Mato Slančiausko rankraštinis „Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903“

64 acta Linguistica Lithuanica LXXI janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės analizė, tarmių leksikografija ir leksikologija, sociolingvistika. Mato sLanČiausko rankraŠtinis ŽODYNELIS = IŠ ENCIKLOPEDIJOS. 1903 The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – the Manuscript dictionary of Matas slančiauskas adnotacja w artykule po raz pierwszy społeczności naukowej przedstawiono rękopiśmienny Słowniczek = z encyklopedii Mata Slančiauskasa. 1903, przechowywany w dziale historii Muzeum „Aušros” w Szawlach. omówiono strukturę rękopisu, wyrazy obcego pochodzenia z różnych języków (łaciny, greki, niemieckiego, angielskiego, francuskiego, sanskrytu). Odpis tego rękopisu z 1910 r., z dopiskiem „k. barauske”, porównano z klopedijos. Materiał z 1903 r. przedstawiono w 1903 m. žodynėliu. išryškinami abiejų žodynėlių skirtumai. rankraštinio Žodynelio = iš encizałącznikach do artykułu. annotation artykuł przedstawia rękopiśmienny słownik Mata Slančiauskasa The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 po raz pierwszy udostępniono publiczności. słownik jest przechowywany w dziale historii muzeum „Aušra” w Szawlach. Omówiono, a także przedstawiono strukturę the loanwords from various languages (Latin, greek, german, english, french, sanskrit) are rękopisu. Transkrypcję słownika z 1910 roku wraz z posłowiem K. Barauskego porównano ze słownikiem z 1903 roku. Podkreślono różnice między oboma słownikami. Materiał z rękopisu The Dictionary = From Encyclopaedia. Rok 1903 przedstawiono w aneksach do artykułu. esMiniai ŽodŽiai: leksikografijos istorija, svetimžodžiai, personalijos, posakiai, žodynėlio perrašas. Słowa kluczowe: historia leksykografii, zapożyczenia, personalia, wyrażenia, transkrypcja słownika. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 65straipsniai / articles Wstęp i a) przedstawienie struktury współczesnych słowników wyrazów tautosakininkas norbertas Vėlius rinkinyje Šiaurės Lietuvos pasakos užsimena, kad Matas slančiauskas 1903 m. buvo sudaręs tarptautinių žodžių ir personalijų žodynėlį1. jį pavyko rasti Šiaulių „aušros“ muziejaus istorijos skyriuje. susiūto sąsiuvinio viršelyje užrašyta: „Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903. a b c d e f M.“2. Pirmame puslapyje yra, sakytume, pavadinimo papildymas – Šioks – toks žodynelis3. rankraščio šifras ŠaM gek 15819, rinkinio šifras ir inventorinis numeris i–r 1964. slančiausko rankraščių aplanke aptiktas ir vienas žodynėlio perrašas, pažymėtas 1910 m. data. Perrašo viršelyje nėra jokio pavadinimo, tik dešinėje pusėje, viršuje, parašyta pavardė: k. barauskis, o pirmame puslapyje – k. barauske5. Pirmame puslapyje pabraukti žodžiai „Šioks, toks žodynelis“, tikėtina, ir yra pavadinimas. Žodynėlio gale slančiausko įrašyta: „kopijuotas 1910 m.“. Perrašo šifras ŠaM gek 15814, rinkinio šifras ir inventorinis numeris i–r 1306. Šio straipsnio tikslas – plačiau aptarti slančiausko sudarytą rankraštinį 1903 m. svetimų žodžių ir personalijų žodynėlį ir palyginti jį su 1910 m perrašu7. tikslui įgyvendinti išsikelti šie uždaviniai: a) išanalizuoti ir aprašyti slančiausko rankraščio Žodynelis = iš enciklopedijos. 1903 (toliau Žodynėlis arba Ž) struktūrą, pasižvalgant międzynarodowych, b) omówienie wyrazów obcych według języków, z których trafiły one do słowniczka, c) opisanie sposobów objaśniania wyrazów obcych, d) porównanie odzwierciedleń w obu rękopisach: Słowniczka = z encyklopedii z 1903 r. i žodynelis (toliau Perrašas arba P), e) aptarti vakarų aukštaičių šiauliškių patarmės przepisanej wersji z 1910 r. Šioks, toks. 1 „Pats 1903 m. sudarė nedidelį (28 p.) tarptautinių žodžių ir personalijų (žymiųjų pasaulio mokslininkų, rašytojų ir pan.) žodynėlį, kurį vėliau net kelis kartus perrašinėjo“ (Vėlius 1974: 27). 2 Pavadinime minimi 1903 m. yra Žodynėlio parengimo metai, nes ta pati data nurodoma ir Žodynėlio paskutiniame puslapyje. Pats pavadinimas Žodynelis = iš enciklopedijos gali ir nebūti pavadinimas, o nuoroda į kažkokį leidinį, iš kurio rinkta medžiaga (leksika). kokia tai galėtų būti enciklopedija (ar enciklopedijos), tebelieka autorės tolesnių tyrinėjimų tikslas. 3 galima būtų manyti, kad Šioks – toks žodynelis ir Šioks, toks žodynelis yra tikrasis ir Žodynėlio, ir jo Perrašo pavadinimas, nes tik jis įrašytas abiejuose rankraščių pirmuosiuose puslapiuose. 4 autorė dėl pernelyg didelės straipsnio apimties neaptaria galimų ekstralingvistinių duomenų, susijusių su Žodynėlio radimusi. 5 tikėtina, kad slančiauskas Žodynėlio perrašą bus padaręs tautosakos pateikėjui barauskiui, gyvenusiam bijeikių bambalynėje (dabar skaistgirio sen.), iš kurio 1901–1910 m. slančiauskas yra užrašęs tikėjimų, czarów, przesądów itd. 6 autorė kol kas nekėlė tikslo išsiaiškinti, kaip šie abu (pavieniai) rankraščiai pateko į Šiaulių „aušros“ muziejų, nes ketina patyrinėti ir kitus šiame muziejuje saugomus slančiausko rankraščių aplankus ir następnie ustalić, jak wszystkie trafiły do muzeum. 7 kol kas pavyko rasti tik šį vieną perrašą, todėl tik jis vienas lyginamas su Žodynėliu. 66 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI dar vieno XX a. pradžios rankraščio ir jo perrašo paskelbimas turėtų būti aktualus tiriant ne tik kalbos istorijos, dialektologijos, bet ir leksikologijos, leksikografijos problemas. straipsnyje taikomi aprašomasis, gretinamasis, lyginamasis ir medžiagos struktūrinimo metodai. rankraŠČio ŽODYNELIS = Z ENCYKLOPEDII. 1903 PRZEGLĄD datami życia). na każdej stronie Słowniczka podaje się od 11 do 15 słów Žodynėlio struktūra. Žodžiai Žodynėlyje surašyti pagal abėcėlę. abėcėlės raidės iškeltos atskirai, pvz.: a., b., c. ir pan. neiškelta atskirai ir visai nepažymėta Š raidė. ji pateikta prie s. raidės po ilgesnio brūkšnio. iš viso žodynėlyje surašyti 422 svetimžodžiai iš įvairių kalbų: lotynų, graikų, prancūzų, vokiečių, anglų, italų, ispanų, sanskrito8. kartu su žodžiais yra pateikta ir žodžių junginių, įvairių posakių, paminėtos kai kurios personalijos su nuorodomis (asmenybės darbo pobūdžiu, gyz objaśnieniami (im dłuższe objaśnienie, tym mniej słów zapisano na stronie). Po myślniku, aby oddzielić litery i podany leksykon. Słowa, połączenia wyrazowe, 8 „zapożyczenie rozumiane jest jako kiekvienos raidės žodžių pavingiuojama (trumpai ar ilgiau) arba dedamas ilgesnis naśladowanie (reprodukcja) modelu językowego w innym języku na dwóch poziomach: formy posakiai ir personalijos yra pabraukti. Po jų skliausteliuose trumpiniais ar visu žodžiu nurodoma kilmė, pvz.: (sanskritiškai), (itališkai), (gr.) ar (graik.), (lot.), (angl.) ir pan. kai žodžio kilmė kartojama, rašomas kablelis ir brūkšnys be skliaustelių: , –. kėlimui ir žodžių aiškinimui naudojamas lygybės (=) ženklas. trumpinys itt. atlieka dvejopą funkciją: žymi ir trumpinį (itališkai), ir trumpinį (ir taip toliau). 26 psl. pabaigoje pieštuku surašyti skaičiai 2 – 3 kažkieno kito ranka. 27 psl. po trijų žvaigždučių (*), išdėstytų trikampe figūra, išskirti sunumeruoti keturi žodžiai. numeracija ryškesnė nei tekstas. 