Vietovardžiai su „sāt-“ „Latvijos vietovardžių žodyne“ („Latvijas vietvārdu vārdnīca“)
Full text
Artículos Articles 73 / ANTA TRUMP Universidad de Letonia Las direcciones de investigaciones científicas: onomástica, histórica lexicografía, semántica. VIETOVARDŽIAI SU SĀTLATVIJOS VIETOVARŽI VODYNE (LATVIJAS VIETVĀRDU VĀRDNĪCA)1 Place-names with the Component sātin the Dictionary of Latvian Toponyms ANOTACIÓN el Artículo destinado a vietovardos con sātLatvijos vietovardžių žodyne (Latvijas vietvārdu vārdnīcā) análisis. Inicialmente se presenta trumpas diccionario descripción, descrínianse más importantes sus fuentes. Bequí en un sigloį rutuliojosi kalbininkų discusión sobre actualmente desaprovetojamo dialektizmo sāts sāta sāte, que teischlikęs Latvijos lugarovardjios, etimologiją, semantiką y vartoseną. / La mayoría de los participantes de la discusión sin embargo nepritaria del profesor Jānio Endzelīno a la hipótesis por sāts finougriškos origen. Dado los topovardzos con sātpaplitę Kuržemėje, en territorio substrato kuršių, más lo más probable es que se trate de una vieja palabra de origen kuršių. Artículosnij se examinan en Latvijos vietovardžių žodyno S1 tomą incluidos dialektizmai con sāt-, sus semántica así como mapasapiu ilustruojamo área de difusión. Daroma conclusión, que los lugaresovardes con sātkiekis Latvijos vardyne tendęs mažėti, especialmente mikrotoponimų grupėje. Matyt, la lengua latvias tarminis bendrinis la palabra sāts sāta sāte anteriormente fue más difundęs, más tarde su plotas estreurėjęs vakaros kryptimi, dejando pėdsakų oikonimuose /. ESMINIAI VOODŽIAI: lugarovardžių vocynas, mikrotoponimai, oikonimai, kuršizmai, dialektizmų nykimas. 1 Artículo preparado según el Programa de investigaciones del Estado Letonics: history of Latvia, languages, culture and values proyecto Studies of the Latvian language in the context of 21st century science.
ANTA TRUMP 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXII ANNOTATION The article is looking at some of the Latvian place-names included in the Dictionary of Latvian Toponyms (Latvijas vietvārdu vārdnīca), namely those containing the component sāt-. It begins with a brief description of the dictionary and its sources. The now-obsolete dialectal word sāts sāta sāte (‘house, home) and its etymology, semantics and usage in Latvian place-names have been discussed for almost a century. / The linguist Jānis Endzelīns proposed a hypothesis that this word might have Finno-Ugric origin, while several other linguists did not agree with this opinion. Since toponyms with the element sātare mostly observed in Kurzeme and, more precisely, in the territory formerly inhabited by the Baltic tribe of Curonians, it is believed that this lexeme has Curonian origin. The article proceeds with the analysis of the words containing the element sātand included in the volume S1 (which is still in progress) of the “Dictionary of Latvian Toponyms”. Their semantics and area of distribution are shown (illustrated in the map). It is concluded that this particular group of place-names tends to diminish, especially as regards microtoponyms. The dialectal word sāts sāta sāte has formerly been more widespread, but the area has shrunk, leaving some traces of the respective word in oikonyms in the western part of the territory. KEYWORDS: dictionary of toponyms, microtoponyms, oikonyms, Curonian, disappearance of regional words. Latvijos vietovardžių žodynas (Latvijas vietvārdu vārdnīca) es pluriatomis leidinys, protęsiantis Jānio Endzelīno dviejų tomų žodyną Latvijos TSR vietovardžiai (Latvijas PSR vietvārdi) (I partes 1 tomoas AJ, 1956) y I partes 2 tomoas KO, 1961). Después de larga pausa a principios del XXI a. , 2003 m., finalmente apareció el primer tomo de diccionario de lugares de Letonia, abarcando palabras, comenzando P PaaglisPiķu, al que prolęsė aún dos letras P tomai 2006 m. PilaciPracapole y 2010 