Jano Otrębskio „Gramatyka języka litewskiego“ (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis

200 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Direzioni delle ricerche scientifiche: storia dei litavians scritomosios lingua, anosios e attuali litavians lingua sintaksė e semantica. JANO OTRBSKIO GRAMATYKA JZYKA LWSKIEGO (III ITE I 1956, II 1958, 1965): HISTORIJA IR DABARTIS Jan Otrębski’s Gramatyka języka litewskiego (III 1956, I 1958, II 1965): History and Today ANOTATIA Staipsnyje discussaana Jano Otrębskio preparta Gramatyka języka litewskiego (I, II, III) scritto e editybos eiga, contenuto del descrizione grammaticale e modo pateikimo. Klasikinė, in dati raggruppamento, e non questioni teoriche attenzione telkianti J. Otrębskio la grammatica della lingua lituani affavi iliustracine materia abbondanza e capacitàimu la mantare. Una J. Otrębskio suplanootų, ma nespėtų effettuare questa grammaticos tascachì era preparazione indekso delle forme delle parole. Sfruttando questi giorni possibilità tecniche questo sarebbe possibile fare con doppio utilità coefficiente: elettronico gramaticale vartojamų parole forme di registri con le loro lenkiškais atitikmenimi le avrebbero avere e OGJL parole forme di rodyklę, e puikų lietuviųlenkų kalbų žodyną. ESMINIAI VOODŽIAI: Janas Otrębskis, grammatica, litevian lingua, morfologia, parole di daryba. ANNOTATION The article discusses the process of writing and publishing of Gramatyka języka litewskiego (I, II, III) by Jan Otrębski as well as the content of grammatical description and its way of Articoli Articles / 201 Jano Otrębskio Gramatyka języka litewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis presentation. Otrębskis classical grammar of the Lithuanian language focusing on data grouping rather than theoretical issues fascinates by the abundance of illustrative material and the ability to handle it. One of the tasks planned but unaccomplished by Otrębski was the compilation of a word-form index. By taking advantage of modern-day technical capacities it could be done with a double-efficiency coefficient: an electronic register of the word forms used in the grammar with their Polish equivalents would enable us to have both a word-form index of Otrębski’s grammar and an excellent Lithuanian-Polish dictionary. KEYWORDS: Jan Otrębski, grammar, Lithuanian language, morphology, derivational morphology. 0. ĮVADINĖS PASTABOS Žymaus lenkų kalbininko Jano Otrębskio (18891971) nuopelnus lituanistikai vainikavo trys XX a. 67 decennimettie apparse delle gramaticas della lingua liteviens Gramatyka języka litewskiego (www OGJL) tomai. Praėjus 50 anni dall'ultimo tomo di questa grammatica esecuzione pravartu guardarsi in J. Otrębskio parengtą lietuvių kalbos gramatiką. È essa legata solo con rispetto del patrimonio scientifico e culturale, o ancora è e può essere attuale? Queste questioni determinano e la struttura dell'articolo: OGJL peculiarità vengono discusse valutando J. Otrębskiui rūpėjusius questioni di descrizione grammaticale, nelle intestazioni fornendo riferimenti degli OGJL autoriaus valutazioni delle disposizioni grammaticali e su chiškesnius differenze e interconnessioni con altri jam OGJL tomui Nauka o formach – ne tik dėl neabejotino jo originalumo, bet grammaticali descrizioni della lingua Lituania1. Straipsnyje principalmente attenzione si concentra trečiair nel cercare aggiornare turimą questo tomo traduzione in lingue Lituanee2 questione di pubblicazione. 1 Quanto più attenzione viene data OGJL gretinimui con Dabartinės lietuvių kalbos grammatica (vedi DLKG). 2 Juozo Balčikonio preparato OGJL3 vertimas così e non è stato pubblicuoto: vertimo manografis antrašte Prof. Jonas Otrembskis // Grammatica della Lituania // Tomas III // Morfologija // autorizuot vertimas è conservato Rankraščių skyriuje della biblioteca Vilniaus universiteto (šifras F178). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 202 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII 1. OGJL LEIDYBOS EIGA IR RAŠYMO YPATUMAI 1956 1965 m. la statale Varšuvos mokslo izdačka imprimdino tris OGJL tomus: Nauka o formach (1956), Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach (1958) e Nauka o budowie wyrazów (1965). L'autore è stato sumanęs scrivere ancora e quarta della lingua lituanea sintaksei destinata tomą3, e pendaname fornire di tutti i quattro grammaticos tomų dalykines e parole formų rodykles. Sumany OGJL struttura non rispettava la scrittura e la tipografia eiliškumo (III, I, II), quindi senza alcuna introduzione apparso prima OGJL3 quanto ha sorpreso lettaytojus4, spiegazioni sugli scopi del