„Naujažodžių duomenyno“ leksika pakeliui į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“

68 Acta Linguistica Lithuanica LXXV DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: leksikologija ir leksikografija, žodžių daryba. NAUJAŽODŽIŲ DUOMENYNO LEKSIKA PAKELIUI Į BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNĄ The Lexis of the Database of Lithuanian Neologisms Is on Its Way to the Dictionary of Standard Lithuanian ANOTACIJA Šio straipsnio tikslas panagrinėti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne pateikiamą naująją leksiką ir su ja susijusią informaciją bei išsiaiškinti esminius sisteminius dalykus, į kuriuos reikia atsižvelgti, jo duomenis apdorojant leksikografiškai ir įtraukiant į įvairius žodynus, pirmiausia – į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną. Svarbu, kad pastarasis nuo Duomenyno skiriasi tikslais, uždaviniais, funkcijomis, metodologiniais sudarymo ir duomenų atrankos principais, sistema. Domėtasi veiksmažodžiais ir jų abstraktais (priesagos -imas / -ymas vediniais), darant prielaidą, kad tyrimo rezultatais bent iš dalies bus galima pasinaudoti leksikografiškai parengiant ir kitų leksikos grupių žodžius. Nustatyta keletas svarbių aspektų (veiksmažodžių abstraktų darybos reguliarumas, sangrąžiniai vediniai, daugiareikšmiškumas, apibrėžčių formulavimas, normiškumas), kuriais dvi aptariamosios duomenų bazės, jų sistemos, iš esmės skiriasi. Juos būtina turėti galvoje tikslinant, pildant, apdorojant Duomenyno informaciją, prieš jai tampant žodyno tekstu. ESMINIAI ŽODŽIAI: naujažodžiai, žodynas, sistemiškumas, semantika, veiksmažodžių abstraktai, leksikografinė apibrėžtis. ANNOTATION The paper sets out to investigate new lexis in the Database of Lithuanian Neologisms and to identify the key systemic factors to be taken into consideration when the data of the above Database is lexicographically processed and included in different dictionaries, first Straipsniai / Articles 69 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną of all, the Dictionary of Standard Lithuanian (Bendrinės lietuvių kalbos žodynas). The latter differs from the former in its aims, goals, functions, methodological principles of compilation and data selection, structure and system. The present research focuses on verbs and their suffixal derivatives, namely, abstract nouns derived with the help of the suffixes –imas/–ymas. Presumably, the results of the investigation might contribute to solving lexicographic problems related to including such words and words of other lexical fields in a dictionary. In the course of investigation, several important aspects have been identified, such as regular derivational patterns when building abstract nouns from verbs, reflexive derivatives, polysemy, lexicographic entries, normativity; they set the two databases and their systems apart. The aspects are very important when updating and processing information in the Database of Lithuanian Neologisms before such information becomes part of a dictionary. KEYWORS: neologisms, dictionary, systematicity, semantics, deverbal abstract nouns, lexicographic definition. ĮVADAS Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (toliau – Žodynas, BŽ) visuomenės labiausiai laukiamas dėl dviejų priežasčių – atnaujinto antraštyno ir tikintis turėti patikimą norminės kalbos šaltinį. Naudotojai, be kita ko, nori jame rasti ir naujosios norminės leksikos, paaiškintos semantiniu, gramatiniu, kirčiavimo, stilistiniu, vartojimo sričių ir kt. požiūriais. 2011 m. spalio mėnesį pradėtas kurti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas (toliau – Duomenynas, ND) – nebaigtinė, nuolat kintanti ir pildoma duomenų sankaupa, iš kurios matyti naujausi lietuvių kalbos leksikos vartojimo pokyčiai. Joje „kaupiami nuo XX a. pabaigos lietuvių kalboje atsiradę ir dabartinėje viešojoje vartosenoje atsirandantys nauji žodžiai (skoliniai ir naujadarai), žodžių junginiai ir santrumpos, naujos žodžių reikšmės, taip pat informacija apie naujažodžių kilmę, vartojimą ir norminimą“ (http://naujazodziai.lki.lt/Index. asp?Apie_duomenyna). Tai yra unikalus Žodyno šaltinis, tenkinantis du iš kelių svarbiausių pastarojo kūrėjų poreikių – nepraleisti pro akis naujausios leksikos ir gauti informacijos apie jos kodifikaciją. Duomenyno kūrėjų tikslas – „sukurti duomenų bazę, kurioje būtų galima nuolat kaupti naująją lietuvių kalbos leksiką […], taip pat lietuvių kalbos vartotojams pateikti praktinės informacijos, kurios nėra kituose dabartinės leksikografijos šaltiniuose“ (ibid.). Iliustravimas autentiškais vartosenos faktais (su jų šaltinių nuorodomis) ir nuotraukomis DAIVA MURMULAITYTĖ 70 Acta Linguistica Lithuanica LXXV žodynininkams taip pat yra labai naudingi, nes teikia papildomos informacijos tikslinantis naujažodžio apibrėžtis, vartosenos sritis ir kt. Dabartiniu etapu naujažodžiai į Duomenyną patenka nuosekliai peržiūrint įvairius XX a. pabaigos – XXI a. pradžios kodifikacijos veikalus ir naujažodžiams skirtus mokslo darbus bei skaitant įvairius tekstus ir rankiniu būdu iš jų renkant naujają leksiką (Miliūnaitė 2015: 170). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujažodžiai renkami rankiniu būdu, taigi, matyt, į Duomenyną dedama, kas aptinkama, privalomai neieškant tos pačios semantinės grupės ar vartojimo srities, to paties darybos afikso ar darybos lizdo naujažodžių (bet radus juos susiejant). Tuo (be įvairių kitų dalykų) Duomenynas skiriasi nuo Žodyno, kuriame šie dalykai tikrinami, siekiant vieno pagrindinių žodyno bruožų – sistemiškumo. Taigi, koks Duomenyno naujažodžių kelias į Žodyną? Ką turi atlikti žodynininkai, kaip pritaikyti Duomenyne pateikiamą informaciją, kad šio duomenys atitiktų Žodyno tikslus, uždavinius ir metodologinius sudarymo principus? Tolesni pastebėjimai, beje, nėra taikomi išskirtiniu Bendrinės lietuvių kalbos žodyno atveju, iš esmės jie gali būti svarbūs bet kurio leksikografinio leidinio kūrėjams. Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, buvo tiriami Duomenyne pateikiami veiksmažodžiai ir jų abstraktai – veiksmažodiniai priesagos -imas / -ymas vediniai. Tai yra naujažodžiai (naujadarai, skoliniai, hibridai) ir naujas reikšmes įgiję jau anksčiau fiksuoti žodžiai. Daryta prielaida, kad tyrimo rezultatais bus galima pasinaudoti leksikografiškai parengiant ir kitų leksikos grupių žodžius. Nustatyta, kad svarbūs šie aspektai: • veiksmažodžių abstraktų darybos reguliarumas, • sangrąža, • apibrėžtys, • daugiareikšmiškumas, • normiškumas. VEIKSMAŽODŽIŲ ABSTRAKTŲ DARYBOS REGULIARUMAS 1. 2016 04 01 Duomenyne buvo pateikiama 271 veiksmažodžio bendratis ir 92 veiksmažodžių abstraktai, padaryti su priesaga -imas / -ymas. Tyrimo metu (iki 2016 m. birželio) Duomenynas pasipildė dar dviem bendratimis (paguglinėti, užkoučinti) ir abstraktu pakoučinimas. Toliau pateikiami skaitiniai tyrimo duomenys daugiausia yra procentiniai, taip stengiantis sudaryti kurį laiką pastovesnį statistinį vaizdą, nes Duomenynas nuolat pildomas, tad absoliutūs skaičiai kinta greičiau. Straipsniai / Articles 71 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną Keli naujažodžiai turi ne vieną, o 2–3 reikšmes, pvz.: kabliuoti 1. ‘mesti kamuolį kabliu krepšinyje’; 2. ‘patraukti’; 3. ‘priekabiauti’ (apie 4-ąją reikšmę žr. daugiareikšmiškumo skyrelyje); pozicionavimas 1. ‘rinkodaroje – tam tikros prekės ar organizacijos įvaizdžio kūrimas, orientuojantis į tam tikrą tikslinę grupę ir siekiant įsitvirtinti tarp konkurentų’; 2. ‘kokio nors asmens įvaizdžio kūrimas’, taigi iš viso tirta 280 veiksmažodžių leksemų ir 94 veiksmažodžių abstraktų leksemos. 2. Tik ketvirtadalis (25 proc.) veiksmažodžių abstraktų, padarytų su priesaga -imas / -ymas Duomenyne turi pamatinius veiksmažodžius, pvz.: aitvaravimas – aitvaruoti, barmenavimas – barmenauti, dykumėjimas – dykumėti, gryninimas – gryninti, klubinėjimas – klubinėti, skaitmeninimas – skaitmeninti, trolinimas – trolinti, apšildymas – apšildyti ir kt. Interneto vartosena rodo, kad iš tiesų tokių porų yra apie 74 proc., t. y. realiai vartojami į Duomenyną neįtraukti abstraktų banalizavimas, gražulėjimas, įgalūninimas, išsikūnijimas, keistėjimas, nukrikščionėjimas, nureligėjimas, nusvaigimas, pasidūzginimas, pasisėdėjimas, persemantizavimas, sumamėjimas, vaiduokliavimas, vokavimas, žalinimas ir kitų pamatiniai veiksmažodžiai banalizuoti, gražulėti, įgalūninti, išsikūnyti, keistėti, nukrikščionėti, nureligėti, nusvaigti, pasidūzginti, pasisėdėti, persemantizuoti, sumamėti, vaiduokliauti, vokuoti, žalinti ir kt. Tas pat pasakytina ir apie paprastai neteiktinus skolintų šaknų žodžius aplaudinimas, apsišopinimas, kliksėjimas, pasikoučinimas ir kt., kurių internete vartojami pamatiniai veiksmažodžiai aplaudinti, apsišopinti, kliksėti, pasikou činti ir kt. Duomenyne nepateikiami. Panaši padėtis matyti ir pažiūrėjus atvirkščia kryptimi, t. y. panagrinėjus, kiek Duomenyno veiksmažodžių šiame šaltinyje turi savo abstraktus ir kiek tokių pamatinių veiksmažodžių bei jų abstraktų porų realiai vartojama. Kadangi veiksmažodžių bendračių apskritai Duomenyne yra daugiau nei veiksmažodžių abstraktų, padarytų su priesaga -imas / -ymas, tai bendračių, Duomenyne turinčių atitinkamą abstraktą, procentas yra mažesnis (17 proc.) nei abstraktų, turinčių pamatinį veiksmažodį (min. 25 proc.). Interneto vartosena rodo, kad dar 54 proc. Duomenyne pateikiamų veiksmažodžių (aiškiaregiauti, alkoholiauti, atsitapatinti, atskambinti, atvirauti, audituoti, debatuoti, dekupažinti, dietintis, donuoti, feminizuoti, grilinti, guglinti, homoseksualizuoti, įbūtinti, įdrauginti, įmuziejinti, įsipatoginti, isterikuoti, išgryninti, išmanėti, į(si)tinklinti, kabliuoti, kriminalizuoti, levituoti, lobuoti, maskulinizuoti, monetizuoti, naviguoti, nomenklatūrėti, nujautrinti, numokyti, nuotykiauti, nutekinti, paguglinti, papirinti, paprieskoniuoti, pasikultūrinti, persipuošti, pramogėti, radikalizuoti(s), seneliauti, struktūruoti, suarabėti, sucivilinti, sugrėsminti, suradikalėti, surobotėti, susisvarbinti, vienišiauti, žaliavalgiauti ir kt., taip pat nenorminiai feikinti, išsikalinėti, laikinti, nuherojinti, nusiselfinti, perspjauti, replikuoti, selfintis ir kt.) turi realiai vartojamus, bet Duomenyne neužfiksuotus DAIVA MURMULAITYTĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXV abstraktus, tad apskritai galima teigti, kad tokių porų vartosenoje yra apie 70 proc. Apibendrinant, matyt, galima teigti, kad 70–75 proc. naujųjų veiksmažodžių dabartinėje kalboje vartojami su savo abstraktais, priesagos -imas / -ymas vediniais1. Taigi nors teoriškai šios priesagos vediniai padaromi iš kiekvieno veiksmažodžio, naujažodžių atveju tokių abstrakto – pamatinio veiksmažodžio porų realiai vartojama apie ¾. Duomenyne tik 17–25 proc., t. y. ne daugiau kaip ¼, nagrinėtos grupės naujažodžių pateikiama poromis – veiksmažodis su savo minėtos darybos abstraktu. Akivaizdu, kad toli gražu ne visi iš tiesų vartojami porų „veiksmažodis – jo abstraktas, priesagos -imas / -ymas vedinys“ nariai yra patekę į Duomenyną. 3. Žodyne aptariamosios darybos veiksmažodžių abstraktai pateikiami (tiek pateikimo formos, tiek abstraktų atrankos požiūriu) visiškai kitaip nei Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (toliau – DŽ) (apie skirtumus ir naujojo pateikimo privalumus žr. Murmulaitytė 2000, Murmulaitytė 2012, Liutkevičienė, Naktinienė, Vosylytė 2010). „Ypač svarbu, kad pateikiant veiksmažodžių abstraktus BŽ ne tik laikomasi sistemiškumo principo, bet ir atliekamas gana išsamus kiekvieno konkretaus žodžio leksikografinis tyrimas remiantis svarbiausiais duomenų šaltiniais […]“ (Liutkevičienė, Naktinienė, Vosylytė 2010: 246). Taigi abstraktas 1 Atskirai netirta ir neatsižvelgta į tai, kuris iš poros narių lietuvių kalboje atsirado ar galėjo atsirasti pirmasis. Įprasta manyti, kad darantis savus žodžius, dažniausia pirma sukuriamas naujas veiksmažodis, o iš jo pasidaromas abstraktas (dykumėti → dykumėjimas). Gali būti ir atvirkščiai – pirma (galbūt kaip terminas) pasiskolinamas, išsiverčiamas, adaptuojamas ar analogijos keliu atsiranda veiksmažodžio abstraktas, vėliau vartosenai prireikia ir paties veiksmažodžio, matyt, pasąmonėje buvusio atsirandant abstraktui, bet realiai nevartoto. Plg. atitinkamų veiksmažodžių Duomenyne neturinčius pelėdžiavimas ‘interneto pramoga – fotografavimasis neįprastu būdu (tupint kaip pelėdai) ir nuotraukų skleidimas’, taip pat, ko gero, autorinį pavienį automobilinimas ‘senamiesčio užkimšimas automobiliais’ ir kitus pavienius (nors Duomenyne taip nepažymėtus): reitingėjimas ‘reitingų sureikšminimas; mėginimas sureitinguoti viską, ką įmanoma’, subankinimas ‘atsiskaitymo grynaisiais pinigais apribojimas, atliekant šią funkciją tiesiogiai per bankus’. Pasitaiko, kad abstraktas ar kitoks vedinys įgyja naują reikšmę, o jo pamatinis (formos požiūriu) veiksmažodis ta naująja reikšme lyg ir nėra vartojamas ar pasirodo tik sporadiškai. Pavyzdžiui, jau įprasti slengo žodžiai atsilupęs, -usi ‘nesiorientuojantis aplinkoje, atsilikęs’, atsilupėlis, atsilupėlė ‘kas nesiorientuoja aplinkoje, yra atsilikęs’, atsilupimas ‘nesiorientavimas aplinkoje, atsilikimas’, tačiau praktiškai negirdėti ir nematyti asmenuojamųjų pamatinio veiksmažodžio atsilupti formų šia reikšme (ko gero, net minėtas dalyvis jau yra subūdvardėjęs). Panašiai ir atsipūtęs, -usi ‘atsipalaidavęs, be įtampos’ atveju – vargu, ar šis (subūdvardėjęs?) dalyvis remiasi LKŽe pateikiama veiksmažodžio atsipūsti leksema ‘pailsėti, atsigauti’ ar kuria iš DŽe pateikiamų leksemų: 1. ‘atsikvėpti’; 2. ‘kiek pailsėti’. Kita vertus, atsilupti lizdo atveju būtų sudėtinga paaiškinti net keleto veiksmažodinių vedinių atsiradimą nesant jų pamatinio veiksmažodžio. Tam, kad būtų konkrečiau atsakyti į šį ir su juo susijusius klausimus, reikia atskiro nuodugnaus tyrimo, matyt, apimančio ne tik nagrinėtos grupės darybiškai susijusius žodžius. Straipsniai / Articles 73 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną nepatenka į Žodyną automatiškai, remiantis tuo, kad šių abstraktų daryba yra reguliari, t. y. tokius abstraktus praktiškai galima pasidaryti iš kiekvieno veiksmažodžio (Urbutis 1978: 100), kaip, matyt, yra atsitikę DŽ. Vis dėlto, turint galvoje minėtą darybos reguliarumą, nusprendus į Žodyną įtraukti naują veiksmažodį, būtinai tiriama ir jo abstrakto vartosena, aiškinamasi pastarojo semantinė struktūra, vartojimo dažnumas ir paplitimas, normiškumas ir kt. Jei veiksmažodžio abstraktas atitinka įprastus atrankos kriterijus, formuojamas atskiras jo žodyninis straipsnis, kuriame, kaip ir kitų žodžių atveju, pateikiama su antraštiniu žodžiu susijusi morfologinė, akcentinė, semantinė, stilistinė ir kt. informacija. Taigi naudojantis Duomenynu kaip vienu iš Žodyno šaltinių ir nusprendus į Žodyną traukti vieną ar kitą jame užfiksuotą veiksmažodį, turi būti tiriama ir jo abstrakto2 vartosena. Ir atvirkščiai – jei Duomenynas teikia tik abstraktą, bet nefiksuoja jo pamatinio veiksmažodžio, žodyninkas turi pasidomėti ir pastarojo vartosena. Tad darybos poros „veiksmažodis – jo abstraktas, veiksmažodinis priesagos -imas / -ymas vedinys“ leksikografiškai turi būti nagrinėjamos kartu. Duomenyne (dėl skirtingų tikslų, uždavinių ir sudarymo metodikos) tokia procedūra nėra atliekama. Tai akivaizdu tais atvejais, kai radus jame užfiksuotą abstraktą ir pasidomėjus jo pamatiniu žodžiu paaiškėja, kad