Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda

134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ezioni di ice che scien i iche: lessicologia e lessicog a ia. VAINIKLAPI SPALVOS IR ATSALIAI SIUOLAIKINGE LETUVI PROZOJE: BALTA IR JUODA Colou s and Shades o Pe als in Mode n Li huanian P ose: Black and Whi e ANOTATIA A icolo ogge o di ice ca 61 con empo anea delle Li uani p osa au o iaus 98 ope e o a e più di 300 collocazioni, nelle quali p ozininkai di e amen e o pasi elkę pa agimus e me a o as pa la di bie o e buodą žydinčių ege ali dei co oniklapi colo e degli a spal ius di ques i colo i. scopo dello s udio chia i e, con quali lessemai i nos i au o i asme ono bianco e buodà ainiklapių colo e, desc i e e la s u u a aiškos del colo e e seman ica; s abili e, quali p o o ipicamen e bi i deno a i della e o è si pa agonano a bianchi io i delle pian e; isc i e e, con quali a ibu i di eal à seleziona e collocazioni au o i pa agonano bianchi e buodus pian e co oniklapius, quali pa agioni con ques i colo i dei žiedų s udia a ma e iale è più equen i e app occiazione ai s e eo ipì. Isc i o ma e iale indica, che inse endo žiedlapių colo e gli au o i più equen e us a a būd a džius bal as, -a e buodas, -a, un po' čiau colo a nascoma nell a džiuo iniais būd a džiais. Bal a colo a nei la o i di p osa inse ijama e eiksmažodžiais nonché a dažodiniais abs ac s. Fissa i casi in cui ach oma iche colo i a engonoa e pe konk e a cosa, p o o ipinį co isponden e colo a o holde ; spesso ispe o ques i colo i nse u ano e pascolku me a o e e a ie pa agioni. ESMINIAI VODŽIAI: seman ica, kolokacija, colo e, bianca, buoda, a is inis s ileus. ANNOTATION The objec o he a icle is mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li huanian p ose au ho s; hese colloca ions a e used by he p ose w i e s o con ey di ec ly o by using compa isons o me apho s he whi e o black colou o lowe ing plan s and he shades o hese colou s. The aim o he esea ch is o de e mine wha lexemes he no a a a e compa ed wi h A icoli A icles 135 / Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda analysed au ho s use o con ey black and whi e colou s o pe als; o desc ibe he s uc u e and seman ics o colou exp ession; o de e mine wha p o o ypically whi e eali y de- whi e blossoms; o in es iga e wi h which eali y a ibu es he hese colou s a e he mos au ho s o chosen colloca ions compa e whi e and black pe als, which compa isons wi h equen so ha use becomes almos s e eo ypical. The esea ch indica es ha when desc ibing he colou o pe als, he au ho s use adjec i es whi e and black (Li h. bal as, -a; juodas, -a; eminine and masculine o m), less equen ly he colou is desc ibed by using p onominal o m o adjec i es. Ve bs and nominal abs ac s a e also used o indica e whi e colou . The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e objec , a ce ain colou p o o ype; o en he colou s a e desc ibed by employing me apho s and a ious compa isons. KEYWORDS: seman ics, colloca ion, colou , whi e, black, belles-le es s yle. INVADAS Žydėjimas imp essionan e enomeno della na u a. Non uno di noi (especialmen e kū ėjus) pake i besbiglian i e schiudu isi gi iedų o me, colo i e odapai, quindi dėsninga che ques o aspe o della na u a ha i in chiškų kū ybos p o eks ą, che successi amen e di en a es o kū iniu (Daujo y ė 1999: 55). Nei es i di p osa ques o enomeno della na u a più spesso si applica al la o o di nuo aikai aspo ika i, azione al luogo o al empo pa yškin i. Classi icando con empo anei au o i li uani di p osa exus1 egimi due endenze: alcuni au o i žiedus indicano colo i mol o conc e amen e, come basandosi pi mu imp essudžu o da an icipo pasąmonėje si o ma i s e eo ipinie isuadinie, e al i in pian o žiedą innesiugi mol o a en amen e no i io e desc i o sub ilus pumpu ų i išsiskleidusių ain nu apių panal ius, i ondo il colo e del middio e. Pa sėjimas come enomškinys mol o spesso o emen e jui emociamen e in luisce non solo sc i ija, il suo c ea o pe sonà, ma e ai y oją. Įspūdį a non solo o ma žiedų, ma e i lo o colo e2, che aiu a a ansbo da e sen imen i, umo aiką e pan. Come sappiamo, ci ca 8090 % delle in o mazioni sul mondo es e no uomo o iene edendo (Lapė, Na ikas 2003: 72). Appellini ogge i si possono desc i e e e nonu ilizzando colo i (padeda o ma, essu a, š iesaus e amsaus conce o e 1 Ques o pu amen e c onologico scel a. S aipsnyje mode naikine Li u ians li e a u a conside a i kū iniai, sc i i e espos i Li ui a kū us nep iklausomybę po 1990 anni. 2 Sulla base delle collocazioni accumula e dell'au o e dell'a icolo s abili a che žiedų colo i