„Naujažodžių duomenyno“ leksika pakeliui į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“

68 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: lessicologia e lessicog a ia, pa ole di da yba. NAUJAODŽI DUOMENYNO LEKSIKA PAKELIUI IN BENDRINS LIETUVI SCOLABUNE WORD The Lexis o he Da abase o Li huanian Neologisms Is on I s Way o he Dic iona y o S anda d Li huanian ANOTATIJA Lo scopo di ques o a icolo panag ina e i da i p esen a a nuo a nuo a lexiką della lingua Li uania e con lei co ela a in o mazione nonché chia i ne essenziali ques ioni sis ema iche, ai quali bisogna ene con o, il suo elabo ando lessicog a icamen e e includendo in a i diziona i, sop a u o in Bend inės lie u ių kalbos žodyną. Impo an e, che ques 'ul imo dal Duomenyno di e isce pe obie i i, compi i, unzioni, me odologionali compilazione e selezione dei da i p incipali, sis ema. Domasi azionimažodžiais e lo o abs ac s (p iesagos -imasė -ymas ediniais), acendo assunzione, che dei isul a i dello s udio almeno in pa e sa à possibile s u a e lessicog a icamen e p on ian e al i lessikos g uppi di pa ole. Nomina a alcuni aspe i impo an i ( eiksmažodžių abs ac ų da ybos egula umas, sang ąžiniai ediniai, daugia eikšmiškumas, de iničių o mula imas, no miškumas) con cui due discussiamosios banche da i, i lo o sis emi, di e iscono in sos anza. Li è necessa io a e e in men e p ecisando, illando, la o ando Duomenyno in o mazioni, p ima di lei ampando il dizyno es o. ESMINIAI VODŽIAI: naujažodžiai, dizionynas, sis emiškumas, seman ica, eiksmažodžių abs ac ai, leksikog a inė de ini is. ANNOTATION The pape se s ou o in es iga e new lexis in he Da abase o Li huanian Neologisms and o iden i y he key sys emic ac o s o be aken in o conside a ion when he da a o he abo e Da abase is lexicog aphically p ocessed and included in di e en dic iona ies, i s o all, he A icoli A icles 69 / Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną Dic iona y o S anda d Li huanian (Bend inės lie u ių kalbos žodynas). The la e di e s om he o me in i s aims, goals, unc ions, me hodological p inciples o compila ion and da a selec ion, s uc u e and sys em. The p esen esea ch ocuses on e bs and hei su ixal de i a i es, namely, abs ac nouns de i ed wi h he help o he su ixes imas/ymas. P esumibilmen e, he esul s o he in es iga ion migh con ibu e o sol ing lexicog aphic p oblems ela ed o including such wo ds and wo ds o o he lexical ields in a dic iona y. In he cou se o in es iga ion, se e al impo an aspec s ha e been iden i ied, ma ion in he such as egula de i a ional pa e ns when building abs ac nouns om e bs, e lexi e de i a i es, polysemy, lexicog aphic en ies, no ma i i y; hey se he wo da abases and hei sys ems apa . The aspec s a e e y impo an when upda ing and p ocessing in o - Da abase o Li huanian Neologisms be o e such in o ma ion becomes pa o a dic iona y. KEYWORS: neologisms, dic iona y, sys ema ici y, seman ics, de e bal abs ac nouns, lexicog aphic de ini ion. ĮVADAS Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( oliau Žodynas, BŽ) della socie à più a eso pe due agioni aggio na o in aš yno e spin a e e a idimą no minės kalbos šal inį. Gli u en i, a al o ko, uole o a i e nuo e no mminės lessico, spiega e seman iniu, g ama iniu, ki čia imo, s ilis iniu, consuma o i s ičių e k . pun i di is a. 2011 m. o ob e mese inizia o c ea e Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas ( oliau Duomenynas, ND) nebaig inė, cos an emen e kin an i e pildoma da i sankaupa, dalla quale ede e ul ime nuo e cambiamen i di consumo del lessico della lingua li e ia. In essa caupano dalla ine del XX a. nelle lingue li uane appa sa e nell'a uale pubblica nuo a a osena appa en an i nuo e pa ole (skoliniai e naujada ai), combinazioni di pa ole e san umpos, signi ica i di nuo e pa ole, nonché in o mazioni sulla nuo a kelmę, consumo e no minimą (h p://naujaziai aspodz.lki.l /Index.?Apie_duomenyna). Ques o è unico Fon ino Zodyno, soddis acen e due di alcuni dei più impo an i c ea o i dell'ul imo esigenze nep aleis i p o akis nuo aissima lessica e o ene e in o mazioni su la sua codi icazione. Duomenyno c ea o i obie i o sicu a e una base di da i, nella quale sa ebbe possibile accumula e cos an emen e nuo aję leksiką della lingua li uani [...], nonché o ni e agli u en i della lingua li uana in o mazioni p a iche, che non ci sono in al e a uali on i di lexicog a ia (ibid.). Illus azione con au en ichi a i a osena (con i lo o i e imen i delle on i) e o og a ie co isponde ebbe gli obie i i, i compi i e i DAIVA MURMULAITYTĖ 70 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV pe i lessiconici sono anche mol o u ili, pe ché o niscono ul e io i in o mazioni p ecisinan e nuo a e bio de inizione, a osenos s i is e k . A ualmen e la ase nuo aodžiai nel Duomenyną en a coe en emen e pe esaminando a i a i a. XX ine XXI a. inizio codi icazione eicalus e nuo iodjii des ina i science la o i e leggendo a i es i e manuale modo da lo o collezionando nuo a lexiką (Miliūnai ė 2015: 170). A en ia da a il