Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate „Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift“ (1706)
Full text
Straipsniai / Articles 9 ONA ALEKNAVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: lietuvių rašomosios kalbos história, Mažosios Lietuvos kalbos, literatura e cultura história. PRADAMONIAS DE LEXICÓLOGIA JOCÔBO PERKÊNO TRAKTATE WOHLGEGRÜNDETES BEDENKEN ÜBER DIE INS LUISCHE ÜBERSETZTEN ZEHN FABELN AESOPI UND DELBERS PASSIONIERTE ZUSCHRIFT (1706) The Basics of Lexicology in the Tractate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) by Jokūbas Perkūnas ANOTACIJA Straipsnyje tiriamas Jokūbo Perkūno traktatas Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) como fonte no campo leksikologijos da mintia linguística. Perkūnas, analisuando Ezopo pasakėčių (1706) traduzia a habilidade praticamente aplicar Michaelio Mörlino traktate Principium primarium in lingva Lithvanica (1706) declaruotos princípios de consumo e normminho da linguagem, níveleniu daugiausia dėmesio skyrė leksikai. Perkūno tyrimas labiau rėmėsi praktiniu (empiriniu) dados da linguagem recolhimento, avaliação e prestação, e não teóricos apibendrinamentos e rígidas tomadas de decisões. Embora ao teórico lexicico normas consideração de Perkūnas devotou menos atenção do que Mörlinas, porém corrigomi e comentáveis Ezopočių pasakė palavras bem como palavras conjuniniai mostram, como ele percebeu questões, que estuda a lexicologija (daugiareikšmiškumas, homografai, sinonimija, léxino e gramatic junlumas, skoliniai,
ONA ALEKNAVIČIENĖ 10 Acta Linguistica Lithuanica LXXII frazeologija). Siūlydamas variante, Perkūnas rėmėsi tanto quantitativo critérioumi mais difundusia vartosena, tanto qualitiviniu conceitos melhor correspondčia raiška. ESMINIAI VOODŽIAI: Jokūbas Perkūnas, Michaelis Mörlinas, Mažoji Lietuva, lietuvių setzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) is analyzed as a kalbotyros istorija, leksikologija. ANNOTATION The tractate of Jokūbas Perkūnas Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersource of linguistic idea in lexicology in this article. While analysing the skills of the translator of use and standardization declared in Die Fabeln Aesopi Michaeli Mörlins tractate Principium the Aesop’s fables Die Fabuln Aesopi (1706) to practically apply the principles of language primarium in lingva Lithvanica (1706) Jakūbas Perkūnas paid great attention to lexis. The research of Perkūnas referred to practical (empirical) level, i.e. the collection of linguistic data, its evaluation and presentation as opposed to theoretical generalisations and rigid decision making. Even though Perkūnas paid less attention to theoretical consideration of lexis norms than Mörlin, however, the corrected and commented words and word junctions of Aesops fables demonstrate the way he perceived issues which are analyzed by lexicology (polysemy, homographs, synonymy, lexical and grammatical valency, loan words and phraseology). By offering his variant Perkūnas referred to both: quantitative criterion i.e. more widely spread usage and qualitative criterion, i.e. best notional expression. KEYWORDS: Jokūbas Perkūnas, Michaeli Mörlin, Minor Lithuania, history of Lithuanian linguistics, lexicology. 0. ĮVADAS a. no início XVIII na Lituânia Menor surgiu filologica polemica sobre a língua lituânica deixou três fontes inter-relacionadas: 1) Gumbinės kunigo Michaelio Mörlino (Michael Mörlin, 16411708) traktatą Principium primarium in lingva Lithvanica (Pagrindinis lietuvių kalbos principas)1; 2) de Katniavo kil Jono Šulco (Johann Schultz, 16841710) knygelę Die Fabuln Aesopi (Ezopo 1 Znomi du egzemplioriai: 1) na Academia de Ciências da Polônia Gd (Biblioteka Polska Gdańska Gii Nauk: 86o adl 15); 2) Universidade de Saxônia-Anhalto e biblioteca de terra em Halėje: (Universitätsund Landesbibliothek Sachsen-Anhalt: AB 153123) (Aleknavičienė, Schiller 2002: 7998); documentação licença: Drotvinas 2008, 1166; online leidinys (perrašas, lietuviškų žodžių indeksas): www.lki.lt/seniejirastai (http MP).
Artigos Articles 11 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) pasakėčios) com dezimčia em língua lituana emverdade pasakėčių 3) Valtarkiemio kunigo Jokūbo Perkūno ioonio (Jacob Perkuhn, Perkhun, 1665172;11) traktatą Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Aeseln und Fabelnie Passionen Zuschrift (Pagrįsta opinião sobre dez em língua lituana em Ezveropous pasakėčių ir jaskvėpusį raštą)3. Estas livros preparadas uma após a outra: duas pìrmosas saídas em 1706 anos Karaliaučiuje, última Leipzige e Frankfurt. Quando discussões, iniciadas sobre 1702-uosius, įsisiūbavo, Mörlinas anunciou princípios de normimimo das línguas lituãs e kvietė kunigus eles svarstyti. Šulcas tinha objetivo a mostrar, como eles podem pasakėčių. Perkūnas, avaliinhado Mörlino teórico e Šulco prático trabalho, resultados da būti realizuojami praktiškai – pagal Mörlino iškeltus principus išvertė dešimt análise layoê traktate. PB poderia ser considerado EP recenzia, porém suas afirmações orientar não apenas para EP. Šulcas na titulação lape claramente declarou a tradução suja com tatu: „Ʒum Verſuch Nach dem PRINCIPIO Lithvanicæ Lingvæ, Littauiſch vertiret“ („bandant išversti į lietuvių kalbą pagal Lietuvių kalbos principą“), o Perkūnas traktato antraštiniame lape nurodė ryšį ne su viena, bet su abiem knygomis: Mörlino trakBedencken Uber die Litt Inshausche Ubersetzte ehen Fabeln Æsopi, Und derselben passionirte uschrifft (nuomonė apie dešimtį į lietuvių kalbą išverstų pasakė Ezopočių ir jas įkvėpusį raštą). Pasakėčių vertėju e EP pratamės autoriumi Perkūnas laikė ne Šulcą, mas Mörliną e diskutavo principalmente com seu traktate išdėstytais teiginiais. Perkūnas procurou influenciar e vencer principalmente Mörliná, criticavusį Majojoje Lituânia nascidos e Lituviškose parapijose trabalhusius kunigus. PB O endereço principal com o real pavarde não é nomeado em lugar nenhum ele introduz-se apenas pravard personalinum surnamijem Gumbinner ‘Gumbiniškis (12×), fadoito do localovardžio Gumbinnen: Gumbinner PB 318,15, 45,23,2627, 614, 923,14,7, 222223, Gumbinners PB 312, Gumb. PB 231 adicionando também Herr ‘Ponas. Mörlino traktatas PB minimas trejetą vezes: Princip. Ling. Lith. p. 21 PB 31819; in Principio Lingv. Lith. PB 612; In Princip. Ling. Litv. p. 1 PB 926, kai onde indicando e páginas. Šulco e Mörlino colaboração e a influência do último é neabejotina. É preciso prestar atenção ao fato de que tradui pasakėčias Šulcas 2 Sobrevivendo apenas um exemplarório do Museu Nacional Kunigaikščių Čartoryskich de Kraków (Muzeum Narodowe w Krakowie, Biblioteka Książąt Czartoryskich: 35174I); documentação edição: Citavičiūtė 2008: 1206; internet edition (perrašas, lietuviškų žodžių formų konkordancijos, indexas): www.lki.lt/seniejirastai (http EP). 3 Conhece-se apenas um exempliorius, encontrado em 2002 na Bavarische Staatsbibliothek Münchene (Bayerische Staatsbibliothek München: 4 A. gr. b. 80) (Aleknavičienė, Schiller 2003: 1550); kų palavras formų konkordancijos, índiceas): kritinis leidimas: Aleknavičienė, Schiller 2008: 1–186; internetinis leidinys (perrašas, lietuvišwww.lki.lt/seniejirastai (www PB).