m. PracirikaPuožu, también en 2013 es uno de las letras R tomas. Actualmente se está preparando el primer escrito S tomas SabačiSēža, al que está previsto publicar 2017 m. LU Instituto de la Lengua Letonia preparado por el Vocabulario de lugaresovarzos constituye la base de varias fuentes, de las cuales la más importante actualmente digitaliza aproximadamente 1 millóná de tarjetas contenidos Latvijos lugarovardžių kartoteka (LVK), susidiando de lugaresovardžių, empezėtų zarašinėti ekspedicijās desde XX a. penktojo decenio; archyvinė material, por ejemplo, Vidžemės 1638 m. arklų revizijos (vok. Hakenrevision) datos (VAR) y 1826 m. dvarų revizijos datos, guardados Latvijos valstybiniame istorijos archyve; así como diversas fuentes de publicaciones, incluyendo seniau leistus diccionarios (de ellos menėtini, por ejemplo, J.
Artículos Articles 75 / Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) Endzelīno dositomos Latijos vietų vardai (Latvijas vietu vārdi, 1922; 1925), Jurio Plāķio dos partes Latijos vietu vārdi un latviešu pavārdi, 1936; 1939), Valdžio Jurio Zepo Latgalos vietcenovardžiai (The Plaames of Latgola, 1984)). Menėtini y más recientes dictionario de locales de Letonia complementantes fuentes de relativamente recientemente leídos diccionarios de locales y recopilamientos, por ejemplo, Rutas Avotiņos trabajo Staburago valsčius. Vietovardžiai, geografija, kultūros paveldas (Staburaga pagasts. Vietvārdi, geografija, kultur mantojums, 2007), también milžiniška Latvijos valstybinės geografinės erdvės agentūros (Latvijas Ģeotelpiskās informācijas aģentūra) vietovardžių duomenų bazė (LĢIA 2011)2. Así tanto la Letonia vietovardžių kartoteka, tanto ya editado Latvijos vietovardžių žodyno tomai, tanto ya preparengti, pero neišleisti vietovardžių žodyno handraščiai es rico la Letonia vietovardžių aruodas, tapęs neišsenkamu šaltiniu tiriant latvių toponimiją. Trabajando al más reciente, aún neišėjoso vietijos vietovardžių ordino tomo SabačiSēža-, atención patraukė bastante grande, ocupando más de siete páginas manuscritas el artículo del diccionario Sāt. Su base la constituye no algún que sea conocido a todos apeliativo de la lengua letvias, pero nuestros tiempos deja devartojamo e incluso tarmėse deja defamiliar la palabra con sus variantes morfologicas sāts sāta sāte ‘sodyba, sodybvietė /. Paaiškėjo, que esta palabra, su semántica, etimología y conexiones con Letonia lugarovardžiais ya casi centenio fue tapę kalbininkų diskusijų objeto. Así esta parte del artículo será dedicada a mencionada discusión a discutir. Anksčiau exististavęs comprinis la palabra sāts sāta sāte, formando la base de muchas Latvijas lugarovardžių, más fue difundęs jo kilmės tyrėjų nuomonės skiriasi. Straipsnį apie Kuržemės vietovardžių su sātarealą jau 1926 m. paskelbė latvių kalbininkas J. Plāķis. Jame vietovardžių Kuržemės regione /. Debido investigador afirmó que sāts es una palabra de origen baltiškos, etimológicamente relacionada con la. s, sātīgs, lie. sotis, sotumas, sotus, sen. indų sātu ‘prieglauda, lugar exsigelbėti, pasislėpti, vis dėlto vietų varduose jis, berods, reiškiąs kažką kita (Plāķis 1926: 318). J. Plāķio opina, primorinė significado de la palabra habia sido ‘atvira, soles apshliesta lugar miške, de la cual más tarde issirutuliojo novesnė significado ‘dirbishto campo, midury campo construir casai (Plāķis 1926: 319320). J. Plāķis en su artículo menciona también el hecho, que locovordžiai con el principio de palabra *sātįtraukti ir a Augusto Bielensteino trabajo Die Grenzen des lettischen Volkstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert, señalando atención a lo que shis palabra fue familiar y más allá de la actual Kuržemės ribas (Plāķis 1926: 319): varios lugaresovardžių esama y de la actual Lituania sah Lampten, Dorf im Kirchspiel Preussisch-Kretingen (Bielenstein 1892: 2 Sobre Latvijos vietovardžių žodyną vea en detalle. Balode 2009.
