Slavizmai veiksmažodžiai ir slaviškos šaknies hibridai

68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslowych ice che di ezione: pa ole di da yba. SLAVIZMAI VEIKSMAŽODJAI IR SLAVIŠKOS ŠAKNIES HIBRIDAI Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids ANOTATIA Sla ų kalbų eiksmažodžiai lie u ių kalboje in eg uojami laikan is am ik ų aisyklių, ačiau XVIXVII a. LDK eks ose sono sla ų kilmės eiksmažodžių, u inčių nedėsningas p iesaga (nebūdingas skoliniams a ba nea i inkančias sla ų kalbų eiksmažodžių-šal inių p iesagų). Nei es i ci sono paliudi i e le lo o dėsningas p eesaga bend ašakniai skoliniai. Vieni nedėsningų p iesagų sla ų kilmės eiksmažodžiai non hanno da ybos elazioni con il comun asacniu p es in u base pa ola, al i ha (p z.: a buo i, -uoja, -a o ‘dažy i ChNT 404: a ba ‘dažai, colo i SD1 31 < le. incha ‘spal a, colo i; usėnų a ba ‘dažai; plg. a ba o i, -a oja, -a ojo ‘dažy i DP 383, ChNT 25 < le. a bować ‘dažy i, o ni e colo e, deng i dažais; usėnų a bo a i ‘dažy i). A icolinyje discussiamo en ambi g uppií sla iškos šaknies eiksmažodžiai e en a izza o la lo o da ybos p oblemiškumas. ESMINIAI VODŽIAI: eiksmažodis, sla izmas, hib idas, skolinys, p eesaga. ANNOTATION Sla ic loan e bs a e usually in eg a ed in o he Li huanian language in acco dance wi h ce ain ules. Howe e , some Sla ic- oo loanwo ds o he 16 h17 h cen u y ex s o he G and Duchy o Li huania con ain su ixes ha do no ha e analogies in he Sla ic languages o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Common- oo wo ds wi h egula su ixes a e eco ded in he same ex s oo. A pa o Sla ic oo e bs do no ha e an unde lying bo owed wo d in he Li huanian language; ye ano he pa o i egula Sla ic- oo e bs can be explained by he p ocess o de i a ion in he Li huanian language ( o example, a buo i, -uoja, -a o ‘ o pain ChNT 404: a ba ‘pain , colou SD1 31 < Polish a ba ‘colou , pain ; Ru henian e ba ‘pain ; plg. a ba o i, -a oja, -a ojo ‘ o pain DP 383, ChNT 25 < Polish a bować ‘ o pain , o colou , o co e wi h pain ; Ru henian A icoli A icles 69 / Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai colo a i ‘ o pain ). The a icle p esen s bo h g oups o hese Sla ic- oo e bs and he p oblem o hei o ma ion. KEYWORDS: e b, Sla ism, hyb id, loanwo d, su ix. ĮVADAS delle lingue li e is e con, o pa icola men e sla izmais, in e essimasi già da ecchio. Le o igini di ques i s udi possono esse e conside a e di Alexande B ückne io Die sla ischen F emdwö e im Li auschen (1877), più a di s ambų ischen Lehnwö e im Al li auischen (19311). Apie lie u ių kalbos sla izmus daug P ano Ska džiaus eikalą Die slai de ailiai is ašęs Kazimie as Būga (Būga IIII). Nei suoi la o i iene p esen a a non poche a gomen azioni, dei quali ino olso manca a, pe ché al debini si a ibuisce unookia o unal a o igine, no malmen e ques i a gomen i sono di ca a e e one ino. Skoliniai dei linguaggi Li uani engono esamina i e Zigmo Zinke ičiaus (Zinke ičius 1968, 1974, 1988, 1997, 2002), Jono Palionio (Palionis 1967), Ju gio Lebedžio (Lebedys 1977), Vinco U bučio (bu U is 1992, 1993) e al i scienzia i (O ębski 1965; Ka delis 2003; Siau ukienė 1987; Dini 1989, 1987, 1993; Аdoma ičiū ė 1978, 1982, 1984; Widłak 2012; K egys 2012, 2013, 2014) nel la o o. Nella maggio pa e menziona e ice che domina p es i i a dazodžiai. Alle più nuo e non uguusių p es in e azionimajodžių esaminamen o la o i a ibui i Ju gio Pake io (Pake ys 2013), Ki illo Kozhano o (Kozhano 2014) a icoli. Menė a con es o della le e a u a si può a e ma e che p es i i eiksmažodžiai sono y inė i mol o meno, anche se ali sla ismų p oblema aki aizdi non è aiški akosky a a skolinių e lie u ių kalbos de i a ų iš pasiskolin ų a dažodžių. Skoliniais gene almen e engono chiama e pa ole, a i con a i (ekonominių, kul ū inių, poli inių e . .) empo enėję da al i lingui (Jakai ienė 2009: 227) o da al i lingui (a menia a mių) o igę elemen i linguis ici (LKE 2008: 501). Secondo kilmę skoliniai sca a i in a ėjusius da lingue icinine e a ėjusius da olimesnių pe in e medine lingue, . y. in e nazionali pa ole. La di e enza essenziale a ques i due pa ole di g uppi è on e: in e nazionali le pa ole impo an i è p imis on e, da cui la pa ola cominciò plis i po a ie lingue. No malmen e sepa a e debi o i dai indigeni' pa ole nesudė inga. Keblumų possono so ge e, se analizza iamo mol o ecchi debi o. Igo is Koškinas, s udiando la ians linguaggio sla ismus, ichiese a enzione anche in qualche skolinių p oblemi: lo o ch onologiją e keblumą s abilendo, se eiksmažodis è sa as pa ola, o skolinys (Кошкин 1 Ž . Ska džius 1998. ANŽELIKA SMETONIENĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 2014: 2). Nel linguo y o Li uanici ques o p oblema non è accen ua o, ma XVIXVII a. LDK eks