a o che le nuo e e odgie accol i in modo manuale, ai, appa en emen e, in Duomenyną de a ojimo s e e, dello s esso da ybos a ikso o da ybos lizdo dama, kas ap inkama, p i alomai neieškan os pačios seman inės g upės a nauja e odžių (ma adus li collegando). ( a quello a i al i cose) Duomenynas di e isce da Zodyno, nel quale ques e cose engono e i ica e, ce cando di uno p incipali dizzyno b uožų sis emičnos i. Taigi, koks Duomenyno naujažodžių kelias į Žodyną? Ką u i a lik i žodyni- ninkai, kaip p i aiky i Duomenyne pa eikiamą in o maciją, kad šio duomenys p incipi me odologici di composizione Zodyno? Tolesni osse azioni, comunque, non applica i esclusi o al caso del diziona io della lingua Li uani Bend inės, in sos anza essi possono esse e impo an i agli au o i di qualsiasi lessicog a ico pubblicazione. Si ce cando di isponde e a ques e domande, sono s a i s udia i Duomenyne p esen a i ac ionmažodžiai e i lo o abs ac a ac ionmažodiniai p eesagos -imas / -ymas ediniai. Ques o è naujažodžiai (naujada ai, skoliniai, hib idai) e nuo i signi icami acquisiję già p eceden emen e issio i pa ole. Da y a assunzione, che dei isul a i dello s udio sa à possibile s u a e lessicog a icamen e p on iando e al i lessikos g uppi di pa ole. È s a o s abili o che impo an i sono i seguen i aspe i: • azionimažodžių abs ak ų da ybos egula umas, • sang ąža, • de ini ys, • plu ia eikšmiškumas, • no miškumas. SUPERMAZIONE ABSTRACT DARYBOS REGULIARUMAS 1. 2016 04 01 Duomenyne è s a o p esen a o 271 bend a is di eiksmažodžio e 92 eiksmažodžių abs ac a, a e con p eesaga -imas -ymas /. Du an e lo s udio ( ino 2016 m. giugno) Duomenynas siipildè anco a d iem bend a imis (paguglinė i, zakoučin i) e abs ac pakoučinimas. Di segui o o ni i nume ici da i dello s udio p incipalmen e sono pe cen uali, così s en ando o ma e qualche empo cos o e ole s a is icino quad o, pe ché Duomenynas cos an emen e iempi o, ad assoliu ūs skaičiai kin a più elocemen e. A icoli A icles 71 / Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną Keli naujažodžiai ha non uno, ma 23 signi ica i, ecc.: kablia i 1. ‘mes i kamuolį kabliu k epšinyje’; 2. ‘pa auk i’; 3. ‘p iekabiau i’ (apie 4-ąją eikšmę ž . daugia eikšmiškumo sky elyje); poziciona imas 1. ‘ inkoda oje – am ik os p ekės a o ganizacijos į aizdžio kū imas, o ien uojan is į am ik ą ikslinę g upę i siekian įsi i in i a p konku en ų’; 2. ‘kokio no s asmens į aizdžio kū imas’, aigi iš iso i a 280 eiksmažodžių leksemų i 94 eiksmažodžių abs ac ų leksemos. 2. Solo un qua oadalis (25 pe cen o) dei a imazodži abs ak ų, pada y ų con p e acia -imas -imas Duomenyne ha ondamen ali a imazodžius, ecc.: ai a a anje ai a o a i, ba mena anje ba menau i, dykumėjimas dykumė i, g yninimas g ynin i, klubinėjimas klubinė i, digi inimas digi in i, olinimas olin i, apšildimas apšildy i e k . / In e ne o a osena indica che in eal à ali pau i sono di ci ca 74%, i. e. ealmen e u ilizza i in Duomenýn non inclusi abs ac ų banaliza imas, g ažulėjimas, įgalūninimas, išsikūnijimas, keis ėjimas, nuk ikščionėjisumamėjimas, aiduoklia imas, oka imas, mas, nu eligėjimas, nus aigimas, pasidūzginimas, pasisėdėjimas, pe seman iza imas, zalinimas e al i pama iniai eiksmažodžiai banalizuo i, g ažulė i, įgalūnin i, išsikūnny i, keis ė i, nuk ikščionė i, nu eligė i, nus ig i, pasėdgin i, pasisalin i, sumeman izuo i, pe saman i, aiduoklė i, okuo i, pasida i e k . Lo s esso accon abile e su no malmen e non des ininus p es in i shaknų pa ole applaudimen o, apsišopinimas, kliksėjimas, pasikoučinimas e k ., dei quali In e ne engono u ilizza i pama iniai eiksmažodžiai aplaudin i, apsišopin i, kliksė i, pasikou čin i e k . Duomenyne non o ni i. Analoghi posiziona e ede e e pažiū ėjus a i kščia k yp imi, . i. panag inėjus, quan o Duomenyno eiksmažodžių in ques a on e ha i p op i abs ac us e quan o ali pama inių eiksmažodžių nonché lo o abs ac ų po ų ealmen e u ilizza a. Poiché delle azionimajodžių bend ačių in gene ale Duomenyne ci sono più di azionimajodžių abs ak ų, pada y ų con il su isso -imasimas -ymas, cioè dei bend ačių, Duomenyne con enen i il co isponden e abs ac , la pe cen uale è mino e p oc.) ispe o agli abs ac s, con enen i il ondamen o (17% 25 p oc.). La a osena di In e ne mos a che anco a 54 pe cen o. Duomeny di ali e bodi i (aiškia egiau i, alcooliau i,apa in i, a skambin i, o i au i, audi uo i, deba uo i, decupažin i, die in is, dona ii, eminizo a i, g ilin i, guglin i, homoseksualizza i, įbū in i, į ugin i, įmuziejin i, įsipa ogin i, is e ikuo i, išg ynin i, ismanė i, į(si) inklin i, kablio a i, k iminalizza i, le i uo i, lobuo i, maskulini, mone izia i, na ū i i, nomenkla , nomenkla , papi iguu in i, papiselok, nuo siko i, nujin i, k uglin i, pe soni, papki i, adki i, adki i, pas ica i, pas ica i, pe esempio, si possono esse e, pe esempio, adicaliza i, pe esempio, pe la cos uzione di un edi icio, pe cos ui e un edi icio, pe la cos uzione di un edi icio, pe la cos uzione di un edi icio, pe la cos uzione di un edi icio, pe la cos uzione di un edi icio, pe