Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija
Full text
78 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Direito de pesquisas acadêmicas: onomastika (tikrinių palavras de darybos, origem, motyvacijos investigações). SUDTINI MARIJAMPOLS APSKRITIES HELONIM MOTIVACIONA Motivation of Composite Helonyms of Marijampolė County ANOTACIA Artigonis é anteriormente executados arealinês toponimías lituanas pesquisas tąsa. Nele analisa-se de uma unidade administrativa entreukario Marijampolės apskrities compostos de helonismos, zaprašytų Земės vardų anketose, motyvacija. O estudo reflete esforços fixar nykstančius (já extinguius) nomes de minulkiųjų hidroobjectos e revelar seus gnoseologinį potencialą, baseado não menos valtais preservar outros entreukario anketų dados. Visando o quanto mais confiimesso interpretação de motivação de vandenvardijos, remtasi entreukario anketos material, fixuojančia nominações veiksnius, representantes da kalbinės bendruomenės resultados de atividade comunicativa, padėjusius saiaškinti realmente representouama contentinho de vandenvardijos, pseudomotivação. Os resultados da análise mostraram que a motivação por nomes kūrėją fixa e conserva a natural, social e cultural ambiente, suas detales. Informatívus etnokultúriniu ponto de vista introduzirijamentos estruturação axiologinio codific, função de avaliação estereotipinio executantes paukščio, mitines būtybės denominainimas, asociativviuosius unidades de linguagem ryšius fixsuojantys pseudomotivatoriai. Valido consideritinas e tirtas vandenvardžių metafóricas raiškos motivação sinais de interpretation. ESMINIAI VOODŽIAI: tarpukario laikotarpis, lugarovardžiai, vandenvardžiai, helonimai, sudėtiniai helonimai, nominacija, motyvacija, pseudomotivacija. ANNOTATION The article is a continuity of the previous research of Lithuanian areal toponymy. It investigates the motivation of composite helonyms from a single administrative unit interwar Marijampolė County recorded in the Land Names questionnaires. A pesquisa reflete os esforços
Artigos Articles 79 / Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija para registrar os nomes de the small hydroobjects que estão prestes a se extinguir (ou que já caíram em oblivion) e para revelar seus gnoseological pothe article refere-se aos data of the tential based on other data from the interwar questionnaires which are also worthy of preservation. To achieve as reliable interpretation of the motivation of hydronyms as possible, interwar questionnaires recording the factors of nomination and the outcomes of the communicative activity of linguistic community members which were useful in clarifying the actually represented content of hydronyms and pseudomotivation. The findings revealed that through the name-giver the motivation records and conserves the surrounding natural, social and cultural environment, its details. The names of a bird or a mythical creature used in the naming structure as the pseudomotivators recording the associative links of linguistic units, which play the function of axiological coding and stereotypical evaluation, are informative in ethnic-cultural terms. The interpretation of the features of motivation of the metaphorical expression of the hydronyms in question is considered valuable as well. KEYWORDS: interwar period, place names, hydronyms, helonyms, composite helonyms, nomination, motivation, pseudomotivation. 0.VADAS Iniciais linguísticas de pesquisas, besiorientojantes em povos, pensamento, cultura e linguagem relação (Gritėnienė 2009, Gudavičius Lubienė 2015, Berezović 1997; 2010; Кубрякова 2004; 2012 e kt.), contexto, contínuo dos toponimijos locais lituanos, fixsuções de espaço, conteúdo do país, grįstą nacional mundialêžiūra e pasaulėvoka, caminho de pesquisas são significativos e prospectivos. Como evidência, atestando em favor da escolhida direção de pesquisa, está sandūros maneira padarytų helonimų motyvacijos analizė (Sviderskienė 2016). Ela baseada numa onomastina situação1 resultados de análise, testemunhanços empirinį de uma determinada etninês srita kalbinės comunidade representante experiir, sua relação com o entorno micropasauliu (tarpukario kaimu), percepção e categorização do último. Assim toponominação pesquisas direções plėtotê nova paradigma rêmuos quanto complementê e Lituães toponimik. Além disso, tarpukario onimų analizė um dos 1 Devido ao termo onomastinė situacija cf. TMOI: 19, 71.
DALIA SVIDERSKIENĖ 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII maneiras de, ajudando a preservar o legado cultural e contribuindo para bene antes de meio século Aleksandra Vanago doado compromisso2 implementação. Até agora do ponto de vista do darybos analisavos modo de constituição feita a sua toponimiją kalbininkų opiniões diferente. A. Vanago praminto destas deriniai análise caminho ėjo todos os investigadores de lugares lituãos e, tendo em conta a sintaksinių ligações entre dvinario introdução do principal e secundário lémens desiguodidade, compostos localovardžius separou em kilminink e qualicinius3. Neste for2003b: 6380). Bronys Savukynas matu, be hidronimų, detaliausiai išanalizuoti Lietuvos oikonimai (Razmukaitė ãtskira e importância para estudos de toponimía Lituãos A. Vanago hidronimų darybinės analizės recenzija4 chamou atenção a vandenvardžių klasifikacijos netobulumus e argumentuotai propostasė sudėjimo nominaciju ir motyvaciju būdu padarytus vandenų vardus skirti į sudėtinius derinamuosius ir sudėtinius nederinamuosius5. Į šį pamatuotą siūlymą teigiamai reagavo lietuvių mikonimų tyrusi Jūratė Lubienė e fundamentadamentei analogiškus indicou linguotoreia Lituânica existentes amostras de classificação, já tornadas tradicionais6. Assim mantina, que no futuro sudėtinė lietuvių toponimija também deveria įsilieti em comum junginių grupių kvalifikaciją ir klasifikaciją. A fim de explicar o modo de composição padarytų helonimų motivativa, chama-se a atenção para o fato de que compostos compostos derinamieji helonimai são compostos, cujos 2 Spartus outroimas agrícolas, trabalhos de transformação da terra, melioração, estradas dirimas, rapidamente keičia a terra face. Muitos nomes de lugares farão nebesvarbūs, esqueštami. Naquele modo irrestabilemente perde-se grande riqueza (Vanagas 1973: 6). Você deve escolher sem exceção todos os nomes de lugares, especialmente atirando atenção a objetos mais minúsculos, cujos nomes mais rapidamente se esquecem ou os eleitores ficam despercebidos (ibid., 7). 3 Kilmininkiniais chamam-se compostos vandenvardžiai, sudėti de dois savarankiškų palavras, dos quais o primeiro, definejiantysis, é do conjinio ou tikrinio palavra kilmininkas. Qualificaciniais chamam-se compostos nomes de vandenos, cujas ambas palavras são vardininko alegrnio (também vê Vanagas 1970: 258259, 273). Devido aos lituanos kilmininkinių vietovardžių é rašęs e Bronys Savukynas (plačiau žr. Savukynas 1963: 235246). 4 Mais amplamente sr. Savukynas 1971: 166169. 5 Este último pesquisador alegou, P. Lebelio logístico terminą les noms gualificatifs (kokybiniai vardai), que A. Vanagas interpreteu kvalifikaciniai, deveria ser substituído do darybiniu derinamieji sudėtiniai. Então eles com kilmininkiniais ou nederinamaisiais compostos compostos formariam um composto dos poskyrį. Entre outra ko, os chamados kilmininkiniai também podem ser kvalifikaciniai, exemplo. : Šaltinių upelis et al. (Savukynas 1971: 167). 6 De acordo do principal e secundário vestimenos sintácticos laços da língua lituânica tradicionalmente distinguem dois grupos conjuntos: 1) derinamojo pažyminio, 2) valdomojo pažyminio ou nederinamojo pažyminio (dar. žr Lubienė 2015: 73).