negozio e sandarą sulaukusius solo apparuzi al primo grammaticos tomui (žr. OGJL1 XII). Adresatu scelto elementarmente filologicamente escprususį skaitytoją J. Otrębskis poteva opsieiti senza gramatiche classi o categorie descritūdinimų (eccezione si fa solo dei linguaggi lituvians peculorum gramatiniams poklasiam5) e accontisi presso lstomo oggetto delle linguaggi dei classi di classificazione dei dati e caratteristiche e quanto variiriapusi panorami più vari. OGJL fornisce dati di lingue lituane almeno a tre livelli: i temi teorici illustruojami non solo di that meto letteraturnes delle lituanies lingu (ir rašokad neperžiūrėjus senosios lietuvių kalbos ir tarmių fornito materiale sarebbe difficile comprendere litvians literaturnes ling mįsles, fonetikos, mosios, ir šnekamosios), bet ir tarmių bei senosios lietuvių kalbos pavyzdžiais. Plataus iliustracinės medžiagos spektro pasirinkimą J. Otrębskis aiškina tuo, leksinių variantų ir sintaksės svyravimus (ten pat, VIII). materiale della lingua Lituanie OGJL è spesso paragonato con altri dati delle lingue indoeuropee6. Iliustracinis Lituviškas tekstas kirčiuojamas e tradotto in polkų kalbą. 3 Plg. riferimenti su prevedatomà più ampia disposizione di determinate questioni in un futuro sintaksės tomo (OGJL3 274) o lavoro obiettivi presentatancea įžangą (OGJL1 IX, XI, XII). 4 Recensendo OGJL3 Pranas Skardžius tale presentazione senza riferodà legato con lo scopo parašiti completo dei liet. lingua grammaticos vadovėlį (Skardžius 1998a: 702). 5 Dei fenomeni della lingua Lituania, che non abbiano analogi degli corrispondmen in altre lingue indoeuropee, J. Otrębskis assegna più attenzione. Plg. futojo frequente del tempo (OGJL3 221224) o įvardžiuotinių būdvardžių descrüdinimus (tenip, 121). 6 C'è stata opinione che quei paragoni siano insufficienti, plg. Skardžius 1998a: 702. Articoli Articles 203 / Jano Otrębskio Gramatyka języka litewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis 2. DALYKINIS OGJL TURINYS 2.1. 1956: terzo tomas Formų mokslas (Nauka o formach)7 OGJL processo di scrittura e pubblicazione cominciò volumi perirtu form dei mots mokslui8, nel quale viene presentato darybinis e o kaitybinis gramatinių kalbos dalių) aprašas. OGJL3 aprašomos šios kalbos dalys: daiktavardis, būklasių (o dvardis, įvardis, skaitvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, prielinksniai e polinksniai, jungtukai e dalelytės bei jaustukai. Skyria e poskyria sono chiamati lenkiškai o latyniškai9. DAIktAVARDŽIO skyrius pradedamas trumpomis įvadinėmis pastabomis apie šios kalbos dalies raišką gramatinėmis linksnio, skaičiaus, giminės kategorijomis. Įžanginėje dalyje trumpai pristatomi septyni linksniai10 bei lietuvių ir polkų linguų linksinimo skirtumai (OGJL3 1). J. Otrębskio opinione, di quel tempo nelle pratiche grammatiche della lingua lituane acquistalėjęs da Daniel Kleiausino Grammatica Litvanica (1653) quasi senza permutazioni perito il modelis dei cinque daiktavardžio linksniuočių esąs paviršutiniškas ir nepakankamas (ten pat, 6), quindi egli kaitybos paradigma si collega con historickými daiktavardžio kaitybos kamienais11: -o- (vyras, svečias); -ā- -iā- (jūra, giria); -(i)ē- (upė); -i- (ausis); -u- (sūnus) e priebalsiniu (duktė, -ers; akmuo, -ens)12. Ogni gioniuotėsio paradigma 7 Circa OGJL3 c. Skardžius 1998a: 701708, 741745. 8 J. Balčikonio vertime in Lituania lingua tomo denomininimui scelto terminos della morfologia. 9 Esenzione viene fatta solo all'unico būdini, cf. OGJL3 244. 10 Aptendendo storica condizione della lingua Lituania J. Otrębskis non dimentica e nykstančių ar già iscensusių iliatyvo, aliatyvo, adesyvo (OGJL3 7681). 11 Panašus yra ir Jānio Endzelīno pateiktas daiktavardžių aprašas pagal -()o-, -iā-; -(i)ē-; -i-; -uir priebalsinį kamienus (plg. Endzelynas [versta iš 1948 m. leidinio] 1957: 104–130). 12 DLKG taip pat teikia vardažodžių linksniavimo aprašą pagal kaitybos kamienus su penkiomis (i)a, (i)u, (i)o, ė, i linksniuotėmis (e ancora poco smulkesniu scomposizione in 12 paradigmi) cfr. DLKG 6869. della lingua Lituania encyclopedia Vytautas Ambrazas propone ancora più soppresso descrizione delle peculiarità alegrniazione secondo kaitybos kamienus, plg. LKE 328329. Ir DLKG, e LKE proposti gioniuočių modelis vecchio prebalsinio kamieno daiktavardžius priskiria a i kamieno, zr. DLKG 69, LKE 329. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 204 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII viene presentata e šauksmininko13 forma14 (tai paranku letityjui, ieškančiam pilnų linksniavimo paradigmų15), vengono discusse le peculiarità del kirčiavimo e peninkis šauksmininko raiškai rinkti breviini o minorybine forme (tenuto, 12). OGJL3 molti consigli pratici, plg., per esempio, indicazione a causa di possibili difficoltà stabilendo -ikamieno daiktavardžių giminę e in questa situazione gelbstinzione delle uniscaitos benefici benefici del beneficiatore (- o iui) o brevini segnamento sottilità16. J. Otrębskio ritiene che alcune -i parole kamieno siano l'eredità dell'anissima niekatrosios giminè basandosi gretinimu con altre lingue indoeuropee a questo eredito egli attribuisce daiktavordžius aks e širds (tenbid, 37). Presentando la categoria di ginnesi daiktavardžio della lingua lituana J. Otrębskis distingue grammaticale e ginnesi innata (rodzaj naturalny), ad esempio, uomo, moglie17, e attardando l'ultima indicano che nella lingua lituana (come e in altre lingue) esista daiktavardžių, con cui possono essere innominati entrambi i soggetti dei ginnesi naturali a questi daiktavardži è caratteristica la forma femminile e la possibilità di nominare abia natūrski ginnesi 18, 37: blavala patvtv, la ktoś milczący, pa, nenúvilena y, radek vna, papla e pan. Pubblėždando l'esclusivo significato del kirčiavimo J. Otrębskis espone daiktavardžio kirčiavimo basius19 (ten 13 Sulla possibilità šauksmininko forme di trasmesso pragmatiche funzioni ritenere non divertniu, ma separata gramatine categoria c. Judžentis 2012: 7273. 14 Mentionėjus J. Otrębskio attenzione forma dei šauksmininko varietà, c'ha notato e il fatto che qualche volta kokio variante paradigma e pritrūksta (plg. dettois vji (OGJL3 17) e vjau (DLKG 71)). 15 Con il pluriskaito vardininku coincidente sciuksmininkas non è incluso nel DLKG daiktavardžio linksniuočių paradigma (žr. DLKG 71, 73). 16 Plg. nota sul raide f. (femininum) significimus materiškosios giminės -ikamieno daiktavardžius (OGJL3 4, 37) con spiegazione che questo è l'unico gruppo daiktavardžių, il cui bruožas (kamiengalis) non è sufficiente principale indicatore grammatinικής giminės giminė viene determinata secondo uniscito beneficiatore galūnes (ten pat, 3637). 17 Plg. J. Otrębskio indicate grammatiche (d'ora vad. morfologiche) e naturaliose giminè discrepanze esempi, tali come Daukšà, daildė, ttė, ddė o solo tarmėse vartojamą gražùs pamergỹs, anųjų raštų daiktavardžius pelūs, žmonės junginiuose tomis pelumis, žmones savás (JLOG3 45). Altokią opinione su natūralinę giminę cfr. Skardžius 1998a: 702. kis laikė molto complessa e il suo scritte grammatica obiettivi superiijančia compiti (OGJL3 65). 18 Apie hibridinius (substantiva communia) daiktavardžius daugiau žr. Judžentis 2012: 34–36. 19 Visapusišką lietuvių kalbos daiktavardžio kirčiavimo sistemos būklės ir raidos aprašą J. OtrębsSkardžius OGJL3 recenzijoje za menziona turįs J. Otrębskiui obiezioni per il kirčiamento, ma loro dėl specialumo neišsako, cfr. Skardžius 1998a: 708. Parte OGJL3 proposte di kirchiavimento non corrispondenze può essere legata a diverse varianti di tarminių kirchiavimenti, plg., esempio, géiba (OGJL3 23) e LKŽ raccontį geibà; altreokias galūnės vediniais (plg. veidmainỹs (OGJL3 70) e ci ora più accettabile veidmanis) e etc. Straipsniai / Articles 205 Jano Otrębskio Gramatyka języka litewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis pat, 710). Locojine allora nelle grammatiche e dizionari della lingua lituana acquisitousino kirchiuočių raggruppamento secondo il kirčio costante luogo e intonacinę skiemens qualità (ten pat, 8), OGJL autorius sakosi scelto Kazimiero Jaunų siūlytą fonetiniai poggiamenti basstà kirčiuočių modelį (ten pat, 9), o skaitytojumui pateiksi reiki dvi o trisams.:20 forme, ecc jra, (jr)-os, handà, (ra)-kko, rañ (ten pat, 10). Importante sottolineare che OGJL3 l'uso di daiktavardzii della lingua Lituanea è trattato non unicamente alloraina scritomosios letteraturanės kalbos plotmėje nant apie vartoseną šnekamoje kalboje21), bet ir istoriniu aspektu22. (užsimeBūdvardžio paradigmas vengono presentati con entrambe le forme geninių23. In questo capitolo J. Otrębskis esclusivo attenzione destina all'attribuzione ddis, ddi: discute il suo kaitybą, kilmę, vartoseną tarmėse e in vecchie scritture (tenpam, 85; 88; 92; 9394; 1171; 119; 120; 142) e darybine variazioni ddelis, -ė leisniazione paradigma (tenpam, 108), fornisce esempi di innominazioni in sostantivi adjectivi dviskaitos con numero postpozicino, eg.: kietúojudu, gerúojudu; kietíejidvi, geríejidvi (tammeno, 122). Descrivendo niekatrosios giminės būdvardžiai per ciò vengono usati termini tipo nijaki e neutrum (ten pat, 124, 127) loro attribuisce la parola pawoiu, pavartata da Mikalojaus Daukšos Postilės (toliau DP) nella frase Ręgí kai pawoiu y bû