Homonimai lietuvių kalbos žodynuose

Straipsniai / Articles 103 NIJOLĖ ČEPIENĖ Instituto de lenguas Lietuvių Docslinių investigaciones direcciones: leksicologija, skoliniai, leksikografija, etimologija, historia del lenguaje, raštija. HOMIMAI LIETUVI KALBOS VOODYNUOSE Homonyms in the Dictionaries of the Lithuanian Language ANOTACIÓN el Artículos en los que se analizan los vocodine del idioma Lituanio (LKŽ, LKŽe), vocodine de Jokūbo Brodovskio esantys principalmente etimologiniai homonimai, surgidas debido a palabras de préstinimosi de otros idiomas, que en artículos del diccionario no se presentan como homonimai. Algunos prestados supanašėja con la palabra que está en lenguas lituanas, teniendoti otrookią significado, sin embargo esas palabras son distintas de origen y significados, por lo necesario escribirlas en separados artículos. 2009 m. isleistame Jokūbo Brodovskio manuscriptio XVIII a. ódyno Lexicon Germanico=Lithvanicum et Lithvanico=Germanicum III indekse palabras también está neatskirtų homonimų. Straipsnyje se presenta de nuevos homonimos, nesantes LKŽ, LKŽe. ESMINIAI VOODŽIAI: leksikos homonimai, germanizmai, Rytų Prūsijos orodynai, leksikografija. ANNOTATION The article analiza the predominantly etymological homonyms found in The Dictionary of the Lithuanian Language (LKŽ, LKŽe) and Jokūbas Brodovskis Dictionary, which originated due to the borrowing of words from other languages and which are not presented as homonyms in the dictionary entries. Certain borrowings become similar to the word in Lithuanian having a different meaning, but these words have a different origin and meaning and should therefore appear in different entries. The index of Jokūbas Brodovskis 18th century manuscript dictionary Lexicon Germanico=Lithvanicum et Lithvanico=Germanicum III published in 2009 also contains unseparated homonyms. The article provides new homonyms not available in LKŽ, LKŽe. KEYWORDS: lexical homonyms, Germanisms, East Prussian dictionaries, lexicography. NIJOLĖ ČEPIENĖ 104 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ĮVADAS El filósofo griegos antiguos Aristóteles en sus Categorias primero mencionó homonimo term. Él escribió: Monoverdos (homōnyma) se llaman aquellas cosas que tienen el mismo nombre, y el mismo nombre correspondiente esencialmente a la definición distinta (Aristotel 1990: 5). los homonimus de los idiomas Lietuvių tyrė Urbutis filologijos mokslų kandidato disertacijoje Lietuvių kalbos leksikos homoVincas nimų susformación de modos, 1955 m., 251 p. Las definiciones de homonimų de los kalbininkų Lietuvių son los siguientes: leksikos homonimai son homodai 41; Jakaitienė 2005, 257); homonimai (gr. homós ‘tas pats, vienodas’ ir ónoma pronunciados palabras (Urbutis 1955: ‘vardas‘) son palabras que tienen la misma expresion fonetina y significados completamente diferentes (Jakaitienė 1980: 42); son palabras que tienen idénticá estructura sonora, pero diferente significado léxico (Palionis 1985: 182). de las lenguas Lietuvių tikrųjų homonimų vartoseną y cambios en la estructura semantina tyrė Rita Mikelionytė (Mikelionytė 2016: 13). Así homonimai son homodinami palabras, que esantys distintos sentidos, significados y a menudo distinta origen. Además, no todas las palabras, que tienen diferente significado, son homonimai. Real homonimais se consideran palabras, cuyas todas formas gramaticales coinciden fonéticamente. Homonimai se forman: 1) debido al sistema fonetística de la lengua diferente (etimologiniai, historiniai); 2) por nuevas palabras daybos (darybiniai); 3) por cambios semantíns de palabras, distanciamiento significativos de palabras (semantiniai); 4) por palabras de préstamo de otros idiomas. Skoliniai, atėję de diversas lenguas o tarmių, adaptaco a las lenguas lituvias fonética y gramatica dėsnių, por lo que supanašėja con lenguas lituáneas con una palabraci, teniendo otrookią significado. Según el origen homonimas se dividen en unakilmius (homogeninos) y diversosakilmius (heterogeninos). Homonimas según sus maneras de su formación se dividen en tres tipos: etimológicos (1, 4), deybinos (2) y semánticos (3). A los problemas de homonimía y polisemía se aplica componente análisis de palabras, distributionė analizė, mis žodis. Per ilgą laiką žodžio reikšmės gali atsiskirti, tuomet atsiranda keli derivacinės analizės método (Jakaitienė 1980: 4248). Los conceptos homonimía y polisemía están relacionados. Si pluriareikšmis palabra tiene común etimológica šaknį, entonces él es no homonimas, pero pluriareikšžodžiai. Homonimai surge y debido al término metafórico consumo, cuando las palabras adquiren perkeltines significados. El objetivo de este artículo es incluir LKŽ, LKŽe, Jokūbo Brodovskio dicodyno III tomo index de palabras observėtus homonimus, que en menėdos trabajos no se consideran homonimais. Asignación: indicar no sólo significados de palabras, sino y, basado histórico comparamuyo, fonetiniu, otros filologiniais métodosis, izaiškinti homonimų kilmę, especialmente skolinių. Remiamasi etimologicos vocodynais, nuevos trabajosis skolinių origen cuestiones. Investigan se Artículos Articles 105 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose skolinių pamatiniai palabras, de las cuales ellas surgieron, indicaroma pirminė palabras kilmė. Homonimų isaiškinimas es importante lexicografía, palabrasynos escritura. I. NEATSKIRTI HOMONIMAI LIETUVI KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe) Pastebėta, que LKŽ, LKŽe algunos homonimai se presentan en un diccionario artículo. Homonimus, que son diferentes origen y significados, es necesario separar. Así en el artículo se examinan Lituvias palabras de lenguaje (LKŽ y LKŽe), J. Brodovskio palabras de lenguaje de este artículo autores notar para leksiniai homonimai, atsiradę daugiausia dėl žodžių skolinimosi iš kitų kalbų. Straipsnyje pateikiama žodžių nuorodų iš Jono Bretkūno Biblijos, Prūsijos žonepažymėti, neatskirti dynų ir tarmių, gyvosios kalbos, de los cuales no existe Lituvias palabras de lenguaje. La mayoría homonimų ambas palabras surgieron de germanas lenguas, keli susidaré de lietuviško palabra y germanismo, lietuviško palabra y slavismo, uno de lietuviško palabra y hibrido, uno de germanismo y turkų, totorių kalbos palabra. 