Artigos Articles 81 / Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija o membro secundário emulskera caracteringuosos outro, do nario principal7, sinais de significação (pavyପରି, Retos balaitės b. Brb, Tamsióji plýnė rst. Ss e kt.). Do último tipo dariniuose o grau de derinação semântica o próprio maior, porém informacijos komunikacine prasme jie nesuteikia. Didesnę pažintinę vertę tugrandes ri outros dariniai compostos nederinamieji vandenvardžiai8 (ypač metaforiniai), embora a junluna semântica entre seu principal e secundário nario é frapnesio. Por exemplo, nomes de lugares personalizados compostos indeinamiais geralmente têm posesyvinę significado (Rudncko rastas rst. Brb), nos complexos apeliatyviniuose nederinamuosios localovardzios primmuoju dėmeniu indoante apeliativo kilmininkas nusako uma certa peculiaridade do lugar (Žardãkarčių plýnė turi atributinę reikšmę). Kituose sudėtiniuose apeliatyviniuose nederinamuopln. Vv vv. sieses nomes de lugares podem vislumbir e localinę significação (Palinijos bala b. Krsn bala, estando à изkirstos miško iostos, i. i. palinijas). Para um e outro denvardinių darinių reikšmių netapatumą dėmesį yra atkreipęs ir A. Vanagas: tipo vansudėtinių hidronimų significativos não há tudo tapačios (Vanagas 1981: 51). Isso depende do primeiro, determinuojo, componente, significado ... (do mesmo)9. Assim explicando-se de modo de composição feitos vandenordjies motivação, há de observar-se diferentes ligações sintácticas entre dbinário introdução do principal e do secundário dėmen, porque importante não soma dos separados dėmenes significamentos, mas sua semanê totalidade, i. y. unida divisão significância10. Atlkti a motivação de nomes de lugar significa revelar, como um determinado representante de área étnica relaciona-se com ele supančia entorno, como ją percebe, que qual linguinos unetos apeleita e qual é usa sua combinatoriká, introduzindo uma ou outro topoobject. Anot Aloyzo Gudavičiaus, naujas palavra, nova significação na fala tem atramą, é motivvuot, o que significa que nomeando uma nova matéria, junto contamos, por que o nomeamos assim, enfatizando uma ou outra noméggio coisa de propriedade ou aspecto. A palavra em expressão é a base do nome, a motivação forma sua forma interna (Gudavičius 2009: 140). Atskrevendo a forma interna da palavra, a resposta às questões, como o objeto de acordo com certos atributos recebe esse ou outro nome, como o processo de nominação atua a consciência humana, sobre o que e como môsto uma ou outra nação conceptualizuodama 7 principais (basinais) laikitini secundários dėmenys balà, pélkė, plýnė, rastas e suas formas menores e múltiplas. 8 Chamisa a atenção o fato de que no artigo o termo vandenvardis é usado em amplo significado. Dėl šio termino vartojimo tiek siaurąja, tiek plačiąja reikšme žr. Vanagas 1999: 239 (pirmuoju atveju terminu pavadinami upės ir ežerai, antruoju – ir kiti tikriniai vandens telkinių vardai: mares, oceynos, ežerų, upių, tvenkinių, griovių, brastų, pelkių, liūnų e etc.). 9 Por causa da não identidade das significâncias veja também Savukynas 1963. 10 Por causa desse conceito ainda veja. Urbutis 1978: 150.
DALIA SVIDERSKIENĖ 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII mundo (Gritėnienė 2006: 24). Última a noção de motivação suppõe mentį por causa comunidade de modo de vida e da língua glaudžių relícios, unidades da língua consolidadas encarrovos nacionalistas. E isso só enfatiza a importância da análise de introduzimentos de minulkios hidroobjetos, pois estes funcionava mais pro introduijanciais, foram pamatuar (ne)nautilidade a necessidades humanas medida, sugėrė suas disposições, microaplincas, de um certo período entre o vilaro diary experiência. Têsiant a análise dos smulkiųjų hidroobjectos, objeto de estudo escolhto outro darybos modo sudėtiniai helonimai. objetivo do artigo explicar (interpretar) a motivação dos helonismos feitos pelo modo de composição, estabelecer esses vandenvardžių 1) revelar, o que nominacijos polinkius tiriamame plote. Tiklsui pasiekti keliami uždaviniai: no momento da composição significava de entre os assentamentos de Žemės vardų e girininkų anketti e linguisticamente recolti11 compostos nomes de vandenų, 2) explicar (interpretetuar) por que um ou outro hidroobjeto foi nominado num nome composto, nomeadamente 3) destacar o inventário dos sinais de motivação dos atskleistų, sua especificidade. Analisando materialá, mantom-se a provação do estudo mantinhos12 a sua toponomastica solo13 suformuadas e descrendrinando critrium semantiniu complementadas esquemas de tipologia semantíneas de locais. inserido critério suplementar ajudou a subdividir os motivos de introdução segundo os princípios de toponominação: (1) segundo hidroobjeto peculiaridades, (2) segundo hidroobjeto ocupado posėtão espavês e (3) segundo hidroobjeto relação com asmeniu. Estes princípios devem ser considerados basicos, determinados as próprias especificas dos objectos introduzijáveis14. Disima material a desirstão pode expandir. Por exemplo, neste estudo, distingue-se a designação (4) segundo o tempo de utilização do uso do hidroobjeto (v. 1.4.). Investigamajai material aplicados doybina analise método, aiškinamasis (interpretacinis) método com comparativo método elementais, semantines analeses e internines inszvalgos métodos. Sudėtinių helonimų motyvacijos aiškinimus rėmė Lietuvių kalbos žodino (2013; далее15 LKŽe) material: definição de vocabulário, exemplos de consumo (independentemente localino tapatumo). Asmenvardžių principais pavardžių žodynas (toliau – LPŽ), abėcėlinė istorinių asmenvardžių kartoteka fontes Lietuvių 11 Sunorminti, de acordo possibilidades sukirčiuoti. 12 Žr. Sviderskienė 2016. 13 Temima galva A. Vanago sudaryta lugarovardžių motyvacijos analizės schema (plačiau žr. Vanagas 1981: 4153), da qual permitido įvardijimo motyvų pagal tam tikrą objekto požymį išaiškinimas, apareceu insuficiente. 14 Ver Ainda Golelev 1972; Berezovich 1998; Sviderskienė 2014; 2016. 15 No artigo da apresentação de algumas fontes abreviadas, por causa de frequentes suas repetições, renunciada.
