Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija

DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptis: onomastika (tikrinių žodžių darybos, kilmės, motyvacijos tyrimai). SUDĖTINIŲ MARIJAMPOLĖS APSKRITIES HELONIMŲ MOTYVACIJA Motivation of Composite Helonyms of Marijampolė County ANOTACIJA Straipsnis yra anksčiau vykdytų arealinės lietuvių toponimijos tyrimų tąsa. Jame analizuojama vieno administracinio vieneto – tarpkario Marijampolės apskrities – sudėtinių helonimų, užrašytų Žemės vardų anketose, motyvacija. Tyrimas atspindi pastangas fiksuoti nykstančius (jau išnykusius) smulkiųjų hidrobjektų vardus ir atskleisti jų gnoseologinį potencialą, remiantis ne maža vertais išsaugoti kitais tarpkario anketų duomenimis. Siekiant kuo patikimesnio vandenardžių motyvacijos interpretavimo, remtasi tarpkario anketų medžiaga, fiksuojančia nominacijos veiksnius, kalbinės bendruomenės atstovų komunikacinės veiklos rezultatus, padėjusius išaiškinti realią reprezentuojamą vandenardžių turinį, pseudomotyvaciją. Analizės rezultatai parodė, kad motyvacija per vardą „kūrė“ fiksuoja ir konservuoja gamtinę, socialinę ir kultūrinę aplinką, jos detales. Informatyvūs etnokultūriniu požiūriu įvardijimų struktūroje aksiologinio kodavimo, stereotipinio vertinimo funkciją atliekantys paukščių, mitinės būtybės pavadinimai, asociatyviuosius kalbos vienetų ryšius fiksuojantys pseudomotyvatoriai. Vertinga laikytina ir tirtų vandenardžių metaforinės raiškos motyvacijos požymių interpretavimas. ESMINIAI ŽODŽIAI: tarpkario laikotarpis, vietovardžiai, vandenardžiai, helonimai, sudėtiniai helonimai, nominacija, motyvacija, pseudomotyvacija. ANNOTATION The article is a continuity of the previous research of Lithuanian areal toponymy. It investigates the motivation of composite helonyms from a single administrative unit – interwar Marijampolė County – recorded in the “Land Names” questionnaires. The research 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonų motyvacija reflects the efforts to record the names of the small hydrobjects which are about to get extinct (or which have already fallen into oblivion) and to reveal their gnoseological potential based on other data from the interwar questionnaires which are also worthy of preservation. To achieve as reliable interpretation of the motivation of hydronyms as possible, the article refers to the data of the interwar questionnaires recording the factors of nomination and the outcomes of the communicative activity of linguistic community members which were useful in clarifying the actually presented content of hydronyms and pseudomotivation. The findings revealed that through the name-giver the motivation records and conserves the surrounding natural, social and cultural environment, its details. The names of a bird or a mythical creature used in the naming structure as the pseudomotivators recording the associative links of linguistic units, which play the function of axiological code and stereotypical evaluation, are informative in ethnic-cultural terms. The interpretation of the features of motivation of the metaphorical expression of the hydronyms in question is considered valuable as well. KEYWORDS: interwar period, place names, hydronyms, helonyms, composite helonyms, nomination, motivation, pseudomotivation. 0. ĮVADAS Šiuolaikinių lingvistinių tyrimų, besiorientuojančių į tautos, mąstymo, kultūros ir kalbos ryšį (Gritėnienė 2006, Gudavičius 2009, Lubienė 2015, Березов 1997; 2010; Кубрякова 2004; 2012 ir kt.), kontekste, tęstinis lietuvių lokalinių toponimų, fiksuojančios erdvėlaikio turinį, grįstą tautine pasaulėjūra ir pasaulėvoka, tyrimų kelias yra reikšmingas ir perspektyvus. Kaip įrodymas, liudijantis pasirinktos tyrimų krypties naudą, yra sandūros būdu padarytų helonimų motyvacijos analizė (Sviderskienė 2016). Į permą 1onomastinės situacijos analizės rezultatai, liudijantys empirinį tam tikros etninės srities kalbinės bendruomenės atstovo patyrimą, jo santykį su aplinkiniu mikropasauliu (tarpukario kaimu), pastarojo suvokimą ir kategorizaciją. Taigi toponomacinės tyrimų krypties plėtotė naujos paradigmos rėmuose tiek kapilė ir lietuvių toponimiką. Be to, tarpkario onimų analizė – vienas iš 1 Dėl termino onomastinė situacija žr. TMO: 19, 71. Straipsniai / Articles 79 DALIA SVIDERSKIENĖ būdų, padedančių išsaugoti kultūrinį palikimą ir prisidedančių prie bene prieš puse amžiaus Aleksandro Vanago duoto įpareigojimo2 įgyvendinimo. Iki šiol darbo požiūriu analizavusių sudėjimo būdų padarytą savą toponimiką kalbininkų nuomonės skiriasi. A. Vanago pamintų šių darinių analizės kelių ėjo visi lietuvių vietų vardų tyrėjai ir, atsižvelgdami į sintaksinių ryšių tarp dvinario įvardijimo pagrindinio ir šalutinio dėmens nevienodumą, sudėtinius vietovardžius skyrė į kilmininkinius ir kvalifikacinius3. Šio formatu, be hidronimų, detaliausiai išanalizuoti Lietuvos oikonimai (Razmukaitė 2003b: 63–80). Bronys Savukynas atskira ir svarbia lietuvių toponimijos tyrimams A. Vanago hidronimų darybines analizes recenziją4 atkreipė dėmesį į vandenvardžių klasifikacijos netobulumus ir argumentuotai pasiūlė sudėjimo būdų padarytus vandenvardžius skirti į sudėtinius derinamuosius ir sudėtinius nederinamuosius5. Į šį pamatuotą siūlymą teigiamai reagavo lietuvių mikonimų nominaciją ir motyvaciją tyrę Jūratė Lubienė ir pagrįstai nurodė analogiškus lietuvių kalbotyroje esamus skyrimo pavyzdžius, jau tapusius tradiciniais6. Taigi manytina, kad ateityje sudėtinė lietuvių toponimija taip pat turėtų įsilieti į bendrą junginių grupių kvalifikaciją ir klasifikaciją. Siekiant paaiškinti sudėjimo būdų padarytų helonimų motyvaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sudėtiniai derinamieji helonimai – tai junginiai, kurių 2 „Spartus ūkio kitimas, žemės pertvarkymo darbai, melioracija, kelių tiesimas, greitai keičia žemės veidą. Daugelis vietų vardų daros nebe svarbūs, užmirštami. Tuo būdu negrąžinamai prarandamas didelis turtas“ (Vanagas 1973: 6). „Rinkti reikia be išimties visus vietų vardus, ypač kreipiant dėmesį į smulkius objektus, kurių vardai greičiau užmirštami arba rinkėjų lieka nepastebėti“ (ten pat, 7). 