uose esama eiksmažodžių, ku ie ienų y inė ojų laiky i skoliniais, al i non. Come esempio si può o ni e god i, -ja(o), -jo, gdo i, -oja, -ojo CN SE 249, SD1 231, SD3 373 ‘gal o i, pensa e, pe ico da e cosa; 2. pensa e, delibe a si; 3. ‘užsaus i, gilė i, pasigailė i; 4. "cu a; 5. ge b i; 6. ‘gaben i, auk i. Wojciechas Smoczyńkis è sc i ęs, che p eceden emen e è s a a i enu a che eiksmazodis god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo è skolinys (Smoczyński 2008: 75). LKŽe in gene ale non undu oma, se ques o eiksmažodis è skolinys, iene o ni o solo pa agione con bal a usių kalbos eiksmažodžiu. O nel linguaggio la ių gādā non si conside a p es iniu, si a e ma che è ques a delle s esse o igini pa ole come e dei li auens god i, -ja (-o), -jo, gdo i, -oja, -ojo e sla ų co ispondami azionizodžiai - Ka ulis 1992: 275. HIBRID SAMPRATA Le pa ole, che si o ano a indigenias pa ole e skolinių, sono ib idi. E alda Jakai ienė li chiama in e piniu bo inių a ian u (Jakai ienė 2009: 211). Tu a ia più accu a amen e li sa ebbe sepa a e dai debi o i, pe ché gli ib idi ha e sa ų, e p es i ados mo emų. P ecisamen e qui e' eme sa p oblema ica degli a imazodži p es a i: quando in lingua li uanea da al i linguaggi è pe ima o lo s esso a imazodis e il suo com asacbo suolo e la pa ola è ib ida, i. e. edinys della lingua li uani dal p es i o con indigeni p eesaggi (p.: ubežio i, -ioja, -ioja SD3 75 ‘ es i on i: niai a dažodžiai, y a galimybė, kad da ybinis yšys užsimezgęs lie u ių kal- ubžius. 1. ‘ e i o ijos iba, siena; 2. ‘pl ce a de ini a a ea, s i is; 3. ‘ ėžė, laukožia, e). Ques o pa icola men e chišku, quando eiksmažodžiu al kalboje ecipien ėje2 iene da a p essaga, o malmen e non co ispondkan i sla ų kalbų eiksmažodžių p essaga. Pe imando sla ismà eiksmažodį e in eg andolo in lingue li uanee, no malmen e si iene p eesaghi a liepimo, . i. lenkų, y ų sla ų p iesagų -ować, -овати (-овaть, -авaть, -eвaть) eiksmažodžiai linguaggi li uanei ha p eesagas -a o i, -a oja, -a ojo (lie. a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294 < le a endować o usėnų арендовати); delle lingue li uanee eiksmažodžiai su -y i, -ija, -ijo co esponde sla iškuosius eiksmažodžius su p eesaghi -ić (-yć), -ити (-ыти) (lie. b y i, -ija, -ijo MP 36, KN SE 237, ChNT 327 < le. bawić a ba usėnų бaвити); -su(i) o i, -(i)oja, -(i)ojo sla ų kalbų eiksmažodžius su -ać, -a u (-aць, -aть, -ять) (lie. buj i, -ja, -jo CN G 168, ChNT 368 < le. bujać oppu e usėnų buja i; sen. 2 Te mini lingua dono ė e lingua ecipien ė usa i sulla base J. Wohlgemu ho lib o (Wohlgemu h 2009: 51). Il p imo e mine de inisce la lingua p es inanziale, il secondo lingua, che collinio u. bu i). Nonos an e XVIXVII a. LDK nei es i sono paliudi i sla iškos šaknies skoliniai, i cui p ecessaggi sono -(i)uo i, -(i)uoja, -(i)a o e -(i)au i, -(i)auja, -(i)a o, nonu inčios analogijų sla ų kalbose e nea i inkančios sla izmų in eg a imo sis ema. Ques ia ųjų p eesagų sla iškos šaknies eiksmažodžiai non do ebbe esse e iden i ica i con skoliniais, co isponden i sla ų kalbų pe ima. A icoli A icles 71 / Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai eiksmažodžius sia šaknimi, sia p eesagomi. Il con as o a due ques i g uppi di azionimaodžių da an i, quando nei ecuosi sc i i accan o dėsningo collinio (pa yପରି, lie. ūg i DP 225, KN SE 243, ChNT 25, SD1 36 dal sen. u. ругaти (CPЯ XXII 232) è isc i o e nedėsningas eiksmažodis (lie. ūgo i SD3 500), che šak nimi bei signi ica o non si dis ingue dagli sla ų kalbų eiksmažodžių. Quando lie u ians pa liamo, e specialmen e in quegli s essi sc i i, è paliudi o e possibile ale nedėsningo eiksmažodžio onda i o e bo, . i. p es in o a dažodis, p eesagų nea icimai spesso spiega i da daybos p ocesu su a iksais. De i azione dei li uanici nel suolo no malmen e accompagima e ca a e is iche ca ego ie. Ge i esempi di ale p ocesso sono sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, di ininku SD3 175, il suo com as o oce sib áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au- - o ‘bū i kieno weddu ėse SD3 71. L'ul imo eiksmazodis è ipiškissimo memb o della ca ego ia signi ica o di pa ecipazione: ha da iausią signi ica o di pa ecipazione edinių p eesagą -au i e il suo ondinis pa ola è as a o. Sb in i, -ina, -ino de i a o con i in ak i y ams ca a e is iinga p eposaggia -in i dal debi o e sb as, -ė, sb as, -ė, no malmen e e sono i ų bū ybių nominazioni (DLKG3: 388). Sėb áu i, -áuja, - o, sb au i, -auja, -a o nel a empo è s a y , da sb in i, -ina, -ino besciugando non solo nel signi ica o, ma e p ecesaghi. i, d augau i’; 2. ‘pusininkau i’ DP 416, KN G 85, SD1 99 i s odbáu i, -áuja, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95. Tokių edinių pama inis žodis Sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o e al i simili eiksūsmažodžiai dal pun o di is a del da ybos do ebbe esse e conside a i ib idais. LKE p esen a la de inizione degli hib id è gamma pla us: ai pa ole, bes p op io, u in ys e al i mo emų. Hib idai pap as ai a si anda dėl kalka imo, skolinių pe di bimo a - linguì nekai ybinių ba pe pa ole da ybą, usando già pascoli o mo emes (LKE 2008: 207). Bene più nel pos o degli hib id nel sis ema della lingua li uana sp o onda o S asys Keinys è no a o che hib ida è p ima di u o un e mine lexicologico, nes esso di pa e è della suddi isione delle pa ole secondo kilmę sis ema ( a pinė g andis a loaninių e indigenių pa ole) (Keinys 1984: 117), ma non è sepa a o dal e baggio, pe ché p op io pe ia eme ge chia amen e l'essenziale condizione dei hyb id è la lo o pa ola base (Keinys 1984: 114). Quindi ali azioni oodge come sb in i, -ina, -ino, s odbáu i, -áuja, - o e al i simili casi co ispondono ques a de inizione dei hib id: essi hanno sla išką šaknį, indigenią p iesagą e pama inio pa ola. Inol e, i lo o signi ica i sono modi ica i ispe o con age inamai sla iškai eiksmažodžiais a зіраando in pama inių pa ole e p eesagų signi ica i. ANŽELIKA SMETONIENĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Tu a ia non esis e chiiski quei sla iškos šaknies eiksmažodžių, che in lingua li uanea non hanno ondamen ini pa ole, pe ò du an e l'in eg azione ice e e nedėsningas p eesaggi, luogo (pa yପରି, mene a ois ūgo i). Joachim G zega, p esen ando classikinę Be zo skolinių in eg a imo schemą, dolinius di ide in is pa i, basa i modo in eg a imo: impo a imą (impo a ion), pa ziale subs i u ion (pa ial subs i u ion) e subs i u ion (subs i u ion). La p ima pa e impo a im è sci s oma anco a in due pa i: quando skolinys nep a aikomas al ecipien ės mo ologische sis ema (pa yりに, me o), e quando p i aikomas. Nell'ul imo caso ques o e sa ebbe debi o i, p imio alcune pa ole in e nazionali. Men epuò subs i uzione è alo i, quando al pomo emi si p ono i pa ole oppu e es e i azeologismai (G zega 2003: 25). Rūgo i ipo pa ole, a ody ų, se emiamasi Be zo classi icazione, do ebbe appa ene e pa ziale subs i uzione, sop annomina i ai (loan blend). Vis dėl o pas a ieji sup an ami ki aip: ai y a sa o i iš e s o žo- p es i i mischini džio junginiai (pa yପରି, okiečių Showgeschä secondo an. show business) o sudu iniai pa ole. Lo s esso G zega li chiama ib idi mis ici (hyb id composi es) (G zega 2003: 28). Nella linguo ype a Li uanea ali pa i mo eminiai e imen i, quando pa e mo emų sos i ui e lie u iškomis (pa yみに, an i y iausybinis), sono assegna i i gi ib idi (LKE 2008: 207). È necessa io so olinea e che i mezzo alo i possono esse e conside a i ib idi, ma non ice e sa (Keinys 1984: 115). Tu a ia ūgo i ipo eiksmažodžius di icil che si possa a ibui e puskalkėms, pe ché p iesagų e imas come a o è mol o dubbioo ino. Ol e a ques o, sa ebbe comple amen e cao i ico. Ad esempio, eiksmažodis š au i, -auja, -a o DP 1898), è ga ęs p iesagą -au i, no s uk ainiečių kalbos a mių šal inis, lem ų p iesagą -a o i, o elio i, -ioja, -i o DP 628 jau u i p iesagą -iuo i, no s galimi šal iniai (uk. a m. трeлювати (ECУM V 628), le. a m. e- eiksmažodis s a y a i (ECUM V 39 lować (SJP VII 107)) ėlgi ody ų -a o i. Nella lingua li uanea si in eg a un p es i o a dažodis non s'accoglie ib ido, pe ché galūnė ha solo g amma icale unzione (Keinys 1984: 115). Mina eame eiksmažodyje ūgo i -uoy a p iesaga, - i esegue g amma icale unzione, ma qui non c'è ondinio pa ola. Ano U bucio, ques o non è solo šaknimi basa a de i acija. Anche se non o nisce azionimažodžių esempi, si può capi e che in ques o iene p opos o gua da e come in mo ologiche ada azioni ap aišką, che non duoda naujada ų. A causa di essa può e i ica si solo della s essa pa ola a ių, quando p eceden emen e pascoli o o pu e pa ola pe du a o e a ixas ė a mo ologico sandas, accan o può unziona e en ambe le a ian i (U bu is 1978: 115). Già menziona o che ūgo i ipo sla izmai non do ebbe esse e alu a i come e dėsningieji skoliniai, ol e a ques o, ques o non è puskalkės. Sulla base dell'idea U bučio, ali casi possono esse e conside a i come i endicini del debinio (quando accan o è paludi o dėsningas skolinys) o i endicini du an e sepa i o in eg a imo (quando accan o non è paludi o dėsningas appendaga skolinys). Sulla base di LKE ampia de inizione hib idų e dal a o che a lo o si a ibuiscono e debi o i i es i i, essi S aipsniai / A icles 73 Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai adinami hib idais. Siekian aiškumo, eiksmažodžiai, ne u in ys sla ų kalbo- se dei co ispondmen se, secondo l'opposizione da ybiamen e neskaidus da ybiamen e skaidus ski s omi in due specie hib id […] adap acinius e de i acinius. Gli