ONA ALEKNAVIČIENĖ 12 Acta Linguistica Lithuanica LXXII começou Mörlino solicintas. Šulc foi ajudado Gumbinės lietuviai, ou seja, ele traduziu hospedando em Mörliną Gumbinėje e só este podia escolher para ele lituaniamente bem mokančių parapijiečiųapie (pergunta de tradução autorystės e linguísticas comraautorystės pressupostos ver Aleknavičienė, Schiller 2008: 121125)4. Perkūno traktato saiu último, portanto importante por causa da polemica raidá testemunjanças e sua conteúdo resumerinantes afirmações. Além disso, ele mostrou Mörlino contrašiihrem Ursprunge, Wesen und Eigenschaften (Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių lietuvių literatūroje nebuvo ninkų poziciją, kuri būdavo rekonstruojama tik iš antrinių šaltinių, daugiausia kalbinių Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) veikalų: rankraštinės Meletemos (1735, toliau – RgM) ir spausdinto Betrachtung der litauischen Sprache in зафиксирован ни название трактата, ни разреши года. Radus traktatą, ėmė explicarėti Perkūno tyrinėjimas, 1745, toliau – RgB). Iki 2002-ųjų istoriografinėje ir bibliografinėje e seus shalininkų teiginiai linguagem greikos língua. Bemaž pusė EP texto também vokiška: isso Šulco pratarmė, eiliuota Ruigio dedikacija vertėjui, pasakėčių comentários e atitaisymas de vartojimo klausimais, polemikos dalyvių tarpusavio sąveika ir tikslai (Aleknavičienė, Schiller 2003: 15–50). Abu traktatai parašyti vokiškai su intarpais lotynų ir lietuvių, retkarčiais ir erros. Interpai em outras línguas no texto EP em alemão, diferentemente negu tratados, raros, mas Lituviškų palavras formas de EP principalmente cerca de 1 770. PB é sobre 760, e MP sobre 190 formas de palavras Lituvichas. Para pesquisadores de léxica Lituãs, o tratado Perkūno interessante principalmente por causa nele зафиксированных XVIII a. início viva language facts, e kalbotyros historiikom por causa do desenvolvimento da linguística mintia no domínio da normimação e leksicologia da língua. Correspondentemente e o conhecimento científico tratado é possível de dois níveis empírico e teórico, e os resultados do estudo podem ser utilizados tanto ciência investigadiços, quanto aplicados aos trabalhos. A tarefa da lexicologia é considerada de palavras como sistema de linguagem e unidades de atividade de fala: seus significativos, inter-relações, origem, evolução explicação, relações de palavras com eles ustoianças necessidades e fins determinação (Jakaitienė 22010: 8; Lutzeier 2002: 7 Römer, Matzke 22005: 27). Pìrmiosios gramáticas da língua lituânica nem leksikai, nem sua norminimui atenção factialmente nãoyrė. Pouco dados tanto pode ser encontrado só nos capítulos sintaksês, onde escreve sobre palavras conjuntos e derinação atkreipiando atenção a diferenças do latynas e vokiečių linguagem, apresentando iliustracinių exemplos. Naturalmente, nãota esperar-se pelo menos quanto nuoseklesnės sistema e Perkūno traktate, porém alguns dos seus usados termos e teiginiai testemunija lingvistinės minties zauomazgas 4 1706 m. Šulcas era só Karalęs baigiaučiaus universitetą, ainda só candidato em kunigus. Mörlinas era bem mais sênior, Gumbinėje esdirbęs 34 anos, escrito at least porą traktatos sobre lituãos idioma consumimento e estimulęs discussões idiomaquestiões.