ANTA TRUMP 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXII 24 Lampsaten [A. Plāķio erróneamente indicado: Lamsaten] (Bielenstein 1892: 278), Narssatay [A. Plāķio erróneamente indicado: Nassatag], Gesinde (Bielenstein 1892: 389); uno de estos ejemplos Satagont (Bielenstein 1892: 275 [A. Plāķio erróneamente indicada: 175]) como pilies o piliakalnio y kiligundos, o senoviškos administracinės apygardos, el nombre A. Bylenšteinas mini como Suomijoje esantį vietovardį (Bielenstein 1892: 275). Diskusiją pratęsė y otrookias opiniones sobre la palabra significación y origen laikėsi J. Endzelīnas, quien Kārlio Mīlenbaho Latvių kalbos žodyne (Latviešu valodas vārdnīca, 19231932) entre varios otros sāts homonimų como cuarto y turintį significado ‘eine Baustelle, alte Gesindestellen (statybėviet, kiemas, casa lugar) proporciona. Įmito, que y J. Endzelīnas proporcionan referencia a A. Bielensteino trabajo, verdad, a otra Die Holzbauten und Holzgeräte der Letten [...], mencionando que Vakarų Kuržemėje sāts, sāta reiškiąs ‘Zaun, Bauerhof (tvora, sodyba). J. Endzelīnas es el primero, aunque y no sin dudas, planteado hipótesis, que sāts es de finougriškos origen, más concretamente, pasadito de lyvių idioma y relacionado con estų sāt ‘eingezäunter Platz; Rödung (aptverta lugar, kirtimas) (Mīlenbahs III 809). Nesigilindando en apeliatyvų sāte, sāts etimologiją, sobre este palabra significado y ankstesnę vartoseną nattojo Stendės valsčiaus vietovardžiuose su 1939 m. artículo Vietų vardų gyvastis (Vietu vārdu mūžs, 1939) es rašęs y elbininkas Kārlis Draviņis. Él insinúa que per marus ismirusių y pražuvusių casas camposus vadina satais o satėmis (par sãtiem (vai sãtēm)), [...] ej., Peķsãte, Pũcsãte, Mežitsãts, Sãti, Vcsãte, Kneĩjsãts u. c. (Draviņš 1939: 413). El autor reconoce que en el momento de la grabación de la materia XX a. cuarcería década en Stendėje apeliatyvo sāts, sāte ya no galėję explicar, su significado šnektoje desaparecido. Él este fenómeno explicóí por lo que los viejos satai (sāti), en otra palabra, sodybvietėms perteneę los campos, pasėjus marui y casas tornandose inhabitables, apaugdavě mžiais, arbustos, incluso tankiu mišku, y mismo la palabra perlevés. Obrėžtina, que ahora la palabra sāts en la conciencia de las personas está relacionada con el concepto de viejos sodybviečių, sin embargo no vertęs literalín su marcikliu (Draviņš 1939: 413). es que šiuos palabrasjas es vartoję y como lugarovardžius, al describir lugares en los que antes de la plama o antes de la Guerra del Norte fuera valstiečių sodybų, Sobre XX a. comienzo está kalbėjęs y A. Bielensteins (Bīlenšteins 2001: 133). Otro un preterista de la hipótesis de origen de la palabra finougriškaja es estų latvistas Karlas Abenas, quien en su 1957 m. artículo Skoliniai iš estų ir lybių kalbų latvių kalboje (Aizguvumi no igauņu un lībiešu valodas valodā) confirma la opinión de J. Endzelīno, laikydamas s ‘nam latų, sena sodātsybvietė patikimu estiško žodžio saat (Aben: 1957 203) Y m. en 1957 isėjusio en estudio sobre atskirų latvių kalbos žodžių etimologijas latvių kalbininkas Ernestas Blesė abejoja latvių sāts finougriška kilme. Mokslininkas indica el lingüista finomios Eino Niemineno escrita carta: Est. sāt es tarmybė, se utiliza sólo Saremos islaje bei Muhu islaje, así como Pernu apylinkėse. Esta palabra no puede ser heredado, más