28 psl. yra nurodyta data, vieta ir autorius (23, X. 1903 m. reibeniuose), kitoje eilutėje – „M. slančauskas“, o po to išvedžiotas tradicinis, tik slančiauskui būdingas, sukinys. Žodynėlio yra 28 (su įrišimu – 30) psl. Viršelio reverse matyti 19 vokiškų žodžių – siuvinio matavimo terminų. Prie kai kurių iš jų pieštuku parašyti sunkiai įžiūrimi skaičiai, pvz.: taille 27, Vorderlänge 204, brustfalten 1, achselbreite 54 ir pan.9. Pirmajame puslapyje yra parašyta: Šioks–toks zewnętrznej i treści semantycznej“ (Lanza 2009: 15), por.: „il prestito consiste nella ridėjimas, kuštejimas“ (1), egoizmas „saumylyste“ (7), humanista „žmoniškas, visaip mokytas, – akylas žmogus“ produzione di un elemento linquistico alloglotto nel dupline, aspetto del significante e del significato“ (gusmani 1987: 94). 9 slančiauskas buvo siuvėjas. Viršeliui jis panaudojo naudotą popierių, ant kurio buvo užsirašęs kažkokiam žmogui siūto drabužio matmenis. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 67straipsniai / articles žodynėlis. ir tik tuomet pateikiami a raidės svetimžodžiai, žodžių junginiai, posakiai ar personalijos. Žodynėlio plotis – 9,5 cm., o aukštis – 17,3 cm. Žodynėlio leksika. Lotyniški žodžiai. net 172 žodžiai iš jau minėtų 422 yra slančiausko paminėti suskliaustu žodžiu (lotyniškai) arba trumpiniu (lot.), o jei pateikiami keli lotyniški žodžiai, naudojamas brūkšnys ir kablelis (–,)10. straipsnio 1 priede surašyti 62 adaptuoti žodžiai ir 110 neadaptuotų lotyniškų žodžių, žodžių junginių ir posakių. adaptuotieji, pvz.: agitacija slančiausko aiškinamas kaip „ju- (11), oponentas „priešginys, užmetinetojis“ (15), risakių, szeroko używanych w wielu językach świata, np.: amicus Plato sed magis jedności, wzajemnych relacji, wyodrębnienia według określonej cechy itd.); zika „ant laimes, žut but“ (21) ir pan., – yra vartojami lietuvių bk iki šiol. neadaptuotų žodžių, pvz.: ego „aš“ (6), gaudium „linksmybe, džiaugsmas“ (10), Licet „vale, leista“ (14), Pars „dalis“ (17), scientia „mokslas, Žinojimas“ (22), studio „mokslas, lavinimas“ (23), ultimus „paskutinis, pastaras“ (26), Vivat! „tegyvuoja!“ (27) pateikta apie 4011. daugiausia Žodynėlyje neadaptuotų žodžių junginių ir pohistoryczne przy słowie należy powtórzyć, wstawić przecinek i myślnik (–,). takich słów z amica veritas „brangus man Platonas, bet teisybe brangesne“ (2), errare humanum est „klysti yra žmoniu daigtas“ (7), nolens volens „noroms nenoroms“ (15), o tempora! o mores! „o laikai! o papročiai“ (15), P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), Volens nolens „norent nenorent“ (27) ir pan.12. svetimžodžiai yra įvairių gyvenimo situacijų įvardijimai (socialinės atskirties, romėnų (romos) tautos realijos; raštijos, mokslo, meno terminai ir įvairūs pamokomieji posakiai. Graikiški žodžiai. aptariamame Žodynėlyje gausu svetimžodžių, prie kurių skliausteliuose pažymėta: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), o jeigu trumpinys minėtomis nuorodomis yra 69 (žr. 2 priedą). atkreiptinas dėmesys, kad posakių ar graikiškų žodžių junginių Žodynėlyje nėra pateikta. kaip neadaptuotus minėtume: kosmos „Žeme, pasaule, svietas“ (14), Panegirik „pagirenti kalba, raštas, arba eiles“ (16), Panoptikon „surinkimas daug daigtu vertu matimo“ (16), Polypkon „daug balsis“ (18), Pseudo „netikras, melagingas“ (20), zeus (= dzeus) „dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdytojus viso sutverimo; pas romenus garbintas po vardu jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Perunas išperejas dangu, Žeme itt.“ (28). 10 svetimžodžio kilmės nuorodos pateikiamos ir dabartiniuose žodynuose, plg.: Tarptautinių žodžių žodynas 2001: 6–7. 11 autorė straipsnyje nesprendžia klausimo, ar autentiškai perrašytas svetimžodis. 12 Plg.: Tarptautinių žodžių žodyne, išleistame 1985 m., autentiški posakiai pateikti atskirai – 522–527 psl. net 17 jų sutampa su slančiausko žodynėlyje pateiktais posakiais. 68 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Wszystkie pozostałe słowa są zaadaptowane, por.: epilogas „uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt.“ (7), gramatika „kalbamokslis“ (10), kosmopolitas „gyventojus laikas už savo tevynę“ (14), Pseudonimas „parašas prasimanyto sav vardo – netikras“ (20), visą pasaulę tyronas „baisus valdininkai – pikti pas senoves graikus“ (25). (27) i tai daugiausia mokslo, religijos, meno ir muzikos terminai. Primintina, kad daugiausia bk svetimžodžių dažniausiai yra atėję iš graikų ir lotynų arba abiejų kalbų žodžių sandūros, todėl ir slančiausko rankraštyje jų daugiausia13. Prancūziški žodžiai. Prie 26 Žodynėlyje surašytų žodžių ir posakių slančiauskas pažymėjo trumpinius: (franc.), (fran.), (fr.), (–,). straipsnio 4 priede yra neadaptuotų žodžių Pardon „mylestos atlaidimo, parprašau“ (17), Vis à vis „prieš, prieš priešeis“ zaadaptowanych charakteris „savas užsivedimas“ (5), Šarlatanas „šaldrokas, suvedžiotojis, apjieškotojus“ (24). Przedstawiono również kilka połączeń wyrazowych oraz powiedzenie, np. : Qui vive? „kas given? kas ten?“ (20), Qui vivra verra „kas bus gyvas pamatys“ (20). Prancūziški žodžiai – tai prekybos ir statybos terminai, žmogaus ypatybių įvardijimas ir vienas keiksmažodis14. Angliški, vokiški, itališki, ispaniški, sanskrito žodžiai. kitų kalbų 14 žodžių Žodynėlyje turi pažymas: (angl.) arba (ang.), (vok.) arba (vokiš.), (itališkai) arba (itt.) ir (sanskritiškai), (išpaniškai). iš 7, pažymėtų (angl.) arba (ang.), yra dvi personalijos (darvinas erazmas „mokįtas zoologas 1731–1802“ (5) ir darvinas karalius robertas „naturalista ir keliauninkas 1809–1882“ (5)), keli pavieniai žodžiai (draperis „rašt. 1811–1882“ (6), flaga „veliukas, papartis“ (9), snob „nepažystąs draugystes“ (23)) ir du posakiai (god – dam „lai manę dievs baudžia“ (10), tobe trumpinys ir posakis turi ar not to be „but ar nebut (Šekspiro iš hamleto)“ (25) (žr. 5 priedą). trimis vokiškais žodžiais nusakoma: cypelis „smailuma uolos į marę“ (5), feleris „apsigavimas, paklydimas“ (9), frei „veltu, dykai, valnas“ (9) (žr. 3 priedą). Žodžių junginio nuorodą apie kilmę iš italų kalbos: etc (et ceter) „ir teip toliaus“ (7), se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanas, orkanas „baisus vesulas“ nyta“ (22) (žr. 6 priedą). Prie vieno žodžio slančiauskas įrašė: (išpaniškai) – uraga- (26), o dar vienas turi nuorodą: (sanskritiškai) – trimurti „trijatis, trys dievystes: brahma, Višnu ir giva“ (25) (žr. 7 priedą). iš pavyzdžių matyti, kad atskiri svetimžodžiai yra adaptuoti, kiti ne, o žodžių junginiai ir posakiai pateikiami neadaptuoti. Słowami wymienionych języków nazywane są przedmioty codziennego użytku i zjawiska przyrody, wskazywane są bóstwa, wymieniani są naukowcy, podawane są skróty, cytaty z literatury. Naukowcy zauważyli, że zapożyczenia z języka niemieckiego w języku litew13 Žr.: Lke 1999: 641. 14 W litewskim języku literackim występują internacjonalizmy z języka francuskiego. Zob. : Lke 1999: 641. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 69straipsniai / articles boje esama tik apie 0,5 %15. tyrėjai linkę manyti, jog anglicizmai ne tiesiogiai atėjo iš anglų kalbos, o gauti per tarpininkes kalbas16. Pastebėta, kad lietuvių bk występują internacjonalizmy także z języka hiszpańskiego17. autobiografia „opis Žodžiai be kilmės nuorodų. daugiausia Žodynėlyje žodžių be jokios nuorodos į kalbą. jų iš viso yra 116, ir ne tik žodžių, bet ir žodžių junginių, posakių (žr. 8 priedą). Vieni jų adaptuoti ir prie jų galėtume drąsiai rašyti trumpinį „lot.