nomi di ques i g uppi di pa ole discu uo ini, u a ia la lo o sepa azione base chia a: se p es i a šaknies eiksmažodžio p eesaga kalboje p iesagų i kalboje ecipien ėje nė a paliudy as bend ašaknis eiksmažodžio ecipien ėje noni ica lingua dono ės pa ola po enzialeus da ybos onda o, ale eiksmažodis conside a o è adap aciniu hib idu. Se al linguaggio ecipien essa è paludi o comun ašaknis eiksmažodžio pa oli e a lo o inse i o da daybos connessione, ale eiksmažodis è de i acinis hib idas. HIBRID IR SKOLINI SANTYKIS Dal XVIXVII a. LDK del medio e o ien ale ecchie sc i e linguis iche a i dei es i3 sono s a i esclusi sca iškos šaknies eiksmažodžiai, che sono ga ę p eesaga, o malmen e non co isponden i signi ica i dei linguaggi sla ų eiksmažodžių, nonché le lo o comun ašakniai pa ole dėsningieji skoliniai, allo scopo di s abili e se a adap acinių hib idų e dėsningųjų skolinių eikšmių no e ola di e enza. Tu i i accol i eiksmažodžius possono esse e suddi isi in pa ecchi g uppi: • Sla ų kilmės eiksmažodis ha nedėsningą p iesagą, ispe o con on e, e non ha da ybos elazioni con lie u ių kalboje a ojamais paskolin ai pa ole, XVI nonXVII a. LDK sc i uose paliudy ų bend ašaknių dėsningų skolinių. Tokių eiksmažodžių del u o o ano 74. 3 Ma e iaga accol a da indexų (Mikalojaus Daukšos Pos illa Ca holicka (Kudzinowski 1977); Mikalojaus Daukšos Ka hechismas o moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s (Jakšienė, Palionis 1995); Kons an ino Si ydo Dic iona ium ium lingua um (Pakalka 1979, 1997); Kons an ino Si ydo Punk ay sakimu (Spech 1929); Samuelio Bogusla o Chilinskio Nuo o Tes amen o (Kudzinowski 1964); Knygos Nobažnys ės leksika (I pa e) (Jakulis 1995)) e pubblic e konko dancií (1605 m. anonimo ca echismo; Robe o Bella mino ca echismo; Saliamono Moze kos Sla očinskio Giesmes ikieim y ka holickam p idia ancias; Jono Jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie; La se mone iniziale; Ju gio Kasakauskio Rožančius š enčiausios Ma ijos). 4 Spėlio i, -ioja, -iojo 1. ‘iš emp i c occiando; inc ucizi; 2. ‘muš i DP 145, MP 153, SD3 137, SPII 24 < plg. b u. a m. пялiць (ЭСБМ X 296); uk. a m. п′ялити (ЭСБМ X 296); u. a m. пяliть (CPNG XXXIII 213). Š au i, -auja, -a o 1. ‘kalbė i, pos ingau i, šnekučiuo i, senau i; 2. ‘juokus k ės i, juokau i DP 189 < uk. a m. ecy a i (ECUM V 398); u. a m. c a o aть (CPNG XLI 79). Tlka y i, -ija, -ijo ‘ e ėjau i’ DP 385 < usėnų толковати (ГСБМ XXXIII 384); sen. u. olco a i (CДрЯ XXIX 404). Huliuo i, -iuoja, -ia o ‘lėbau i, ūž i, di e min is ChNT 128 < le. a m. hulać (SGPK II 196; SJP II 31). ANŽELIKA SMETONIENĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV • Sla ų kilmės eiksmažodis ha nedėsningą p iesagą, ispe o con on e, e non ha da ybos elazioni con lie u ių kalboje a ojamais paskolin ais žodžiais, ma accan o ha dėsningos p iesaga bend ašaknius skolinius. Tokių eiksmažodžių sono solo 4, essi sa anno discussi più a di. • Li uaniano lingua sla ų o igine eiksmažodis ha nedėsningą p iesagą, ispe o con possibile on e, ma può esse e lega o con co isponden e pascolin u pa ola. In al e pa ole, ques a g uppo eiksmažodžiai sono de i a i ib idi, di lo o as a 115. Va ian o su dėsninga p eesaga, ispe o con co ispondamu sla ų kalbų eiksmažodžiu, XVIXVII a. LDK es i non i o a a. • Lingua Li uania di o igine sla a ha nedėsningą p eesagą, ispe o con la possibile on eini, e ha da ybos connessione con comm as o del Li uani Kas y au i, -auja, -a o ‘žais i kauleliais DP 30 < le. kos y ować (SPol XI 11). Palieca i, -a ja, -a jo 1. ‘a e a e, a ida e, assegna e, dona e; 2. ‘pažadė i DP 177, CN G 283, ChNT 225, JE5 213, PP 34, KR 17 < usėnų le eca i, полицати, полцити (ГСБМ XXVI 136; IMDSUM II 163); le. polecić (SS VI 343). T elio i, -ioja, -i o ‘ emp i, ilk i DP 628 < uk. a m. трeлювати, трилювати (ECУM V 628); le. a m. elować (SJP VII 107). 5 Kalėd i, -ja, -jo 1. ‘piglia e egali di Na ėd; 2. ‘elge au i; 3. ‘apie Kalėdas apposi o colle i duokles (apie kunigą i bažnyčios a nus) SD3 112: kalėdà DP 57, KN G 129, SD1 59 < usėnų koleda, kolyada (ГСБМ XV 191). Psnykau i, -auja, -a o; pasnykáu i, -áuja, - o ‘sus ende e da qualche cibo (p.p . mėsos, la e) nei gio ni issa i dalla eligione PK 88, DP 20, MP 10, 12, ChNT SD1 282, SPII 5: psnykas 89, DK DP 109, SD1 280, SPII 5 < usėnų посникъ (ГСБМ XXVII 140). Sėb áu i, -áuja, - o; sb au i, -auja, -a o 1. ‘bend au i, d augau i; 2. ‘pusininkau i DP 416, KN G 85, SD1 99 : sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ (IDSUMA II 383). Sb in i, -ina, -ino ‘da y i sėb u, dalininku SD3 175: sb as, -ė, sb as, -ė, sèb as, -ė DP 293, KN S odbáu i, SE 221, SD1 26, JE1 95 < usėnų cябръ (МДСУМ II 383). -áuja, - o ‘bū i kieno es u ėse SD 711: s odbà 51, DP G 223, SD 71, SPI 67, KN 214, JE1 