Vainiklapių spalvos ir atspalviai šiuolaikinėje lietuvių prozoje: balta ir juoda

134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Wissenscha lichen Fo schungs ich ungen: Leksikologie und Leksikog aphie. VAINIKLAPI SPALVOS IR ATSPALVIAI SchIUOLAIKINGE LETUVI PROZOJE: BALTA IR JUODA Colou s and Shades o Pe als in Mode n Li huanian P ose: Black and Whi e ANOTATIUM A ikelns Un e suchungsobjek 61 zei genössische li auische P osa au o iaus 98 We ken ge undenos meh als 300 Koloka ionen, in denen p ozininkai di ek ode pasi elke Ve gleichimus sowie Me apho as sp ich übe weißes und schwades žydinčių P lanzenes C owniklapien a ben und diese Fa benscha al ius. Ziel de Un e suchung he auszu inden, mi welchen Leksem in unse en Au o en übe agen weißą und schwadą ainiklapių Fa be, zu besch eiben a bens aiškos S uk u und seman iką; es zus ellen, welche p o o ypische weise weiße ik o ės deno a e mi weißen P lanzenblü en e glichen we den; auszu o schen, mi welchen wi k o esses A ibu en ausgesuch en Koloka ionen Au o en e gleich weißen und juodus P lanzenen k oniklapien, welche Ve gleichungen mi diesen žiedų Fa ben im un e such e Ma e ial sind häu ige und annähe sich an S e eo ypü. Eschi es Ma e ial zeig , dass eingewählend žiedlapien Fa be Au o en häu igs e geb auch būdwa džius bal as, -a und schwa z, -a, e was ečiau a a unsakoma eingewa džiuo inigen būdwa dzien. Bal a Fa be in P ozoscha en eing a dijama und eiksmažodžiais sowie a dažodinischen Abs ac en. Au geme k wu de Fälle, wo ach oma ische Fa ben e wä m en we den pe konk e en Daik ą, P o o ypinį en sp echenden Fa bhe s elle ; e gleich o diese a ben besch eib und pass uch me apho en und e schiedene e gleichungen. ESMINIAI WORDŽIAI: seman ika, kolokacija, a a, weiß a, schuda, kuns nis s ilus. ANNOTATION The objec o he a icle is mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li huanian p ose au ho s; hese colloca ions a e used by he p ose w i e s o con ey di ec ly o by using compa isons o me apho s he whi e o black colou o lowe ing plan s and he shades o hese colou s. The aim o he esea ch is o de e mine wha lexemes he no a a a e compa ed wi h A ikeln A icles 135 / Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda analysed au ho s use o con ey black and whi e colou s o pe als; o desc ibe he s uc u e and seman ics o colou exp ession; o de e mine wha p o o ypically whi e eali y de- whi e blossoms; o in es iga e wi h which eali y a ibu es he hese colou s a e he mos au ho s o chosen colloca ions compa e whi e and black pe als, which compa isons wi h equen so ha use becomes almos s e eo ypical. The esea ch indica es ha when desc ibing he colou o pe als, he au ho s use adjec i es whi e and black (Li h. bal as, -a; juodas, -a; eminine and masculine o m), less equen ly he colou is desc ibed by using p onominal o m o adjec i es. Ve bs and nominal abs ac s a e also used o indica e whi e colou . The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e objec , a ce ain colou p o o ype; o en he colou s a e desc ibed by employing me apho s and a ious compa isons. KEYWORDS: seman ics, colloca ion, colou , whi e, black, belles-le es s yle. ĮVADAS Žydėjimas eind ucks olles Na u phänomen. Nich einen on uns (spezi isch kū ėjus) pake i sich ausb ei enden und ausgeb ei e en zieds Fo men, Fa ben und Schapai, deshalb dėsninga, dass dieses Na u bild ha i in lichsche K eibes p o eks ą, de spä e wi d Tex kū iniu (Daujo y ė 1999: 55). In P osa-Tex en wi d dieses Na u ens Phäškinys meis passie sich des We kes nuo aikai übe ik i, Geschims O ode Zei zu pa yškin i. Schau man zei genössische li auische Au o en p ozos Texus1 egimes zwei Tendenzien: einige Au o en ziedä a ben weisen seh konk e , als s ü zen sich i mu Eind uckzu ode aus o s o pasąmone sich o mungigen s e eo ypinigen bilddinigen, und ande e in p alo žiedä einsiegū i seh so g äl ig no ibi und besch eibe sub ils en pumpu und ausskleidenden ainiklapien nu und panal ius, e loko den midu io a b. Selbs s ellung als Phäškinys seh o s a k joodisch emoziell beein luss nich nu Sch i s elle in, sein k eiendes Cha ak e ž, abe und Lesi y oją. Eingebüdį mach nich nu zieds Fo m, abe und ih e Fa be2, die hil zu übe ließen Ge ühls, Moo aiką und pan. Wie wi wissen, e wa 8090 % de In o ma ionen übe die äuße e Wel e häl ein Mensch sehend (Lapė, Na ikas 2003: 72). Umliegenden Dingen läss sich besch eiben und nich e wendend a bige (padeda o ma, exū a, sch iesaus und dunsaus Konzep und 1 Tai ein ch onologische Auswahl. S aipsnyje zei genössine li auische Li e a u gel en kö inie, gesch ieben und ausgegeben Lie u ai a kū us unabhängigkei nach 1990 Jah en. 2 Basie end au de A ikel au o es