Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai

Straipsniai / Articles 155 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Direzioni di ricerche scientifiche: scrititiche fonti tarmės analizė, tarmių leksikografija e leksikologija, sociolingvistica. TARMS ĮTAKA MARIAUS CATILIŠKIO RAŠT KALBAI Influence of Dialect on the Language of Marius Katiliškis Works ANOTATIA Straipsnyje scienza collomeni ricordati dello scrittore Mariaus Katiliškio kalbinės pažiūros. Aptariant Katiliškio raštų leksiką e tarminio parlamento modelli, solleva ipotesė, che i suoi testitai trasmessi tarmine vakarų aukštaičių šiauliškių, lokaliąja, kalbine sistema, dialektu. Tarminės e sunormintos lessico uso pagrecioi negli scritti Katiliškio riflette bendrinė (standartinės) lingua periodo di affermamento. ESMINIAI VODŽIAI: vakarų aukštaičių šiauliškių patarmė, tarminė leksika, naujažodis, bendrinė kalba, tarminio kalbėjimo raiška. ANNOTATION Linguistic views of the writer Marius Katiliškis are revisited in the article for the attention of scientific community. During the course of the analysis of lexis of Katiliškis works and dialect speech patterns, a hypothesis is formulated that Katiliškis texts are written in Western Aukštaitian of Šiauliai local language system, i.e., dialect. The use of dialect lexis together with the standardised one in Katiliškis works reflects the period of establishment of the standardised language. KEYWORDS: Šiauliai sub-dialect of the Western Aukštaitian, dialect lexis, neologism, standardised language, expression of dialect speech. ĮVADAS Marius Katiliškis (ticrasis personavardis Albinas Vaitkus, nacè 1914 09 13 Gruzdžiuose, Šiaulių r. morė 1980 12 17, sepolto Lemonte, Čikagos premiestyje) JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 156 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI brendo come personalità e formavosi come scrittorjas Lituania settentrionale, Žagarės apylinkėse. Devynerių anni Albiną genitori attornžè al villaggio Katiliškių, come dice lo stesso scrittore, į laukus (ER 381). Augo circondato di due sistemi linguistici: mamos Onos Filipavičiūtės, originose da Rokiškio (rytų aukštaičiai uteniškiai), e padre Juozo Vaitkaus bei localinių gyventojų, parlančių vakarų linkinių aukštaičių šiauliškių patarmės Žagarės šnekta1. Turbūt dėl įsiklausymo į apžmonių pasakojimus, in stesso testo tarminio di creazione e parlamento aktą Katiliškis si chiamava non scrittorju, ma pasakoriumi. Literatūrologi lo hanno valutato diversamente: Katiliškis alta classe artistieris professionas (Kubilius 1995: 458). Gli scritti Katiliškio sono tarminese lingua (diskorso) riflesso comunrinese lingua durante il periodo invasivo, radicamento societàette2. Tokia kalbinė situazione determinò e scopo dell'articolo discutere Katiliškio raštų leksikos tarmines (fonetine, morfologine, parole di darybos) peculiarità e esempius rispetto con tarmine materiali dell'inizio XIX a. XIX a. XX a. pab. e XXI a. pr. kalbinė raiška rispindettata manuscriptiniame Joniškio šnektų žodyne (trumpinama JšŽ), e XIX a. pab. e XX a. pr. pubblicazione Mato Slančiausko e suo aibininkų pasakojamosios tautosų rinkinių leksika. Verodynas (abbreviato SŽ). A tal fine sono previsti diversi obiettivi: a) stesso scrittore linguistici disposizioni ricordo, b) raštų tarminės leksikos analizė, c) tarminio parlamento raiškos modelli paieškos. L'articolo è preparato sulla base dell'articolo autoressa sudaryto Mariaus Katiliškio raštų žodyno (trumpinama KtŽ) manraštine materiale. KtŽ leksika raccolta da romanze: Miškais ateina ruduo (1969), Užuovėja (1990), Išėjusiems negrįžti (1990) e raccolta novelle Seno kareivio sugrįžimas (2003)3. Al materiale da studiare rivelati applicati metodi descrittivi, di analisi, di affietamento; sollevate lingubinè ipotesè. 