Artículos Articles / 77 Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) bien él se ha prestado de la lengua latvias. Además, E. Blesė duega, o en lenguas lyvias la palabra *sāt apskritai alguna vez está habido. (Blese 1957: 104). Debido a ello, el kalbinista considera que los latvios sāts son de kuršiškos latviškos origen y hace presunción de que él kininiškas anovės prūsų lugar de residencia denominimui Satheken bei pievas denominimui Satho (Blese 1957, Sin embargo, aunque y susiliéndose de 180 comentarios concretos, J. Endzelīno nepritaria nuomonei que vivió en el 103, 109). extranjero el kalbinista latvian publicado en inglés V. J. Zepas, 1962 m. The Placen of Latgames A Dictionary of East Latvian Toponyms (Zepps 1962:). Entre los argumentos que contradicen la hipótesis de la palabra finougriškajai hay el kalbinista estés Lembitas Vaba, quien, en su libro describiendo en la lengua estas préstamos que entran del idioma latvio, precisamente atvirkščiai […] hace la suposición sobre saat latviškos teigia origen (Vaba 1997: 196197). Y Silvijai Raģei en un artículo sobre J. Endzelīno etimologizuotas Balticas finas lenguas prestinius en latvias alban fue surés pregunta: si la palabra sāts fuera skolinys de lybių kalbos, con qué palabra de esta lengua estaría relacionado? argi ne ar s t ‘Scheiterhaufen (skaisčiai raudonas), al que Ketunenas considera latv. sārts skoliniu? (Raģe 2003: 315). Sobre sāts significado y origen en sus artículos, publicados en diversos períodos de vida, opinión es declaróusi latvių onomastė Valija Dambė. 1970 m. rusų kalba escritoime artículo sobre terminos geográficos Latvijos TSR toponimijoje kalbininkė reconoce que multitud de topovardžių baseą constituyente apeliativus sāts anuo tiempo, XX a. octonio decmecios temprano, yaegy conocido incluso tarmėse, sin embargo autorė reconoce que funcionausiai esto era un término, marcint un lugar habitamoy miške, cuyo habitantes verėsi zemdirbyste. Allí mismo V. Dambė menciona y sobre J. Endzelīno hipótesis sobre el origen de la palabra finougriška, sin embargo ella rechazándola y haciéndola presunción, que posibles conexiones con latvias sēt ‘sėti y sēta ‘sodyba evidenciado indoeuropietišką palabra kilmę (Dambe 2012b: 198). Savoya veztu casi despues de varios años, 1986-aisiais, publicuotame artículo Kalbų sąlytis Šiaurės Kuržemės vietovardžiuose (Valodu saskareļkur vietzemesvārdos) V. Dambė nuomonė Ziemė significa ya prudentemente, reconociendo que la palabra sāts etimologija y kilmė nevisiškai aiškios, sin embargo no en absoluto paneigdama J. Endzelīno. Contrariamente que su 1970 m. artículo 1986 m. V. Dambė reconoce, que su palabraju sēta Kuržemės sāts completamente nousijęs, así negigdama su propias anteriormente escomitada opinión por neabejotinai indoeuropietiškos origen de la palabra. En este artículo autorė también proporciona lugaresovarzis con sãt difundimo mapasapį, basándose en el entonces dispuesta material manuscrito de diccionario de lugaresovarzis de Letonia y, por beje, lugaresovaržius