1. EtimOLOGIAI HOMONIMAI La mayoría aquí analizados homonimos etimologicos se suscribieron debido a palabras de préstamo de germanas lenguas, principalmente Eastern Prūsijos vokiečių dialektų; ambas sus palabras son germanizmai. Parte de ellos entró a la lengua litavians per slavų, otro lengbas. Homonimas 1 tūtà ‘vamzdis; vamzdžio forma detalle e kt. es vokiečių žemaičių origen de palabra, y 2 tūtà ‘tto medis (šilkmedis) es turkų, totorių origen de palabra. Keli homonimai se formó de Lituviško palabra y germanismo. Uno surgió de dos Lituvichas palabras debido al cambio fonetino. En este artículo presentados homonimos son no sólo de diferentes significados, sino también origę de pamatinių žodžių. Daugiausia homonimų randama tarmėse ir raštuose, Rytų diferentes diccionarios de Prusia desde XIX a. XVII a. susidaré 1 štãras zool. ‘čiurlys; urvinė kregždė y 2 štãras ‘žiurkėnas; 1 šinà ‘ratlankis, rato apgaustas y 2 šinà ‘meldas, nendrė‘, XVIII a. 1 šnýpkė ‘uostomasis tabakas y 2 šnýpkė ‘sprigtas‘. a) Ambas palabras son skoliniai, germanizmai: 1 kas sm. (4) ‘įrankis kaupti N 2, K, Alm 23, KŽ, NmŽ, Ktč, Vn; tomado prestado de Prūsijos vokiečių hâk ‘kirtiklis, kauptukas (Alm (PrW)), Hacke ‘įrankis herbėms iškapoti, kaplys, kauptukas‘; plg. v.v.a. hacke, n.v.a. Hacke f. ‘kirtiklis, NIJOLĖ ČEPIENĖ 106 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII kauptukas (R II 187, 214), sietiną con vok. hacken ‘kirsti, kapoti; kapliuoti, kaupti (Kluge 2002: 381); 2 cas sm. (4) ‘užutėkis, затакis A 1885, 111; por origen plg. Pr.v.ž. Hake (a=å) m. ‘iškyšulys, cueras; ilga estreura sekluma, que va desde la oranto izkyšuliu hasta įlankos‘, ol. hoek (Fr I 267), v.v.ž. hôk, huk ‘kampas, kampelis (pieta); coras, iškyšulys (MndW II 283284), dan. huk ‘kampas, įlanka, nerija‘, šv. huk, norv. dial. Huck ‘žemės iškyšulys (Falk I 427), šv. Hō tarmėsek ‘kampas, išsikišimas, iškyšulys‘, n.v.a. Haken m. ‘kablys (Kluge 2002: 384); v.v.ž. hage, age ‘smaigalys (MndW II 173); lot. acus f. ‘smaigalys‘; l. hok. Plg. dar okas1, zaokis. 1 bliózė sf. (1) 1. ‘pūslė KŽ, ZŠŽ (Snt), Vlkš. 2. ‘maišelis tabakui, makas J, JD 1289, K. Būg II 44, KŽ, ZŠŽ (Snt, Nm, Ssr, Šk), Gž, Gs. 3. ‘pailga moniginė, cerrando cercukama dviem voltais ragučiais Gl. 4. ‘susmukėlė Klp, Plv. 5. scrotum ZŠŽ (Ssr). 6. menk. ‘srėbtuvė, veidas, burna’ ZŠŽ (Šk). 7. ‘prasta, noikuusi kumelė ZŠŽ (Šk) < Rytų Pr.v. blōz ‘pūslė; pypkė; indas (Ziesemer 630 I); plg. n.v.a. Blase f. ‘pūslė‘, v.v.a. blāse, s.v.a. blāsa f., n.nl. blaas; → vok. blasen ‘pūsti (Kluge 2002: 129); v.v.ž. blase ‘pūslė, piniginė (MndW I 352); teriška) de 2 bliózė sf. (1) ‘liemenė’ Klvr, Mrj; dėl kilmės plg. n.v.a. Bluse f. ‘palaidinė (mofranc. blouse; n.nl. blouse, n.ang. blouse; quizás franc. la palabra surgió de precoiv. romanų *bullosa ‘rutuliškas como nombre pašípiamas vestimenta valstiečių (o sietinas con bulla = pulla ‘gedulo rūbas (Kluge 2002: 135); n.l. bluza ‘viršutinė mujeres palaidinė (ppr. trabajo drabužis) < pranc. blouse ‘palaidinė; largas platus drabužis y kt.‘, de v.lot. pelusia ‘drabužis desde Peluzía (Ciudad de Egipto) (LKPŽ 2016: 236237). 1 blõkis sm. 1. ‘šiaudų pintinė duonkepei, ventám, daigynui dengti, cjoms šloostyti y kt. Brž. 2. ‘keptas paplotis (?) LV I 311; por origen plg. v.ž. flāk dW V ‘pintas daiktas‘, v.v.ž. vlake ‘viskas, kas nupinta iš šakų, pintas daiktas’ (Mn265); la. blāķis ‘šiaudų demblys, plaušinis surgió de v.ž. flāk ‘pintas daiktas, djiovykla (Sehwers 1953: 1314); got. flahta ‘(plaukų) kasa; → vok. flechten ‘pinti (Kluge 2002: 299); n.v.a. Flechtwerk ‘pintas cosa‘. Midurinėje vokiečių žemaičių tarmėje v (w) fue cambiado a b (MndW V 188); 2 blõkis sm. ‘dėmė (drabuzos, cuerpo) TP 1881, 12, Klp < Pr.v. Plack ‘t. p. (Fr II 151); plg. v.v.ž. vlacke, vlecke (MndW V 264), plack(e) ‘dėmė (MndW III 334), v.v.a. placke, v.nl. plac(ke), n.v.a. Placken m. ‘dėmė (Kluge 2002: 705), n.v.a. Fleck ‘dėmė‘. Tiuringos y suros saksos tarmėse priebalsiai p y b fue completamente coincapatę (Prellwitz 1894: 51; Paul 1956: 261). Plg. dar blekis2. 1 okas sm. ‘sekluma en el río, nuslūgus al agua, convertiendo salele J, KŽ, Vl, Zp, Šlč; ùžokis sm. (1) ‘upės atšaka por seklumos, por ojo J; darinys de okas y llu. praef. por-. 2 blkis sm. (2) ‘dėmė drabužyje Akm, Lž, Krtn < vok. Fleck ‘dėmė‘. Artículos Articles 107 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose 1 klùmpė sf. (1) 1. ‘del árbol escuputo un autuv; kurpė con medinio padu R II 209, MŽ II 279, K. Donel, N 220, K, BsMt I 47, KlvD 107, Žem, P. Cvir, A. Vien, A. Vencl, Alm 69, FrnW, ZŠŽ (Grš, Snt, Ssr, Slv), KzR, VŽv, Eiš, Mrj, Krtv, Dkš, Pnd, Gs. 2. menk. ‘viva el comportamiento moters pravardžiavanje rš. de klùmpių iškristi, pronuncisti ‘labai nuvargti, apsirgti Pjv, ‘pasigerti Gs; klub ismpių vest ‘despido de los cargos ocupados ZŠŽ (Šk); ‘stengtis nugalėti, priveikti ZŠŽ (Grš); ‘stiprus (apie svaigųjį gėrimą) ZŠŽ (Grš); en klùmpę beberiti ‘suaesti, priveikti ginčuose Tl; de klùmpių ehierti, traducido ‘užmušti, matar Vrn, Pg; klùmpes sunešti ‘susituokti Msn; klumpių sunešimas ‘pokylis, pažmonys, suėjimas, pasišokimas, vakarojimas ZŠŽ (Šk, Lkš), Alk, Dkš, Vlkv; klúmpes sumèst ‘susituokti ZŠŽ (Br); klúmpes zamèst en aũkšto ‘mirti ZŠŽ (Br) < Pr.v. Klumpe m., f. ‘medinis bata, escorrožto de un pedalo (Fr I 383), v.v.ž. klumpe, klompe ‘mediniai batai (MndW II 493); v.nl. clompe; n.v.a. Klumpe XVI a. surgió de v.ž. (Kluge 2002: 500); plg. la. klumpas ‘mediniai batai desde v.ž. klumpen ‘t. p. (Sehwers 1953: 52), la. klumbas pl. ; l. kłumpie; ‘bulvė [K], Alm 69 < n.v.a. Grundbirne ‘bulvė tarminės formas (Alm 69; y v.v.a. bir(e), n.v.a. 2 klùmpė sf. (1) bot. ‘tokios rūšies burokas’ LC 1884, 14; → klumbėrė sf. (1) Birne ‘kriaušė (Kluge 2002: 126). 1 mdaras sm. (3b) Kv ‘skystas purvas K. Donel, V. Grimm IX 761, 57); plg. Pr.v. Klumpe (Lex 54a; C I 1082) ‘gabalas, grumstas’ Myk-Put, Alm 83, FrnW; plg. Pr.v. Modder m. ‘puvėsiai, pelėsiai, dumblas, mauras; suciedad; pelkė, liūnas, klampynė, calles purvas (Fr II 68), v.v.ž. modder ‘pelėsiai, dumblas, mauras (MndW III 106); n.v.a. Moder m. ‘pelėsiai, puvėsiai, plėkai‘, vėlyv. v.v.a. moder desde v.v.ž. ; nl. modder, moder; registrado primero en el siglo XIV. medio de tarm Germanes en significado ‘puvėsiai, pelėsiai, purvas‘, más tarde ‘pelkė, liūnas; gleivės, murvas (gatvėse) (Grimm XII 2442, 68; Kluge 2002: 626); la. tarm. mãdaras ‘purvas (Karulis I 556557). Kazimieras Būga mãdaras ‘skystas purvas considera Lituvišku palabraju y relaciona con latvių madēre (Alm 83; FrnW I 394). 