1 Circa l'influenza tarmena mama Katiliškio più ampiamente cfr. Tumėnas 2003: 510, e su Žagarės šnektą e artimą Skaistgirio šnektą più dettagliatamente c. : Jšpt 1617, Kaikarytė 2015: 150173. 2 Straipsnio autorė mano, kad bk mokymas sustiprėjo daugėjant mokyklų visoje Lietuvos teritorijoje apie 1932–1936 m., o tarminė kalba bk pirmenybę užleido XX a. penktame–šeštame decenniale. Tokia opinione dell'articolo autor è composta da spedizioni estive, nelle quali partecipa dal 1977 m., e una delle tematiche parlabili sono domande su scuole, insegnanti e apprendimenti processo. 3 Romanas Miškais vieneina ruduo perleistas 1991 m. Autorė nesprendžia Katiliškio raštų redaktorių įtakos kalbai ir redagavimo principų, perché ritiene che questo tema è degno di un articolo separato. Articoli 157 Articles / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai KALBINS MARIAUS KATILIŠKIO PAIŪROS Autobiografijoje Katiliškis è espresso il suo punto di vista nel linguà. Egli scrè: Come susikrovè la parola sodrumas? Non so. Probabilmente colpa è la mia natura. Essendo maledicti nonabai a lingue estranee, devo nonžmeršti savosios (ER 391). Lì stesso troviamo e altro frasinio: So davvero rare parole, che può solo klizmų patekęs in dr. Petras Jonikas ir dar keletas žino“ (ER 380). Katiliškis, dėl istorinių kataaltra culturina e lingubinę ambiente, vedendo repatrijavusiųjų applicamentosi al persikėlėlius ambiente di vita, è non volta lamentessis, che potenze dei suoi romanzi pavartotte parole lettatoi non capiata, A causa di quella ragione Tiek e tanto rare, meravigliose parole devo rimettere, che onbusis lettitojas caprastas. Altri sia redattori che editori nubrauko, temendoci di perdere lettoritoi (ER 390). Se Katiliškis avrebbe richiamato attenzione a tale desiderio proteggere la letitanciente società dalla propria e savita lingubinesa raiškos, se non emigrazione, meritava solo questione retorica. Jūratė Sprindytė è notata uno Katiliškio peculiarità visur nešiodavosi bloknotą iscritti, e da marškinių kišenėlės sempre kyšodavo penštukas.4 Anašiai sakoma e su kalbininkus. Quindi Katiliškis zasirašinėjo vari varii tarmini parole, posakius, e questo comprensibile, perché scrittorio abitama ambiente e Juozo Balčikonio costante appellazione in nazione kaupti materiale al maggior dicynia della lingua Lietuvių, manau, stimino e Katiliškį cercare la lingua di raiškos gyvasties. TARMIN LESSICA MARIAUS KATILIŠKIO RAŠT VOODYNE Solitamente grožiniuose opere le parole tarminie utilizzate personaggi caratteristikai unsakitii e locale koloritui estryškinti. Ma questo diventa negausūs unità lexicali. Quelli, che è leggendo Katiliškio opere, senza abejo, attirò attenzione a moltitudine di parole, besiccianti dal bendrinés lingua. L'uso del lessico Tarminės negli scritti Katiliškio è tutt'altro, che nella attuale letteratura comune. Tarmės atspindžių Katiliškio negli scritti un po' si può notare da una altra parola fonetinės raiškos, ma più spesso tarminės caratteristiche atscleidžia per morfologine forme della parola, infine e lo stesso parola può essere usato solo localeoje aplinkoje. Tra le caratteristiche fonetiche nei scritti Katiliškio si nota balsio a inserpimento del parola kamiene, si ritrova e JšŽ, ecc.: kazalėkas ‘kazlėkas, plg.: 4 Plačiau žr. www.