ANTA TRUMP 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXII dividiendo por kamienos y bañmenos, y no por marcamiento objeto o significados (Dambe 2012a: 268). Indirectamente, al describir la palabra de la lengua latvias pilsēta y pilsāts kilmę, sāta savajame „Latvių kalbos etimologijos žodyne“ (Latviešu etimoloģijas vārdnīpalabra ca) asumiría y Konstantīnas Karulis. Kalbininkas considera que anteriormente Kurzemėje paplitusios forma pilsāts base la constituye pils + sāts, otra vez diciendo, ‘pilies campos, lugar antešais pilį o sobre ją. Patį palabra sāts, basándose en su difundimo arealu, K. Karulis toda justificadamentei tiempo kuršių palabras del lenguaje, y sobre J. Endzelīno hipotéz por finougriškos palabra sāts de origen nėžsimena. K. Karulis, por cierto, menciona y XIII a. kuršių históricas tierras Klaipėdos apylinkėse nombre Pilsaten (Karulis II 5051). Al finas, volviendo a la escritorama Latvijos vietovardžių žodyne contenidos de los vietovardžių con sāt-, podemos constatar que existe sus abundancias y variedadirovés tanto como más antiguas nomenklatūros palabras, ej. : Bērznieku sāta pieva Varmėje (Endzelīns II 106; Plāķis 1939: 167; nebefiksuots 1962), Brūžu sāta campoas Turlavoje (Endzelīns II: 105; Plāķis 1936: 165; nebefiksuots 1972), tanto como pamatinių žodžių, pvz. : Sãta kalns colnas Aprikiuose (1958), Sãtu muiža dvaras Grencios (Endzelīns II 134). Išanalizavos 286 casos vartosenos se ve que la palabra sāts que forma la base de los lugaresovardíos más frecuentemente pasaba en nombres de pie (~ 23%), ej. : Bundžu sāta pieva Varmėje (Endzelīns 1925: 106; Plāķis 1936: 167; desaparecido 1962), Sāt pieva Jūrkalnėje (Plāķis 1936: 52; desaparecido 1969), Sātiņi pieva Purmsatuose (Endzelīns 1925: 20; Plāķis 1936: 53; Sãtiņi 1955); también en casas, denominaciones de haciendas (~ 19,93%), ej. : Sāta Juôrši sodyba Kraukliuose (1970), Čĩmsâti namas Gudeniekuose (1973); campos en denominaciones (~ 15,38%), ej. : Brūžu sāta campoas Turlavoje (Endzelīns 1925: 105; Plāķis 1936: 165; desaparecido 1972), Sãtiņlauks campoas Alsungoje (1970); boscos nombramientos (~ 11,53%), ej. : Buñdžu sãta bosque en Rankiuose (Plāķis 1936: 143), Jâtniêksãte bosque en Zlėkose (1963), Jahtnik ahte (Plāķis 1936: 296); nombres de montañas (~ 4,54%), ej. : Sãta kalns montaña en Aprikiuses (1958); dvaros denominaciones (~ 4,19%), ej. : Vamsãta dvaras Nykracėje (Endzelīns 1925: 10); en nombres de pastanyillos (~ 3,15%), ej. : Buciņu sãta ganykla Rudbaržuose, ante senosios vaistinės (1966), Kalêjsāts ganykla Matkulėje (Endzelīns 1925: 116; Plāķis 1936: 205; 1962); valsčių, kaimų, otros nombres de lugares de residencia (~ 3,15%), ej. : Sãtiņu pagasts valsčius (1953), Siêksâtes pagasts valsčius (Endzelīns 1925: 21). Sólo paskirais casos sātsudaro pelkių, valsčių, griovų, novenados lugares, klonių, pervalkų, tvenkinių, malūnų, caminos, kaimų y otros nombres de objetos base. Keletui en dos de los pueblos occidentales Kuržemės duolės y Sakos зафиксированных местоваржей с sātJ. Plāķis categórica pertenomencia señaló
Artículos Articles 79 / Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) palabraju sāta (Plāķis 1936). Matyt, en estos valschios aún lugarovardžių inscripción tiempo, XX a. primeros décadas, sāta fue familiarizado y vivojoje colboje utilizado generrinis palabra, no solo lugarovardjios sustingusi forma. Debido a eso estadísticamente se distingue otro grupo sodybviečių (sāta) nombres (~ 5,24%), ej. : Pẽtesãt duolėje (Plāķis 1936: 265), Duhņu ahta sodybvietė Sakoje (Plāķis 1936: 58). 1 PAV. Vietovardes con sātpaplitimas según Latvijos vietovardžių žodyno material