pastarasis yra dažnai vartojamas, Google paieškos sistema jo vartosenos pavyzdžių randa šimtus ar net tūkstančius (skaičiuojant su pasikartojančiais). Pavyzdžiui, Duomenynas pateikia veiksmažodį struktūruoti ‘struktūrinti, sukurti struktūrą’ ([…] šiuolaikinis studentas nemoka mokytis – nestruktūruoja nei darbo laiko, nei informacijos […]). Jo abstrakto struktūravimas vartosenos pavyzdžių 2016 07 01 rasta 7400 (nesikartojančių – 175), pvz.3: knygos struktūravimas yra aiškus ir patogus • istorijos žinios ir jų struktūravimas • […] politologinis Lietuvos ir Lenkijos santykių struktūravimas • dienos planavimas ir struktūravimas • šios pamokos padeda mokinių struktūravimo ir formalizavimo gebėjimams lavinti, algoritminiam mąstymui formuoti • taip pat atlieku medienos sendinimą – struktūravimą (rieviavimą) išryškinant medžio struktūrą • tekstas, pasak R. Barthes‘o, yra „ne struktūra, bet struktūravimas, ne daiktas, bet darbas ir žaidimas • muzikos prasmė glūdi jos struktūravime • struktūravimo metodas – dalyvio veikla apribojama, pateikiamos specifinės instrukcijos, parenkama muzika arba instrumentai, nurodomos veiklos rūšys • paveikslus galima naudoti sąmonės erdvės struktūravimui • vienas įrankis ir trys specialūs šepečiai – struktūravimui, tarpiniam šlifavimui ir poliravimui 2 Abstraktų, padaromų su kitomis priesagomis ar galūnėmis, pavyzdžiui, -is, -esys, -ulys, -yba, -smas, -sena, -ynės; -a, -is, -as ir kt. (DLKG 1996: 94–100), daryba nėra tokia reguliari, todėl jų atveju toks privalomas tyrimas nėra tikslingas. 3 Internete rasti vartosenos pavyzdžiai pateikiami netaisyti, vienas nuo atskirti stambiais taškais (•). Aptariamasis žodis juose paryškinamas, kupiūruotos vietos žymimos […]. DAIVA MURMULAITYTĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXV • vadovėlio tekstas vientisas, be paryškinimų, išskyrimų, struktūravimų ir t. t. Pavyzdžių įvairovė ir daugiskaitinių formų vartosena rodo, kad abstrakto atveju, matyt, būtų galima skirti ne vieną šio žodžio reikšmę (tokiu atveju, papildomai semantiškai tirtinas ir pats pamatinis veiksmažodis, siekiant išsiaiškinti, ar nereikia ir jo reikšmės konkretinti). Analogiškas darbas turėtų būti atliekamas ir atvirkščia kryptimi – jei Duomenyne yra abstraktas, pavyzdžiui, sumamėjimas ‘buvimo mama suabsoliutinimas, atsiribojimas nuo kitų gyvenimo dalykų’, bet nėra jo pamatinio veiksmažodžio, šiuo atveju – sumamėti4, reikia išsiaiškinti ir pastarojo vartoseną. Jos rasta įvairių formų: moterys susilaukusios bijo „sumamėti“ • nereikia sumamėti ir nieko nematyti tik kūdikį • vienos lieka patrauklios, kitos nelabai, vienos „sumamėja“ ar net subobėja, kitos lieka misės • tiesiog jei esi mergina iš tų jaunesniųjų ir susilauki vaikučio, tai juk automatiškai sumamėji, pradedi labai daug šnekėt apie mamų reikalus […] • feministės neniekina motinystės, jos nesutinka, kad moteris sumamėtų ir daugiau neturėtų jokių tikslų ir siekių • teisingai, atspėjote – tai beviltiškai sumamėjusios nenusivylusios namų šeimininkės • laukiamos visos mamos, ir „sumamėjusios“ ir nelabai • parašiau kaip kokia „sumamėjus“ :))) ir kt. Išsiaiškinus, kad Duomenyne nesantis vienas iš poros „veiksmažodis – jo abstraktas“ narių yra vartojamas, toliau jo nagrinėjimas vyksta įprasta Žodyno teksto rašymo tvarka – domimasi šio žodžio vartosenos dažnumu, normiškumu, paplitimu ir kt. Gali būti, kad Duomenyne nefiksuotas, bet papildomai ieškant rastas žodis vis dėlto yra pernelyg retas ar okazinis. Šiuo atveju išryškėja Duomenyno ir Žodyno, kaip dviejų leksikos kaupyklų, skirtumas: į Duomenyną jis vis dėlto, matyt, trauktinas, o į Žodyną – ne. Priežastis – skirtingi šių šaltinių uždaviniai ir funkcijos. Duomenyne svarbiausia nepraleisti naujo fakto, Žodyne – tas faktas turi būti pakankamai dažnas, nusistovėjusios vartosenos, aiškios semantinės struktūros. Ir, kas yra labai svarbu, – norminis. SANGRĄŽINIAI VEDINIAI Tiriant naujųjų veiksmažodžių ir jų abstraktų santykį, vartoseną ir fiksavimą Duomenyne, pastebėta, kad jis dažnai pateikia paprastąjį veiksmažodį (pavyzdžiui, feisbukinti ‘nekonkrečios reikšmės veiksmažodis, sietinas su socialiniu tinklu feisbuku’, nugrybauti ‘nuklysti (ir perkeltine reikšme)’ ir kt.), bet 4 Duomenyne nėra jo pamatinio žodžio mamėti, taip pat neužfiksuotas grybauti, nors teikiamas nugrybauti ‘nuklysti (ir perkeltine reikšme)’ ir pan. Duomenyne nesantys jame pateikiamų priešdėlinių veiksmažodžių pamatiniai žodžiai – dar vienas atskiro tyrimo reikalaujantis dalykas. Dar žr. 15-tą išnašą. Straipsniai / Articles 75 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną nepateikia realiai vartojamo atitinkamo sangrąžinio (feisbukintis, daugiau apie jį žr. apibrėžčių skyrelyje, nusigrybauti, apie šį dar žr. 15-tą išnašą, ir kt.). Kartais Duomenynas pateikia sangrąžinį vedinį, bet nefiksuoja vartojamo atitinkamo paprastojo, pvz.: vartosenos pavyzdys tas pretenzingas manieringas jūsinimas atrodo juokingai ir keistai, ypač karštų diskusijų fone rodo, kad įmanomas ir nesangrąžinis veiksmažodis jūsinti (Duomenynas pateikia tik sangrąžinį jūsintis ‘kreiptis į asmenį įvardžiu jūs’5. Ir iš tiesų internetinėje