gamma in seleziona i es i di p osa può esse e esp essa 19 būd a džių: aly inis, -ė, bal as, -a, balkš as, -a, bals as, -a, gel ona, -a, gels as, -a, buodas, -a, lelijinis, -ė, mėlynas, -a, mels as, -a, o anžinis, -ė, pil- kas, -a, pu pu inis, -ė, audonas, -a, aus as, -a, ožinis, -ė, udas, -a, iole inis, -ė, žyd as, -a. AURELIJA GRITĖNIENĖ 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI pan., u a ia, il colo e ma okai p aplečia spe ò di desc izione delle cose (Jonai is 2009: 8). Spal a inhe en inė peculia i à, appa enan e peggio a cosac u come suo sa as is. In o mazione su ali cose pa icola i à l'uomo ice e sensiūčiais. Spal a egos ecep o iais spesso di u i pe cepi a uni o memen e, ad colo ą eiškian ys būd a džiai ski ini inhe en inių absoliučiųjų būd a džių klasei (pla ininkai, isici, ma ema iki, chimiki, isiologi, biologi, psicologi, e nologi e k . Dal pun o di is a lingubinio il colo e analizza a non čiau ž . Teko ienė 1990: 98, 119). Spal as į ai iais aspek ais y inėja į ai ių mokslo šakų specialis ai: dailė y- un solo linguis a Li uano. Qui menzione emo solo alcune di esse. I ena And iukai ienė desc isse il conce o dei colo i e nomina i i in lingua li uana; y ė colo i į aizdį An ano Juškos Lie u iškose s o binėse dainose (And iukai ienė 1996: 162166; 1997: 173179). G ažina As amskai ė y ė lie u ių bal as e okiečių weiss seman inę s uk ū ą (As amskai ė 1976: 715), desc isse lie u ių juodas e okiečių schwa z op ines e la e u ine signi ica i (As amskai ė 1977: 716; 1988: 411). Ques a ice ca ice desc isse i nomi del pelo degli animali in lingue li uanee e okiečių (As amskai ė 1992: 2533), e Jolan a Vibu y ė esaminò p oblemą de inizione del colo e del pelo degli animali diziona e della lingua Li uanea (Vibu y ė 2003: 119135). Saulu ė Juzelėnienė analizza a, quali signi ica i cono azionali ca a e is ica dei colo i signi ica i agli a ibu e gi nei XX secolo poesie li uanee (Juzelėnienė 2001). Rasuolė Vlada skienė desc isse il cognome e de signi ica i in e mini composi i i, discu è e s ine ques o cognome signi ica i i a spal ius (Vlada skienė 2014: 38). Aloyzas Guda ičius ha analizza o il conce o di colo e e de (Guda ičius 2009 105114) e la sua s uden ė Toma Jokubai ienė conce i di ne o e bianco in lingue li uanee e inglesi (Jokubai ienė 2009). Rū a Kazlauskai ė, desc i endo a ie pian e (aguonos, yšnios, saulėg ąžos) igu a i e nella poesia li uana, analizza a e colo i degli žiedlapi di ques e pian e (Kazlauskai ė 2010a: 5370; 2011: 440455; 2014: 86107); desc isse i nomi dei colo i di una Janio Aku a e io apissoca in aduzioni in lingue li uanee (Kazlauskai ė 2010b: 128141). Ques a ice ca ice, insieme a Egle Ramanauskienė, dal pun o di is a linguis ica p agma ica, ha analizza o i nuo i nomi dei colo i in publicis iniuose pubblicazioni (Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 176201)3. I ice ca o i s anie i nelle lo o ice che non poche a enzione des ano alla pe cezione e concep ualizzazione del colo e. Gli an opologi B en as Be linas e Paulas Kayʼus hanno esegui o ù suddi isione e ca ego izzazioni dipendono dal linguaggio, o dal sis ema senso iale (Heide 1971, 1972). uni e sijas dei colo i pa ecchi sono sc i usi polkų 3 In ques o a icolo iene p esen a a anco a più ampia ice ca sui colo i pa ole di leksinių, seman inių e k . lieling is ė Anna Wie zbicka (Wie zbicka 1990: 99150). T a le più ecen i ope e è necessa io menziona e g ande colle i à s udi di linguis i, an opologi e psicologi, dedica a alla ca ego izzazione del colo e (Ha din, Ma i 2002). In esso a ia i aspe i iene analizza a, come ekspe imen us i y ė, kaip žmonės su okia pag indines (židinio) spal as (Be - lin, Kay 1969). Eleano os Rosch da bų ikslas – nus a y i, a pag indinių spal- uomo pe cepisce il colo e, in quali conce i quella pe cezione Roze (Roze 2005), usų kalbos colo i nominazioni desc i i kolek y inėje monog a ijoje (Vasile ič, Kuzneco , Miščenko 2005). Lo scopo di ques o a icolo di chia i e, con quali leksemmi seleziona e collocazioni au o i nelle lo o ope e u ių i užsienio y ėjų publikacijų apž alga (Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 178–179). S aipsniai / A icles 137 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda asme ono bianco e buodò žiedų colo e4. Obie i i di ice ca: desc i e e ach oma iche denominazioni dei colo i s u u a e seman ica; s abili e, quali p o o ipicamen e bi i deno a i della e o è si pa agonano a bianchi io i delle pian e; indaga e con quali a ibu i di eal à nelle collocazioni seleziona e si pa agonano bianche e ne e co onicapole delle pian e, quali pa agoni