3 Kilmininkiniais vadinami sudėtiniai vandenvardžiai, sudėti iš dviejų savarankiškų žodžių, kurių pirmasis, apibrėžtasis, yra bendrinio ar tikrinio žodžio kilmininkas. Kvalifikaciniais vadinami sudėtiniai vandens vardai, kurių abu žodžiai yra vardinio linksnio (dar žr. Vanagas 1970: 258–259, 273). Dėl lietuvių kilmininkinių vietovardžių yra rašęs ir Bronys Savukynas (plačiau žr. Savukynas 1963: 235–246). 4 Plačiau žr. Savukynas 1971: 166–169. 5 Pastarojo tyrėjo teigimu, P. Lebelio loginį terminą „les noms qualificatifs“ (kokybiniai vardai), kurį A. Vanagas išvertė „kvalifikaciniai“, reikėtų pakeisti darbiniu – derinamieji sudėtiniai. Tuomet jie su kilmininkiniais arba nederinamaisiais sudėtiniais sudarytų vieną sudėtinių poskyrį. Be kita ko, vadinamieji kilmininkiniai taip pat gali būti „kvalifikaciniai“, pvz.: Šaltinių upelis ir pan. (Savukynas 1971: 167). 6 Pagal pagrindinio ir šalutinio dėmenų sintaksinius ryšius lietuvių kalbotyroje tradiciškai skiriamos dvi junginių grupės: 1) derinamo pažyminio, 2) valdoma pažyminio arba nederinamojo pažyminio (dar žr. Lubienė 2015: 73). 80 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija Šalutinis narys išryškina būdingiausius kito, pagrindinio nario7, reikšmės požymius (pavyzdžiui, Rets balutės b. Brb, Tamsioji plūnė rst. Ss ir kt.). Pastarojo tipo dariniuose semantinio denimo laipsnis pats didžiausias, tačiau didelės informacijos komunikacinę prasmę jie neteikia. Didelę pažintinę vertę turi kiti dariniai – sudėtiniai nederinamieji vandenvardžiai8 (ypač metaforiniai), nors semantinis junglumas tarp jų pagrindinio ir šalutinio nario yra silpnesnis. Pavyzdžiui, asmenvardiniai sudėtiniai nederinamieji vietų vardai dažniausiai turi posesyvinę reikšmę (Rudnicko raštas rst. Brb), sudėtiniuose apeliatyviniuose nederinamuosiuose vietovardžiuose pirmuoju dėmeniu einantis apeliatyvo kilmininkas nuko tam tikrą vietos ypatybę (Žardakčių plūnė pln. Vv – vv. turi atributinę reikšmę). Kituose sudėtiniuose apeliatyviniuose nederinamuosiuose vietų varduose galima įžvelgti ir lokalinę reikšmę (Palinės bala b. Krsn – bala, esanti prie iškirstos miško juostos, t. y. palinės). Į vieno ir kito tipo vandenvardinių darinių reikšmių nepatumą dėmesį yra atkreipęs ir A. Vanagas: „sudėtinių hidronimų reikšmės nėra visai tapačios“ (Vanagas 1981: 51). „Tai priklauso nuo pirmojo, determinuojančiojo, komponento reikšmės [...]“ (ten pat)9. Taigi aiškinant sudėjimo būdu padarytų vandenvardžių motyvaciją, privalu paisyti skirtingų sintaksinių ryšių tarp dvinario įvardijimo pagrindinio ir šalutinio dėmens, nes svarbi ne atskirų dėmenų reikšmių suma, bet jos prasminė visuma, t. y. vieninga darinio reikšmė10. Atlikti vietovardžių motyvacijos analizę reiškia atskleisti, kaip tam tikros etninės srities atstovas santykiauja su jį supančia aplinka, kaip ją suvokia, kokius kalbinius vienetus pasirenka ir kokią vartoja jų kombinatoriką, įvardydamas vieną ar kitą topobjektą. Ant Aloyzo Gudavičiaus, „naujas žodis, nauja reikšmė kalboje turi atramą, yra motyvuotas, o tai reiškia, kad pavadinami naują dalyką, kartu pasakome, kodėl jį taip pavadinome, pabrėždami vieną ar kitą pavadinamo dalyko savybę ar aspektą. Žodžių išreikštas pavadinimo pagrindas, motyvacija sudaro jo vidinę formą“ (Gudavičius 2009: 140). „Atskleidus vidinę žodžio formą išaiškėja atsakymas į klausimus, kaip objektas pagal tam tikrus požymius gauna tą ar kitą pavadinimą, kaip nominacijos procese veikia žmogaus sąmonė, apie ką ir kaip mąsto viena ar kita tauta konceptualizuodama 7 Pagrindiniais (baziniais) laikytini antrieji dėmenys balà, pelkė, plūnė, raistas ir jų mažybinės bei daugiskaitos formos. 8 Atkreipinas dėmesys į tai, kad straipsnyje terminas vandenvardis vartojamas plačiąja reikšme. Dėl šio termino vartojimo tiek siaurąja, tiek plačiąja reikšme žr. Vanagas 1999: 239 (pirmuoju atveju terminu padinami upės ir ežerai, antruoju – ir kiti tikriniai vandens telkinių vardai: jūrų, vandenų, ežerų, upių, tvenkinių, griovių, brastų, pelkių, liūnų ir kt.). 9 Dėl reikšmių nepatumo dar žr. Savukynas 1963. 10 Dėl tokio požiūrio dar žr. Urbutis 1978: 150. Straipsniai / Articles 81 DALIA SVIDERSKIENĖ pasaulį“ (Gritėnienė 2006: 24). Pastaroji motyvacijos samprata suponuoja mintį dėl bendruomenės gyvenimo būdo ir kalbos glaudžių ryšių, kalbos vienetuose įtvirtintos tautinės įkrovos. Ir tai tik pradžia smulkiųjų hidronimų įvardijimų analizės svarbą, nes šie funkcionavo arčiausiai įvardijančiųjų, buvo „pamatuoti“ (ne)naudingo žmogui reikmėms matu, „sugėrė“ jų nuostatas, mikroaplinkos, tam tikro laikotarpio – tarpu­kario kaimo – kasdienybės patirtis. Tęsiant smulkiųjų hidronimų analizę, tyrimo objektu pasirinkti kito dar­bos būdo – sudėtiniai – helonimai. Straipsnio tikslas – paaiškinti (interpretuoti) sudėjimo būdu padarytų helonimų motyvaciją, nustatyti jų vandenvardžių nominacijos polinkius tiriamame plote. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai: 1) atskleisti, ką susidarymo metu reiškė iš tarpukario gyvenamųjų vietų „Že­mės vardų“ ir girininkijų anketų surinkti ir lingvistiškai apdoroti11 sudėtiniai vandens vardai, 2) paaiškinti (interpretuoti), kodėl vienas ar kitas hidrobjektas buvo nominuotas būtent tokiu sudėtiniu vardu, 3) išryškinti atskleistų motyvacijos požymių inventorių, jų specifiką. Analizuojant medžiagą, laikomasi tyrimo išbandymą išlaikiusios12 savos to­ponomikos dirvoje13 suformuotos ir apibendrinančiu semantiniu kriterijumi pildytos vietovardžių semantinės tipologijos schemos. Įvestas papildomas kriterijus padėjo suskirstyti įvardijimo motyvus pagal toponomijos principus: (1) pagal hidrobjekto ypatybes, (2) pagal hidrobjekto užimamą padė­tį erdvėje ir (3) pagal hidrobjekto santykį su asmeniu. Šie principai laikytini baziniais, nulemtais pačių įvardijamų objektų specifikos14. Turima medžiaga skirstymą gali plėsti. Pavyzdžiui, šiame tyrime išskiriamas įvardijimas (4) pagal hidrobjekto panaudojimo / naudojimosi laiką (žr. 1.4.). Tiriamajai medžiagai taikomi darbinės analizės metodas, aiškinamasis (interpretacinis) metodas su lyginamojo metodo elementais, semantinės analizės ir vidinės įžvalgos metodai. Sudėtinių helonimų motyvacijos aiškinimus rėmė Lietuvių kalbos žodyno (2013; toliau15 – LKŽ) medžiaga: žodyno definicijos, vartojimo pavyzdžiai (paisant lokalino tapatumo). Asmenvardžių pagrindiniai šaltiniai – Lietuvių pavardžių žodynas (toliau – LPŽ), abėcėlinė istorinių asmenvardžių kartoteka 11 Sunorminti, pagal galimybes sukirčiuoti. 