la cos uzione di un edi icio, pe la cos uzione di un edi icio, e c.) DAIVA MURMULAITYTĖ 72 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV 70 p oc. Apibend inando, p esumibilmen e, si può a e ma e che 7075 pe cen o. dei nuo i azionimažodžių nella a uale lingua usa i con i lo o abs ac , p e iaggi -imas -ymas ediniais1. Quindi sebbene eo icamen e ques e p eesaga ediniai engono a i da ogni a omajodio, nuo ežodžių caso di ali abs ac ondamen ale a omajodio pa ealmen e u ilizza a ci ca 3⁄4. Duomenyne solo 1725 pe c., i. i. non più di 1⁄4, a a a g uppo nuo ežodžių p esen a a pa odis eiksmažodis con il p op io abs ac delle doizioni menziona e. Aki aizdu, che oli g ažu non u i in e i à u ilizza i po ų eiksmažodis suo abs ac , p eesaggi -imas -ymas edinys memb i sono pa ekę nel Duomenyną. 3. Žodyne ap a iamosios da ybos eiksmažodžių abs ak ai pa eikiami ( iek pa eikimo o mos, iek abs ak ų a ankos požiū iu) isiškai ki aip nei Daba i- nės lie u ių kalbos žodyne ( oliau DŽ) (apie di e enumus e nuo ojo pa eikimo p i alumus ž . Mu mulai y ė 2000, Mu mulai y ė 2012, Liu ke ičienė, Nak inienė, Vosyly ė 2010). Pa icola men e impo an e che p esen ando azionimažodžių abs ac s BŽ on i [...] (Liu ke ičienė, Nak inienė, ne ik laikomasi sis emiškumo p incipo, be i a liekamas gana išsamus kiek ie- no konk e aus žodžio leksikog a inis y imas emian is s a biausiais duomenų Vosyly ė 2010: 246). Quindi abs ac 1 A ski ai non i a a e non conside a eg a a ciò, quale dal pa o memb i Li uanei al linguaggio appa so o po e a appa i e p imo. O dina io pensa e che acendo sa us pa ole, la più equen e p ima si c ei nuo o eiksmazodis, e da lui si a as a o (dykumė i → dykumėjimas). Può esse e e in e so p ima ( o se come e mas) si p ele a, s iluppiamo, ada abile o analogìa iau appa e il eiksmažodžio abs ak as, successi amen e a osenai p i eikia e s esso eiksmažodžio, ma y , pasąmonėje bu usio appa andan e abs ak u, ma ealmen e ne a o o. Plg. dei pe inen i a imajodžių Duomenyne non con enen i pelėdžiazione ‘in e ne o p omaga o og a a eis in modo insoli o ( upin come pelėdi) e i a i e anche, ko c edo, au o inio pa ienimen o ‘senamiesčio au omobilkimšimas e al i pa ienius (no s Duomenyne così nepažė ymus): ei ingėjimas ‘ ei ingų su eikšminimas; en a i o di su e i inguo i u o ciò che possibile, subankinimas ‘a se i imo ne a cashis limi azione, eseguendo ques a unzione di e amen e pe banus. Passiamo che as a o o al ooks edinys acquisisca nuo o signi ica o, e il suo ondamen inis ( o mos pun i di is a) eiksmazodis a nuo aja signi ica o lyg e non iene usa o o appa e solo spo adiamen e. Pe esempio, già comuni pa ole slengo a ilupés, -usi ‘nesio ien ajan is aplinkoje, a silikęs, a silupėlis, a silupėlis ‘che non o ien aja aplinkoje, y a a silikęs, a silupimas ‘nesio ien a imas aplinkoje, a silikimas, pe ò p a icamen e non di e i e nema i i bene del e bade o pe sonale a silupe i o me in ques o signi ica o (co, anche il menziona o pa icipio è già subūd a dėjęs). Analogamen e e a sipū ęs, -usi ‘a sipalaida ęs, senza ensione caso ba gu, o ques o (subūd a dėjęs?) pa ecipan e si basa LKŽe p esen a a e biom a sipūs i leksema ‘pailsė i, a sigau i o c ea da DŽe p esen a i leksemų: 1. ‘a sik ėp i; 2. ‘kiek pailsė i. D'al a pa e, a silup i nel caso del lizdo sa ebbe di icile spiega e anche qualche eiksmažodinių edinių appa izione in assenza del lo o ondamen ale eiksmažodžio. Al ine di esse e più conc e amen e ispos e a ques o e con esso co ela e domande, è necessa ia una sepa a a app o ondi a indagine, a os ino, che comp enda non solo il g uppo esamina a da ybiamen e ela i e pa ole. S aipsniai / A icles 73 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną cade a in Giodyną au oma icamen e, sulla base del a o che ques e abs ac s' doiba sono egola ia i, i. i. ali abs ac s p a icamen e si può inge si da ogni eiksmažodžio (U bu is 1978: 100), come, appa i , è accadikę DŽ. Tu a ia, a endo in men e menziona a la da iba egula i à, decidu o in Zodyną include e nuo o eiksmazodì, necessa iamen e s udia a e suo abs ac o a osena, aiškinamasi dell'ul imo seman inė pa ola co ela a mo ologinė, akcen inė, s uk ū a, a ojimo dažnumas i papli imas, no miškumas i k . Jei eiksmažo- džio abs ak as a i inka įp as us a ankos k i e ijus, o muojamas a ski as jo žo- dyninis s aipsnis, ku iame, kaip i ki ų žodžių a eju, pa eikiama su an aš iniu seman inė, s ilis inė e k . in o mazioni. Quindi usando Duomenynu come uno delle Zodyno on i e decidu o in Zodyną au i uno o al o esso зафиксированное действимаоди, de e esse e s udia a e il suo abs ak o2 a osena. E a icenda se Duomenynas o nisce solo abs ac ą, ma non issa il suo ondamen o eiksmazodio, il ocyninkas de e pasidomė i e ques 'ul imo a osena. Tad daybos pau a eiksmažodis il suo abs ac , eiksmažodinis p eesaga -imas -ymas edinys lessikog a icamen e de e esse e esamina e insieme /. Duomenyne (a causa di di e si obie i i, compi i e me odiche di compilazione) ale p ocedu a non iene esegui a. Ciò è e iden e nei casi in cui adus in esso issa o