con ealizuojamas kalboje. La ių kalbos spal ų pa adinimus išsamiai iš y ė Ani a ques i colo i dei žiedų nel ma e iale accol o sono più equen i (p o o ipi) e si a icina agli s e eo ipì5. La scel a dei me odi di ice ca lėmė speci ica della sos anza analizza a. Pe in aišką dei colo i e seman ica desc i e e quan o più de aglia o, compleksiškiau, nello s udio applica i a i a i me odi in e ps i iniai: seman iche, s ilis iche e kogni y inės analisi, desc i omassi e p agma iche me odi in e p e a i i. A ques o s udium il ma e iale è accol o da XX a. ine XXI a. au o i li a ians p ozos eks ų omanų, apsakymų, no elių, apysakų e simili gen iniu pun o di is a ope e. L'a icolo con iene analizzia i singoli asi o i lo o ammen i . y. seleziona e collocazioni6. Ma e iale indaga o da 61 p ozininko 98 ope e è s a a seleziona a più di 300 collocazioni, nelle quali gli au o i di e amen e o pasi elkę pa agioni e me a o a pa la di bianco e buodà ainiklapiı colo e e i lessi di ques i colo i7. 4 Spal a è non ma e iale, ma lūž ančios luce enomeno. Ques o è no o dal diciasse esimo secolo, quando Isaac New on p izmée il aggio di luce bianca spezzò in uno spe o di colo i, la cosidde a dispe sione della luce (Pleij 2010: 20). Si pensa che l'occhio umano dis ingua a 7 e 10 milioni di onali à (Jonai is 2009: 8). 5 In linguis ica s e eo ipo comp ensibile come sogge i amen e de e minui o enomeno o cosa d'imagine, comp enden e gli a ibui i segni e alu azione, che dal e o è isul a o dell'in e p e azione della eal à, unzionando nella coscienza della lingubinesa socie à. Pe più sul conce o di s e eo ipo c . Guda ičius 2000: 5964. 6 Colocazioni in ese come il soli o con es o di consumo di una o al a pa ola, de e mina i leksemì uso congiun o, usuali pa ole di associazioni nel linguaggio con al e pa ole del asino (più su la collocazione samp a à c . Ma cinke ičienė 2010: 7091). 7 Daba inės lie u ių kalbos eks yne (h p:// eks ynas. du.l ) è anche possibile o a e g ožinės li e a ū os eks ų; essi cos i uiscono 11,6 % di u o il ma e iale lì p esen a o (a ques o nume o includono anche e s ini ope ei), u a ia pe lo s udio dei colo i solo eks ine p esen a e ma e iale oppo poco. Al ine di de e mina e il colo e di co oniklapi di una speci ica pian a a ol e non è su icien e eks yne o ni e solo di una conco danza igu è (300 ca a e i). S udiando i colo i aišką e seman iką spesso se e mol o più AURELIJA GRITĖNIENĖ 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 1. BALTI, BALKŠVI, BALSVI VAINIKLAPIAI Lie u ių kalbos aiškinamieji žodynai pa eikia nuo 4 iki 9 būd a džio bal as, -a eikšmių. Viena iš pag indinių šio žodžio eikšmių siejama su spal a – ‘ i- ampio siškai š iesus (apie colo ą), sniego, la e colo (BŽ). Bia a ach oma inė8 colo e (i. y. bescol ė colo e, che mos a in e azione a luce e colo e). Non casualmen e e būd a džio bal as, -a e imologija in lingue Li uanee e in mol e al e lingue si collega con š iesa e blizgėjimu. Anzi nelle lingue indoeu opee ques o nome nemmeno non imemo a a speci ica colo i, e signi ica a solo luce: lie. bál as, la. ba s emiasi šaknimi *bh-, s. i. bh i ‘š iečia (F aenkel 1962: 32; Smoczyński: 1983: 234; As amskai ė 1976: 7). Ti ų kolokacijų au o i menzionano ci ca 70 bal ai žydinčius di di e si genci di pian e. 1) Medžiai, k ūmai, aismedžiai, aisk ūmiai: akacijos (N. Kep. 2005: 14, al. (R. G an. 2011: 52), blindės (H. 2013: 272), e škėčiai (e škė ožės) (J. Skab. 2004: 892), 21 ie os (O. Jau . 2009a: 35), jazminai (V. Čep. 2008: 15 ka klai (R. Flick. 196), kaš onai (G. 2012: 22), k šės (S. K uop. 2011: 61), juli (I. 2004: 12), migdolai (R. 2006: 105), obelys (H. Čeb. 2011: 95), 45 (J. Šab. 2011: 110), Skod ai (J. Š. Š. Š. 2015), Š. Š. 2) Pik žolės, da žo ės, miškų, me ų, laukų, kalnų, acque pian e: aguonos (R. Še . 2001: 107), ba kūnai (V. Rač. 2008: 74), Sosno skio ba ščiai (B. Jon. 2011: 27), bob amuniai (anche chiama i šun amuniais) (V. Žil. 2013: 133), builiai (B. Pūk. 2003: 129); bul ės (L. Gu . 2006: 106), bal ieji dobilai (D. G ig. 2008: 39), edel eisai (O. Jau . 2009a: 62), ga š os (R. Še . 2013: 123), ka enės (H. Gud. 2013: 184), kiškio kopūs ai (O. Baluja. 2006: 15), k ažolės (V. Al. 2010: 15), lo osai (J. I . 2000: 120); 67 no elės (B. Jon. 2007: 103), plukės (M. S i b. 2011: 39), amunės (A. Pi . 2001: 31), šilokai (J. Skab. 2004: 183), š yliai (H. Gud. 2013: 184), š en aga š ės (R. Še . 2006: 155), ijokliai (B. Pūk 2003: 63); ingio ykš ės (H. Gud. 2013: 195), yšnios ope e di con es o, neiša dy o conc e i dei es i dei uni isumo, ad ma e iale a ques 'in es igazione accol a non dal eks yno, e qualcheolla anni con ando singi us ope e e usci ašando da lo o mol o più ampie con colo i aiška e seman ika connusi kolokazioni. 