12 Žr. Sviderskienė 2016. 13 Turima galvoje A. Vanago sudaryta vietovardžių motyvacijos analizės schema (plačiau žr. Vanagas 1981: 4–153), iš kurios perimtas įvardijimo motyvų pagal tam tikrą objekto požymį išaiškinimas, parodė nepakankamą. 14 Dar žr. Фолб 1972; Березович 1998; Sviderskienė 2014; 2016. 15 Straipsnyje kai kurių šaltinių santrumpų pateikime, dėl dažnų jų pasikartojimo, atsisakyta. 82 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija (toliau – IAK16). Ieškant asmenvardžių hidroniektų įvardijimams pagrįsti, pravertė lenkų ir vokiečių kalbų žodynai, kurie išvardyti šaltinių sąraše straipsnio gale. Vietovardinių sudėtinių darinių motyvacijos aiškinimus rėmė Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas (1976; toliau – ATSŽ II), Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas (toliau – LUEV), Lietuvos vietovardžių žodynas (2008; 2014 – toliau LVŽ I; LVŽ II). Turint omenyje B. Savukyno keltą, onomistoke ir šiandien aktualią, mintį paisyti onimų ryšių su viso lingvistinio arealo toponiminiu kontekstu (plačiau žr. Savukynas 1966: 172), svarbu šaltiniu, parėmusiu sudėtinių helonimų motyvacijos tyrimą laikytina įvairiais laikotarpiais iš gyvosios kalbos užrašytų vietovardžių sankaupa – vietovardžių kartoteka (toliau – VK17). Be to, pačių anketų, vietovardžių surašymo lapų, padėtų Žemės vardų, medžiaga yra tiltas, padedantis tyrėjui įveikti atstumą tarp topoobjekto ir jo vardo18. Taigi pasarieji šaltiniai laikytini ypač vertingais aiškinant vietų vardų motyvaciją, nes atskleidžia onomastinę situaciją. Onomastinės situacijos analizės rezultatai, kurių kokybė, kaip bus matyti iš straipsnyje analizuojamos medžiagos, priklauso nuo turimų užfiksuotų informantų liudijimų, geriausiai padeda spręsti toponimijos, motyvacijos ir pseudomotyvacijos interpretavimo klausimus. Toliau straipsnyje laikomasi tų pačių, įprastų ir nusistovėjusių, lietuvių toponimijoje medžiagos pateikimo kriterijų. Dėl medžiagos skyrimo ir analizės tvarkos dar žr. Sviderskienė 2016: 246–247. 1. AIŠKIOS MOTYVACIJOS SUDĖTINIAI HELONIMAI 1.1. Įvardijimai pagal hidrobjektų ypatybes 1.1.1. Pagal hidrobjekto dugno paviršiaus ypatybes 16 Saugoma Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fonduose. 17 Taip pat saugoma Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fonduose. 18 Dėl Žemės vardų anketų medžiagos dar žr. Sviderskienė 2015: 170, 172–174; 2016: 244–245. Pabrėžian vietovardžių surašymo lapuose (be kitų svarbių duomenų) išlikus etninės srities atstovų kalbines sąmonės duomenų vertę, reikšminga Rūtos Marcinkevičienės išsakyta mintis: „Iš tiesų ne žodis, o žmogus turi galvoje tam tikrą reikšmę – konceptą, sąvoką ar sampratą, kurią gali išreikšti vienu ar kitu žodžiu. Tik individui vartojant žodžius kyla asociacijos, atsiranda vaizdiniai. Todėl reikšmės reikia ieškoti ne žodyje ar žodyne, bet jo vartosenos kontekste, klausant pašnekovo ir lyginant savąjį konkretaus žodžio supratimą su išgirsto ar perskaityto žodžio ypatumais“ (Marcinkevičienė 2011: 8). Straipsniai / Articles 83 DALIA SIDERSKIENĖ (1) Dėl dugno paviršiaus kokybės, nominuotas hidroobjektas Šlynų balà b. Krsn: lie. šlynė ‘pilkšvai melsvas arba balkšvas glitus molis su organinių medžiagų priemaišomis’19. (2) Hidroobjekto dugno paviršiaus fizinės ypatybės inspiravo balos vardo Klampioji bala b. Krsn20: lie. klampóji, plg. klampùs, -i ‘į kurią įklimpstama’ atsiradimą (plg. Viksva stačioji auga dideliais krūmais, ypač klampiose balose (rš)). Dėl semantikos plg. sandaros būdu padarytą vandenvardį Klampā-balis b. KzR21, užfiksuotą tariamame plote. (3) Dėl dugno paviršiaus, kaip sluoksnio, dubumo, gilumo buvo nominuotas hidroobjektas Gilùs raistas b. Krsn: lie. gilùsis, plg. gilàs, -i ‘toli einantis nuo paviršiaus į dugną, dubų’. Tai, kad toponomizacijos proceso metu buvo aktualizuota sudėtinio vandenvardžio pirmojo dėmens erdvės sema, patvirtina ir antrasis dėmuo – raistas. Įvardžiuotinė pirmojo dėmens forma liudija konkretizaciją hidroobjekto nominacijos procese (plg. Gilì bala, Gilì balãtė – hidroobjektas apibūdinamas)22. 1.1.2. Šūdvardis gilùs, be erdvės semos, turi ir kiekio semą. Šiais hidroobjektų nominacijos atvejais patarpi ir buvo aktualizuota: Gilì balà b. Lbv; Gilì balãtė b. Lbv: lie. gilùs, -i, tai patvirtina ir antrieji dėmenys balà, balãtė. Dėl vandens gausumo metaforiškai nominuotas kitas hidroobjektas: Patapų balà b. Krsn: lie. pãtapas, pãtapas ‘potvynis’ (lie. põtvynis ‘vandens patvinimas, užplūdimas’). Šiuo vandenvardžiu ne tik są kokiniu būdu, bet ir emociškai perteikiamas reiškmes turinys, o sudėjimo būdu padaryto vietos vardo pirmasis dėmuo parodo jį gyvesnį, nes turi šnekamosios kalbos atspalvį. Priešingai, dėl vandens nebuvimo, nominuotos šlapios vietos Sausasis raistas b. Krsn: lie. sausas, -à ‘be drėgmės, be vandens, nesušlapęs, išdžiūvęs’; Sausieji raisteliai b. Krsn: lie. sausieji, plg. sausas, -à. 1.1.3. Dėl paukščių23 susitelkimo, perėjimo ar pan. tam tikrose šlapiose vietose vardus gavo šie topoobjektai: Antų balà b. Ss: lie. antùkas ‘ančių 19 Plg. šlynė ‘tokio molio dirva’. 20 Vv. užrašytas Kalniškės girininkijos Znicos k. anketoje. 21 Dėl jo žr. Siderskienė 2016: 253. Pastarasis hidroobjektas greičiausiai buvo nominuotas dėl dugno paviršiaus fizinių ypatybių. 22 Dėl sudėtinių hidronimų, kurių pirmasis (determinuojantis) dėmuo išreikštas paprastuoju ir įvardžiuotiniu būdvardžiu, reikšmių nepatamumo dėmesį yra atkreipęs ir A. Vanagas (plačiau žr. Vanagas 1981: 51). 23 Tokį pasirinkimą šiame straipsnyje lėmė tiriamos medžiagos specifika – iš kitų gyvūnų pavadinimų padarytų vandenvardžių nepateikta. Įprastai skiriamas dėl gyvūnų susitelkimo (buvimo, gyvenimo ar pan.) vietų motyvacijos aiškinimo skyrius, kuriame, iš kokių (paukščių, roplių ar pan.), toliau nebedetalizuojama (žr. Vanagas 1981; Siderskienė 2016). 