Straipsniai / Articles 83 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija (toliau – IAK16). Ieškant asmenvardžių hidroobjektų įvardijimams pagrįsti, pratradução polkų e vokiečių línguas diccionários, que listados lista de fontes no final do artigo. Vietovardinių sudėtinių darinių motyvacijos aiškinimus rėmė Lietuvos TSR administracinio-territoriinio suskirstimo žinynas (1976; posteriormente ATSŽ II), Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas (WEB LUEV), Lietuvos vietovardžių žodynas (2008; 2014 a seguir LVŽ I; LVŽ II). Turint omenyje B. Savukyno keltą, onomastikoje ir šiandien aktualią, mintį paisyti onimų ryšių su viso lingvistinio arealo toponiminiu kontekstu (plačiau žr. Savukynas 1966: 172), uma importante fonte, apoiėmoso estudo de motivação de helonimais compostos considera-se em vários períodos de da língua viva inscritais localovardzes sankaupa localovardzes kartoteka (www VK17). Além disso, os mesmos questionários, folhas de recensamento de localovirzes, intitulados Zemés nomes, o material é uma ponte, ajudando o pesquisador a superar a distância entre topoobjeto e seu nome18. Assim, as últimas fontes consideritini particularmente valiosas esclarecendo a motivação dos nomes dos lugares, pois revela a situação onomastina. Os resultados da análise da situação onomastina, cuja qualidade, como será visto a partir do artigo analisado material, depende dos disponíveis зафиксированных информатантов свидетельств, melhor ajuda a resolver questões de toponominação, motyvaции e pseudomotivaции interpretation. Faziam-se no artigo os mesmos, habituastos e nusistovėjusių, critérios de apresentação da matéria toponimijoje lituãs. Sobre a distribuição da substância e procedimento de análise veja também Sviderskienė 2016: 246247. 1.AChICHOS MOTIVACIONS SUDTINIAI HELONIMAI 1.1. Inscrições por características dos hidroobjetos 1.1.1. De acordo com características da superfície do fundo do hidroobjeto 16 Saugoma Instituto da língua Lituânica Baltas línguas e centro de pesquisas vardyno fundos. 17 Também guardado Lituvians idioma instituto Baltų kalbų e vardyno centro fundos de pesquisas. 18 Para o material das anketas de nomes de Terra também ver Sviderskienė 2015: 170, 172174; 2016: 244245. Pelo que salientando as folhas de redação de locais (sem outros dados importantes) sobreviventes dados da consciência linguística de representantes da etninha área, significativa Rūtos Marcinkevičienės expressada mentir: Iš tiesų não palavra, e um homem tem na cabeça certa rią gali išreikšti vienu ar kitu žodžiu. Tik individui vartojant žodžius kyla asociacijos, atsiranda significação konceptą, concepção ou sampratą, kuvaizdiniai. Portanto significados é preciso procurar não em palavra ou dicodyne, mas seu vartosens contexto, perguntando pašnekovo e ypatumais“ (Marcinkevičienė 2011: 8).
DALIA SVIDERSKIENĖ 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII (1) Devido à qualidade da superfície do fundo nominado hidroobjeto Šlýnių balà b. Krsn: lie. šlýnė ‘pilkšvai melsvas ou balkšvas glitus molis com matéria orgânicas impaišasʼ19. (2) Hidroobjekto dugno paviršiaus fizinės ypatybės inspiravo balos varcomparando o seu próprio entendimento de palavra concreta com auspirsto ou perscaityto palavra do Klampioji balaitė b. Krsn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į aquele emklimpstamaʼ aparição (plg. Viksva staκτική cresce em grandes arbustos, especialmente em clampias balos (rš.)). Devido semântica plg. sandūros maneira feita Watervardį Klampãbalis b. KzR21, Зафиксисованное исследовамame plote. (3) Devido à superfície do fundo, como camada, dubidade, profundidade foi nominado hidroobjeto Gilùsis rastas b. Krsn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘tão indo da superfícies em dugną, dubusʼ. Isso, que durante o processo de toponominação foi actualizuada composto vandenvardžio primeirojo dėmens espaço sema, confirma e segundoasis dėmens rastas. Įvardžiuotinė primeiro dėmens forma liudija konkretizaciju hidroobjekto nominacijos procese (plg. Gil balà, Gil baláitė hidroobjektas apibūdinamos)22. 1.1.2. Būdis gilùs, sem espaço semos, tem e quantidade semą. Nestas ocasiões de nominação de hidroobjetos a última e foi actualizuada: Gil balà b. Lbv; Gil baláitė b. Lbv: lie. gilùs, -, isso confirma e os segundo dėmenys balà, baláitė. Devido à abundância de água metaphoricamente nominado outro hidroobjeto: Patapų balaitė b. Krsn: lie. pãtapas, patãpas ‘potvynisʼ (lie. pótvynis ‘vadens patvinimas, zaflúdimasʼ). Neste vandenvardžiu não só concepvociniu maneira, mas e emocialmente transmitido conteúdo da significação, e sudecimento maneira fado do nome do lugar o primeiro dėmento faz-o vivesnį, pois tem šnekamosios linguagem atspalvį. Contrariamente, devido à ausência de água, nominouuta local de húmido Sausàsis rastas b. Krsn: lie. saũsas, -à ‘be drėgmės, sem água, nesušlapęs, изdūvęsʼ; Sauseji raistẽliai b. Krsn: lie. sauseji, plg. saũsas, -à. se em 1.1.3. Dėl paukščių23 susitelkimo, perėjimo ar pan. tam tikrose šlapiolugares nomes receberam estes topoobjetos: Antùkų balà b. Ss: lie. antùkas ‘antes 19 Plg. šlýnė ‘tokio molio dirvaʼ. 20 Vv. inscrito Kalniškės girininkijos Znicos k. enquetoje. 21 Por causa dele sr. Sviderskienė 2016: 253. O último hidroobjeto mais provavelmente foi nomeado devido às características físicas da superfície do fundo. 22 Devido aos compostos hidronímos, cujo primeiro (determinuojante) dėmento expressojo simplestoio e įvardžiuotiniu būdvardžiu, significações netapatumo é atkreipęs e A. Vanagas (plačiau žr. 1981 Vanagas: 51). 23 Tokį pasirinkimą šiame straipsnyje lėmė tiriamos medžiagos specifika – iš kitų gyvūnų pavadinimos fizeram os vandenvardžių nãoitaikė. Įprostoi é atribuído sobre lugares de assentamento (estado, vida ou etc.) de animais uma seção de explicação de motivação, onde, de kokias (paukščių, roplių ou etc.), mais não nebedetaliza (žr. Vanagas 1981; Sviderskienė 2016).
