg.: 1903 m. – pirmame žodynėlio puslapyje taip pat yra įrašas Šioks – toks žodynėlis). Perraše nėra penkių žodžių (žodžių junginių): Aut – aut, arba – arba. (3), Inkl iuzija, privienijimas. (12), Qui vive? (fr.), kas given? Kas ten? (20), Socius ama-ris –, draugas meilės. (23), Socius doloris –, bendras skausmų (23). Kelis kartus Perraše išskirti du žodžiai, o Žodynėlyje jie surašyti kartu, plg.: Vide –, žiurek. Vidi, mačiau. (27) – Vide –, žiurek. (22), Vidi (1.), mačiau. (22). Kai kur skiriasi žodžių aiškinimas: vietoj 1903 m. Aceront, svietas požeminis, 1910 m. – pasaulis požeminis (1), Ad exemplum (lot.), pavaizdan. – paveizdan (1). Žodžių aiškinimas Perraše papildomas sinonimais, plg.: Apage, atsitrauk, eik sav. – Apage, atsitrauk, eik sav, šalin. (2). Tokių papildymų yra 7 ir 8 psl. Neretai Perraše taisomos Žodynėlio rašybos ir skyrybos klaidos, plg.: Altruizmas, jausmas priešingas egoizmui, maloneartymo (2) – Altruizmas, jausmas priešingas egoizmui, malone artymo (1), aut Caesar, aut nihil, arba Cezaru, arba niekuom (3) – aut Caesar, aut nihil, arba Cezariu, arba niekuom (2), Bacterium, grybel ytes, ligu sekla (4) – Bacterijos, grybel ytes, ligų seklas. (3). Tokių taisymų yra Perrašo 3, 5–9, 11–23 psl. Perraše pastebimas aiškinamųjų žodžių lietuvinimas, plg.: Darvinas Karalius Robertas ang. naturalista ir keliauninkas 1809–1882 (5) – Darvinas Karalius Ro- Str aipsniai / Articles 73 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ bertas ang. gamtininkas ir keliauninkas 1809–1882 (4). Tokie žodžių lietuvinimo atvejai pastebėti 12, 16, 17, 19, 22 psl. Aiškinamųjų žodžių tvarka Perrašė pakeičiama – kai kurių žodžių atsisakoma iš viso, plg.: Aristoteles, filosofas graikų mokitinis Platono 384–322 pr. Kristu. (3) – Aristoteles, graikų filosofas mokitinis Platono 384–322 pr. Kristu. (2). Tokių žodžių kaitos (sukeitimo) atvejų yra 4, 7, 8, 10, 11, 14, 16–19, 23 psl. Sutrumpinti žodžiai Perrašė nebet rumpinami, plg.: Dante Alighieri, poet. 1265–1321. (5) – Dante Alighieri, poeta 1265–1321. (4). Tai pastebėta 9 ir 18 psl. Perrašė tikslinamas žodžio aiškinimas, plg.: Autobiografija, aprašymas savo gyvenymo begio (3) – Autobiografija, aprašymas savo gyvenymo (2), Centrum, punktas vidurinis (5) – Centras, punktas, vidurys. (4), Frantas, filintas, elegantas (9) – Frantas, filintas, elegantas. (pliuškis). (8). Tokių aiškinimo tikslinimų yra Perrašė 4, 8, 9, 12, 14–16, 18, 21 psl. Kartais Perrašė yra ir aiškinimo papildymų, plg.: Edisonas, gimes 1847. Amerikojo. (6) – Edisonas, visų žinomas amerikietis gim. 1847. (5). Pastebėta 12 ir 19 psl. Perrašė ieškoma tinkamesnės aiškinamųjų žodžių formos, plg.: Egoista –, savi-mylis. (6) – Egoista, savimeilis. (5). Tai pastebėta 9, 10, 15 psl. Atsiranda trumpinys (1.) ten, kur Slančiauskas, vietoj pasikartojančio (lot.), rašė –, plg.: Agitacija –, judėjimas, kuštejimas – Agitacija (1.), judėjimas kuštejimas (1). Kit ur Perrašė trumpinamas ir pats (lot.), pvz.: Aksiomatas (lot.), tikras išrodimas, teisybe (2) – Aksiomatas (1.), tikras išrodymas, teisybe (1). Pastebėta 18, 19, 21 psl. Kartais trumpinys pailginamas, plg.: Cypelis (vok.), smailuma uolos į mare. (5) – Cypelis (vokišk.), smailumas uolos į mare. (4). Tai pastebėta 14 ir 20 psl. Perrašė neretai atsisakoma trumpinių, paliekamas tik kabelis, plg.: Egoizmas (lot.), saumylyste. (7) – Egoizmas, savmylyste. (6). Tai pastebėta 13 psl. Kur Žodynėlyje būta brūkšnio ir kabelio (arba tik kabelio), Perrašė atsiranda trumpinių, plg.: Kompas –, saules laikrodys ir adata mag nasine. (13) – Kompas (fr.), saules laikrodis ir adata mag nasine. (11). Tai pastebėta 12–15, 17, 18, 20, 21–23 psl. Pastebėta, kad Perrašė yra trumpinami kai kurie žodžiai, Kristų – Kr., augštu-mo – augšt., plg.: Hippokrates, tevas medicinos vi=sų laikų 460–364 prieš Kristų. (11) – Hippokrates, tevas medicinos visu laikų 460–364 prieš Kr. (9). Pastebėta 16, 21, 23 psl. Kai kur Perrašė sudedami skyrybos ženklai, plg.: Dictum factum, pasakyta padaryta, gatava (6) – Dictum factum, pasakyta, padaryta, gatava (5). Perrašė nėra brūkšnio ir kabelio, lieka tik kabelis, plg.: Egoista –, savimylis. (6) – Egoista, savimeilis. (5). Tokie atvejai pastebėti 6, 7, 9, 11–14 psl. Aiškinimuose esantis brūkšnys keičiamas kabeliu, arba jo atsisakoma visai, plg.: Epizoda (gr.), užsil aidimas kalboje, poemate – raštuose. (7) – Epizoda (gr.), užsilaidimas kalboje, poemate, raštuose. (6). Toks keitimas pastebėtas 14, 16, 18 psl. 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 Perrašė nėra skliausteliuose įterpto aiškinimo, plg.: Pangermanizmas (gr.), susivienijimas visu vokiškų tautu skiličiu (– Panlietyvz=mas! Kada bus?) (16) – Pangermanizmas, susivienijimas visu vokiškų tautu skiličiu. (13). Vietoj „=“ ženklo Perrašė vartojamas kabelis, plg.: Radikalas (lot.), kietai=tvirtai turįs prie savo pasiėmimo. (21) – Radikalas (lot.), kietai, tvirtai turįs prie savo pasiėmimo. (17). Perrašė vartojamas dvitaškis, kur Žodynėlyje būta kabelio, plg.: Rizika (lot.), ant laimes, žūt būt. (21) – Rizika (lot.), ant laimes: žūt būt. (17). Brūkšnys Perrašė vartojamas ten, kur būta kabelio, plg.: Trimurti (sanskritiškai), Trijatis, trys dievystes: Brahma, Višnu ir Giva. (25) – Trimurti (sanskritiškai), Trijatis – trys dievystes: Brahma, Višnu ir Giva. (21). Perrašė yra nurodyta data ir autorius, kaip ir Žodynėlyje: 23, X. 1903. Kitoje eilutėje – Reibeniuose M. Slancauskas. Kiek žemiau, po vingiuotos linijos, informuojama: Kopijuotas 1910 m. Po vingiuotos linijos yra prierašas: Jusu viską apturejau „Gar.“ Ir vakar gavau. Kam adresuotas šis prierašas ir koks jo tikslas, dar reikia tyrimo. Galbūt ši informacija susijusi su gauta tautosakos medžiaga iš Barauskio. Perrašė nėra Slančiausko sukinio. Perrašė autorius, tikėtina, yra pats Slančiauskas, bet gali būti, kad jį atliko ir kažkas kitas, nes Perrašė rašmenys smulkesni, nors labai panašūs į Slančiausko. Žodynėlyje nebuvo išskirta Š. raidė, tik tarpas ir pvingiavimas atskyrė žodžius nuo S. raidės, o Perrašė ji jau yra pažymėta (20). Perrašo pradžioje mėginta sutalpinti kiek galima daugiau žodžių, todėl iki trečio puslapio tekstas labai suspaustas. Nuo trečio – jau stengiamasi rašyti taip, kad Žodynėlio puslapio tekstas tilptų į Perrašo puslapį. Po kiekvienos raidės Perrašė pvingiuojama taip, kaip Žodynėlyje, paliktos ir žvaigždutės, skiriančios tekstą. Abiejų žodynėlių iškeliamį antraštiniai žodžiai – pabraukti. RANKRAŠČIŲ ŽODYNĖLIS = IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 IR ŠIOKS, TOKS ŽODYNĖLIS 1910 M. RAŠYBA, TARMĖS ATSPINDŽIAI Rašyba. Abiejų rankraščių rašyba – fonetinė, plg.: labjausei (Ž 5, P 4), šviesas uždegjotas (Ž 12), šviesos uždegjotos (P 10), beprisitaisima (Ž 12), beprisitaisimo (P 10), knygas (Ž 14), knygos (P 12), aristokracijai (ponu valdžei) (Ž 6), aristokratijai (ponų valdziai) (P 5) ir pan.19. Fonetinei rašybai iliustruoti tinka žodžio ¹⁹ Trumpiniu Ž ir skaičiumi žymimas 1903 m. Žodynėlio pavyzdys ir puslapis, kuriame jis yra, trumpiniu P ir skaičiumi – 1910 m. Perrašo