Artigos Articles 13 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) e da lexicologia. O objetivo deste artigo determinar, como Perkūnas percebeu klausimus, kuriuos dabar tiria leksikologija. 1. LEXIN SEMANTICA Perkūnas levantou a idéia sobre palavras da língua lituânica multidiareikšmiškumą, ou polisemiją, como dėsningą linguagem sistema reiškinį. É a atual lexárias semântica de uma das leksicologia racões objeto de estudo. Criticando EP pasakėčios Vilkas ir gervė moralo vertimą, no qual gedomia-se aquele, que nãopadėkoja ele salvada ao homem (plg. Fig. 1), Perkūnas sugeriu outra variante ao salbėtojui invocar exganytoją zamiast utrzymikytojo e fornece versiją, por quê o tradutor o não escolheko, plg. : EP 111315 Tas odis taw bâra: jey War= gse iślaikyts sawo Iślaikytojui ne dekuj ne sakysi. PB 16317 l. 14. Isźlaikyts sawo Isźlaikytojui. Vulgus sagt allemahl: isźganyts sawo Isźganytojui, und wundert mich ber die unverschmte Gottlosigkeit des jenigen der gesprochen: Isźganytojis, wre ein Graßteuffel aus Ursachen weil isźganam Piewas, ein conjugatum von jenem ist /. Allein wenn alle Æquivoca, der Simplicius verstnde mchte er anders sprechen? / Wo ist eine Sprache da nicht ein Wort variè gebraucht wird. / Inwischen habe noch nie gehret das Wort Isźganytojis, im letten Verstand brauchen vielmehr aber nennen alle Litthauer so wohl GOtt den HErrn als auch einen Menschen der sie er= rettet aus Noht geholffen Isźganytojis / / /. v. c. Ak Diwe ma= nas Isźganytojau! Achtt du mein Erretter GO Hey= land! Diaws me isź tu Bedû isźgane. GOtt hat mich aus der Noht errettet geholffen. Ao seu comentário Perkūnas incluiu, em sua opinião, nevykusį exganytojo kildinimą de exganitar, heardėtą de um um não nomeato perso. Como testemunha isso da pessoa anônima dada sua ligação com isźganam Piewas, a palavra isganiti este supratęs só como ‘permit aos ganomiems animais saésti, imminti (javus, pievą) (plg. LKŽe s. v. isganti tr. 4). Essas duas palavras vedinho exganytojis e pamatinio palavra exganitar de fato uneia dvipusis conexão (formalusis e semantinis), elas formam darybos minų žr. Jakaitienė 1988: 86–94), tačiau vedinio reikšmė to asmens aiškinta remiantis tik viena pamatinio žodžio reikšme ‘leisti ganomiems gyvuliams išėsti, oposição (dėl terišminti (javus, pievą), i. i. nepaisyta veiksmažodžio exganiti polisemijos. Perkūnas tal motivação laikė akiplėšiškai bedieviška ele em nenhum lugar não está ouvído
ONA ALEKNAVIČIENĖ 14 Acta Linguistica Lithuanica LXXII žodį išganytojis vartojant tokia reikšme, t. y. suprantant jį tarsi kokį pievų kipšą. Lietuviai, pasak Perkūno, išganytoju vadina ir Dievą, ir žmogų, kuris juos išgelb (plg. 2 fig.) Embora daiktavardinho exganytojis do trabalho significância a mesma ‘aquele que exgano, porém seus leksinės significâncias três: no primeiro caso ‘vivos ganytojas, exganando pasto, segundoios iš ‘gelbėtojas, išvaduotojas (žmogus) e ‘išgelbėtojas, išvaduotojas (Deus). Correspondentemente isso três leksemos. não nomeada pessoa e Perkūnas principal no significado da palavra base considerou não o mesmo significado: ao primeiro mais importante era diretamente (historialmente mais antiga, Tasdirbiškoji) ‘ems deixom pastúlios sairestir, imminti (javus, pievą), e ao segundo perkeltinė (antrinė, dvasinė) ‘ishgelbėti, išvaduoti (plg. LKŽe s. v. išganti tr.: 2. prk.). Precisamente a última deveria ser considerada šalutine, susiformu-sa da principal. 1 PAV. EP 1114: iślaikyts sawo Iślaikytojui pasakėčios morale; Muzeum Narodowe w Krakowie, Biblioteka Książąt Czartoryskich: 35174/I
Artigos Articles 15 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) EP, como mencionado, é usado não isganytojis, mas mantenikytojis: iślaikytʼs sawo Iślaikytojui EP 1114. Seu fundamento palavra manter, cujo significado poderia ser ligada 2 PAV. PB 16317: Comentário Perkūno sobre exalvador vartoseną em fala viva; Bayerische Staatsbibliothek München: 4 A. gr. b. 80
ONA ALEKNAVIČIENĖ 16 Acta Linguistica Lithuanica LXXII com LKŽe indicada na 4ta significação: ‘issa guardar o em qual situação, deixar saudável, vivo, não coraginto. Vertimo originalalo latyniškos pasakėčios Lupus et Crus morale Fabula in eos dicitur, qui servati de malis, erga salutis suae autores ingrati reperiuntur (Citavičiūtė 2008: 187) esantis dalyvis servati verkonstrukcija erga salutis suae autores verti conjuniniu seu Salvadorjui (plg.: servo, tėjui suteikė galimybę rinktis kelis variantus: išgelbėtas, išlaikytas, išsaugotas, o -āre, -āvi, -ātum vt. 5. prk. ‘išlaikyti, išsaugoti; ‘(iš)gelbėti; salūs, -ūtis f 2. ‘gerovė, boas; […]issigelfagem[…] [Kuzavinis 1996: 789[…]790, 765]). Na mais velha vokiečiųlietuvių línguas de vocodyne Lex e primeirajame spausdintaerhalten, behaupten ir zubehalten: C I 5893032 Erhalter. Ißlaikytojis, jiô. M. Er war ein Erhalter seinen Leute: C I 5892331 Erhalten. Iślau, me žodyne H išlaikytojis nepateikiamas, o C jis siejamas su išlaikymu – maitinimu, prižiūrėjimu, saugojimu, gynimu. Išlaikytojis C tepavartotas žodyno straipsnyje Erhalter (2x), plg. ir jo pamatinį žodį išlaikyti trijuose straipsniuose: iau, su, ti. Apturreti. Pramaitinnu, Ißprowiu. Die Speise, der Trunck und die Ruhe erhal= ten des Menschen Leben: Walgis, Gerims beÿ Atilsis pramaitin Gymogauswat. Der Herr Buwo Ißlaikytojis ſa= ‖ wo monû, Syr. 49.17. erhhält meine Seele: Wießpats iślaiko man Dußi Ѱ 54.6. C I 259911 Behaupten. Apginnu, gynau gsu, ginti. Ißlaikau, kiau kysu, kyti Ißluddiu, diau, dysu, ti. C II 10582910596ubehalten. Ißlaikau, kiau kysu, Fülle ein Gomor davon, ubehalten auff eure Nachkom[m]en [...] Pripilk Setuwaite to, iślaikytu ant Potamku jusu [...] Exod. 16.32. Vėlesnios diccionários mantikytojis também como e C tesiejamas com mantinimento maitinim, pr supervisionėjim, saugojim, gynim, plg. : Erhalter, Ißlaikytojis, ojo, m. Rvl 124 II7; Erhalter Ißlaikÿtojis Syr 49,17. vid. Ernehrer, Beschirmer B 42352; Ernehrer. Papennėtojis, Ißlaikÿtojis B 42744 e etc. Será a palavra exsalvadorha levantou dúvidas só ao traductor das pasakėções e àquele indivíduo não nomeado, ou e a outros membros da lingubinesa sociedade? Qualquer palavra, como sinal contratual, o significado não pode surgir sem percepção do objeto da realidade, sua correspondência psicina pessoas conscientieza. Quando é preciso ao nomear um objeto existente, na consciência fixam-se os essenciais seus atributos, suscita-se um certo seu correspondente psicológico (respindys). Talį também conformidadeį deve surgir e outros membros daquela sociedade significado nulema determina a percepção daquele assunto na consciência da sociedade, acordo comum (Jakaitienė 22010: 18, 4648). A junção entre a palavra exganytojis marciklio (raiškos) e marcino (reikšmės) não estava tensa na consciência da sociedade?