22, BK 23 < b u. свадьба, свадба (ГСБМ XXXI 71). He e ikuo i, -uoja, -a o ‘ e s i, chiamin i e e iku KN SE 120: he e kas, -ė, he è ikas, -ė, hè e ikas, -ė DP 68, SD1 KN 50, SE 5, KR < le. e e ico (SPol VIII 328; SP). Ky áu i, -áuja, - o ‘gud iai, klas ingai, suk ai pa la e, elg is SD1 13: ky s KN M 53, SD1 13; k as KN G 57, ChNT 288 < le. chy y (SPol III 392); sen. u. хытрыи, хитрыи (СДЯ III 1430). Nonakajo i, -oja, - o 1. ‘non deno i anquilli à; 2. ‘ne im i, ne imau i CN SE 57: nepakjus DP 220, SD1 95, CN G 251 < le. niepokoj (SPol XVII 504); sen. u. inquie oi (CPЯ XI 221). Razbajáu i, -áuja, - o ‘bū i azbaininku, plėšikau i, killi i DP 308: azbjus (LKŽe) < usėnų рaзбой (ГСБМ XXIX 446); obbia (GSBM XXX 168; ССМ II 287); le. ozbj (SS VII 502); u. рзбоу (CДА III 21); u. рaзбой, azboi (CPЯ XXI 140). S o as áu i, -áuja, - o; s as au i, -auja, -a o ‘bū i s o as a, ei i s o as os du ies DP 25: s as a, s as a, s as a, s o as à DK 82, DP 6, KN SE 276, ChNT 423, SPII 166, JE1 6, BK 15 < usėnų староста (СГБМ XXXII 342); ecos a, ecos , ecos (ССМ II 381); le. s a os a (SPol VIII 418); u. ecos a (CDJA III 496; CPJA XXVIII 11). A icoli A icles 75 / Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai del linguaggio p es in u pa ola, no malmen e a dažodžiu. XVIXVII a. LDK nei es i sono a udi i comun ašakniai ques a g uppo azionimažodžių pa ole skoliniai, il cui p ecesaga co isponde o malmen e sla ų kalbų eiksmažodžių p ecesagas. DERIVACINIAI HIBRIDAI Ques 'ul ima g uppo eiksmazodžiai in igan i nel a o che può i ela e, se sma kamen e di e isce skolinių eiksmažodžių e da p es i a i pa ole della lingua li a ia suolo iz es ų eiksmažodžių signi icanze. XVIXVII a. LDK nei es i o a 12 eiksmažodžių paų. - nella seconda posizione - il edimen o di un e mine di base già pascoli o: a ie a i, -a ja, -a jo DK 99, 59, 41, 41, 47, KN G, ChNT 267, - SD 19, 118, 113, 118, - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE JE1 87 / mie o i, -oja, - o DK 142, SG1 57, KN SE 20, ChNT 16, SD1 106, - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - 207; pė na o i, -a oja, -a ojo SD1 10 / pė ny i, -ija, -ijo SD1 88; p i by i, -ija, -ijo JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - JE - Hib idų e egola iųjų skolinių isc izione eccesi negli sc i i endenzioni non. Tal ol a e hib ido, e egula is skolinys isc i i app ossima i amen e ugualmen e, e in alcuni casi hib ido è anche più equen e. Allo s esso modo non si può classi ica e skolinių e hyb idų sulla base di en ambi i ipi di pa ole p ecessaghi. Pe esempio, un caso, il debi o e egola e ha p e ix -a i, -a ja, e ib ida -áu i, -áuja (caino la a i e la áu i), al o ib ida ha già al i p e ix (caino colo o i e colo buo i). Ši oks hib idų p iesagų nepas o umas po ebbe esse e spiega o solo delle s esse ca ego ie di da ybos edinių. Válnin i, -ina, -ino 1. da y i lib a, guaduo i; 2. ‘da y i palaidą, palaidesnį, lais esnį PK 69, KN SE 11: álnas, -à, álnas, -a, al nas, -a DP 340, KN SE 207, SD3 196 < usėnų вольный, волный (ГСБМ IV 165; МДСУМ I 112); le. wolny (SS X 292; SP); u. ondnyi (CДЯ I1 279; CPЯ III 17). ANŽELIKA SMETONIENĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV 1 LENTEL. Hib idų e le lo o pa ole base ela i e ai signi ica i HIBRIDAS PUNTAMENTALE La áu i, -áuja, - o L as 1. alka au i, gi uokliau i, paleis u au i; 1. alka a, gi uoklis, paleis u is, inginys; 2. uba e, api e, uccide e; 2. l'assassino; 3. bandi hicke ; Rubežio i, -ioja, -iojo Rubžius 1. es bo dà; 1. con ine del e i o io, pa e e; 2. pl. una ce a de ini a a ea, s i is; 3. e a ėžio, bo da di campo, ežia; Fa buo i, -uoja, -a o Fa ba 1. dipinge e; 1. e nici, colo e; Tanco i, -oja, - o Tacius 1. balla e; 1. danza; 2. danzi, es aèl; 3. eggo, bū ys; Delle menzioni 12 azionimaodžių coppie ci sono casi, quando la edina e del debi o e delle lingue li uanee signi ica i non di e enziano nien 'o: la a i, -a ja, -a jo la áu i, -áuja, - o 1. ‘ alka au i, ub uokliau i, lasciis u au i; 2. ‘Ruba e, api e, uccide e; ubžy i, -ija, -ijo ubežio i, -ioja, -iojo ‘ es i limi ą /; a ba o i, -a oja, -a ojo a buo i, -uoja, -a o ‘dažy i /; anca i, -a ja, -a jo anco i, -oja, - o ‘šok i /. La áu i, a buo i e anco i ha p eesagi, che in gene ale non sono ca a e is iche sla ų kalbose nė a jų o maliųjų a i ikmenų – eiksmažodžių-šal inių. Hib i- skoliniams e do ubežio i p eesaghi -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo caso in azionimažodžiuose s aniima o igine mol o simile agli -y i, -ija, - sla ijo: ali p eesaga hanno skoliniai, le cui co ispondenze nelle lingue sla ie sono azionimažodžiai con p eesagmi lenkų -ać, y ųų -aću (-a, -aть, -ять), e p eesaga mol o da ios in ques i lingue li uani. Ol e a ques o, ques e p eesagüe sla iškos šaknies eiksmažodžių in e