XVII a. anoniminio rankraštinio žodyno „Lexicon Lithuanicum“ sudurtiniai vokiečių kalbos daiktavardžiai

54 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV DALIUS JARMALAVIČIUS Vilniaus universitetas Mokslinių tyrimų kryptys: sinchroninė ir diachroninė žodžių daryba, istorinė germanų kalbų morfologija, baltų dvikalbių rankraštinių žodynų žodžių darybos tyrimai. XVII A. ANONIMINIO RANKRAŠTINIO ŽODYNO LEXICON LITHUANICUM SUDURTINIAI VOKIEČIŲ KALBOS DAIKTAVARDŽIAI German Nominal Compounds in Manuscript Anonymous German-Lithuanian Dictionary Lexicon Lithuanicum from the 17th Century ANOTACIJA Šiame straipsnyje aptariami XVII a. anoniminio rankraštinio vokiečių-lietuvių kalbų žodyno Lexicon Lithuanicum vokiškų daiktavardžių dūriniai. Tyrimo duomenys pateikiami šia tvarka: pirmiausia aprašomi dūrinių modeliai pagal jų pirmojo dėmens kalbos dalį, aptariamas jų jungimo pobūdis, po to analizuojami sudurtiniai daiktavardžiai pagal jų dėmenų semantinį-sintaksinį ryšį, išskiriant determinatyvinius, posesyvinius, kopuliatyvinius ir valdomuosius dūrinius. Galiausiai apžvelgiama sudurtinių daiktavardžių dėmenų darybinė struktūra. ESMINIAI ŽODŽIAI: žodžių daryba, rankraštinis žodynas, sudurtiniai žodžiai, determinatyviniai, posesyviniai ir valdomieji dūriniai. ANNOTATION This article analyzes the compounding of German nouns in the manuscript anonymous German-Lithuanian dictionary Lexicon Lithuanicum from the 17th Century. The results are presented as follows: first, the types of German nouns based on their left-hand members containing a linking element are discussed; afterwards, another classification of Straipsniai / Articles 55 XVII a. anoniminio rankraštinio žodyno Lexicon Lithuanicum sudurtiniai vokiečių kalbos daiktavardžiai compounds according to the semantic and syntactic interpretation of their constituents, including determinative, possessive, copulative and de-verbal compounds, is analyzed. Finally, the structure of compound words from the perspective of word-formation of their units is described in detail. KEYWORDS: word-formation, manuscript dictionary, nominal compounding, determinative, possessive and deverbal compounds. 0. ĮVADAS Šiame straipsnyje aptariami anoniminio vokiečių–lietuvių kalbų rankraštinio žodyno Lexicon Lithuanicum, kuris laikytinas pirmuoju šių kalbų žodynu Mažojoje Lietuvoje, vokiškų daiktavardžių dūriniai. Prieš pateikiant sudurtinių vokiečių kalbos daiktavardžių analizės duomenis, vertėtų keletu žodžių apžvelgti žodyno kilmės hipotezes. Pažymėtina, kad ligi šiol mokslininkams nepavyko nustatyti nei rankraščio autoriaus, nei konkrečios jo parašymo datos. Tiesa, ilgą laiką manyta, kad minėto žodyno autorius turėjęs būti Danielius Kleinas, o šios hipotezės šalininkai argumentavo tuo, kad Kleinas, be lietuvių kalbos gramatikos, dar buvo parengęs dvikalbį žodyną, kuris