2 mdaras sm. (3b) K, BŽ 464 menk. pragat trabajo K. Donel, Alm 83, FrnW; plg. Pr.v. Madderei ‘innecesario ocupėmish, badas, malhas trabajo (Fr II 44), maddern ‘dirbti, hacer neturint tam derechos; intentar, probar, maltratar con alguien (daiktu, reikalu); malai trabajar (Fr II 43); la. madere ‘komplikuotas, painus reikalas desde v.ž. madderije ‘netikęs método de trabajo; tortkinimas, kankynė, mal trabajo‘; la. maderêt ‘daryti preocupaciones trabajando, ko nors tomar no según fuerzas < v.ž. maddern ‘lėtai, tuščiai darbuotis, knibinėti (Sehwers 1953: 75). 1 prýskis (1) ‘uostomoyo tabako žiupsnis, šniūkis K II 115, Alm 105 < Pr.v. prîske ‘žiupsnelis (Alm (PrW)); plg. n.v.a. Prise ‘žiupsnelis uostomojo tabako (este significado tiene desde el siglo XVIII; siglo XVI. significación: ‘grobis, pillšiko, pirata secuestrado buques‘), derusį de franc. prise ‘grobis, laimikis‘, que es NIJOLĖ ČEPIENĖ 108 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII accionmazdinis abstracto desde franc. prendre ‘imti, čiupti‘, desde lot. prehendere; n.nl. prijs, n.ang. prize, n.šv. (Kluge 2002: 7 pris21). 2 prýskis (1) ‘apšildomas plitino soola ante krosnies ZŠŽ, Br, Bgt; plg. prckis ‘mūriukas ante krosnies Igl, prìcas (2) ‘mūriukas ante krosnies ZŠŽ (Lkč), Šn, Krok, Kt, Pun, Prn, dem. pricùkas Mrj, prìčius ‘narai, gultai K II 115, Alm 104; estos palabras de fundamento es n.v.a. Pritsche ‘lugar de reposo, grutas y sobre ellas posicionada lentos tarmybė; skolinys sietinas con vok. Brett ‘lenta (Kluge 2002: 721), Pr.v. Pritsche ‘(kareivių) gultai (Fr II 181). 1 rdelė sf. (1), rėdelė FrnW 1. ppr. pl. ‘vežimo gardis Vaižg, Škn, Jnš, Krp, Pkl, ‘vaikiškos lovelės šonas Vkš. 2. ‘ėdžios Vaižg (ž.). 3. ‘vaikiška lovelė con skersinukų šonais rš, ŠVŽŽ (Įp). 4. ‘tivyklės grotelės ŠVŽŽ (Kra, St, Vbl) < v.ž. reddel ‘gardis (FrnW); plg. v.v.ž. ledder ‘gardis del transporte, chonas del transporte en forma de escalera‘. Debido sukštumo v.v.ž. l frecuentemente se cambia con el ruido r (ir n) (MndW II 644, 607; Čepienė 2006: 308); n.v.a. Leiter ‘lipynė, kopėčios‘, v.v.a. leiter(e), s.fryz. hladder, hleder; → vok. verb. lehnen ‘atremti (Kluge 2002: 569); la. redele, redeles ‘ėdžios < v.ž., v.v.ž. reddel ‘t. p. (Vasmer III 458; Karulis II 1992, 111); y otra opinión est. reddel ‘t. p. de fino-ugrų, por lo que y la. redeles podría ser apoderado de estų kalbos (Karulis II 1992, 111 (Megiste)). Plg. más 1 redelės pl., 1 redelis. 2 rdelė sf. (1) 1. ‘granel rėtis, pritaisitado en patjas, exkratitos grūdams de nukultos javų J, FrnW, ŠVŽŽ (Mkl, Ms, Dauk, Šat), Als, Slnt, Pln, Ms, Lkž, Kl, Trk, ‘įrengimas grūdams išsijoti kuliant KrtnŽ. 2. ‘red de cable J; plg. v.v.ž. rider, riter ‘retas rėtis, sietas‘, redern, reden ‘(miltus) sijoti (MndW III 446); rus. рeдéль, ryt.rus. рéдиль ‘retas redklas, sietas iz рéдкий ‘retas (Vasmer III 458); liet. raras, la. rts. Plg. 2 redelés, 2 redelis. 1 rdelės sf. pl (1) 1. ‘ėdžios Žd, Mžk, Žg. 2. ‘akėčių balžienai Ps. Plg. 1 redelė. 2 rdelės sf. pl. (1) ‘digeles rėtis, pritaisitado en cojos, esckratitos grūdams de nukultos javų rš, FrnW, ŠVŽŽ (Yl, Šul), Vž, Mžk, Vkš, Vgr, Klm. Plg. 2 redelė. 1 rdelis sm. (1) ‘vežimo gardis Krp. Plg. 1 redelė. 2 rdelis sm. (1) 1. ‘grel rėtis, pritaisitado en patjas, esckratitar grūdams de nu- ‘netklas de hilo Všk. Plg. 2 redelė. 1 šnýpkė sf. (1) DŽ ‘uostomasis tabakas PVG 315 (1775 m.), NdŽ, I. kultų javų’ Lk, Klm, Lkv, Rs, Šv, Kv. 2. ‘pintinė, krežis’ Vb, Ps, Dj, Pmp. 3. Simon, FrnW, ZŠŽ, Šv, Slv, Skr, Gr atendió desde Pr.v. šnîfke ‘uostomasis tabakas (Alm (PrW)); Schnîfchen, v.ž. Schnîfke, Schnüwke m. ‘t. p. (Fr II 304); plg. n.v.a. Schnupftabak. 2 šnypkė sf. ‘sprigtas Q 361 kilo de vok. deminutyvo Schnipp ‘sprigtas (Kluge 1957: 671), Pr.v. Schnippschen n. ‘sprigtas į nosį’ (Fr II 305), plg. n.v.a. Schnippchen ‘sprigtelėjimas prštais‘. Artículos Articles 109 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose 1 šlmistras (šulmistras) sm. KŽ, šùlmistras (1) NdŽ, šumistras (1) NdŽ ‘mokytojas (1) 2 Mak 1,10, Lex 77, C II 499, Q 465, B 356, 892, 906, R I 154, R II 318, K. Donel, PVG (17928 m.), 166 (1744 m.), 339 (1788 m.), MŽ I 282, MŽ II 426, LLICh (Žodynėlis), N 523, NdŽ, I. Simon, rš, BBn FrW, KŽ, Smln, Prk < nv.a. Schulmeister ‘t. p. dialektizmo; plg. Pr.v. šolmister (Alm (PrW)), v.v.ž. scholemester ‘t. p. (MndW IV 111), l. mistrz; plg. dar šilmistras ‘t. p. KŽ, Smln, šiùlmistras (1) K I 303, K II 171, K, NdŽ, Alm 126, FrnW, šuilmistras sm. PVG 101102 (1734 m.), šiùilmistras K, NdŽ, Alm 126, FrnW, KŽ, šolmistras ‘mokytojas Alm 132, FrnW. 2 šūlmistras sm. (1) ‘ropvė kuršių redlui colgar; red que se acopla a otro vuelo de red BzF 185 (orig. szùlmystres), KŽ, šulmisris ‘trikampis red que se encuentra a cada kuršių vuelo de red Fr II 321 (orig. szulmisreis); plg. vok. Schulmeister ‘trikampis retklas a cada ala kuršių tinkle (Fr II 321), v.v.ž. schûl, schule ‘slėptuvė‘, schulle, scholle ‘žvaigždėtoji plekšnė (MndW IV 145, 148), v.v.ž. schulen ‘pasislėpti (MndW IV 147). 1 ruta sf. ‘palūkanos, procentai BzF 190, Prk; plg. 1 trasas, 1 tresas. 2 ruta sf. 1. ‘senovinis hombros de la mujer brokatinė gėlėta cista rš; plg. 2 tresas. 3 ruta sf. ‘valties lynas KlvD 35, KlpD 10; plg. v.v.ž. trosse ‘lynas, retorcido sólo una vez, y consistiendo sólo de dos o tres verpalos (MndW IV 616), usse n.nl. tros, n.norv. trosse, n.v.a. Trosse f. ‘stiprus laivo lynas‘; vok. iš pranc. tro- ‘ryšulys (Kluge 2002: 932); la. trasa ‘lynas, trosas < v.v.ž. trosse (Sehwers 1953: 144). Como veamos de ejemplos, en las lenguas Lituvias turimi y trinariai homonimai. LKŽe todos tres homonimai se presentan como una palabra. 1 trsas sm. (2) ‘palūkanos, porcenta J; plg. 1 trasa, 1 tresas. 2 trsas sm. 1. ‘guiziniais o hilabrinas ataustas del tejeklo envuela (juostelė) en prendas de vestir o muebles, galionas BzF 189, KŽ, ZŠŽ, Šk. 2. ‘senovinis moters cabeza de adorno brokatinė gėlėta cista J, ZŠŽ, Vv, Šk. Plg. 2 tresas. 1 trẽsas sm. (2) K, ppr. pl. trẽsai K I 158, 666, Mit I 46, NdŽ, LV IV 231, FrnW, K, (4) NdŽ, Slv, trèsas Rg ‘palūkanos, procentai L, K, K II 372, Mit I 355, Rdž, prš, Alm 143, FrnŽ (BzF 190) < Prv. trese, treß ‘palūkanos, procentai Alm (PrW), Tressen pl. ‘nauda, procentai, palūkanos (Fr II 411), n.nl. interest, n.