8 Ach oma ine colo i possono esse e suddi isi in cinque p incipali: ne i, d'oscu i à g igio, chia o g igio e bal as. T ap ques i colo i può esse e mol e di e se onali à. L'occhio umano è in g ado di dis ingue e ci ca 300 ach oma inių onali à (Jonai is 2009: 38). 9 Skliaus iche indicano solo pe una on e l'abba imen o. Comple a lis a delle on i iene o ni a alla ine dell'a icolo. S aipsniai / A icles 139 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda (D. Kal. 2015: 96), žinginiai (E. Ku k. 2009: 79), ži niai (D. Kal. 2008: 154). 3) Da želio gėlės: as ai (B. Pūk. 2003: 211), bijūnai (anche chiama i pina ijomis) (B. Jon. 2007: 16), ch izan emos (D. Jaz. 2007: 36), elebo ai (B. Jon. 2009: 42), gal onijos (E. Lieg. 2013: 23), gubojos (U. Ba . 2016: 26), g azdikai (D. Op. 2016: 168), hiacin ai (D. Kaj. 2007: 114), ju gi- nai (A. Zu . 2010: 78), ka deliai (E. Lieg. 2004: 8), k okai (D. Op. 2015: 167), lelijos (S. Ach 2006: 27), na cizai (A. Žag. 2013: 332), paku ės (I. Za . 17), pe unijos (K. Sab. 2012: 321), ožės (A. Sap. 2011: 105), abakas (K. Tulpės (G. Adomės 2005: 105), uolaskės (H. Gud. 2013: 229). 4) Camba inie pian e: azalijos (V. Palč. 2011: 51), gloksinijos (J. I . 2000: 177), kalijos (J. Ap. 2010: 182), camelijos (B. Jon. 2009: 10), kli ijos (B. Jon. 2009: 10), o chidėjos (D. Kaj. 2007: 26). Pa ys popola issime bianche žydin ys pian e i a e dei li a ians p ozininkų collocazioni ožės (men ima e 19 au o ių es i), obelys e lelijas (jas mini 12 au o ių), bal ieji dobilai (11), ie os (9), yšnios e amunės (8), sly es e jasminai (5). Bianca colo a aiška i ose collocazioni abbas anza di e sa. Più spesso il bianco colo e iene inse i oijama di e amen e agg edi o bal as, -a a ie di e nių sempliosi o me (152 ol e) o di ques o agg edi o ing edžiuo ine o ma bal asis, -oji (41 ol e). Į a džiuo inė o ma gene almen e u ilizza a dobilų e lelijų colo i a innomb a e, quan o čiau menzionos bal osios akacijos, ba kūnai, ie os, kalijos, amunės, ožės. In a i in ali casi a ol e iene di icile sepa a e, quando au o e i a džiuo iniu būd a džiu uole en a izza e specie di pian a (bal oji lelija (Lilium candidum), bal asis dobilas (T i olium epens), bal ažiedis ba kūnas (Melilo us albus)), e quando pa la semplicemen e di žiedų spal ą. Pe accen ua e akinamo co oniklapią biani udine, ques a colo a a s essa massima in ensi à, seleziona e collocazioni c ea o i usa a del più al o g ado būd a zelėnienė 2001: 11). džius: balčiausias, bal ų balčiausias (R. G an. 1998: 119), au ologinius junginius bal as bal as (H. Čig. 2007: 66), p iesagų edinius bal u ėlis (L. Če n. 2011: 166) i pan. Taip pažymimas didžiausias ypa ybės laipsnis, be o, okiais a ejais bū- d a džio bal as seman inėje s uk ū oje iš yškėja i e inamoji sema (plg. Ju- AURELIJA GRITĖNIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Rečiau (10 au o ių eks uose) il colo e dei co oniklapių nuspoma p ie eiksmiu bal i: Bal ai žydėjo aukš os ga š os (J. Skab. 2000: 224); <...> nessuna pa e Eu opoj egli non ideè così bal ai žydinčių yšnių (R. G an. 2013: 155)10 e pan. Aspall i si desc i i anco a a amen e usa o agg edi io con p e eiksmiu: [no elės žydi] <...> blizgiai bie ais žiedeliais (B. Jon. 2007: 103); Po kojų šun amunių plo elis skaisčiai bal ų, nenuleipusių nuo kai os i dulkių (V. Žil. 2013: 133)11. Colo ai a inci i au o i usa a e su dazodini abs ac : 1) Bal umas: Jo sode augo me a iglibiusios di u e le specie e isokių colo i ožes: sniego bal umo, milk bal umo, gulbės bal umo <...> (K. Kas. 2007: 10); Visnio bianumma già escipesso solo a do e non do e ques ipiasi pa ėla ęs žiedas (A. Zu . 2010: 314). 2) Bal ybė: Jų [aly ų] k apnus iole as i bal ybė iesiog gniaužė ši dį (J. Skab. 2000: 191); Nelle scu e acque si i le e a la lo o [ie ų] bal i à (J. Skab. 2000: 33). 3) Bal uma: Vyšnių bal uma p islopusi <...> (A. Zu . 2010: 74). Spal ą segna e de e mina i is dū inys bal ažiedis: <...> palenkė bal ažiedę gal ą Lelija (O. Jau . 2005: 70); P ie apsamanojusių pie e di c esce bal ažiedžiai šilokai <...> (J. Skab. 2004: 183). Più di 20 ol e i a e collocazioni colo e inse alizzijama e azionimažodžiais bal uoja (G. Bul. 2015: 121), bal a o (O. Jau . 2005: 40), boluoja (B. Jon. 2011: 75), bola o (E. Ign. 2000: 95), subola o (M. Luž. 2006: 53), suboluos (A. Zu . 2010: 12). Būd a džiais balkš as, bals as desc i u o g ado luceo, essi nuspima non u a bianca, e apybal ė ainiklapių colo e: Balkš os [ie ų] k apų s o ės plūdo s aigh ly in o mane (J. Skab. 2000: 114); Pe augusios ga š os balkš ų žiedų gal ami <...