nebuvo išspausdintas, todėl Lexicon Lithuanicum galėtų būti pastarojo nuorašas (plg. Citavičiūtė 2008: 266, 2009: 32–33; Drotvinas 1987: 10). Su šia autorystės interpretacija nėra linkęs sutikti Vincentas Drotvinas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad tiek žodyne, tiek ir Kleino veikaluose skiriasi tų pačių žodžių rašyba. Jei tai būtų Kleino rankraštis, tai abiejuose veikaluose žodžių užrašymas esą sutaptų kur kas labiau. Nors, sprendžiant iš Lexicon Lithuanicum rankraščio popieriaus ženklų, žodynas galėtų būti parašytas 1632–1658 m., t. y. parengtas panašiu laiku, kaip ir Kleino gramatikos, tačiau rankraščio rašysenos analizė leidžia teigti, kad tai veikiau turėtų būti kelių asmenų parengtas veikalas (Drotvinas 1987: 12–15, 18). Tuo tarpu Vincas Urbutis rankraštinio žodyno autorystės klausimu nėra toks kategoriškas, nes ir paties Kleino žodžiai rašomi nevienodai, todėl atskirų priebalsių dvejinimo atvejų nesutapimas dar nereiškia skirtingos autorystės. Kita vertus, Urbutis pažymi, kad Lexicon Lithaunicum yra tik nuorašas, rengtas ne vieno žmogaus (Urbutis 1990: 184). Kadangi šio rankraščio autorystė nėra nustatyta, todėl, anot Drotvino (1987: 23), šį žodyną tikslinga laikyti anoniminiu, savarankišku XVII a. vidurio Prūsijos lietuvių raštijos paminklu, vertingu dėl gyvosios to meto kalbos žodžių gausos, taip pat dėl įvairios žodyno leksinės ir darybinės sinonimikos. DALIUS JARMALAVIČIUS 56 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Lexicon Lithuanicum, kurio tekstą sudaro 225 puslapiai (113 lapų), o registrą – 9200 vokiškų žodžių bei 7200 lietuviškų atitikmenų, žodžių darybos aspektu tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje nėra plačiau tyrinėtas, o daiktavardiniai vokiečių kalbos dūriniai, kurių užfiksuota ne tiek mažai (1170 žodžių), iš viso netirti, todėl šis rankraštis pasirinktas daiktavardžių dūrinių darybos analizės šaltiniu. Rankraštinis žodynas pasitelkiamas tyrimui dar ir dėl to, kad tokio pobūdžio tekste gausu šnekamosios, korektūrų nepaliestos leksikos, teikiančios nemažai informacijos apie tam tikru laikotarpiu vartotos kalbos subtilybes, jos autentiką. Kitas apie šio straipsnio aktualumą bylojantis faktas yra istorinės vokiečių kalbos dūrinių darybos sistemiško tyrimo stoka, ypač pasigendama tyrimų apie XVII a. sudurtinių žodžių vyraujančius tipus. Antai Eva-Maria Heinle (2000: 1911–1912) šio šimtmečio dūrinius apibūdina labai bendrai, t. y., pirma, jog jie užėmė svarbų vaidmenį žodžių daryboje, ir antra, kad anuomet jau ryškėjo tendencija daiktavardžių dūrinius sudaryti iš daugiau nei dviejų komponentų. Kaip pastebime, šie teiginiai nėra informatyvūs ir neleidžia susidaryti bendro vaizdo apie XVII a. dūrinių daryboje dominavusius jų modelius, dėmenų struktūros ypatybes. Taigi, remiantis atliktos analizės duomenimis, siekiama ne tik aprašyti