84 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija jauniklis24; Pėmpių raštas (|| Pempynė) rst. Vv: lie. pėmpė ‘nedidelis šeikų šeimos pelkių paukštis (Vanellus vanellus). Gyvojoje kalboje vartotos gretybės, t. y. darbinio sinonimo, Pempynė motyvacija – vieta, kur pempės peri – patikslina ir patvirtina sudėtinio vandenardžio motyvacijos aiškinimą; Vanagų raštas 2 rst. Brb25: lie. vanagai ‘plėšriųjų būrio paukščių požemis (Accipitridae), vanagas ‘vanagų požemio rūšis, plėšrus paukštis trumpu lenktu snapu ir aštriais nagais’. Nor helonimai, kaip ir kiti tikriniai vardai, visada yra monoreferentiški, šiuo atveju dvipromo, determinančiojo, dėmens reikšmės pateikiamos tiek dėl vienos, tiek dėl kitos realaus galėjimo būti aktualizuotomis nominacijos proceso metu. 1.1.4. Įvairios šlapios vietos buvo nominuotos dėl jose augusių augalų: Beržų ply nė pln. Įgl: lie. beržas ‘lapuotas medis balta tošimi (Betula); Berželių balaitė b. Krs: lie. berželis, plg. beržas26; Kanapių pynėlė b. KzR: lie. kanapė ‘kultūrinis augalas, iš jo stiebo gaunamas pluoštas, o iš sėklų spaudžiamas aliejus (Cannabis sativa); Samanų raistelis rst. Gdl: lie. sā́na, samanā, samanōs ‘drėgnų vietų sporinis augalas su šakniniais plaukeliais vietoj šaknų (Bryophyta). 1.1.5. Tai, ko randama / ko yra plyne, rodo atributinės reikšmės helonimai: Žardakarių ply nė pln. Vv: lie. žardakartė ‘ilga, lyg žardų kartis’. Šalkių girininkijos anketoje užfiksuotas plyės vardas Barčių ply n ate pln. Vv: lie. barčia ‘tam tikras p kabanamas avilys bitėms, inkilas’ (plg. Senų miške daug būdavo barčių (Al)), lie. bartis ‘senas išpuvęs, kiauras medis (pušis, eglė), drevė’ (plg. Bartyse seniau laikydavo bites, ar jos pačios ten susmesdavo (KzR))27. 1.1.6. Būdinga vietos ypatybė žymi šie helonimai: Duobių raistas rst. Ss28: lie. duobė ‘įduba ar šiaip įdubusi vieta žemėje; Kalnų plynia b. KzR: lie. kalnas ‘aukštas žemės pakilimas; Kalvų raistas rst. Gdl: lie. kalva ‘pakili vieta, nedidelis kalnelis’; Kamšų raistas b. KzR: lie. kamša ‘žabas, virbais iškimštas kelias’. 24 Plg. sakinį, užrašytą iš gyvosios kalbos: Ants čia, o antūkai sau po balą turški Gs (santrumpos kaip LKŽe, jos atskirai neaiškinamos). 25 Ivoniškio girininkijos anketoje užrašyti du raistavardžiai Vanagų raistas. Anketos duomenimis, jie užfiksuoti skirtinguose miško kvartaluose; ar šie nesiriboja, nustatyti keblu. 26 Vv. užrašytas Kalniškės girininkijos Znicos k. anketoje. Dėl jo darybos ir kilmės aiškinimo dar žr. LVŽ I 447–455. 27 Dar žr. LVŽ I 269–270, kur neatmetama ir asmenvardinė vv. sudarymo galimybė (plg. adv. Barčys, Bartys). 28 Sasnavos girininkijos anketoje rašoma: vidury raisto yra kalnelis. Seniau jame žmonės išsikasę duobes linams mindavo. Straipsniai / Articles 85 DALIA SVIDERSKIENĖ 1.1.7. Dėl hidroobjekto gabaritiškumo, t. y. išskirtinio didumo, iš buvo nominuotas Didysis raštas rst. Ig: lie. didysis, plg. didis, –ė (–ė, –i, didžią) ‘žymus savo apimtimi, stambus’. 1.1.8. Demonologinės motyvacijos balvardis, užfiksuotas tik vienas – Velnių bala b. Brb: lie. vėlnas ‘žemės ir požemio dievaitis, kipšas, pinčukas; religiose – piktoji dvasia, nelabas’. Neišeitina iš akių tai, kad vv. užrašytas Balbieriškio girininkijos anketoje, tai galima manyti, kad bala nepritaikyta (nepritaikoma) žmogaus reikmėms. Šis žinojimas (spėjimas) yra su kalbinės bendruomenės stereotipais, kurių poveikis nominacijos procese yra akivaizdus – mažai pažįstama šlapia vieta miško teritorijoje (ne gyvenamojoje), bala, kuria nesinaudoja žmonės, etninės srities atstovų yra traktuojama kaip tam tikra velnių „buvimo“ („gyvenamoji“) vieta29. Ne visai aišku, dėl kurio hidroobjekto požymio šis buvo nominuotas Tamsioji plėnė rst. Ss: ar dėl neskaidraus vandens (plg. lie. tamsói, plg. tamsùs, –i ‘kuris ne šviesios spalvos, juodas’), ar dėl hidroobjekto apšvietimo / neapšvietimo (plg. lie. tamsùs, –i ‘menkai apšviestas ar neapšviestas; į kurį mažai patenka arba nepatenka šviesos’). Pastarąją motyvacijos interpretaciją galėtų paremti ši informacija – helonimas užfiksuotas Varnabūdės girininkijos anketoje. Nor ir neaišku, kurio pirma demons sema buvo aktualizuota nominacijos procese, tai netrukdo šio vandenvardžio kvalifikuoti kaip įvardijimo pagal hidroobjekto ypatybę. 1.2. Įvardijimai pagal hidroobjektų užimamą padėtį erdvėje Šio skyriaus reprezentantų motyvacijos interpretacija kiek skiriasi: vieni helonimai turi posesyvinę reikšmę, kituose – galima įžiūrėti lokalinę reikšmę. Tai nustatyti įmanoma tik išsiaiškinus jų genezę30. Dėl šios priežasties sudūniniai Marijampolės apskrities helonimai buvo analizuojami „Posesyvumo ir vietos motyvacijos“ skyriuje31. Analizuojant sudėtinius smulkiųjų hidroobjektų vardus, nurodytus reikšmės niuansus bandoma išryškinti helonimus skiriant į atskiras mikrogrupes, kurios matyti straipsnio poskyriuose, tačiau, dėl nurodytos priežasties (turimų duomenų genezei išaiškinti nepakankamumo), jų visuma pateikiama viename skyriuje. 29 Dėl demonologinės motyvacijos sudėtinių helonimų dar žr. Sviderskienė 2016: 252–253. Dėl skirtingų mitinio vandens įprasminimo aspektų atskleidimo tradicinėje lietuvių pasaulėžiūroje, vandenį siejant su požemiu, žeme ir dangumi, dar žr. Būgienė 1999: 13–85. Dėl demonologinių vv. rusų toponimijoje žr. Березов, Макарова, Мылонен 2015. 30 Dėl šio teiginio žr. Savukynas 1963: 238. 31 Dar žr. Sviderskienė 2016: 254. 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija 1.2.1. Tam tikrą hidrobjekto užimamą vietą erdvėje (1) ar erdvės dalį (2) žymintys helonimai: (1) Palaukinis raistas b. KzR: lie. palaukinis, plg. palaukė, palaukė ‘miško, girios pakraštys, susisiekiantis su lauku’, taigi Papilio girininkijos anketoje užrašytas balovardis reiškia hidrobjekto buvimo vietą. (2) Galų bala b. Ldv: lie. gãlas ‘vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga)’, t. y. bala, esanti kaimo galuose (balovardis užfiksuotas Armoniškių k. anketoje). Kita vertus, vv. gali būti suprantamas kaip galulaukėje esanti bala, plg. lie. galã ‘galulaukė’ (Nuojo į galus arklių perkelti (Mrj)). Ir vieno, ir kito motyvacijos aiškinimo atveju, balovardis reiškia hidrobjekto buvimo vietą. Kampų bala b. Lbv: lie. kampas ‘vieta, kur susikerta dvi linijos, plokštumos, sienos ar daiktai, kertė’ – bala, esanti kaimo kampuose. Kita vertus, nominacijos metu galėjo būti aktualizuota ir kita pirmojo dėmens kampas sema ‘kraštas, šalis; pusė’. Turimais Salaperaugio k. anketos duomenimis, to išsiaiškinti neįmanoma. 