> (J. Skab. 2014: 234); <...> bals ais aksominiais žiedais plyš a ka klai (R. Flick 196 2015:). L'in ensi à del ono luminoso segnala o e dū iniu bal ažals is12 esso nsacomas šei amedžio ainiklapių žals ai bal as a spal is (J. Skab. 2014: 214). šaus a spal io i elebo ų žiedai, ku ių spal ą nusaky i padeda būd a dis žals as 10 Čia i oliau eks e a i inkamiems eiginiams ilius uo i pa eikiama ik po ieną a kelis ipiš- Panacos ius esempi. 11 Būd a dis con p e eiksmiu a amen e iene usa o solo pa lando di ach oma ine colo i, u a ia innomina i ch oma iche colo i ale aiška pa icola men e spesso pasi ellia a. 12 Egli conside a a Joli os Skablauskai ės naujada u, pe ché non issa o in nessun singolo diziona io esškinamaje Li uaniano. A icoli A icles 141 / Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda e nomdazodino as a o bal umo: <...> i iedo del bal umo Hellebo us nige <...> (B. Jon. 2009: 42). È cu ioso ciò che il i lesso delle co oniklapi di colo e bianco nei es i di p osa i i non sussukuma a ibu i i apybal is, bal okas, balzganas, pobal is (pa lando su colo azione delle co oniklapi dei es i i ì gli au o i nessuna ol a non usa ono nemmeno uno di ques i a ibu i i). Nella aiška di colo e bianca possiamo gua da i e congni y inio nonché aspe o s ilis ino. Ty ėjai sono de ini e le asi di e oluzione dei nomi dei colo i. P ima di u o il colo e iene desc i o i e endosi a una ben conosciu a ealiją na u ale kalbinės bend uomenės iconosciu a di quella colo e scleidėja, o p o o ipą (plg. Kazlauskai ė 2011: 179). Pe i Li uani il p o o ipo di bianco colo e è ne egas (Guda ičius 2000: 61). Ques o con e ma e o žinėje le e a u a o a e abbondūs esempi qui mol o spesso bianchi pian e žiedų ainiklapiai sono pa agona i con ne e, e lo s esso žydėjimas con snigimu: Ch izan emos bal os come ne igas <...> (R. Še . 2006: 67); <...> obelų žydėjimo gio ni al bambino a o ia a, che bianchi come pi mas ne i gos žiedai cop ono u o il mondo (L. Gu . 2013: 461); <...> u i in segui o do e a gi a e ai anelli sning yšnios <...> (A. Zu . 2010: 310); <...> la se a a siduso snygu iuojan e šei amedis p esso slenksčio <...>. Alzò anco a più o e il en o. Šniokš ė, k a ė šei amedį lyg gėlių puokš ę, snigo žiedlapiais (J. Skab. 2014: 235); <...> sniego biu o yšnios13 <...> (N. Vai k. 2013: 251). E iden emen e, desc i e e il biedò dei ciedè è pa icola men e spesso u ile pa agoni14. Lie u ių pasaulė aizdyje sniegas, k eida, gulbė, pu a, pienas, d obė e k . daik ai app esen aiano bal ą kolo ą (Paulauskas 1987: 177). Quindi con ali a ibu i associa i bianchi pian e dei co oniklapii anche in esi come luminūs, y i, incal i (plg. Kazlauskai ė 2011: 450). Ti iamose collocazioni au o i i bianchi ege ali žiedlapius pa agonano con ques i bianchi (o š y inčiais) a ibu i della eal à: 1) Bui ies daik ais (muilo a pieno pu omis, a a, es u ine suknele, įka- pėmis, a ške, g ie inėle i k .): „<...> Obelys i yšnios bola o lyg aikų išmuilin os gal os (E. Ign. 2000: 95); […]...> [muilinė guboja] simile a soilo pu as pu i e bi a (U. Ba . 2016: 26); Pillies pendii bal a o apaugę žydin en i ie omi, semblè quasi sa ebbe ap ašky i la e pu omis“ (J. Skab. 2000: 114); „<…> obelis p ažydo lyg a os kalnas“ 13 Lie u ių poe iniame pasaulė aizdyje aip pa įp asčiausia bal ų yšnios žiedlapių – sniego pa- alelė. Tokia sąsaja mo y uo a, nes žiedlapiai i sniegas u i daugiausia bend ų a ibu ų: ‘bal as’, ‘k in an is / dengian is’, ‘pu us / minkš as’, ‘nea spa us empe a ū os pokyčiams’ (Kazlauskai ė 2011: 449). 14 Gli s udiosi dei nomi dei colo i hanno no a o che in a ie lingue il colo e si desc i e p ima pa agonandolo con le cose a cui quel colo e è ca a e is ico, e poi eme gono e assumono as a i nomi di colo e (Vlada skienė 2014: 3). AURELIJA GRITĖNIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI (L. Če n. 2015: 111); <...> iedai apsipila a au unį K isiaus pian in a yšnia a si nuo aka <...> (A. Zu . 2010: 306); <...> nel buio egli [ži nio žiedas] kažkodėl mi subal uoja come aikiškų įkapių skiau elė (D. Kal. 2008: 154); <...> bianche lig angelų imi ai gloksinijos <...> (J. I . 2000: 177); <...> žydin i obelis, bi a come a škė <...> (R. Ma . 2013: 260); <...> bola o i gels a g ie inėle aplie i legžiai [kaš onai] <...> (J. Skab. 2014: 187). 2) Dangaus s ellae: No elės e ano specie piccole as e u es enki enki, e ques e comunque bianche scin illa u po kojom (B. Jon. 2007: 104); <...> neap ėpiama non s'incalca come dangaus s elles bal ų [dobiliukų] žiedų daugybė (R. G an. 2006: 90). 