žodyne užfiksuotų vokiečių kalbos daiktavardinių kompozitų vyraujančius darybinius modelius, dėmenų sintaksinę-semantinę sandarą bei apžvelgti komponentų jungimo pobūdį ar jų darybinę struktūrą, bet ir įvertinti žodžių, reprezentuojančių daugiakompleksę dėmenų struktūrą, darybos potencialą. Straipsnyje tyrimo duomenys pateikiami šia tvarka: pirmiausia dūriniai aptariami pagal pirmojo dėmens kalbos dalį, siekiant nustatyti vyraujančius dūrybos modelius bei komponentų jungimo pobūdį, po to jie aprašomi pagal dėmenų semantinį-sintaksinį ryšį. Galiausiai apžvelgiama sudurtinių vokiškųjų daiktavardžių dėmenų darybinė struktūra. Tikslinant tam tikrus vokiečių kalbos sudurtinių daiktavardžių darybos faktus naudotasi šiais žodynais: Hermanno Frischbiero (1971), Richardo Pietscho (1991), elektronine Jacobo ir Wilhelmo Grimmų žodyno versija (URL: http:// woerterbuchnetz.de/DWB/), ir DUDEN etimologijos žodynu (2001). 1. DŪRINIŲ DĖMENŲ SANDARA PAGAL PIRMOJO DĖMENS KALBOS DALIS Žodyne dominuoja dūrinių modelis, kurio abu dėmenys yra daiktavardiniai. Šie žodžiai sudaro 75,7 % visų sudurtinių žodžių (žr. 1 diagramą), pvz.: Straipsniai / Articles 57 XVII a. anoniminio rankraštinio žodyno Lexicon Lithuanicum sudurtiniai vokiečių kalbos daiktavardžiai Abendstern Wakaro ßwaißde1 ‘vakaro žvaigždė’ Lex 2a (Abend ‘vakaras’ + Stern ‘žvaigždė’), Bauchwehe Pilwo Skaudejims, Rûpes Lex 13 (Bauch ‘pilvas’ + Wehe ‘skausmas’), Dachziegel Czerpiczia, Plita ‘čerpė’ Lex 22 (Dach ‘stogas’ + Ziegel ‘plyta’), Finger Hutt Nopertskas ‘antpirštis’ Lex 36 (Finger ‘pirštas’ + Hutt ‘skrybėlė, kepurė’), Milch Eymer Milßtuwe ‘milžtuwė’ Lex 61a (Milch ‘pienas’ + Eymer ‘kibiras’), Schafffleisch Awinczena ‘aviena’ (Schaff ‘avis’ + Fleisch ‘mėsa’), Tischtuch Skoterte ‘staltiesė’ Lex 88 (Tisch ‘stalas’ + Tuch ‘skarelė’). 1 DIAGRAMA. Dūriniai pagal pirmojo dėmens kalbos dalį2 Daug mažiau žodyne rasta dūrinių su pirmuoju veiksmažodiniu dėmeniu, kurie sudaro 13,6 % visų sudurtinių daiktavardžių, pvz.: Auffwaschtuch Masgote ‘mazgotė, skuduras’ Lex 10 (auffwaschen ‘plauti, mazgoti’ + Tuch ‘skarelė, skuduras‘), Backof Peczus ‘krosnis’ Lex 12a (backen ‘kepti’ + Ofen ‘krosnis’), Dancklied Dekawones Giesme Lex 22a (dancken ‘dėkoti’ + Lied ‘daina, giesmė’), Findgeld Radybos Lex 36 (finden ‘(su)rasti’ + Geld ‘pinigai’), Schneidscheer 1 Straipsnyje pateikiamas originalus analizuojamo šaltinio autoriaus dūrinių vertimas į lietuvių kalbą. Viengubose kabutėse pateikiami žodžiai, kurių reikšmė šiuolaikinėje kalboje skiriasi arba skaitytojui gali būti nesuprantama. 