Straipsniai / Articles 85 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija jauniklisʼ24; Pémpių rastas ( Pempỹnė) rst. Vv: lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų família pelkių paukštis (Vanellus vanellus)ʼ. Em fala viva usada gretidades, i. e. sinybinio do facybinio, Pempỹnė motyvacija lugar, onde pempės peri verifica e confirma a explicação do motyvacijos do vandenvardžo composto; Vanag rastas 2 rst. Brb25: lie. vanaga ‘plėšriųjų būrio paukščių pošeimis (Accipitridae)ʼ, vãnagas ‘vanagų pošeimio espécieis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu e aštriais nagaisʼ. Embora helonimas, como e outros verificia nomes, sempre são monoreferentiški, neste caso duas primeiro, determinuojančiojo, dėmens significâncias são apresentadas tanto por causa de uma, quanto por causa outra realaus galėjimo ser aktualizuotomas durante processo nominação. 1.1.4. Diversos lugares húmidos foram nominados por causa joseus crescendo plantas: Berž plýnė pln. Igl: lie. béržas ‘lapuotas madeira branca tošimi (Betula)ʼ; Berželių balaitė b. Krsn: lie. beržẽlis, plg. béržas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė "a planta cultivação, da qual se obtém caule de fibro, e das sementes expresso o óleo (Cannabis sativa)ʼ; Samanos raistelis rst. Gdl: lie. sãmana, samanà, sãmanos ‘drėgnų vietų sporinis planta com šakniniais haukeliais vietoj šaknų (Bryophyta)ʼ. 1.1.5. Isso, co encontrama ko é plynėje, indica atributárias significanças helonimai: Žardãkarčių plýnė pln. / Vv: lie. žardãkartė ‘ilga, como žardui kartisʼ. Šališkių girininkijos enquete зафиксированный plynės nome Barčių plynaitė pln. Vv: lie. barčià ‘tam verdadeiro enforcinam avilys bitėms, inkilasʼ (plg. Anteriormente miške muito erava barčių (Al)), lie. barts ‘senas espuvęs, kiauras madeira (pušis, eglė), trevėʼ (plg. Bartysè antigamente mantinha abes, ou elas próprias lá se misturavam (KzR))27. 1.1.6. Būdingą local peculiaridade marcam estes helonimai: Duobi rastas rst. Ss28: lie. duob ‘iškasta ou sóbrem inserida lugar na terraʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie. kálnas ‘aukštas terra subidaʼ; Kalv rastas rst. Gdl: lie. kalvà ‘pakili lugar, nemicelis colnelisʼ; Kamš rastas b. KzR: lie. kamšà ‘žabais, virbais iskimštas keliasʼ. 24 Plg. sakinį, inscrita de vivosias linguagem: Antys aqui, e antkai sau po balą turški Gs (santrumpos como LKŽe, elas separadamente neaiškinamas). 25 Ivoniškio girininkijos enqueto escrever dois raistavardžiai Vanag rastas. Anquetos dados, 26 Vv. jie užfiksuoti skirtinguose miško kvartaluose; ar šie nesiriboja, nustatyti kebliau. inscrito Kalniškės girininkijos Znicos k. enquetoje. Sobre a sua fainha e origem explicação ainda ver. LVŽ I 447455. 27 Ver Ainda. LVŽ I 269270, onde não rejeita e possibilidade de personalvardinė vv. sedar (plg. avd. Barčỹs, Bartỹs). 28 Sasnava girininkías enqueto escreve: vidury raisto é colnelis. Anteriormente nele pessoas escikasem duobes linus minavam.