Artigos Articles 17 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) Se buscar resposta temta em outros XVII a. finais e XVIII a. primeira parte Mažosios Lituânia fontes. Em uma das cronologicamente mais antigas fontes lexicográficas manuscriptário Lex isganytojis (2x) dá-se como correspondente de duas palavras vossas: 1) Heiland (1x); 2) Seeligmacher (1x). Anaisi isganytojo (6x) vartosena e C: 1) Heiland correspondência Ißganytojis (5x); 2) Seeligmacher Ißganytojis (1x), plg. atitikmenis e derivacines famílias: Lex 492629 Heyland Ißganitojis Heyl Ißganimas Heylſam Isganitingas, a Lex 79811 Seeligmacher Ißganitojis Seeligmachen Ißganyti Seelig Ißganytas, Ißganitingas, a Seeligk[eit] Ißganimas C I 92416–9257Heyland. Ißganytojis, ô. M. Heyl. Ißgánimas, ô. M. Heilig. Sʒwentas, ô. M. ta, ôs. F. tay. Adverb: Heyligen. Swencu, au, su, ti Heylsahm Iśganitingas, ô. M. ga, ôs. F. gay. C I 8771820 Heiland. Ißganytojis, ô. M. Außer mir ist kein Heyland: Be man nera Ißgany= tojo, Esa. 44,11. C II 11311920 Seelig machen. Ißganau, niau, nysu, nyti. Seeligmacher. Ißganytojis, jiô, M. C II 5321213 Seelig Ißganitingas, ô. M. ga, ôs. F. gay. Seeligkeit Ißganimas, ô. M. H isganytojis (3x) também é correspondente das mesmas duas palavras vêmicas: 1) Heiland (2x); 2) Seeligmacher (2x), plg.: 1) Ißganytojis, jio der Heyland, Seeligmacher I dec. gen. masc. H 40 I3436; Heyland Ißganytojis H 185 I33; 2) Seeligmacher Ißganytojis H 206 II18; plg. e fundamento palavra a isganyti: Ißganyti seelig machen, ps. nau. praet. niau. futur. nysu H 40 I2729; Seelig machen ißganyti H 206 II17. B isganytojis (3x) também dois correspondência de palavras vêmicas, porém um deles difere dos anteriores dicrinos: 1) Heiland (2x); 2) Erlöser (1x), plg.: 1) Heiland Salvator vid Heÿland. Ißgélbėtojis Judic 3,9. [etc.] Ißganÿtojis Luc 1,47. C 2,11 B 6541112; Heÿland Ißganitojis vid Heiland B 69544; 2) Erlöser Ißgelbėtojis Job 19,25. Ißganÿtojis. ψ 19,15 Atpirktojis Ißwaddůtojis B 42657. Pamatinis a palavra isganyti está em tais artigos do dicionário: 1) Machen seelig ißganÿti B 89058; 2) Erlösen. Revendit. 2,15 Ebr Ißganÿti. Ißgelbėti Gen 48,16. Exod 15,13 ißwalnÿti Judic 6,36
ONA ALEKNAVIČIENĖ 24ta Acta Linguistica Lithuanica LXXII a capacidade de diversamente nomear talrovês analizę: tuos variantus įvertino ir siūlė geriausią. Jos rezultatai rodo ir jo paties assuntos tendo em conta a característica de diversidade. Sisteminais relações entre palavras, cujos significados contrárias, i. i. entre antonimų, PB reflindėti só uma vez. Isolva-se par antonimos: naminis selvinis (apie flores). Ela tem comum comparatório base sinal de lugar de crescimento. Outro semelhante base de lugar baseado poderia ser naminis medinis (apie animais), porém neste caso o primeiro membro não nomeado, e o segundo é fornecido ao invés selvinis, porque este, pasak Perkūno, falando sobre animais liaudies kalboje nevartojamas, t. y. aber sagt er: laukiniai (nenaminiai) žvėrys ir paukščiai vadinami mediniais, o ne laukiniais, plg.: PB 171–6 l. 11. Laukinne Kiaule. Vulgus redet niemahlen alſo / ſon= ‖ dern: Medinne kiaule, alſo auch: medinne źaſis, ántis; ‖ von den Bluhmen Laukinne v. c. laukinnes Rożes, wosilkos nam &c. umminnes, genennet werden. Unterſcheid deren / ſo in den ‖ Grten wachſen und von ihnen / Dos aspectos do léxico socialinos mencionėtinas juntuko jeib taisimento keitim jei arba kad. Manytina, kad Perkūnas įžvelgė jungtuką jeib esant pasenusį, besitraukiantį iš aktyviosios vartosenos, t. y. laikė jį archaizmu. Šis jungtukas pasakėčių vertime galėjo atsirasti dėl religinių raštų įtakos, nes XVI–XVII a. juízes ainda era usado. Ele está fixado em Kleino e Sapuño e Šulco gramaticas jeib junto com se, jog, idant muitas vezes adicionando em paradigmas de pennamentação à supramótica açõesmažodžių, plg.: jey jeib idant wadinnamas bućia KlG 1043; Ieib jog idant sakÿćia KlG 1135; (Ieib idant) mylė KliausćiaC 749; jeib iś nebutu KlG 1676; Ieib nèsluit SŠ 796 / Greek / Incluído jeib e em palavrasyns (Lex, C, H, B, R), porém, Perkūno teigimo, jungtuko jeib liaudies falboje quase negirdėti, especialmente razões sakiniuose. Em vez dele diz-se se, mas geralmente que. Jungtuką jeib vartojo Mörlinas ensinando catequismo, isso liudija Perkūno relatado Mörlino exemplo de linguagem PB 723, plg. : PB 1149 l. 10. jeib butu Kwieczu Grudas. Vulgus sagt: jéi, wirfft das b weg und sett den Accent auffs é um Unterscheid des Dativi fœminini, wenn, ihr. Allein hier brauchen sie kad; das Wort jeib, als ein ut causale, wird man kaum bey ihnen hren denn vielmehr sagen sie: Sakyk kad parnesztu, liepk kad ateitu &c. PB 1520 l. 5. jeib Snáp kisźusi. Vulgus: que Snáp &c. PB 723 Gárbink Tew tawo, e Mołin ‹err. Mãe human›, jeib geray gywentumbei ant źemês. Perkūno observação sobre jungtuko jeib tinha que mostrar que Mörlinas e seu seguidor Šulcas não seguem mais um dos declarados princípios: consumir só comunssius,