šv. interesse, n.v.a. interés ‘interes; interés; procentai desde v.lot. interés ‘nauda (Kluge 2002: 444), lot. Interess ‘participar; dinero, ganancias; procentai (Georges DLHW 1386). Plg. más 1 trasas, 1 trasa, tresos pl. 2 trẽsas sm. ppr. pl. 4) (2, 1. ‘otaudados con hilos de orucinio o plata, un revuestelo de tejeklo (juostelė) sobre prendas de vestir, skrybėlės o muebles, galionas K, JD 1124 b) Homonimas, cuyo una palabra (dem. tresùžis), FrnW, ZŠŽ (Snt), Slv, Plv, Vrb, trẽsai pl. Alm 143, FrnW. 2. NIJOLĖ ČEPIENĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ‘toks anovinis maters pañuelo de la cabeza brokatinė gėlėta iosta K, A 1884, 137138, LB 109, Tat, V. Piet, Alm 143, FrnW 1119, Skr. 3. ‘gaidžio taodegos ilga plunksna LV IV 231 < Pr.v. trese, treß ‘juostelė, apvadas (Futtertressen) (Alm 143), n.v.a. Tresse ‘galionas, suostelė, avvadas, apsiuvas de pranc. tresse f. ‘virvė, avvadas‘, que se vincula con it. treccia ‘(paukų) kasa; plg. n.nl. tres, n.ang. tress (Kluge 2002: 928); la. trese ‘galionas desde vok. (Sehwers 1953: 144). Plg. más 2 traza, 2 traza. germanizmas, y otro germanizmas, atėjęs per lenkų kalbą, slavizmas o otras palabras de lengua: 1 bõnė sf. (2) ‘bokštas J, Mair, Krš, (4) bon Žg < v.v.ž. bone ‘bet alguna sube de tablos; habitación sobre aũkšto (MndW I 384); plg. Pr.v. Bohn ‘bet kokia pakyla iz lentų (Ziesemer I 862), n.v.a. Bühne f. ‘pakyla de lentų, escena; escliauto, lubos, galerija, viršutinė namo patalpa; svirnas, daržinė’ (Grimm II 508, 47). Plg. otro 1 bonia. 2 bõnė sf. bon (4) (2), 1. ‘metalinis, molinis puodas C I 801, Q 231 (orig. Bone). 2. ‘ish haystaudų pintas kubilas, bamblė Rs, Bsg. 3. ‘ąsotis smaugtu cuello JD 809, J, Šmk. 4.Ck ‘cementinis anillo del poulinio Vl. Plg. 2 bonia. 1 bónia sf. (1) ‘bokštas NS 1181 (dem. bonelis), Trgn, Kp, Ds, Rm. Plg. 1 bonė. 2 bónia sf. (1), bonià (4); 1. ‘iš haystaudų pintas kubilas, bamblė Upn, Ant. 2. ‘ąsotis smacktu cuello Snt. 3. ‘krosnis degutui (kalkėms) degti Lš, Lp. Plg. l. bažuvims (Kluge 2002: 159). nia; rus. бáня ‘pirtis; indas, kupolas, avilys’ (Vasmer I 122); n.nl. beun ‘dėžė 1 bùnta sf. (1) 1. ‘ryšulys, pundulys M; plg. v.v.ž. ‘ buntryšulys, eso que surišta (Sehwers 1953, 21), Pr.v. bunt ‘t. p. (Ziesemer I 871), v.v.a. bunt, n.v.a. Bund n. ‘ryšulys, paquete‘, sietiną con vok. binden ‘rišti; l. bunt. Plg. dar buntas3. 2 bùnta sf. (1) ‘gauja, būrys Mit I 78; plg. n.v.a. Bande ‘gauja, grupo de franc. bande ‘būrys, minia‘, n.v.a. Bund ‘susivienijimas, sąjunga‘, Pr.v. Bund soderamiento, acuerdo (C I 409); (v.l.) n.l. ‘ buntryšulys; 15a conexión de objetos; sąjunga; maištas ir kt. < v.v.a. bunt, n.v.a. ‘ Bundryšulys; sąjunga; agrupamiento, organización; cinjas‘; s.brus. бунmъ ‘maištas; minia; conexiónul (LKPŽ 2016: 249); l. bunt desde vok. Bunt (Brückner 1974: 49). 1 kùpelioti, -ioja, -iojo tr. 1. ‘sieti, jungti N 211 (orig. Kuppeloti). 2. ‘togo encima de los cubrir con pajas, spaliais y etc., que la lluvia nolayera y el viento nedraskytų Grg, apkùpelioti tr. ‘togo encima de aptaisiti End, Dr. Šių palabras de fundamento es Pr.v. 3 búntas sm. (1) K, butas (2) ‘ryšulys, kūlys, glėbys, krūva, pėdas PVG 347 (1788), S. Dauk, K I 268, Trg, Šlu, Krtn, Įp, buntukas Trg, buntùkai pl. ‘šiaudų kūliai ant stogo BzF 103, buntkveli Lukas. M. Valanč, Alm 38, Rmč, Btn, Grg, NmŽ, Vvr, dem. buntẽlis PVG 347 (1788 m.), J, BzF, N 337, Artículos Articles 111 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose kuppeln ‘surišti, sujungti (Fr I 447); plg. v.v.a. kuppeln, kupelen, koppeln, kopelen ‘jungti, sujungti‘, n.v.a. kuppeln (Kluge 2002: 548), liet. germ. kùpelė sf. (1) ‘Crucizar los hilos en la parte superior del techo, que el viento gúbrio noudraskytų; žergės, kriogis Dr, Krtn, Grg, pl. kùpeliai BzF 130 (orig. kùpelei) desde Pr.v. Koppel ‘suscruciados segúnia en el kraig (gūbrio) del techo de paja a su fijación (Fr I 335). Plg. aún 1 kupeliarse. 2 kùpelioti, -ioja, -iojo tr. ‘darzoves kaupti Grg, Šv; probablemente sietinas con lenkų kupa ‘krūva‘, kopać ‘kasti o brus. copa ‘krūva‘. Plg. 2 kupeliarse. tr. ‘šiaudinio teogo encima de apdėti 1 kupeliuoti, -iuoja, -iavo ‘sieti, jungti’ B 830 (orig. kuppelti), [K], apkùpeliuoti kupelėmis (sukryžiuotai pagaliai) Prk. Plg. 1 kupelioti. 2 kupeliarse, -iuoja, -iavo ‘pilną dėti, kaupuoti Skr, Vdžg, Jrb, Trg, Gs. Plg. 2 kupelioti. 1 špònka sf. (1) Žvr, šponká L, KŽ ‘volė, redondo camštis madero al aleu barrinei zákišti Rtr, J, KŽ, ZŠŽ (Žvr); seguramente surgió de Pr.v. spunt, špunt ‘kaištis, volė (statinės) (Alm 118 (PrW)), v.v.ž. spunt ‘t. p. (MndW IV 349) dialektizmo deminutyvo, quizás per lenkų szponka; plg. vok. dial. spont, n.nl. spon, v.nl. sponde, vėlyv. v.v.a. spunt, n.v.a. Spund ‘volė, kamštis; vok. it. desde (s)punto, y este desde lot. (ex)pūnctum n. ‘tai, que pradurta (Kluge 2002: 872; Grimm XVII 230, 66); la. spude ‘volė (statinei zakišti) de v.ž. spund (Sehwers 1953: 118); l. szpunt ‘kaištis, volė desde vok. Spund (Brückner 1974: 555); y plg. v.v.ž. spôn ‘skiedra, skala, delonas madera skritulys, skeveldra (MndW IV 338); s.skand. nang. spoon, n.isl. spánn, spónn, ags. spôn, spoon, s.ang. spōn m., f., s.fryz. spon, n.šv. spån, spónn, n.v.a. Span m. ‘skiedra, skeltinis chakalys, skala, balana; el origen de la palabra no está claro (Grimm XVI 1862, 51; Kluge 2002: 860); s.l., v.l., n.l. (dial.) szponka ‘sagutė, segtukas; kabė, sąsaga; madinis kaištis, volė y kt. < v.v.a. spân, n.v.a. escala (LKPŽ Span 2016: 633). Plg. dar špunka (LKŽe). 2 špònka sf. (1) ‘įspríncita metalinė sagutė, imprustas Knv, Lš; plg. s.skand. spng, s.ang. spang, n.v.a. Spange ‘sagtis, sąsaga, sankaba, gnybtas‘, v.v.a. spange, v.nl. spange, s.v.a. spanga, → vok. sp ‘annenįtempti, zammauti; comprimi (Grimm XVI 1875, 62; Kluge 2002: 860); v.v.ž. span n. ‘sagtis, sąsaga (knygos, drabužių y kt. (MndW IV 301); (s.l., v.l.) n.l. (dial). szponka ‘sagutė, segtukas; kabė, sąsaga; madinis kaištis, volė y kt. < v.v.a. spân, n.v.a. Span "escala"; n.brus. (dial.) špónka ‘sagutė, segtukas, spaudė; medinė marškinių saga; siūlų saga; medinė spraudė, con la que se refuerzan las lentas‘; n.rus. dial. špónka ‘užsegimas, sagtis, kabė (LKPŽ 2016: 633); rus. shpónka ‘skersinis (tvoroje, rogėse)‘, ukr. шпóнъка ‘saga‘, bulg. shpónka ‘užsegimas, saga‘, v.ž. spôn; origen slavos palabra o skolinys de vok. Span ‘skiedra‘, v.ž. spôn, ka (LKŽe). v.v.a. spân per lenkų kalbą (Vasmer IV 474–475); ček. sponka. Plg. dar spon- NIJOLĖ ČEPIENĖ 118 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII unidad (~26,2 kg); una unidad monetaria, de gr. τάλαντον ‘svarstyklės; unidad mato (~26,2 kg); monedero unidad (LKPŽ 642). Plg. 2 tãlentas. 