un abs ac e pasidomėjus sua pa ola di base si scop e che ques 'ul imo è spesso usa o, Google paesškos sis ema dei suoi usiuseni esempi ende cen inaia o anche migliaiačius (con iendo con pasika ojančiais). Ad esempio, Duomenyns o nisce a i maodì s u u a e ‘s u u a e, c ea e s u u a ([...] il s uden e mode no non sa impa a e nes u u oa né empo di la o o, né in o mazioni [...]). La sua s u u azione abs ac a osena esempi 2016 07 01 as a 7400 (nesika ojančių 175), ecc.3: la s u u azione del lib o è chia a e con enien e • la conoscenza della s o ia e la lo o s u u azione • [...] la s u u azione dei appo i poli ologico e della Polonia • la piani icazione e la s u u azione della gio na a • le lezioni aiu ano a la o a e le capaci à di s u u azione e o malizzazione degli s uden i • anche l'a lie o del pensie o ie ias uk ū a ime la s u u azione del lib o è limi a a alle a i i à del pa ecipan e, speci ica e is uzioni, suppo a a musica o s umen i, indica e a i i à • sono p esen a i e ipi di s u u azione e selezione specializza a a la g ana, la polen a e l'al a S u u a S u u a S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a imą) iš yškinan medžio s uk ū ą • eks as, pasak R. Ba hes‘o, y a „ne s uk ū a, be s uk ū a imas, ne daik as, be da bas i žaidimas • muzikos p asmė glūdi jos S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a S uc u a -a, -is, -as e k . (DLKG 1996: 94100), a iba non è così egola i, quindi nel lo o caso ale obbliga o io esame non è mi a o. 3 In e ne e as i a osenos pa yzdžiai pa eikiami ne aisy i, ienas nuo a ski i s ambiais aškais (•). Ap a iamasis žodis juose pa yškinamas, kupiū uo os ie os žymimos […]. DAIVA MURMULAITYTĖ 74 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV • manuėlio es o ien isas, be pa yškinimų, išsky imų, s uk ū a imų e . . Pa yzdžių į ai o ė e plu iskai inių o mų a osena indicano che che caso as a o, appa en emen e, sa ebbe possibile assegna e non uno signi ica o di ques a pa ola ( an e ol e, ul e io men e seman icamen e i inas e e lo s esso ondamen ale e bo, ce cando di scop i i, se se e e il suo signi ica o conc e ini). Analogico la o o do ebbe esse e esegui o e a e sščia di igimi se Duomenyne è as a o, ad esempio, sumamėjimas ‘esse e mama suassoluu inazione, a i ibojimen o da al i cose della i a, ma non c'è il suo ondamen o e bosodio, in ques o caso sumamė i4, bisogna chia i i e ques 'ul imo a oseną. Le donne si o ano di a ie o me: donne susceluci e pau a sumame a e • non de ono sumame a e e nulla ede e solo un bambino • una imane a aen e, al e non l'abbiamo, una sumamėja o anche subobėja, al e imane misè • semplicemen e se sei una agazza di quei mino i e suscelui un aikučio, ques o è au oma icamen e sumamėji, dopo u o comincia i mol i sgua di su mamă nenus [...] • le ques ioni i iu ano la ma e niny eminis è, esse non con engono che sumamė ų e non abbia più obie i i e aspi azioni • gius amen e, sono anda e Iscia iškinu o che Duomenyne assen e uno della coppia eiksmažodis il suo abs ac as memb i è usa o, ul e io men e il suo esaminamen o a iene usuale Zodyno es o di sc i u a o dine in e imasi di ques a pa ola a os equenza, no miškumu, papli imu e k . Può esse e, che Duomenyne non issa o, ma ul e io men e ce cando o a o la pa ola nonos an e sia oppog a o o okazinis. In ques o caso esiliškėja Duomenyno e Žodyno, come due lessikos kaupyklų, nyną jis is dėl o, ma y , auk inas, o į Žodyną – ne. P iežas is – ski ingi šių di e enza: in Duomešal inių za a iniai e unzioni. Duomenyne più impo an e nep amisis i nuo o a o, Ve odyne quel a o de e esse e abbas anza equen i, nusis o ėjusios a osenes, chiškias seman inės s uk ū as. E, cosa è mol o impo an e, no minis. SANGRŽINIAI VEDINIAI S udiando i nuo i a imozzi e la lo o elazione as a a, a oseną e issa imą Duomenyne, è s a o no a o che spesso o nisce il semplice a imozodì (pa yପରି, eisbukin i ‘nekonk ečios eikšmės eiksmažodis, sie inas con socialinio e e signi icuku eisbuku, nug ybau i ‘nuklys i (i lys pe kel ine signi icme) e e c.), ma nug ybau i ‘nukli (i lys pe kel ine signi icme) e pan. Duomenyne 4 Duomenyne nė a jo pama inio žodžio mamė i, aip pa neuž iksuo as g ybau i, no s eikiamas nonan ys in esso p esen a i p e dėlinių eiksmažodžių pama iniai pa ole anco a un al o ogge o che ichiede un sepa a o s udio. Da c . la 15- à isnašą. A icoli A icles 75 / Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną non o nisce l'e e i amen e consuma o co isponden e sang ąžinio ( eisbukin is, più su di lui edi de inčių sky elyje, nusig ybau i, su ques o da edi 15- ą iznašą, e k .). Tal ol a Duomenynas o nisce sang ąžinį edinį, ma non egis a l'uso di co isponden e semplicezzo, ad es.: a osenos esempio quel p e enzioso manie ingas jūsinimas semb a sche zan emen e e queis ai, pa icola men e sul ondo di calde discussioni indica che il possibile e nonsang ąžinis e bo giūsin i (Duomenynas o nisce solo sang ąžinį jūs ‘ is įk eipin is asmenį į a džiu jūs5. E in e e i nella po osena online il suo esis e: [...] capi a che le pe sone così, pe esempio, nell'ambien e la o a i o, abi uano u i a ūsen i e, che jūsina e i p op i amici dei amici o anche on as pa i [...]