3) Bal ais paukščiais (balandžiais, gulbėmis, žu ėd omis), bal o cailio gy ūnais: Kai żydi magnolijas, semb a che negli albe i upi mol i bal ų balandžių <...> (D. Kal. 2008: 61); Kamelijų bal umas g akš ūs gulbių kaklai <...> (B. Jon. 2009: 10); <...> come pescėd a sumosaggia il calce o albi udine iedeli Hellebo us nige <...> (B. Jon. 2009: 42). O a me è [bianchi sbuien i jasmin] come bianco pūcuo o conišino <...> (K. Kas. 2010: 10). 4) Bia a pelle umana: Už langų augo lilies, ali s esso colo e come e la sua sū s elėjusi neįdegusi oda <...> (J. Skab. 2014: 158). Analogicamen e p o o ipicamen e bi i ik o ės deno a ai sono pa agona i con bianchi pian e žiedais: 1) Ibliškęs ol o umano, bianchi pedi, mani, di a, c ū ys, dan ys e e c.: <...> gau uo e sa y o gambe accan o bianco come juozapinė lelija mo e s iso (D. Kal. 2015: 38); <...> a um d i p ažydusios lelijas subal a o k ū ys (D. Vai k. 2006: 190); <...> baciuoja bal as come appena si spa sios lo os i suoi Kū o pèdas (J. I . 2000: 120); Jos [zak is ijonės] di a pe egimi come [bal i] g azdiko žiedlapiai (B. Pūk. 2003: 291); <...> dan ys saky um jazmino pumpu ų kekės <...> (J. I . 2000: 490)15. 2) Žili16 capelli: G ilda e a senučiukė mažu ė, sulinkusia nuga a e bal u ėle es a a y um pakalnu ė (I. Za . 2016: 17); <...> 15 Come mos ano gli esempi, nella nos a p osa con bi ai žydinčiais pialais spesso si legano donne, agazzinos. Analoghi immaginidini esama e Li uanie poesia […] ad esempio, žydin is yšnios albe o a igu a o come me gina (plačiau ž . Kazlauskai ė 2011: 449). 16 In ques i con es i l'a ibu o bal as non deno a pu u ino colo e, ma g ado di biani à, a spal ì (plg. As- amskai ė 1976: 10). A icoli A icles 149 / Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda R. Jon. 2010 – Joni Rasa. Ž aigždė asis A kliukas i Meškiukas Panda. Vilnius. B. Jon. 2007 Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius. B. Jon. 2009 Jonuškai ė Bi u ė. Bal ų už auk ukų ango. Vilnius. B. Jon. 2011 Jonuškai ė Bi u ė. O dinimi. Vilnius. M. Jon. 2010 Jonu is Ma ius. Slibinas Ju gis e al e s o ie. Vilnius. D. Kaj. 2007 Kajokas Donaldas. Kazašas. Vilnius. D. Kal. 2008 Kalinauskai ė Danu ė. Mai non sai. Vilnius. D. Kal. 2015 Kalinauskai ė Danu ė. Ske s ėjų casai. Vilnius. K. Kas. 2005 Kaspa a ičius Kęs u is. K ailos s o ie. Vilnius. K. Kas. 2007 Kaspa a ičius Kęs u is. Sodininkas Flo encijus. Vilnius. K. Kas. 2010 Kaspa a ičius Kęs u is. Majoji in e no. Vilnius. A. Ka . 2015 Ka aliauskai ė Ak ilė. Due i e pe uno asa ą. Vilnius. N. Kep. 2015 Kepenienė Nijolė. Issaleggimi II. Vilnius, 2005. J. K al. 2002 K alikauskas Juozas. La mo e della dinas ia. Vilnius. S. K uop. 2007 K uopis Sigi as. Miglų me gai ė. Vilnius. J. Kunč. 2006 Kunčinas Ju gis. Bal ųjų sū ių nak is. Vilnius. E. Ku k. 2009 Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukinės Todės s o ia. Vilnius. V. Lands. 2007 Landsbe gis Vy au as V. B iedis Eugenijus. Vilnius. E. Lieg. 2004 Liegu ė Emilija. Rudžiukė. Vilnius. E. Lieg. 2007 Liegu ė Emilija. Tė is o nò. Vilnius. E. Lieg. 2013 Liegu ė Emilija. Močiu ės pasaku ės. Vilnius. M. Luž. 2006 Lužy ė Ma ga i a. Takai. Šiauliai. R. Ma . 2013 Ma ai y ė Rū a. Sognajonė su ne e. Vilnius. I. Me . 2004 Mayo as Icchokas. S o elė idukelėj. Vilnius. M. Mik. 2016 Mikėnai ė Monika. Anapus pa e i. Ta si eniksas is asenų. Vilnius. D. Op. 2015 Opolskai ė Daina. Espe imen o i e e. Vilnius. D. Op. 2016 Opolskai ė Daina. E una ol a, Riči. Vilnius. V. Palč. 2011 Palčinskai ė Viole a. Musica a oli. Vilnius. A. Pi . 2001 Pi o as An anas. Lupo su bicicle cio. U ena. B. Pūk. 2003 Pūkele ičiū ė Bi u ė. Aš uoni ogai. Nonesimo oglio. Vilnius. V. Rač. 2001 Račickas Vy au as. Nuji Zuikos a en u e, o Ric asis gioiam. Vilnius. V. Rač. 2008 Račickas Vy au as. Zuika anco a i o. Vilnius. AURELIJA GRITĖNIENĖ 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI U. Rad. 2013 – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius. A. Rus. 2016 Ruseckai ė Aldona. Šešėlis. Vilnius. K. Sab. 2008 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius. K. Sab. 2011 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius. K. Sab. 2012 Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & al e s o ie. Vilnius. R. Skuč. 2016 Skučai ė Ramu ė. Allo a acce a e, che appa iene. Vilnius. J. Skab. 2000 – Skablauskai ė Joli a. T ečiasis ūks an me is. Vilnius. J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius. J. Skab. 2014 – Skablauskai ė Joli a. Žiežulės. Vilnius. M. S i b. 2011 S i by ė-Valaikienė Ma a. Bal u iškeliu. Kaunas. R. Še . 2001 Še ely ė Rena a. O lei epasalè miau. Vilnius. R. Še . 