pavyzdys ir puslapis. Straipsniai / Articles 75 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ galo rašyba, plg.: nežine (Ž 2, P 1), eik sav (Ž (2, 3), P 2), mažiause dalelė (Ž 3, P 2), vargingiause (Ž 5, P 4), linije (Ž 7, P 6), protingos dvases (Ž 9, P 8), vale (Ž 14, P 12), kodidžiausei (Ž 14), ko didžiausei (P 12), pagirenti (Ž 16, P 13), lyge (Ž 17, P 14), giara (Ž 17, P 15), Plebejei (Ž 18, P 15), Patricijeis (Ž 18, P 15), gudrei (Ž 22, P 18), panašei (Ž 23, P 18), taikei (Ž 23), geriausei (Ž 23, P 19), su jeis (Ž 25, P 20), priešpriešeis (Ž 27, P 22), bet taikiai (P 19). Iš pavyzdžių matyti, kad daugiau morfologinės rašybos atvejų yra 1910 m. Perrašė20. Rankrašiuose vartojamos visos lietuviškos abėcėlės raidės, išskyrus balsę e ir nebalsingąjį pučiamąjį priebalsį ch. Tiesa, Žodynėlyje ir Perrašė yra du žodžiai, kuriuose virš e parašytas brūkšnys – ē, pvz.: pasiėmimo, užsiėmimo (Ž 21, P 17), užsiėmimas (Ž 8), tikėtina, žymintis ilgąjį balsį. Rankrašiuose ė nerašoma vardažodžių žodžių šaknyse, plg.: menesio (Ž 5, P 4), melynuojas (Ž 7, P 6), užsiėmimas (P 7), šešpedes (Ž 10, P 9), tevas (Ž 10, 28; P 9, 23), Ideja (Ž 12, P 10), tevynę, tevyne (Ž 14, 17, 25; P 12, 14, 21), gerimas (Ž 15, P 13), pesčias (Ž 18, P 15), nuemimas (Ž 18, P 15), meginimas (Ž 19, P 15), uždejimo (Ž 20, 25; P 16, 21), Jezaus (Ž 23, P 19), susidejimas (Ž 24, P 19), suredimas (Ž 25, P 21), spekais (Ž 26, P 21), beda (Ž 26, P 22), Sutverimo (Ž 28, P 23), ištremimas (Ž 4, P 3), susedimas (Ž 22, P 18). Ė nerašoma ir vardažodžių priesagose, pvz.: atsiskyrėlis (Ž, P 2), rašėjas, rašėjis (Ž 4, 27; P 3, 23), užžymėjimas (Ž 5, 15; P 4, 13), kalbėjimas (Ž 6, P 5), del suturėjimo balso skambėjimo (Ž 9, P 8), krutejimą (Ž 9, P 8), išradejis (Ž 10, P 9), netikelis (Ž 12, P 10), užmetinetojis (Ž 15, P 13), mokejimas (Ž 16, P 13), susikalbėjimas (Ž 16, P 14), judejimas (Ž 18, P 15), romenu, romenus, romenai (Ž 20, 22, 28; P 16, 18, 23), pasikalbėjimas (Ž 22, P 18), pardavinėjimas (Ž 24, P 20), tverejų (Ž 23, P 19), paveikslėlis (Ž 24, P 20), išperėjas (Ž 28, P 23), primokejimas (Ž 24, P 19), myletojis (Ž 17, P 14), iškentejimas (Ž 25, P 21). Vardažodžių vienaskaitos v., k., vt. ir daugiskaitos v. linksnių galūnėse ė nerašoma dažniausiai, pvz.: laime, ant laimes (Ž 8, 21; P 7, 17), teisybe (Ž 2, P 1), senoves (Ž 2, 10, 13 14; P 3, ), žemes, Žeme (Ž 7, 14, 18, 19; P 6, 12, 15), linksmybe (Ž 9, P 8), spaustuves (Ž 10, P 9), garbe (Ž 11, P 10), teisudarysteje (Ž 12, P 10), teisybe (Ž 12, P 10), senoveje (Ž 13, P 11), draugyste, draugystes, bendrove (Ž 13, 23; P 11, 19), saules (Ž 13, P 11), magnasine (Ž 13, P 11), pasaulė (Ž 14, P 12), raides (Ž 14, P 12), pavardes (Ž 14, P 12), žymes, žyme (Ž 15, 16; P 12, 13 14), nelaimes (Ž 15, P 13), eiles (Ž 16, 21; P 13, 17), gudryste (Ž 16, P 14), tobul ybe (Ž 17, P 15), puses (Ž 18, P 15), del laisves (Ž 18, P 15), šventes (Ž 19, P 15), malone (Ž 19, P 15), vertybe (Ž 21, P 17), degtines (Ž 21, P 17), tikrybe (Ž 21, P 17), neteisybe (Ž 22, P 18), ramybes (Ž 23, P 18), meiles, meile (Ž 23, 20 Rankrašiuose pavieniai leksikos atvejai užrašyti pusiau fonetine rašyba. Perrašė tokių atvejų gana nemažai. 76 Acta Linguistica Lituanica LXXI Mato S lančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 24; P 19, 20), giesmes (Ž 25, P 20), kantrybe (Ž 25, P 21), dievystes (Ž 25, P 21), iš tos puses (Ž 26, P 21), drauge (Ž 27, P 23), veisles (Ž 27, P 23), nuomone (Ž 12, P 10), žyme (Ž 22, P 18). Veiksmažodžiuose, jų formose ir prieveiksmiuose ė taip pat nerašoma, pvz.: padare, pabaige (Ž 8, P 7), skaite (Ž 20, P 16), puole, prapuole (Ž 15, P 12), ner (Ž 15, P 13), derekimes, lažinkimes (Ž 17, P 14), girdetis (Ž 20, P 16), žiurek (Ž 21, 27; P 17, 22), numire (Ž 23, P 19), aprase (Ž 23, P 19), tylek (Ž 24, P 20), atejau, pargalejau (Ž 26, P 22), daturetas (Ž 26, P 22), sudetos (Ž 14, P 12), apmoketas (Ž 9, P 8), apseta (Ž 18, P 15), pasivelines (Ž 19, P 15), netiketai (Ž 8, P 7). Del (Ž 19, 25; P 15, 20) taip pat rašoma be ė. Iš priebalsių minėtina d raidės rašyba ∂ (Žodynėlyje), o Perrašė jau nuosekliai rašoma d. Nuosekliai vartojamas žodis filozofas, (Ž 3, 20, 21, 23; P 2, 16, 17, 19), filozofija (Ž 8, 20; P 7, 16). Rankraščiuose nevartojama ch raidė, vietoj jos yra k (epoka (Ž 17, P 15)), bet jau yra f raidė (francuzu (Ž 27, P 23)). Skiriasi atskirų žodžių kartu ir skyrium rašyba Žodynėlyje ir Perrašė, plg.: del to (Ž 7), delto (P 6); išnejučiu (Ž 8), iš nejučiu (P 7). Tarminės ypatybės. Fonetika. Slančiauskas gyveno šiaurės vakarų aukštaičių šiauliškių plote, todėl jo kalbai ir būdingos visos pagrindinės (ir ne tik) šiauliškių patarmės ypatybės. Pirmiausia minėtinas visų nekirčiuotų ilgųjų balsių trumpinimas, l kietinimas prieš e, ę, ei, ė tipo garsus, įterptinio j vartojimas tarp balsių samplaikų, šlėkiavimas, giminių ir kamienų įvairavimas ir pan.21. Apie ilgąjį balsį ė jau buvo rašyta. Šiauliškių skiriamoji ypatybė – dvigarsių an, am, en em išlaikymas – būdinga abiems rankraščiams, pvz.: amžino (Ž 1, P 1), brangesne (Ž 2, P 1), gyvenymo (Ž 3, P 2). Iš kitų tarminių ypatybių minėtina balsių e, a rašyba vardažodžių ir juos pavaduojančių žodžių šaknyse, pvz.: Žodynėlyje pavaizdan (1), o Perrašė pavaizdan (1), aigiptenu (Ž 10, P 9), jai ir jei (Ž 22, P 18). Nekirčiuotas a vardažodžių galūnėse šiauliškių patarmėje visai išmetamas ir dėl to nerašomas, plg.: budams (Ž 23, P 19), pasirodims, apsireiškins (Ž 24, P 19), Dievs (Ž 10, P 9), sveiks gyvs (Ž 26, P 22), pasirodims (Ž 24, P 20). Trumpinamos vardažodžių vns. g. l. galūnės ą, ę, į, pvz.: į figura (Ž 14, P 12), gudra galvi (Ž 14), į viena dieva (Ž 14, P 12), Lietuva (Ž 20), viska (P 18), kova (Ž 23), poeta (Ž 23, P 19), Žemė (Ž 28), buvi (Ž 8). Perrašė ilgųjų galūnių jau daugiau, plg.: gudragalvį (P 12), Lietuvą (P 16), viską (Ž 22), kovą (P 18), Žemę (P 23). 21 Apie vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės ypatybes plačiau žr.: LLTCH, 2004; JŠPT, 2001, CD – 2005. Straipsniai / Articles 77 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Rankraščiuose kartais dvibalsinamas e, pvz.: abiejoją (Ž 22), abiejojas (P 18), jaun­uomenies (Ž 23, P 19)22. Pastebimas ir atvirkštinis procesas – dvibalsio ievienbalsinimas, pvz.: ape (Ž 8, 10, 11, 16, 17, 18, 19, 20, 22 ; P 7, 9, 10, 14, 15, 18), pre (Ž 16, 19, 21; P 14, 16, 17 ), poperiu (Ž 25, P 20), vesulas (Ž 26, P 22)23. Įvairuoja įvardžio aš vns. k. l. ir g. l. galūnių rašyba, rodanti galūnių trumpinimą ir ilginimą, pvz.: manę (Ž 10, P 9), savę (Ž 14, 24; P 20), bet nuo savęs (Ž 19, P 15), save (P 12). Rankraščiuose įvairuoja ilgasis y priesaginiuose vediniuose su -ymas, plg.: sustatimo (Ž, P 1), išrodimas (Ž 2), aprašimas (Ž 4, P 3, 15), pastatimas (Ž 12, P 10), išmainimas (Ž 15, P 13), padarimas (Ž 15, P 13), matimo (Ž 16, P 14), pataisimas (Ž 14, P 12), išrodimas (Ž 23, P 19), sustatimas (Ž 25, P 20), suredimas (Ž 25, P 21), nurodimas (Ž 18, P 15), pasirodimas (Ž 24, P 20), bet pavieniuose žodžiuose yra ir taip: aprašymas (Ž 18), išrodymas (P 