. Un al o caso Duomenyne engono p esen a i eiksmažodžių abs ak ai apsipi kinėjimas (i eikėjo pa adinimas apsipi kinė ojas, -a), apsišopinimas, ma non esis e né co isponden i nesang ąžinių edinių, né las a ųjų pama inių nesang ąžinių eiksmažodžių. Tu a ia online si pubblicizza: 10 anni di s ilis o espe ienze u ini apipe kinė oja in e ne in ia a cambia e la p op ia i a. Posso su o ma e I os i s ili [...], e ques o agen e nome è a o non da LKŽe issuo as leksemos apipi kinė i i e . dem. apip o a e 1. ‘ u i bas iu e pe comp a e u o. Di conseguenza, nuo a nesang ąžinė a osena nondimeno è, e Duomenyne iksuo ina almeno nuo a apipi kinė i signi ica o6. Plg. naujažodžius nusisel in i ‘nusi o og a uo i pe sonaukei, nusišalčiū in i ‘nusi o og a uo i pe sonaukei social dei ne wo k e di e oghi mondo a i ėjos Monikos Šalčiū ės s iliumi, che a causa della lo o seman ica (asmenukės c ea i o og a ando se s essi) non può esse e nesang ąžiniai. Anche qui non eni in men e e quei casi, quando Duomenynas issa solo sang ąžinį edinį, pe ché po enzialaus nesang ąžinio a osenes non esis e, ad esempio, non iuscì o a e pa ola kaičio (anūko) eisėmis’. Pasi aiko, kad apie (sang ąžinio) eiksmažodžio bu imą (jei ne ealioje a - *į aikai in i a osenes, plg. Duomenyne issuo ąjį įsi aikai in i ‘p isiim i s e imą a ojamo jo abs ak o. Ta kim, siekian išsiaiškin i, a a ojamas eiksmažo- džio nugalin i ‘a im i galią’ abs ak as, as as sakinys a nebus aip, kad isuomenės nugalinimas i nusigalinimas aip įsisa in as, jog egzis encija ki aip nesu okiama i nepa eisinama kaip ik pe į akingųjų i galingųjų domina imą?7 Iš jo galima sp ęs- i, kad eo iškai įmanomas i sang ąžinis eiksmažodis nusigalin i. A jis iš ies aiką ai osenoje, ques o almeno nuo a e odia c ea o i pasąmonėje) si può giudica e solo da ealmen e u ilizza o, se oas sang ąžinis daik a a dis ė ainis okaz, bisogna s udia e sepa a amen e. 5 Abs ac ai du an e lo s udio Duomenyne non issa e. 6 se non nel nuo o signi ica o igijesso e bo o nuo a pa ola, pe ché LKŽe in sos anza o nisce solo sang ąžinę a oseną: apipi kinė i; M i e . dem. apip o a e 1. | e l. K: Da quei uoghi (už uogas gau ų pinigų) apsipi kinėju Rdn. No a apsipi kinė i i znany ies K š. 7 Né semplice, né sang ąžinis daik a a džiai (nugalinizzazione, nusigalinizzazione) Duomenyne 2016 06 28 non è s a o egis a o. DAIVA MURMULAITYTĖ 76 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Įdomus pa ienio naujada o išžmogin i ‘sunaikin i žmogiškąją (ski ingą nuo gy ūno) caso di na u a umana. Du an e lo s udio Duomenyne esso e a illus a o dall'unico Vy au as Raž ilo sakiniu con due sempliceo e sang ažiniu eiksmažodiniais p eesagi -imas ediniais (quelli secoli uncan i p ocesso di occiden e umano is(si)žmoginio). Iškalbinga ko ek ū os klaida ( eiksmažodžio a osena pailius ua a il suo edinio, daik a a džio, pa yzdžiais), che mos a sen ichiamo o ganišką eiksmažodžio e il suo abs ac o appo o. Ve iksmažodis izžmogin i iš iesų è usa o, e non una signi ica o, plg. pla esnius двух leksemų kon eks us, nel p imo caso si può anco a pa la e di connessione con animali semą, secondo esso non c'è: 1. Ques o è la più impo an e ed esenza ca a e is ica del accon o he ojai es i uisce a sé žmogišką pa idalą o lo conse augo. [...] Cosa gi mes egime in mol e con empo ane […]pasakų? [...] P ima iamen e c illa in occhio l'e oi essenza as o mazione essi sono, se si può così di e izžmogin i. Ryškus o esempio Vo ažmogis (bū en così non žmogia o is, a o ažmogis: Spide -Man) e is isa gaja a iai ia dei mu an , cominciando cibo gais, inigiando ampy ais. (h p:// e sijos.l / umpa-animacines-mi ologijos-ana omija/; žiū ė a 2016 07 11). 2. Pi yba sogge i a a e. Così come c'è abs ac us. Ques o è uno s o zo aggiunge e uno idealią, aigi inaccessibile limi e sužmogni i i p op i immagina i, in al e pa ole, escompe a e mondo subjec i iame žmogaus immagina io, mos a e, com'è sa ebbe assoliučiai žmogiškam sgua do. L'a e ogge i a ce ca al e, oppos e, on ie e ideali en a ischžmogini la eal à e le sue immaginici, mos a e, come quelle sa ebbe o osse a e ikižmogišku dello sgua do della pu a na u a. menas/d i- apybos-i - ealybes-puses-125392; žiū ė a 2016 07 11) • Abs akcio- nizmas į eikė i pašalino s ebėjimo k yp is, su eikdamas ž ilgsniui kon as ų, o mų, (h p://klaipeda.diena.l /dien as is/ colo i žaismės po y į, a e dehumaniza imo džiaugsmą. L'a e smogi a a si è congiun a con i i lessi gioismingi delle o me della na u a, s incola i dalla isica dipendomezza, con l'ene gia dei colo i, nonekusia e oluiucine o ideologiche di ezioni e signi icazioni [...] (h p://www. du.l /wp-con en uploads/2015/04/PMDF_Mazeikis_7.pd ; žiū ė a 07 2016 11). DLKT sang ąžinio a i maodiglio išsižmogin i a osenes non esis e, u a ia uno a o, ce cando più sang ąžinio abs ac o esempi, iusci o a sco a e in un al o dello s esso Vy au o Raž ilo es o: In al e pa ole, gilėjan i in eg azione UE è olydžio a o ėjan e e