1.2.2. Įvardijami dėl lokalios padėties (a) kitų žemės paviršiaus vietų atžvilgiu: Kamšės raistas rst. Gdl: lie. kamšė ‘žabai, virbai iškimštas kelias’; Kupstinės raistas b. Krsn: lie. kupstynė ‘kupstuota vieta, pieva’; Lūgo bala b. KzR: lie. lūgas, lūgas ‘upės užliejama dubi vieta’; klampi upės atšaka. Pastarąjį motyvacijos aiškinimą parem ia turimi duomenys: balos vardas užrašytas Agurkiškės girininkijos anketoje, per šio kaimo teritoriją teka upė Suirupelis. Upėvardis užfiksuotas ir oficialiame spausdintame vandenvardžių šaltinyje Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas: Suirupelis Kazlų Rūda, Agurkiškės k., Jurės 1 nt. (LUEV 158). Pastaruosius upėvardžio lokalizacijos duomenis susiejus su turimais anketos duomenimis, patvirtinamas ir balovardžio motyvacijos aiškinimas. Tam tikrų žemės paviršiaus vietų atžvilgiu nominuoti hidrobjektai Murgėlių bala b. Prn: lie. murgėlis, plg. murgas ‘žemės masė’³² (daktarvidis žymi apibrėžtą, pastovaus dydžio dalyką); Palinijos bala b. Krsn: lie. palinė ‘iškirsta miško juosta, spindis’ (balos vardas užrašytas Kalniškės girininkijos Znicos k. anketoje); Pãlių bala b. Ldv: lie. pãlios ‘užakusių ežerų vietoje didelės pelkės, tyrlai’ (Buktos girininkijos ank etos duomenimis, bala miške, ji apaugusi alksniais); (b) vietos, kurioje gausu tam tikros rūšies augalų, atžvilgiu: Pušyno bala b. Prn: lie. pušynas ‘pušų miškas’; (c) medžio, statinio atžvilgiu, t. y. aplinką apibūdinančios motyvacijos helonimai: Ąžuolo balaitė b. Krsn: lie. ąžuolas ‘labai kietos medienos lapuotas medis (Quercus)’. Medžio pavadinimas šiame įvardijime, išreikštas vienaskaitos vardininku, parodo, kad netolimoje aplinkoje augęs ąžuolas 32 Daktavardis žymi apibrėžtą, pastovaus dydžio dalyką. Straipsniai / Articles 87 DALIA SVIDERSKIENĖ nominacijos proceso metu atliekamo tikro orientyro funkciją balos vietai žymėti. Palyginus šį įvardijimą su „augalinės“ motyvacijos skyrius (žr. 1.1.4.) reprezentantais, akivaizdu, kad šie skiriasi – pastarųjų pirmasis daugiskaitos kilmininku išreikštas dėmuo parodo, kokie augalai įvardijamoje šlapioje vietose auga ar tebeauga. Tam tikrų orientyrų funkciją atlieka pirmaisiais dėmenimis einantys pastatų pavadinimai, išreikšti daugiskaitos kilmininku: Daržinių bala b. Krn: lie. daržinė ‘trobės sienu (pašaru, javams) laikyti; Gonkų balaitė b. Krn: lie. gonkas ‘priebutis, priemenė, veranda’; Kuknelių raistas b. Krn: lie. kuknelė ‘rūkykla’; Lėptų raistas b. KzR: lie. lėptas ‘lenta ar rąstas, perdėtas skersai griovį ar upelį pereiti’. Daugiskaitos formą pastarųjų vandenvardžių struktūroje galėjo nulemti ne tik įvardijo aplinkoje iš kurių buvę keli pastatai (pavyzdžiui, daržinės ar kt.), bet ir hidroobjektų padėties erdvė, t. y. nuotolio, sampratos aplinkybė (už gyvenamosios vietos ribų)33. Tokią prielaidą leidžia daryti pastabėjimas – šie heloniniai užrašyti girininkijų anketose. Taigi nurodyta priežastis taip pat galėjo lemti tam tikrų objektų-orientyrų (pastatų, tilto (tiltų)), kaip visumos, raišką daugiskaitos forma vietoje vienaskaitos34. 1.2.3. Įvardijimai pagal santykį su kitais netolimoje aplinkoje buvusiais topoobjektais. (1) Nominouti dėl lokaliai artimų vandens objektų; upės ir balos vardai pasirenkami raišvardžių nominacijos atrama: Rūdės raistas rst. Brb: Rūdė up. Brb35; Lankavos Kōja pln. KzR: Lankava b. KzR. Pastarieji abu vv. užrašyti Papilio girininkijos anketoje36. Šiame tarpukario palikimo dokumente užfiksuota ir kita, nominacijos ir motyvacijos procesus padedanti suprasti ir interpretuoti, informacija. Prie vv. Lankavos Kōja įrašo anketoje pateikiama papildomų duomenų: plynė slėnyje, Lankavos raisto iškyšulys – brasta. Prie balavardžio Lankava KzR rašoma: apvalios formos gilus raistas, apaugęs juodalksniu. Taigi dėl tam tikro dviejų objektų išsidėstymo (konfigūracijos) erdvėje, plėnės įvardijimo procese antrasis sudėtinio vietos vardo Lankavos— 33 Į šį veiksnį atkreiptas dėmesys ir slavų toponimijos tyrimuose. Dėl patogaus aplinkos išsidėstymo su „tobulais“ atstumais, nominatorių „matuojamais“ nuo gyvenamosios patalpos iki daržo ir pan., t. y. gyvenamosios vietos (kaimo) ribose, plačiau žr. Березович 1997: 103. 34 Orientyrų raiška pirmo dėmens daugiskaitos forma sudėtinių vardų struktūroje, atsiradusi dėl geografinio atstumo, gali signalizuoti apie deonimizaciją. Plačiau dėl pastarojo reiškinio toponimijoje dar žr. TMOI: 42–44; Суперанская 2009: 42, 50. 35 Dėl vv. žr. LHEž 137; LUEV 137. 36 Ankstesniuose Marijampolės apskrities vietovardžių nominacijos ir motyvacijos tyrimuose užfiksuota ir kita vandenų vardų mikrosistema Šinkabėlė – Uodegėlė (plačiau žr. Sviderskienė 2015: 92–93; 2016: 257). 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija Kója37 pavartotas perkeltine reikšme38. Šiuos vietos vardus sieja dalies ir visumos – partoniminiai – santykiai39. (2) Nominuoti dėl lokaliai artimų gyvenamųjų vietų, pastarųjų vardai pasirenkami slapių vietų nominacijos atrama: Važkiemio balā b. Brb: Važkiemis k. Āsm (ATSŽ II 338; Žuklių raistas b. Vv: Žukliai (‖ Pamėdi-nės of.)40. K. Vv (VK). (3) Nominuoti dėl lokaliai artimų žemėvardžių; žemės paviršiaus objektų vardai pasirenkami helonimų nominacijos atrama. Po motyvacijos paaiškinimų skliaustuose nurodoma abiejų vardų inventorizacijos duomenys, šios informacijos nelaikant perteklinė. Atvirkščiai, padeda pažvelgti įvardytojo, vietų vardų „kūrėjo“, akimis, pastebint artimiausios jį supančios gyvenamosios aplinkos orientyrus: Barsukyno balā b. Krsn: Barsukynas kln. Krsn (abu v. užrašyti Kalniškės girininkijos Znics k. anketoje); Bielskapievės raistas rst. Igl: Bielskapievė pv. Igl (Varnabūdės gir. ank.); Dvarākėlio balās b. Krsn: Dvarākėlis kl. Krsn (Kalniškės gir. Znics k. ank.); Klōninės raistas rst. Brb: Klōninė pv. Brb (Ivoniškio gir. ank.); Kumėlpievės raistas rst. Brb: Kumėlpievė pv. Brb (Ivoniškio gir. ank.); Lapinskepievės raistas b. Brb: Lapinskepievė pv. Brb (Ivoniškio gir. ank.); Lygumukių balā b. Klvr: Lygumukės ms. Klvr (Šuninkų k. ank.); Smalinių balā b. Lbv: Smalinės pv. Lbv (Senabūdžio k. ank.). Dar vienas balovardis Barsukyno balā Krsn42, užrašytas Kalniškės girininkijos Znics k. anketoje, nominuotas įtvirtinant gyvojoje kalboje, mat, egzistavo, bet anketoje neužfiksuoto kalno vardo Barsūkų kalnas kln. Krsn43 variantą *Barsukinis. 1.2.4. Nominuotos dėl išsidėstymo erdvėje viena kitos atžvilgiu Retos balās b. Brb: lie. rėtas, -ā ‘[...] išsidėstęs [...] tam tikrais, palyginti dideliais tarpais’. 