ANTA TRUMP 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Nagrinándovardes con sāt semanticá Latías vietovardes dicodyne se ve que existe dos grandes grupos: primeroji didesnioji es grupo microtoponimų: pastvų, laukų, ganyklų, mountaíns y miškų nombrinimai; segunda gran grupoé constituye oikonimai en este caso principalmente casas (sodybų), también dvarų, valsčių bei kaimų nombrinimai. Así parece, que este material más bien confirma ya J. Plāķio exakytą mentį, que las palabras generrinas (apeliatyvai) sāts, sāta, sāte al principio reiškę ‘pevą, lauką (posible cosa, esantį miške), sólo después de eso comenzar a consumir y sobre namus a los campos existentes nombrar, más tarde paplito y de casas (sod), dvarų y más grandes lugares de residencia, por ejemplo, en kaimų y valsčių. Algunos donde, por ejemplo, Stendėje, la palabra sāts tomado usar y a los ancianos casas y sobre ellos estando a campos y a otros lugares invocar. Palyginus materiales de varios períodos en el kartoteko de los lugaresoviejos de Letonia así como Latvijos vietovardžių žodyno manuscriptía, darytina conclusión, que los lugaresovrijos con sātkiekis latvių toponimijoje mažėja. De muchos hogares, prados, campos y ganyklų nombres de, surašytų XX a. visiškai dingusi pati realija, arba vietiniai gyventojai nebežino jos pavadinimo. Svarbu pažymėti, kad iš 1936 m. J. Plāķio knygoje Latvijas vietu vārdi un latcomienzos rinkiniuose, praėjus pusei amžiaus arba viešu pavārdi publikuotų 158 lugarvardžių su sāttik 70 (o ~ 44%) zafiksueta más tarde, principalmente XX a. séptima década, en el cazaugue inscrito. Dado que desde ese tiempo pasaron ya aproximadamente mediošimés años, muy plausible que hasta šiol estas palabras, especialmente mikrotoponimientos, nykimas, ocurrió adelante. Asombrosamente, que entre los locales, los cuales, informantú opinión, anteriormente exististavieron, pero ahora de ellos no, dominan los nombres de casas y dvaros. Obviamente, que esto decedió histórica situación, mansaras después del Segundo mundo guerra converto escuelas u otras instituciones sociales, y manizas debido a diversos dramáticos acontecimientos de la historia nyko tanto durante la guerra, tanto poariu, tanto y más tardes tiempos. Entre lugaresovardíos, sobre la cual informanta no está oėję completamente, dominan los nombres de pastos así como campos. Esta circunstancia confirma ya en 1939 K. Draviņo observėtą lokovardžių su sāttendenciju: [...] esama grėsmės užveršti aquellos nombres de lugares, con los nombrados objetos ya desdeñkę, ya gerokai pasikeitę [...], o comunicando muy raramente minimi, o también paralelamente gavę nowy nazą, que shumia el viejo į šešėlį (Draviņš 1939: 411). Es cierto, microtopónimos en general característica tendencia keistis, y su númerou disminuirse. Basándonos en el diccionario local de Letonia, se ve que en la oriental parte hablado de la superficie dėmenų con sātdaugiausia existe en los nombres de casas y dvarų, y no en los de pastos, campos u otras microtoponimientos. Excepción constituye 2011 m. du greta зафиксировать названия одной pelkės Zvardėje: Sātu purvs и Sātu liekna (LĢIA 2011). Esto realmente permite pensar que la propagación del verdadero palabra al principio galėjęs ser mayor, más tarde arealas estreurėjęs hacia las curras, dejando pėdsakų oikonimuose.