šaltiniai.info/indexdetails64.12 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXVI kazalkas 1585. Katiliškio consistentemente usata tarminė forma della parola šilima ‘šiluir da JšŽ, plg. : Šilima toki come ma’ su trumpuoju balsiu i, vietoj bk balsio u. Jį vartotą liudija pavyzdžiai iš SŽ grinčio, media. ŠLSP 271 (SŽ 561); š.limαs n.r Gžč. (cfr. Append. 1). Tarminė raiška chiaramente si riflette nella parola morfologiche e darybinėse forme. Šiauliškių patarmės plote si usa surdazdio forme di con diversiili kamiengaliis6. Tokiu esempi gausu KtŽ, plg.: keliūta e keliūtė ‘siauras, poco viaggiato kelelis, kišenė e kišenius ‘siuvino o mezgino luogo alle mani suschišti, palazdė e palazdys ‘baltoji plukė, šelma e šelmis, -ė ‘išdykėlis, neklaužada, padauža, šerkšna e šerkšnas ‘rūko, cristalli di vapore su alberi, šarma. Skirtingų kamiengalių vardažodžiai vartoti e più che prima centà sessant'anni anni iscritti in Mato Slančiausko e i suoi assistenti racconjamosios tautosakos testi, plg. S: bitŽ e bitis ‘medų nešantis vabzdys, dvasė e dvasia ‘kvėpimas, kvėpavimas, residente e abitantius ‘gyventojas. Questo fenomeno linguistico è notato e JšŽ intrazioni in parole, plg.: aktojis ‘akėtojas, artójis ‘artojas, bits ‘bitė, alyvà e alỹvas ‘aliejus, ámžis e ámžius ‘metai, árklas e árklė ‘padargas žeme artii (žr. 2 Append. Nei scritti Katiliškio ritrovata preesaga -uitis vedinių gyvūnų jaunikliem įvardyti, pvz.: šunuitis ‘šunų jauniklis, žvirbluitis ‘žvirblio jauniklis, žvirbliukas. Queste preesaga vedinių gausu non solo SŽ, ma e JšŽ, plg.: lapuitis ‘lapiuk, lapės jauniklis, varnuitis ‘varnų jauniklis, pémpuitis ‘pempės jauniklis, pempiukas. Priesagos -ininkas vediniai fatte meno riscontrati in scritti Katiliškio, ecc.: butininkas ‘kariuomenės butų rūpintojas7. Tokių priesaginių vedinių esama SŽ e JšŽ, plg.: medininkas ‘miško sargas, eigulys, puodininkas ‘puodžius, minčãčininkas, -ė ‘iš Minčaičių. Negli scritti Katiliškio ritrovato preesago -inė vedinys ratinė ‘pašiūrė carriimams, rogėms e altre cose a tenere. Ma, come si può giudicare da esempi, vazaunė ‘patalpa carriimams, rogėms, ūkio padargams, pakinktams e etc. ritenere, ratinė Katiliškio utilizzata più frequentemente che ratinė. KtŽ riflesse diverse tarminè forma del parola, che mostrano che lo scrittor così bene percepì šnektos sistema, che anche e stesso poteva opere variiviare forme del parola in modo che creata immagine fosse nenuobodus, sodrus e ryškus. 5 A causa della limitata portata dell'articolo 14 negli appendici viene fornito iliustracini esempi da tutte tre fonti: dal pubblicazione Mato Slančiausko e il suo aibininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika. Verodynas, manuscriptinio Katiliškio raštų verodyno e manuscriptinio Joniškio šnektų verodyno. Rasti esempi arricchiti in tabelle secondo articolo discutato tarmines fonetica, morfologia e particolarità di parole di daybos. 6 Piuttosto zr. Lktch 64; Jšpt 3537. 7 Plg: Jšpt 7286, 97105 transkribuotu testi. Articoli Articles 159 / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai La parola paieškas liudytų formų kvapsnis e kvaptis ‘kvapas, pakabnus, -i e pakabus, -i ‘patogus, comp. pakabesnis, -ė consumoimas. Sulla possibilità di inserire alla radice o al suffisso un priebalsius (normalmente insertiami n, s, t) paludita e SŽ, e JšŽ, plg.: lepniai ‘didžiai, puikuojantis, sensn e brass ‘menkas, skraitas e skraistas ‘sterblė, apýnas spindris e apastrýnis ‘odiniai diržai arkliui pažaboti, ãtšva ‘kas atmuštis (žr. 3 appendici). Katiliškio scritti dominano dūrinie, costituiti be jungiamojo balsio, plg.: vortinklis ‘voratinklis, žemlūžis, -ė ‘žemaūgis. Tokią dūrinių