2 tlentas sm. (1) 1. ‘neporrastas creatividades adquimti gabumai S. Dauk, M, Rtr, KŽ, NdŽ, DŽ1, J. Balč, A. Gric, ‘apie didelių gabumų žmogų J. Gruš, Pt, ‘teigiama, ppr. innatta peculiaridad LTs IV 434, NžR. 2. nj. ‘dalia, lemtis, destino Sln, LTR (Lš), Krž, Sml. 3. nj. ‘laimė, pasisekimas, sėkmė Žem, NžR, DS 157 (Rs), Brs, Ms, Šts, Lk, Rt. 4. nj. ‘amatas, ocupėmimas, negocios Strn, Gdr, Str, Pv, Lpl, Prng, Plm. 5. ‘būdas, herramienta Prng. Plg. (v.) l. talent ‘neįtrastas habilidad; Don de Dios; Capacidad de bruitincautar; éxito; viejas silabro o oro matas < pranc. talent ‘gebėjimas, habilidad‘, de v.lot. talentum ‘svaras; gabumas, bilimumas, polinkis; apetimas desde lot. talentum ‘graikų mato‘, unidad (~26,2 kg); una unidad monetaria, de gr. τάλαντον ‘svarstyklės; unidad mato (~26,2 kg); monedero unidad (LKPŽ 642); brus. (FrnW II 1053) talento Plg. otro 1 tãlentas. 3. DYBINIAI HOMONIMAI Darybiniai homonimai se forma, cuando a similar o idéntica estructura sonora shaknų se añade idéntico afiks o cuando diferencia darybos modos. Aquí presentadas homonimai susformé del fragmento 1 stieg ‘čerpė; malksna y germanismo 2 stieg ‘žuvis dyglė‘. 1 stieg sf. (4) DŽ; Ser 1. ‘čerpė rogui dengti Š, NdŽ, MLTE II 336, sp, FrnW. 2. ‘malksna Š, NdŽ. Darinys desde stiegėlė; plg. v.v.ž. ‘ tegelčerpė (MndW IV 517), n.v.a. Ziegel ‘čerpė rogui; la. stieelis ‘plyta desde v.v.ž. tēgel ‘plyta con añadėtu s antes t (Sehwers 1953: 122), lot. tegula. Plg. dar stieglė (LKŽe). W. Smoczyńskis stiegėl ‘čerpė rogui dengti tiempo vediniu de liet. stiegti ‘dengti rogą šiaudais (Smoczyński 2008: 603), o E. Fraenkelis skoliniu de latynų kalbos per v.v.ž. tarmę (FrnW). 2 stieg sf. (4) zool. ‘žuvis dyglė (Gasterosteus aculeatus) rš < v.v.ž. stekele ‘maža, dygi pez, dyglė (MndW IV 379; FrnW II 900); plg. n.v.a. Stichling m. ‘įvairios pequeños peces; la. stērķelis ‘maža, dygliuota pezis desde v.v.ž. stekele ‘t. p. (Sehwers 1953, 122). Plg. dar stiegis, stegė, stėgis, stėkė, stėkis (LKŽe). Straipsniai / Articles 119 Homonimai lietuvių kalbos žodynuose II. NEATSKIRTI HOMONIMAI JOKŪBO BRODOVSKIO VOODYNO INDEXE Neatskirtų homonimų randama y 2009 m. isleistame J. Brodovskio manuscriptinio XVIII siglo dicodyno Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm III indekse palabras. En un nidde se presenta el germanismo gilióti ‘turėti vertę, kainuoti; reikšti, tikti B 548 (orig. Gillóti), B 815, PVG 67 (1715 m., orig. giloti), 393 (1793 m.), 538 (1808 m.), 524 (1908 m.), R II 5 (ne gillóju ‘netinku‘), MŽ II 6, LLICh (Žodynėlis), TDr VII 356, giliúoti 1 PvTm 5,11 (orig. gilti), Lex 40a (gillti), Q 213 (orig. Gillti), B 548 (orig. Gillti), 125G (1738 m), 43477 m.), (179 K, K I 572, A3, 1881, 19 StngŽ, Alm 54, K, KZR, BB, K, BB, Mrj, Plv, Ss got ZŠ (Šk) <tkv. gele ‘tureti un cierto valor (Alm (PrW)); plg. n.v.a. ‘turėti gelten valę; válidos; ser laikomam (kuo); ser skirtam (kam)‘, s.s. geldan, n.šv. gälla (Kluge 2002: 343); y lietuviškas palabra gylióti, gyliúoti ‘zylioti, lakstyti, nerimti B 258, 290, 842, 865, 870, orig. Ænig Linnas Stom, Bittes gilloj‘5, wiruj Saule teka; Dacht, Wachs u[nd] das Bree[n] des Lichts (B 258); pikis (pykis) ‘ietis, durtuvas, kirvis con ilgu kotu (gino de mar) B 978 (Pikis), BzF 154, K, K II 110, BsP I 10, Alm 100, pasclado desde Pr.v. Pîk ‘lazda con smailia ferrovi durti, ietis (Fr II 142), pîk ‘ietis (Alm (PrW)), Picke (B 978); plg. v.v.ž. pêk, peke ‘t. p. (MndW III 313), n.šv. pik, n.nl. pick, n.v.a. Pike ‘ietis‘, franc. pique (Kluge 2002: 702), no distinguido de otra palabra, germanismo pikis ‘atlaikinė masė, obtenida preparando degutą, pedres anglies dervą y kt. Lex Q 381 (orig. Pikkis), C I 102, C II 196, 680, Bb Sir 13,1, B 95, 239, 552, 968 (orig. Pikkis. Smalla dégta), R I 107, R II 275, 2 Moz 3, MŽ I RB3, MŽ II 368, N 289, K, J, I, Dor (Klp), Alm K. Būg, Sim, FrnW, DŽ, ŠDŽ, ZŠ (Snt, Žlt, 198š), KzRŽ, GrVŽŽ (Šilč, Klaus, Ms), Jn, Krš, Gaš, V, V, Grdm, Up, Jnš, J, J, t varieties de colores de la misma, Pr Pr Pr Šv. pek, ‘derva (Alm (PrW)), Pech ‘pikis, smala (Lex pick 67, C II 196), v.v.ž. pek, pik ‘t. p. (MndW III 313), n.v.a. Pech n. ‘derva, pikis; šnek. nesėkmė‘; plg. v.v.a. pech, s.s. pik, s.ang. pic, n.nl. pek, pik (Kluge 2002: 687); la. piķis ‘derva de randa ‘renta, ingresos B 912, 1014; plg. v.v.a. rent(e) ‘incomodos de porcentajes, intereses, n.v.a. Rente, n.šv. ränta, n.nl. rente, s.franc. rente (Kluge 2002: 758); brus. randa ‘arrenda?‘; se presenta junto con randa ‘brūkšnys, randas, mėlynė (nuo sumušimo) B 40, sietino con liet. rantas, rantyti (Smoczyński 2007, 499); v.v.ž. pik ‘t. p.’ (Sehwers 1953: 88); 5 Prusia de los lituanos tarmėje en esta palabra i seguramente fue trumpas, porque después de él escribe ll. NIJOLĖ ČEPIENĖ 120 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII rūtà bot. ‘augalas Lex 70, LKŽe, B 272 (orig. Kikio Ruta), 420 (orig. Paukciu mo rūtà ‘lango vidklas B 999, R II 178, 287, MŽ II Rutos), 999 (orig. Ruta) < brus. ar l. ruta (FrnW), neatskirtas nuo germaniz236, 384, N 452, K I 431, M, FrnW, Kv, Krtn, Trg, Krkl, Pgg < Pr.v. rût ‘lango vidklas (Alm (PrW); Fr II 217); plg. v.v.ž. rute ‘rombas, reglamentingas keturkampis, vento vidklas (MndW III 536), vėlyv. v.v.a. rūte, v.nl. rute, n.v.a. Raute "geometrinė figūra"; XIV. a. registrada; primé el origen de la palabra no está claro (Kluge 2002: 747). LKŽe no se presenta desde J. Brodovskio diccionario. J. Brodovskis presentó ellos como separados palabras, consideré homonimais, ej. : Raute 1 herba Ruta Luc 11,42. 2 vitrum in fenetra Ruta Lango. Sin embargo Vincento Drotvino preparó un índice de palabras ellos no incluidos por separado. urtas sm. (1) ppr. pl. 1. ‘aptvaras, gardas, apluokas B 727 (orig. pl. Urtai, Horten der Schaaf[en] vid. Hürte), N 35 (B), KŽ. 2. ‘banda, pulkas (galvijų) LzŽ; por origen plg. Pr.v. Hŭrde, Hürte ‘aptvaras, gardas (galvijams) (Lex 51a, C I 988; B 727, 733), Horten, Hürte ‘aptvaras (avių) (B 727), Hort ‘pertvara iz lentų (kiaulėms), el lugar atitverto; cestpšio dformalo, longa estampado victos para la recolección y dijovini frutas krosnyje (Fr I 299); v.v.a. hurt, s.v.a. hurt ‘pintas daiktas‘, got. haurds, s.skand. hurd, n.v.a. Hürde ‘aptvaras, žardis, apluokas (Kluge 2002: 428); v.l. urt, (v.l., n.l. hurt) ‘portatyvinė pinučių tvora avių bandai aptverti; kaimenė, banda; ovejas; cabrys; comercio de urmu; cosas cúva < gaisravietė; arbusto; v.v.a. hurt ‘avių aptvaras, pinučių tvora‘; n.brus. (dial.) гурт ‘banda, kaimenė; abundencia y kt. (LKPŽ 177); n.rus. ‘banda, kaimenė, pulkas per l. hurt de v.v.a. hurtlaidaras de pintos šakų, vytelių avims nakvoti (Vasmer I 476); la palabra indistinguido del germanismo utas sm. (2) ‘toks monedas antiguas, iguales 1⁄4 talerio, sidabrinė moneta, artas B 962, R II 324, MŽ II 434, N 35 (Klp, Rg), srš, K, BS 112, JD 1501, Jn, FrnW, KŽ < Pr.v. Ort, Ortsthaler ‘t. p. (B 962), v.v.