angesammel en Koloka ionen es ges ell , dass žiedų a bengamma in ausgewähl en P osa-Tex en kann sein aus eikš a 19 būd a džių: aly inis, -ė, bal as, -a, balkš as, -a, bals as, -a, gel ona, -a, gels as, -a, schodas, -a, lelijnis, -ė, mölynas, -a, mels as, -a, o ange, -ė, pil- kas, -a, pu pu inis, -ė, audonas, -a, aus as, -a, ožinis, -ė, udas, -a, iole inis, -ė, žyd as, -a. AURELIJA GRITĖNIENĖ 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI pan., jedoch doch e wei e a ba ge okai p aise die Spek um de Dingenbesch eibung (Jonai is 2009: 8). Spal a inhe en ische Eigenscha , gehö ende dem selben Ding u als sein Selas is. In o ma ionen übe solche Dingen Eigenscha en e häl ein Mensch ühlüch ig. Spal a egos ecep o iais meis alle wah genommen wi d gleiche maßen, ad a ą eiškian ys eigwa džiai ski ini inhe en inių absoliuτικών eigwa džių klassei (pla ininkai, physike , ma hema iki, chemikai, physiologen, biologen, psychologen, e nologen und k . Sp achiniu čiau ž . Teko ienė 1990: 98, 119). Spal as į ai iais aspek ais y inėja į ai ių mokslo šakų specialis ai: dailė y- gesehen analysie e a nich eine li auische linguis . Hie e wähnen wi nu einige da on. I ena And iukai ienė besch ieb Fa bbeg i und Benennungen im li auischen Sp ach; y ė a bs bildeisdį An ano Juškos Lie u iškose s o binėse dainose (And iukai ienė 1996: 162166; 1997: 173179). G ažina As amskai ė un e such e li auische bal as und okiečių weiss seman ische S uk u (As amskai ė 1976: 715), besch ieb die li auischen juodas und okiečių schwa z op ines und sei u ine Bedeu ungen (As amskai ė 1977: 716; 1988: 411). Diese Fo sche in besch ieb ie ische Haa bezeichnungen li auische und okieße Sp achen (As amskai ė 1992: 2533), und Jolan a Vibu y ė behandel e ie ischen Haa kollo s De ini ionsp oblem (Vibu y ė 2003: 119135) im Wö e buch li auische Sp ache. Saulu ė Juzelėnienė analysie e, welche kono a ionalen Bedeu ungen eigen liche Fa bensinnungen ü Eigwa dji in XX Jah hunde s li auische Poesie (Juzelėnienė 2001). Rasuolė Vlada skienė besch ieb ein Eigennwo s g äß Bedeu ungen zusammengese z en Te minen, disku ė e s inės dieses Eigennwo s Bedeu ungen a spal ius (Vlada skienė 2014: 38). Aloyzas Guda ičius ausanalysie e g üne Fa bkonzep (Guda ičius 2009 105114), und seine S uden ė Toma Jokubai ienė schwa zes und Weißes Konzep en li auische und englische Sp ache (Jokubai ienė 2009). Rū a Kazlauskai ė, besch eibend e schiedene P lanzen (aguonos, yšnios, saulėg ąžos) bildliche in li auischen Poezie, analysie e und diesen P lanzen žiedlapien Fa ben (Kazlauskai ė 2010a: 5370; 2011: 440455; 2014: 86107); besch ieb die Fa bennamen eine Janio Aku a e io apysakos Übe se zungen in li auischen Sp ache (Kazlauskai ė 2010b: 128141). Diese Fo sche in, zusammen mi Egle Ramanauskienä, analysie e aus Sich linguis ische P agma iken neue Fa bnamen in publicis ischen Publika ionen (Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 176201)3. Ausländische Fo sche in ih en Un e suchungen nich iel Au me ksamkei weis a benpe zep ion und Konzep ualisie ung. Die An h opologen B en as Be linas und Paulas Kayʼus haben ų E eilung und Ka ego isie ung abhängig on Sp ache, ode on senso ische Sys em (Heide 1971, 1972). a bige uni e salijs nich wenige sind sch eibusi polkų 3 In diesem A ikel wi d übe noch b ei nä a bige Wö e leksinių, seman inių und k . Fo schungs lieling is ä Anna Wie zbicka (Wie zbicka 1990: 99150) o ges ell . Von neues en A bei en is no wendig zu e wähnen ekspe imen us i y ė, kaip žmonės su okia pag indines (židinio) spal as (Be - lin, Kay 1969). Eleano os Rosch da bų ikslas – nus a y i, a pag indinių spal- g oße kollek i i ę Linguis en, An h opologen und Psychologen S udiü, ü die Fa be ka ego isie ung (Ha din, Ma i 2002). Da in e schiedenen Aspek en analysie wi d, wie ein Mensch Fa be wah nimm , in welchen Konzep en diese Wah nehmung Roze (Roze 2005), usische u ių i užsienio y ėjų publikacijų apž alga (Kazlauskai ė, Ramanauskienė 2011: 178–179). S aipsniai / A icles 137 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda Sp ache Fa bennamen besch ieben kollek i y inėje monog a ijoje (Vasile ič, Kuzneco , Miščenko 2005). Das Ziel dieses A ikels auszuklä en, mi welchen Leksemien ausgesuch e Koloka ionen Au o en in ih en We ken übe agen weißą und schwadą žiedů Fa be4. Un e suchungsau gaben: besch eiben ach oma ischen Fa bennamens S uk u und Seman iką; es zus ellen, welche ealizuojamas kalboje. La ių kalbos spal ų pa adinimus išsamiai iš y ė Ani a p o o ypische weise weiße ik o ės deno a e mi weißen P lanzenblü en e glichen we den; zu un e suchen, mi welchen Reali ä sa ibu en in ausgewähl en Koloka ionen e glichen we