darybos tradizione conferma e SŽ riportati intraštiniai parole, plg.: juodgalvis ‘švendras, mergmoterė ‘turinti vaiką mergina, vortinklis ‘voratinklis. Nel Handescrittorio JšŽ dūrinie be jungiamojo balsio anche vyrauja, plg.: žvýrkelis ‘žvyruotas kelias, gretgrūšnė ‘ankstyvoji kriaušė, taũkvarškė ‘varškė sumaišyta su taukais. Katiliškio non si evitano duriinali e con jungiamaisiais voci -a-, -i-, specialmente allora, quando incontruriančius priebalsius è difficile da pronunciare, eg.: rugiagėlė ‘žiemkenčių javų piktžolė mėlynais žiedais, bajorių genties augalas, rugiažolė ‘rugiagėlė, voratinklis ‘1. voro reticola; ‘2. prk. kebli padezza, situazione, zalitvorė ‘gyvatvorė. S'esiste anche tali dūrinių, solo essi più spesso jungiati balsiu -aar -(i)a-, plg.: laukagalė ‘galulaukė, lauko galas, kiauranosė ‘Žarpuitando separati brasti grūdi con pelais. Gli esempio indicano che tali più difficilmente esunciati dūrinių con jungiamaisiais voci -a-, -i-, -ypasitaiko e JšŽ, plg.: arklãmėšlis ‘arklio mėšlas, antrakatis ‘antrą kartą sunkiamas, avganis ‘avių piemuo, darbýmetis ‘derliaus nuėmimo laikas. Katiliškio scritti a volte viene usato lo stesso dūrino variante con trumpuoju jungiamuoju balsi -i-, caratteristico comunina lingua, e tarminis variante con longguoju balsi -y-, ecc.: šalimais e šalymais ‘šalia, arti, aukštinelkas e aukštynelkas, -a ‘aukštielninkas, -a, plg. JšŽ ustojamà altoynélkas. Analoghi dūrinių, nei quali prevale la lunghezza irregodia jungiamice -iir -yaptinkama e SŽ, plg.: šalikelė e šalykelė ‘pakelės ruožas(žr. 4 priedą). Nei romani e novelli collezione si vede come un caso dello scrittore utilizzate tarminè forme lexicico, e altro randasi norminių lyčių, ecc.: viensėdis ‘vienkiemis, sodnas ‘sodas, sodnelis Katiliškio scrittui ben cos' più frequentemente utilizzati che vienkiemis ‘vienna sodyba o sodas ‘zemė plota, in cui cresce vaismetžiai e vaiskrūmiai. Invece di parola villaggio Joniškio šnektos più spesso usato sodžius ‘1. villaggio, 2. ‘sodyba, e il suo residente sodietis, -ė. Queste parole si trovano anche consistentemente negli scritti Katiliškio. Nevengia Katiliškis usare e naujažodžių o kūrybiškų vedinių (žodžių perdirbinių). Di tali nefiksuati darini darybą e vartosenos polinkius è scrisi Jolanta Vaskelienė. Kalbininkė studiò collezione novelli Seno kareivio ritornoim e scoprì 26 nefiksuoti darini. Vaskelienės sosteneva, darinii obbediscono alle regole del gergo, ma sono rare vartosenes e scarsamente se mai JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 160 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI taps aktyviosios leksikos dalimi“ (Vaskelienė 2007: 511). Tokios leksikos, turinchios immaginidinę sonina semą, gausu e in altri Katiliškio romani, ecc.: parpinas ‘šonkaulis, žabūsis ‘kieno ūsai tiesūs, similiūs į žabus, žalionis ‘žaliavimas, žaluma, žiemkelis ‘tik ziemą išvažinėjamas kelias. 58. KtŽ esama di parole, che coincidono completamente con Slančiausko e il suo aiutante raccontjamosios tautosakos rinkinių leksikos dizionino forniti titraštiniais žodžiais, plg.: banka ‘bankas (Ausų nesimato prasmegęs bankose. Už Plg. SŽ 81); kanduolas ‘branduolys (Grūdas kaip riešuto kanduolas [labai stambus]. Za 124. Plg. SŽ 270); kiaulienas ‘paršas, meitelis (Ką toksai kiaulienas può trovare, ma knisa dov possibile, dove knislė įkanda. Za 220. Plg. SŽ 294); kriaučius ‘siuvėjas (Kai nessuno nelaukia, aš kaip kriaučius pas gaspadinę šmakšt ir prisistatau. Za 212. Plg. SŽ 312); kvit ‘viskas baigta (Nesuprantu. Ir kvit. IšN 530. Plg. SŽ 327); šeimyninė ‘samdinių, tarnų kambarys, troba (Ką jis sapnavo pirmą naktį Doveikos šeimyninėj? MAR 111. Plg. SŽ 557); šventininkas, -ė ‘šventiniai, šventadienio (drabužiai) (Čionai drabužius può susikabinti šventininkus. MAR 104. Plg. SŽ 578); žaliūkas, -ė ‘salutare, forte, forte uomo (Dar tutta liuoba davanti agli occhi, atsiliepė žaliūkė mergina. MAR 102. Plg. SŽ 675). per più di cento e sessant'anni il lessico menkai altro, si potrebbe spiegare solo dal fatto che i rappresentanti della comunità non cambiarono il luogo di residenza, costantemente vivevano genitoriali e protėvių sodybvietėse e erano išsiugdė alti vertimenti dei linguaggi naturali tarmės criteri8. Quindi Katiliškis davvero era bene įsiklausęs la locale šneką e ja trasmikęs propriosius racconti. CATILIŠKIO SART LESSICHOS VERTIMAS Katiliškis encyclopediniuose pubblicazioni viene presentato come uscivija scrittoj. Kalbinè nel senso del savivoco tesi critikuotino. fuori mativia lettoritoi, passati quasi 20 anni e adolescuto a nuova generazione, Katiliškis didėsi difficus numeri dei vocabolario9. Veličkaitė espressa quei tyti. Tai rodo ir Čikagos pedagoginio lituanistikos instituto absolventės Astos Veličkaitės diplominis (dabar būtų – bakalauro) darbas Mariaus Katiliškio rašKatiliškio raštų parole (ji circa tre centesu), 8 Plačiau sr. : Dobrowolski 2001: 374385. 9 Adio doc. dr. Stasiui Tumėnui, parvežusiam questo lavoro in Lituania e doovanojusiam lo autore dell'articolo. Articoli Articles 161 / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai di cui non c'è m. 1954 Dabartinės lietuvių kalbos žodyne10. Diplomaticale nel lavoro è non pochi tarminių parole, delle quali menėtame dizodyne, nell'unico accessibileme zaatlantės Lituviani, comprendama, non c'era. Terminie parole valintini come skoliniai, Beje, uno motivo, che leggere Katiliškį difficile, įvardijo e lo stesso scrittorio. Questo grande desiderio dei lituani in lingua combinarsi al inglese (ER 380). Kokį imagdą e reazione kėlė Katiliškio raštų leksika in Lituania, molto imagdžiai riflette Vytauto Almanio ricordiamai. Alla fine di 1969 m. tornando da treties Joniškio knygyne Almanis nusiperka Katiliškio romaną Miškais atina ruduo. Presso appiustos eglutės romaną neatstraukdami leggeito tutta famiglia. Come dice Vytautas Almanis, M. Katiliškio romano Miškais atena ruduo ogni parola, la frase è come uno chiave a senobina cassa aperta, il cui dentro sicuramente sai rasiąs qualcosa di nonprasta, nonveduto e segrettinga (Almanis 2015: 106). Ricordiamenti espressa un'opinione molto importante vergoda per la tarminè lingua, plg.: O juk e io conoscevo i termini del mio krašto, persino cominciai a scrivere Palatvijo lietuvių (skerslatvių) vocynėlį, come šunelis bėgiai (kartu), kviečių miltas ir kukurūzai artie (su kukurūzais), krautuvė kietai (uabar), (bet). Tik evitavo usarli, come e ghedijao, come qualche prastypato allievo, che stando in gruppo di amici guarda arrivatinì apšepusį, tradobtom milinėm kelnėm suo padre (Almanis 2015: 106). Chi quella gabbà inserpio? Da dove essa radoi? Telieka domande futuri studiimams. Ricorda, di che attenzione ricevaè nel 2013. šiaulietialmente tratto Pedro Lenzo romanzan Čia aš varatarius (traduttore Markus Roduneris e Rimantas Kmita). Anotanto Kmitos, Lietuvoje sentiviamo tas bendrines lingua spaudiPateikti lexic mas“, o Šveicarijoje yra susiformavusi tarminės literatūros mada11. Taigi grįžtama prie natūralios kalbos, kokia ir rašė Katiliškis. esempio e due differenti Katiliškio raštų leksiko valutanimai neabejotinai paremia mentį, che Katiliškis rašė vietine šnektos (tarminiu) lingua variantu. Il linguaggio non si sforza individualizzare personaggi, come questo normalmente fatto nei grožiniuose testi. Katiliškio negli scritti riflette il primo menkai tirtat comune della lingua period, quando norminė leksika, norminie parole non esiste nurungę tarminės leksikos. Possiamo solo riflettere: se Katiliškiu non avesse necessitato un gruppo di ruoti, gal ir mes būtume turėję susiformavusią tarminės literatūros kryptį ir ja autori emigrašančių?12. 