vartosenoje jo esama: […] būna, kad žmonės taip, pavyzdžiui, darbinėje aplinkoje, įpranta visus jūsinti, kad jūsina ir savo draugų draugus ar net antras puses […]. Kitas atvejis – Duomenyne pateikiami veiksmažodžių abstraktai apsipirkinėjimas (ir veikėjo pavadinimas apsipirkinėtojas, -a), apsišopinimas, bet nėra nei atitinkamų nesangrąžinių vedinių, nei pastarųjų pamatinių nesangrąžinių veiksmažodžių. Vis dėlto internete skelbiamasi: 10 metų stilisto patirties turinti apipirkinėtoja internetu kviečia pakeisti savo gyvenimą. Galiu suformuoti Jūsų stilių […], ir šis veikėjo pavadinimas padarytas ne iš LKŽe fiksuotos leksemos apipirkinėti iter. dem. apipirkti 1. ‘visiems užtektinai visko nupirkti’. Vadinasi, nauja nesangrąžinė vartosena vis dėlto yra, ir Duomenyne fiksuotina bent jau nauja apipirkinėti reikšmė6. Plg. naujažodžius nusiselfinti ‘nusifotografuoti asmenukei’, nusišalčiūtinti ‘nusifotografuoti asmenukei socialinių tinklų ir pramogų pasaulio veikėjos Monikos Šalčiūtės stiliumi’, kurie dėl savo semantikos (asmenukės sukuriamos fotografuojant save) negali būti nesangrąžiniai. Taip pat čia neturimi galvoje ir tie atvejai, kai Duomenynas fiksuoja tik sangrąžinį vedinį, nes potencialaus nesangrąžinio vartosenos nėra, pavyzdžiui, nepavyko rasti žodžio *įvaikaitinti vartosenos, plg. Duomenyne fiksuotąjį įsivaikaitinti ‘prisiimti svetimą vaiką vaikaičio (anūko) teisėmis’. Pasitaiko, kad apie (sangrąžinio) veiksmažodžio buvimą (jei ne realioje vartosenoje, tai bent naujažodžio kūrėjų pasąmonėje) galima spręsti tik iš realiai vartojamo jo abstrakto. Tarkim, siekiant išsiaiškinti, ar vartojamas veiksmažodžio nugalinti ‘atimti galią’ abstraktas, rastas sakinys ar nebus taip, kad visuomenės nugalinimas ir nusigalinimas taip įsisavintas, jog egzistencija kitaip nesuvokiama ir nepateisinama kaip tik per įtakingųjų ir galingųjų dominavimą?7 Iš jo galima spręsti, kad teoriškai įmanomas ir sangrąžinis veiksmažodis nusigalinti. Ar jis išties vartojamas, ar rastas sangrąžinis daiktavardis tėra okazinis, reikia tirti atskirai. 5 Abstraktai tyrimo metu Duomenyne nefiksuoti. 6 Jei ne nauja reikšme atgijęs žodis ar naujažodis, nes LKŽe iš esmės pateikia tik sangrąžinę vartoseną: apipirkinėti; M iter. dem. apipirkti 1. |refl. K: Iš tų uogų (už uogas gautų pinigų) apsipirkinėju Rdn. Nora apsipirkinėti i žanyties Krš. 7 Nei paprastasis, nei sangrąžinis daiktavardžiai (nugalinimas, nusigalinimas) Duomenyne 2016 06 28 nebuvo užfiksuoti. DAIVA MURMULAITYTĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Įdomus pavienio naujadaro išžmoginti ‘sunaikinti žmogiškąją (skirtingą nuo gyvūno) žmogaus prigimtį’ atvejis. Tyrimo metu Duomenyne jis buvo iliustruojamas vieninteliu Vytauto Radžvilo sakiniu su dviem – paprastuoju ir sangražiniu – veiksmažodiniais priesagos -imas vediniais (kelis šimtmečius trunkantis Vakarų žmogaus iš(si)žmoginimo procesas). Iškalbinga korektūros klaida (veiksmažodžio vartosena pailiustruota jo vedinio, daiktavardžio, pavyzdžiais), rodanti jaučiamą organišką veiksmažodžio ir jo abstrakto ryšį. Veiksmažodis išžmoginti išties yra vartojamas, ir ne viena reikšme, plg. platesnius dviejų leksemų kontekstus, pirmuoju atveju dar galima kalbėti apie sąsajos su gyvūnais semą, antruoju jos nėra: 1. Tai yra svarbiausia ir esminė pasakos savybė – herojai sugrąžina sau žmogišką pavidalą ar jį išsaugo. […] Ką gi mes regime daugelyje šiuolaikinių „pasakų“? […] Pirmiausiai krinta į akis herojų esmės transformacija – jie yra, jei galima taip pasakyti – išžmoginti. Ryškus to pavyzdys – Voražmogis (būtent taip – ne žmogiavoris, o voražmogis: Spider-Man) ir ištisa gauja įvairiausių mutantų, pradedant kiborgais, baigiant vampyrais. (http://versijos.lt/trumpa-animacines-mitologijos-anatomija/; žiūrėta 2016 07 11). 2. Tapyba – subjektyvus menas. Taip pat ir abstraktus. Tai yra pastanga pasiekti vieną idealią, taigi nepasiekiamą ribą – „sužmoginti“ savo vaizdinius, kitaip tariant, ištirpdyti pasaulį subjektyviame „žmogaus” vaizdinyje, parodyti, koks jis būtų absoliučiai žmogiškam žvilgsniui. Objektyvusis menas siekia kitos, priešingos, idealios ribos – mėgina „išžmoginti“ tikrovę ir jos vaizdinius, parodyti, kokie jie būtų stebimi „ikižmogišku“ grynosios gamtos žvilgsniu. (http://klaipeda.diena.lt/dienrastis/ menas/dvi-tapybos-ir-realybes-puses-125392; žiūrėta 2016 07 11) • Abstrakcionizmas įveikė ir pašalino stebėjimo kryptis, suteikdamas žvilgsniui kontrastų, formų, spalvų žaismės potyrį, meno dehumanizavimo džiaugsmą. Išžmogintas menas susiliejo su gamtos formų žaismingais atspindžiais, išsivadavusiais iš fizinės priklausomybės, su spalvų energija, netekusia evoliucinės ar ideologinės krypties ir reikšmės […] (http://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2015/04/PMDF_Mazeikis_7.pdf; žiūrėta 2016 07 11). DLKT sangrąžinio veiksmažodžio išsižmoginti vartosenos nėra, tačiau vieną faktą, ieškant daugiau sangrąžinio abstrakto pavyzdžių, pavyko aptikti kitame to paties Vytauto Radžvilo tekste: Kitaip tariant, gilėjanti ES integracija yra tolydžio stiprėjantis ir spartėjantis to, ką mes dar iki XX a. vid. vadinome Europa, naikinimo