1). Įvairuoja ir trumpasis i: vediniuose su priesaga -imas, jis pailginamas, plg.: egoizmas (Ž 2), artymo (Ž 2, P 1), gyvenymo (Ž 3), Panlietyvymas (Ž 16), patrijotyzmas (Ž 24, P 20), bet Perrašė tokie ilginimai kartais ištaisomi (plg.: egoizmas (1), gyvenimo (P 2)). Įvairuoja y, i balsiai veiksmažodžio formose ar vardažodžiuose, vediniuose iš veiksmažodžio, prieveiksmiuose, daiktavardžiuose, kai y, i yra kirčiuoti, plg.: mait­ynas „maitinasi“ (Ž 16, P 14), apginimas (Ž 19), apgynimas (P 15), dykai (Ž 9), dikai (P 8), Idyjota (Ž 12), Kynu (Ž 13, P 11), suvienitomis (Ž 26, P 22). Ilgasis y žymimas nosiniu į, o ten, kur turėtų būti į, rašomas ilgasis y, plg.: mokįtojai (Ž 10, P 9), Sudegitas (Ž 11, P 3), mysla (Ž 19, P 15). Dvibalsis in kartais keičiamas nosiniu į, pvz.: Sudegitas (Ž 11, P 3, 10), mokįtas (Ž 5, P 4, 10), mokįtinis (Ž 6, P 5), bet nenuosekliai, plg.: sudegintas (P 9), mokintas (Ž 12). Ilginamas i galūnėse, pvz.: laikrodys (Ž 13, P 11), trukys (Ž 17, P 15), bet kraujažindis (Ž 27, P 23). Rankraščiuose trumpinamas ir paveldėtos leksikos, ir svetimžodžių šaknies ilgasis balsis ū, pvz.: parlužis (Ž 12, P 10), budams (Ž 23, P 19), buvi (Ž 8, P 7), butis (Ž 8), kuno (Ž 14, 16; P 12, 14), skurinis (Ž 17, P 14), trukys (Ž 17, P 15), žiurek (Ž 21, 27; P 17, 22), žut but (Ž 21), žut, but (P 17), rukštadaris (Ž 25, P 21), but ar nebut (Ž 25, P 21), žutis (Ž 25, P 21), trukst (Ž 26, P 22), turbut (Ž 26, P 22), trusas (Ž 27, P 23), naturalista (Ž 5), bet būtis (P 7). 22 Gali būti, kad e rašymas ie yra lenkiška maniera rašmeniu i minkštinti priebalsį. 23 Šie žodžiai transponuotini: apė, pre, popėriu, vėsulas. 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 Trumpinamas priesagų –(i)ūnas, –ūras, –ūra ilgasis balsis, pvz.: gyvūnas, gyvūnai (Ž 4, 16; P 3, 14), tamsunas (Ž 4, 15; P 3, 13), atskalunas (Ž 12, P 10), Karikatura (Ž 12, P 10), literaturas (Ž 21, P 17), į figura (Ž 14, P 12), galiuno (Ž 25, P 21). Ū, ų trumpinamas kirčiuotose ir nekirčiuotose vardažodžių galūnėse, ypač vns. g. l. ir dgs. v. l. bei k. l., pvz.: baisus valdininkai (Ž 25, P 21), Kristu (Ž 3, 13, 18, 20, 23, 27; P 16, 19, 23 ), ligu (Ž 4 ), knygu (Ž 4, 10, 14, 25), miesčionu (Ž 4), turčiu (P 3), gyventoju (Ž 5, P 4), žmoniu (Ž 6, 7, 8, 15, 18, 19, 25, 28), poema-tu, pasaku (Ž 7), užsivedimu (Ž 7), menciu (Ž 10, P 9), anglu (Ž 10, P 9), aigip-tenu (Ž 10, P 9), visu (Ž 16; P 9, 13), graiku (Ž 11, 13; P 9), juoku (Ž 12, P 10), valdininku (Ž 13, P 11), padavimu (Ž 14), dievu (Ž 15, 28), vardu (Ž 15), rank-raščiu, ju (Ž 16), senu (Ž 16, P 13), žaislu (Ž 16), žaisliu (P 13), romiečiu (Ž 16), tautu skilčiu (Ž 16, P 13), vertu (Ž 16, P 14), daliu (Ž 16, P 14), pasiuntiniu (Ž 17, P 14), deputatu (Ž 17, P 14), namu (Ž 17, P 14), kokiu žiniu (Ž 19), ro-menu (Ž 22, P 18), metu (Ž 23, P 19), dvasišku uredysčiu (Ž 24), poperiu (Ž 25), francuzu (Ž 27, P 23), šikšnosparniu (Ž 27, P 23). Kur kas dažnesnės ilgosios galūnės žymimos Perrašė, plg.: Kristu (P 2), ligu (P 3), knygu (P 3, 9), žmoniu (P 5, 6, 7, 15, 21, ), pasaku (P 6), užsivedimu (P 6), buvi (P 7), graiku (Ž 10), visu laiku (Ž 10), knygu (P 12), padavimu (P 12), dievu (P 13), vardu (P 13), rankraščių, jų (P 13), romiečių (P 13), kokių žinių (P 16), dvasiškų uredysčių (P 19), poperių ir knygų (P 20), dievų ir žmonių (P 23), laikų (P 9), turčių (Ž 4), mies-čionų (P 3), vokiškų (Ž 16, P 13), laikų (P 9). Veiksmažodžio tariamosios nuosakos III a. ir veiksmažodžio formų (dalyvio) vns. v. l. galūnės taip pat trumpinamos, plg.: ateitu (Ž 18, P 15), gimes (Ž 6), prabeges (Ž 7, P 6), buves (Ž 8, P 7), išsigimes (Ž 9, P 8), apsigimes (Ž 12, P 10), išnešiojas ir parduodas (Ž 13, P 11), laikas (Ž 14), skaitas (Ž 14, P 12), nesupuves (Ž 14, P 12), pasivelines (Ž 19, P 15), abiejojas (P 18), gimes (Ž 23, P 19), išsi-lavines (Ž 23, P 19), išperejas (Ž 28, P 23). Nuoseklumo čia nėra, nes kai kur nosinės raidės rašomos, plg.: sergąs (Ž 16, P 13). laikąs (P 12), abiejojąs (Ž 22). Ilgasis balsis ų taip pat įvairuoja: Žodynėlyje jis trumpinamas (apskustas (Ž 23)), o Perrašė išlaikomas (apskūstas (P 19)). Šiauliškiams būdinga l kietinimas prieš e, ei, ė, ę tipo balsius atsispindi ir ran-kraščiuose, plg.: nelaista (Ž 15), atlaidimo (Ž 17), mysla (Ž 19, 21; P 15, 17), nulaidimas (Ž 21), atlaidimu (Ž 22, P 18), bet neleista (P 13), atleidimo (P 14), nuleidimas (P 17). Pastebimas ir kitas reiškinys – l minkštinimas (meliodija (Ž, P 2), žaisliu (P 13)). Rankraščiuose pastebimas įspraustinio j prieš ie rašymas, pvz.: ieškinys (Ž 15, P 13), apjieškotojus (Ž 24), apjieškotojis (P 20), patriotyzmas (Ž 24, P 20), la-biausiai (Ž 5, P 4). Dažniausiai vartojamos sutrumpintos bendrąčių formos, pvz.: skaityt (Ž 2, 4, 10; P 1, 3, 9), rašyt (Ž 2, 10; P 1, 9), parskaityt (Ž 16), bet parskaityti (P 13). Straipsniai / Articles 79 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Morfologinės ypatybės. Rankraščiuose aptinkamos nesutrumpėjusios tarminės prieveiksmių formos, pvz.: geriaus (Ž 15, P 13), žemiaus (Ž 26, P 21), aukščiaus (Ž 26, P 22), niekuom (Ž 3, P 2), teip toliaus (Ž 7), bet Perrašė teip toliau (P 6)24. Ir Žodynėlyje, ir Perrašė atsispindi vardažodžių kamienų kaita, plg.: rašytojus (Ž 3), rašytojis (P 2), valnas (Ž 9), valnus (P 8), išradejis (Ž 10, P 9), gyventojus (Ž 14, 22; P 18), gyventojis (P 12), užmetinėtojis (Ž 15, P 13), poperis (Ž 17, P 14), myletojis (Ž 17, P 14), žmonys (Ž 19, P 16), lengvi (Ž 23, P 18), suvedžiotojis (Ž 24, P 19), apieškotojus (Ž 24), apieškotojis (P 20), valdytojus (Ž 28), valdytojis (P 23). Aukščiausiojo laipsnio vardažodžių formos nuosekliai turi priesagą –iausis, pvz.: pirmiausis (Ž 10, P 9), žinomiausis (Ž 23, P 20), aukščiausis (Ž 28, P 23). Tiriamuose šaltiniuose atspindėta ne tik kamienų kaita, bet ir žodžių giminių kaita: miesto Romo („Roma, Romas“ Ž, P 1), deviza („deviza, devizas“ Ž 7, P 6), pasaules, pasaulė, pasaulę („pasaulė, pasaulis“ Ž 9 14; P 8), poeta („poeta, poetas“ Ž 11, 27; P 9, 23), Jurista („jurista, juristas“ Ž 12, P 10), luoma („luoma, luomas“ Ž 23, P 19), spekais, „spėkas, jėga“ (Ž 26, P 21), spekomis „spėka, jėga“ (Ž 26, P 21), smailuma (Ž 5), smailumas (P 4), klasa („klasė“ Ž 5, P 4). Rankraščiuose pastebima ir veiksmažodžių ar prieveiksmių kamienų kaita, pvz.: tures „turiasi, turisi“ (Ž 15, P 13), tyle „tylia, tyli“ (Ž 20, P 16), prigule „prigulia, priguli“ (Ž 24, P 19), norent nenorent „noriant nenoriant, norint nenorint“ (Ž 27, P 23). Aptikta ir atematinė veiksmažodžio forma (pasiliekta (Ž 26, P 22)). Esama senųjų vardažodžio formų: žvaizdes (Ž 17, P 15), daugiesa „viešpatavimas“ (Ž 18, P 15). Nuosekliai vartojamas priešdėlis (ir prielinksnis) par, vietoj per, pvz.: par (Ž 11, P 10), parstatimas (Ž 12, P 10), parlūžis (Ž 12, P 10), parskaityt (Ž 16), parskaityti (P 13), parprašau (Ž 17, P 14), parvarta (Ž 21, P 17), parvertimas (Ž 21, P 17), parsimaino (Ž 25, P 20), pargalejau (Ž 26, P 22), partrauka (Ž 17, P 14). Iš kitų tarminių formų minėtinos: suerzdinimas (Ž 13), suersdinimas (P 11), žengsniu (Ž 17, P 14), troba (Ž 17, P 14), teip (Ž 18, 19, 20, 22, 24; P 15, 16, 18, 20, ), bele kokio (Ž 19), belekokio (P 16), kietai=tvirtai (Ž 21), kietai, tvirtai (P 17), tikras, gruntautnas (Ž 21, P 17), tarba (Ž 25, P 20) ir pan. Rankraščiuose aptikta ir šliejavimo atvejų, pvz.: uzbaigimas (Ž 7), aprasymas (P 6), sąryšis (Ž 9) P zmonijos 8), aprasas (Ž 11, P 10), grazus (Ž 18, P 15), išpaniškai (Ž 26, P 22), aukščiaus (Ž 26, P 22), bet užbaigimas (P 6), aprašymas (Ž 7), sąryšis (P 7), Žmonijos (Ž 9). 