10 Veličkaitė leksiką rinko da scritti: Užuovėja. Čikaga: Terra, 1952; Miškais ateina ruduo. Čikaga: Terra, 1957; Iscesaim negrįžti. Čikaga: Terra, 1958; Šventadienis per città. Čikaga: Terra, 1963. 11 http://www.kulturpolis.lt/dedikuota-klaipedai/rimantas-kmita-kalbos-varatarius 12 Berašant articolo 2016 m. uscì Rimanto Kmitos romanzan Pietinia kronikas, scritto šiaulietiškai. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 162 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI TARMINIO LEGAPJIGLI MODELI MARIAUS KATILIŠKIO LAŠTUOSE Aptarus tarminę leksiką, necessario panagrinare e sintassistica delle parole apsuptį. Matiliškio sentins, come mezzo di realizzo di pensioni, è un'adattamento di tutti i livelli della lingua, che il tarminis parlamento (pasacagimo) fosse comprensibile ai lettori (Aliūkaitė 2008). Katiliškio rašti raccontimo sintaksinė raiška non è studiata. La prima volta si tenta di discutere e distinguere modelli di interminio discorso e li strutturicamente piraigduire. Scelta solo quella struttura della frase, che neabejotinai indica che questo è Katiliškio modo di scrittura, i. i. importante quello, che distingue Katiliškį da altri scrittori, secondo cui si può riconoscere Katiliškį come scrittorò. Ar quei modelli riflessi e tarminiuose Joniškio šnektų testi, paragina con discorso esempizie da pubblicazione Joniškio šnektų pratimai ir tekstai e pavieniai iliustraciniais sakiniais da SŽ. Uno di tali modelli sentinio mintia smulkinamento, consisteclus fenominio spognimento. Toks minčių reiškimo būdas, descritto nei lavori sintaksės della lingua Lituania, è frequentiissimo diskurse. Di solito prima viene presentata la parte della frase che necessita di completamento, spiegazione (o può essere supplildyta, spiegazioneta). Katiliškis utilizza e atversstinio modelì, quando prima vengono elencate, e pasqueglia descritrinata, ecc. : Palazdės, pakalnutės, kvepiančios mirtelės tutto lì così tico tra gležnų, cosa solo scoprossusių beržo šakelių, nukaišytų palubėje e sustatytų frontiereim. 45; Za Augalotas, status, gerų kriaučių nusiūtu mundierium, kampuoto smakro e nuknebusios nosies generolas si congratulò con il nostro lektorium e traducju. DaN 324; Ežiomi, campi e papievios tracim, keliūtami e genatvėmis traukė kaimynai. Per 78. Tale smulkmeniško racconto è molto caratteristico del discorso: nella pubblicazione Joniškio Vasarą qui il vento portava javų nokimą, žemės drėgmę, miško kvapsnis. SKS 178. Articoli Articles 163 / Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai šnektų esercitazioni e testii nel racconto scrito […]Ganymas[…] pateikėja spiega in dettaglio cosa e come le è dovuto ganyti (plg. Jšpt 7274)13. Katiliškis molto ama spezzare la frase in segmenti semantici, qualche volta chiedendo e rispondendo, qualche volta raccontato unitisinie frase, la cui totalità nusco una certa condizione o comportamento umano. Noterai scompaiduta in segmenti più brevi (di una o più parti di frase) testoà percebiamo come volimą dire mentì solo allora, quando qualche loro sudiamo in un tutto, plg. : Nekaišiok il suo akėtvirbalių. Neužsidirbai. 