“, plg.: specialista „kas kokį mokslą geriausei išsilavines ir suprantąs.“ (23), Projektas „meginimas.“ (19), Patrijotas „tevynes myletojis.“ (17), filologas „mokslamylįs.“ (9), własnego biegu życia”. (3). inne – nieadaptowane (z różnych języków: łaciny, greki, francuskiego, niemieckiego) wyrazy, np.: aceront „świat podziemny.” (1), centrum „punkt środkowy.” (5), novelle „opowiadanie prozą.” (15), scurra „ubogi mieszkaniec Rzymu.” (22). Zwroty i połączenia wyrazowe zapisano w formie niezaadaptowanej, por.: capite censi „najuboższa klasa mieszkańców Rzymu.” (5), Panem et (16), Per aspera ad cirenses! „duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečiu laike nupuolimo žmoniškumo).“ astra „przez ciernie do gwiazd.” (17). wyrazów jest 95, a połączeń wyrazowych i Vyrauja socialinio, buitinio ir literatūrinio sluoksnio leksika. iš viso pavienių zwrotów – 21. dlaczego Slančiauskas nie zaznaczył przy nich żadnego odsyłacza, można tylko rozważać: być może wyrazy te były częściej używane i znane, być może Slančiauskas po prostu zapominał zaznaczyć odsyłacz, być może terminy muzyki, būta kokių kitų priežasčių nepažymėti žodžio kilmės. Šie svetimžodžiai – karo, teatru, psychologii, literatury, historii, malarstwa, części wszechświata, nazwani pionierzy nauk medycznych, wynalazcy i wynalazki, różne zwroty. 1 Tabela. wyrazy obce z zaznaczonym (niezaznaczonym) przez Slančiauskasa pochodzeniem Łacińskie greckie Francuskie angielskie Niemieckie włoskie hiszpańskie sanskryckie pochodzenie 172 69 26 7 321 1 116 Personalijos. Žodynėlyje slančiausko yra paminėta 30 personalijų (žr. 9 priedą) – niezaznaczone pisarzy, poetów, podróżników, filozofów, przyrodników, wynalazców. oto zapisani są następujący historycy i filozofowie świata wschodniego i zachodniego: 384–322 pr. kristu“ (3), bruno giordoni „fil. 1550–1600. sudegintas romoje“ (4), herodotas „tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484–424 pr. kris.“ (10), konfucas, kong=fu=tse „tai filozofas kynu 551–479. pr. kristu“ (13), Pytagoras Arystoteles „filozof grecki, uczeń Platona „filozof grecki 540–500. przed Chrystusem“ 15 Plačiau žr.: sabaliauskas 1990: 259. 16 Žr.: Lke 1999: 214. 17 Žr. Lke 1999: 641. 70 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI kų gyveno V. ir Vi. šimtmetij pr. kristu“ (27). nuosekliausiai apibūdinamas sokrates „žinomiausis graikų filozofas gimes 470 m. pr. kristu, 69 metu budams valdžiai apskustas už bedievystę ir demoralizavimą jaunumenies par poeta Militozą, kalbetojį Likoną ir garborių agitozą nuodais apduotas numire. sokrates, yra tvereju moksliškos dialekcijos ir mokslingos jos metodos“ (23). iš rašytojų, poetų ir raštininkų paminėti: dante alighieri „poet. 1265–1321“ (5), draperis „rašt. 1811–1882“ (6), gibbons „raštininkas anglu 1737–1794“ (10), homeras „graiku didis poeta iX. amž. pr. kristų“ (11), rousseau (Žan Žak ruso) „literaturas, filozofas 1712–1778“ (21), shakespeare „(Šekspiras Vilis) 1564–1616“ (22), tindalius „raštininkas anglik. 1657–1738“ (25), Volney „francuzu rašejis 1757–1820“ (27), Voltaire „francuzu raš. 1694–1778“ (27), Vergilius „raštinink. gim 1470 m.“ (27), Virgilius (Maro Publius) „poeta ro- (20), Xanthus z Lidii „sławny historyk grecki 70–19 r. przed Chrystusem“ (27). W Słowniczku Slančiauskasa wymienieni są następujący podróżnicy i przyrodnicy: Darwin Erazm „uczony zoolog 1731–1802“ (5), Darwin król Robert „naturalista i podróżnik „keliauninkas ir gamtininkas 1769–1859“ (11), huxley „zoologas ang. gim. 1825“ 1809–1882“ (5), Humboldt Frid. Henr. Aleks. (11), Pytheas (Putejus) z Massylii „na początku vo europą, jo raštai ir Lietuva siekias“ (20). slančiauskas surašė žymiausius tyrėjus ir išradėjus: galilejus, galileo „fizikas 1564 – m 1642. jis pirmasis suprato krutejimą pasaules. jo žodžiai „è pursi muove = o bet gi jį kruta“ (9), gutenbergis jonas „išradejis knygu spaustuves 1397–1468“ (10), hippokrates „tevas medicinos visų laikų 460–364 prieš kristų“ (11). Į Žodynėlį įtraukti ir mokslininkai teologai: husas arba gusas jons „1369–1415. sudegįtas „šventoje inkvizicijoje“ (11), straussas dovidas fridr. „teologas, jis apraše „gyv. jezaus“ 1804–1874“ (23). iš pateiktų personalijų matyti, kad slančiauskui svarbiau rašytojai, filosofai, keliautojai, o tik tada – išradėjai ir religijos puoselėtojai (žr. 2 lentelę). 2 LenteLė. Personalijos pagal veiklos sritis ir šalis Personalijos skaičius Priklausymas šaliai raštininkai, rašytojai, poetai 11 graikų, anglų, prancūzų, romėnų III. wieku przed Chrystusem. filozofowie 5greccy, chińscy, rzymscy wynalazcy 2 gamtininkai, keliautojai 3be nuorodos zoologai 2 anglų amerykańscy istorikai 2 graikų teologai 2 be nuorodos fizikas 1be nuorodos Medicinos mokslo pradininkas 1be nuorodos be įvardijimo 1be nuorodos Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 71straipsniai / articles Posakiai. Žodynėlyje posakių yra net 64 (žr. 10 priedą). Vyrauja lotyniški popodane, po jednym jest włoskim i angielskim, np.: tobe ar not to be „(wym. : tu bi or tu bi), but ar nebut (Šekspiro iš hamleto)“ (25), se non è vero è ben trovato „jei tas ir neteisybe, tai bent gerai pramanyta“ (22). Posakiai nevienodos sudėties, t. y. nuo dviejų žodžių, iki ilgesnio sakinio, plg.: sapienti satis „gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam žodžio pakanka“ (22), Vita brevis, ars langa „gyvenimas trumpas, trusas ilgas“ (27), tempora mutantur, et nos mutamus in illis „laikai parsimaino ir mes su jeis“ (25). Prie posakių skirtini ir du trumpiniai, pvz.: a. a. u. c. not anno ab urbe con∂ita „W latach po założeniu miasta (Rzymu)“ (1), P. u. c. = post urbem conditam „po założeniu miasta (Rzymu). 753 r. p.n.e. – od tej daty Pyro cytaty, romenai skaite metus“ (20). kaip posakius slančiauskas išskyrė horacijaus ir Šekswybrał powiedzenia, którymi określa się stosunek do zniewolenia, ojczyzny, papročių ir gyvenimo kaitą, patirties perdavimą kitiems, plg. posakį: Verba volent, scripta manent „žodis nulekia, raštas pasiliekta“ (26). Žodžių junginiai. Prie žodžių junginių priskirtini Žodynėlyje surašyti 27 dviejų žodžių junginiai arba santrumpos (žr. 11 priedą). slančiauskas du iš jų pateikia adaptuotus, pvz.: absoliutiška monarchija „neaprubežiuota valdžia monarcho“ (1), ariškos kalbos „indo europiškos kalbos“ (2). Visi kiti yra surašyti originalo kalba, plg.: nefasti dies „nelaimes dienos“ (15), Poste restante „ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti“ (18), sua sponta „gera valia“ (24). Prie žodžių junginių priskirtinos ir keturios santrumpos, tokios kaip: P. s. = post scriptum „prierašas po bele kokio rašto“ (19), u. c. (urbis conditos lot.) „data: nuo uždejimo miesto (romo)“ (25), u. i. (ut infra) „kaip žemiaus.