2 Plg. Jarmalavičius, Stundžia 2015: 233. DALIUS JARMALAVIČIUS 58 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Zirkles ‘žirklės’ Lex 76a (schneiden ‘pjauti, kirpti’ + Scheer(e) ‘žirklės’), Wetz Stein Tekelas, Galanstuwas ‘galąstuvas’ Lex 105 (wetzen ‘galąsti’ + Stein ‘akmuo’). Palyginti su dūriniais, kurių pirmasis dėmuo yra veiksmažodis, būdvardis + daikatvardis modelio žodžių užfiksuota beveik dvigubai mažiau (~6,9 %), pvz.: Baar Geld Penigai ‘pinigai’ Lex 12 (bar ‘grynas’ + Geld ‘pinigai’), Flachfeld Lyguma Lex 36a (flach ‘plokščias’ + Feld ‘laukas’), Graupferd Szirmas ‘širmas arklys’ Lex 44 (grau ‘pilkas’ + Pferd ‘arklys’), Neumond jaunas ‘jaunatis’ Lex 64a (neu ‘naujas’ + Mond ‘mėnulis’), Sauerteig Raugas Lex 73 (sauer ‘rūgštus’ + Teig ‘tešla’), Weiß Brodt Piragas ‘pyragas, balta duona’ Lex 104a (weiß ‘baltas’ + Brodt ‘duona’). Dūrinių, kurių pirmasis dėmuo gali būti prielinksnis ar skaitvardis, žodyne rasta labai mažai, ir jie sudaro vos 3,8 % visų analizuotų daiktavardžių, pvz.: Auffgeld Ußzylkas ‘priedas’ Lex 8a (auff ‘prie, ant’ + Geld ‘pinigai’), Nachhochzeit Paswodbis ‘vaišės po vestuvių’ Lex 63a (nach ‘po’ + Hochzeit ‘vestuvės’), Vorhauß Buttas ‘priemenė’ Lex 102 (vor ‘prieš’ + Hauß ‘namas’), Einhorn Wienraggis ‘vienaragis’ Lex 28 (ein(s) ‘vienas’ + Horn ‘ragas’), Nenunauge Dewinakkis ‘devynakė’ Lex 64a (neun ‘devyni’ + Auge ‘akis’). 2. DŪRINIŲ DĖMENŲ JUNGIMO POBŪDIS Žodyno dūriniai su pirmuoju daiktavardiniu ir veiksmažodiniu dėmeniu gali būti su jungiamaisiais elementais ir be jų. Nagrinėjamo rankraščio 196 sudurtiniams žodžiams būdinga interfiksacija, jie sudaro apie 16,8 % visų sudurtinių žodžių. Jungiamieji elementai gali būti linksniniai ir nelinksniniai (žr. 1 lentelę). 1 LENTELĖ. Lexicon Lithuanicum dūrinių dėmenų jungimas Dūriniai su pirmuoju daiktavardiniu ir veiksmažodiniu dėmeniu 1045 (100 %) Be jungiamojo elemento Su jungiamuoju elementu 849 (81,2 %) 196 (18,8 %) Linksniniai jungiamieji elementai Nelinksniniai jungiamieji elementai 174 (16,7 %) 22 (2,1 %) Didžiosios dalies dūrinių su abiem daiktavardiniais dėmenimis jungiamieji elementai žymi pirmojo dėmens linksnio formą (žr. 2 lentelę). Sudurtinių žodžių dėmenys jungiami šiais linksniniais interfiksais: Straipsniai / Articles 59 XVII a. anoniminio rankraštinio žodyno Lexicon Lithuanicum sudurtiniai vokiečių kalbos daiktavardžiai 2 LENTELĖ. Dūrinių jungiamieji elementai Modelis Jungiamieji elementai (196) (e)s(e)n e er ens Daiktavardis + daiktavardis 58 103 10 10 2 Veiksmažodis + daiktavardis - - 13 - - Proc. 29,6 52,6 11,7 5,1 1 a) -(e)n-, su kuriuo yra daugiausia žodžių, pvz.: Augenlieder Akkiu Wokkai Lex 10 (gen. pl. Augen ‘akių’ + nom. pl. Lieder ‘vokai’), Birckenoel Degutas Lex 18 (gen. pl. Bircken ‘beržų’ + nom. sg. Oel ‘aliejus’), Fliegen Schwarm Mussumarai ‘musių spiečius’ (gen. pl. Fliegen ‘musių’ + nom. sg. Schwarm ‘spiečius’), Gerstenstroh Miezenojei ‘miežių šiaudai’ (gen. pl. Gersten ‘miežių’ + nom. sg. Stroh ‘šiaudai’); b) -(e)s-, su kuriuo užfiksuota mažiau dūrinių nei su jungiamuoju elementu -(e)n-, pvz.: Bockshorn Ozo ragas ‘ožio ragas’ Lex 19 (gen. sg. Bocks ‘ožio’ + nom. sg. Horn ‘ragas’), Bräutigams Mutter Anczyta ‘anyta’ Lex 19a (gen. sg. Bräutigams ‘jaunikio’ + nom. sg. Mutter ‘motina’), Gottes Hauß Baßnyczia ‘Bažnyčia’ Lex 43a (gen. sg. Gottes ‘Dievo’ + nom. sg. Hauß ‘namas’), Kindes Kind Waiku waikai, Annuks ‘vaikaitis’ (gen. sg. Kindes ‘vaiko’ + nom. sg. Kind ‘vaikas’); c) -e-, kuris yra daug retesnis už -(e)nir -(e)s-, pvz.: Erndtezeit Pjutes Czesas ‘pjūtis’ Lex 32 (nom. sg. Erndte ‘pjūtis’ + nom. sg. Zeit ‘laikas’), Gansestall Zasinyczia ‘žąsidė’ Lex 39 (gen. pl. Ganse [Gänse] ‘žąsų’ + nom. sg. Stall ‘tvartas’), Kuhe Kalb Telicze ‘telyčaitė’ Lex 56 (gen. pl. Kuhe [Kühe] ‘karvių’ + nom. sg. Kalb ‘teliukas’); d) -er-, kurį turi 10 kompozitų, pvz.: Eyer Klar Baltinys ‘baltymas’ Lex 33a (gen. pl. Eyer ‘kiaušinių’ + Klar ‘baltymas’), Hünerstall Laksta ‘vištidė’ Lex 51a (gen. pl. Hüner [Hühner] ‘vištų’ + nom. sg. Stall ‘tvartas’), Kleiderbürst Drapano Szepetys ‘drabužių šepetys’ Lex 54a (gen. pl. Kleider ‘drabužių’ + nom. sg. Bürst[e] ‘šepetys’); e) -ens-, kuriuo sujungta vos pora žodžių, pvz.: Glaubensgenoß Wienos Wieros ‘bendratikis’ Lex 43 (gen. sg. Glaubens ‘tikėjimo’ + nom. sg. Genoß [Genosse] ‘draugas, narys’), Herzensfreund ßirdies prietelus ‘artimas draugas’ Lex 48a (gen. sg. Herzens ‘širdies’ + nom. sg. Freund ‘draugas’). Daiktavardis + daiktavardis modelio dūrinių dėmenys nelinksniniais elementais jungiami retai, pvz.: Bruderntochter Brolyzce ‘dukterėčia’ Lex 20 (Bruder ‘brolis’ + n + Tochter ‘duktė’), Geburtsstunde Adina Uzgimmimo ‘gimimo valanda’ Lex 39a (Geburt ‘gimimas’ + s + Stunde ‘valanda’), Herzeleyd Nekandas, Negandas ‘neganda’ Lex 48a (Herz ‘širdis’ + e + Leyd ‘kančia’), Liebestrunck Meiles gerimas ‘meilės gėrimas’ Lex 59 (Liebe ‘meilė’ + s + Trunck ‘gėrimas’), DALIUS JARMALAVIČIUS 60 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV Paulbekehrungstag Pussiauzêmis, Paulinne ‘Paulinė’ Lex 67 (Paulbekehrung ‘Pauliaus atsivertimas’ + s + Tag ‘diena’), Storchen Nest Gandru lizdas ‘gandralizdis’ Lex 84a (pl. Storche [Störche] ‘gandrai’ + n + Nest ‘lizdas’). Didžioji dalis daiktavardžių dūrinių su pirmuoju veiksmažodiniu dėmeniu dažniausiai vartojami be jungiamojo elemento (žr. 2 lentelę). Su jungiamuoju nelinksniniu interfiksu -ežodyne rasta 13 žodžių, jie sudaro 8,1 % šio tipo dūrinių, pvz.: Blasebalg Dumples ‘vargonų dumplės’ Lex 18 (blasen ‘pūsti’ + Balg ‘dumplės’), Hebebaum Wiezdas ‘svertas’ Lex 46a (heben ‘kelti’ + Baum ‘medis, svertas’), Löse Geld Waddawimas ‘išpirka’ Lex 59a (lösen ‘atleisti, nutraukti’ + Geld ‘pinigai’), Näherahmen Spielczus ‘audinio rėmas’ Lex 64 (nähen ‘siūti’ + Rahmen ‘rėmas’), Pflege Sohn Ißsunis ‘posūnis’ Lex 67a (pflegen ‘globoti’ + Sohn ‘sūnus’), Sendebrieff Gromata ‘laiškas’ Lex 79a (senden ‘siųsti’ + Brieff ‘laiškas’). Palyginę šio tyrimo duomenis su kitais istorinės žodžių darybos darbais, galime įžvelgti tam tikras