24 Plačiau žr.: JŠPT 2001. 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 Pavieniai žodžiai augštas, daigtas rašomi su g, pvz.: augšto (Ž 3, P 2), daigtus (Ž 5, P 4), daigtas (Ž 7, P 6), augštumo (Ž 11, P 9), daigtu (Ž 16), daigtų (P 14), bet žodžio formų vienog (Ž 7) ir vienok (P 6) rašymas įvairuoja. Įvairuoja ir Žodynėlio bei Perrašō taisymai, pvz.: apaštolas (Ž 18), apostolas (P 15), Kas nauja (Ž 20), Kas naujo (P 16). Žodžių daryba. Dūriniai Žodynėlyje ir Perrašē sudaromi be jungiamojo balsio, plg.: šešpedes eiles (Ž 10, P 9), dauggalvis (Ž 18, P 15), daugbalsis (Ž 18, P 15), saukalbis (Ž 6, P 5), saumyl yste (Ž 5), savmyl yste (P 5). Pastebėta ir kitokių nei dabartinėje bk priesagų vedinių, pvz.: gudryste „gudrumas“ (Ž 16, P 14), keliauninkas „keliautojas“ (Ž 11, P 10), vargužis „vargeta, varguolis“ (Ž 17, P 14), savimylis „savimy la“ (Ž 6), savimeilis (P 5). Leksika. Rankraščiuose pastebimas naujažodžių kuriamasis procesas, pvz.: Dyskursas, saukalbis. (Ž 6, P 5), Egoizmas (lot.), saumyl yste (Ž 5), savmyl yste (P 5), laikmetas „laikmetis“ (P 6, 15), Fantazija (graik.), vaidintuvė. (Ž 8, P 7), netikšas (Ž 8), netišas (P 7), mokslamylis (Ž 9), moksla mylys (P 8), regratis „matymas“ (Ž 11, P 10), apsakas „pasakojimas“ (Ž 11, P 10), įturio, įturys „turinio“ (Ž 11, 25; P 10, 20, ), išjuoka „ironija“ (Ž 12, P 10), teisdarystėje „juristas, juristikoje“ (Ž 12, P 10), žodžiu „išmaina“ aiškinama Notacija (Ž 15, P 13), „priešginys“ aiškinamas Oponentas (Ž 15, P 13), „atskyrius“ aiškinamas Paragrafas (Ž 16, P 14), „priešrašas“ aiškinama Pole mika (Ž 18, P 15), „išg aistis“ aiškinamas Rezultatas (Ž 21, P 17), rašikas „kas rašo, raštininkas“ (Ž 22, P 18), „rukštadaris“ aiškinamas Tlenas (Ž 25, P 20), rašė jis „rašytojas“ (Ž 27, P 23), romiskas „Romos, romėnų“ (Ž 27, P 23), „grybelytes, ligu sekla“ aiškinamos Bacterium (P 4), Bacterijos (Ž 3). Esama ir sunkiai paaiškinamų žodžių, pvz.: „prydelis“ aiškinamas Paragramas (Ž 16, P 14). Sintaksinės ypatybės. Rankraščiuose pastebėta šiauliškių patarmei būdinga geidžiamosios nuosakos raiška lai ir esamojo laiko veiksmažodžio forma, pvz.: lai mane Dievs baudžia (Ž 10, P 9). Pasitaiko junginių su prielinksniu ant ir k. l., populiarių iki dabar Joniškio šnektose, pvz.: žodynas ant daug kalbų (Ž 16, P 14), ant laimes (Ž 21, P 17), ant sveikatos (Ž 23, P 18). Laiko ribai nusakyti vartojama prielinksnio lig ir k. l. konstrukcija, pvz.: lig paskirtai dienai (Ž, P 1). Vyrauja konstrukcijos su prielinksniu par su g. l., pvz.: par erškėčius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), par poeta Militozą (Ž 23, P 19). Prielinksnio pas su g. l. vartojimas taip pat skiriasi nuo įprastinio bk, pvz.: par erškėčius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), pas romenus garbintas po vardu Jovimo (Ž 28, P 23). Tarminis ir prielinksnio po su įn. l. vartojimas, pvz.: pasidavimas po bauda (Ž 24, P 19), pas romenus garbintas po vardu Jovimo (Ž 28, P 23). Straipsniai / Articles 81 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ IŠVADOS Rankraštiniai Slančiausko žodynėliai – Žodynelis = iš enciklopedijos 1903 m. ir jo perrašas Šioks, toks žodynėlis 1910 m. – priskirtini svetimžodžių leksikografinei istorijai Lietuvoje, t. y. tarptautinių žodžių žodynų leksikografinei istorijai. Žodynelyje = iš enciklopedijos 1903 m. pateikta 422 žodžių. Perrašė Šioks, toks žodynėlis 1910 m. yra penkiais žodžiais (žodžių junginiais) mažiau (417) nei 1903 m. Žodynėlyje. Prie 172 yra nuoroda, kad tai lotynų kalbos, prie 69 – graikų, prie 26 – prancūzų, prie 14 – anglų, vokiečių, italų, ispanų, sanskrito kalbų žodžiai. 116 žodžių yra be kilmės nuorodų. Žodynėlyje pateikta 30 personalijų, 64 posakiai ir 27 žodžių junginiai ir trumpiniai. Slančiausko Žodynėlio = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašo Šioks, toks žodynėlis 1910 m. sandara panaši į dabartinių tarptautinių žodžių žodynų: leksika pateikiama abėcėlės tvarka, išskiriami žodžiai paaiškinami įvairiais būdais (vienu žodžiu, sinonimais, žodžių junginiu, išsamesniu aiškinimu, sąsajomis į lietuviškas asociacijos), prie daugelio iš jų yra nuorodos į žodžių kilmę (santrumpos lot., gr., angl., itt., vok. ir pan.). Rankraščiuose pateikiami ir įvairių mokslo sričių žymėsni tyrėjai (filosofai, literatai (prozininkai ir poetai), istorikai, teologai, keliautojai, išradėjai ir pan.). Esama plačiai tautose vartojamų žodžių trumpinių, žodžių junginių ir literatūrinių posakių. Rankraščiuose išlaikytos vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei būdingos ypatybės: nekeičiami an, am, en, em; priebalsio l kietinimas (prieš e, ę, ė, ei) ir minkštinimas, nekirčiuoto žodžio galo trumpinimas; priebalsio j pridėjimas prieš e, ie ir pan.; įvairūs morfologiniai dalykai (vardažodžių priesagos, atematinės veiksmažodžio formos, nesutrumpėjusios prieveiksmių formos ir pan.) ir vienas kitas sintaksės dalykas (ypač prielinksninių konstrukcijų vartojimo). Pastebėtina, kad 1910 m. Perrašė daugėja žodžių, užrašytų jau ne fonetine ar pusiau fonetine, o morfologine rašyba. Slančiausko Žodynėlis = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašas Šioks, toks žodynėlis 1910 m. rodo, kad buvo susidariusios sąlygos rastis svetimų žodžių žodynėliui. Turbūt mokymosi tikslais ir buvo perrašinėjamas 1903 m. Žodynėlis (autorė mano, kad tokių perrašų gali būti ir daugiau). Šie rankraščiai atskleidžia būtinybę sistemiškai tvarkyti svetimžodžius ir rastis Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėliui, 1907 m. sudarytam Jurgio Šlapelio. Taigi ankstyvąją svetimžodžių leksikografijos istorijos laikotarpį galėtume paankstinti net ketveriais metais ir minėti ne nuo Šlapelio žodynėlio, bet nuo 1903 m. (iki 1936 m.). 