ž. ort n., m. ‘vieta, en la cual se cruzaron dos líneas, kampas; cimaė; cuarta mato, monedaos y kt. parte (MndW III 238239); plg. s.v.a. ort, v.v.a. ort m., n., s.s. ort m., nl. oort, n.v.a. Ort m., n. ‘viršūnė, smaigalys (ypač armas), kampas; cuartoedal monedaos; cuarta parte del peso (Grimm XIII 1350, 70; PaulW 447); la. uõrts, uõrte ‘artas, moneda (1/4 talerio, ar mato; kreiceris (smulki moneta), Ortstaler, Ortsgulden ‘ketvirtadalis talerio’ más tarde 30 silabrinių kapeikų)‘ de v.v.ž. ‘ort1/4 talerio, monedaos XVI a. o XVII a. temprano (Sehwers 1953: 148, 215); (v.l.) n.l. XVIXVIII a. plata urtabro moneda (~ 1⁄4 talerio valores), utilizada en Europa y kt.; (s.l., v.l.) n.l. ort ‘t. p. < v.v.a., s.v.a. ort ‘moneta ir kt. (ALEW I 56; LKPŽ 177, 216); l. < urt vok. Örten, Ürten ‘svoris; moneda, cuartas parte talerio (Brückner 1974: 595). E. Fraenkelis liet. utas kildina desde l. ort, urt (FrnW), W. Smoczyńskis wâga (Grimm XXVII 346, 62; Kluge 2002: 966); v.v.ž. wage ‘svarstykles, aparatos pesarti; lugar en el que se pesa; corrección de los Artículos Articles 121 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose taip pat iš l. ort ‘sidabrinė moneta, kaldinta XVI–XVII a.’ (Smoczyński ALL 58, 2008: 57). Plg. dar urta, 1 ortas, orta, artas (LKŽe). v sfóga. (1) NdŽ, vogà sf. (2) KŽ ‘zemės luitas, gabalas C I 56, Q IV B 52 (orig. Gruntas, Woga, vok. Ackerscholle), N 85, [K], LsB 218, LV 492, FrnW, savas hoodis, sietinas con liet. vagà‚ arimo griovelis; suverstas tierras gūbrys‘ (FrnW II 1271; ALEW II 1271), se presenta junto con otra palabra, germanizmu vóga sf. Vogà (1), Jer 32, VlnE 169, Q 229 (20), Q orig (orig.so woga ‘svarstyklerės auksui sverti‘, vok. Gold=Wage), PVG 442 7 m B 185 (Wog Balkis, vok. Balke an der Waage), 269 (Swinno Vokga lÿ Swartis, Wo.Wage), R I 2, R 39 Klim, 18 M, IŽ2, MŽ II 520, N [K], M, Alm 148, KŽ, Z (Nm), Kv, Kv, Varn, Sl, Alv, Grt < Ryt, Auk (1792)), II, II, II, II, II, II, II, III, III, III, IV, IV, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI, VI and VI, and VI, and VI are also included in the ‘svoris; prietaisas sverti, svarstyklės; svėrimas; pusiausvyros padėtis, pusiausfollowing Pr.v. wōy ‘svarstyklės (Mitzka 1919: 153), v.v. wog (dažnai Luuterio Biblijoje, Elzaso tarmės rašto paminkluose), ankstyv. n.v.a. woge; plg. dan. ‘tam vog verdadero svoris‘, n.šv. våg, norv. vaag, n.nl. waag, vok. Wage, n.v.a. Waage f. hombre; perk. levadura; branktas ir kt.‘, v.v.a. wāge, s.v.a. wāga, s.s. wāga, s.skand. pesisculares; cierto svoris (prollouso de productos tipos) (MndW V 573574); Pr.v. wôg ‘branktas (Alm (PrW), Wage f. ‘branktas (Fr II 452); la. vāga ‘svarstyklės de v.ž. wāge (Sehwers 1953: 152); (s.l., v.l.) n.l. (dial.) waga ‘svarstykles; edificio en el que se pesa; svėrimas; trauga; importancia; cantidad pasvegada; pesoris ir kt. < v.v.a. ris; sistema de medición de peso; derecho a ejercer; svėrimo impuesto; balanzas; habitación en la que se pesa; importancia; kabantys pesmenys i kt. wâge, s.v.a. wâga, n.v.a. Wage ‘svarstyklės; svarmuo; svoris‘; s.brus. вaгa ‘svo- (LKPŽ 672673). Pesebetada que J. Brodovskio dicodino Žodžių indekse, III t., savas vocodis grovis ‘origįrankis sienom (mūrui) griauti B 902 (Maŭr]brecher Muro growis) junto se presenta con germanizmu grovas ‘grafas B 599 (orig. Graff Grow‘s), 763, 839, cuyo fundamento es Pr.v. Groaf ‘grafas (Riemann II 487), vok. Reino dial. grōf (Grimm VIII 1698, 52), n.v.a. Graf "grafas"; plg. v.v.a. grāve, v.nl. grave, greve, v.v.ž. grave ‘t. p.‘, n.nl. graaf, v.lot. -gravius (Kluge 1957: 266; 2002: 367); l. gróf desde vengr. grof (Brückner 1974: 173); estas palabras, por supuesto, no son homonimai. III. La Comisión considera que las medidas adoptadas por el Estado miembro no constituyen ayuda estatal en el sentido del artículo 107, apartado 1, del Tratado. LIETUVI KALBOS VOODYNE (LKŽ, LKŽe) NON PROPONIAMI HOMONIMAI Algunas palabras no hay LKŽ y LKŽe (y hay sólo 1 dkis). Del skolinių se forma no sólo dvinarías, sino y trinarías homonimai, por ejemplo, dkis. 1 dkis y 2 dkis podrían ser semantiniai homonimai. NIJOLĖ ČEPIENĖ 122 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1 dkis sm. (2) ‘užtiesala (camas, asiendini, cojoms); mitukas cabllí cubrir, gūnia, cerrado; danga, zadanga BB 2 Moz 26,677, 2 Moz 34,35, Lexa, 901, 974, R I 24, R II 98, C I 453, C II 205 (orig. Arkliû Dêkis Pferd=Decke), B 244, 289, 341, 358, 545, MŽ I 48, MŽ II 128, 332, PVG 314 (1775 m) Norig (decis. 136), K, ALL BB 34 (NTK), J, Alm 43, KŽ, ZŽŠ (VšR, Nm), KzRŽ, KrtnŽ, ŠVŽ (ŽMs, Krv, Prlg), Krtn, KvR, Všv, Gs, dem. dekelis N 136, dekùtis KzRŽ, ‘lovatiesė ZŠŽ (Žvr, Lkč, Nm, Bbl), KzRŽ, Krtn, dikis NmŽ < Pr.v. dęk ‘t. p. (Ziesemer II 32; Alm (PrW)); plg. Pr.v. Decke ‘patiesalas, zastiesalas, alfimas (Lex 23; C I 453), v.v.ž. decke ‘t. p. (Sehwers 1953: 26), n.v.a. Decke ‘antklodė; mitukas, gūnia; staltiesė; coberta; revestimiento; lubos‘, → vok. decken "dengti"; la. de ‘ķisantklodė, acklotas de v.v.ž. decke (Sehwers 1953: 26). Plg. dar dekė (LKŽe). 2 dkis sm. ‘namo lubos LKA I 49 (Pž) < Pr.v. Deck ‘namo lubos (Ziesemer II 32); plg. n.v.a. Decke ‘lubos; v.v.a. decke ‘stogas (Grimm II 660, 32), v.nl. dac, dek, n.v.a. n. ‘stogas‘, → Dach vok. decken ‘dengti (Kluge 2002: 176). 3 dkis sm. ‘(laivo) denis KŽ, dek Dor (Klp) < vok. Deck n. ‘t. p.‘; plg. nl. dek, ang. deck; nyderlandų origen palabra (Kluge 1957: 124; 2002: 183). 1 giselis sm. ‘mokinys, adėjėjas (meistro, pirklio, molūnininko) Lex 77a, B 306, N 257; plg. 1 gizelis. 2 gisel sm. ‘stabdys riestuve, staklių velene, sobre el cual riechan tirmenos, audeklas (Hemmung am obern Webebaum) N 257. Plg. otro 2 gyzelis; gysalys y sus derivados (LKŽe). 1 gizẽlis sm. (2) 1. ‘mokinys, ayudėjėjas (amatininko, meistro, pirklio, molūnininko) B 76, 306, 566, 633 (Gielis), 663, 906, 912, Q, 458, 466, R II 190, MŽ II 173, 229, PVG 194 (1748 m), 5030 m (1806 m), StngŽ, Drg, N Lkš, Nm, Žvr, Ssr), gìzelis (1) KŽ, 257, K, K II 349, Sch 213, Alm 54, FrnW, KŽ, Vlkv, Ldvn, Pc, Lkš, ZŠŽ (Snt, Pn, Kdn, Pc, VŽ, Ds, gyzelis Vlkv, gilis KlpD 63, prš, Krtndk, dem. gizeliukas KlvD 191, KŽ. 2. scom. ‘nenuorama Ppl < Pr.v. gesęl ‘pameistrys (artininko); amigo (Alm (PrW)), Geell (C I 741; Q 466; B 566); plg. n.v.a. Geselle ‘vaikinas, pameistrys, (trabajo) amigo‘, v.v.a. geselle; sociatyvinis darinys desde vok. Saal ‘salė, patalpa (Kluge 2002: 352); n.l. dial. gizel (n.l. giezel) ‘pameistrys, meistro adėjėjas; comerciante < n.v.a. Geselle ‘pameistrys, (trabajo) amigo; vaikin; bičiulis (LKPŽ 66). Plg. otro 1 gisel; gezelis, gizelius, giželis (LKŽe). 