DALIA SVIDERSKIENĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII 1.1.7. Devido hidroobjetto gabaritiškumo, i. i. excepcional grandeza, nominuotas Didỹsis rastas rst. Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žyeste era nos seu volume, stambusʼ. 1.1.8. Demonologicas motivações balovardis, captado apenas um Velni baláitė b. Brb: lie. vélnias ‘žemės e požemio dievaitis, kipšas, pinčiukas; religiões pictoji espíritoia, nelabasisʼ. Neislaidina de olhos isso, que vv. inscrito Balbieriškio girininkijos enqueto, taigi pode-se pensar, que bala nepritaikyta (nepritaikoma) humano necessidadesm. Este conhecimento (superação) syja com os estereótipos da comunidade lingubinha, cujos efeitos nominação porocese são akivaizdus pouco conhecida um lugar molhado no território bosko (nehabitojoje), bala, pela qual não se usem pessoas, etninha esfera representá é tratada como uma certa velnių bevo (habitojamoji) lugar29. Não todo claro, por causa de qual hidroobjeto sinalho este foi nominado Tamsióji plýnė rst. Ss: se por causa ne sk a id r aus v a nden s (plg. lie. tamsióji, plg. tamsùs, - ‘que não é de luzes cores, juosvasʼ), ou por causa do hidroobjeto apagado nãoapagado (plg. lie. tamsùs, - ‘menca apagada ou nãoapagada; em que pouco ou não penetra luzosʼ). Última a interpretação motivativa poderia apoiar esta informação helonimas зафиксированный Varnabūdės girininkijos enqueto. Embora e não eslaisku, que primeiro dėmens sema foi actualizuada processo de nominação, isso não impede deste vandenvardžio qualificar como introduzirijimo segundo hidroobjetto peculiaridade. 1.2. Encaminhamentos de acordo hidroobjetos ocupada padėtio espavês mę. Isto é possível Šio skyriaus reprezentantų motyvacijos interpretacija kiek skiriasi: vieni helonimai turi posesyvinę reikšmę, kituose – galima įžiūrėti lokalinę reikšdeterminar só após esclarecer a sua genez30. Por esta razão, sudurtiniai helonimas do condado de Marijampolė foram analisados na secção Poseividade e local motivação31. Analisando compostos de minúkios hidroorient em isolados microgrupos, quais visto artigo poskyriuos, bjektų vardus, nurodytus reikšmės niuansus bandoma išryškinti helonimus skiporém, devido à indicada razão (turimų dados genezei iaiškinti insuficiência), sua totalidade apresentada num só capítulo. 29 Devido demonologicamente a motivação dos sudurtinhos helonismos também cf. Sviderskienė 2016: 252253. Por causa de diferentes mitinio da água entendimentamento aspectos de revelação tradicionalmente Lituãs mundialėžiūroje, vandenį ligando com požemiu, terra e céumi, ainda cf. Būgienė 1999: 1385. Devido demonologicos vv. rusos toponimijoje sr. Berezovich, Makarova, Mullloenen 2015. 30 Quanto a esta alegação cf. Savukynas 1963: 238. 31 Veja Mais Sviderskienė 2016: 254.
Artigos Articles 93 / Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija (Skaudalių k.) Gedgaud upãlis upl. Slnt (upelis teka Skaudalių k. território (VK)). Como vê-se a partir do material coletado e apresentado, dados da toponimia lituanos também não opõem-se com a hidrografia sietino motyvatoriaus identifimui57. Assim, acredita-se que etnokultūrines informações de fortalecimento em nomes de lugares exemplos mais provavelmente são pseudomotivações testemunheiros. 2.2. Na fala vivo, zafiada a forma vandenvardžio Sidabrnių balà b. Ldvn (Paželsvių k. anketa) pôde formar-se base de palavras formas semantíneas associação: sidabrigai sidabriniai pinniai, vertybės58. Contudo, o hidroobjeto mais provavelmente é nomeado por certas características do seu fundo e água: chuvesa (sandado) do fundo e limpa e clara da água balos59. Assim realmente representou o nome continho corresponde preesaga vedinys Sidabrniai b. Ldvn: lie. sidãbras ‘prumusis, não bódigante baltas metal (Ag)ʼ. Devido semântica plg. tame mesmo plote zafiksuada ao modo sandūros feita vandenvardį Cidabrabalė b. Brb: lie. cidãbras ‘silabrasʼ, também metaphoricamente nominada por propriedade da água do hidroobjeto (dėl transparência da água)60. 2.3. Metaforicamente por causa do hidroobjeto apugimo menkais ajerais nominada bala Vėversiùko baláitė b. Lbv. Em toda a área da Lituânia difundido paukštelio (LKŽe dados, vėversỹs = vieversỹs ‘žvirblinių būrio vieversių šeimos paukštis giesmininkasʼ) uma certa peculiaridade menkumas (plg. Vieverss mažukas tokis, gieda pavasarį (Dv)) no processo de nominação transferida xalia hidroobį kalaviją lapais, ajeras (Acorus calamus)ʼ) signosui (iš)reikšti. Palaginamentos dicloino dados, como (kai) vieversia: Rugiai esti como vieversiai (smulkūs, rare)61, dar plg. sakinį, de vivaosios linguagem zafixsuada no tame mesmo areale: Cabelos eram kai vieversio (menki, ploni), kai gimė jekto augusių augalų – kalavijų (kalavjas ‘pelkių, ežerų, upių augalas panašiais (Vs). Esta interpretação motivativa é apoiada pelos dados Makauskų k. anketos [bala] apaugus assim chamados kalavijais62. Assim, o nome do local realmente representada significação ajerais, 57 Uma vez que a área de estudo no período entreucario pode ser descrita como tautiškai mišrią terpę (de acordo com o censo de população geral de 1923, Marijampolės apskrityje be without lietuvių (87,92%), morava 3,42% vokiečių, 1,31% lenkų e kt. (pelo desses dados ver ainda Subačius 2009: 228)), spėjamas com o termo hidrografija sietinas poderia pertencer à leksikai emprestada. 58 Por causa vandenų vardų pseudomotivatorių, sietinų su pinigais, rusų toponimijoje sr. Bezerzovich 2010: 200–201. 59 Rusos toponimia estudos apresentava analogiška nomes vandenų motyvacijos interpretação (plačiau žr. lá mesmo). 60 Em relação ao último balovardzio motivação também cf. Sviderskienė 2016: 253. 61 Veja httplkiis.lki.lt://palyginimu; jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [viu 2017-09-04]. 62 Dar plg. tiriamame plote zaficsuotoa pasakymą Reikia expjauti kalavijus de balaitės (Šil).