“ (26), u. s. (ut supra) „kaip augšcaus“ (26). Posakiais atspindimas žmogaus gyvenamos ir kalbamos aplinkos papildymas. struktura objaśniania słów. Osobno warto omówić objaśnienia słów zamieszczone w Słowniczku, na które Slančiauskas, jak widzimy z wcześniej podanych daug dėmesio, kad besimokančiam ar bevartojančiam vienas ar kitas žodis būtų aiškus (žodžių aiškinimo būdai atspindėti 3 lentelėje). svetimžodžiai paprastai aiškinami vienu žodžiu, plg.: anonimas, bevardis. (2), errata –, klaida. (7), Pars (lot.), dalis. (17), sui generis –, savotiškas (24)18. toks aiškinimas nėra dažnas. slančiauskas mėgsta išsamesnį, sinoniminį aiškinimo būdą, plg.: apage, atsitrauk, eik sav. (2), Licet (lot.), vale, leista. (14), Qui vive? (fr.), kas given? kas ten? (20), Vulgo (lot.), visatis, drauge. (27). dažniausiai aiškinimai būna išsamesni: ne tik sinonimais, bet ir žodžių junginiais, plg.: data arba datum, užžymejimas die=nos, menesio ir metų. (5), improvizacija, dainavimas arba giedojimas iš galvos beprisitaisima. (12), 18 skolinio reikšmė gali būti visiškai ar iš dalies išlaikoma arba kintanti, t. y.: siaurinama, plečiama, visiškai nutolinama nuo originalo. Plačiau žr. Lanza 2009: 74–80. 72 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Psychologija (gr.), dalis filozofijos, patyrimas ape dušę. (20), Vacat (lot.), trukst, przykładów, przeznaczył wolne, niezajęte miejsce. (26). W objaśnieniach nie unika się również wyrażania własnych poglądów, np. Pangermanizm (gr.), zjednoczenie kada bus?) (16). slančiausko mėgstama svetimžodį paaiškinti ir nusakomuoju būdu, pvz.: autoritetas, pripažinimas sav augšto mokslo. (3), fonografas, išradimas edisono del suturejimo balso skambejimo itt. (9), kosmopolitas –, gyventojus laikas visą pasaulę už savo tevynę. (14), teka (lot.), tarba del poperiu ir knygu (25). Prie personalijų slančiauskas pateikia daugiau informacijos: laiką, profesiją, asmewszystkich niemieckich odłamów narodowych (– Panlitewizm! ocenę, czasami fizikas 1564 – 1642. jis pirmasis suprato krutejimą pasaules. jo žodžiai „è pursi muove=o bet gi jį kruta“. (9), Pytheas (Putejus) iš Massylijos pradžioj iii. šimtmečio pr. kristu. jis apvažiavo europą, jo raštai ir Lietuva siekias. (20), zeus (=dzeus, dievas) (gr.), dievas graikiškas, tevas dievu ir žmoniu, augščiausis valdy=tojus viso sutverimo; pas romenus garbintas po vardu jovišo; – ogi ir pas Lietuvius Pewskazując również na związki z Litwą, por.: galilejus, galileo, runas išperejas dangu, žodžių junginius ir posakius, vengia plataus aiškinimo, stengiasi tiksliai atspindėti prasmę, tik ten, kur ji gali būti nesuprantama, aiškinimas būna kiek platesnis, pvz.: Per aspera ad astra, par erškečius pas žvaizdes. (17), P. u. c. = post urbem conditam, Po už=dejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaŽe=me itt. (28). Slančiauskas, objaśniając wyrazy języków obcych ite metus. (20); si vis pacem parabellum – jeśli chcesz pokoju, gotuj się do walki (mušį). (23) (žr. 3 lentelę). 3 LenteLė. svetimžodžių aiškinimo būdai aiškinimas vienu žodžiu aiškinimas sinonimu (-ais) aiškinimas nusakomuoju sakiniu aiškinimas paminint profesiją, datą ir pan. Mišrus aiškinimas (vienu žodžiu ir sakiniu, žodžiu, sinonimu ir papildomu sakiniu ir pan.) 72 119 196 26 9 Žodžių ir posakių aiškinimas pateikiamas po trumpinių ir kablelio arba tik kablelio, kuris beveik nuosekliai rašomas visur, išskyrus 2, 6, 9, 10, 15 psl., kur po trumpinio kablelio nėra, ir 27 psl., kur kablelio nėra po žodžio. Lygybės ženklą = slančiauskas vartoja dviem atvejais: kaip žodžio perkėlimo (pvz.: vargin=giause (5), ami=ca (2), apšvies=ta (12), pa=skirta (21) oraz jako znak w nawiasach objaśnienia słowa, np.: sveiks! (=sveiks gyvs) (26), zeus (=dzeus, dievas) (28). perkėlimo žymėjimo nėra 10, 14, 15, 17 psl. prie žodžių: pirmiau (į kitą eilutę jokio nukeltas) sis, nesupu (nukelta) ves, tamsu (nukelta) nas, už (nukelta) auginima. Žodynėlyje yra žodžių, kurių ne visos raidės sujungtos, t. y. tarp raidžių yra tarpelių, pvz.: Problema tas (19), Pro paganda (19). yra taisymų (21), nubrauktų žodžių Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 79straipsniai / articles trumpinamas priesagų -(i)ūnas, -ūras, -ūra ilgasis balsis, pvz.: gyvunas, gyvunai (Ž 4, 16; P 3, 14), tamsunas (Ž 4, 15; P 3, 13), atskalunas (Ž 12, P 10), karikatura (Ž 12, P 10), literaturas (Ž 21, P 17), į figura (Ž 14, P 12), galiuno (Ž 25, P 21). Ū, ų skracane w akcentowanych i nieakcentowanych końcówkach rzeczowników, zwłaszcza w lp. g. l. i dgs. v. l. oraz k. l., np.: baisus valdininkai (Ž 25, P 21), kristu (Ž 3, 13, 18, 20, 23, 27; P 16, 19, 23 ), ligu (Ž 4 ), knygu (Ž 4, 10, 14, 25), miesčionu (Ž 4), turčiu (P 3), gyventoju (Ž 5, P 4), žmoniu (Ž 6, 7, 8, 15, 18, 19, 25, 28), poematu, pasaku (Ž 7), užsivedimu (Ž 7), menciu (Ž 10, P 9), anglu (Ž 10, P 9), aigiptenu (Ž 10, P 9), visu (Ž 16; P 9, 13), graiku (Ž 11, 13; P 9), juoku (Ž 12, P 10), valdininku (Ž 13, P 11), padavimu (Ž 14), dievu (Ž 15, 28), vardu (Ž 15), rankraščiu, ju (Ž 16), senu (Ž 16, P 13), žaislu (Ž 16), žaisliu (P 13), romiečiu (Ž 16), tautu skilčiu (Ž 16, P 13), vertu (Ž 16, P 14), daliu (Ž 16, P 14), pasiuntiniu (Ž 17, P 14), deputatu (Ž 17, P 14), namu (Ž 17, P 14), kokiu žiniu (Ž 19), ro- (P 5, 6, 7, 15, 21, ), pasakų (P 6), užsivedimų (P 6), buvį (P 7), graikų (Ž 10), visų laikų menu (Ž 22, P 18), metu (Ž 23, P 19), dvasišku uredysčiu (Ž 24), poperiu (Ž 25), francuzu (Ž 27, P 23), šikšnosparniu (Ž 27, P 23). kur kas dažnesnės ilgosios galūnės žymimos Perraše, plg.: kristų (P 2), ligų (P 3), knygų (P 3, 9), žmonių (Ž 10), knygų (P 12), padavimų (P 12), dievų (P 13), vardų (P 13), poperių ir knygų (P 20), dievų ir žmonių (P 23), laikų (P 9), turčių (Ž 4), miesčionų (P 3), vokiškų (Ž 16, P 13), rankraščių, jų (P 13), romiečių (P 13), kokių žinių (P 16), dvasiškų uredysčių (P 19), laikų (P 9). Tryb przypuszczający czasownika, 3 os. oraz formy czasownika (imiesłowu), lp. Końcówki v. l. również są skracane, por.: ateitu (Ž 18, P 15), gimes (Ž 6), prabeges (Ž 7, P 6), buves (Ž 8, P 7), išsigimes (Ž 9, P 8), apsigimes (Ž 12, P 10), išnešiojas ir parduodas (Ž 13, P 11), laikas (Ž 14), skaitas (Ž 14, P 12), nesupuves (Ž 14, P 12), pasivelines (Ž 19, P 15), abiejojas (P 18), gimes (Ž 23, P 19), wypisane są lavines (Ž 23, P 19), išperejas (Ž 28, P 23). nuoseklumo čia nėra, nes kai kur litery wyrażające nosowość, por.: sergąs (Ž 16, P 13). laikąs (P 12), abiejojąs (Ž ilgasis balsis ų taip pat įvairuoja: Žodynėlyje jis trumpinamas (apskustas (Ž 23)), 22). a W Przerobie zachowuje się (apskūstas (P 19)). Šiauliškiams būdinga l kietinimas prieš e, ei, ė, ę tipo balsius atsispindi ir ranna krańcach, por.: nelaista (Ž 15), atlaidimo (Ž 17), mysla (Ž 19, 21; P 15, 17), nulaidimas (Ž 21), atlaidimu (Ž 22, P 18), lecz neleista (P 13), atleidimo (P 14), nuleidimas (P 17). Dostrzegalne jest także inne zjawisko – zmiękczenie l (meliodija (Ž, P 2), žaisliu (P 13)). w rękopisach dostrzegalny jest zapis wstawnego j przed ie, np.: jieškinys (Ž 15, P 13), apjieškotojus (Ž 24), apjieškotojis (P 20), patrijotyzmas (Ž 24, P 20), labjausei (Ž 5, P 4). najczęściej używane są skrócone formy bezokolicznika, np.: skaityt (Ž 2, 4, 10; P 1, 3, 9), rašyt (Ž 2, 10; P 1, 9), parskaityt (Ž 16), lecz parskaityti (P 13). 