den weiße und schwa ze P lanzenk aniklappen, waschen Ve gleichen mi diesen Zied Fa ben im zusammenges ell en Ma e ial sind am häu igs en (p o o ipen) und nähe sich an S e eo yp5. Un e suchungsme hodenwahl wu de le n analysie ungsma e ials speci ika. Umin Fa bhau aišką und seman ikü zu besch eiben wie möglich de aillie , kompleksiškiau, un e suchen angewand e e schiedens a ps i iniai Me hoden: seman ischen, s ilis ischen und kogni y ines Analyses, deskamasis und p agma ischen In e p e a ions Me hoden. Fü diese Un e suchung Ma e ial gesammel aus XX a. Ende XXI a. li auische Au o s P ozos Tex en omanen, apsakymų, No elių, apysakų und ähnlichen gen iniu Sich weise We ken. A ikeln we den analysie einzelne Sä ze ode ih e F agmen e . y. ausgesuch e Koloka ionen6. Un e suchungsma e ial aus 61 p ozininko 98 We ken ausgewähl wu de meh als 300 koloka ionen, in denen Au o en di ek ode pasi elkę e gleichungen und me apho sp ich übe weißą und schwadą ainiklapiä Fa be und diese Fa ben in al ius7. 4 Spal a is nich Ma e ial, sonde n lūž anße Lich e scheinung. Das is bekann sei 17. Jah hunde , als Isaac New on p izmese weißes Lich s ahl ein spal e e in Fa bspek um, die so genann e Lich dispe sion (Pleij 2010: 20). Es wi d angenommen, dass das menschliche Auge un e scheide zwischen 7 und 10 Millionen Scha ungen (Jonai is 2009: 8). 5 In de Linguis ik s e eo yp e s anden wi d als subjek i de e mie es Phänomens ode Daik s Bildnis, um assend ihm zugese z en Zeichen und Bewe ung, de aus ech o is a o ės in e p e a ions E gebnis, unk ionie endendes sp achbines ö en lich bewuss sein. Wei e e In o ma ionen übe S e eo ypo-Konzep siehe. Guda ičius 2000: 5964. 6 Koloka ionen e s anden als de übliche Konsumkon ex eines ode ande en Wo es, bes imm e Leksems Ve wendung zusammen, üblichen Wo es Associa ion in de Sp ache mi ande en Sa zinswo en (b ei e e übe Koloka ions samp a siehe Ma cinke ičienė 2010: 7091). 7 Gegena liche li auische Sp ache eks yne (h p:// eks ynas. du.l ) kann auch ge unden we den g ožinės li e a ū as eks ų; sie bilden 11,6 % alle do o geleg en Ma e ialien (zu diese Zahl gehö en auch e s ische We inie), jedoch ü die Un e suchung on Fa ben allein eks yne o geleg e Ma e ialien zu wenig. Um zu bes immen de konk e en P lanze k oniklapien a be manchmal nich zu eichende eks yne we den nu eine konko danzie ungslinien (300 Zeichen) angegeben. AURELIJA GRITĖNIENĖ 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI 1. BALTI, BALKŠVI, BALSVI VAINIKLAPIAI Lie u ių kalbos aiškinamieji žodynai pa eikia nuo 4 iki 9 būd a džio bal as, -a eikšmių. Viena iš pag indinių šio žodžio eikšmių siejama su spal a – ‘ i- S udiend a blichen aišką und seman iką b auch o iel b ei e siškai sch iesus (apie a u), schnee, milch a ben (BŽ). Wei a ach oma inė8 Fa be ( . y. bescol ė Fa be, die In e ak ion zwischen Lich und Fa be zeig ). Nich zu ällig und būdwa ds bal as, -a e imologija li auenschen sp äche und in ielen ande e sp achen e binde sich mi sch iesa und blizgėjimu. Äl e in indoeu opäischen Sp achen diese Bezeichnung soga nich ymig e konk e es Fa ben, und bedeu e e nu lich : lie. bál as, la. ba s be uhasi schaknimi *bh-, s. i. bh i ‘š iečia (F aenkel 1962: 32; Smoczyński: 1983: 234; As amskai ė 1976: 7). Ti ų koloka ionen Au o en e wähnen übe 70 bal ai žydinčių e schiedene P lanzengenčių. 1) Medžiai, k ūmai, aismedžiai, aisk ūmiai: akacijos (N. Kep. 2005: 14) al. (R. G an. 2011: 52 Gud), blindes (H. 2013: 272), e škėčiai (e škė ožės) (J. Skab. 2004: 892), 21 ie os (O. Jau . 2009a: 35), jazminai (V. Čep. 2008: 15 ka klai (R. Flick. 196), kaš onai (G. 2012: 22), k iaušės (S. K uop. 2011: 61), juli (I. Me 2004: 12 54), migdolai (R. 2006: 105), obelys (H. Čeg. 2011: 95), 45 (J. Skab. 2011: 101), Skod ai (L. 2015), 140 (B. 2015), Kal. 2) Pik žolės, da žo ės, miškų, me ų, laukų, be nų, Wasse p lanzen: aguonos (R. Še . 2001: 107), ba kūnai (V. Rač. 2008: 74), Sosno skio ba ščiai (B. Jon. 2011: 27), bob amuniai (auch genann šun amuniais) (V. Žil. 2013: 133), builiai (B. Pūk. 2003: 129); bul ės (L. Gu . 2006: 106), bal ieji dobilai (D. G ig. 2008: 39), edel eisai (O. Jau . 2009a: 62), ga š os (R. Še . 2013: 123), ka enės (H. Gud. 2013: 184), kiškio kopūs ai (O. Baluja. 2006: 15), k ažolės (V. Al. 2010: 15), wa e lilios (L. Gu . 2006: 67), lo osai (J. I . 2000: 120); no elės (B. Jon. 2007: 103), plukės (M. S i b. 2011: 39), amunės (A. Pi . 2001: 31), šilokai (J. Skab. 2004: 183), sch yliai (H. Gud. 2013: 184), š en aga š ės (R. Še . 