2006 Še ely ė Rena a. Balzamuca o e. Vilnius. R. Še . 2008 Še ely ė Rena a. Mėlynba zdžio bambini. Vilnius. R. Še . 2010 Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius, 2010. R. Še . 2013 Še ely ė Rena a. Nome in enso. Vilnius. A. Tap. 2013 Tapinas And ius. O anda del lupo. Vilnius. V. Vėl. 2006 Vėl Vilė. Ku es a e e e na. Vilnius. G. Vil. 2016 Viliūnė Gina. Impe a o iaus meilužė. Vilnius. I. Za . 2016 Za ambai ė Ignė. Skudu inukė. Vilnius. A. Zu . 2010 Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius. A. Žag. 2013 Žag akaly ė Agnė. Eigulio do ė: causa F 117. Vilnius. V. Žil. 2013 Žilinskai ė Vy au ė. Non quel d ugys. Vilnius. LESSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI BŽ Bend inės lie u ių kalbos žodynas, p epa amo, ed. kolegija: Danu ė Liu ke ičienė ( y . edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20132017. P iega in e ne : h p://bkz.lki.l . KIŽ K ikščioniškosios ikonog a ijos žodynas, sud. Dalia Ramonienė. Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1997. SRŽ Simbolinių eikšmių žodynas, sud. Lionė Lapinskienė. Pane ėžys: Magilė, 2006. Vosyly ė Klemen ina 2014: Palyginimų žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S aipsniai / A icles 151 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda LITERATŪRA And iukai ienė I ena 1996: Spal os są oka i pa adinimai lie u ių kalboje. – Lie- u ių kalbo y os klausimai 36, 162–166. And iukai ienė I ena 1997: Spal os į aizdis A. Juškos „Lie u iškose s o binėse dainose“ – Lie u ių kalbo y os klausimai 38, 173–179. As amskai ė G ažina 1976: Lie u ių bal as i okiečių weiß seman inė s uk ū- a. – Kalbo y a 27(1), 7–15. As amskai ė G ažina 1977: Lie u ių juodas i okiečių schwa z op inės eikš- mės. – Kalbo y a 28(1), 7–16. As amskai ė G ažina 1988: Lie u ių juodas i okiečių schwa z šalu inės eikš- mės. – Kalbo y a 39(1), 4–11. As amskai ė G ažina 1992: Gy ulių plauko pa adinimai lie u ių i okiečių kal- boje. – Kalbo y a 42(3), 25–33. Be lin B en , Kay Paul 1969: Basic Colo Te ms: Thei Uni e sali y and E olu ion. Be keley: Uni e si y o Cali o nia P ess. Daujo y ė Vik o ija 1999: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a. F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Ca l Win e . Guda ičius Aloyzas 2000: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika ( au a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Ha din Clyde L., Ma i Luisa, ed., 2002: Colo ca ego ies in hough and langu- age. Uni ed Kingdom: Camb idge Uni e si y P ess. Heide Eleano 1971: “Focal” colo a eas and h de elopmen o colo names. – De elopmen al Psychology 4, 447–455. Heide Eleano 1972: Uni e sals in colo naming and memo y. – Jou nal o Expe- imen al Psychology 93, 10–20. Jokubai ienė Toma 2009: Bal umo i juodumo koncep ai lie u ių i anglų kalbose. Ma- gis o da bas. Šiaulių uni e si e as. Jonai is Al ydas 2009: Spal o y a. Kaunas: Te a Publica. Juzelėnienė Saulu ė 2001: Būd a džių seman ika i s ilis ika „XX amžiaus lie u ių poezijoje“: Spal ų eikšmės būd a džių kono acijos. Dak a o dise acijos san auka. Kau- nas: Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as. AURELIJA GRITĖNIENĖ 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Kazlauskai ė Rū a 2010a: Žydinčios aguonos aizdinys lie u ių poezijoje. – Filo- logija 15, 53–70. Kazlauskai ė Rū a 2010b: Spal ų pa adinimai Janio Aku a e io apysakos „Kalpa zēna asa a“ e imuose į lie u ių kalbą. – Valoda-2010: aloda daždu kul ū u kon eks-  20, Dauga pils: DU akademiskais apgāds “Saule”, 128–141. Kazlauskai ė Rū a 2011: Žydinčios yšnios aizdinys lie u ių poezijoje. – Ac a hu- mani a ica uni e si as Saulensis 13, 440–455. Kazlauskai ė Rū a 2014: Žydinčios saulėg ąžos aizdinys lie u ių poezijoje. – Res humani a iae 16, 86–107. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.ku.l /index.php/RH/a i- cle/ iew/1014/1197) [žiū ė a 2017 03 30]. Kazlauskai ė Rū a, Ramanauskienė Eglė 2011: Naujieji spal ų pa adinimai lin- g is inės p agma ikos požiū iu. – Res humani a iae 10, 176–201. P ieiga in e ne e h p:// e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367184181750/ da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en ) [žiū ė a 2017 04 10]. Lapė Ju encijus, Na ikas Gediminas 2003: Psichologijos į adas. Vilnius: LTU Leidybos cen as. Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Paulauskas Jonas 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas. Pleij He man 2010: Ka minas, pu pu as i mėlis. Apie spal as Vidu amžiais i ėliau. Vilnius: Aidai. Roze Ani a 2005: K su nosaukumi: ling is iskais aspek s la iešu alod. P omocijas da ba kopsa ilkums iloloģijas dok o a g āda iegūšanai. Rīga: LU, LVI. Smoczyński Wojciech 1981: Indoeu opejskie pods awy słownic wa bał yckiego. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211–240. Teko ienė Dalia 1983: Lie u ių kalbos būd a džių seman inis alen ingumas. – Kalbo y a 34(1), 97–107. Vasile ič, Kuzneco a, Miščenko – Вacилeвич Aлeкcaндр П., Кyзнeцoвa Cвeтлaнa Н., Mищeнкo Cepгeй C. 2005: Цвeт и назвaния цвeтa в pyccкoм языкe. Мocквa: KoмKнигa. Vibu y ė Jolan a 2003: Gy ulių plauko spal os apib ėžimo p oblema Lie u ių kal- bos žodyne. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u o leidykla. S aipsniai / A icles 153 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda Wie zbicka Anna 1990: The meaning o colo e ms: seman ics, cul u e, and cog- ni ion. – Cogni i e Linquis ics 1, 99–150. Vlada skienė Rasuolė 2014: Cosa può esse e e de? Na o ia lingua 2, 38. Colou s and Shades o Pe als in Mode n Li huanian P ose: Black and Whi e SUMMARY The a icle analyses mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li h- uanian p ose au ho s, hese colloca ions a e used by he au ho s o con ey he whi e o black colou o he pe als o lowe ing plan s and he shades o hese colou s. Analysed p ose au ho s in hei ex s men ion app oxima ely 70 whi e lowe ing plan s, hese a e: ees, bushes, ui ees, be y sc ubs, weeds, o es , meadow, ield, ga den, indoo and and g ea e o he plan s. In he analysed colloca ions only 4 black lowe ing plan s (lilies, oses, ulips celandines) a e ound. Resea ch ma e ial indica e ha when con eying he colou o ach oma ic pe als au ho s usually use he adjec i es whi e (Li h. bal as, -a; juodas, -a; eminine and masculine o m; 152 colloca ions) and black (Li h. juodas, -a; eminine and masculine o m; 10 colloca ions). Less equen ly he colou o pe als is desc ibed by using p onominal o m o adjec i es ( he whi e (Li h. bal asis, -oji; eminine, masculine o m) used 41 imes; he black (Li h. juodasis, -oji; eminine, masculine o m) used 9 imes). Usage o he p onominal o m o adjec i es is de e mined by he con ex o he s o y: he whi e usually ma ks he so s o plan s ha eally exis (e.g. he whi e clo e , he whi e lily; Li h. bal asis dobilas, bal oji lelija, e c.) and he black is usually used when imagina y so s o kinds o plan s a e desc ibed in he wo k. The highes in ensi y o whi e colou is emphasized by using he supe la i e o m o adjec i es, i.e., he whi es (Li h. balčiausias, bal ų balčiausias), au ological colloca ions whi e whi e (Li h. bal as bal as), de i a i es o med wi h su ixes snow-whi e (Li h. bal u ėlis), e c. Ve bs showing whi e, was showing whi e, shine whi e, shone whi e, will shine whi e (Li h. bal uoja, bal a o, boluoja, (su)bola o, suboluos) a e used o indica e whi e colou in p ose wo ks as well. Some au ho s use ad e b whi ely (Li h. bal ai) o indica e he colou o pe als in hei ex s. To indica e his colou he p ose w i e s also use nominal abs ac s whi eness (Li h. bal umas, bal uma, bal ybė). The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e objec , a ce ain colou p o o ype. The colou whi e and i s shades qui e equen ly a e desc ibed by using a ious compa isons. Usually, plan s ha ha e whi e pe als a e compa ed o he closes objec s o he pe sons su oundings: snow, soap suds o milk oam, co on, wedding d ess, sh oud, AURELIJA GRITĖNIENĖ 154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI some ood i ems, whi e bi ds. I can be said ha compa isons as hese ha e become s e eo ypes: whi e as snow/pape /milk/ oam/cu d/swan); black as nigh . Analogous p o o ypically whi e eali y deno a es (pale ace, ee , hands, inge s, ee h, b eas s, whi e hai , swans, pape , snow, e c.) a e compa ed o whi e pe als o plan s. I was no iced ha emale au ho s mo e ho oughly and mo e c ea i ely con ey o he eade s colou s and shades o he blooms. Male au ho s usually indica e he p ecise colou o he bloom bu a ely men ion sub le shades o colou o he blooms. Mo e poe ically and in de ail male au ho s desc ibe only mo e well-known whi e lowe ing booms (apple ee, che y h ee, lily, e c.). These di e ences a e de e mined no only by he speci ici y o gende bu also by indi idual quali ies o he w i e . Analysed colloca ions show ha he au ho s use mo e a ied li e a y de ices o desc ibe na u ally g owing and blooming plan s (che y ees, apple ees, mock-o anges, adjec i es whi e and black. e c.). The colou o picked lowe s is usually indica ed in a e y speci ic way, i.e., by using Į eik a 2017 m. bi želio 9 d. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania au elija.genely [email protected]