80 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Morfologinės ypatybės. rankraščiuose aptinkamos nesutrumpėjusios tarminės prieveiksmių formos, pvz.: geriaus (Ž 15, P 13), žemiaus (Ž 26, P 21), augs čiaus (Ž 26, P 22), niekuom (Ž 3, P 2), teip toliaus (Ž 7), bet Perraše teip to liau (P 6)24. zarówno w Słowniczku, jak i w Przerobie odzwierciedla się wymiana tematów (Ž 3), rašytojis (P 2), valnas (Ž 9), valnus (P 8), išradejis (Ž 10, P 9), gyventojus (Ž 14, 22; P 18), gyventojis (P 12), užmetinetojis (Ž 15, P 13), poperis (Ž 17, P 14), myletojis (Ž 17, P 14), žmonys (Ž 19, P 16), lengvi (Ž 23, P 18), suvedžiotojis (Ž 24, P 19), apjieškotojus (Ž 24), apjieškotojis (P 20), valdytojus (Ž 28), valdytojis (P 23). aukščiausiojo laipsnio vardažodžių formos nuosekliai turi prierzeczownikowych, por.: pisarzy temat -iausis, np.: pirmiausis (Ž 10, P 9), žinomiausis (Ž 23, P 20), aukščiausis (Ž 28, P 23). w analizowanych źródłach odzwierciedlona jest nie tylko zmienność tematów, lecz także zmienność rodzin wyrazów: miesto romo („roma, romas” Ž, P 1), deviza („deviza, devizas” Ž 7, P 6), pasaules, pasaule, pasaulę („pasaulė, pasaulis” Ž 9 14; P Ž 11, 27; P 9, 23), jurista („jurista, juristas“ Ž 12, P 10), luoma („luoma, luomas“ 8), poeta („poeta, poetas” Ž 23, P 19), spekais, „spėkas, jėga” (Ž 26, P 21), spekomis P 21), smailuma (Ž 5), smailumas (P 4), klasa („klasė“ Ž 5, P 4). „spėka, jėga” (Ž 26, w rękopisach zauważalna jest również zmienność tematów czasowników lub przysłówków, np.: tures „turiasi, turisi” (Ž 15, P 13), tyle „tylia, tyli” (Ž 20, P 16), prigule „prigulia, priguli” (Ž 24, P 19), norent nenorent „noriant (Ž 27, P 23). nenorint, norint nenorint” odnotowano również atematyczną formę czasownika (pasiliekta (Ž 26, P 22)). występują stare formy rzeczownikowe: žvaizdes (Ž 17, P 15), daugiesa „viešpatavimas” (Ž 18, P 15). konsekwentnie stosowany jest przedrostek (i przyimek) par zamiast per, np.: P 10), parstatimas (Ž 12, P 10), parlužis (Ž 12, P 10), parskaityt (Ž 16), parskaityti (P 13), parprašau (Ž 17, P 14), parvarta (Ž 21, P 17), parvertimas (Ž 21, P 17), par (Ž 11, parsimaino (Ž 25, P 20), pargalejau (Ž 26, P 22), partrauka (Ž 17, P 14). z innych form gwarowych wymienić należy: suerzdinimas (Ž 13), suersdinimas (P 11), žengsniu (Ž 17, P 14), troba (Ž 17, P 14), teip (Ž 18, 19, 20, 22, 24; P 15, 16, 18, 20, ), bele kokio (Ž 19), belekokio (P 16), kietai=tvirtai (Ž 21), kietai, tvirtai (P 17), tikras, gruntaunas (Ž 21, P 17), tarba (Ž 25, P 20) ir pan. w rękopisach odnotowano również przypadki szlekowania, np.: uzbaigimas (Ž 7), (P 6), sąrysis (Ž 9) P zmonijos 8), aprasas (Ž 11, P 10), grazus (Ž 18, P 15), išpaniškai (Ž 26, P 22), augsčiaus (Ž 26, P 22), bet užbaigimas (P 6), aprašymas (Ž 7), sąryšis (P 7), Žmonijos (Ž 9). 24 Plačiau žr.: jŠPt 2001. Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 81straipsniai / articles Pavieniai žodžiai augštas, daigtas rašomi su g, pvz.: augšto (Ž 3, P 2), daigtus (Ž 5, P 4), daigtas (Ž 7, P 6), augštumo (Ž 11, P 9), daigtu (Ž 16), daigtų (P 14), bet žodžio formų vienog (Ž 7) ir vienok (P 6) rašymas įvairuoja. Įvairuoja ir Žodynėlio bei Perrašo taisymai, pvz.: apaštolas (Ž 18), apostolas (P 15), kas nauja (Ž 20), kas naujo (P 16). Žodžių daryba. dūriniai Žodynėlyje ir Perraše sudaromi be jungiamojo balsio, plg.: šešpedes eiles (Ž 10, P 9), dauggalvis (Ž 18, P 15), daugbalsis (Ž 18, P 15), saukalbis (Ž 6, P 5), saumylyste (Ž 5), savmylyste (P 5). Pastebėta ir kitokių nei dabartinėje bk priesagų vedinių, pvz.: gudryste „gudruaprasymas mas“ (Ž 16, P 14), keliauninkas „keliautojas“ (Ž 11, P 10), vargužis „vargeta, varguolis“ (Ž 17, P 14), savimylis „savimyla“ (Ž 6), savimeilis (P 5). Leksyka. w rękopisach zauważalny jest proces tworzenia neologizmów, np.: dyslaikmetas kursas, saukalbis. (Ž 6, P 5), egoizmas (lot.), saumylyste (Ž 5), savmylyste (P 5), „laikmetis“ (P 6, 15), fantazija (graik.), vaidintuve. (Ž 8, P 7), netikšas wyrażanie (Ž 8), netišas (P 7), mokslamylįs (Ž 9), mokslą mylys (P 8), regratis „matymas“ (Ž 11, P 10), apsakas „pasakojimas“ (Ž 11, P 10), įturio, įturys „turinio“ (Ž 11, 25; P 10, 20, ), išjuoka „ironija“ (Ž 12, P 10), teisdarysteje „juristas, juristikoje“ (Ž 12, P 10), žodžiu „išmaina“ aiškinama notacija (Ž 15, P 13), „priešginys“ aiškinamas oponentas (Ž 15, P 13), „atskyrius“ aiškinamas Paragrafas (Ž 16, P 14), „priešrašas“ aiškinama Polemika (Ž 18, P 15), „išgaištis“ aiškinamas rezultatas (Ž 21, P 17), rašikas „kas rašo, raštininkas“ (Ž 22, P 18), „rukštadaris“ aiškinamas tlenas (Ž 25, P 20), rašejis „rašytojas“ (Ž 27, P 23), romiškas „romos, romėnų“ (Ž 27, P 23), „grybelytes, ligu sekla“ aiškinamos bacterium (P 4), bacterijos (Ž 3). esama ir sunkiai paaiškinamų žodžių, pvz.: „prydelis“ aiškinamas Paragramas (Ž 16, P 14). Sintaksinės ypatybės. rankraščiuose pastebėta šiauliškių patarmei būdinga trybu życzącego za pomocą lai i formy czasownika czasu teraźniejszego, np.: lai mane dievs baudžia (Ž 10, P 9). Pasitaiko junginių su prielinksniu ant ir k. l., populiarių iki dabar joniškio w gwarach, np.: žodynas ant daug kalbų (Ž 16, P 14), ant laimes (Ž 21, P 17), ant sveikatos (Ž 23, P 18). Laiko ribai nusakyti vartojama prielinksnio lig ir k. l. konstrukcija, pvz.: lig paskirtai dienai (Ž, P 1). Vyrauja konstrukcijos su prielinksniu par su g. l., pvz.: par erškečius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), par poeta Militozą (Ž 23, P 19). Prielinksnio pas su g. l. vartojimas taip pat skiriasi nuo įprastinio bk, pvz.: par erškečius pas žvaizdes (Ž 17, P 15), pas romenus garbintas po vardu jovimo (Ž 28, P 23). tarminis ir prielinksnio po su įn. l. vartojimas, pvz.: pasidavimas po bauda (Ž 24, P 19), u Rzymian czczony pod imieniem Jowisza (Ž 28, P 23). 82 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI IŠVaDOS rankraštiniai slančiausko žodynėliai – Žodynelis = iš enciklopedijos 1903 m. ir jo perrašas Šioks, toks žodynelis 1910 m. – priskirtini svetimžodžių leksikografinei istorijai Lietuvoje, t. y. tarptautinių žodžių žodynų leksikografinei istorijai. W słowniczku = z encyklopedii z 1903 r. podano 422 słowa. W odpisie Šioks, toks žodynelis z 1910 r. jest o pięć słów (połączeń wyrazowych) mniej (417) niż w 1903 Žodynėlyje. Prie 172 yra nuoroda, kad tai lotynų kalbos, prie 69 – graikų, prie r. 26 – francuskich, przy 14 – angielskich, niemieckich, włoskich, hiszpańskich, sanskryckich słów. 116 žodžių yra be kilmės nuorodų. Žodynėlyje pateikta 30 personalijų, 64 posakiai ir 27 žodžių junginiai ir trumpiniai. slančiausko Žodynelio = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašo Šioks, toks žodynelis 1910 m. sandara panaši į dabartinių tarptautinių žodžių žodynų: leksika pateikiama abėcėlės tvarka, išskiriami žodžiai paaiškinami įvairiais būdais (vienu žodžiu, sinonimais, žodžių junginiu, išsamesniu aiškinimu, sąsajomis į lietuviškas asociacijos), prie daugelio iš jų yra nuorodos į žodžių kilmę (santrumpos lot., gr., angl., itt., vok. ir pan.). rankraščiuose pateikiami ir įvairių mokslo sričių žymesni tyrėjai (filosofai, literatai (prozininkai ir poetai), istorikai, teologai, keliautojai, išradėjai ir pan.). esama plačiai tautose vartojamų žodžių trumpinių, žodžių junginių ir literatūrinių posakių. rankraščiuose išlaikytos vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei būdingos ypatybės: nekeičiami an, am, en, em; priebalsio l kietinimas (prieš e, ę, ė, ei) ir minkštinimas, skracanie końca nieakcentowanego słowa; dodanie spółgłoski j przed e, ie itp. ; różne kwestie morfologiczne (przyrostki rzeczowników, atematyczne džio formos, nesutrumpėjusios prieveiksmių formos ir pan.) ir vienas kitas sintaksės dalykas (ypač prielinksninių konstrukcijų vartojimo). Pastebėtina, kad 1910 m. Perraše daugėja žodžių, užrašytų jau ne fonetine ar pusiau fonetine, o morfologine rašyba. slančiausko Žodynelis = iš enciklopedijos 1903 m. ir perrašas Šioks, toks žodynelis 1910 m. rodo, kad buvo susidariusios sąlygos rastis svetimų žodžių žodynėliui. turbūt mokymosi tikslais ir buvo perrašinėjamas 1903 m. Žodynėlis (autorė mano, kad tokių perrašų gali būti ir daugiau). Šie rankraščiai atskleidžia būtinybę sistemiškai tvarkyti svetimžodžius ir rastis Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėliui, 1907 m. sudarytam jurgio Šlapelio. taigi ankstyvąjį svetimžodžių leksikografijos istorijos laikotarpį galėtume paankstinti net ketveriais metais ir minėti ne nuo Šlapelio žodynėlio, bet nuo 1903 m. (iki 1936 m.). Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 83artykuły / articles Dodatki 1 Priedas. svetimžodžiai (žodžių junginiai ir posakiai) su nuoroda (lot.) arba (–,), arba (lotyniškai) tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas a. a..u. c. anno ab urbe con∂ita Metuose po sustatimo miesto (romo) absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho czasowniaccuracy skarga aksjomaty prawdziwy dowód, prawda denacionalisacija ad exemplum pavaizdan ad feliciora tempera ant geresnių laikų ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo ad diem dictum lig paskirtai dienai agitacija judėjimas, kuštejimas wynarodowienie fabula bajka o głupstwach facet śmieszny człowiek amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybe brangesne arija meliodija tikros operos, giesme, daina concordija res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur santaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausei nupuola denuncijantas šnipas, šnipukas ego aš egoista savimylis egoizmas saumylyste elementas gaivalas eo ipso tiktai, del to ergo teipog, vienog errare humanum est klysti yra žmoniu daigtas errata klaida est modus in rebus yra gabumas ant visko ex buves, kartunta, kadaten senei ex abrupto beprisitaisimo, išnejučių, netiketai ex capite iš galvos; nuo pradžios extra greitai, labai, skyrium fachas užsiēmimas, amatas 84 acta Linguistica Lithuanica LXXI finis koniec forma janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė kształt, postać frater brat gaudium radość, uciecha tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas faktas tikra tiesa, butis fanatikas veidmainis fecit padare, pabaige federacja susivienijimas, sąrysis kraštų gratis za darmo, bezpłatnie homo człowiek honoras dobre imię, cześć humanista ludzki, na różne sposoby wykształcony, – czujny człowiek humorista opowiadanie lub opis czegoś zabawnego in vino veritas w winie prawda. ironija drwina, ośmieszenie, zawstydzenie jus prawda komunija jedność, zjednoczenie konflagracija spalenie konfuzija pomieszanie, rozdrażnienie kongresas zjazd, zgromadzenie urzędników kontrefakcija sfałszowane książki kontuzija stłuczenie ciała korektas poprawienie błędów w druku książek klamantes šauksmas, balsas kolekcija surinkimas kompletas pilnas surinkimas konfliktas ginčas Licet vale, dozwolone Maksimum, – minimum najbardziej, – najmniej nec locus ubi troja fuit ne žymes, kur troja buvo. – kas puole tas przepadło. nec plus ultra niekas ant to nefas nieprawda, nefasti dies nelaimes dienos bezład nequam nikt nie Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 85straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas nolens volens noroms nenoroms nomenklatura wykaz nazw notacija wymiana nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas non licet nelaista non plus ultra nieks geriaus nosce te ipsum žinok pats sav nota žyme, užžymejimas obskurantas wróg oświaty, ciemniak opinija plotka wśród ludzi. oponentas przeciwnik, oponent, zarzucający. originalas pierwszy utwór Pacientas chory, który będzie miał u jakiegoś aptekarza o tempora! o mores! o laikai! o papročiai Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Część partii Patria ojczyzna Pauper biedak, nędzarz Perpetuum mobile amžinas judejimas Persona osoba, człowiek Plan usunięcie: wskazanie, jak należy uprawiać Plantację, ziemię, pole i obsiać lub obsadzić Popularny ludzki Proklamacja odezwa do wszystkich ludzi Proletariat ludzie bez własności, Post festum po šventes, po visam, kas pasivelines Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves bez schronienia, biedacy Publikacja ogłoszenie, opowiadanie wystarczy słowo scientia nauka, wiedza scriptor; scriptum Pro memorija del atminties Proza kaip kalbama, teip ir rašoma P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto pisarz; pismo sessja posiedzenie, rozmowa socius przyjaciel, Quantum satis lig soties Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau racija tikra priežastis, tikrybe, paskirta dalis, maistas radikalas kietai=tvirtai turįs pre savo pasiēmimo 86 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas redde quod debes atiduok kam kaltas referencija pavedimas, rekomodavimas reformacija parvarta religijos recreacija atsigaivinimas, atilsis nuo užsiēmimo respice finem žiurek galo risum tenentis amici nesijuokite draugai. (iš poezijos horacijaus) rizika ant laimes, žut but salva venia su atlaidimu sapieti satis gudrei galvai žodžio gana, – išmintingam wspólny status stan, położenie semper idem vistas pats sic! teip! – kritikose pasidyvyjimas sic fata tulere teip likimas norejo sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo si deis placet jai dievai leis si fibula vera jei tai teisybe signum žyme simplex paprastas, tiesus simplex servus dei žmogus prastas, neapšviestas similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo sit saluti ant sveikatos sit tibi terra levis tegul tau žeme bus lengvi si vis pacem parabellum jei nori ramybes, taisykis į kova (mušį) socius amaris draugas meiles socius doloris bendras skausmų studio mokslas, lavinimas sua sponta gera valia sub divo po tyru dangum subijekcija vargai, klapatai Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 87straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas submisije pasidavimas po bauda subskrypcja podpisanie, zrzutka, dopłata teka torba na papiery i książki sui generis savotiškas suum cuique atiduok kam kas prigule tace! cit! tylek! taliter – quoliter kaip – teip tantum – quantum tiek – kiek tarde venientibus ossa kas pasivelino, tas savę skriaudžia tekst cały układ albo treść pieśni, hymnu tempora mutantur, et nos mutamus in illis czasy się zmieniają i my wraz z nimi ar kito rašto tendencija siekis, mieris tlenas rukštadaris – oras – elementas tolerancije kantrybe, iškentejimas tradicije padavimai traktatas moksliškas suredimas Žmoniu ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevyne u. c. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (romo) ultimus paskutinis, pastaras ultra sukta, iš tos puses unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) unitis viribus suvienitomis spekomis u. s. (ut supra) kaip augšcaus usque ad finem ligi galo Vacat brakuje, wolne miejsce nieobsadzone Biada! bieda Vae victis! beda pavergtiems Vale! sveiks! (=sveiks gyvs) Vel arba, ar Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasiliekta Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbut daturetas Veritabilis teisingas 88 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI tarptautiniai žodžiai (iš lotynų kalbos) aiškinimas Vide žiurek Vidi mačiau Vita brevis, ars langa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent Vulgo powszechnie, wspólnie Vivat! niech żyje! 2 Priedas. svetimžodžiai su nuorodomis: (graikiškai), (graik.), (gr.), (gr. mitol.), (–,) tarptautiniai žodžiai (iš graikų kalbos) aiškinimas asceta tikrai dievobaimingas bibliopolis knygininkas dialog rozmowa, rozmowa między kilkoma entuziazmas užsidegimas, užkaitimas epigrafas užrašas, deviza epilogas uzbaigimas kalbos, poematu, pasaku itt. epizoda užsilaidimas kalboje, poemate – raštuose epoka laiko metas prabeges istoriškai atsitikimuose ludźmi epopeja, epos olbrzymi poemat era laikmečio rokunda eteris oras, melynuojas dangus etnologija mokslas ape žmoniu buvi etika mokslas ir filozofija žmoniškumo etymologia nauka o pochodzeniu wyjaśnień fantazija vaidintuve fizika mokslas prigimtij geografija mokslas ir aprašymas žemes geologija mokslas ape kiautą žemes geonomija mokslas ape menciu žemes gramatikai pirmi mokįtojai skaityt ir rašyt gramatika kalbamokslis heksametras šešpedes eiles poezijoj hieroglifai senoves aigiptenu raštai žymeniu ir paveikslais hyppokryta apgavikas Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 95straipsniai / articles tarptautiniai žodžiai aiškinimas Projekt próba Propaganda rozpowszechnianie jakichś wiadomości Pro publico bono del publikos gero Prostytucja oddanie się nierządowi dla zysku – kurewstwo Privatiškas naminis, ne valdžios, ne publikos P. u. c. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus Quid novi? kas nauja girdetis? Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare Quod capita tot sensus kas galva tai protas Jak długo wreszcie będziesz tientia nostra? nadużywać paligi kol tas? jak długo to wytrzyma? rabat obniżenie ceny towaru zakupów ratafija dział słodkie wódki realny prawdziwy, gruntowny rebus myśl obrazowa rewolucja przewrót rytm wiersze taktyczny scurra Rzymianie ubogi mieszkańców solidarnie stosownie, odpowiednio specjalista kto jaki przedmiot najlepiej wykształcony i rozumiejący spektakl przedstawienie teatralne wygląd Škicas paveikslelis nebaigtas, planas nurodytas, nurodytas punktas u. i. (ut infra) kaip žemiaus Wampir krwiopijca, odmiany nietoperzy. (bajkowy) 9. Załącznik. Personalia Personalijos įvardijimas aiškinimas Arystoteles filozof grecki uczeń Platona 384–322 przed Chr. Bruno Giordano fil. 1550–1600. spalony w Rzymie Dante Alighieri, poeta. 1265–1321 Darwin Erazm, uczony zoolog 1731–1802 Darwin król Robert, naturalista i podróżnik 1809–1882 96 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Personalijos įvardijimas aiškinimas draperis rašt. 1811–1882 edisonas gimes 1847. amerikoj Galileusz, Galileo, fizyk 1564 – zm. 1642. On pierwszy zrozumiał ruch Hippokrates, pasaules. jo žodžiai „è pursi muove= o bet gi jį kruta“ gibbons raštininkas anglu 1737–1794 gutenbergis jonas išradejis knygu spaustuves 1397–1468 herodotas tevas istorijos, pirmiausis raštininkas graikų 484– 424 pr. kris. ojciec medycyny wszech czasów 460–364 przed Chrystusem Homer, wielki poeta grecki iX. w. pr. Chrystusem Humboldt Fryderyk Henryk Aleksander podróżnik i przyrodnik 1769–1859 Hus albo Gus, Jan 1369–1415. spalony „w świętej inkwizycji” Huxley zoolog, ang. ur. 1825 Liebknecht Wilhelm ur. 1826 Pytheas (Puteusz) z Massylii na początku iii. wieku przed Chrystusem. zwiedził Europę, jego pisma i konfucas, kong=fu=tse tai filozofas kynu 551–479. pr. kristu Litwa sięgają Rousseau (Jean Jacques Rousseau) literatury, filozof 1712–1778 Pytagoras graikų filozofas 540–500. pr. kristu Sokrates najsłynniejszy filozof grecki urodzony w 470 r. przed Chrystusem, mając 69 lat został oskarżony przed władzą o bezbożność i demoralizowanie młodzieży przez poetę Meletosa, mówcę Likona i garbarza Anytosa, otruty shakespeare (Šekspiras Vilis) 1564–1616 trucizną Strauss Dawid Fryderyk. teolog, opisał „żyw. Jezusa” 1804–1874 Tyndale pisarz anglik. 1657–1738 numire. sokrates, yra tvereju moksliškos dialekcijos ir mokslingos jos metodos Volney francuzu rašejis 1757–1820 Voltaire francuzu raš. 1694–1778 Vergilius raštinink. gim 1470 m. Wergiliusz (Maro Publius) poeta rzymski 70–19 r. przed Xanthus iš Lidijos garsus istorikas graikų gyveno V. ir Vi. šimtmetij pr. kristu Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 97straipsniai / articles 10 Priedas. Posakiai Posakis aiškinimas a. a..u. c. anno ab urbe con∂ita Metuose po sustatimo miesto (romo) ad feliciora tempera ant geresnių laikų ad futuram memoriam ant amžino atsiminimo ad diem dictum lig paskirtai dienai amicus Plato sed magis amica veritas brangus man Platonas, bet teisybe brangesne concordija res parve crescunt, discordia maximae dilabuntur santaika užaugin mažus daigtus, nesutikimas labjausei nupuola errare humanum est klysti yra žmoniu daigtas est modus in rebus yra gabumas ant visko Chrystusem in vino veritas w winie prawda audiatur et altera pars niech zostanie wysłuchana i druga strona aut caesar, aut nihil albo Cezar, albo nic dictum factum aut – aut arba – arba powiedziane zrobione, gotowe nec locus ubi troja fuit ne žymes, kur troja buvo. – kas puole tas prapuole nec plus ultra niekas ant to nolens volens noroms nenoroms nomina sunt odiosa vardo išmainimas yra nesavas non plus ultra nieks geriaus nosce te ipsum žinok pats sav o tempora! o mores! o laikai! o papročiai Panem et cirenses! duonos ir žaislu (tai šauksmas romiečiu laike nupuolimo žmoniškumo) Pari possu lygiu žengsniu, lyge miera Per aspera ad astra par erškečius pas žvaizdes Perpedes apostolorum pieszo, (jak apostoł) sapienti satis mądrej głowie Perpetuum mobile amžinas judejimas Prima caritas ab ego pirma malone nuo saves Pro domo sua obrona własnej sprawy Pro publico bono del publikos gero P. u. c. = post urbem conditam Po uždejimo miesto (romo). 