geriůsę DP 27211 (ca e qualsiasi DP esempio, questa frase J. Otrębskio gramatica è citata con lenkiška Jakubo Wujeko postilės iestmeniu, plg Widiß iàko niebiespiecno.: być w roskoßy.) (ten pat, 125). Dall'occasione -o-, f. -ėkamieno attribuvardžius J. Otrębskis indica la possibile daiktavardinea sudurtinių attribuvardžių vartoseną e fornisce diversi attribuvardžio e daiktavardžio galinčio svolgere minkštašidis paradigmas24 (ma solo daiktavardinei funzioni di tali sudurtinių parole vartosenai 20Interessante che da questo punto di vista J. Otrębskis nonirenka kirčiuotės importante per la determinazione del più poliskaitos naudininko e galininko, sebbene e indica queste linksnių importanza damas, kad abejotinais atvejais lietuviai patys taip tikrinasi daiktavardžio kirčiavimo galimybes (OGJL3 9, 64–65). Apie šiuos linksnius, kaip kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma kirčiuotė, žr. per la determinazione del kirčio luogo, pabrėžLaigonaitė 1978: 3536; su kirčiavimo apprendimiisi parankų daugiskaitos naudininko ir o kilmininko del kirčio luogo dės darnį. Stundžia 1995: 14. 21 Plg. suttorniti unitascaitos vicininko (valdžiojè: valdžiõj, gerklėjè: gerklj) e pluriskaitos įnagininko (valdžioms: valdžiõms, katėms: katms) e etc. formų pateiktis (OGJL3 32, 35). 22 Plg. J. Otrębskio esclusivissimo attenzione daiktavardžio dviskaitai (pvz., dvi dukteri, du sūnu), che già allora nella lingua Lituanea poteva essere neįprasta (OGJL3 2, 8185). 23 Plg. J. Endzelīno pateiktą tik vyriškos giminės būdvardžių paradigmą (Endzelynas 1957: 130–136). 24 Plg. le pagine adetemente presenti nella būdvardiškąją e daiktavardiškąją paradigma con le differenti differenze dello beneficiatore e del vicecasitos (OGJL3 107, 108). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 206 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII attribuisce šauksmininką25). OGJL autorius victima altoėlesne grado assolute alla vartosenà (OGJL3 129) considera cosiddettiosi imperfną o per didelį quantità caratteristica nusakančius būdvardžius con prefessioni ap-, póir preesaghi -ókas, f. -óka26, plg.: ap-dykis, f. ap-dykė ‘prawie próżny, niepełny, pó-žalis, pó-žalė ‘trochę za surowy; niedopeczony, gerókas, geróka ‘dość dobry; dość porządny27 e trattaia non unūdvardnej origini gradniuojamų darinių, tali come vyrèsnis, vyriáusias, šunèsnis, pirmèsnis, pirmiáusias e etc., possibilità padarimo forme di grado da possibilmente esankusių būdvardžių (ibid, 133)28. Įvardžio capitolo J. Otrębskis fornisce discussi degli įvardžių origine paaiškikių come vẽ-du, vẽ-dvi o nuo-du (tivid, 139). In questo capitolo non troveremo il termine támsta29, che J. Otrębskis considera daiktavardžiu, galinčiu reikšti abi naturali naturaliusie pareni (ivid., 5). Interessanti esempi illustrano nessuno vartosena, ad esempio, nimus, daug dėmesio skiria dviskaitai, pamini įdomių tarminių jos formų, tol'antro negigino assuptyje niẽkuo nedtas ‘niewinny; bez braków, nienaganny o compointe niẽkai mergáitė ‘marna dziewczyna (ibid, 147). In questa descrizione si trovano non definėgiabili inserimenti su skolintine dalelyte by junginiai by kas; by quale; byks30 (ibid, 158). 25 LKG I tomo indicato -ia, -ė kamieno attributi dei šauksmininkas e gerriškos, e moteriškos giteikia (i)o kamieno attributi paradigma dvejopai: con šauksmininku (ma solo ad alcuni attributi del ginnese maschioso, eg.: mednis, apmažis, baltakãklis) e senza šauksminikas (p.g.: gerèsnis, gerèsnė, mednė, apinkoỹmažė, baltakãklė) (DLKG 180, 184)). 26 Usamento di forme di grado senza paragoni di composizioni, quando semplicemente espressivamente inserijama certa caratteristica, chiamato assoluutine grado forme di vartosena, minės paradigmose, pvz.: auksni, -e; mažùti, -e; apgeri,-e; baltažíedi, -e (LKG I 486, 487); DLKG cfr. Judžentis 2012: 8889. Absoluutamente usati per i gradi del cognome sinonimiški prefiaggi -okas e davantidėlių apy-, povediniai (tivid, 89). riguardo loro ulteriormente vedere. DLKG 195, 196, 224226. 27 Tali dei significati degli aggettivi DLKG sono anche discussi nella sezione di categoria di grado grammaticale, plg.: Neturi gradi di forme tali aggettivi qualitativi, che già di per sé nel loro stesso significato d'opera descrivono una certa quantità di caratteristica (DLKG 173); qui viene anche indicato che appaionoci preposto po-, apydarinių superiore grado forme indicano che i di questo gruppo derinių significamenti sono 28 Diskusiją su questa questione vedi. Skardžius 1997: 433439; 1998a: 706. 