1.3. Įvardijimai pagal santykį su asmeniu 1.3.1. Šių vandenvardžių pirmasis dėmuo – apelatyvinis asmens pavadinimas (1) vardas, pavardė, pravardė (2), išreikšti vienaskaitos ar daugiskaitos kilmininko linksniu, ir yra helonimų žymimos vietos tuometinių (buvusių) 37 Plg. lie. kója ‘viena iš porinių kūno dalių, kuriomis žmogus ar koks kitas padaras eina’. 38 Metonimija, tiksliau – sinekdocha, pagal dalies ir visumos santykį. 39 Toks žodžių santykių tipas vadinamas meronimija (plačiau žr. Jakaitienė 2010: 114). 40 Dėl pastarojo vv. žr. ATSŽ II 214. 41 Toliau nurodomas kaimo, kuriame buvo užrašyti abu vv., ar girininkijos vardas. 42 Į LVŽ I (2008) helonimas, regis, nepateko. 43 Šis vv. užrašytas toje pačioje Kalniškės girininkijos Znics k. anketoje. Straipsniai / Articles 89 DALIA SVIDERSKIENĖ savinkų asmenvardžiai. Visi šie kilmininkai vietovardžiai, kaip yra žinoma, dažniausiai turi posesyvinę reikšmę, kiti – memorialinę44. (1) Memorialiniai įvardijimai45: Dieduko raštas rst. Brb: lie. diedukas ‘tėvo ar motinos tėvas, senelis; senas žmogus, senis; Pūdžius plynie b. Igl: lie. pūdžius ‘puodų dirbėjas’. (2) Įvardijimai pagal nuosavybės santykius: Botýriaus raštas rst. Brb: avd. Botýrius; Brók bala b. Igl: pvd. Brōkas; Būdos pynaitė b. KzR: avd. Būdė⁴⁶; Česnų balaitė b. Brb: pvd. Česna, Česnas; Čižko balaitė b. Krsn: avd. Čižikas, Čižikas; Dóbilas raštas rst. Gdl: pvd. Dóbilas; Gidžiūno balaitė b. Krsn: avd. *Gidžiūnas, plg. avd. Katarzyna Gidžunas 1873 m. Krsn (IAK – pastarojo šaltinio duomenimis, avd. užrašytas Krosnos parapijos, Krosnos bažnytinėje knygoje), avd. Gregorius Gidzialis 1691–1719 m. (ten pat47); Įrškio balūkė b. Lb: avd. *Įrškis ar pan., plg. le. avd. Hirshe (SNP IV 121), Irski (ten pat, 221); Jančaro plynia rst. Vv – vv. motyvacijos atrama asmenvardis, dėl kurio plg. le. pvd. Janczur (SNP IV 276); Kėkės raštas rst. Gdl: pvd. Kėkė; Kričenos balaitė b. Krsn: pvd. Kričena; Lenartų bala b. Ldn – vv. motyvacijos atrama asmenvardis, dėl kurio plg. pvd. Lenartavičius, vok. avd. Lenart (Gottschald 1954: 403), le. pvd. Lenart (SNP V 558); Rudniko raštas rst. Brb: avd. Rudnickas; Uželio bala b. Prn – vv. motyvacijos atrama asmenvardis, dėl kurio plg. pvd. Užinskas, Užinas, le. pvd. Uziel (SNP X 38). Pirmojo dėmens darbas pamato leksinio pobūdžio galimas dvejopas interpretavimas pagal jo priklausymą apelatyvų ar antroponimų klasei, netruko vč. priskirti šiai semantinei mikrgrupei: Bartninko bala (t. Bartnyko bala) b. Igl: lie. bártninkas, bártiniṅkas ‘dvarininkas, bitininkas’ / avd. Bārtininkas. 1.4. Įvardijimai pagal hidroobjekto (pa)naudojimo / naudojimo(-si) laiką. Sanavās girinkijos anketoje užrašyto balovardžio Malkairčių bala b. Ss motyvacija sietina su to objekto eksploatacijos laiku – lie. malkartis ‘malkų kirtimo laikas’. Pastarąją motyvacijos interpretaciją remia foninės 44 Dėl termino žr. Savukynas 1963: 238. 45 „Posesyvinį apelatyvo kilmininko vietovardžius taip pat sunku atskirti nuo memorialinių, nes, sakysime, Kūni̇go upelis gali būti taip pat pavadintas ne todėl, jog jis tekėjo per kunigo lauką, bet ir todėl, kad kunigas kaip nors kitaip su juo susijęs“ (Savukynas 1963: 239). Remiantis šiuo teiginiu, helomas Dieduko raštas rst. Brb. gali būti kvalifikuojamas ir kaip memorialinis, ir kaip posesyvinis – vietovardžių surašymo lapų duomenys to neatskleidžia. Kitas vv. galėtų būti kvalifikuotas kaip memorialinis, nes Gudinės k. anketos duomenimis, seniau įdavo iš čia molį puodams dirbti, taigi galima manyti, kad toje vietoje greičiausiai puodžius gyventa. 46 LVŽ autorių nuomone, galimas ir kitas vv. sudaromo pamatas – pastato pavadinimas lie. būdė (dar žr. LVŽ I 588–590), einantis pirmuoju apibrėžiančiu sudėtinio vandenvardžio dėmeniu. 47 Avd. užfiksuotas kitame areale, įvardijimą paludijo Kriunų krikšto registracijos knyga. 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija žinios48: „Malkiniai medžiai paprastai kertami žiemą, kai mediena sausesnė (be to, lengviau įeiti į klampų grunto mišką, lengviau išgabenti medieną, kai gruntas įšalęs)“49. Dėl semantikos dar plg. Jūrės girininkijos anketoje50 užfiksuotą raštavardį Malkabiris rst. KzR. 2. DABAR NE VISAI AIŠKIOS MOTYVACIJOS SUDĖTINIAI HELONIMAI. 2.1. Greičiausiai menamai ar realūs tam tikrų etninių grupių atmintyje išlikę istoriniai įvykiai fiksuojami įvardijime Liogerio balos b. Ss51, plg. lie. liogeris ‘laikina stovėjimo, buvimo vieta, paprastai palapinė ar laikinuose pastatuose, stovykla’52. Tokią įvardijimo interpretaciją, regis, turi ir tam tikrą sužeistumo atspalvį, tačiau dėl jo plg. lie. legerė (vo. Lägel), lėgerė ‘maža statinė’ (LKŽ), lėgerė (legerė) ‘t. p.’ (Čepienė 2006: 74). Galbūt šis apelatyvas yra tikroji balovardžio motyvacijos atrama kalboje. Dėl semantikos dar plg. tame pačiame plote užfiksuotą sudurtinį vandenvardį Bōsaraistis rst. Šl: lie. bōsas ‘statinė, bačka’. Pastarojo atveju hidrobektas buvo nominuotas dėl „išsipūtusio“ paviršiaus, o paviršiaus „pasipūtimas“ galėjęs atsirasti dėl augalų dangos ar durpių sluoksnio (dar žr. Sviderskienė 2016: 250). Taigi Lašių k. anketoje duomenys vidury balos kalnelis, lyg koks pasipūtimas, išauga, spėjamą motyvacijos paaiškinimą paremia. Istorinių įvykių semantiką artimas atrodo ir balovardis Razbaininkų pynė b. KzR, užfiksuotas Papilio girininkijos anketoje. Rusų tėvynimės tyrėja Jelena L. Berezovič pateikia dvi vietų vardų, sietinų su šiuo apeliatyviniu asmens pavadinimu (plg. ru. разбойник ‘prk. šnek. engėjas; šnek. nevėdęs, nenaudėlis, banditas; šnek. juok. nutrūktgalvis, pamūdagvis, padaža’ (RLKŽ III 543)), motyvacijos interpretacijas. Vienoje iš jų (naujausioje) 48 Dėl termino žr. Gudavičius 2007: 153–154, Гуриева 2009: 70–73. 49 Dėl pastarojo teiginio žr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Malkos [žiūrėta 2017-04-25]. 50 Šios anketos duomenys: pasakojama, kad čia buvo daug pridžiūvusių medžių, iš kur žmonės kiek norėdavo galėjo kirsti. 