Straipsniai / Articles 25 Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) mais conhecidas palavras, compreendidas em todo país. Mörlinas como num limitado território entendido e por isso nevartotino palavra exemplo foi dado por um veiksmažodžio būti praet. 3 bit MP 1516. Perkūno tratado fornecem dados e leksinei pragmatikai ou, olharint amadamente, linguística pragmatikai, tiriančiai, como unidades de linguagem revela as relações entre o que é dito, uma situação de comunicação e suas participantes adresante e adresato (apie leksinę pragmatiką Jakaitienė 22010: cf 143167). Skaidant PB texto em separidos šnekos aktus, ou discursus (jos sampratą vê. e Karaliūnas 2008: 211), e analisando seus componentes lokução (patį pasakymą), ilokuciju (pasakymu expressškiamą adresanto komunikacinę intenciju) e perlokuciju (pasakymo efeito adresatui) e pragmatinio contextu, é possível avaliar e comuniccinius objectius, e social e psicologicos relações dos participantes comunicativos. Este tractato uma interessante fonte de interacção social e linguagem como principal comunicações malha de acordo com vários critérios: 1) de eficácia (eficácia) imagens aquele que os consumidores são fáceis de entender e priemonės tyrimui, tačiau šio tyrimo palankiau imtis vokiečių kalbos tyrėjams. 2. ETIMOLOGIJA: SKOLINIAI Kaip rodo bendrinių kalbų istorija, kalbos normintojai variantų atranką paconsumir; 2) identidade (adequação) a variante resp. a sua forma deve transmitir a informação com a precisão que os consumidores precisam; 3) admissibilidade variante resp. sua forma deve corresponder à linguagem habitual 25). Mörlinas particularmente acentava mais uma critérios de pureza variante deve ser geneticamente puro, savakilmis. Ele ofereceu jogar fora todas as normas (įprastinę vartoseną) ir būti priimtinas lyderiams (Haugenas 1994, 22– itakilmius palavras, i. i. skolinius, não importa, de qual linguagem eles vêm. Mesmo que universalmente utilizados e a muitos compreendidos, eles ainda assim são estranhos. Na ausência do correspondente palavra litviço, é melhor esą usar perifrazę ou descrição (MP 68). Mörlinas rėmėsi na qual escreve sobre inadequada, embora e universal prática: a maioria ou pública e amplamente difundida erva nesukuria as regras da linguagem, muitos klystan não podem Rudolpho Goklenijaus lotynų kalbos gramatika Observationum lingvae Latinae6, justificar os erros (MP 17). No entanto, Mörlinas não foi coerente em outro lugar do tratado ele exigia do livros a remoção daquelas palavras basnytinas (neio nela muita atenção é dedicada à prática latynas Wortosenai, greikos, hebraios, vokiečių e latynos idiomas interferencia (plg. MP 78, 1011, 1624; ver também Drotvinas 2008: 142145). vadina Eccleſiaſtica, tai daugiausia polonizmai), kurie nėra įsigalėję viešojoje bei 6 Rudolphas Goklenijus (vok. Rudolph Gockel [Göckel] d.Ä., 1547–1628) – Marburgo universiteto filosofijos, metafizikos ir etikos profesorius. Jo gramatika Mörlinui buvo priimtina dėl to, kad
ONA ALEKNAVIČIENĖ 26 Acta Linguistica Lithuanica LXXII privativojoje vartosenoje, como dito, nãotojami junto Nammû (MP 67). Deve entender-se que se já adquirilėję, isso é possível e deixar. Šitą nenuoseklumą Perkūnas notou e repreendeu os traductores pasakėčių por causa gausaus consumo skolinių. o próprio Šulcas EP pratarmėje disse norėjęs tentar, se é possível pasakėčias perteikti grynais, naturais e bons lietuviškais palavras, que entrastų e simples lietuvis (mit puren verste echten Nors und guten Lit auschen Worten die auch / ein gemeinertau Lithet EP 3v), mas vertime muitos slavismos, um pouco germanismos. Este Perkūno contrakaištas é um rimčiausių, mostrando sobretudo teóricos contraštaravimus Mörlino traktate. Perkūnas lembra que MP karščiuojamasi por causa palavras, há muito apostolintų de polkų e outros idiomas, mas tebevartojamų e entendados. Opozição savas estranimas liudija Mörlino siekį nubrėžti aiškias bordas e suformar barjerus, neleidjiančius svetimam palavrajiu tornar seu. Perkūnas ironizou que opinião por causa skolinių, matyt, já mudada, pois vertime muitas palavras, cujos kininystė e kelmė de outros idiomas já esanti éprovada: PB 529613 Dann so finde ich auch eine Contradiction in diesen Fabeln. Es soll diese Ubersetung eine Probe und Exem= pel seyn wie im Rubrô steht nachdem in Principio Lingv. / Lith. gethanem Verw Vorschlage allwo der Autor sehr erhitt ist ber die aus der Polnischen und andern Sprachen vor alten eiten hergeleitete und numehro bruchliche verstndliche Wrter wenn er unter andern sagt: Und gesett daß sie auch usu recepta, so solte man doch kein elsurium chen oder Potage aus frembden Sprachen ma= hier [et]cercke ich allein daß diese [et]cands Sprachafft und Herleitung aus andern Sprachen erwiesen werden. Entrep Perkūno aqui listados dívidos principalmente slavismos (skarbas, čėsas, slūžma, liūtas, cidade, gaspadinė, ponas), só um germanismus (stukis). Entrep dos dívidos entecusi e de indoeuropeos ungegrn= ‖ dete Meinung ſey gendert und unterſchiedene frembde ‖ Wrter gebraucht worden / als: Skárbas, Geſas ‹err. Ćeſas›, Liût’s, ‖ Stukkis, Slûźma, Pons, Gazpadinne, Mieſtas, Naktis, prokalbės herelditada noiteis. EP usar em vários tempo ao língua lituânica atėję leksiniai skoliniai, maioria deles foram não só adquiralėję religiniuose raštuose, mas e prigiję šnekamojoje kalboje. Raros EP de empréstimos nedaug (pzj.: Elwantû ʻdrambliųʼ EP 174, Prabajus ʻdurų sklendesʼ EP 182 ), porque estranimõs nomes de objetos culturais se tengtasi traduzir de maneira descritivo. disse a primeira sentença GAidys kâsdams Mèslůse brangû baltû Akmenelû wien Mèinij encontrou EP 168 o que encontrou: deimantą ou perlą? PB 92326), porém keisti nesiūlė e mesmo substituitų para eles neieškojo. Perkūnas kritikavo ir šį būdą (pavyzdžiui, laikė nesuprantamu pačiõs pirmõs