29 DLKG il termine tamsta chiama un personale principale modagumo (DLKG 257, 259), mentre Albertas Rosinas un subjectiva valutazione participiniu įvardžiu (Rosinas 1996: 3844). ragioni, per le quali vertinys tamsta può essere percepito come daiktavardis, cfr. id, 44 p. 30 Questi non definėžtumą žymintys sampikiniai įvardžiai su bi by populiarūs tarmėse (plg. LKG I artimos gramatinėms laipsnių formų reikšmėms“ (DLKG 225). 692693), e negli ultimi tempi e di nuovo acquistili schnekamojoje bendrinėje kalboje. Articoli Articles 207 / Jano Otrębskio Gramatyka języka litewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis Alcuni lettori OGJL3 possono nstappare il capitolo SkAItVARDŽIO, dove le parole abù, ab; abùdu, abdvi31 si classificano quanto numericinomi32 (tenpat, 164), keler, kẽlerios; dubbio, ãbejos kuopiniams (liczebniki zbiorowe), a kel, kẽlios interrogatiesiems neappresėžtiesiems kuopiniams numerici33 (identico, 172, 173). Skaitvardžių capitolo ne tratta con kuopinie daiktavardžiais soinamì delle parole, tali come penketas, šešetas e etc. nonché qualcheetas34 vartosena (tenbid, 174). Qui descritomi e da numeri numeri di fare aggredi considerati preesaghi di -opas, -okas, -eriopas, -as, -linkas, -lypas, -ergas e pan. vediniai (non solo dvejópas, trejópas, vieneriópas, vienókas, ma anche tūleriópas, -a ‘roznoraki, różnorodny, dvgubas, dvlinkas, dvilvéríspis, ketgis e pan. (ten pat, 175176) o due verbali di origine dveiksmiai dvíese, añtra, ajykja, antrap, dveja, dùgubp, dùkart, sgub e pan. (ibid, 177178). VESMAŽODŽIO descritto affavi materia variantiškumu: come e visur gramaticane qui viene fornita non solo dati della attuale lingua lituanea, ma e indodgiui, questa tarmia polinkis usare mių senosios lietuvių kalbos bei tarmių faktų (plg., pavyzdžiui, góti, gója, gójo ‘szybko iść’ (ten pat, 214)), ypatingą dėmesį skiriant Tverečiaus tarmei (pavyztrumpas azionimažodžio forme (plg. išėjo: išė) iliustruojamas fullna padabójau: padabéu, padáu: padjau asmenavimo (tenpat, Ik 217)). OGJL3 senza riferimento in tarminata vartoseną viene presentata azionioddio grsti ‘grozić, odstraszać, comunrinezza dei linguaggi lituani considerato intranzityviniu, asmenazione paradigma: grėsiau, grėsei, grėsė, grėsėme, grėsėte (ten pat, delius, plg.: málti: mãla, mãlė ir tarm. mãlo bei léisti: léidžia: léido ir tarm. léidė (tivid, 208209)). OGJL autorius 216). J. Otrębskis nuodugniai aptaria veiksmažodžių šaknies balsių kaitos mosavitai interpreta l'attuale Lituania 31 DLKG abu, abi, abeji, dubbio assegna positivi agli descritendrinati agli innomi (DLKG costituisce due elementi (Rosinas 1995: 47). dello scienziatore osservėjimo, nelle descrisioni grammaticali della lingua lituanea rarez lingubininkas entrambi 257). 32 Abu, abi priskyrimą skaitvardžiui A. Rosinas laikė nepagrįstu: „šių žodžių semantinė analizė rodo, kad jie turi reikšmę ‚visi‘, t.y. pronominalinę reikšmę, ir vartojami tuo atveju, kai aibę attribuisce agli innomi, da pochi tali indicando K. Būgą e P. Skardžių (Rosinas 2001: 101). E di fatto, entrambi, entrambi assegnati agli numerivergi troviamo non solo precoesni (plg., esempio, Jonikas 1939: 63, Endzelynas 1957: 142, Senkus 2006: 245, 248, Senn (1966: 214), ma e attuali lavori della Lituanian kalbotyros, plg. Smoczyński 2007: 2, Stundžia 2009: 84; 254, Dini 2014: 149. 33 DLKG keleri, kẽlerios tempo non nomimaisiais, a keli, kẽlios klausiamaisiais bei relativi įvardžiais (DLKG 257). Rosina ingressi keli, keletas, keleri, keliolika descrive come significimuosius contuttiuojamuosius (Rosinas 1996: 120). 34 DLKG inserimento alcuni lo chiamano indefinėbileo non nominimòio (DLKG 257); Rosina lo attribuisce ai marcatori agli innomaggi, che isskiriamųjų elementi numero indicano molto neaprinėžti mę36 (também, 222224). OGJL3 ampiamente descrive la presumibile precipaca (optativus) forme di varietà e kilmė37 e sintaksinė (conditionalis) raiška (tenid, 230 234). Apibūdinant reflexivine costruzioni (sangrąžos dalelytė si vadinama įvardžiu38) OGJL3 telkiamasi ties sangrąžinių (Rosinas 1996: 119). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 208 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII kalbos būsimojo laiko paradigmą35 (ten pat, 205) bei būtojo dažninio laiko kilkonstrukcijų vartosena lietuvių ir lenkų (ten pat, 236, 237) nonché in altre lingue indoeuropees (ten pat, 239). per la spiegazione di parole di origine (plg. notazione su -sivirsmą in -sar -z-, ecc.: pazbãrā, aćgulė, o osservazione che simili modificazioni in Lituania si usano in letteratura talvolta direttamente nebesusiejamo, plg. stvérti accanto tvérti ‘chwycić il collegamento di origine con *nu-s(i)-t-s(i) e paribiamente grimucci stvértis o susizgribti ‘schwycić się, spostrzec się, che J. Otrębskis atidus įvairioms