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 PRIEDAI 1 PRIEDAS. Svetimžodžiai (žodžių junginiai ir posakiai) su nuoroda (lot.) arba (−), arba (lotyniškai) Tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) Aiškinimas A. a..u. c. Anno ab urbe conōita Metuose po sustatimo miesto (Romo) Absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho Accuratio apskundimas Ad exemplum pavaizdan Ad feliciora tempera ant geresnių laikų Ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo Ad diem dictum lig paskirtai dienai Agitacija judėjimas, kustėjimas Aksiomatas tikras išrodimas, teisybė Amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybė brangesne Arija meliodija tikros operos, giesme, daina Concordia res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur S antaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausiai nupuola Denacionalisacija išs itautinimas Denuncijantas šnipas, šnipukas Ego aš Egoista savimylis Egoizmas saum ylyste Elementas gaivalas Eo ipso tiktai, del to Ergo teipog, vienog Errare humanum est Klysti yra žmoniu daigtas Errata klaida Est modus in rebus yra gabumas ant visko Ex buves, kartunta, kadaten senei Ex abrupto beprisita isimo, išnejučiu, netiketai Ex capite iš galvos; nuo pradžios Extra greitai, labai, skyrium Fabula niekų pasaka Facet juokingas žmogus Fachas užsiėmimas, amatas Straipsniai / Articles 83 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) Aiškinimas Faktas tikra tiesa, būtis Fanatikas veidmainis Fecit padare, pabaige Federacija susivienijimas, sąryšis kraštų Finis galas Forma mencius, pavidalas Frater brolis Gaudium linksm ybe, džiaugsmas Gratis veltu, dykai Homo žmogus Honoras geras vardas, garbė Humanista žmoniškas, visaip mokytas, – akylas žmogus Humorista apsakas ar aprasas ką nors linksmo įturio In vino veritas vyne teisybe. Ironija išjuoka, išgedinimas Jus teisybe Klamantes šauksmas, balsas Kolekcija surinkimas Kompletas pilnas surinkimas Komunija vienybė, susivienijimas Konflagracija sudeginimas Konfliktas ginčas Konfuzija sumaišymas, suerz dinimas Kongresas susivažiavimas, susirinkimas valdininku Kontrefakcija sufalše votas knygas Kontuzija sutrenkimas kuno Korektas pataisimas klaidu spaudoje knygu Licet vale, leista Maksimum, – minimum kodidžiausei, – ko mažiausei Nec locus ubi Troja fuit ne žymes, kur Troja buvo. – Kas puolė tas prapuole. Nec plus ultra niekas ant to Nefas netiesa, neredas Nefasti dies nelaimes dienos Nequam nieks ner 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 Tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) Aiškinimas Nolens volens noroms nenoroms Nomenklatura vardu jieškinys Nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas Non licet nelaista Non plus ultra nieks geriaus Nosce te ipsum žinok pats sav Nota žymė, užžymėjimas Notacija išmaina Obskurantas priešas apšvietos, tamsunas Opinija paskala tarp žmonių. Oponentas priešginys, užmetinėtojis. Originalas pirmas padarimas O tempora! O mores! O laikai! o papročiai Paciėntas serga kas prie kokio vaistininko turės Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Pars dalis Patrija tevynė Pauper vargužis, nabagas Perpetuum mobile amžinas judėjimas Persona ypata, asmuo Planas nuėmimas: nurodimas teip tur but Plantacijė apdirbta žemė, laukas ir apsėta ar apsodinta Populariškas žmoniškas Post festum po šventes, po visam, kas pasivelinęs Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves Proklamacijė atsišaukimas pre visu žmoniu Proletarijatas žmonys be savasties, be prieglaudos, vargšai Pro memorija del atminties Proza kaip kalbama, teip ir rašoma P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto Publikacija apgarsinimas, apsakimas Quantum satis lig soties Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau Racija tikra priežastis, tikrybė, paskirta dalis, maistas Radikalas kietai=tvirtai turįs pre savo pasiėmimo Straipsniai / Articles 85 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) Aiškinimas Redde quod debes atiduok kam kaltas Referencia pavedimas, rekomodavimas Reformacija parvarta religijos Recreacija atsigaivinimas, atilsis nuo užsiėmimo Respice finem žiurek galo Risum tenentis amici Nesijuokite draugai. (Iš poezijos Horacijaus) Rizika ant laimes, žūt būt Salva venia su atlaidimu Sapieti satis gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam žodžio pakanka Scientia mokslas, Žinojimas Scriptor; scriptum rašikas; raštas Semper idem vistas pats Sessija susedimas, pasikalbejimas Sic! teip! – kritikose pasidvyvijimas Sic fata tulere teip likimas norejo Sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo Si deis placet jai dievai leis Si fibula vera jei tai teisybe Signum žyme Simplex paprastas, tiesus Simplex servus Dei žmogus prastas, neapšviestas Similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo Sit saluti ant sveikatos Sit tibi terra levis tegul tau žeme bus lengvi Si vis pacem parabellum jei nori ramybes, taisykis į kova (muši) Socius draugas, bendras Socius amaris draugas meiles Socius doloris bendras skausmų Status luoma, padejimas Studio mokslas, lavinimas Sua sponta gera valia Sub divo po tyru dangum Subjekcija vargai, klापatai 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 Tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) Aiškinimas Submisije pasidavimas po bauda Subskripcija pasirašymas, susidejimas, primokejimas Sui generis savotiškas Suum cuique atiduok kam kas prigule Tace! cit! tylek! Taliter – quoliter kaip – teip Tantum – quantum tiek – kiek Tarde venientibus ossa kas pasivelino, tas save skriaudžia Teka tarba del poperiu ir krygu Tekstas čielas sustatimas arba įturys dainos, giesmes ar kito rašto Tempora mutantur, et nos mutamus in illis laikai pars imaino ir mes su jeis Tendencija siekis, mieris Tlenas rukštadaris – oras – elementas Tolerancije kantrybe, iškentėjimas Tradicije padavimai Traktatas moksliškas suredimas Žmoniu Ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevynė U. C. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (Romo) Ultimus paskutinis, pastaras Ultra sukta, iš tos puses Unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) Unitis viribus suvienitomis spekomis U. s. (ut supra) kaip augščaus Usque ad finem ligi galo Vacat trukst, laisvi vieta neužimta Vae! beda Vae victis! beda pavergtiems Vale! sveiks! (=sveiks gyvs) Vel arba, ar Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasilieka Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbut daturetas Veritabilis teisingas Straipsniai / Articles 87 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) Aiškinimas Vide žiurek Vidi mačiau Vita brevis, ars longa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent Vulgo visatis, drauge Vivat! tegyvuoja! 2 PRIEDAS. Svetimžodžiai su nuorodomis: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), (–,) Tarptautiniai žodžiai (iš graikų kalbos) Aiškinimas Asceta tikrai dievobaimingas Bibliopolis knygininkas Dyalogas kalba, kalbėjimas tarp keleto žmonių Entuziazmas užsidegimas, užkaitimas Epigrafas užrašas, deviza Epilogas uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt. Epizoda užsilaidimas kalboje, poemate – raštuose Epoka laiko metas prabeges istoriškai atsitikimuose Epopeja, Epos milžiniškas poematas Era laikmečio rokunda Eteris oras, melynuojas dangus Etnologija mokslas ape žmoniu buvi Etika mokslas ir filozofija žmoniškumo Etymologija mokslas ape paejimą išaiškinimų Fantazija vaidintu ve Fizika mokslas prigimtij Geografija mokslas ir aprašymas žemes Geologija mokslas ape kiautą žemes Geonomija mokslas ape menciu žemes Gramatikai pirmi mokįtojai skaityt ir rašyt Gramatika kalbamokslis Heksametras šešpedes eiles poe zijoj Hieroglifai senoves aigiptenu raštai žymeniu ir paveikslais Hyppokryta apgavikas 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 Tarptautiniai žodžiai (iš graikų