753 pr. kristu, – nuo tos datos romenai skaite metus Qui tacet concentire videtur kas tyle, tas sutare 98 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI Posakis aiškinimas Quod scripsi, scripsi ką parašiau, parašiau Quod capita tot sensus kas galva tai protas Quo usque tandom, abutere nostra? patientia jak długo jeszcze? jak długo to wytrzyma? Qui vivra verra kas bus gyvas pamatys redde quod debes atiduok kam kaltas respice finem žiurek galo risum tenentis amici nesijuokite draugai. (iš poezijos horacijaus) salva venia su atlaidimu słowo wystarczy, mądremu słowa dość se non è vero è ben trovato jeśli to i nieprawda, to przynajmniej dobrze wymyślona tobe ar not to be (wym.: semper idem vistas pats tu bi or not tu bi), być albo nie być (Szekspira z Hamleta) sic fata tulere teip likimas norejo sic volo, sic jube teip nor, teip ir išrodo si deis placet jai dievai leis si fibula vera jei tai teisybe simplex servus dei žmogus prastas, neapšviestas similija similibus curantur toks tokiu gydo, panašei panašiu gydo sit tibi terra levis tegul tau žeme bus lengvi si vis pacem parabellum jei nori ramybes, taisykis į kova (mušį) taliter – quoliter kaip – teip tantum – quantum tiek – kiek tarde venientibus ossa kas pasivelino, tas savę skriaudžia tempora mutantur, et nos mutamus in illis laikai parsimaino ir mes su jeis ubi bene ibi patria kur gerai, ten tevyne unquibus et rostro gintis visais spekais (nagais ir snapais) unitis viribus suvienitomis spekomis usque ad finem ligi galo Vae victis! beda pavergtiems Veni, vidi, vici atejau, pamačiau, pargalejau Verba volent, scripta manent žodis nulekia, raštas pasiliekta Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 99straipsniai / articles Posakis aiškinimas Verbum nobile, debet essestabile žodis duotas, turbut daturetas Vita brevis, ars langa gyvenimas trumpas, trusas ilgas Volens nolens norent nenorent 11 Załącznik. Związki wyrazowe Objaśnienie związków wyrazowych capite censi w Rzymie absoliutiška monarchija neaprubežiuota valdžia monarcho ad exemplum pavaizdan ex abrupto beprisitaisimo, išnejučių, netiketai ex capite iš galvos; nuo pradžios ariškos kalbos indo europiškos kalbos najuboższa klasa mieszkańców nefasti dies nelaimes dienos non licet nelaista Poste restante ant gromatų ar siuntinio rašas: kad pats adresatas ateitu atsiimti Post festum po šventes, po visam, kas pasivelines Pro formo del mados Pro memorija del atminties P. s. = post scriptum prierašas po bele kokio rašto Quantum satis lig soties Quid novi? kas nauja girdetis? Qui vive? kas given? kto tam? sit saluti ant sveikatos socius amaris draugas meiles socius doloris bendras skausmų sua sponta gera valia sub divo po tyru dangum sui generis savotiškas suum cuique atiduok kam kas prigule u. c. (urbis conditos lot.) data: nuo uždejimo miesto (romo) u. i. (ut infra) kaip žemiaus u. s. (ut supra) kaip augšcaus Vis à vis prieš, prieš priešeis 100 janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė acta Linguistica Lithuanica LXXI LiteratŪra dLkg – Gramatyka współczesnego języka litewskiego, red. Vytautas Ambrazas. Wilno: Wydawnictwo Nauki i Encyklopedii, 1994. gu smani ro ber to 1987: interlinquistica. – Linquistica storica. roma: nis., 87–114. jŠPt – Ćwiczenia i teksty gwar joniškich, red. odp. Janina Švambarytė, Szawle: K. J. Vasius: liausko įmonė, 2001. cd – Šiauliai: dipolis, 2005. križinauskas juozas, smagurauskas stasys: Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas 1–2. Vilnius: Mokslas, 1992. Lanza stefano: Italų kilmės žodžiai (italizmai) ir jų adaptacija Lietuvių kalboje. daktaro disertacija. kaunas, 2009. LKe – Lietuvių kalbos enciklopedija, par. kazys Morkūnas, red. Vytautas ambrazas. VilniInstytut Wydawnictwa Nauki i Encyklopedii, 1999. Lktch – Chrestomatia gwar języka litewskiego, oprac. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa, red. nauk. Laima Grumadienė. Wilno: Instytut Języka Litewskiego, 2004. Sabaliauskas Algirdas: Leksyka języka litewskiego. Wilno: Mokslas, 1990. Słowniczek obcych i niezrozumiałych słów. Ułatwienie dla czytelników, opracował Jurgis Šlapelis. Tylża: drukarnia E. Jagomasto, 1907. Słownik wyrazów międzynarodowych, red. odpowiedzialny V. Kvietkauskas. Wilno: Główna Redakcja Encyklopedii, 1985. Słownik wyrazów międzynarodowych, red. odpowiedzialny Algimantas Kinderys. Wilno: Alma Littera, 2001. Vėlius Norbertas 1974: M. Slančiauskas – zbieracz folkloru. – Bajki północnej Litwy. zebrał Matas Slančiauskas. Wilno: Vaga, 22–30. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 – the Manuscript dictionary of Matas slančiauskas PODSUMOWANIE Dziedzictwo rękopiśmienne dotyczące zagadnień językowych autorstwa Matasa Slančiauskasa (21/02/1850 – artykuł przedstawia rękopis The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 11/03/1924) devoted to scientific community and society is not yet known to its full extent. oraz jego transkrypcję Šioks, toks žodynelis [jakiś słownik] 1910, które są przechowywane w dziale historii Muzeum Szawelskiego „Aušra”. Kod słownika to ŠaM gek 15819, kod Mato slančiausko rankraštinis Žodynelis = Iš enciklopedijos. 1903 101straipsniai / articles the collection and inventory number is i–r 196. the code of the transcript Šioks, toks žodynėlis is ŠaM gek 15814, the code of the collection and inventory number is i–r 130. W The Dictionary = From Encyclopaedia przedstawiono 422 słowa. 1903 transkrypcji Šioks, a toks žodynelis 1910 contains five words (word combinations) less (417 words in total). in the Dictionary of 1903 the following references are made: 172 words are referred to be of Latin origin, 69 words are referred to be of greek origin, 26 words are referred to be of french origin and 14 words are referred to be of english, german, italian and sanskrit origin; 116 words have no reference to the origin. 30 personalia, 64 expressions and 27 word combinations skróty są podane w słowniku. Kompozycja The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 i jego transkrypcja Šioks, toks žodynelis 1910 autorstwa Slančiauskasa są zbudowane tak samo jak współczesne międzynarodowe słowniki wyrazów: wyrazy przedstawiono w porządku alfabetycznym, wyrazy wyróżnione zdefiniowano na różne sposoby (jednym wyrazem, parami synonimów, połączeniami wyrazowymi, relacjami do lit.angl., itt., vok. itd.). rękopisy zawierają nian associations); the majority of words contain an origin reference (abbreviations: lot., gr., nazwiska słynnych badaczy różnych ventorów itd.); w słowniku obecne są również skróty scientific areas (philosophers, writers (prose and poetry), historians, theologists, travellers, inpowszechnie używanych słów, kolokacji i powiedzeń. rękopisy zachowują cechy typowe dla subdialektu zachodnich górali wokół talizacji; skrócenie Šiauliai (immutable an, am, en, em; hardening of consonant l (in front of e, ę, ė, ei) and palanieakcentowanej końcówki; dodawanie j przed e, ie itd. ; różne zjawiska morfologiczne (sufiksy, atematyczne formy czasowników, pełne formy przysłówkowe itd.) oraz pewne zagadnienia składniowe (zwłaszcza dotyczące użycia konstrukcji przyimkowych). Słownik = Z encyklopedii. 1903 i jego transkrypcja Šioks, toks žodynelis 1910 mogą zaświadczyć o warunkach występowania be attributed to the lexicographic history of loanwords in Lithuania i.e. to the lexicographic history of international word dictionaries. The Dictionary = From Encyclopaedia. 1903 and its słownika zapożyczeń. transkrypcja Słownika z 1903 roku mogła posłużyć jako cel i nieznane słowa]. w ten sposób wczesny okres leksykograficznej historii zapożyczeń mógł of learning (the author presupposes that there might be more transcripts). the manuscripts reveal the necessity to systematically arrange the loanwords and the instigation to compile Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis 1907 by jurgis Šlapelis [the dictionary of Loanwords be dated earlier in four years and start not with a dictionary by Šlapelis, but with the dictionary of 1903 (from 1903 to 1936). Įteikta 2014 m. rugsėjo 4 d. janina ŠVaMbarytė-VaLuŽienė Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5., LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]