spa ėjan e di quello, cosa noi anco a ino a XX a. mid. chiama amo Eu opa, il yksmos del anicinio. E ques ' yksma signi ica che noi, che ci conside iamo eu opiečiais, p ossimamen e išsižmoginame. Speci icamen e uso išsižmoginimo u ėdamas omenyje, kad i s ame sa o iškos ūšies socialiais gy ūnais, ne u inčiais jokių aukš esnių siekių i ikslų (h p://www.p opa ia.l /2015/12/ y au as- a- conce oà dz ilas-eu opos-sajunga-p ie.h ml, žiū ė a 2016 07 11). Quindi Duomenyne iksuo inas e sang ąžinis eiksmazodis. A icoli A icles 83 / Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną 4-oji igau ė di isa in due pa i (a e b), mos ando d ejopą si uazione, quando il lessicino de e decide e pe una nuo ažodžio o nuo a pa ola signi icanza no miškumo, nonoggendolo in ques a ques ione in o mazioni da Duomenyno. In alcuni casi non solle a p oblemi (4a igau è), ad esempio, è e iden e che nuo a pa ola g ynin i signi ica o ‘ e s i g ynaisiais (pa lando di dena o, i oli di s a o, ecc.) o inno ada as įk ip i ‘įgau i k apą, pe iim i k apu sono no minalmen e e possono esse e p esen a i nel diziona io no ma i o (se soddis ano al i c i e i di selezione delle pa ole). Sudė ingiau è negli al i casi (4b ilau è), quando conc e e, ned ip asmiškos o nessuna in o mazioni su cu aimo nuo a e dio no miškumą Duomenyne non esis e. Ta kim, nuo a, slenghe è a ibui a la pa ola zaknis i signi ica o ‘is es da pazienza; įky ė i ino a i o osolo Duomenyne ha un'osse azione agli u en i: plačiai papli ęs slengo e odis, ies iba į bend inę kalbą. Nug ybau i caso ( egis, analogišku no a, i gi slengui a ibui a signi ica o ‘nuklys i (i pe kel ine signi ica o)) ali no e non. Gli o dinis i de ono decide e, se quella linea in comun inée lingua zaknis i caso già pe cseng a, o si può basa e di ques a pa ola analogia decidendo su nug ybau i no miškumą, se non ques o che impedisce lo o di conside a li no miniais. Da non dimen iš ina, che ques e sono de i a e pa ole, e ybiamen e elazionan i con i co isponden i nep iešdėlinia a imajžiais, ol e a ques o, p obabilmen e u in ys e dei p op i edinių (p.g.: nug yba anje, ybau i, yba anje, nusig ybau i, nusig yba anje; zakknisimas, zakknisėjas, -a, knis i, knisėjas, knisimas15 e k .), cui (i unus, 15 E Nè uno di lo o Duynas nepa e, anche se a oseno andami: 2016 07 01 nug yba 5850:) o azione di esempi di in e ne non si i o nano a uno s ile di musica • nug yba a, nug y a, nug y a, nug y a, e c. • o se i pa ecipan i al o um nonžpyks pe il nos o nug yba imą, se cosa mode a o i in odusse a p ocedu a • ne ažiuoki su giudici, nug yba imai gene almen e sono lamen žia i p ocesso leggi issa o o dine, o e comunque ques o ne im ai semb a ( isi mes ybaujam qualche) e k . ; nusig ybazione ispe i amen e 4678 (99): pe me ques o è gan nonbados o su S a Ga e A lan is neanche nesneku pe ché là i già nusig ybazione i a kas nes bene a p incipale a o iu • così che ku je is p op io skambiom an as em e nusig yba imais, eilini ka PRO SONA • agazi è bando lauž i speciali à della s o ia e o ia io, pe ò nusig ybazione in p a os o alus • uomo olendo pa la a e di un a gomen o dominan e de e legge e e o um nusig yba imus e. Anco a dopo qualche a osena esempi con l'al o menziona o ca i o lizdo le pa ole: chiusu a una messinu è con spam è semplicemen e spam, 4 iden iškos messinu è già è o o con aminazione e gen e chiusu azione • na allo a imangono due ie: cesso compųs is pe il popso chiusu amen o ne o e segui lo ia domande ia s azioni adio comme ciali o si unisca S a FM • se ques o iene a o (chiama o) già p ima del chiusu o, ogni due minu es, ques o può esse e pe l'abonen • l'eiliškum do ebbe esse e la s essa: knis i quel ydas oi gen ilmen e pe dona a e uno all'al o, ques o o a le p ende oi knis i • come mani knisa quelle acce di bicicle e zigzagais p i e lio i su s aliga ių • più knisan e pe iodo dell'anno pe me è in e no; knisėjas, -a p i Tui occhių io in ques a scildì sc ishisiam g andiulì aš à, che son al-anoks i egus bugiis e p o o knisėjas; knisimas ques o non žinios om Rusija, e o dina io p opagandino ce eb ų knisimas • bisogno ne eaguo i alcuni p o o knisimus e abiems sa à u o a koj. DAIVA MURMULAITYTĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV ki us) žodyno kū ėjams i gi eikia išnag inė i seman ikos, a osenos dažnumo, no miškumo e k . pun i di is a, che lo o pama oo ai sa ebbe o inclusi o i iu a e include e nel no minamen oggio oca o io. Pe an o Duomenyno signi ica o e impo anza al la o o lexicog a ico si a pa icola men e yški, pe ché in esso si aspe asi o a e quan o possibile più ecen e e nel senso di no minazione quali icočiausia in o mazioni. Di una nuo a pa ola alla p op ia azienda o al p odo o no naudo ojams jo į ade pa a iama pasiskai y i i pas abas, „a jums pa ikęs žo- dis a i inka bend inės lie u ių kalbos no mas“ (h p://naujazodziai.lki.l /Index. asp?Apie_duomenyna). Žodyno kū ėjai aip pa emiasi šia naudinga i jiems bū- chiama e ce chan i Duomeny ina in o mazioni, e spe a che Duomenyne sco endo il empo semp e maggio e nuo a pa e dei e bi s a us nekodi ikuo a cambiasca in no minis o neno minis, ne eik inas. FINALE NOTAMOSIOSE 1. Da aynas mode nazodžių lie u ių kalbos uno di poche p o essionalmen e accumulia e e a komų leksikog a inių šal inių, il cui obie i o p incipale empo no a e e issa e nuo i enomeni lessikos nonché s abili e la lo o no miškumą e o ni e accomandazioni agli u en i della lingua. Senza i suoi da i sa ebbe di icile įsi ai e qualsiasi qualsiasi a uale ocabola io della lingua Li uania. 