Artículos Articles 81 / Vietovardžiai su sāt- „Latvijos vietovardžių žodyne“ (Latvijas vietvārdu vārdnīca) Tanto los estudios anteriores (J. Plāķio, V. Dambės y kt.), como el más reciente material del diccionario de topovardžių Latvijos confirman que los topovardžiai con sātpaplitę Kuržemėje, en todo el territorio del substrato kuršių (žr. fig. 1), y aislados topovardžiai lejos de esta región veikiau son de otro origen y tienen otro significado (Dambe 2012a: 269). Esto sin embargo una vez más permite rechazar J. Endzelīno prelaidą por la palabra sāts lybiškos o estiškos origen. Estas dudas son aún más reforzadas por algunos topovardíos lituanos, por ejemplo, Sõtupis upė Žarėnuose (Telšių raj.) y Sòtai pieva Kvėdarnoje, que los onomastas lituanos Aleksandras Vanagas, aunque sea cautelosamente, sin embargo, asocia con los latviškais topovardijos de pastos Sāta, Sāts, Valta-sātu, upeovard Pũc-sãte, 1981 mištiin, así como con otros topovardíos del lugar (Vanagas: 310). Como es conocido, menėtieji lietuviški vietovardžiai cae en historinio kuršių arealą. Be to, sāts kuršišką kilmę patvirtinančių vietovardžių sąrašą papildo ir į A. Bylenšteino darbą Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache [...] incluidos ejemplos: Lapsahten, Dorf im Kirchspiel Preussisch-Kretingen (Bielenstein 1892: 248), Lampsaten (litt. Làpsatē); cf bei Спрогисъ, l. c. Los Losamatiшки, pueblo въ Гондынг. v. (Bielenstein 1892: 279), y K. Karulio mencionadois percepietintas sobre Klaipėdą antigua Pilsoto (Pilsaten) tierra nombre. Conclusiones 1. Vietovardžių con sātkiekis Latvijos toponimijoje, especialmente mikrotoponimijoje, tiene tendencia a disminuirse. 2. Sāts sāta sāte finougriška kilmė abejotina, esto veikiausiai viejo indoeuropietiškas palabra, turinis reliktų mikrotoponimuose y oikon kadaise kuršių asentados en territorio Latvijoje así como un poco y Lituania /. 3. La lengua latvias tarminio de la palabra sāts sāta sāte difundimiento anteriormente galėjęs ser más amplio, pero más tarde arealas estreurėjęs vakarų kryptimi, nykimo zonaje salikdamas pėdsakų oikonimuose /. LITERATŪRA 1962 [ar otros años indicados] material de las expediciones de recopilación de toponimos vykusių esos años. Aben Karl 1957: Eesti ja liivi laene läti sõnavaras. Emakeele seltsi aastaraamat 3. Tallin: Eesti Riiklik kirjastus. Avotiņa Ruta 2007: Staburaga pagasts. Vietvārdi, geografía, culturas mantojums. Rīga: Ģeotelpiskās Latvijas informācijas aģentūra.