modifikacijoms bendrinėje kalboje ir tarmėse bei kildintinas deriva da *su-s(i)-gribti-s(i): ‘patchwycić (tenbti, 238)). OGJL autore enfatizza l'uso del siekinio (supinum) solo nei dialetti (ten pat, 243244), e BūDINIAMS descrivere si sceglia il terminico liteviano, spiega il suo significato (indicando che l'altro nome infinityvus ii non è più ustojato), elencina la forma verbivodina (noticando che essa non è adulta con il predecessore, neigino o sangrąža) e le funzioni raiška e veiksmines39 (ten pat, 244245). Veiksmažodžio capitolo J. Otrębskis trattaia participium necessitatis, chiamandoli non viekiamosios rūšies parteiviais40 e indicando alcuni precessaggi -inas darinių prarastą dalyvinę e escryškėjusią būdvardinę significazione (plg. būtinas, dirbtinas) (tenip, 273274). Desplicando niekatrosios giminės dalyvius participia w formach neutrum OGJL autorius stabteli ir ties es turima dalelytės reikšme ‘rzekomo, jakoby, niby41, plg. : Ji, esą, to ignanti. ‘Ona jakoby tego nie wie. (ibid, 274). 35 Jono Kazlausko opinione sul fatto che J. Otrębskis la consideri un mixio di severi differenti indoeuropietiškųjų categorie cf. Kazlauskas 1968: 366. 36 Con J. Otrębskiu, kildinusiu futojo frequente del tempo preesagą -dav isch darybinių iterativų futojo del tempo con preesaga -av e spraustiniu priebalsiu d, non concorda Aldona Paulauskienė (žr. Paulauskienė 2006: 6162, 84). 37 Sì questa spiegazione Kazlauskas ha chiamato non credėtino (žr. Kazlauskas 1968: 399). 38 Questo è consueto nei lavori degli storici della lingua, pg.: Per quanto riguarda la forma sangrąžinis įvardis ... era dvejopas: s(i) e se (Palionis 1967: 140). 39 Būdinia DLKG sono discussi abbastanza similamente (pietėjant alle preveiksmioni caratteristiche funzioni e verbmazodinę raišką forme), solo non del verbmazodio, ma prieveiksmio capitulo (DLKG 413414). 40 DLKG al capitolo riservato al curriculum del partecipante troveremo indicazione che nelle grammatiche ai partecipanti non operativi viene assegnata una azionežodinė reikiamybės forma; sebbene secondo il suo significato tale forma sudaro priešpriešą a tutti i partecipanti (DLKG 354355). 41 Circa il frasinio prieveiksmiu (dalelyte) stranimi parole di trasmikimo indicikliu virtusį esą(s) sr. Holvoet 2004: 113114. Articoli Articles 215 / Jano Otrębskio Gramatyka języka litewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis aptariamos64, ginčijamos65, vengono indicate non solo nelle precedenti, ma e negli ultimi66 studi grammatici della lingua Lituania e o nelle loro abžvalghe. Passati 50 anni dal più tardi apparso tomo OGJL estrindicio vorrebbesi avere OGJL forme di parole rodykles. Šiuolaikinė tecniche possibilità permette OGJL raccontus dei beni della lingua lituani utilizzare meglio, che era proprio J. Otrębskio somanyata. Electronic dvikalbis (lietuviųlenkų) o anche abipusis (su atvirkštine lietuviško parola di forma paieška secondo lenkišką atitikmenį) indice formai delle parole leistų efficacemente usare OGJL siūlomu aprašu67, e insieme sarebbe e completo dvikalbis dizionary68, conveendo varie forme di parole69 e significati70, elencando sinonimine e o antonimine connessioni di parole71. Greta tutte OGJL delle parole d'activazione c'è ancora e altra OGJL3 pubblicazione litaviškai possibilità: elettronine pubblicazione potrebbe diventare e Vilniaus universiteto bibliotekoje conservati J. Balčikonio autorizuoto OGJL3 vertimas in lingua litavians. Sì, J. Balčikonio prepartoje liteviškoje OGJL3 versione iliustraciniai esempi non hanno lenkiškų atitikmenų. Questo a volte incoraggiò traduttoreyj agire creativamente, ma altra parteus ad alcune (especialmente raresnėms) significati delle parole Lituviche descrivere quei polkiškų atitikmenų molto manca. 64 Plg. LKG I 487, Mažiulis 1970: 132, 185, Kazlauskas 1968: 127, 176, 198, Paulauskienė 1979: 141, 159. 65 Plg. Kazlauskas 1968: 399, Mažiulis 1970: 54, 210, 220, 228. 66 Pvz. : Ambrazas 2006: 105, 283, 314, 353, 445, 481; Judžentis 2012: 36, 169; Arkadiev, Holvoet, Wiemer 2015: 21, 36. 67 Come esempio si può indicare P. Skardžius Rinktinių raštų rodyklę, gerokai facilitanciata familiarità con quest'autore con i lavori (žr. Skardžius 2013). 68 L'esempio e prototipo del progetto di Tokyo può essere indicato presso Skaitmeninės filologijos centre della Facoltà di Filologia dell'Università di Vilnia, parengtą Thesaurus Latino-Lituanicus Jungtinis latynų-lietuvių kalbų žodynas nuo XVII fino XXI amžiaus, più vedere http://www.thesaurus.flf.vu.lt 69 Ad esempio, J. Otrębskis fornisce la parola unica nel significato ‘samiutki. Taliò il significato di ‘vienišas è ancora accentuato da altri rami di vienvediniais: unoĩ víenas ‘samiuteńki, vieniñtelis, vienỹtelis, vienùtis, vienutėlis, vienutùkas, vienùžis, vičvíenas, včvienaitis (OGJL3 131, 132). Ir plg. Lietuvoslenkų kalbų žodyn nurodomą vienintelis atitikmenį ‘jedyny (LLKŽ 540). 