dūrinių dėmenų jungimo tendencijas XVII a. vokiečių kalbos šaltiniuose. Antai Danielis Sollingas, nustatė, kad XVII a. pamokslų tekstuose sudurtinių daiktavardžių dėmenys dažniausiai jungiami elementais -(e)n- (54,1 %) ir -(e)s- (38,4 %), o kiti jungiamieji elementai yra daug retesni (plg. Solling 2012: 147–148). Minėti interfiksacijos polinkiai būdingi ir Langijaus rankraštinio žodyno dūriniams, o jungiamieji elementai -(e)nir -(e)ssudaro atitinkamai 45,4 % ir 41,3 % visų interfiksų (plg. Jarmalavičius 2014: 125). 3. DŪRINIAI PAGAL DĖMENŲ SEMANTINĮ– SINTAKSINĮ RYŠĮ Grupuojant dūrinius pagal jų dėmenų semantinį–sintaksinį ryšį, pasiremta Helenos Larsson (2010: 13 tt.) pateikta klasifikacija, kurioje skiriami determinatyviniai, posesyviniai, valdomieji ir kopuliatyviniai dūriniai. Lexicon Lithuanicum determinatyvinių dūrinių užfiksuota 1116, posesyvinių 20, valdomųjų 34, o kopuliatyvinių nė vieno (žr. 2 diagramą). 3.1. Determinatyviniai dūriniai Lexicon Lithuanicum žodžių darybos analizė rodo, kad produktyviausi yra determinatyviniai vokiečių kalbos dūriniai (žr. 2 diagramą). Šio tipo sudurtinių žodžių užfiksuota 1116 (apie 95,4 % visų dūrinių). Daugiausia rasta determinatyvinių dūrinių, kurių abu dėmenys yra paprastieji žodžiai (simplicia), jie sudaro Straipsniai / Articles 61 XVII a. anoniminio rankraštinio žodyno Lexicon Lithuanicum sudurtiniai vokiečių kalbos daiktavardžiai 84,9 % determinatyvinių kompozitų (žr. 3 lentelę), pvz: Birckwaßer Sulla ‘beržų sula’ Lex 18 (Bircke ‘beržas’ + Waßer ‘vanduo’), Fleischwurst Kilbasas ‘(kraujinė) dešra’ Lex 36a (Fleisch ‘mėsa’ + Wurst ‘dešra’), Glockenthurm Warpnicia ‘varpinė’ Lex 43 (Glocke ‘varpas’ + Thurm ‘bokštas’), Kirchhoff Kapai, Kapines, Szwentors ‘kapai, šventorius’ Lex 54 (Kirch(e) ‘Bažnyčia’ + Hoff ‘kiemas’), Nordwind ßaure, Ziemys ‘žiemys’ Lex 65 (Nord ‘šiaurė’ + Wind ‘vėjas’), Ochsen Hirt Kerdzus ‘kerdžius’ Lex 66 (Ochse ‘jautis’ + Hirt ‘piemuo’), Zahn Fleisch Dantu Smagines ‘dantenos’ Lex 108a (Zahn ‘dantis’ + Fleisch ‘mėsa’).3 3 LENTELĖ. Determinatyvinių dūrinių dėmenų darybinė sandara Paprastasis ž. + paprastasis ž. Paprastasis ž. + darinys Darinys + paprastasis ž. Darinys + darinys Skaičiais 948 115 49 4 Procentais 84,9 10,3 4,4 0,4 Daiktavardinių determinatyvinių dūrinių pirmasis ar antrasis dėmuo gali būti darinys. Tokią struktūrą žodyne reprezentuoja 168 žodžiai (15,1 % dūrinių). Stambią tokių žodžių grupę sudaro daiktavardžiai, kurių antrasis dėmuo yra vedinys ar konversyvas, retais atvejais dūrinys, t. y. turintis darybos 3 Plg. Jarmalavičius, Stundžia 2015: 240. 