kalbos) Aiškinimas Hippsometrija mokslas mieravimo augštumo Horizontas regratis {dangaus apsu(kim)as Hygiena mokslas ape užkavojimą sveikatos Hypnotyzmas miegas užvedamas par magnatyzmą Idyjota apsigimęs nepilnos nuomonės Katastrofa nelaimingas išpuolis, parlužis dramate Kategorije skyrius, padala Kosmos Žemė, pasaulė, svietas Kosmografija aprašas svieto Kosmopolitas gyventojus laikos visą pasaulę už savo tėvynę Mytologija mokslas ape senoves dievus ir dievaičius iš padavimu Molekulas susivieniję atomai kieto ir skysto kuno Monogramas raides iš vardo ir pavardes sudetos į figura Monologas kalba paties su savim – teatrališkai itt. Monosofas savę vien skaitas už gudra galvi Monoteizmas tikyba į vieną dieva Nektaras die vu gerimas Panegirik pagirenti kalba, raštas, arba eiles Pangermanyzmas Susivienijimas visu vokiškų tautu skilčiu (– Panlietyvzmas! Kada bus?) Panleksikonas žodynas ant daug kalbų Panoptikon surinkimas daug daigtu vertu matimo Panteologija mokslas ape visus dievus Pantomima susikalbėjimas be balso, pajudinimais kuno daliu (teatruose) Panzofija visų gudryste Paragrafas žyme § raštuose, atskyrus Paragramas prydelis, ar išaiškinimas Parazitas gyvunas, kas iš kito mait ynas Perijodas epoka, trukys laike, metai Poezija pilnas, grazus, tikras aprašymas kaip dramose, teip ir eilemis Polikracija daugiesa viešpatavimas Polikefalas dauggalvis Polypkon daug balsis Problematas įminta mysla Straipsniai / Articles 89 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Tarptautiniai žodžiai (iš graikų kalbos) Aiškinimas Programas planas, atidengimas Pseudo netikras, melagingas Pseudonimas parašas prasimanyto sav vardo – netikras Psychologija dalis filozofijos, patyrimas ape dušę Rapsodai didesnis giesmynas Skeptikas Žmogus abiejojas ape viską Simonija švent. prekyba: pardavinėjimas dvasišku uredyščiu itt. Simpatia lipšnumas, meile, prilankumas Simptomatas pasirodims, apsireiškins Tragedija teatrališkas išradimas – žutis galiuno Tyronas baisus valdininkai – pikti pas senoves Graikus Zeus (=D Zeus) Dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdytojus viso Sutverimo; pas romenus garbintas po vardu Jovišo; – ogi ir pas Lietuvis Perunas išperejas dangu, Žeme itt. 3 PRIEDAS. Svetimžodžiai su nuoroda (vok.) arba (vokiš.) Tarptautiniai žodžiai (iš vokiečių kalbos) Aiškinimas Cypelis smailuma uolos į mare Feleris apsigavimas, paklydimas Frei veltu, dykai, valnas 4 PRIEDAS. Svetimžodžiai (žodžių junginiai ir posakiai) su nuorodomis: (franc.), (fran.), (fr.), (–,) Tarptautiniai žodžiai (iš prancūzų kalbos) Aiškinimas Brigant žmogžudys Charakteris savas užsivedimas Commercija vaisbyste, prekyba Esprit fort laisvomaniš Fasonas mencius, mudulis Fixe greitas (fiks) Kolporteras išnešiojas ir parduodas knygas Kompans draugas, bendras Kompanije draugyste, bendrove 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 Tarptautiniai žodžiai (iš prancūzų kalbos) Aiškinimas Kompas saules laikrodys ir adata magnasine Komplementas pagira Komparuoti sumastuoti, sueiliuoti Parblen! pre velnio, pre budelio Pardon mylestos atla idimo, parprašau Par exemple paveizdan Pasagier (pasažyrius) pakeleivis Pavilonas namu šoninis sparnas Qui vive? kas given? Kas ten? Qui vivra verra kas bus gyvas pamatys Ranga laipsnis, vertybe Raportas danešimas Rezultatas išgaištis, paskutinis išpuolis Šarlatanas šaldrokas, suvedžiotojis, apjieškotojus Šovin y zmas priešingas patriotyzmas Turista keleivis žingeidus Vis à vis prieš, prieš priešėis 5 P R I E D A S. Svetimžodžiai (žodžių junginiai, posakiai, personalijos) su nuoroda (angl.) arba (ang.) Tarptautiniai žodžiai Aiškinimas Darvinas Erazmas mokįtas zoologas 1731–1802 Darvinas Karalius Robertas naturalista ir keliauninkas 1809–1882 Draperis rašt. 1811–1882 Flaga veliukas, papartis God – dam lai manę Dievs baudžia Snob nepažįstąs draugystes Tobe ar not to be (išt.: tu bi or not tu bi), but ar nebut (Šeks-piro iš Hamleto) 6 P R I E D A S. Svetimžodžių junginiai ir posakiai su nuoroda (itališkai) arba (itt) Tarptautiniai žodžiai Aiškinimas Etc (et ceter) ir taip toliaus Se non è vero è ben trovato jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanyta. Straipsniai / Articles 91 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 7 PRIEDAS. Svetimžodžiai su nuorodomis (sanskritiškai) ir (išpaniškai) Tarptautiniai žodžiai Aiškinimas Trimurti Trijatis, trys dievystes: Brahma, Višnu ir Giva. Ur ganas, Orkanas baisus vesulas 8 PRIEDAS. Svetimžodžiai (žodžių junginiai posakiai) be kilmės žymos Tarptautiniai žodžiai Aiškinimas Aceront svietas požeminis Altru y zmas jausmas priešingas ego y zmui, malonearytmo Analfabet nežinė skaityt ir rašyt Anarchija beredo Anonimas bevardis Antagonista priešginys Antropofagas žmogrijys Apage atsitrauk, eik sav Apostata atsiskyrėlis Ariškos kalbos indo europiškos kalbos Atakas užpuolimas Atmosfera oras pagal žemę Atomas nedalinamas, mažiause dalelė Audiatur et altera pars tegul bus ir antra puse išklausyta Augurai žinovai senovės Romoje Aut Caesar, aut nihil arba Cezaru, arba niekuom Aut – aut arba – arba Autobiografija aprašymas savo gyvenymo begio Autorius tverėjas, rašytojus Autoritetas Pripažinimas sav aukšto mokslo Azotas gazai, troškus oras Bacterium grybel ytes, ligu sekla Bak cilles gyvunai mikroskopinei Banicija ištrėmimas, išginimas Barbaras pas graikus: priešas, tamsunas Beletrista pasakų rašėjas Bibliofilius mylės skaityt knygas Biblioteka surinkimas knygų 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 Tarptautiniai žodžiai Aiškinimas Bijografija aprašimas gyvenimo Bufonas niekšas Buržuazija miesčionu turčių luoma Capite censi Romojė vargingiause klasa gyventojų Centrum punktas vidurinis Data arba datum užžymejimas dienos, menesio ir metų Delegatas prigulmingas, pasiuntinys Demok r acija žmonių valdžia priešinga aristokracijai (ponu valdžei) Despotyzmas valdžia kieta, skaudi Dictum factum pasakyta padaryta, gatava Discipulus mokįtinis Dyeta valgis laike ligos Dysharmonija nesantaika Dyskursas sankalbis Ekvatorius žemės linije po saule Epika skyrius poezijos Etnografija arba Antropologija aprašymas žmoniu užsivedimu Farmazonas (Frankmasonas) masonas, netikšas Fatum likimas, laime Fatyga nusivarginimas Filantropas draugas Žmonijos Filologas mokslamylis Filozofas protom eilis Fiziografija aprašas prigimties Fonografas išradimas Edisono del suturėjimo balso skambėjimo itt. Franko valnas, apmoketas Frantas filintas, elegantas Genijus išsigimęs, protingos dvasės Hypoteza neužtikrinama tiesa Idėja nuomone Illiuminacija šviesas uždegjotas Iliustracijas išpaveiksluotas Improvizacija dainavimas arba giedojimas iš galvos beprisitaisima Inkluzija privienijimas Straipsniai / Articles 93 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Tarptautiniai žodžiai Aiškinimas Inteligencija mokslais apšviesta žmonija Jurista mokintas teisdarystėje Kaceris atskalūnas, netikėlis Karikatura juoku parštatimas Klapidras arba Klepiuras ar bu-dževalas laikroydys iš smilties ar vandenio senovėje Klasikai senovės graikų tikriausi