70 OGJL forniti dettaglius corrispondenti di esempi lituani in lenkų kalba, ecc.: graudùs, - ‘kruchy, tkliwy, rzewny, gorzki (OGJL3 95); tùščias, -ià ‘prożny, pusty, bezużyteczny (ten put, 93); indicate non solo popolari, ma anche più rare (p.es.: bérnas ‘młodzieniec; kawaler; parobek (ten pat, 11), pustinas, -a ‘porządny, przyzwoity (ten pat, 102)), nublukusios (pvz. šõkis (non solo ‘tanec, ma anche ‘skok = ‘šuolis (ten pat, 19)), nykstančios parole significazioni, ecc.: eidinti ‘chodzić, eidiniñkas ‘dobry piechur (ten pat, 272); dial. pagáulus, -i ‘pojętny (tenuto, 110); negeróji ‘nieszcięście, kreivóji ‘linia krzywa e etc. (ibid, 111). 71 Plg., per esempio, da OGJL descro isryškėjančią opus rambus antonimiją: opùs, - ‘wrażliwy, czuły; trudny do gojenia; [...] rambùs, -, ‘nieczuły, niewrażliwy na bicieʼ (OGJL3 97). JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII APIBENDRINIMAS OGJL può essere valutata come neprarandanti valori scientifici. Questa grammatica orazi la lingua studianti, e specialmente codificanti, indica necessità bastis vivòs lingua totalità e nonforsti comune conoscenza della storia della lingua. Crittando J. Otrębskio Lietuvių kalbos gramatiką costantemente accompagna l'impressione, che essa è stata scritta avendo scopoą condividere conoscenzam e questo è stato fatto con piacere. Pertanto OGJL si può chiamare grammatica, che è interessante e piacevole leggere. Modelli di descritto linguistico costantemente cambiano, per ilgesnį tempo gerokai cambia e l'atteggiamento a descritomąją materiale, quindi J. Otrębskio parengto darbo savitumą jo rašymo metu ir aptarti pastebėtus ryšarticolo si stentasi a attirare attenzione a kesnius questo e successivamente uscdinti grammaticali descrisioni modelazione o materiale di raggruppamento assegnazione similitudini e differenze. Gramatiche non ci sono lineare carattere numerini. Ordinario lettoritoio in grammaticie normalmente cerca solo materiale a lui preoccupimo domanda. Pertanto grammaticane presentato del contenuto, e specialmente fattine materiale paesešką aligerina dalykinės, parole formų ir tikrinių vardų rodyklės. OGJL particolarmente necessaria indicyklių a causa della varietà e portata della materia iliustracina, e esempius lydintys parallelinie lenkiški corrispondmenys permette pensare su virtualiere spazio agente dvikalbį vocyną, che allo stesso aktualizuotų e J. Otrębskio gramatiche mintie gyvastį. Tokia rodyklė con del corrispondente J. Otrębskio grammaticos pagina faksimilės atkarpa potrebbe risolvere e bibliografine retenybe tampančio OGJL testo accesso questione. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Ambrazas Vytautas 2006: Lietuvių kalbos istorinė sintaksė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Arkadiev Peter, Holvoet Axel, Wiemer Björn Introduction Baltic Linguistics: State of the Art. Contemporary Approaches to Baltic Linguistics (Trends in Linguistics Studies and Monographs), ed. by Peter Arkadiev, Axel Holvoet & Björn Wiemer 2015: Berlin, Boston: De Gruyter Mouton, 1109. Priega internet: http://www. linguistics_state_of_the_art academia.edu/5617002/Baltic_linguistics_State_of_the_art http://www.researchgate.net/publication/281175671_Introduction._Baltic_ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 2011: šeštas (trečias elektroninis) edizione. Kompaktinė plokštelė redaktorių kolegija: Stasys Keinys (vyr. redaktorius), Laimutis Bilkis, Jonas Paulauskas, Vytautas Vitkauskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006; internetinė versija http://dz.lki.lt tautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Articoli Articles 217 / Jano Otrębskio Gramatyka języka litewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis Dini Pietro Umberto 2014: Foundations of Baltic Languages. Vilnius: Vilnius University. DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, ketvirtasis pataisytas leidimas, red. VyPublishing institute, 2006 (1994). Endzelynas Janis 1957 [1948]: Baltų kalbų garsi e forme. Vilnius: Statybna politická a vědecká literatúry naklada. Holvoet Axel 2004: Evidencialumo categoria. Gramatinių kategorijų tyrimai, red. Axel Holvoet, Loreta Semėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 105120, 168 169. ( = Lietuvių kalbos gramatikos darbai 2.) Jablonskis Jonas (Rygiškių Jonas) 1997 [1922]: Lietuvių kalbos gramatika, terzo fotografuotinis edizione. Vilnius: Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblicatoria. Jonikas Petras 1939: Pagramančio tarmė. Kaunas: Spindulio della società spaustuve. Judžentis Artūras 2014: Categorie grammaticali della Lituania. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Kazlauskas Jonas 1968: Lituvians kalbos istorinė gramatika. Vilnius: Mintis. Laigonaitė Adelė 1978: Accentologia della lingua Lituania. Vilnius: Mokslas. LKE Lituvians kalbos enciklopedija, 2° revisionato e supplementato edizione, par. Kazys Morkūnas, red. Vytautas Ambrazas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing Institute, 2008. LKG I Grammatica della Lituania. Fonetica e morfologia, vyr. red. Kazys Ulvydas. Vilnius: Mintis, 1965. LLKŽ Lietuviųlenkų kalbų žodynas, sud. Algis Kalėda, Barbara Kalėdienė, Marija Niedzviecka. Vilnius: Mokslas, 1991. Mažiulis Vytautas 1970: Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai (Deklinacija). Vilnius: Mintis. OGJL1 Otrębski Jan. Gramatyka języka litewskiego 1: Wiadomości wstępne. Nauka o glaskach. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe, 1958. OGJL2 Otrębski Jan. Gramatyka języka litewskiego 2: Nauka o budowie wyrazów. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe, 1965. OGJL3 Otrębski Jan. Gramatyka języka litewskiego 3: Nauka o formach. Warszawa: Państwowe wydawnictwo naukowe, 1956. Palionis Jonas 1967: Lietuvių literatūrinė kalba XVIXVII a. Vilnius: Mintis. Paulauskienė Aldona 1979: Gramatικές литовских языков действиямаждения категории, Vilnius: Mokslas. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ 218 Acta Linguistica Lithuanica LXXIII Paulauskienė Aldona 2006: Prima delle lingue lituani grammaticos. Vilnius: Gimtasis parola. Rosinas Albertas 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologijos raida. Vilnius: Vilniaus università. Rosinas Albertas 1996: Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblicatoria. Rosinas Albertas 2001: Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Sabaliauskas Algirdas 1982: Lituvians kalbos tyrinėjimo istorija. 19401980 m. Vilnius: Mokslas. Salys Antanas 1985: Baltų kalbos, nautos ir kiltys. Vilnius: Baltos lankos. Senkus Juozas 2006: Kalbotyros lavori. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Senn Alfred 1966: Handbuch der litauischen Sprache 1: Grammatik. Heidelberg: Carl Winter, Universitätsverlag. Skardžius Pranas 1996 [1943]: Rinktiniai raštai 1. delle parole liteviste daryba. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų pubblicatoria. Skardžius Pranas 1997: Rinktiniai raštai 2. Bendrinè le materie della lingua. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos instituto. Skardžius Pranas 1998: Rinktiniai raštai 3. Bendrinè cultura della lingua. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos instituto. Skardžius Pranas 1998: Rinktiniai scritti 4. Gli articoli scolastici e studi. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edizioni istituto. Skardžius Pranas 2013: Rinktiniai raštai 7. Rodyklės ir bibliografija, par. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, Mindaugas Šinkūnas. Vilnius: Vilniaus universitetas. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego. Vilnius: Vilniaus Universitetas. Stundžia Bonifacas 1995: Lituvians bendrinės kalbos kirčiavimo sistema. Vilnius: Vilniaus universitys edikla. Stundžia Bonifacas 2009: Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Zinkevičius Zigmas 1980: Lituvians kalbos istorinė gramatika 1. Vilnius: Mokslas. Zinkevičius Zigmas 1981: Lituvians kalbos istorinė gramatika 2. Vilnius: Mokslas. Articoli Articles 219 / Jano Otrębskio Gramatyka języka litewskiego (III – 1956, I – 1958, II – 1965): istorija ir dabartis Jan Otrębski’s Gramatyka języka litewskiego (III 1956, I 1958, II 1965): History and Today SUMARY The article discusses the process of publishing of a three-volume Lithuanian grammar by a famous Polish linguist Jan Otrębski (1889-1971), the composition of grammatical description, its peculiarities and evaluations. The type of this grammar enables us to create both an index of word forms used in the grammar and an index of their parallel Polish equivalents. A modern electronic word-form index-dictionary would add to the viability of J. Otrębskis grammatical thought and would be an excellent lexicographical source of Lithuanian-Polish languages and a teaching aid. Such an index with a facsimile segment of a relevant page from J. Otrębskis grammar would also contribute to the solution of the problem of accessibility of the text of this grammar. Įteikta 2015 m. gegužės 22 d. JŪRATĖ PAJĖDIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]