DALIA SVIDERSKIENĖ 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII dėl menkumo vadinamais vieversiais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas revela vandenvardžio raiškos Vėversiùko baláitė incompatibilidade63. Esta forma aparecimento numa língua viva determinou em línguas baltas vivo nome kilmininko, pelo qual pode ser dito cada nome de lugar64, entorno. Como mostrė feita detalha do último helonimo motivação análiseê, realmente representouam nome contínio corresponde présaga vedinys Vėversiukas b. Lbv. Devido à semântica palytia lyginimui pasitelkus kitame areale užfiksuotą priesaginį žemėvardį Vieversytė ž. Gdž65, patvirtinama gyvojoje kalboje galėjusios funkcionuoti vandenvardžio Vėversiukas possibilidade e exalškinama nome, como sinal, forma e conteúdo vienovė. 2.3. Na teriamame plota зафиксирован еще один в название, поднимающий сомнения, интерпретируя его мотывацию Káulinis rastas b. Šil. Com base nos testemunhos informantes, registados no inquérito Mikališkio girininkijos, bala, cercada de terra, pode-se considerar que o hidroobjeto provavelmente era de pequena extensão, e portanto inseridor, com base na rega, podia identificá-lo em relação à microaplincona circundante66. Se procurando argumentuotai explicar, qual sinal do lugar lembrou esta introduzirim, resposta buscada e de outros arealos de língua viva inscritoje toponiminėje materialage. Rastas Panevėžio aps. Krekenavos vls. St. k. enqueto registrou balovardis Káulinė b. Krknukų. Anketos Zemês subterrâneo espécie, ismaizda, qualidade skiltha escreve: kelmuota bala perto Stukų miško. [...] Mais (neįskaitomas palavra) pailga. A partir das informações apresentadas pode-se inferir que este hidroobjeto foi nomeado devido à forma67. Assim spėjamai pode-se considerar, que e hidroobjeto da área investigável também poderia ser nominuado por causa da forma (tam plg. investigamame plote zaifsoato apesaginį balovardį Káulinė b. KzR68). As formas de palavras semantísticas de associação em base a uma língua viva poderiam surgir ligações com os ossos encontrados naqueles lugares. Por exemplo, mencionadas Stukų k. anketos Pastabų esiltas escreve-se que antigamente à toj baloj nudvies ou papayautus cavlius zamkada. 63 Atravixitável atenção e em diminuibina composto do nome do lugar forma do primeiro dėmens. 64 Mais vé. Savukynas 1963: 235. 65 VK dados, vv. записан Kėdainių aps. Gudžiūnų vls. pilėnų dv. enqueto (1936). é em qualquer caso 66 Straipsnio autorė dėkoja slaptajam recenzentui už pastabą, kad bala ‘vieta, apsupta sausumosʼ vandeningo lugar sempre surpa secuma. Além disso, e por interpretação motivativa do vandenvardžio neatmestina possibilidade que Káulinis rastas é lugar, na qual encontra-se gminas), kaulų“. 67 Dar plg. VK užfiksuotus žemėvardžius: Kškiakaulis dr. Rim (1966 m. užrašė kalbininkas K. EiNugarkaulis kln. Mlt (1935 m. Anketa de nomes da Terra), que provavelmente também foram nomeados por causa da forma topoobjetto. 68 No inquérito de Runkių girininkijos informação adicional nãožfiksuada.
Artigos Articles 95 / Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija 2.4. Não totalmente claros fatores, inspiraram mais um nome de água aparecimento: Samanýno rastas rst. Brb: lie. samanýnas ‘samanų priaugusi vietaʼ, por causa semântica plg. outros sandūros maneira padarytus vandenvardžius, Зафиксированных tiriamame areale: Samanýnraistis rst. Dg, Samanýnpelkė plk. Smln (dėl deles žr. VK). Exatamente dizer, se os lugares úmidos foram nominuados por causa localmente susciegiantes lugar, na qual foi priaugada tamcerros tipos de plantas, t. i. samanos, ou raisto ocupada lugar e foi ta, samanos priaugusi, lugar, samanynas (Samanýnas rst. Brb?), valutando de estes dias posições, difícil. Disposimi dados testifica possíveis e de uma, e outra vandenvardgio motivação interpretação em favor. LKŽe dados, da língua viva investigamame areale Зафиксированный апелитив samanýnas vartosenos caso Tam paraisty vieni samanyna [...] (Pv) свидеть, что место пребывания саманино указывается в отношении raisto (paraisty), taigi e raisto место пребывания скорее всего могли быть идентифицируемая в отношении samanyno. No entanto, a partir da língua viva investigamame areale zafixar-se hidroobjectosá introduzidas Samanýnas plk. Lp (1975 m.); rst. Šlvn (1988 m.), rst. Ktv (1986 m.)69 testemunija raistavardžio Samanýnas serismo possibilidade. 3. IŠVADOS 3.1. Determinou-se que na área investigada prevalece inventações complexas, reiškiantys hidroobjetto padėtį, lugar espavėje 30 vnt. (40 por cento). Nomina-se orientando-se para topobjetos localmente seconhecinhos: vandenvardžius, os lugares habitados, especialmente zemėvardžius9; ediatus (daržines, gonkus, kukneles, lieptus), medį (ąžuolą) e para outros lugares da superfície da terra jimas pagal hidroobjektų išsidėstymą vienas kito atžvilgiu užfiksuotas vienas (kamšą, lūgą, pušyną e kt.). Įvardi- (Retos balaitės b. Brb). Isso permite afirmar, que maior parte do modo de constituição padaromas helonimų individo conscientiê é supantes topografines, geofínicas, culturales realidades reflexo. Tirtas hidroobjetos características significam 26 helonimai (36 proc.). Ao introduzir-se mais detalizam-se a superfície do fundo do hidroobjeto3 (qualidade da superfície do fundo (šlynės), suas características físicas (clampumas), afastamento, ênfase da superfície para baixo (gilumas)) e quantidade de água do hidroobjeto5 (abundância de água do hidroobjeto3 e sua ausência2). Utilizada e de acordo outras hidroobjetos de peculiaridades: de acordo vietos ypatybę4, pagal augalus4 ir gyvūnus (paukščius)4, pagal tai, ko yra / randacaracterístico ma em pântanos lugares2, de acordo hidroobjeto gabaritiškumu e etc. Isso mostra, o que 69 Informanto testemunhiimu, muito profundo, apogês arbustos, simplesmente acessar difícil. No meio do raisto cresce samanos.