p e azione anche complicingesnė. Quando dal pascolino su dazzoglio si o mano ediniai con -y i, -ija, -ijo, ques o iene solo ak i y ai o mu a i ai (O ębski 1965: 390). Da iba con -(i)o i, -(i)oja, -(i)ojo da pascolin ų eiksmažodžių non è limi a a da da ybos ka ego ijų e sepa a i skolinį dall hib ido, quando nelle lingue sla ų y a ikslių eiksmažodžio kalmenų, a po en ialus a i ikme base wo d, gana keblu. Nonos an e qui p esen a o eiksmazodis ubežio i a ibui o agli ib idi, poiché nelle lingue sla e semplicemen e non c'è o malaus suo co ispondmens. A icoli A icles 83 / Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai APEBDRINIMAS delle lingue Li uanie ediniai da skolinių solo in a e occasioni non so ono signi ica i i cambiamen i, ispe o con comun ašakniai eiksmažodžiais egulia iaisiais skoliniais. Spesso più de i acinie ib idi si basano del signi ica o della pa ola di base e ques o ondamen o eme ge di e enziali a sla iškos šaknies eiksmažodžių e skolinių. Ques ia ie da sla ie lingue di soli o già a i ano con pa ecchie signi icazioni, e ib idi, de i a e dei slo ie lingue suolo, o iene uno speci inè signi ica o, pa em à da ybos ca ego ia (pa yimui, a p o inė i, -inja, -injo), o in e so conside ando a base del signi ica o del e bo edinys può assumu i nuo i signi icazioni (pa yimui, mie o i, -oja, - o), non le cui co isponden i nonak eiksmažodžiai. Tuo a pu eiksmažodžiai, ku iuos siūloma adin i adap aci- niais hib idais, nuo egulia iųjų sa o bend ašaknių žodžių sla izmų iš esmės Sla ie nesiski ia delle pau e di signi icazioni sono sepa a e solo -a ok i, -a ja, -a jo pas a oo i, -ja, - -le o, - o, ma è necessa io so olinea e che le signi icazioni dei sla ie lingue sono paliuda e ( y. a m. achować ‘za co = uważać, poczy ywać, mieć, b ać za co (‘laiky i kuo esan ) o ‘myśleć, mniemać, sądzić (‘many i, a e e opinię) (SJP V 457). Ques o caso, quando ne egulia ia p eesaga sla iškos šaknies eiksmažodis ha più comun ybių con sla ų kalbų eiksmažodžio eikšmėmis che egula is skolinys, eikš ų, che oko i e similiusi eiksmažodžiai sono subi ę modi ikazioni in eg ando. ŠALTINIAI IR LITERATŪRA BK Robe o Bella mino ca echismo. P ieiga pe in e ne : h p://www.lki.l / senieji as ai/db.php. B ückne Alexande 1877: Die sla ischen F emdwö e im Li auschen. P iega pe in e ne : www.h ps://a chi e.o g/de ails/diesla ischen 01b goog. Būga Kazimie as IIII: Rink iniai sc i i 13. Vilnius: S a ybna poli ická a ědecká li e a u y ydačka, 19581961. Daukša Mikalojus 1595: Ka hechismas o moksłas kiekwienam k ikszczionii p iwal s. Mikalojaus Daukšos 1595 anni ca echism, pa . V. Jakšienė, J. Palionis. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų edikla, 1995. Daukša Mikalojus 1599: Pos illa Ca holicka. Daukšos Pos ilė. Kaunas: Li uania Edi o e dell'Uni e si à, 1926. Dini Pie o Umbe o 1987: Sla ismi e ge manismi lessicali nel Piccolo Ca echismo li uano di Lysius. Annali della Facol à di Le e e e Filoso ia, 225245. ANŽELIKA SMETONIENĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV Dini Pie o Umbe o 1989: Sla izmai Lizijaus i Engelio ka ekizmuose: sug e i- namoji analisiè. In e na ional Con e ence o Bal o-sla is ics. Dini Pie o Umbe o 1993: Sul ela o in lusso polacco negli agge i i de i a i del li uano an ico (Ledesma 1590, Daukša 1595, Anonimo 1605). Annali della Facol à di Le e e e Filoso ia, 147159. DLKG3 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, pa . V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i en- ins i u o di pubblicazione ciclopedijų, 1997. G zega Joachim 2003: Bo owings as a Wo d-Finding in Cogni i e His o ical Onomasiology. Onomasiology Online, 2242. P iega pe in e ne : h p://www1.ku-eichs ae .de/SLFEngluVglSW/On/On.h m. Jakai ienė E alda 2009: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si à. Jakna ičius Jonas 16471, 16742, 16793, 16904, 17055: Ewangelie Polskie y Li ewskie. P ieiga pe in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Jakulis An anas 1995: Knygos Nobažnys ės leksika 1. Klaipėda: S. Jokužio edi ice. Ka delis Vy au as 2003: Ry ų aukš aičių šnek ų sla izmų onologijos b uožai. Vilnius: Vilniaus uni e si ys edi ice. Ka ulis Kons an īns 1992: La iešu e imoloģijas ā dnīca 12. Rīga: A o s. Keinys S asys 1984: Lie u ių kalbos hib idai (są oka, ūšys i no miškumas). La o i della Li uania TSR Mokslų Akademijos. Se ie A, 113123. Knyga nobažnys ės KN 16531, 16842: Knyga nobažnys ės k ikščioniškos, pa . D. Pociū ė, Vilnius: Lie u ių li e a ū os i nau osakos ins i u as, 2004. Kozhano Ki ill 2014: P iešdėlio daseman ika li e ians kalboje. Bel i e sla i: spi i uali cul u e inci oje, 254274. KR Kasakauskis Ju gis 16811, 16912: Rožančius š enčiausios Ma ijos. P ieiga pe in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. K