2006: 155), ijokliai (B. Pūk 2003: 63); ingio ykš ės (H. Gud. 2013: 195), yšnios We kens Kon ex es, neiša dy o konk e en Tex en ein isumo, ad Ma e ial diesem Un e suchymi wu de gesammel nich aus eks yno, und einigeunzig Jah e zahlend einzeli us We kinien und aussch eibend aus ihnen iel b ei e mi a bes Raiška und seman ika e bunden koloka ionen. 8 Ach oma ine Fa ben können in ün Haup a ben un e eil we den: Schwa z, dunkelg au, hellg au und wal as. Zwischen diesen Fa ben kann sein iele e schiedene Scha ie ungen. Das menschliche Auge is in de Lage, e wa 300 ach oma ischen Scha ie ungen zu un e scheiden (Jonai is 2009: 38). 9 Skliaus en geben nu nach einem Quellenabkü zung an. Vollzügige Quellenlis e wi d am Ende des A ikels angegeben. S aipsniai / A icles 139 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda (D. Kal. 2015: 96), žinginiai (E. Ku k. 2009: 79), ži niai (D. Kal. 2008: 154). 3) Da želio gälės: as ai (B. Pūk. 2003: 211), bijūnai (auch genann pina ijomis) (B. Jon. 2007: 16), ch izan emos (D. Jaz. 2007: 36), elebo ai (B. Jon. 2009: 42), gal onijos (E. Lieg. 2013: 23), gubojos (U. Ba . 2016: 26), g azdikai (D. Op. 2016: 168), hiacin ai (D. Kaj. 2007: 114), ju gi- nai (A. Zu . 2010: 78), ka deliai (E. Lieg. 2004: 8), k okai (D. Op. 2015: 167), lelijos (S. Ach. 2006: 27), na cizai (A. Žag. 2013: 332), paku ės (I. Za . 17), pe unijas (K. Sab. 2012: 321), ožės (A. Sap. 2011: 105), abakas (K. Tulpės (G. Adom. 2005: 105), uolaskėlės (H. Gud. 2013: 229). 4) Kamba inische P lanzen: azalijos (V. Palč. 2011: 51), gloksinijos (J. I . 2000: 177), kalijos (J. Ap. 2010: 182), kamelijos (B. Jon. 2009: 10), kli ijos (B. Jon. 2009: 10), o chidėjos (D. Kaj. 2007: 26). Pa ys populä s e weiß ai žydin ys P lanzen i e e li auische p ozininkų koloka ionen ožės (geminne en 19 au o ių Tex en), obelys und lelijas (jas mini 12 au o ių), bal ieji dobilai (11), ie os (9), yšnios und amunės (8), sli es und jasminai (5). Weiße Fa ben Raiška i e e koloka ionen ziemlich e schieden. Am häu igs en weiß is die Fa be eingewe e ijama di ek Eigennummi s bal as, -a e schiedene linksnie ein aosien Fo men (152 Mal) ode diese Eigennamn eingewe žiuo ine Fo m bal asis, -oji (41 Mal). Eingewe žiuo ische Fo m no male weise e wende dobilų und lelijų Fa ben eingeben zu, wie ečiau e wähnas bal öse aka ionen, ba kūnai, ie os, kalijos, amunės, ožės. Ta sächlich solche Fällen is manchmal schwie ig zu un e scheiden, wann Au o en einwa džiuo iniu būdwa džiu will be äg i P lanzena (bal oji lelija (Lilium candidum), weißasis dobilas (T i olium epens), bal ažiedis ba kūnas (Melilo us albus)), und wann ein ach sp ich übe žieds Fa be. Um zu un e s eichen akinama k oniklapien Weißhei , diese Fa be selbs höchs e džius: balčiausias, bal ų balčiausias (R. G an. 1998: 119), au ologinius junginius bal as bal as (H. Čig. 2007: 66), p iesagų edinius bal u ėlis (L. Če n. 2011: 166) i pan. Taip pažymimas didžiausias ypa ybės laipsnis, be o, okiais a ejais bū- d a džio bal as seman inėje s uk ū oje iš yškėja i e inamoji sema (plg. Ju- In ensi ä , ausgewähl e Koloka ionen Schöp e benu z e höchs en G ades būd a zelėnienė 2001: 11). AURELIJA GRITĖNIENĖ 140 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Rečiau (10 au o iä in den Tex en) k oniklapien a be unschomm p ie eiksmiu bal ai: Bal ai žydėjo aukš os ga š os (J. Skab. 2000: 224); <...> ni gends Eu opoj e gesehene so bal ai žydinčių yšnių (R. G an. 2013: 155)10 und pan. Ab a bi besch ei en noch sel ene e wende es Eigenname mi P e eiksmiu: [no elės žydi] <...> blizgiai weißen ziedeliais (B. Jon. 2007: 103); Po kojų šun amunių plo elis skaisčiai bal ų, nenuleipusių on kai os und dulkių (V. Žil. 2013: 133)11. Spal ai einge agene Au o en wende und su dauzodige abs ak es: 1) Bal um: Jo sode augo wunde bi igs e alle A en und allesokie Fa bens Rožes: sniegoweißums, milchweißums, gulbėsweißums <...> (K. Kas. 2007: 10); Vyšnies Weißum schon ausgelopęs nu na wo nich wo diesepiasi pa ėla ęs žiedas (A. Zu . 2010: 314). 2) Bal lichkei : Jų [aly ų] k apnus iole es und bal lichkei ein ach gniaužė ši dį (J. Skab. 2000: 191); In schaduwe Gewässe n spiegel e sich ih e [ie us] weißigkei (J. Skab. 2000: 33). 3) Bal uma: Vyšnių bal uma p islopusi <...> (A. Zu . 2010: 74). Spal ą ma kie und de e mina i is dū inys bal ažiedis: <...> palenkė bal ažiedę gal ą Lelija (O. Jau . 2005: 70); P ie apsamanojusių S einenen wächs bal ažiedžiai šilokai <...> (J. Skab. 2004: 183). Meh als 20 Mal i e en Koloka ionen Fa be eingewä jama und eiksmažodžiais bal uoja (G. Bul. 2015: 121), bal a o (O. Jau . 2005: 40), boluoja (B. Jon. 2011: 75), bola o (E. Ign. 2000: 95), subola o (M. Luž. 2006: 53), suboluos (A. Zu . 2010: 12). Būd a džiais balkš as, bals as besch eib ein Lich io-G ad, ihnen unschä z nich ganz weiße, und obybal ė ainiklapių Fa be: Balkš os [ie ų] k apų s o ės plūdo di ek in mane (J. Skab. 2000: 114); Pe augusios ge š es balkš ų žiedų köp e n <...