2 gizẽlis sm. (2) ‘stabdys superiutiniame riestuve (Hemmung am obern Webebaum) B 570 (orig. was den oberst[en] Baŭm aŭffhält l. Geell. Giélis), N 257, KŽ < Pr.v. Geell ‘t. p. (B 570). Plg. más 2 gisel. 1 kóka sf. (1) 1. ‘gėdos púlpas N 204, [K], K II 113, KŽ, Alm 70. 2. ‘sigla del puerto, que indica que el barco puede acudir N 204, [K], KŽ < Pr.v. kôk, kâk m. ‘gėdos stulpas (Fr I 326, Alm (PrW)), Kaack ‘gėdos stulpas, kuolas (C I Artículos Articles 123 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose 1030, B 765, 985), Kack ‘gėdos pulpas (Lex 52a); plg. v.v.ž. kâk ‘gėdos stulkake f., pas’ (MndW II 417); šv. kåk, n.nl. kaak f., dan. kag, ol. kaak, vok. Kak m., vokiečių žemaičių, en parte del medio vokiečių, también Reino tarmės palabra (Grimm XI 47, 65; Fr I 326); la. kãķis ‘gėdos stulpas desde v.v.ž. kāk (Sehwers 1953: 186); llu. kuoka. Plg. otro 1 coke. 2 cóka sm. ‘pyragaitis K II 23 (orig. lìnsėmeniū kóka, vok. Leinkuchen), Alm 70, KŽ < Pr.v. kôke ‘t. p. (Alm (PrW)); plg. v.v.ž. m. ‘pyraga kokeitis (MndW II 514), v.nl. kōke, v.ang. cake, s.skand kaka f., n.v.a. Kuchen ‘pyragaitis‘. Tal vez romanos palabra de origen; plg. sardų cocca ‘pyragaitis‘, katalonų coca ‘Milchbrot, pyragaitis‘, piet.pranc. coco ‘apvali pan blanco, ragaišis (Grimm XI 2496, 72; Kluge 2002: 543). Plg. más 2 coke. LKŽe en un artículo se escriben estas kóka significados: 1. ‘estampados K II 23. 2. K II 113 ‘gėdos pulpas‘. 3. [K] ‘señal del puerto que el barco puede acudir‘. 4. ‘piliulė (?) TŽ V 250. F. Kuršaičio en el diccionario (K II 23) tiene la significación ‘pyragaitis (linų sėmenų)‘, pero no ‘išpunaudos‘. Las palabras kóka, kókas significado ‘pyragaitis LKŽe no existe. 1 cócas sm. 1. ‘gėdos pilar B 985. 2. ‘vězdas JD 659. 3. ‘kėglis N 204, [K], KŽ. Plg. 1 koka. 2 cócas sm. ‘pyragaitis KŽ; plg. 2 koka. IŠVADOS Vienodai tariamais palabras se vuelve también skoliniai, atėję de diversos idiomas o tarmių y fonetiquement supanašėję. De skolinių susidarę homonimai, cuyas dos palabras son distintos significados y origen, debería ser presentados en separados artículos dicynų. Uno de los homonimos y muchosareikšmių palabras de la asignación criterios podría ser no sólo diferente skolinių significado, pero y kilmė, diferente skolinio baseini palabra. Semantiniai homonimai son cercanos pluriareikšmiams palabras. Ellos aparecen, cuando las palabras adquiren otros significados, a menudo perkeltines, por lo que en diccionarios ellos a menudo no se distinguen. Si la palabra perkeltinė significado vino de otra lengua, probablemente debería considerarlos homonimos. Pirminé algunos homonimos origen pudo ser la misma, sin embargo más tarde en distintas lenguas ellos entraron nuevos significados. Etimologiniai diversosakilmiai homonimai, susdarę debido prestinimosi de palabras, cuyos ambos son germanizmai, germanizmas y slavizmas, lietuviškas palabra y germanizmas, zafiksuoti principalmente Eastern Prūsijos raštuose, žodynuose y vakarinėse, pietvakarinėse lietuvių tarmėse. Ya en los piruosios escritos Lituanos, XVI a. Bretkūno Biblijoje, encontrama palabras de (šūlmistras, gonkas), que más tarde llegaron homonimais. Principalmente son dvinarios homonimų, turimi keli y trinariai. NIJOLĖ ČEPIENĖ 124 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII SUBRUMINIMAI ags. anglosaksos ang. ingles bažn.sl. bažnytná slavų brus. baltarusių dan. danos dem. deminutyvas dial. dialecto fryz. fryzų germ. germanų got. gotos gr. greikos hibr. hibridas isl. islandų l. polkų la. latvių liet. lietuvių lot. latynų n. naujoji nl. nyderlandų n.nl. nueva nyderlandų norv. norvegos n.v.a. nuevas vokiechos alštaičių ol. olandos orig. originale plg. comparincemos franc. francūzų Pr. Prūsijas praef. praefixum, priešdėlis Pr.v. Prūsías vokiečių rus. rusų s. ryt. – rytų senoji sk. skirsnis s.nl. senoji nyderlandų s.s. senoji saksų s.skand. viejoj escandinavų šv. švedų t. p. también v.lot. vidurinė latynų v.nl. vidurína nyderlandų vok. vokiečių v.a. vokiečių s.v.a. – senoji vokiečių aukštaičių aukštaičių v.v. vidurio vokiečių v.v.a. vidurinė vokiečių aukštaičių v. – vidurinė v.v.ž. vidurinė vokiečių žemaičių v.ž. vokiečių žemaičių Otras abrevianzas son iguales como en el académico diccionario de la lengua Lietuvių y LKŽe. LITERATŪRA Y ŠALTINIAI ALEW Altlitauisches etymologisches Wörterbuch. (ALEW). Unter der Leitung von Wolf gang Hock und der Mitarbeit von Elvira-Julia Bukevičiūtė und Christiane Schiller, bearbeitet von Rainer Fecht, Anna Helene Feulner, Eugen Hill und Dagmar S. Wodtko. Unter der Leitung von Wolf gang Hock und der Mitarbeit von Elvira-Julia Bukevičiūtė und Christiane Schiller, bearbeitet von Rainer Fecht, Anna Helene Feulner, Eugen Hill und Dagmar S. Wodtko. Band 1. AM, Band 2. NŽ, Band 3. Verzeichnisse und Indices. Verzeichnisse und Indices. Verzeichnisse und Indices. Verzeichnisse und Indices. Verzeichnisse und Indices. Verzeichnisse und Indices. Verzeichnisse und Indices. Verzeichnisse und Indices. Hamburg: baar Verlag, 2015. Alm Die Germanismen des Litauischen. Teil 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. K. Alminauskis. Teil 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. K. Alminauskis. Teil 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. K. Alminauskis. Teil 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. K. Alminauskis. Teil 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. K. Alminauskis. Teil 1: Die deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. Kaunas: Šv. Casimiero d-jos librogynas, [1934]. Alm (PrW): W. Ziesemerio Preussisches Wörterbuch manuscripti, al cual aprovechó K. Alminauskis. Artículos Articles 125 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose Aristóteles 1990: Rinktiniai escritos. Vilnius: Mintis. Brückner Aleksander 1974: Słownik etymologiczny języka polskiego. Brückner Aleksander 1974: Słownik etymologiczny języka polskiego. Warszawa: Wiedza Powszechna. Čepienė Nijolė 1994: Dvibalsio ui kilmė skoliniuose de vokiečių kalbos. Lituáneos lingüotyros preguntas 34, 158161. Čepienė Nijolė 2006: Germanizmai de las Lituanias y sus peculiaridades foneticas. Vilnius: Instituto de lenguas Lituvias. DvŽ Dieveniškių šnektos diccionario. 