egždys Rolandas 2012: Cha ak e ys yka słownika polonizmów w języku li ewskim. LingVa ia 2(14), 125146. K egždys Rolandas 2013: Leksiniai skoliniai au ų kul ū inės in e e encijos e leksija: lie u ių kalbos polonizmai-semi izmai. Bal u ilologia 22(2), 5593. K egždys Rolandas 2014: Me odica i c i e i di iden i icazione polonismi литовского языка. – LingVa ia 2(18), 195–217. K egždys Rolandas 2014 (2): Le peculia i à dell'a ibuzione polonismų-la ynizmų della lingua Li uania. Funkcjonowanie językw i li e a u na Li wie, 407421. A icoli A icles 85 / Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai Kudzinowski Czesław, O ębski Jan 1958: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy Tes amen 2. Poznań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. Kudzinowski Czesław 1964: Biblia Li ewska Chylińskiego. Nowy Tes amen 3. nań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. PozKudzinowski Czesław 1977: Indeks-słownik do Daukšos pos ilė. Poznań: Wydawnic wo naukowe uniwe sy e u im. Adama Mickiewicza. Lebedys Ju gis 1977: Senoji Li u ians li e a u a. Vilnius: Mokslas. LKE Lie u ių kalbos enciklopedija, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing Ins i u e, 2008. LKŽe Li u ians kalbos žodynas, ele onico a ian e. Redak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P iega pe in e ne : h p://www.lkz.l /. O ębski Jan 1965: G ama yka języka li ewskiego 2: Nauka o budowie wy azw. Wa szawa: Pańs wowe Wydawnic wo naukowe. Pake ys Ju gis 2013: Naujųjų skolinių duomenų bazės eiksmažodžių mo ologija. Taikomoji pa lo y a. P ieiga pe in e ne : h p:// aikomojikalbo y a.l /l /2013/12. naujuju-skoliniu-duomenu-bazes- eiksmazodziu-mo ologija. Palionis Jonas 1967: Lie u ių li e a ū inė kalba XVIXVII a. Vilnius: Min is. PP Inizia se mono. P ieiga pe in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. SGPK IVI Słownik gwa polskich 16. Op. J. A. L. Ka łowicz, K aków: D uka nia Uniwe sy e u Jagiellońskiego, 19001911. Siau ukienė Halina 1987: Knygos nobažnys ės giesmyno skoliniai. Li uanski kalbo y os domande 26, 145150. Si ydas Kons an inas 16201: Dic iona ium ium ling a um. Vecchio diziona io di Kons an ino Si ydo, pa . K. pakalka. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų Publishing Ins i u e, 1997. Si ydas Kons an inas 16312; 16774: Dic iona ium ium ling a um. P ieiga pe in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Si ydas Kons an inas 16423: Dic iona ium ium ling a um. P imasis Li uani Si ydas Kons an inas 16291642: kalbos žodynas, pa . K. Pakalka. Vilnius: Mokslas, 1979. Punk ay sakimu. Pun ai sakymų 12, pa . F. Spech . Gö ingen, 1929. ANŽELIKA SMETONIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV SJP IVIII Słownik języka polskiego 18. Va sa a, 18981923. SP Słownik polszczyzny XVII wieku. P ieiga pe in e ne : h p://sx ii.pl. Ska džius P anas 1998: Rink iniai sc i i 4. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Sla očinskis Saliamonas Moze ka 1646: Giesmes ikieim y ka holickam p idia ancias. P ieiga pe in e ne : h p://www.lki.l /senieji as ai/db.php. Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do Słownika e ymologicznego li ewskiego, 1 pa e. Ac a Linguis ica Li huanica 58, 53151. SPol IXXXV Słownik polszczyzny XVI wieku 135. W ocław Wa szawa K aków Gdańsk Łódź: 19662011. SS IXI Słownik s a opolski 111. W ocław Wa szawa K aków Gdańsk Łódź, S undžia 1953–2002. Boni acas 2009: Bend inės lie u ių kalbos akcen ologija. Vilnius: Vilniaus uni e si ys edikla. U bu is Vincas 1978: Ve odžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas. U bu is Vincas U bu is Vincas 1992: Senosios lie u ių kalbos sla izmai. – Bal is ica 27(1), 4–41. 1993: Senųjų sla izmų kilmės į ai o ė. Bal is ica 28(1), 91101. Widłak S anisław 2012: I alianismi in li uano do u i al ami e polacco. Romanica C aco iensia 11, 472479. Wohlgemu h Jan 2009: A Typology o Ve bal Bo owings. Be lin: Wal e de G uy e GmbH&Co. Zinke ičius Zigmas 1968: Ci ca 1605 m. ca echismo a mę. Bal is ica 4, 109116. Zinke ičius Zigmas 1974: S. M. Sla očinskio giesmyno (1646 m.) pa la. Fo me di pa ole e la lo o a osena, 135170. Zinke ičius Zigmas 1988: Senųjų aš ų kalba. Vilnius: Mokslas. Zinke ičius Zigmas 1997: Pe balsių a, o, e, ė kai os sla izmuose. Lie u ių kalbo y os klausimai 37, 196200. Zinke ičius Zigmas 2002: Rink iniai sc i i 1. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų publybos ins i u o. Адомавичюте Ирена 1978: Лексические полонизмы в литовских говорах: ipi in p es i o e lo o ada azione. Ac a Bal ico-Sla ica 12, 91105. A icoli A icles 87 / Sla izmai eiksmažodžiai i sla iškos šaknies hib idai Адомавичюте Ирена 1982: Механизмы семантической адаптации заимствований. – Sin aksės i seman ikos klausimai. Tezės, 102–103. Адомавичюте Ирена 1982 (2): Этапы польско-литовского лексического di in e agimen o. Ac a Bal ico-Sla ica 14, 148. Адомавичюте Ирена 1984: Проблемы изучения польских заимствований в li o ских говорах. S udia nad polszczyzną k esową, 721. ГСБМ IXXXIII His o iчный словник белорусского языка 133. Minsk, 19822013. ECUM IVI E imologoiчный словник украинской языка 16. Kyi : Scio a opinca, 1982–2012. Кошкин Игорь 2014: Древнейшие славизмы в латышском языке: некоторые p oblemi di s o ica icos uzione. S udia Sla ica Hung. 59(1), 1–13. МДСУМ III Timchenko Євген Костянтинович 20022003: Ma e iali do словника писемної та книжної української мови 1–2. Київ – Нью-Йорк: Націонална академія наук України. CДЯ IIII Словарь древнерусского языка 13, ред. I. I. Срезневский. Mosk a: Книга, 1989. CДрЯ IIX Словарь древнерусского языка (XIXIV вв.) 19. Mosca, 19882012. CPNG IXLVI Slo a ь русских народных говоров 146. Mosk a, Lening ad, CPЯ IXXIX Санкт-Петербург: Наука, 1965–2013. Clo a ь del usso lingua XIXVII вв 129. Mosk a: Scica, 19752011. ССМ III Dic ionnai e староукраинской языка XIVXV c . 12, ed. L. L. Гумецка, ЭСБМ IXIII І. М. Керницкий. Київ: Наукова думка, 1977–1978. Этымалогичный словник белорусской языка 113. Minsk, 19782010. Sla ic Loan Ve bs and Sla ic- oo Hyb ids SUMARY Sla ic loan e bs ha e been esea ched o a a lesse deg ee han Sla ic loan nouns o adjec i es, al hough he e is no clea line be ween loan e bs and Li huanian de i a i es om he bo owed nouns o adjec i es. I becomes e y ele an when a e b in he ecipien language is gi en a su ix which o mally does no co espond o a su ix o Sla ic e bs. Usually, such Sla ic wo ds as Ru henian арендовати and Polish a endować come ANŽELIKA SMETONIENĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIV o he Li huanian language wi h he su ix -a o i (Li . a enda o i, -a oja, -a ojo DP 294), Ru henian бaвити and Polish bawić wi h he su ix -y i (Li . b y i, -ija, -ijo 36, MP 327, ChNT 368), Ru henian buja i o Old Russian bujo i and Polish bujać wi h he su ix -o i (Li . buj i, -ja, - KN G 168, ChNT 36 e c. Howe e , he 16 h17 h cen u y ex s o he G and Duchy o Li huania con ain Sla ic- oo loanwo ds wi h he su ixes -(i) uo i, -(i)uoja, -(i)a o, -(i)au i, -(i)auja and -(i)a o ha do no ha e analogies in he Sla ic languages o Sla ic su ixes a e no in eg a ed acco ding o he usual model. Such Sla ic oo e bs could ha dly be pa alleled o he loanwo ds which con o m o Sla ic e bs in espec o bo h he oo and su ixes. When he e is an unde lying wo d (loan wo d) in he Li huanian language, such noncon o mi ies o su ixes may be usually explained by he is a po ion o bo owed e bs which ha e no unde lying wo d in he Li huanian language and go i egula su ixes du ing de i a ion p ocess wi h a ixes usually accompanied by a ypical ca ego y. Howe e , he e hei in eg a ion. The main ques ion is how o ega d such e bs. Mos likely, such e bs can be conside ed hyb ids. S asys Keinys ha so olinea o che a hyb id, i s o all, is a lexicological e m as i is pa ially included in o he sys em o di iding wo ds acco ding o hei o igin (an in e media e link be ween loanwo ds and indigenous wo ds) and ha he essen ial p econdi ion o hyb ids is he unde lying wo d (Keinys: 114117), 1984 while LKE p o ides a comp ehensi e de ini ion o a hyb id: Hyb ids a e wo ds which, in addi ion o hei own unin lec able mo phemes, ha e hose o o he languages as well. Hyb ids di soli o appea as a esul o loan- ansla ion o ans o ma ion o loanwo ds o h ough wo d o ma ion using he al eady bo owed mo phemes (LKE 2008: 207). Secondo Vincas U bu is, he e is no de i a ion i i is based only on he oo a he han on he unde lying wo d (U bu is 1978: 115), che signi ica che Sla ic- oo e bs wi h i egula su ixes and no unde lying wo d should be seen as a maniin di e en e sions o he same wo d, whe e he p e iously bo owed wo d o any o he wo d is ans o med and he a ix is only a mo phological componen (U bu is 1978: 115). es a ion o mo phological adap a ion which p oduces no neologisms and may only esul Hence, i Sla ic loan e bs wi h a su ix, which o mally does no co espond o a su ix o Sla ic e bs, a e conside ed emakes o a loanwo d o emakes (when a loanwo d wi h a egula su ix is no e idenced nea by) du ing a sepa a e in eg a ion p ocess, based on he b oad de ini ion o hyb ids gi en in LKE and he ac ha hey include emakes o loanwo ds, such wo ds a e e e ed o as hyb ids. In his a icle e bs wi h no accu a e equi alen s in he Sla ic languages acco ding o he opposi ion segmen able non-segmen able a e di ided in o he ollowing wo ypes o hyb ids adap a ional and de i a ional. Į eik a 2016 m. gennaio 19 d. ANŽELIKA SMETONIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania anzelika.sme [email protected]