raštininkai Mumija balsamavotas, nesupuvęs lavonas Novelle apysaka prozaiška Paleografija žinojimas senų rankraščių ir mokėjimas jų perskaityt Panem et circenses! duonos ir žaislų (tai šauksmas romiečių laike nupuolimo žmoniškumo) Pargaminas, pargamentas skurinis poperis Pari! derekimes, lažinkimes Parlamentas susirinkimas pasiuntinių viešpatystes, seimas, trova deputatu Patricijėi Romos aristokratai, bajorai Patrijotas tevynes myletojis Pauza partrauka muzikoje Paidagogija mokslas ape giara užauginima žmonijos Per aspera ad astra par erškėčius pas žvaizdes Perfekcija tobulybe Perpedes apostolorum pėsčias, (kai apaštolas) Planiglobus žemės, ar dangaus abi pusės – piešinys Plebejei žema karta žmoniu Romoje, jie 494 metuose pr. Kristu kovojo del laisves su Patricijeis Pneumatologija mokslas ape dvases Polemika priešrašas, ginčas Politeizmas tikybą į daug dievų Poste restante ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti Praktika visoks meginimas Pro domo sua saves apginimas Pro formo del mados Progresas; regresas pirmyn, atgal žengimas 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 Tarptautiniai žodžiai Aiškinimas Projektas meginimas Pro paganda išplatinimas kokiu žiniu Pro publico bono del publikos gero Prostitucija atsidavimas palaidavimui ant pelno – kekšyste Privatiškas nam inis, ne valdžios, ne publikos P. U. C. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (Romo). 753 pr. Kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus Quid novi? Kas nauja girdetis? Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare Quod capita tot sensus kas galva tai protas Quo usque tandom, abutere patientia nostra? ligi kol tas? Kaip ilgai teip tvers? Rabata nulaidimas prekes kainos pirkinių Ratafija skyrius saldžios degtines Realnas tikras, gruntaunas Rebus mysla paveiksluota Revolucija parvertimas Ritmas eiles taktiškas Scurra romenu vargingas gyventojus Solidariškai taikei, atsakančiai Specialista kas kokį mokslą geriausei išsilavines ir suprantąs Spektaklis teatro išrodimas Škicas paveikslėlis nebaigtas, planas nurodytas, nurodytas punktas U. i. (ut infra) kaip žemiaus Vampyras kraująžindis, šikšnos sparniu veisles. (pasakiškas) 9 PRIEDAS. Personalijos Personalijos įvardijimas Aiškinimas Aristoteles filozofas graikų mokėtinis Platono 384–322 pr. Kristu Bruno Giordoni fil. 1550–1600. sudegintas Romoje Dante Alighieri poet. 1265–1321 Darvinas Erazmas mokitas zoologas 1731–1802 Darvinas Karalius Robertas naturalista ir keliauninkas 1809–1882 Str aipsniai / Articles 95 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Personalijos įvardijimas Aiškinimas Draperis rašt. 1811–1882 Edisonas gimęs 1847. Amerikoji Galilejus, Galileo fizikas 1564 – m 1642. Jis pirmasis suprato krutėjimą pasaules. Jo žodžiai „ė pursi muove= o bet gi jį kruta“ Gibbons rašininkas anglų 1737–1794 Gutenbergis Jonas išradėjas knygų spaustuvės 1397–1468 Herodotas tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484–424 pr. Kris. Hippokrates tevas medicinos visų laikų 460–364 prieš Kristų Homeras graiku didis poeta IX. amž. pr. Kristų Humboldtas Frid. Henr. Alek. keliauninkas ir gamtininkas 1769–1859 Husas arba Gusas Jons 1369–1415. Sudegitas „šventoje inkvizicijoje“ Huxley zoologas ang. gim. 1825 Konfucas, Kong=Fu=Tse tai filozofas Kynu 551–479. pr. Kristu Liebknechtas Vilhelmas gim 1826 Pytagoras graikų filosofas 540–500. pr. Kristu Pytheas (Putejus) iš Massylijos pradžioj III. šimtmečio pr. Kristu. Jis apvažiavo Europa, jo raštai ir Lietuva siekias Rousseau (Žan Žak Ruso) literaturas, filosofas 1712–1778 Shakespeare (Šekspiras Vilis) 1564–1616 Sokrates žinomiausis graikų filosofas gimęs 470 m. pr. Kristu, 69 metu budams valdžiai apskustas už bedievystę ir demoralizavimą jaunumenies par poeta Militozą, kalbėtoji Likona ir garborių Agitozą nuodais apduotas numire. Sokrates, yra tve­reju moksl iškos dialekcijos ir mokslingos jos metodos Straussas Dovidas Fridr. teologas, jis aprašė „Gyv. Jezaus“ 1804–1874 Tindalius rašininkas anglik. 1657–1738 Volney francuzu rašėjs 1757–1820 Voltaire francuzu raš. 1694–1778 Vergilius rašinink. gim 1470 m. Virgilius (Maro Publius) poeta romiškas 70–19 m. pr. Kristu Xanthus iš Lidijos garsus istorikas graikų gyveno V. ir VI. šimtmetij pr. Kristu 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 10 PRIEDAS. Posakiai Posakis Aiškinimas A. a..u. c. Anno ab urbe condita Metuose po sustatimo miesto (Romo) Ad feliciora tempera ant geresnių laikų Ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo Ad diem dictum lig paskirtai dienai Amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybė brangesne Concordija res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur S antaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausei nupuola Errare humanum est Klysti yra žmonių daigtas Est modus in rebus yra gabumas ant visko In vino veritas vyne teisybe Audiatur et altera pars tegul bus ir antra puse išklausyta Aut Caesar, aut nihil arba Cezaru, arba niekuom Aut – aut arba – arba Dictum factum pasakyta padaryta, gatava Nec locus ubi Troja fuit ne žymes, kur Troja buvo. – Kas puole tas prapuole Nec plus ultra niekas ant to Nolens volens noroms nenoroms Nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas Non plus ultra nieks geriaus Nosce te ipsum žinok pats sav O tempora! O mores! O laikai! o papročiai Panem et circenses! duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečių laike nupuolimo žmoniškumo) Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Per aspera ad astra par erškėčius pas žvaizdes Perpedes apostolorum pesčias, (kai apaštolas) Perpetuum mobile amžinas judejimas Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves Pro domo sua saves apginimas Pro publico bono del publikos gero P. U. C. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (Romo). 753 pr. Kristu, – nuo tos datos romenai skaitė metus Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare Straipsniai / Articles 97 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Posakis Aiškinimas Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau Quod capita tot sensus kas galva tai protas Quo usque tandem, abutere patientia nostra? ligi kol tas? Kaip ilgai teip tvers? Qui vivra verra kas bus gyvas pamatys Redde quod debes atid uok kam kaltas Respice finem žiurek galo Risum tenentis amici Nesijuokite draugai. (Iš poezijos Horacijaus) Salva venia su atlaidimu Sapienti satis gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam žodžio pakanka Semper idem vistas pats Se non è vero è ben trovato jei tas ir neteisybė, tai bent gerai pramanyta Sic fata tulere teip likimas norėjo Sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo Si deis placet jai dievai leis Si fibula vera jei tai teisybė Simplex servus Dei žmogus prastas, neapšviestas Similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo Sit tibi terra levis tegul tau žemė bus lengvi Si vis pacem parabellum jei nori ramybės, taisykis į kovą (muši) Taliter – quoliter kaip – teip Tantum – quantum tiek – kiek Tarde venientibus ossa kas pasivėlino, tas savę skriaudžia Tempora mutantur, et nos mutamus in illis laikai pars imaino ir mes su jais Tobe ar not to be (išt.: tu bi or not tu bi), but ar nebūt (Šekspiro iš Hamleto) Ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevynė Unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) Unitis viribus suvienitomis spekomis Usque ad finem ligi galo Vae victis! beda pavergtiems Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasilieka 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 Posakis Aiškinimas Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbūt datu retas Vita brevis, ars langa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent 11 PRIEDAS. Žodžių junginiai Žodžių junginiai Aiškinimas Absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho Ad exemplum pavaizdan Ex abrupto beprisita isimo, išnejučiu, netiketai Ex capite iš galvos; nuo pradžios Ariškos kalbos indo europiškos kalbos Capite censi Romoje vargingiause klasa gyventojų Nefasti dies nelaimes dienos Non licet nelaista Poste restante ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti Post festum po šventes, po visam, kas pasivelines Pro formo del mados Pro memorijai del atminties P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto Quantum satis lig soties Quid novi? Kas nauja girdetis? Qui vive? kas given? Kas ten? Sit saluti ant sveikatos Socius amaris draugas meiles Socius doloris bendras skausmų Sua spontā gera valia Sub divo po tyru dangum Sui generis savotiškas Suum cuique atiduok kam kas prigule U. C. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (Romo) U. i. (ut infra) kaip žemiaus U. s. (ut supra) kaip augščaus Vis à vis prieš, prieš priešais Straipsniai / Articles 99 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ LITERATŪRA DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. Gusmani Roberto 1987: Interlinquistica. – Linguistica storica. Roma: NIS., 87–114. JŠPT – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. Janina Švambarytė, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė, 2001. CD – Šiauliai: Dipolis, 2005. Križinauskas Juozas, Smagurauskas Stasys: Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1992. Lanza Stefano: Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija Lietuvių kalboje. Daktaro disertacija. Kaunas, 2009. LKE – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. Kazys Morkūnas, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999. LKTCH – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa, mokslinė red. Laima Grumadienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. Sabaliauskas Algirdas: Lietuvių kalbos leksika. Vilnius: Mokslas, 1990. Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Skaitytojams palengvinimas, sudarė Jurgis Šlapelis. Tilžė: E. Jagomasto spaustuvė, 1907. Tarptautinių žodžių žodynas, ats. red. V. Kvietkauskas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Tarptautinių žodžių žodynas, ats. red. Algimantas Kinderys. Vilnius: Alma Littera, 2001. Vėlius Norbertas 1974: M. Slančiauskas – folkloro rinkėjas. – Šiaurės Lietuvos pasakos. Surinko Matas Slančiauskas. Vilnius: Vaga, 22–30. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – The Manuscript Dictionary of Matas Slančiauskas SUMMARY The manuscript heritage of linguistic subjects by Matas Slančiauskas (21/02/1850 – 11/03/1924) devoted to scientific community and society is not yet known to its full extent. The article presents the manuscript The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynėlis [Some Dictionary] 1910 which are both stored in the department of History of Šiauliai museum “Aušra”. The code of the dictionary is ŠAM GEK 15819, the code of 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXI Mato Slančiausko rankraštinis Žodynėlis = Iš enciklopedijos. 1903 the collection and inventory number is I–R 196. The code of the transcript Šioks, toks žodynėlis is ŠAM GEK 15814, the code of the collection and inventory number is I–R 130. 422 words are presented in The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 The transcript Šioks, toks žodynėlis 1910 contains five words (word combinations) less (417 words in total). In the Dictionary of 1903 the following references are made: 172 words are referred to be of Latin origin, 69 words are referred to be of Greek origin, 26 words are referred to be of French origin and 14 words are referred to be of English, German, Italian and Sanskrit origin; 116 words have no reference to the origin. 30 personalia, 64 expressions and 27 word combinations and abbreviations are provided in the dictionary. The composition of The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynėlis 1910 by Slančiauskas stands the same as the one of the contemporary international word dictionaries: the words are presented in alphabetical order, emphasised words are defined in different ways (by one word, synonym pairs, word collocations, relations to Lithuanian associations); the majority of words contain an origin reference (abbreviations: lot., gr., angl., itt., vok. and etc.). The manuscripts contain names of famous researchers of various scientific areas (philosophers, writers (prose and poetry), historians, theologists, travellers, inventors, and etc.); the abbreviations of widely used words, collocations and sayings are also present in the dictionary. The manuscripts maintain the features typical to subdialect of West highlanders around Šiauliai (immutable an, am, en, em; hardening of consonant l (in front of e, ę, ė, ei) and palatalization; shortening of unstressed ending; adding j in front of e, ie and etc.; various morphological instances (suffixes, athematic verb forms, full adverbial forms, and etc.) and some syntactic subjects (especially concerning the use of prepositional constructions). The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynėlis 1910 can be attributed to the lexicographic history of loanwords in Lithuania i.e. to the lexicographic history of international word dictionaries. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its transcript Šioks, toks žodynėlis 1910 demonstrate the conditions for the occurrence of the dictionary of loanwords. The transcription of the Dictionary of 1903 could have served as the aim of learning (the author presupposes that there might be more transcripts). The manuscripts reveal the necessity to systematically arrange the loanwords and the instigation to compile Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis 1907 by Jurgis Šlapelis [the Dictionary of Loanwords and Unknown Words]. Thus, the early period of the lexicographic history of loanwords could be dated earlier in four years and start not with a Dictionary by Šlapelis, but with the Dictionary of 1903 (from 1903 to 1936). Įteikta 2014 m. rugsėjo 4 d. JANINA ŠVAMBAR YTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5., LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected] Straipsniai / Articles 101