51 Regis, tas pats v. užfiksuotas ir Sasnavos girininkijos anketoje. Čia rašoma: senovėje per karus žmonės, namus apleidę, gyvendavo prie tų balų. 52 Matyt, 1863 m. sukilimas tarpukariu dar vadintas buntmečiu, stimulavo šį vietos vardo atsiradimą, plg. Mikalojaus Katkaus laiško Vaižgantui ištrauką: Ten buvo miškai. Tos girios eiguliai, pradedant nuo buntmečio, kiekvienas perduoda savo įpėdiniams žinią apie vietą stovyklos... (plačiau žr. Mataitytė 2013: 4–11). Dėl buvusių, tam tikrų etninių grupių atmintyje išlikusių, nelaimių fiksavimo lietuvių frazeologijoje dar žr. Jašūnaitė 2007: 89. Straipsniai / Articles 91 DALIA SVIDERSKIENĖ generuojamos kultūriniais-istoriniais santykiais grįstos nominacijos ir motyvacijos sąsajos, iškeliama erdvėlaikio įvykių, kaip nominacijos stimulo, reikšmė (plačiau žr. Березович, Куко, Сурикова 2015: 108–133). Kitas tyrėjos motyvacijos aiškinimas, papildantis pirmąjį, paremtas žodžių formų semantinės asociacijos pamatu (dar plg. ru. апелятива̨ разбойник ir fiziografinį terminą ru. разбой, разбойник, dėl kurio žr. toliau). Kadangi rusų toponimijos reprezentantai užfiksuoti netoli tekėjusių (tebetekančių) upių, jų nominacija, kaip pastebi J. L. Березович, galėtų būti susijusi su vietos hidrografija, kuri išreiškiama fiziografiniu terminu ru. разбой, разбойник ‘участок реки, текущий многими потоками, изобилует островами, где много отмелей, перекатов, осередей’⁵³, reiškiančiu tam tikras upės vagos atkarpos ypatybes (plačiau žr. Березович 2010: 200–201; 203–204). Atliekant balvardžio Razbaininkų plyne b. KžR motyvacijos išplėstinę analizę, lietuvių toponimijos kartotekoje (VK) pastebėta ir daugiau iš gyvosios kalbos užrašytų vietų vardų su struktūriškai sutampančiu pirmuoju dėmeniu ar sandu⁵⁴. Toliau jie ir pateikiami: iš tiriamo ploto užfiksuotas oronimas Razbaininkų kalnas klv. KžR (Veiverių-Kazlų vals. Papilio girininkijos anketos duomenimis, plėšikų, sako, anksčiau gyventa)⁵⁵, iš kiek tolimesnių vietų – Razbajakalnis kn. Pv (beje, struktūriškai labiausiai sutampantis su spėjamu leksiniu motyvariumi⁵⁶ ru. разбой), iš kitų plotų – Razbaininkų salelė s. Sug, Razbaininkų kelėlis kl. Auk, Razbajų dubà db. Slnt (taip pat plg. разбой) ir dar keletas kitų. Turimus kartotekos duomenis sugretinus su oficialaus spaudinio vandenvardžių šaltinio Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, Lietuvos vietovardžių žodyno deklaruojamais hidrografiniais duomenimis bei iš gyvosios kalbos užrašytais VK liudijimais, aiškėja, kad visų minėtų toponimų aplinkoje (tame pačiame kaime) teka upės: Razbaininkų plyna ir Razbaininkų kalnas KžR (Papilio girininkijos anketa) – Pilvė up. Plv (LŪV 125); Razbajakalnis Pv (Laučionių k.) – Didelio raisto upėlis upl. Pv (LVŽ II 245), Dryžėlė || Dryžėlės upl. Pv (ten pat, 331) (upeliai teka Laučionių k. teritorija); Razbaininkų salelė (Suginčių k.) – Sug – Daubulis up. Sug, Daubulis up. Sug (LŪV 27), Kūlėpis up. Sug (ten pat, 82) (upės teka Suginčių k. teritorija); Razbaininkų kelėlis Auk (Šadžiūnų k.) – Milunka up. Auk (upelis teka Šadžiūnų k. teritorija (VK); Razbajų dubà Slnt 53 Terminas užfiksuotas liaudies etnografinių terminų žodyne: Мурзаев Э. М. Словарь народных географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 с. (anot Березович, p. 473). Žodyno recenzija yra paskelbęs A. Vanagas (plačiau žr. Vanagas 1989: 212–214). 54 Pasitaikė ir fonetiškai varijuojančios raiškos atvejų. 55 Šis vv. pakartotinai užfiksuotas ir 1966 m. kalbinės ekspedicijos metu (dėl jo žr. VK). 56 Dėl termino žr. Блинова 2007. 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija (Skudalių k.) – Gedgūdų upalis upl. Slnt (upelis teka Skudalių k. teritorija (VK)). Kaip matyti iš surinktos ir pateiktos medžiagos, lietuvių toponimijos duomenys taip pat neprieštarauja su hidrografija sietino motyvatoriaus identifikavimui57. Taigi manoma, kad etnokultūrinės informacijos įtvirtinimo vietų varduose pavyzdžiai greičiausiai yra pseudomotyvacijos liudininkai. 2.2. Gyvojoje kalboje užfiksuota vandenvardžio forma Sidabrinių bal b. Ldn (Paželsvių k. anketa) galėjo susidaryti žodžių formų semantinės asociacijos pamatu: sidabriniai – sidabriniai pinigai, vertybės58. Tačiau hidrobjektas greičiausiai nominuotas dėl tam tikrų jo dugno ir vandens ypatybių: šviesaus (smėlio) dugno bei švaraus ir skaidraus balos vandens59. Taigi realiai reprezentuojama vardo turinį atitinka priesagos vedinys Sidabriniai b. Ldn: lie. sidabras ‘brangus, nerūdijantis baltas metalas (Ag)’. Dėl semantikos plg. tame pačiame plote užfiksuotą sandūros būdu padarytą vandenardį Cidabrabl b. Brb: lie. cidabras ‘sidabras’, taip pat metaforiškai nominuotą pagal hidrobjekto vandenų ypatybę (dėl vandens skaidrumo)60. 2.3. Metaforiškai dėl hidrobjekto apaugimo menkais ajerais nominuota bala Vieversių bal b. Lbv. Visame Lietuvos plote paplitusi paukštelio (LKŽe duomenimis, vieversys = vieversys ‘žvirbinių būrio vieversių šeimos paukštis giesmininkas’) tam tikra ypatybė – menkumas (plg. Vieversys mažas toks, gieda pasari (Dv)) – nominacijos procese perkelta šalia hidrobjekto augusių augalų – kalavijų (kalavijas ‘pelkių, ežerų, upių augalas panašiais į kalaviją lapais, ajeras (Acorus calamus)’) – požymiui (išreikšti, „Palyginimų žodyno“ duomenimis, kaip (kai) vieversiai: Rugiai esti kaip vieversiai (smulkūs, reti61, dar plg. sakinį iš gyvosios kalbos užfiksuotą tame pačiame areale: Plaukai buvo kai vieversio (menki, ploni), kai gimė (Vs). Šią motyvacijos interpretaciją remia Makauskų k. anketos duomenys – [bala] apaugus taip vadinamais kalavijais62. Taigi vietos vardo realiai reprezentuojama reikšmė – ajerais, 57 Kadangi tiramąjį plotą tarpukario laikotarpiu galima apibūdinti kaip tautiškai mišrią terpę (1923 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Marijampolės apskrityje be lietuvių (87,92 %), gyveno 3,42 % vokiečių, 1,31 % lenkų ir kt. (dėl šių duomenų dar žr. Subačius 2009: 228)), spėjamas su hidrografija sietinas terminas galėtų priklausyti skolintajai leksikai. 58 Dėl vandens vardų pseudomotyvacijų, sietinų su pinigais, rusų toponimijoje žr. Березович 2010: 200–201. 59 Rusų toponimijos tyrimuose pateikiama analogiška vandenų vardų motyvacijos interpretacija (plačiau žr. ten pat). 60 Dėl pastarojo balardžio motyvacijos dar žr. Sviderskienė 2016: 253. 61 Žr. http://lkiis.lki.lt/palyginimu;jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D0396F9 [žiūrėta 2017-09-04]. 