Artigos Articles 27 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) Naturalmente, keltinas questão, por que tão muitos skolinių pasakėčių vertime tolerava Mörlinas, embora um dos mais importantes princípios de normminimo da linguagem e foi a busca de pureza da linguagem. Veikiavelmente ele não distinguiu deles do Lituviška origem palavras e não nelaikė estranimidades. Isto testemunytų que e os exemplos com os quais ele ilustra, como o próprio estranimybes keičia esą Lituviškais palavras gromata ir prova: Ich sage von der Epistel auff Littauisch Gromata MP 967; An statt des Gerichts bey den Iuden von 3 Mnnern sage: Maausa ydû Prowa MP 923/24. Perkūnas keitê alguns EP vartotus slavismus e de eles padarytus hybridus liaudies consumamais palavras, porém keitimo razões claramente nãovardijo. O principal e único seu argumento propondo outra variante […] liaudinė vartosena (Vulgus), plg. : PB 171012 l. 14. prietelisźkay kalbint. Vulgus: meiley pakálbint. PB 142526 l. 9. [...] ku szesu. Vulgus: caszkadai. 151 PBl. 15. kit nilk ‹err. niek› nedûmòjent. Vulgus: Neminoj ésant. PB 1619 p. 12. l. ult. źiemôs Gese ‹err. Ćese›. Vulgus lieber: źiem. PB 1628 l. 6. Smertéln Ron padare. Vulgus: nisźgytinai lieźe. PB 1478 l. 19. del tal smerczio saw newerto taw negallu atdut. Vulgus sagt hier: Gálo v. c. baisi Gál turrêjo. PB 1825 l. 2. Smertij nesuláuksi. Vulgus: padwêsusi, numirrusi Existem alguns casos, onde taisydamas Perkūnas ele próprio forneceu panašų skolinį ou bridą – tiek vietoj lietuviško žodžio (rečiau), tiek vietoj kito skolinio resp. hihibrido (dažniau), plg. : PB 1316 l. 19. rodeſi dekui ſakyſenti, Vulgus: dejoſi, oder bûk. PB 1317 p. 7. l 6. Sopost. Vulgus. Zopost. PB 152l. 20. Nepekorawôta. Vulgus lieber: be korôs 1815 PB l. ult. wyn Daugugû. Vulgus: Rinsźwinugiû. PB 1823 p. 16. l 2. t czes nesuláuksi. Vulgus sagt: to czeso. 204 PBl. 16. asz wéliju. Vulgus: b{ė}siwéliju. Nemažai skolinių (a maioria slavizmų) são PB sakiniuose bei frazėse, pelas quais Perkūnas, comentando correta palavra ou combinação de palavras, iliustravo liaudiškąją vartoseną, plg.: PB 1025 Po Stubb, po Mieſt waikſztinej’ PB 1213–15 Bérn’s Ly- ‖ czyna apſidêjes pradêjo gandt’ Waikáićius, na anie complementariamente issigst, wisk-gi paméte, begt, klykt, sleptis
ONA ALEKNAVIČIENĖ 28 Acta Linguistica Lithuanica LXXII
Artigos Articles 29 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) 4 PAV. Quandt 4 34v: inscrição sobre Perkūno dicionário de línguas lituanas e coletório de lietuviškų priežodžių manraštį; GStA PK: XX. HA Hist. StA Königsberg, Hs. 2
ONA ALEKNAVIČIENĖ 30 Acta Linguistica Lithuanica LXXII PB 1417–18 Wilkai Péno ‖ jieſźkódami papûſtij Lôn Waikám’s Ul nuboginno PB 1422 Penukſźlas, das iſt / kawôjem’s, pé- ‖ nim’s Meitelis. PB 1967 Buttas pro sweczus considerado, oder swetlyćia PB 231617 Pásaka é sudumôtas, sumislytas dáiktas, nem ne bûta seu Vartojo Perkūnas e terminą germanizmas, porém taikė não à palavra, mas à frase: PB 1446 l. 19. Ir Pelle sawo Nuskendim po Akiu matydama. Ein feiner Germanismus, Vulgus: Ir Pełe matydama nusksenti sake. PB Avaliando zaifsuoto leksiką por orignm e amžių, i. i. olharint leksikos geneticas diferenciações, palavras podem ser analisadas como 18 a. começo consumir veldiniai e neologizmai (jos sampratą cf. Urbutis 22008: 308310). PB não poucos mais antigos ao lexicico da língua lituânica pertencente a camoksni das palavras, considerados indoeuropietiškaisiais veldiniais, bem como baltų ir slavų bendrybių, baltų e só lietuvių kalbai būdingų žodžių. Atskiro língua lituânica do período de vida surgidas e a maioria nessas fontes ustojamų skolinių slavizmų ir germanizmų (skolinių apžvalgą žr. Aleknavičienė, Schiller 2008: 154159). kalavimentos como Mörlinas. Embora e entendera algumas palavras diante vėjusius de outros idiomas, mas griežtõs Gana gausus skolinių pateikimas PB vertintinas dvejopai: arba jie neatpažinti kaip skoliniai, arba norėta parodyti, kad tai įprastas lietuvių kalbos reiškinys. Apibendrinant pasakytina, kad Perkūnas nekėlė žodžių kilmei tokių griežtų reifronteiras entre seus e estranhos nebrėžė, áreas de consumo nesiaurino, keisti lietuviškais nãorequirava. Muito atenção aos empréstimos efetivamente seria e neskyręs, se não tivesse notado nenuoseklumų Mörlino teoria e Šulco praktikoje. 3. FRAZEOLOGIJA E Mörlinas, e Perkūnas reconheceram presença específicos de palavras conjugadas, teikianças informações sobre peculiar das pessoas percebamas realidades da realidade, as acompanhananças não diretamente, mas perprasminta, taigi distinguiu specifinį lexicikos stratoksnį, leksikologijoje vadinamą frazeologizmais. Mörlinas primeiro chamou a atenção para o fato de tas kalbas. Mintį apie sąlyginį metaforų, alegorijų, patarlių, sentencijų ir posaque na língua lituana há posakių, litógiui neiškalčiamų į vokiečių ir kikių neiškalčiamumą ele assumiu da goklenijaus gramática, rėmėsi and panašia italų humanisto, filólogo, poeta Julijaus Cezario Skaligerio (Julius Caesar Scaliger, 14841558) opinião (MP 2123).