> (J. Skab. 2014: 234); <...> bals ais aksominigen Ziedais plyš a ka klai (R. Flick 196 2015:). Lich onin ensi ä ma kie und dū iniu bal ažals is12 ihm unsakomas šei amedžio ainiklapių žals ai bal as a spal is (J. Skab. 2014: 214). šaus a spal io i elebo ų žiedai, ku ių spal ą nusaky i padeda būd a dis žals as 10 Čia i oliau eks e a i inkamiems eiginiams ilius uo i pa eikiama ik po ieną a kelis ipiš- Panakos usbeispiele. 11 Būdwa dis mi P ä eiksmiu sel en wi d nu e wende wenn gesp ochen übe ach oma ine Fa ben, jedoch einge ass ch oma ischen Fa ben solche Reiška besonde s o pasi elkie . 12 E gil e ene Joli os Skablauskai ės naujada u, weil nich iksie in keine einigen li auischen e klä amajem Wö e buch. A ikeln A icles 141 / Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda und namdazodinische abs ak es weißum: <...> g ass ohs weißums žiedais Hellebo us nige <...> (B. Jon. 2009: 42). In e essan is es, dass de weiße Fa be k oniklapien a spal is in i en P osa-Tex en nich zuse z eigu nä zen obybal is, bal oks, balzganas, pobal is (sp üglich übe k oniklapien a be i e e Tex e au o en niemals nie benu z e keine on diesen Eigne n. In die weiße Fa b eišką können wi anschauen und kongni y inem sowie s ilis ischem Aspek . Ty ėjai sind de inie e a bene winnungen e oliu ions e appen. Zunächs Fa be besch eib sich mi Hinweis in gu bekann em Na u s ealiją kalbines Gemeinscha s ane kann en jene Fa b schleidäjam, ode p o o ip, (plg. Kazlauskai ė 2011: 179). Fü Li huanie is de Weiß a ben P o o yp Schneigas (Guda ičius 2000: 61). Dies bes ä ig und g ožinėje Li e a u zu inden abundüs Beispiele hie seh o weiße P lanzen Zieds K oniklappen mi Schneeg e glichen we den, und selbs žydigung mi Schigim: Ch izan emos weißos wie Schneigas <...> (R. Še . 2006: 67); <...> obelų e blühungs agen dem kind a oß e, dass weiße wie e s e schnee geswieedai die ganze wel bedecken (L. Gu . 2013: 461); <...> alle anschließend ha en zu d ehen bei ingeis sning yšančios <...> (A. Zu . 2010: 310); <...> abends a siduso snygu iuojan is šei amedis bei slenksčio <...>. Hob sich noch s a ke Wind. Šniokš ė, k a ė šei amedį lyg gėlių puokš ę, snigo žiedlapiais (J. Skab. 2014: 235); <...> sniegoweißums yšnios13 <...> (N. Vai k. 2013: 251). Es is o ensich lich, um zu besch eiben die Weiedhei de Zied besonde s o hil Ve gleichen14. Lie u ių pasaulė aizdyje sniegas, k eida, gulbė, pu a, mienas, d obė und k . daik ai ep äsen ie en weißes a ben (Paulauskas 1987: 177). Dahe mi solchen A ibu en e bunden we den weiße P lanzen K oniklappen auch e s anden als lich ūs, y i, nekal i (plg. Kazlauskai ė 2011: 450). Ti iam in Tose Koloka ionen Au o en weißus P lanzen de žiedlapius e gleich mi diesen weißen (ode sch y inčiais) 1) Bui ies daik ais (muilo a pieno pu omis, a a, es u ine suknele, įka- pėmis, a ške, g ie inėle i k .): „<...> Obelys i yšnios bola o lyg a o ės A ibu en: Kinde n ausmuilin os Köp e (E. Ign. 2000: 95); […]...> [muilinė guboja] ähnlich zu Soilpu z pu i und weiß a (U. Ba . 2016: 26); Pilieshänge bal a o apaugę žydin igen ie omi, wa ė als wä e es ap ašky i Milch pu omis“ (J. Skab. 2000: 114); „<…> obelis p ažydo lyg a os kalnas“ 13 Lie u ių poe iniame pasaulė aizdyje aip pa įp asčiausia bal ų yšnios žiedlapių – sniego pa- alelė. Tokia sąsaja mo y uo a, nes žiedlapiai i sniegas u i daugiausia bend ų a ibu ų: ‘bal as’, ‘k in an is / dengian is’, ‘pu us / minkš as’, ‘nea spa us empe a ū os pokyčiams’ (Kazlauskai ė 2011: 449). 14 Fa bennamen un e suchende Wissenscha le beme k en, dass in e schiedenen Sp achen Fa be zue s besch eib wi d du ch Ve gleichung ih mi Dingen, denen diese Fa be eigen ümlich is , und spä e en s ehen und übe gehen abs ak e Fa bennamen (Vlada skienė 2014: 3). AURELIJA GRITĖNIENĖ 142 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI (L. Če n. 2015: 111); <...> bledai apsipila hu enį K isiaus gep lanin a yšnia a si b aaka <...> (A. Zu . 2010: 306); <...> dunkel in e [ži nio žiedas] kažkodėl mi subal uoja wie aikiškų įkapių skiau elė (D. Kal. 2008: 154); <...> weiße wie angelų imi ai gloksinijos <...> (J. I . 2000: 177); <...> žydin i obelis, weiß a wie a škė <...> (R. Ma . 2013: 260); <...> bola o i gels a g ie inėle aplie i ežiai [kaš onai] <...> (J. Skab. 2014: 187). 2) Dächus s e ne n: No elės wa en wie kleine S e nchens enki enki, und sie o zdem weißlich glänzen di po kojom (B. Jon. 2007: 104); <...> neap ėpiama nich neschal e als dämisches s e nes es bal ische [dobiliukų] žiedü ielhei (R. G an. 2006: 90). 