DALIA SVIDERSKIENĖ 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII mais atrai a atenção do introduzitário fazendo modo de sudecimento nomes de águas investigamame plote. As inscrições por relação com a pessoa é fixada 17 (24%). A maioria absoluta constitui relações de propriedade reiškiantys introduziimas. Nominações ãtrama escolher nomes pessoais reflitiam mistrião tiriável ploto tautinha terpê. Pastou e na forma de vandenvardžio Gidžiūno balaitė (Krosnos vls.) зафиксирован наши дни не достигший личное имя *Gidžiūnas, sobreviveręs Krosnos bažnytinėje livro Katarzyna Gidžunas (1873 m.) da paróquia Krosnos. Sudėtinių (caip e sudurtinių) helonimų análise permite cautelosamente constatar observėtą aktyvesnį antroponimų utilização no processo de helonimų nominacija, do que ríos e ežerų nominacijos casos. Para confirmação ou negação deste afirmação necessárias mais detalhes savõs (lietuvių) helonimías estudos. Segundo o tempo de utilização(si) nominado um hidroobjeto (Malkakirčių bala b. Ss). 3.2. Metaforiniai vandenvardžiai, embora e fragmentariamente, mas diferentemente revelavam tirto arlo kalbinės comunidade representante percepção de hidroobjectos. No processo de toponominação, adiantando um objeto, como local, uma área-alvo, são usadas diferentes áreas de origem: pãtapas, patãpas (potvynis) hidroobjeto de quantidade de água marcado (Patapų balaitė b. Krsn), sidãbras skaidriam hidroobjeto de água marcado (Sidabrniai b. Ldvn). Vivojoje falboje zaficada forma vandenvardžio Sidabrnių balà b. Ldvn podia susidaryti palavras formas de semantína associação pamatu (sidabrniai sidabriniai pinigai, vertybės). Nome de lugar kūrėjo percepção de todo e parte do espaço e polinkį concretizar ilustraciona durante o estudo emryškėjusi mikrosistema Lančkavà (b. KzR) Lančkavõs Kója (pln. KzR). Devido ao fechamento, conservadorismo, sua identidade sureikšminimo da comunidade rural entreukario, regis, buta tentativas atgaivinti e toponimijoje prisiminimus apie tautos praeitį. Šie bandymai „nusėdo“ jos vienetuose Liogerio consolidar balos b. Ss, Razbaininkų plynaitė b. KzR (pseudomotivatoriai liogeris, razbaininkas), deste modo separando as prioridades culturais da comunidade etninesa. Helonimų Vėversiùkas b. Lbv (patikslinta vv. lytis de Vėversiùko baláitė b. ir Velni baláitė b. Brb motyvacija paremta įvardijančių realijų (paukščio, miLbv) tinės būtybės) a transferência dos sinais avaliados ao lado do hidroobjetto augusių plantas e hidroobjetto valinimui (iš)reikšti. Vėversys (= vieversys) representa menkumą, velniai nenaudingumą às žmogiškosioms necessidades. A última avaliação baseada estereotipos etnosąmonės. Abu hidroobjetos introduzirimimas informivūs etnokultúriniu ponto de vista. Pastebėtoji etnokultūrinės informações de fixação nomes de lugares em skatina tolesnes toponominacijos studijas, atskleidžiančias vietų varduose supeculiaridade kauptą sinais de nações (kultūrinių) inventório, emryškinančių uma
Artigos Articles / 97 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija ou outra característica do lugar tipiškiausius reiškėjus (reprezentantus). Uma vez explicando vandenvardžių (caip e outros localovardžių) motyvação, atscleidžia e avaliamárias įvardytojo intenções, obter resultados de pesquisas onomastikono Lituães poderiam ser incluídos em pesquisas axiologia da língua campo. OBJETT NUOROD IR OITI SUBRUMPINIMAI ank. anketa aps apskritis avd. nome pessoal b. bala db. dauba dv. dvaras gir. girininkija int. intakas kl. kelias kln. colnas klv. kalva mš. bosquecas plk. pelkė, pelkėta lugar prk. - perkeltine significadome pv. pieva s. sala vls. valsčius vv. localováris pvd. – pavardė rst. – raistas ž. – žemė LOCALIZACIOS NUOROD SUTRUMPINIMAI Auk Aukštãdvaris (Aukštdvars) Lp (Trãkų r.) Brb Balbiẽriškis (Prenų r.) Dg Daũgai (Alytaũs r.) Gdl Gudẽliai (Marijámpolės sav. ter.) Gdž Gudžinai (Kėdáinių r.) Igl Igliškliai (Marijámpolės sav. ter.) Klvr – Kalvarijà (Marijámpolės sav. ter.) Ktv Kietãviškės (Kaišiadori r.) KzR Kazl Rūdà Lbv Liubãvas (Kalvarjos sav. ter.) Ldvn Liudvinãvas (Marijámpolės sav. ter.) Léipalingis (Drsk savininkų. ter.) Mrj Marijámpolė Pkn Pakúonis (Prenų r.) Plv Plviškiai (Vilkavškio r.) Prn Prenai Pv Pivašinai (Alytaũs r.) Slnt Salanta (Kretingõs r.) Smln Smaliniñkai (Jrbarko r.) Ss Sasnavà (Marijámpolės sav. ter.) Sug Sugiñčiai (Moltų r.) Šil Šilavótas (Prenų r.) Šlvn Šlavañtai (Lazdjų r.) Vv Veiveria (Prenų r.)
DALIA SVIDERSKIENĖ 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII ŠALTINIAI ATSŽ II Lituania TSR administrativo-territorial subdivisão conhecynas 2, parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. Gottschald Max 1954: Deutsche Namenkunde. Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co. IAK Historinių asmenvardžių kartoteka, Instituto Lietuvių kalbos Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. LKŽe Lietuvių kalbos žodynas 120, 19412002, variante eletrônico (segunda edição eletrônica), red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė. Vilnius: Instituto das Lítuvias, 2013. LP Lituvians pavržių žodynas 12, autores: V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, A. Vanagas, atsak. red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 19851989. LUEV Lituânia TSR upių ir ežerų vardynas, atsak. red. E. Grinaveckienė. Vilnius: Estatybna politická a vědecká literatūra publikla, 1963. LVŽ I Lithuanian vietovardžių žodynas 1, red. kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Kardelis, A. Ragauskaitė, S. Temčinas, J. Udolph. Vilnius: Editora do Instituto da Lítima Lituânia, 2008. LVŽ II Lithuanian vietovardžių žodynas 2, autores: L. Bilkis, G. Blažienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M.muka Razitė, D. Sviderskienė, responde. red. L. Bilkis. Vilnius: Editora do Instituto da Lítima Lituânia, 2014. SNP Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 110. Kraków: Polska Akademia Nauk, Instytut Języka Polskiego, 19921994. VK Vietovardžių de língua viva da kartoteca. Instituto de línguas Lietuvių Baltų kalbų ir vardyno centros de pesquisas fondas. LITERATŪRA Būgienė Lina 1999: Mitinis vandens įprasminimas Lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose. – Tautosakos darbai 11(18), 13–85. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2007: Gretinamoji semantika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika (Tauta kalboje). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gritėnienė Aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Straipsniai / Articles 99 Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Jasiūnaitė Birutė 2007: „Velnio kėdė“ (mitologinių personažų aplinka frazeologijoje: namai, sodyba, bažnyčia). – Baltistica 42(1), 89–115. Lubienė Jūratė 2015: Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Marcinkevičienė Rūta 2011: Žodžio reikšmė. Žodynai ir tekstynai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. Mataitytė Inga 2013: 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje. – Gimtoji kalba 4, 4–11. Razmukaitė Marija 2003: Būdvardžio áukštas, aukštà įvardžiuotinės formos vietovardžiuose. – Kalbos kultūra 76, 63–66. Razmukaitė Marija 2003b: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. – Baltu filoloğija 12(2), 63–80. Savukynas Bronys 1963: Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 6, 235–246. Savukynas Bronys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в югозападной Литве. – Baltistica 1(2), 165–176. Savukynas Bronys 1971: Kaip padaryti vandenų vardai. – Pergalė 12, 166–169. Subačius Kęstutis 2009: Marijampolės miestas. Priešistorė, miesto ištakos, istorija, mintys, kūrėjai. Marijampolė: Piko valanda. Sviderskienė Dalia 2005: Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darybos ir kilmės polinkiai. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 91–118. Sviderskienė Dalia 2014: Dėl Marijampolės apskrities žemėvardžių semantinės motyvacijos (kvalifikavimo ir klasifikavimo problema). – Tarptautinės mokslinės konferencijos „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ tezės 2014 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius. Prieiga per internetą http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Instituto_darbai/ Konferencijos/onomastikos_dabartis_tezes.pdf (žiūrėta 2015-08-14). Sviderskienė Dalia 2015: Dėl pragmatinės lingvistinės vietovardžių analizės (remiantis Marijampolės apskrities vietovardžiais). – Acta Linguistica Lithuanica 73, 166–199. Sviderskienė Dalia 2016: Sudurtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 243–273. Urbutis Vincas 1978: Žodžių darybos teorija. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mintis.