Artigos Articles 31 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) Tanto Mörlinas, quanto Perkūnas usavam latynišką termą idiotismus. este termo é descrever dois exemplos e mais uma vez ele pavartot descritrinando PB pasakėčių vertimą kaip prieštaraujantį lietuviškai kalbėsenai: 111727 Daß ein Idiotismus sey: Jáućies gywt gesteh ichs PB aber hieher schickt sichs nicht. Der Vulgus sagt: Neźinnójei Jáućieis gywt, das ist árt, isźmôksi gywt Arkleis /. Dieses Wort brau= chen sie propriè vom Ackerbau. Ne tur ne Plàuko (Galwijû) ku gyws? Er hat keine Klau Vieh womit wird er den Acker betreiben? PB 1556 l. 12. Nasrus atwers. Vulgus nach seinem Idiotismo sagt: issiźojs isźmete. PB 21913 So wie nun aus diesem allen erhellet daß die ehen Fabelchen die kaum einen Bogen ausmachen drff= ten sehr wider den Litthauschen idiotismum und also contra Vulgus, von dem man berflßige Worte machet / / schnurstracks lauffen. Nê um dos dois aqui mencionados palavras conjuntos (Jáućies gywt PB 1118, issiźojs isźmete PB 156) de acordo a atual sampratá idioma (žr. Burger 42010: 85105, Jakaitienė 22010: 286288) nepriskirtinas idiomomom, i. e. semantiicamente completamente nememotivados frazeologismam, cujos dėmenys, separadamente imant, são desemantizuoti. Isso mais bem livresvieji língua viva de palavras junginiai. Jáućies gywt PB 1118 pode ser considerado apenas como um estabilinho conjugio, chamadoamja kolokacija (dėl sampratos vê Marcinkevičienė 2001: 8385; Burger 42010: 5255; Jakaitienė 22010: 281), ou tropiniu frazeologizmu, mas não idioma. Perkūno utilizado idiotismus suprastinas dvejopai: como ‘savitas posakis e como ‘įprastinė vartosena. Semelhante deste conceito de termo e MP e EP (žr. MP 326, MP 162731, MP 211123, EP [2]1421, EP 313), plg. MP: 326 sind einige von diesen so pertinaces geworden daß Sie durch = aus nichts wollen passiren lassen was Ihnen nur ein we= nig dem Deutschen berein kommen mssen vor suspect gehalten und angesehen wer= den und sind daher nicht sicher u gebrauchen sondern vielmehr u meiden und u verffen ſuſpect iſt / und mit Ihrem Idiotiſmo nicht berein ‖ kommt. MP 1627–171Und denſelben muß man fleißig ‖ examiniren ex Idiotiſmis hujus lingvæ: und alle Reden ‖ und Redens=Arten / die mit 211123 Hieher ge= hren nun vor allen Dingen die Idiotimi Lithv, propic hue ri singular acular loquendi modified. Und die findet man nicht in der Grammatica. So ja welche seyn Und so sinds wenigstens [...] Da wird man hernach den Unterscheid sehen und erkennen knnen quod aliud sit Grammaticè, & aliud Idioticè & Lithvanicè loqui / /.
ONA ALEKNAVIČIENĖ 32 Acta Linguistica Lithuanica LXXII Mörlinas afirmou que por idiomas é possível separar seus palavras dos skolinių considerar įtartinais todos as palavras e posadios, que coincidem com vokiškais. Sutampančių reikią avoidti, šalinti de lietuviškų žodžių ir priežodžių rinkinių (MP 16, Stabiliųjų posakių – tiek motyvuotųjų, tiek nemotyvuotųjų – ar patarlėms artimų sakinių, PB pateikta nemažai, plg.: PB 1412 Krauj ſawo atgaut ‘atkeršyti, atsiskaityti’ 2223). 149 PBGal saw pasidarysu ‘nsuicísiu PB 148baisi Gál turrêjo ‘mirė baisia mirtimi PB 153Pedas dut ‘pamokyti, adarti, dariti mintį PB 1578 wien Dáikt susego ‘krūvon, juntamente, para um lugar PB 1616 Diaws ‹err. Diews› me isź tu Bedû isźgane ‘isch salvou PB 1878 Pade Dies! ‘sakoma cumprimentando trabalhando PB 516 Já buwo nutwers Kurts kisźk, ałe tikt isźbêgo PB 111920 Neźinnójei Jáućieis gywt, das ist árt ́, isźmôksi gywt Arkleis PB 111516 Buwo Diews dáws, a kaw neźinnojoôt, isźwartôt PB 112122 Ne tur ne Plàuko (Galwijû) ku gyws? PB 1127 Man pargywéns, onde gáusi outro? 123 PBSawo Jáućieis atgywenau PB 1314 nem dilwo ‹err. deuswo, nem wélno bijodamasi Existe conhecimento de que Perkūnas e ele mesmo записало lietuviškus priežodžius, patarles и posakius. Seu coletinho mencionava Mörlinas como didelį e valoringą, desejava que fosse distribuído e pildomas, mas não vokiškais, e grynais lietuviškais, acrescentando ainda e explicações, como fazia Erazmas Roterdamietis no seu rink patarinyje7: MP 2224232§. 33. Drum ist die Arbeit des Tit. Pfar= rern von Walter Herrnkehm Perkuhnii, ein vieles werth der einen iemlichen Vorrath von Sprch=Wrtern usam= men getragen hat. / Nur copiam vocabulorum (wenn ja Tit. Herr Walterkehmer selbst so mit Germanismis angefllet sondern von einem puren Littauen ampliciret und mit an= dern Worten das eine verlange ich dabey / daß ſie ‖ dilatiret / und propter gegeben werden. Erasmus hat seine Proverbia weitlufftig gnug gemachet. 7 Erazmas eine groſſe Arbeit nicht ber ‖ ſich nehmen wolte [etc.]) nicht Roterdamietis (Erasmus [Desiderius] von Rotterdam, 14691536) 1500 m. em Paris publicou Antikos autorių 818 patarlių ir priežodžių rinkinį Adagia, 1536-aisiais saiu comentootas 3260 unitų rinkinys. Muitas vezes perleisto, popularus e XVIII a.