2 DIAGRAMA. Dūriniai pagal dėmenų semantinį-sintaksinį pobūdį3 DALIUS JARMALAVIČIUS 62 Acta Linguistica Lithuanica LXXIV atžvilgiu skaidų kamieną. Tokių žodžių yra 115 (žr. 3 lentelę), pvz.: Abenddemmerung apitamse ‘prieblanda’ Lex 2 (Abend ‘vakaras’ + Demmer-ung ‘prieblanda’ ← demmern [dämmern] ‘temti’), Götzen Diener Balwo tarnas ‘stabmeldys’ Lex 44 (Götze ‘stabas’ + Dien-er ‘tarnautojas’ ← dienen ‘tarnauti’), Eheverbindnüß Derrybos ‘santuokos patvirtinimas’ Lex 26a (Ehe ‘santuoka’ + Verbind-nüß ‘nustatymas, įpareigojimas’ ← verbinden ‘(su)jungti, (su)sieti’), Hahnengeschrey Gaidyste ‘gaidžio giedojimas’ Lex 45 (Hahn ‘gaidys’ + Ge-schrey ← Schrey ‘riksmas, šauksmas’), Pferd Decke Arklu dekis ‘gūnia’ Lex 67a (Pferd ‘arklys’ + Deck-e ‘apdangalas, gūnia’ ← decken ‘(už)dengti’), Apffeltranck Krußinnis ‘obuolių vynas’ Lex 7a (Apffel ‘obuolys’ + Tranck ‘gėrimas’ ← trinken ‘gerti’), Halßbandt Retezes ‘kaklaskarė’ Lex 45a (Halß ‘kaklas’ + Bandt ‘juosta, raištis’ ← binden ‘rišti’), Fußfall Paklanas ‘puolimas po kojų’ Lex 38a (Fuß ‘pėda’ + Fall ‘kritimas’ ← fallen ‘kristi’), Hammerschlag Gellezûnis ‘kalamos geležies nuodegos’ Lex 45a (Hammer ‘kūjis’ + Schlag ‘smūgis’ ← schlagen ‘mušti, smogti’), Mondschein Menesena ‘mėnesiena’ Lex 62 (Mond ‘mėnulis’ + Schein ‘švytėjimas, spindėjimas’ ← scheinen ‘šviesti, spindėti’), Erdweyrauch Kodylas ‘bot. geltonžiedė vaigina’ (Erd(e) ‘žemė’ + Weyrauch [Weihrauch] ‘smilkalai’ ← weihen ‘šventinti’ + Rauch ‘dūmai’). Kitą, daugiau nei dukart mažesnę, determinatyvinių kompozitų grupę sudaro žodžiai, kurių pirmasis dėmuo gali būti vedinys, dūrinys ar konversyvas, o antrasis – paprastasis žodis. Tokia dėmenų struktūra būdinga 49 dūriniams (žr. 3 lentelę), pvz.: Jagthund Skallikas ‘medžioklinis šuo’ Lex 51a (Jag-t ‘medžioklė’ ← jagen ‘medžioti’ + Hund ‘šuo’), Jagergarn Tinklas ‘medžioklės kilpos’ Lex 51a (Jag-er [Jäger] ‘medžiotojas’ ← jagen ‘medžioti’ + Garn ‘tinklas, kilpos’), Brandmahl Ugnies abgams ‘nudegimo žymė’ Lex 19a (Brand ‘gaisras’ ← brennen ‘išdeginti, liepsnoti’ + Mahl [Mal] ‘apgamas’), Fuhrmann Perwazininks, Paramininks ‘vežikas’ Lex 34 (Fuhr ‘vežimas’ ← fahren ‘vežti, važiuoti’ + Mann ‘vyras’), Wurffschauffel Wetykle ‘grūdų semtuvas’ Lex 108 (Wurff ,metimas’ ← werfen ‘mesti’ + Schauffel ‘semtuvas’), Lebensziel Likkimas, Kakas ‘gyvenimo tikslas’ Lex 57a (Leben ‘gyvenimas’ ← leben ‘gyventi’ + Ziel ‘tikslas’), Rechnen Meister Rokundininkas ‘skaičiuotojas’ Lex 70 (Rechnen ‘skaičiavimas’ ← rechnen ‘skaičiuoti’ + Meister ‘meistras’). Retais atvejais dvikamieniai daiktavardžiai taip pat gali būti determinatyvinių dūrinių pirmuoju dėmeniu, pvz.: Kachelofenfuß Pûdmentas ‘fundamentas (akmuo, ant kurio sumūryta koklinė krosnis)’ Lex 52a (Kachelofen ‘koklinė krosnis’ ← (Kachel ‘koklis’ + Ofen ‘krosnis’) + Fuß ‘pėda’), Mannsbruderweib Zente ‘jentė, žentė’ Lex 60a (Mannsbruder ‘vyro brolis’ ← (Mann ‘vyras’ + Bruder ‘brolis’) + Weib ‘žmona’), Mutter Schwester Mann Tettenas ‘tetėnas’ Lex 63 (Mutter(s)schwester ‘teta’ ← (Mutter ‘motina’ + Schwester ‘sesuo’) + Mann ‘vyras’). Svarbu paminėti, kad žodžių, sudarytų daugiau nei iš dviejų kamienų,