153; Za Sodžio uomo ha la sua makaulę. Prastą, neapkirptą, tas giustizia. Pastai e il proprio mentis leccio. 228; Za Sodnų griaužti. Umanėm escados fare. Io loro. 226; O occhi dietro di lei!.. Rainuoti, tamsiai maroni. SKS 24; Il bambino come da occhio trauktas. Taip in madre. E al padre. Za 114. Katiliškio nei romanzi e collezione di novelli gausu verbino della valutazione. Secondo Aloyzo Gudavičiaus, parlančiaj è importante non solo presagire, innominare realtà, ma anche le emocialmente valutare (Gudavičius 2000: 136; Handke 1995: 93). Splinio del frasinio ha e addūrimo sintomi di, plg. : Non capisco. Ir kvit. DaN 530. Bliaunu con ašarom, ma sediamo, e tanto. MAR 18. Pridūrimo, solito reiškiamo i(r) tutto, notato nel già menzionato testo Ganymas, Naginės, particolarmente il suo molti Slančiausko dizzyno intraštinių žodžių iliustraciniuose sakiniuose (Jšpt 75, 102; SŽ 2014: 44, 51, 67 e kt. ). Katiliškiu, monista delle mondiėvokos ideei spandèggio, particolarmente caratteristico accostamento e paragone con certe fenomeni di natura14. Parignimas tradizionalmente nsakomas comparavaisie parole come, tartum, lyg, pvz. : Puoci puoci basom 13 A causa della portata dell'articolo esempio di testo tarminio non fornita, solo indicate le pagine della pubblicazione tarminių tekstų, nelle quali prevala descritto tarminio modelio sakiniai. 14 Per più sul monistine mondiėvokas kontūrus Mariaus Katiliškio prosoja c. Tūtlytė 2015: 66–79. Cosa lei? Parsidriekė con tale pakaraila. Dešimtininku, dov pas eigulį prisiglaudęs 299. MAR JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 170 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI VIETOVI INVADINIM SCRUMININIMAI Al. Alsiai. Brn. Bariūnai. Dmk. Dameliai. Dnr. Daunorava. Gšč. Gaščiūnai. Gtč. Gataučiai. Gžč. – Gaižaičiai. J.kš Jakiškiai. Jnn. Jauniūnai. Jnš. Joniškis. Kpl. Kepaliai. Lnkč. Linkaičiai. Sk. Skaistgirys. Stnl. Staneliai. Stp. Stupurai. Šmk. Šimkaičiai. Vdg. Medginiai. Žr. Žiūriai. LITERATŪRA Aliūkaitė Daiva 2008: Tarminio kalbėjimo suprantamumas: apriorinės eilinių bendruomenės narių nuostatos. – Lietuvių kalba.lt 2. Prieiga internete: http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba/article/view/4 (žiūrėta 2017 04 10). Almanis Vytautas 2015: Tolstančios salos. – Metai 10, 99–117. ER – Egzodo rašytojai, par. A. T. Antanaitis, A. Mickienė. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994. Dobrowolski Kazimierz 2001: Chłopska kultura tradycyjna. – Antropologia kultury. Warszawa: Wydawnictwa universytetu Warszawskiego, 374–384. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Jšpt – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. Janina Švambarytė. Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė, 2001 (arba CD Joniškio šnektų pratimai ir tekstai. Šiauliai: Discens, 2005). JšŽ – Joniškio šnektų žodynas (rankraštis). Handke Kwiryna 1995: Polski język familijny. Warszawa: Slawistyczny ośrodek wydawniczy (SOW) przy Institucie slawistyki PAN. Straipsniai / Articles 171 Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai Kaikarytė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 150–173. Ketu ra k is Saulius 2010: Literatūra kaip medijų sistema arba kas yra medija Mariui Katiliškiui? – Logos 64. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 179–189. Kmita Rimantas 2014: Rimantas Kmita: kalbos varatarius. Prieiga internete: http:// www.kulturpolis.lt/dedikuota-klaipedai/rimantas-kmita-kalbos-varatarius/ (žiūrėta 2016 10 02). KtŽ – Mariaus Katiliškio raštų žodynas (rankraštis). Kubilius Vytautas 1995: XX amžiaus literatūra. Vilnius: Alma littera. Lktch – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, mokslinė red. Laima Grumadienė, sud. Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaite, Edmundas Trumpa, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. Macienė Jurgita 2005: Deminutyvų stilistika. Šiauliai: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. Sprindytė Jūratė: Marius Katiliškis. Prieiga internete: http:/www.šaltiniai.info/index//details/1264 (žiūrėta 2016 07 10). SŽ – Švambarytė-Valužienė Janina 2015: Mato Slančiausko ir jo pagalbininkų pasakojamosios tautosakos rinkinių leksika. Žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Tumėnas Stasys 2003: Dar vienas M. Katiliškio sugrįžimas. – Seno kareivio sugrįžimas. Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 5–10. Tūtlytė Rita 2015: Mariaus Katiliškio proza: meniniai monistinės pasaulėvokos kontūrai. – Colloquia 34. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 60–79. Vaskelienė Jolanta 2007: Žodynų nefiksuoti dariniai ir funkcijos Mariaus Katiliškio novelių rinkinyje „Seno kareivio sugrįžimas“. – VALODA 2007. Valoda daž- du kultūru kontekst, Zintnisko rakstu krjums XVII. Daugavpils universītātes akadēmiskais apgāds “Saule”, 505–512. Veličkaitė Asta 1968: Mariaus Katiliškio la dictionynas raštų. Diplomainis lavoro (rankraštis). Čikaga. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXVI 172 Influence of Dialect on the Language of Marius Katiliškis Works SUMARY The article describes linguistic views of writer Marius Katiliškis (real name is Albinas 1980 in Vaitkus, born on 15 September 1914 in Gruzdžiai, Šiauliai district; died on 17 December Lemont, a suburb of Chicago), who comes from Northern Lithuania, Žagarė district, discusses the lexis of Šiauliai sub-dialect of the Western Aukštaitian used in Katiliškis works and dialect speech patterns that the writer is known for. The article is compiled with reference to the material of the manuscript of the Glossary of Marius Katiliškis Works (abbreviated as KtŽ), compiled by the author of the article. KtŽ lexis is compiled from the novels Miškais ateina ruduo (1969), Užuovėja (1990), Išėjusiems negrįžti (1990) and a collection of short stories Seno kareivio sugrįžimas (2003). Katiliškis had a good command of Žagarė speech: he had heard quite a few stories told in it, collected and noted individual words, their forms and language expressions. Dialect lexis abundant in Katiliškis writings indicate that the writer acted as a dialect user, i.e., created words, formed collocations not included into any dictionaries, used various nuances of word meaning. Words used or created by Katiliškis are affective, noticed by the reader as new, emotional, finally interesting in the way of phonic and semantic meaning. In Katiliškis writings the story is relayed by using simple and extended sentences or thoughts that are divided into short sentence components. It seems that the writer wishes to halt the reader for a moment and to emphasise every collocation or phrase. Usually, this kind of fragmented sentence also conceals an emotion expression. Katiliškis writings, as indicated in the article, are written in local dialect, i.e., dialect language used in 20th century. Up till this day, the development of standard language requires a more in-debt study by linguists focused on various areas of research, and Katiliškis writings are texts on which such an investigation should be grounded. Įteikta m. 2 marzo 2017 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5. LT-10308 Vilnius, Lituania [email protected]