Artigos Articles 33 / Leksikologijos pradmenys Jokūbo Perkūno traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706) Perkūnas escreveu e vokiečiųlietuvių línguas diccionário. Jį foi visto Ruigys, tair čiau tolesnis žodyno likimas jam buvo nežinomas (R 2v–3r)8. Perkūno žodyną vários centenas de prefixodžių conjunto indica e Jonas Jakúbas Kvantas (Johann Jacob Quandt, 16861772) descrevendo Valtarkiemio paróquias kunigus (plg. fig. 4.): Quandt 4 34r 1690. Jacob Perkuhn, Ißdagga-Pr. [...] Er hat ein geſchrieben[e]s Litth. Lexicon auch einige centurien v[on] Proverbiis Lithvanici i[n] MSto ſreilaße[n] Nem diccionário, nem coletório de prefixos não existe sobrevivê9, porém sua menção em duas fontes do século XVIII não deixa dúvidas de que no início do século XVIII tomou a fixar posácios e específicas combinações de palavras, tendo um significado unitis, separando-se por barėjimu e imagemdingumu, que forneciam informações sobre a própria percepção da realidade, a expressão de pensamentos e sentimentos. Anų lietuviškų priežodžių ir posakių rinkimą, por incidência, ia preparar e o próprio Mörlinas, exortou e outros compartilharem com aquilo que tem, e assim acumular grandes reservas deles (MP 21). Perkūnas, diferentemente negu Mörlinas, não levantou questão e por causa frazeologismos de origem, nãokirstê em savakilmius e skolintinius ou verstinius. 4. IŠVADOS Jakūbas Perkūnas traktate Wohlgegründetes Bedenken über die ins Litauische übersetzten zehn Fabeln Aesopi und derselben passionierte Zuschrift (1706, PB) dedicou muito menos atenção ao teórico exame das normas léxicas do que Michaelis Mörlinas traktate Principium primarium in lingva Lithvanica (1706, MP). Perkūno lingvistinė atividade mais rėmėsi praktiniu (empiriniu) niveleniu 8 palavras do idioma sudarinėjo e Perkūno pirmtakas Valtarkiemio paróquia klebonas Ernestas Dicelijus (Ernestas Dietzelius, Ditzel, 16291692). Perkūnas 16901692 m. foi seu adjunto, mais tarde tornou-se kunigu desta paróquia. Ruigys para esta parápiía veio em 1708-aisiais. Ele diz rėmęsis Dicelijaus handraščiu (die locos des sel. Herrn Ernesti Dizelii R 4r4v) preparando lietuvišką žodyno registerą. Espera-se que Perkūnas seus manuscritos foravejê em Įsrutį. 9 Jurgis Lebedys (1956: 1416) fazia pressuposto, que LMAVB guardado priežodžių, patarlių ir mįslių coletinho Litauische Sprichwörter und Rätsel talvez pudesse ser atribuído Perkūnui, porém PB 2011 m. determinou que este coletinys Trempų kunigo Jokūbo Brodovskio (Jacob Brodowski, ligšio 1692–1744) autografas (Aleknavičienė 2011: 39–72), išskyrus keliolika vėlesnių Gotfrydo Ostermejerio (Gottfried Ostermeyer, 1716–1800) prierašų (Aleknavičienė 2012: 23–51). Tad nebelieka pagrindo tiesiogiai sieti jį su Perkūno vardu, juo labiau kad nematyti bent kiek aiškesnio entre o citado coletinio e.
ONA ALEKNAVIČIENĖ 40 Acta Linguistica Lithuanica LXXII synonymic rows (designing synonymic paradigms). Perkūnas raised the resources of synonymy of Lithuanian language (he used the term Synonyma) and demonstrated the variability of certain notional expressions. Embora, he was inclined to constrict expressional potential himself, however, his own provided examples witness the ability to name real objects in various ways regarding their feature variety. Perkūnas envisionou the violations of identity (adequacy) rule in the area of lexis while evaluating the language of the fables: the translator misused the resources of language, could not find means to convey the concepts of distant and unknown culture, and did not keep to the rules of spelling and accentuation. De acordo com Perkūnas, the congruence or similarity of word expression due to which the barriers appear in communication were considered to be the problem of the same extent as the use of incomprehensible words. He was looking for the best equivalent and referred to both: quantitative criterion i.e. he was choosing the most widely spread usage as well as qualitative criterion i.e. he was looking for the best form of expressing the concept. Perkūnas was less categorical than Mörlin regarding the loanwords. He was more temperate in regards to usage of loanwords he had his views to leave the non-Lithuanian words which are accepted and commonly used in the spoken language should be kept in written language as well. The reproaches to the translator regarding the abundant use of loanwords are based on the discrepancy between the theoretical requirements of Mörlin and language realisation in the translation of the fables. Perkūnas, assim como Mörlin, distinguido the stable collocations which carry information about unique human understanding of reality objects; the term they used idiotismus can have dual meaning: it can mean distinctive phrase or conventional usage. Perkūnas, opposite to Mörlin, did not require strict distinction between borrowed phraseologisms and native words. The terminology and statements used by Perkūnas predict the rudiments of lexicology and lead to a conclusion that the philological discussion induced the development of linguistic thought at a rather early stage in this area of linguistic science. Introducida m. 3 de abril de 2014 ONA ALEKNAVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituânia [email protected]