DALIA SVIDERSKIENĖ 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų semantika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksandras 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lietuvių kalbotyros klausimai 28, 212–214. Vanagas Aleksandras 1973: Vietovardžiai. – Kaip rinkti liaudies kalbos duomenis (Metodiniai patarimai). Vilnius: Raidė, 6–9. Vanagas Aleksandras 1999: Hidronimai. – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 239–242. Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной информации. – Известия Уральского государственного университета. Гуманитaрные науки 7, 90–106. Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов: проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2, 129–148. Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте: Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига. Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133. Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015: „Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского Севера и Карелии (на материале основ черти hiisi-). – Linguistica 55, 187–206. Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского университета. Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. Prieiga per internetą http://lingvo.asu.ru/golev/articles/z66.html (žiūrėta 2017-08-19). Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика. Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург, 8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73. Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва: Либроком. Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт языкознания.
Artigos Articles 101 / Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija TMOI Teoria e metodica ономастических исследований, A. В. Суперанская, В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный. Москва: Наука, 1986. Motivation of Composite Helonyms of Marijampolė County SUMARY As a continuity of the analysis of toponymization of hydronyms from a single administrative unit (Marijampolė County) recorded in the interwar period, the article provides an in-depth analysis of the motivation of helonyms formed by means of compositing. Depois que a divisão disponível de topônimos compostos em genitivo e qualifying topônimos (de acordo com Vanagas) foi corrigida por dividi-los em topônimos compostos in agreement e in non-agreement (de acordo com Savukynas), os últimos foram avaliados em uma maneira complexa: a partir de uma perspectiva derivational e semântica, tomando em conta a background information of the period in question e referindo-se a dados adicionais dos questionários recording the factors of nomination and the outcomes of the communicative activity of linguistic community members which helped to find out the actually represented content of hydronyms and pseudomotivation. The analysis showed the uneven structure of composite hydronyms and different syntactic connections between the components of a binary nomination; in the process of nomination the lexical inventory reflects the direction of thought of a linguistic community member in a certain ethic field in the selection of the feature of motivation and communicative intentions. All that is closely linked to the name-givers reality, his/her knowledge and awareness as well as ethnic (national) consciousness. The research determined the trends of nomination of compound helonyms (1). The area in question is dominated by the nominations expressing the position of the hydroobject, its place in space (40 per cent). The objects are nominated with a focus on the locally connecting land names and other places and buildings located on the land surface. It shows that the helonyms formed by means of compositing are a reflection of the surrounding topographical, geographical and cultural reality in the individuals consciousness. The peculiarities of hydroobjects are expressed by 36 per cent of hydronyms. The hydroobjects bottom surface (its quality (clay-covered area), physical properties (viscosity), remoteness, going from the surface downwards (depth) and the amount of water in the hydroobjects are also named for other properties: plants, animals (birds), for what is (found) in wet ject (plenty of water and its absence) are most commonly reflected in nominations. Hydroplaces, the voluminosity of the hydroobject, etc. It shows what draws the name-givers attention in compounding the hydronyms in the area in question.
DALIA SVIDERSKIENĖ 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII The nominations based on the relationship with a person account for 24 per cent. They are prevailed by the nominations expressing the relations of ownership. The personal names on which the nomination is based reflect the mixed ethnic environment in the area under analysis. (2) Metaphorical hydronyms reveal how a linguistic community member in this area as a place, perceives the small hydroobjects. When designating the target domain of the hydroobject different source domains are selected in the process of nomination: pãtapas, patãpas (flood) to denote the amount of water in the hydroobject (Patapų balaitė b. Krsn); nym form Sidabrnių balà sidãbras – to denote the hydroobject’s transparent water (Sidabrniai b. Ldvn). The hydrob. Ldvn recorded in the living language could have originated on the basis of the semantic association of word forms (sidabrniai silver money, valuables). (3) The name-givers conception of the spatial whole and part and the tendency to concretise is illustrated by the microsystem which became apparent in the research Lančkavà (b. KzR) Lančkavõs Kója (pln. KzR). (4) The ethnic communitys cultural priorities reveal in the attempts to revive and consolidate the memories of the past of the nation which are established in the form of the pseudomotivators liogeris and razbaininkas in such units of own toponymy as Liogerio balos b. Ss and Razbaininkų plynaitė b. KzR. (5) The nominations Vėversiùkas b. Lbv (the place-name form is modified from Vėversiùko baláitė) and Velni baláitė b. Brb are informative in ethnic-cultural terms. Their motivation is based on the transfer of the evaluative features of the nominating realia (bird, mythical creature) to express the evaluation of the plants growing next to the hydroobject (calamus) and the hydroobject itself. Vėversys (= vieversys, ‘lark) represents smallness; diabo (velniai, ‘devil) representes uselessness for human needs. The latter evaluation is based on the stereotypes of ethnic consciousness. The analysis of the motivation of compound helonyms revealed that the onyms in question are not only a reflection of the surrounding geographical and topographical reality in the individuals consciousness. Eles também refletem the cultural priorities and axiological indicators of the ethnic community. Įteikta 2017 m. outubro 3 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Lituânia [email protected]