3) Bal ais ukščiais (balandžiais, gulbėmis, žu ėd omis), weiß o hailio gy ūnais: Kai žydi magnolijas, schein , dass in den Bäumen upi iele bal ų balandžių <...> (D. Kal. 2008: 61); Kamelijų weißumas g akš ūs gulbių kaklai <...> (B. Jon. 2009: 10); <...> wie Fischėd a sumosoja g als sweihei länden Hellebo us nige <...> (B. Jon. 2009: 42). O mi is e [weiße blom ende Jasmin] als weiße plukuo e Hasch <...> (K. Kas. 2010: 10). 4) Weiße menschliche Hau : Uz langų augo liliën, solchen selben Fa ben wie und ih e sū s elėjusi nich degusi Hau <...> (J. Skab. 2014: 158). Analogisch p o o ypische weise weiße ik o ės deno a ai e glichen mi weißen P lanzenen žiedais: 1) Ausblyškęs menschlichen Gesich , weiße Füße, Hände, Finge , K ū ys, Dan ys und e c.: <...> gau uo e sa y o Beine neben weiß o wie juozapinė lelija mo e s eido (D. Kal. 2015: 38); <...> a um zwei p ažydusios lelijas subal a o k ū ys (D. Vai k. 2006: 190); <...> küschie bal as wie ge ade nu ausgeb ei e es lo os seinen Kū o ädas (J. I . 2000: 120); Jos [zak is ijonės] Finge pe egimi wie [bal i] g azdiko žiedlapiai (B. Pūk. 2003: 291); <...> dan ys saky um jazmino pumpu ų kekės <...> (J. I . 2000: 490)15. 2) Žili16 Haa e: G ilda wa senučiukė mažu ė, sulinkusia nuga a und bal u ėle kop a a y um pakalnu ė (I. Za . 2016: 17); <...> 15 Wie Beispiele zeigen, in unse em P osa mi weißen žydinčiais P lanzen meis e bunden we den F auen, Mädchen. Ähnliche Bilddungen esama und li auische Poésie beispielsweise, žydin is yšnios Baum da ges ell wi d als me gina (plačiau siehe Kazlauskai ė 2011: 449). 16 In diesen Kon ex en bezeichne das Adjek i bal as nich einen Fa ben, sonde n Weißhei ss u , a spal , (plg. As- amskai ė 1976: 10). A ikeln A icles 149 / Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda R. Jon. 2010 – Joni Rasa. Ž aigždė asis A kliukas i Meškiukas Panda. Vilnius. B. Jon. 2007 Jonuškai ė Bi u ė. K egždėlaiškis. Vilnius. B. Jon. 2009 Jonuškai ė Bi u ė. Bal ų už auk ukų ango. Vilnius. B. Jon. 2011 Jonuškai ė Bi u ė. Ve schließ mich. Vilnius. M. Jon. 2010 Jonu is Ma ius. Slibinas Ju gis und ande e Geschich en. Vilnius. D. Kaj. 2007 Kajokas Donaldas. Kazašas. Vilnius. D. Kal. 2008 Kalinauskai ė Danu ė. Niemals weiß . Vilnius. D. Kal. 2015 Kalinauskai ė Danu ė. Ske s ėjų Hausei. Vilnius. K. Kas. 2005 Kaspa a ičius Kęs u is. K ailos Geschich en. Vilnius. K. Kas. 2007 Kaspa a ičius Kęs u is. Sodininkas Flo encijus. Vilnius. K. Kas. 2010 Kaspa a ičius Kęs u is. Majoji Win e . Vilnius. A. Ka . 2015 Ka aliauskai ė Ak ilė. Zwei Leben pe einen Vasa ą. Vilnius. N. Kep. 2015 Kepenienė Nijolė. Auslösch mich II. Vilnius, 2005. J. K al. 2002 K alikauskas Juozas. Dynas ies Todes. Vilnius. S. K uop. 2007 K uopis Sigi as. Miglų me gai ė. Vilnius. J. Kunč. 2006 Kunčinas Ju gis. Bal ischen sū ien nach is. Vilnius. E. Ku k. 2009 Ku klie y ė Elena. Šešėlių e pėja. Laukliche Todes Geschich e. Vilnius. V. Lands. 2007 Landsbe gis Vy au as V. B iedis Eugenijus. Vilnius. E. Lieg. 2004 Liegu ė Emilija. Rudžiukė. Vilnius. E. Lieg. 2007 Liegu ė Emilija. Tė is zu ückjo. Vilnius. E. Lieg. 2013 Liegu ė Emilija. Močiu ės pasaku ės. Vilnius. M. Luž. 2006 Lužy ė Ma ga i a. Takai. Šiauliai. R. Ma . 2013 Ma ai y ė Rū a. Schajonė übe Schne. Vilnius. I. Me . 2004 Me as Icchokas. S o elė idukelėj. Vilnius. M. Mik. 2016 Mikėnai ė Monika. Anapus Wände. Ta si eniksas aus asenen. Vilnius. D. Op. 2015 Opolskai ė Daina. Expe imen zu leben. Vilnius. D. Op. 2016 Opolskai ė Daina. Und einenmal, Riči. Vilnius. V. Palč. 2011 Palčinskai ė Viole a. Musik oliu. Vilnius. A. Pi . 2001 Pi o as An anas. Wol au Fah ad. U ena. B. Pūk. 2003 Pūkele ičiū ė Bi u ė. Aš uoni blai. Neun e Bla . Vilnius. V. Rač. 2001 Račickas Vy au as. Neuji Zuikos Aben eue , ode Tik asis F eudems. Vilnius. V. Rač. 2008 Račickas Vy au as. Zuika noch am Leben. Vilnius. AURELIJA GRITĖNIENĖ 150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI U. Rad. 2013 – Radze ičiū ė Undinė. Žu ys i d akonai. Vilnius. A. Rus. 2016 Ruseckai ė Aldona. Šešělis. Vilnius. K. Sab. 2008 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um. Vilnius. K. Sab. 2011 Sabaliauskai ė K is ina. Sil a e um II. Vilnius. K. Sab. 2012 Sabaliauskai ė K is ina. Danielius Dalba & ande e Geschich en. Vilnius. R. Skuč. 2016 Skučai ė Ramu ė. Also nehm , was gehö . J. Skab. 2000 – Skablauskai ė Joli a. T ečiasis ūks an me is. Vilnius. J. Skab. 2004 – Skablauskai ė Joli a. Sep yniadangė e d ė. Vilnius. J. Skab. 2014 – Skablauskai ė Joli a. Žiežulės. Vilnius. Vilnius. M. S i b. 2011 S i by ė-Valaikienė Ma a. Bal u weškeliu. Kaunas. R. Še . 2001 Še ely ė Rena a. O sie epasakė miau. Vilnius. R. Še . 2006 Še ely ė Rena a. Balzamuße . Vilnius. R. Še . 