1: AM, aut. L. Grumadienė, D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. Vidugiris, 2005; 2: NŽ, aut. D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. ViFalk 1960: H. S. Falk, Alf Terp. dugiris, 2010. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Norwegisch dänisches etymologisches Wörterbuch, 2 Teile, 2 Auflage. Oslo & Bergen: Universitetsforlaget, Heidelberg, 1960. Fr Preussisches Wörterbuch. Ostund Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge von H. Frischbier, 12. Berlin: Verlag von Th. Chr. Fr. Enslin, 1882. FrnW Litauisches etymologisches Wörterbuch von Ernst Fraenkel 12. Göttingen, Georges 2004: LatinischDeutsch. DeutschLateinisch. Ausführliches 1955–1965. lateinisch-deutsches Handwörterbuch, Kleines deutsch-lateinisches Handwörterbuch von Karl (Ausführliches lateinisch-deutsches Handwörterbuch, Kleines deutsch-lateinisches Handwörterbuch von Karl) Ernst Georges. Faksimile und Volltext. Zweite, erweiterte Ausgabe. Directmedia. Berlin. Grimm 2004: Der digitale Grimm. Deutsches Wörterbuch von Jacob und Wilhelm Grimm. Elektronische Ausgabe der Erstbearbeitung. (Edición electrónica de la primera elaboración) Zweitausendeins. Jakaitienė Evalda 1980: Lexikologija de las lenguas Lietuvių. Vilnius: Mokslas. Jakaitienė Evalda 2005: Leksikografija. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto de publicación. Karulis Konstantins 1992: Latviešu etimoloijas vārdnca 12. Rga: Avots. Friedrich Kluge 1957, 2002: Etymologisches Wörterbuch der deutschen Sprache, 17 Auflage. Berlin: Walter de Gruyter & Co, 1957; Etymologisches Wörterbuch der, deutschen Sprache 24 Auflage, Berlin New York: Walter de Gruyter, 2002. / También se puede encontrar información en el sitio web de la organización. KrtnŽ Aleksandravičius Juozas. Cretingos diccionario tarmín. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2011. KzRŽ Pupkis Aldonas. Kazlų Rūdos šnektos diccionario 1. AM, 2008; 2. NŽ, 2009. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto. NIJOLĖ ČEPIENĖ 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Lasch Agathe 1914: Mittelniederdeutsche Grammatik. Halle a. S.: Verlag von Max Niemeyer. LKA I 1977 Atlas de la lengua Lietuvių. Leksika. Vilnius: Mokslas. LKPŽ Kregždys Rolandas. de la lengua Lituania polonizmos diccionario. Vilnius: Instituto de la Lengua Lietuvių, 2016. LKŽ Diccionario de la lengua Lituania 12. Vilnius: Mintis, 19681969; 36, Vilnius: Vals19661973; 1015. tybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956–1962; 7–9. Vilnius: Mintis, Vilnius: Mokslas, 19761991; 1617. Vilnius: Mokslo y enciklopedías editorial, 19951996; 1819. Vilnius: Mokslo y enciklopedías instituto editorial, LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120, 19412002, variante 1997–1999. electrónico, redactorios kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. red.), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Jolkauskas, Vitanta Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto, 2005 (actualizada versión, 2008). acceso en Internet: http://www.lkz.lt. LLICh Lituvias literatura de historia chrestomatija. Feodalismo epocha, red. K. Korsakas y J. Lebedys. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros edykla, 1957. LzŽ Petrauskas Jonas, Vidugiris Aloyzas. Lazūnų tarmės diccionar. Vilnius: Mokslas, Mikelionytė Rita 2016: Los cambios de la estructura semántica de los homonimos de los Lituanianos. Internacionales científicas 23-a Conferencias Jono 1985. Jablonskio Reikšmė en lengua y cultura tesis. Vilnius, 2016 m. septiembre 2324 d., 13. bben, 16. Photomechanischer Neudruck. Münster in Westf. : Aschendorffsche Verlagsbuchhandlung, 18751881. MndW – Mittelniederdeutsches Wörterbuch von Dr. Karl Schiller und Dr. August LüNatau Otto 1937: Mundart und Siedelung im nordöstlichen Ostpreußen. Königsberg (Pr) und Berlin W. 35: Ost-Europa Verlag. Palionis Jonas 1985: Las ciencia del lenguaje origmenys. Vilnius: Mokslas. Paul Hermann 1956: Deutsche Grammatik 1. Halle (Saale), 1956. PaulW Deutsches Wörterbuch von Hermann Paul. Halle (Saale): Veb Max Niemeyer Verlag, 1961. Prellwitz Walther 1891: Die deutschen Lehnwörter im Preussischen und Lautlehre der deutschen Lehnwörter im Litauischen von Dr. Walther Prellwitz. Göttingen: Vandenhoek & Ruprecht‘s Verlag. Artículos Articles 127 / Homonimai lietuvių kalbos žodynuose PVG Gromatos del poder prúsío, pagraudenimai y apsakymai Lituaniams valstiečiams, sud. P. Pakarklis. Vilnius, 1960. Riemann Erhard 19812000: Preussisches Wörterbuch. Deutsche Mundarten Ostund Westpreußens, Band 2, herausgegeben von Erhard Riemann, Band 34, hrsg. von Ulrich Tolksdorf, Band 56, hrsg. von Reinhard Goltz, Neumünster: Karl Wachholtz Verlag. Johannes Sehwers 1953: Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen vornehmlich über den deutschen Einfluss im Lettischen. Johannes Sehwers 1953: Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen vornehmlich über den deutschen Einfluss im Lettischen. Berlin: in Kommission bei Otto Harrassowitz (En la Comisión junto a Otto Harrassowitz) Wiesbaden. Skardžius Pranas 1931: Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen. Kaunas: Akc. Spindulio b-vės imprustuve. Smoczyński Wojciech 2007: Słownik etymologiczny języka litewskiego. Wilno: Uniwersytet Wileński, wydział filologiczny. wskiego. Część I. Acta linguistica Smoczyński Wojciech 2008: Uzupełnienia do „Słownika etymologicznego języka litelithuanica 58, 53151. ŠVŽ Birutė Vanagienė. Vocionar de los tierras del norte occidentales. Ylakių, Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Šačių apellinkių šnektos 1: AO; 2: PŽ. Vilnius: Instituto de la Lengua Lietuvių, 2014. Urbutis Vincas 1955: Lituvias lengua leksikos homonimų susidarimo modos. Filología ciencias candidato disertación. Universidad de Vilniaus. Vasmer Max 19861987: Étumologucheckuy clovapь pycckogo lengua 14. Mockva: Ppogpecc. Ziesemer Walther 1975: Preussisches Wörterbuch. Sprache und Volkstum Nordostdeutschlands 1: AC; 2: DFi. Herausgegeben von Ludwig Erich Schmitt. Hildesheim New York: Georg Olms Verlag. ZŠŽ Zanavykų šnektos diccionario 1: Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas, 2003; 2: Mokslo y enciklopedijų leidybos centras, 2004; 3: Mokslo y enciklopedijų leidybos centras, 2006. ZtŽ Vidugiris Aloyzas 1998: Zietelos šnektos vocynas. Vilnius: Mokslo y enciklopedijų leidybos institutas.