vyksmas. Ir šitas vyksmas reiškia, kad mes, kurie save laikome europiečiais, paprasčiausiai išsižmoginame. Specialiai vartoju „išsižmoginimo“ sąvoką turėdamas omenyje, kad virstame savotiškos rūšies socialiais gyvūnais, neturinčiais jokių aukštesnių siekių ir tikslų (http://www.propatria.lt/2015/12/vytautas-radzvilas-europos-sajunga-prie.html, žiūrėta 2016 07 11). Taigi Duomenyne fiksuotinas ir sangrąžinis veiksmažodis. Straipsniai / Articles 83 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną 4-oji eilutė padalyta į dvi dalis (a ir b), parodant dvejopą situaciją, kai žodyninkas turi nuspręsti dėl naujažodžio ar naujos žodžio reikšmės normiškumo, negaudamas šiuo klausimu informacijos iš Duomenyno. Kai kuriais atvejais problemų nekyla (4a eilutė), pavyzdžiui, akivaizdu, kad nauja žodžio gryninti reikšmė ‘versti grynaisiais (kalbant apie pinigus, vertybinius popierius ir pan.)’ ar naujadaras įkvipti ‘įgauti kvapą, persiimti kvapu’ yra norminiai ir gali būti pateikiami norminiame žodyne (jei atitinka kitus žodžių atrankos kriterijus). Sudėtingiau yra kitais atvejais (4b eilutė), kai konkrečios, nedviprasmiškos arba jokios informacijos apie rūpimo naujažodžio normiškumą Duomenyne nėra. Tarkim, nauja, slengui priskiriama žodžio užknisti reikšmė ‘išvesti iš kantrybės; įkyrėti iki gyvo kaulo’ Duomenyne turi pastabą vartotojams: „plačiai paplitęs slengo žodis, ties riba į bendrinę kalbą“. Nugrybauti atveju (regis, analogišku – nauja, irgi slengui priskirta reikšmė ‘nuklysti (ir perkeltine reikšme)’) tokios pastabos nėra. Žodynininkams reikia nuspręsti, ar ta riba į bendrinę kalbą užknisti atveju jau peržengta, ar galima remtis šio žodžio analogija sprendžiant apie nugrybauti normiškumą, jei ne – tai kas trukdo juos laikyti norminiais. Dar nepamirština, kad tai išvestiniai žodžiai, darybiškai santykiaujantys su atitinkamais nepriešdėliniais veiksmažodžiais, be to, greičiausiai turintys ir savo vedinių (pvz.: nugrybavimas, grybauti, grybavimas, nusigrybauti, nusigrybavimas; užknisimas, užknisėjas, -a, knisti, knisėjas, knisimas15 ir kt.), kuriuos (ir vienus, ir 15 Nė vieno iš jų Duomenynas nepateikia, nors interneto vartosenoje jie randami: 2016 07 01 nugrybavimas pavyzdžių rasta 5850 (nesikartojančių 130): nemėgstu eksperimentinio kino ir nugrybavimo į muzikinio klipo stilių • bet grįžtam atgal į temą, nes vėl nugrybavimas bus :) • populiarių Holivudo filmų nugrybavimai • o tas nugrybavimas finansine išraiška - 27 000 litų iš mano kišenės • gal forumo dalyviai neužpyks už mūsų nugrybavimą, jei ką moderatoriai įves tvarką • nevažiuokit ant teisėjų, nugrybavimai paprastai yra skundžiami proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ir šiaip tai nerimtai atrodo (visi mes grybaujam kartais) ir kt.; nusigrybavimas – atitinkamai 4678 (99): man tai jis gan neblogas o apie Star Gate Atlantis net nesneku nes ten tau jau nusigrybavimas i lankas nes benera pagrindiniu aktoriu • taip kad kurjeris savo skambiom antrastem ir nusigrybavimais, eilini karta PRO SONA • mergaitė bando laužti geležinkelio istorijos specialistę, tačiau nusigrybavimas į pievas totalus • žmogus norėdamas paskaityti apie jį dominantį dalyką turi skaityti ir forumiečių nusigrybavimus ir kt. Dar po keletą vartosenos pavyzdžių su kito minėto darybos lizdo žodžiais: užknisimas – viena žinutė su spam yra tiesiog spam, 4 identiškos žinutės jau yra forumo teršimas ir žmonių užknisimas • na tuomet lieka du keliai: nustot skųstis dėl popso užknisimo juodumo ir toliau jo klausytis per komercines radijo stotis arba pasijungti StartFM • jei tai daroma (skambinama) jau iki užknisimo, kas dvi minutes, tai tikrai gali tą abonentą apskųsti operatoriui • eiliškumas turėtų būti toks: pradžioje skaitome įstatymą, vėliau reiškiame nuomones ir užknisimus; knisti – tas „ydas“ jūs kilniai atleisdavote vienas kitam, tai dabar jos ima jus „knisti“ • kaip mane knisa tie dviračių takai zigzagais priterlioti ant šaligatvių • labiausiai knisantis metų laikas man yra žiema; knisėjas, -a – prie Tavo akių aš į šią skiltį surašysiu didžiulį raštą, koks aš toks-anoks neteisus melagis ir proto knisėjas; knisimas – tai – ne žinios iš Rusijos, o eilinis propagandinis smegenų knisimas • reikia nereaguot i kai kuriuos proto knisimus ir abiems bus viskas tvarkoj. DAIVA MURMULAITYTĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXV kitus) žodyno kūrėjams irgi reikia išnagrinėti semantikos, vartosenos dažnumo, normiškumo ir kt. požiūriais, kad jie pamatuotai būtų įtraukti arba atsisakyti įtraukti į norminamąjį žodyną. Todėl Duomenyno reikšmė ir svarba leksikografiniam darbui darosi itin ryški, nes jame tikimasi rasti kiek įmanoma naujausią ir norminimo prasme kvalifikuočiausią informaciją. Naujo žodžio savo įmonei ar gaminiui pavadinti ieškantiems Duomenyno naudotojams jo įvade patariama pasiskaityti ir pastabas, „ar jums patikęs žodis atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas“ (http://naujazodziai.lki.lt/Index. asp?Apie_duomenyna). Žodyno kūrėjai taip pat remiasi šia naudinga ir jiems būtina informacija, ir tikisi, kad Duomenyne bėgant laikui vis didesnė naujažodžių dalis statusą „nekodifikuota“ pakeis į „norminis“ arba „nenorminis“, „neteiktinas“. BAIGIAMOSIOS PASTABOS 1. Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas – vienas iš nedaugelio profesionaliai kaupiamų ir tvarkomų leksikografinių šaltinių, kurio pagrindinis tikslas – laiku pastebėti ir fiksuoti naujus leksikos reiškinius bei nustatyti jų normiškumą ir teikti rekomendacijas kalbos vartotojams. Be jo duomenų sunku būtų įsivaizuoti bet kurį dabartinės lietuvių kalbos žodyną. 2. Duomenyno duomenys į žodynus negali ir neturi būti perkeliami aklai. Jie tėra pirminė medžiaga tolesniems vartosenos tyrimams ir metodiškam leksikografiniam apdorojimui. Kiek ir kokių naujažodžių iš Duomenyno traukti į vieną ar kitą žodyną, priklauso nuo to žodyno tikslų, apimties, paskirties ir kūrimo principų. 3. Bendrinės lietuvių kalbos žodynas – norminis aiškinamasis dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Iš Duomenyno į jį turėtų patekti nauja norminė leksika. Tad didelė, nenorminė, Duomenyno antraštyno dalis (svetimybės, žargonas, slengas, dalis nekodifikuotos leksikos ir kt.) šiam žodynui netinka. Taip pat, dėl retos vartosenos, atkrinta pavieniai, autoriniai naujadarai, okazionalizmai. 4. Sprendžiant, ar naujažodis pateiktinas Žodyne, tikrinama ir tikslinama jo semantinė struktūra, reikšmių apibrėžtys, darybiniai ryšiai, vedinių vartosena ir kt. Į šį žodyną trauktini tik pakankamai dažni, platesnės vartojimo srities (ne specifiniai terminai) naujažodžiai. 5. Pritaikant Duomenyno duomenis Žodynui, atkreiptinas dėmesys į sangrąžinius vedinius, naujažodžių daugiareikšmiškumą, apibrėžčių formulavimą. 6. Žodyne greta veiksmažodžių nuosekliai pateikiami atrankos kriterijus atitinkantys reguliarios darybos abstraktai. Todėl nusprendus jame teikti Duomenyne rastą naują veiksmažodį ar jo abstraktą, padarytą su priesagą Straipsniai / Articles 85 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną -imas / -ymas, būtina ištirti ir kito iš šios poros narių galimą buvimą ir vartoseną. Jei pastarasis atitinka minėtus Žodyno atrankos kriterijus (normiškumo, vartosenos dažnumo, paplitimo ir kt.), į žodyną trauktinas ir jis. 7. Duomenyno įvade, išvardijus, kokio pobūdžio informacija jame kaupiama, konstatuojama: „Taigi duomenynas – daugiau nei žodynas, be kita ko, iliustruotas autentiškais vartosenos faktais (su nurodytais šaltiniais) ir nuotraukomis.“ (http://naujazodziai.lki.lt/Index.asp?Apie_duomenyna). Ko gero, tiksliau būtų sakyti, kad tai yra kitokia nei žodynas (turinti kitus tikslus, sprendžianti kitus uždavinius, atliekanti nevienodas funkcijas ir kitaip sistemiška) leksinių duomenų ir informacijos apie juos sankaupa, iš kurios žodynininkai semiasi žinių, siekdami naująją leksiką pateikti leksikografiniuose leidiniuose. Tam, kad tai būtų padaryta tinkamai, reikia padirbėti, be kita ko, ir pildant bei tikslinant nevienodai gausią ir išsamią Duomenyne sukauptą informaciją. Šio darbo rezultatai po kurio laiko turėtų būti matomi dabartinę vartoseną atspindinčiuose sistemiškai parengtuose žodynuose. Pastarieji savo ruožtu irgi galėtų būti naudingi tam pačiam Duomenynui, kad ir tikslinant naujažodžių semantinę struktūrą, jų apibrėžtis ir pan. Trumpiau tariant, jei Duomenynas yra „įrankis kalbos mokslo darbams (pravartus leksikologams, leksikografams, kalbos normintojams) ir naudinga faktų sankaupa“ (ibid.), tai Žodynas turėtų būti vienas iš jo parankinių veikalų. LITERATŪRA DLKG – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas. 2-asis pataisytas leidimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. Liutkevičienė Danutė 2010: Bendrinės lietuvių kalbos žodyno struktūra, tikslai ir perspektyvos. – Kalbos kultūra 83, 141–150. Liutkevičienė Danutė, Naktinienė Gertrūda, Vosylytė Klementina 2010: Veiksmažodžiai ir jų abstraktai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Leksikografija ir leksikologija 2. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 235–251. Miliūnaitė Rita 2015: Naujažodžių atranka ir pateikimas „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“. – Leksikografija ir leksikologija 5. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 161–184. Murmulaitytė Daiva 2000: Vedinių pateikimas Dabartinės lietuvių kalbos žodyno pamatinių žodžių straipsniuose. – Acta Linguistica Lithuanica 42, 141–159. DAIVA MURMULAITYTĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Murmulaitytė Daiva 2012: Vedinių pateikimo sistemiškumas Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. – Kalbos kultūra 85, 71–91. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas; 2-asis leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. Zaikauskas Egidijus 2007: Kalbos paribiai ir užribiai: lietuvių žargono žodynėlis. Vilnius: Alma littera. ŠALTINIAI BŽ – rengiamas Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Redaktorių kolegija: Danutė Liutkevičienė (vyr. redaktorė), Gertrūda Naktinienė, Ritutė Petrokienė, Dovilė Svetikienė, Klementina Vosylytė, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013– 2015. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Kaunas: Kauno Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/index.jsp. DŽe – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: šeštas (trečias elektroninis) leidimas, vyr. red. Stasys Keinys. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006; internetinė versija, 2011. Prieiga internete: http://dz.lki.lt. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas, redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008. Prieiga internete: www.lkz.lt. ND – Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas. Internetinė duomenų bazė, sud. Rita Miliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://naujazodziai. lki.lt. Jaunimo žodynas. Prieiga internete: http://www.zodynas.lt/jaunimo-zodynas/. American Heritage Dictionary. Prieiga internete: http://americanheritage.yourdictionary. com/. Vocabulary.com. Prieiga internete: https://www.vocabulary.com/dictionary/lyophilize. Your dictionary. Prieiga internete: http://www.yourdictionary.com/. Wikipedia. The Free Encyklopedia. Prieiga internete: https://en.wikipedia.org/wiki/. Webster‘s New World College Dictionary. Prieiga internete: http://websters.yourdictionary.com/. Straipsniai / Articles 87 Naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną The Lexis of the Database of Lithuanian Neologisms Is on Its Way to the Dictionary of Standard Lithuanian SUMMARY The Database of Lithuanian Neologisms is a unique source for the Dictionary of Standard Lithuanian (Bendrinės lietuvių kalbos žodynas) satisfying the needs of dictionary compilers who update the dictionary on a regular basis and for that purpose require information about all new lexis and its codification. The two databases of the lexicon differ in their aims, goals, functions, methodological principles of compilation and data selection, structure, and system. Before entering the Dictionary, the materials of the Database should be lexicographically processed. When investigating the Database, an attempt was made to identify the way of neologisms to the Dictionary; what should be taken into consideration by dictionary compilers when adjusting the data of the Database for the purposes of the Dictionary. To pursue the aims of the investigation, verbs and their suffixal derivatives were selected, namely, deverbal abstract nouns derived with the help of the suffix -imas/-ymas. They include neologisms, such as new coinages, borrowings and hybrids, and already existing words which have acquired new meanings. It was established that to be able to decide which neologisms should be included in the Dictionary, some important aspects have to be taken into consideration, such as the regularity of deriving abstract nouns from verbs, reflexive derivatives, polysemy, meanings of neologisms and their definitions as well as normativity. Despite that in theory the above abstract nouns can be derived from any verb, in case of neologisms such abstract noun–base verb pairs are actually used in about ¾ of all potential cases. In the Database, only about 17–25 %, i.e. no more than ¼ of the above group of neologisms, are given in pairs, including base verbs and derived abstract nouns. When deciding whether a neologism should be included in the Dictionary, from a lexicographer’s point of view, the pairs verb-abstract noun derived with the help of the suffix -imas/-ymas should be treated together, even if the Database fails to give one member of the pair. In a similar way, simple and reflexive verbs and abstract deverbal nouns should be investigated. The definitions of the Database are the starting point when writing dictionary entries. On the basis of actual usage attested in the Database and found in other sources, the definition of meaning is updated by broadening or narrowing it, or starting another definition. It is often identified that a neologism has more meanings than attested in the Database or several lexemes could be treated as one by suggesting a more abstract definition. A dictionary performs a normative function; therefore, a large part of neologisms treated in the Database as non-normative, unacceptable, jargon, loans and borrowings are not transferred to the Dictionary. DAIVA MURMULAITYTĖ 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXV Not all neologisms discussed in the paper should be included in the Dictionary; selection criteria include more than just innovativeness and normativity of the lexis. They also cover such aspects as purposefulness, frequency and spread of use, etc. The paper takes a broader perspective and seeks to demonstrate that the information of the Database should be updated and processed before it becomes part of a dictionary, not necessarily the Dictionary of Standard Lithuanian. Presumably, the results of the investigation could contribute to establishing more rigid lexicographic principles when dealing with verbs and abstract deverbal nouns as well as with words of other lexical fields. Pastaba: Straipsnio anotaciją ir santrauką į anglų kalbą vertė Inesa Šeškauskienė. Įteikta 2016 m. liepos 27 d. DAIVA MURMULAITYTĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva [email protected]