2008 Še ely ė Rena a. Mėlynba zdžio Kinde . Vilnius. R. Še . 2010 Še ely ė Rena a. Vėjo ai elis. Vilnius, 2010. R. Še . 2013 Še ely ė Rena a. Name im Dunksoje. Vilnius. A. Tap. 2013 Tapinas And ius. Wolko s unde. Vilnius. V. Vėl. 2006 Vėl Vilė. Ku soma a ewigina. Vilnius. G. Vil. 2016 Viliūnė Gina. Impe a o iaus meilužė. Vilnius. I. Za . 2016 Za ambai ė Ignė. Skudu inukė. Vilnius. A. Zu . 2010 Zu ba Algiman as. K isius. Vilnius. A. Žag. 2013 Žag akaly ė Agnė. Eigulio duk ė: Fall F 117. Vilnius. V. Žil. 2013 Žilinskai ė Vy au ė. Nich das d ugys. Vilnius. LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI BŽ Bend inės li auischen Sp achwö e buch, e s ell wi d, ed. Kollegie: Danu ė Liu ke ičienė ( y . edak o ė), Ge ūda Nak inienė, Ri u ė Pe okienė, Do ilė S e ikienė, Klemen ina Vosyly ė, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 20132017. P ieiga in e ne : h p://bkz.lki.l . KIŽ K ikščioniškosios ikonog aphischen Wö e ynas, sud. Dalia Ramonienė. Vilnius: Dailės akademijos Ve lag, 1997. SRŽ Simbolischen Bedeu ungen Wö e nis, sud. Lionė Lapinskienė. Pane ėžys: Magilė, 2006. Vosyly ė Klemen ina 2014: Palyginimų žodynas. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. S aipsniai / A icles 151 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda LITERATŪRA And iukai ienė I ena 1996: Spal os są oka i pa adinimai lie u ių kalboje. – Lie- u ių kalbo y os klausimai 36, 162–166. And iukai ienė I ena 1997: Spal os į aizdis A. Juškos „Lie u iškose s o binėse dainose“ – Lie u ių kalbo y os klausimai 38, 173–179. As amskai ė G ažina 1976: Lie u ių bal as i okiečių weiß seman inė s uk ū- a. – Kalbo y a 27(1), 7–15. As amskai ė G ažina 1977: Lie u ių juodas i okiečių schwa z op inės eikš- mės. – Kalbo y a 28(1), 7–16. As amskai ė G ažina 1988: Lie u ių juodas i okiečių schwa z šalu inės eikš- mės. – Kalbo y a 39(1), 4–11. As amskai ė G ažina 1992: Gy ulių plauko pa adinimai lie u ių i okiečių kal- boje. – Kalbo y a 42(3), 25–33. Be lin B en , Kay Paul 1969: Basic Colo Te ms: Thei Uni e sali y and E olu ion. Be keley: Uni e si y o Cali o nia P ess. Daujo y ė Vik o ija 1999: Teks as i kū inys. Vilnius: Kul ū a. F aenkel E ns 1962: Li auisches e ymologisches Wö e buch 1. Heidelbe g: Ca l Win e . Guda ičius Aloyzas 2000: E noling is ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika ( au a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e si e as. Ha din Clyde L., Ma i Luisa, ed., 2002: Colo ca ego ies in hough and langu- age. Uni ed Kingdom: Camb idge Uni e si y P ess. Heide Eleano 1971: “Focal” colo a eas and h de elopmen o colo names. – De elopmen al Psychology 4, 447–455. Heide Eleano 1972: Uni e sals in colo naming and memo y. – Jou nal o Expe- imen al Psychology 93, 10–20. Jokubai ienė Toma 2009: Bal umo i juodumo koncep ai lie u ių i anglų kalbose. Ma- gis o da bas. Šiaulių uni e si e as. Jonai is Al ydas 2009: Spal o y a. Kaunas: Te a Publica. Juzelėnienė Saulu ė 2001: Būd a džių seman ika i s ilis ika „XX amžiaus lie u ių poezijoje“: Spal ų eikšmės būd a džių kono acijos. Dak a o dise acijos san auka. Kau- nas: Vilniaus uni e si e o Kauno humani a inis akul e as. AURELIJA GRITĖNIENĖ 152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI Kazlauskai ė Rū a 2010a: Žydinčios aguonos aizdinys lie u ių poezijoje. – Filo- logija 15, 53–70. Kazlauskai ė Rū a 2010b: Spal ų pa adinimai Janio Aku a e io apysakos „Kalpa zēna asa a“ e imuose į lie u ių kalbą. – Valoda-2010: aloda daždu kul ū u kon eks-  20, Dauga pils: DU akademiskais apgāds “Saule”, 128–141. Kazlauskai ė Rū a 2011: Žydinčios yšnios aizdinys lie u ių poezijoje. – Ac a hu- mani a ica uni e si as Saulensis 13, 440–455. Kazlauskai ė Rū a 2014: Žydinčios saulėg ąžos aizdinys lie u ių poezijoje. – Res humani a iae 16, 86–107. P ieiga in e ne e: h p://jou nals.ku.l /index.php/RH/a i- cle/ iew/1014/1197) [žiū ė a 2017 03 30]. Kazlauskai ė Rū a, Ramanauskienė Eglė 2011: Naujieji spal ų pa adinimai lin- g is inės p agma ikos požiū iu. – Res humani a iae 10, 176–201. P ieiga in e ne e h p:// e alpykla.li uanis ikadb.l / edo a/objec s/LT-LDB-0001:J.04~2011~1367184181750/ da as eams/DS.002.0.01.ARTIC/con en ) [žiū ė a 2017 04 10]. Lapė Ju encijus, Na ikas Gediminas 2003: Psichologijos į adas. Vilnius: LTU Leidybos cen as. Ma cinke ičienė Rū a 2010: Lie u ių kalbos kolokacijos. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Paulauskas Jonas 1987: Sis eminis lie u ių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslas. Pleij He man 2010: Ka minas, pu pu as i mėlis. Apie spal as Vidu amžiais i ėliau. Vilnius: Aidai. Roze Ani a 2005: K su nosaukumi: ling is iskais aspek s la iešu alod. P omocijas da ba kopsa ilkums iloloģijas dok o a g āda iegūšanai. Rīga: LU, LVI. Smoczyński Wojciech 1981: Indoeu opejskie pods awy słownic wa bał yckiego. – Ac a Bal ico-Sla ica 14, 211–240. Teko ienė Dalia 1983: Lie u ių kalbos būd a džių seman inis alen ingumas. – Kalbo y a 34(1), 97–107. Vasile ič, Kuzneco a, Miščenko – Вacилeвич Aлeкcaндр П., Кyзнeцoвa Cвeтлaнa Н., Mищeнкo Cepгeй C. 2005: Цвeт и назвaния цвeтa в pyccкoм языкe. Мocквa: KoмKнигa. Vibu y ė Jolan a 2003: Gy ulių plauko spal os apib ėžimo p oblema Lie u ių kal- bos žodyne. – Leksikog a ijos i leksikologijos p oblemos. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i- u o leidykla. S aipsniai / A icles 153 Vainiklapių spal os i a spal iai šiuolaikinėje lie u ių p ozoje: bal a i juoda Wie zbicka Anna 1990: The meaning o colo e ms: seman ics, cul u e, and cog- ni ion. – Cogni i e Linquis ics 1, 99–150. Vlada skienė Rasuolė 2014: Was kann sein g ün? Gebu ssp ache 2, 38. Colou s and Shades o Pe als in Mode n Li huanian P ose: Black and Whi e SUMMARY The a icle analyses mo e han 300 colloca ions ound in 98 wo ks o 61 mode n Li h- uanian p ose au ho s, hese colloca ions a e used by he au ho s o con ey he whi e o black colou o he pe als o lowe ing plan s and he shades o hese colou s. Analysed p ose au ho s in hei ex s men ion app oxima ely 70 whi e lowe ing plan s, hese a e: ees, bushes, ui ees, be y sc ubs, weeds, o es , meadow, ield, ga den, indoo and and g ea e o he plan s. In he analysed colloca ions only 4 black lowe ing plan s (lilies, oses, ulips celandines) a e ound. Resea ch ma e ial indica es ha when con eying he colou o ach oma ic pe als au ho s usually use he adjec i es whi e (Li h. bal as, -a; juodas, -a; eminine and masculine o m; 152 colloca ions) and black (Li h. juodas, -a; eminine and masculine o m; 10 colloca ions). Less equen ly he colou o pe als is desc ibed by using p onominal o m o adjec i es ( he whi e (Li h. bal asis, -oji; eminine, masculine o m) used 41 imes; he black (Li h. juodasis, -oji; eminine, masculine o m) used 9 imes). Usage o he p onominal o m o adjec i es is de e mined by he con ex o he s o y: he whi e usually ma ks he so s o plan s ha eally exis (e.g. he whi e clo e , he whi e lily; Li h. bal asis dobilas, bal oji lelija, e c.) and he black is usually used when imagina y so s o kinds o plan s a e desc ibed in he wo k. The highes in ensi y o whi e colou is emphasized by using he supe la i e o m o adjec i es, i.e., he whi es (Li h. balčiausias, bal ų balčiausias), au ological colloca ions whi e whi e (Li h. bal as bal as), de i a i es o med wi h su ixes snow-whi e (Li h. bal u ėlis), e c. Ve bs showing whi e, was showing whi e, shine whi e, shone whi e, will shine whi e (Li h. bal uoja, bal a o, boluoja, (su)bola o, suboluos) a e used o indica e whi e colou in p ose wo ks as well. Some au ho s use ad e b whi ely (Li h. bal ai) o indica e he colou o pe als in hei ex s. To indica e his colou he p ose w i e s also use nominal abs ac s whi eness (Li h. bal umas, bal uma, bal ybė). The e a e cases when ach oma ic colou s a e con eyed h ough a conc e e objec , a ce ain colou p o o ype. The colou whi e and i s shades qui e equen ly a e desc ibed by using a ious compa isons. Usually, plan s ha ha e whi e pe als a e compa ed o he closes objec s o he pe sons su oundings: snow, soap suds o milk oam, co on, wedding d ess, sh oud, AURELIJA GRITĖNIENĖ 154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVI some ood i ems, whi e bi ds. I can be said ha compa isons as hese ha e become s e eo ypes: whi e as snow/pape /milk/ oam/cu d/swan); black as nigh . Analous p o o ypically whi e eali y deno a es (pale ace, ee , hands, inge s, ee h, b eas s, whi e hai , swans, pape , snow, e c.) a e compa ed o whi e pe als o plan s. I was no iced ha emale au ho s mo e ho oughly and mo e c ea i ely con ey o he eade s colou s and shades o he blooms. Male au ho s usually indica e he p ecise colou o he bloom bu a ely men ion sub le shades o colou o he blooms. Mo e poe ically and in de ail male au ho s desc ibe only mo e well-known whi e lowe ing booms (apple ee, che y h ee, lily, e c.). These di e ences a e de e mined no only by he speci ici y o gende bu also by indi idual quali ies o he w i e . Analysed colloca ions show ha he au ho s use mo e a ied li e a y de ices o desc ibe na u ally g owing and blooming plan s (che y ees, apple ees, mock-o anges, adjec i es whi e and black. e c.). The colou o picked lowe s is usually indica ed in a e y speci ic way, i.e., by using Į eik a 2017 m. bi želio 9 d. AURELIJA GRITĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a au elija.genely [email protected]