2. I da i del domenyno in diziona i non possono e non de ono esse e as e i i blinda i. Essi ė a p ima ia ma e ia pe le successi e ice che a osenen e me odiškam lexicog a ico a amen o. Quan o e quali nuo e pa oleodzii da Duomenyno au i in uno o al o diziona io, dipende da quel ocodino obie i i, po a a, des inazione e p incipi di c eazione. 3. Bend inės lie u ių kalbos žodynas no minis aiškinamasis daba inės lie u ių kalbos žodynas. Dal Duomenyno in esso do ebbe en a e nuo a no minė leksika. Tad elika, neno minė, Duomenyno an aš yno pa e (s e imybės, ge gonas, slengas, pa e non codicuo a leksikos e k .) ques 'ul imo ocyn non a. Anche, a causa a a a osenen, a k in a pa iennie, au o iniai naujada ai, okazionalizmai. 4. Decidendendo, se una nuo a e odisia p esen abili Zodyne, iene e i ica a e seman inė s uk ū a, eikšmių apib ėž ys, da ybiniai yšiai, edinių a o- sena i k . Į šį žodyną auk ini ik pakankamai dažni, pla esnės a ojimo p ecisa a sua s i is (ne speci iniai e mininai) nauja e odžiai. 5. Adappiando Duomenyno da i Odyn, a i ina a enzione in sang ąžinius edinius, naujažodžių daugia eikšmiškumą, de iničių o mula imą. 6. Ve dyne g e a eiksmažodžių consecu i amen e engono p esen a i c i e i di selezione co isponden i abs ac di egola e da ybos. Pe an o decidusene a o ni e in Duomenyne oa a una nuo a eiksmazodì o il suo abs ac , pada i a a con A icoli A icles 85 / Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną -imas / -ymas, bū ina iš i i i ki o iš šios po os na ių galimą bu imą i a - p eesagą oseną. se l'ul imo app esen a menzionė us Žodyno selec ion c i e ia (no miškumo, a osenos equenza, di usaimo e k .), nella dicyną auk inas e lui. 7. Duomenyno in oduda, elenchis, di che gene e di in o mazione in esso accumula, si cons a a: Taigi da iynas più che dizionynas, a l ko, ilus ia o au en iškais a i a osenes (con indica i on i) e o og a ie. (h p://naujazodziai.lki.l /Index.asp?Apie_duomenyna). Ko, meglio, più p ecisamen e sa ebbe di e che ques o è un'al a che diziona io ( e i i al i obie i i, che isol ano al i compi i, adiecan i unzioni desiguodas e al imen i sis emiška) leksinių da i e in o mazioni su lo o sancaupa, dalla quale dizionininkai semiasi conoscenze, sogndando me e e nuo ają leksiką leksikog a iniuose leidiniuose. A inché ques o sia a a co e amen e, bisogna padi bė i, a al a ko, e compilando e p ecisando desiguodai abbusa e de aglia a Duomenyne accumula a in o mazione. I isul a i di ques o la o o dopo quale empo do ebbe esse e isibili a uale la a oseną i le en i sis emicamen e p epa a i diziona i. Ques i ul imi a sua ol a anche po ebbe o esse e u ili allo s esso Duomenyn, che e p ecisando nuo azodžių s u u a seman ica, le lo o de inizioni e pan. Più b e emen e dicendo, se Duomenynas è į ankis la o i di scienza della lingua (p a a us lessicologam, lessikog a am, lingua no min ojam) e u ile ak ų sankaupa (ibid.), ques o Zodynas do ebbe esse e uno di suoi pa ankinių eikalų. LITERATŪRA DLKG – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas. 2-asis pa aisy as leidimas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla, 1996. Liu ke ičienė Danu ė 2010: Bend inės lie u ių kalbos žodyno s uk ū a, ikslai i pe spek y os. – Kalbos kul ū a 83, 141–150. Liu ke ičienė Danu ė, Nak inienė Ge ūda, Vosyly ė Klemen ina 2010: Veiksmažodžiai i jų abs ak ai Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Leksikog a ija i leksikologija 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 235–251. Miliūnai ė Ri a 2015: Naujažodžių a anka i pa eikimas „Lie u ių kalbos nauja- žodžių duomenyne“. – Leksikog a ija i leksikologija 5. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u as, 161–184. Mu mulai y ė Dai a 2000: Vedinių pa eikimas Daba inės lie u ių kalbos žodyno pama inių žodžių s aipsniuose. – Ac a Linguis ica Li huanica 42, 141–159. DAIVA MURMULAITYTĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV Mu mulai y ė Dai a 2012: Vedinių pa eikimo sis emiškumas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. – Kalbos kul ū a 85, 71–91. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas; 2-asis leidimas, Vil- nius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2009. Zaikauskas Egidijus 2007: Kalbos pa ibiai i už ibiai: lie u ių ža gono žodynėlis. Vil- nius: Alma li e a. ŠALTINIAI BŽ – engiamas Bend inės lie u ių kalbos žodynas. Redak o ių kolegija: Danu ė Liu ke- ičienė ( y . edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013– 2015. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l . DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. Kaunas: Kauno Vy au o Didžiojo uni e - si e as. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/index.jsp. DŽe – Daba inės lie u ių kalbos žodynas: šeš as ( ečias elek oninis) leidimas, y . ed. S asys Keinys. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006; in e ne inė e sija, 2011. P i- eiga in e ne e: h p://dz.lki.l . LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, edak o ių kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au- as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2008. P ieiga in e ne e: www.lkz.l . ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. In e ne inė duomenų bazė, sud. Ri a Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai. lki.l . Jaunimo žodynas. P ieiga in e ne e: h p://www.zodynas.l /jaunimo-zodynas/. Ame ican He i age Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://ame icanhe i age.you dic iona y. com/. Vocabula y.com. P ieiga in e ne e: h ps://www. ocabula y.com/dic iona y/lyophilize. You dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://www.you dic iona y.com/. Wikipedia. The F ee Encyklopedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/. Webs e ‘s New Wo ld College Dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://webs e s.you dic io- na y.com/. A icoli A icles 87 / Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną The Lexis o he Da abase o Li huanian Neologisms Is on I s Way o he Dic iona y o S anda d Li huanian SUMARY The Da abase o Li huanian Neologisms is a unique sou ce o he Dic iona y o S anda d Li huanian (Bend inės lie u ių kalbos žodynas) sa is ying he needs o dic iona y compile s who upda e he dic iona y on a egula basis and o ha pu pose equi e in o ma ion abou all new lexis and i s codi ica ion. The wo da abases o he lexicon di e in hei aims, goals, unc ions, me hodological p inciples o compila ion and da a selec ion, s uc u e, and sys em. Be o e en e ing he Dic iona y, he ma e ials o he Da abase should be lexicog aphically p ocessed. When in es iga ing he Da abase, an a emp was made o by dic iona y compile s iden i y he way o neologisms o he Dic iona y; wha should be aken in o conside a ion when adjus ing he da a o he Da abase o he pu poses o he Dic iona y. To pu sue he aims o he in es iga ion, e bs and hei su ixal de i a i es we e selec ed, namely, de e bal abs ac nouns de i ed wi h he help o he su ix -imas/-ymas. They include neologisms, such as new coinages, bo owings and hyb ids, and al eady exis ing wo ds which ha e acqui ed new meanings. I was es ablished ha o be able o decide which neologisms should be included in he Dic iona y, some impo an aspec s ha e o be aken in o conside a ion, such as he egula i y o de i ing abs ac nouns om e bs, e lexi e de i a i es, polysemy, meanings o neologisms and hei de ini ions as well as no ma i i y. Despi e ha in heo y he abo e abs ac nouns can be de i ed om any e b, in case o neologisms such abs ac nounbase e b pai s a e ac ually used in abou 3⁄4 o all po en ial cases. In he Da abase, only abou 1725 %, i.e. no mo e han 1⁄4 o he abo e g oup o neologisms, a e gi en in pai s, including base e bs and de i ed abs ac nouns. When deciding whe he a neologism should be included in he Dic iona y, om a lexicog aphe s poin o iew, he pai s e b-abs ac noun de i ed wi h he help o he su ix -imas/-ymas should be ea ed oge he , e en i he Da abase ails o gi e one membe o he pai . In a simila way, simple and e lexi e e bs and abs ac de e bal nouns should be in es iga ed. The de ini ions o he Da abase a e he s a ing poin when w i ing dic iona y en ies. On he basis o ac ual usage a es ed in he Da abase and ound in o he sou ces, he de ini ion o meaning is upda ed by b oadening o na owing i , o s a ing ano he de ini ion. I is o en iden i ied ha a neologism has mo e meanings han a es ed in he Da abase o se e al lexemes could be ea ed as one by sugges ing a mo e abs ac de ini ion. A dic iona y pe o ms a no ma i e unc ion; he e o e, a la ge pa o neologisms ea ed in he Da abase as non-no ma i e, unaccep able, ja gon, loans and bo owings a e no ans e ed o he Dic iona y. DAIVA MURMULAITYTĖ 88 Ac a Linguis ica Li huanica LXXV No all neologisms discussed in he pape should be included in he Dic iona y; selec ion c i e ia include mo e han jus inno a i eness and no ma i i y o he lexis. They also co e such aspec s as pu pose ulness, equency and sp ead o use, e c. The pape akes a b oade pe spec i e and seeks o demons a e ha he in o ma ion o he Da abase should be upda ed and p ocessed be o e i becomes pa o a dic iona y, no necessa ily he Dic iona y o S anda d Li huanian. P esumibilmen e, he esul s o he in es iga ion could con ibu e o es ablishing mo e igid lexicog aphic p inciples when dealing wi h e bs and abs ac de e bal nouns as well as wi h wo ds o o he lexical ields. No aba: S aipsnio ano azione e sin aukà in inglese lingua. ha ado o Inesa Šeškauskienė. Į eik a 2016 m. luglio 27 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania Dai a.Mu mulai y [email protected]