62 Dar plg. tiramame plote užfiksuotą pasakymą Reikia išpjauti kalavijas iš baltes (Šil). Straipsniai / Articles 93 DALIA SVIDERSKIENĖ dėl menkumo vadinamais vieresiais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas atskleidžia vandenvardžio raiškos Vėversiuko balaitė neatitikimą63. Šios formos atsiradimą gyvojoje kalboje nulėmė baltų kalbose gyvo vardo kilmininko, kurio gali būti pasakomas kiekvienas vietos vardas64, aplinkybė. Kaip parodė atlikta detali patarojo helonimo motyvacijos analizė, realiai reprezentuojamą vardo turinį atitinka priesagos vedinys Vėversiukas b. Lbv. Dėl semantikos palyginimui pasitelkus kitame areale užfiksuotą priesaginį žemėvardį Vieversytė ž. Gdž65, patvirtinama gyvojoje kalboje galėjusios funkcionuoti vandenvardžio lyties Vėversiukas galimybė ir išryškinama vardo, kaip ženklo, formos ir turinio vienovė. 2.3. Tiriamame plote užfiksuotas dar vienas įvardijimas, keliantis abejonių, interpretuojant jo motyvaciją – Kaulinis raistas b. Šl. Remiantis informantų liudijimais, užfiksuotais Mikališkio girininkijos anketoje, bala, apsupta sausumos, galima manyti, kad hidroobjektas greičiausiai buvo nedidelės apimties, taigi įvardijos, remdamasis rega, jį galėjo identifikuoti supančios mikroaplinkos atžvilgiu66. Siekiant argumentuotai paaiškinti, kokios vietos požymis lėmė šį įvardijimą, atsakymo ieškota ir kitų arealų iš gyvosios kalbos užrašytoje toponiminėje medžiagoje. Rastas Panevėžio aps. Krekenavos vls. Stukų k. anketoje užfiksuotas balvardis Kaulinė b. Kkn. Anketo s „Žemės paviršiaus rūšis, išvaizda, kokybė“ skiltyje rašoma: kelmuota bala prie Stukų miško. Daugiau [...] (neįskaitomas žodis) palga. Iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad šis hidroobjektas buvo nominuotas dėl formos67. Taigi spėjama galima manyti, kad ir tiriamo ploto hidroobjektas taip pat galėjo būti nominuotas dėl formos (dar plg. tiriamame plote užfiksuotą priesaginį balvardį Kaulinė b. KzR68). Žodžių formų semantinės asociacijos pačiu gyvojoje kalboje galėjo atsirasti siejimų su tose vietose randamais kaulais. Pavyzdžiui, minėtos Stukų k. anketo s „Pastabų“ skiltyje rašoma, kad senų toj baloj nudvėsusius ar papjautus arklius užkasdavo. 63 Atkreiptinas dėmesys ir į mažybinę sudėtinio vietos vardo pirmojo dėmens formą. 64 Dar žr. Savukynas 1963: 235. 65 VK duomenimis, vv. užrašytas Kėdainių aps. Gūdžiūnų vls. Pilėnų dv. anketoje (1936 m.). 66 Straipsnio autorė dėkoja slaptam recenzentui už pastabą, kad bala ‘vieta, apsupta sausumos’ yra bet kuriuo atveju – vandeningą vietą visada supa sausuma. Be to, ir už vandenvardžio motyvacijos interpretaciją „neatmetama galimybė kad Kaulinis raistas yra vieta, kurioje randama kaulų“. 67 Dar plg. VK užfiksuotus žemėvardžius: Kiškiaulis dr. Rim (1966 m. užrašė kalbininkas K. Eiginas), Nugarkaulis kln. Mt (1935 m. Žemės vardų anketa), kurie greičiausiai taip pat buvo nominuoti dėl topoobjekto formos. 68 Runkių girininkijos anketoje papildomos informacijos neužfiksuota. 94 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija 2.4. Ne visi aiškūs veiksniai, inspiravę dar vieno vandenvardžio atsiradimą: Samanyno raistas rst. Brb: lie. samanynas ‘samanų priaugusi vieta’, dėl semantikos plg. kitus sandaros būdu padarytus vandenvardžius, užfiksuotus tiriamame areale: Samanynraistis rst. Dg, Samanynpeikė pk. Smn (dėl jų žr. VK). Tiksliai pasakyti, ar šlapios vietos buvo nominuotos dėl lokaliai susisiekiančios vietos, kurioje buvo priaugę tam tikros rūšies augalų, t. y. samanų, ar raisto užimama vieta ir buvo ta, samanų priaugusi, vieta, samanas (Samanynas rst. Brb ?), vertinant iš šių dienų pozicijų, sunku. Turimi duomenys liudija galimos ir vienos, ir kitos vandenvardžio motyvacijos interpretacijos naudai. LẒe duomenimis, iš gyvosios kalbos tiriamame areale užfiksuotas apeliatyvo samanas vartosenos atvejis Tam paraity vieni samanynai [...] (Pv) liudytų, kad samanyno buvimo vieta nurodoma raisto atžvilgiu (paraity), taigi ir raisto buvimo vieta greičiausiai galėtų būti identifikuojama samanų atžvilgiu. Tačiau iš gyvosios kalbos tiriamame areale užfiksuoti hidrobjektų įvardijimai Samanynas pk. Lp (1975 m.); rst. Šlvn (1988 m.), rst. Ktv (1986 m.)69 liudija raitvardžio Samanynas buvimo galimybę. 3. ĮVADOS 3.1. Nustatyta, kad tirtame plote vyrauja sudėtiniai įvardijimai, reiškiantys hidrobjekto padėtį, vietą erdvėje – 30 vnt. (40 proc.). Nominuojama orientuojantis į lokaliai susisiekiančius topobjektus: vandenvardžius, gyvenamąsias vietas, ypač žemėvardžius; pastatus (daržines, gon kus, kuknes, lieptus), medį (ąžuolą) ir į kitas žemės paviršiaus vietas (kamą, lūgą, pušyną ir kt.). Įvardijimas pagal hidrobjektų išsidėstymą vienas kito atžvilgiu užfiksuotas vienas (Retos balaitės b. Brb). Tai leidžia teigti, kad didesnė dalis sudėjimo būdu padaromų helonimų individo sąmonėje yra supančios topografinės, geografinės, kultūrinės realybės atspindys. Tirtų hidrobjektų ypatybės reiškia 26 helonimai (36 proc.). Įvardijant labiausiai detalizuojamas hidrobjekto dugno paviršius3 (dugno paviršiaus kokybė (šlynes), jo fizinės ypatybės (klampumas), nuolatos, ėjimas nuo paviršiaus žemyn (gilumas) ir hidrobjekto vandens kiekis3 (hidrobjekto vandens gausumas, bei jo nebuvimas). Įvardijama ir pagal kitas hidrobjektų ypatybes: pagal būdingą vietos ypatybę4, pagal augalus4 ir gyvūnus (paukščius)4, pagal tai, ko yra / randama šlapiose vietose, pagal hidrobjekto gabaritiškumą ir pan. Tai parodo, kas 69 Informanto liudijimu, labai gilus, apaugęs krūmais, tiesiog prieiti sunku. Viduryje raisto auga samanos. Straipsniai / Articles 95 DALIA ŠIDERSKIENĖ labiausiai pritraukia įvardytojo dėmesį padarant sudėjimo būdu vandenų vardus tiriamame plote. Įvardijimų pagal santykį su asmeniu fiksuojama 17 (24 proc.). Absoliučią daugumą sudaro nuosavybės santykius reiškiantys įvardijimai. Nominacijos âtrama pasirinkti asmenvardžiai atspindi mišrią tiriamojo ploto tautinę terpę. Pataikė ir vandenvardžio formė Gidžiūno balā b. Krsnos vls.) užfiksuotas mūsų dienų nepaisęs asmenvardis *Gidžiūnas, išlikęs Krosnos parapijos Krosnos bažnytinėje knygoje Katarzina Gidžunas (1873 m.). Sudėtinių (kaip ir sudėtinių) helonimų analizė leidžia atsargiai konstatuoti pastebėtą aktyvesnį antroponimų naudojimą helonimų nominacijos procese, nei upių ir ežerų nominacijos atvejais. Šio teiginio patvirtinimui ar paneigimui reikalingos išsamesnės savos (lietuvių) helonimų studijos. Pagal naudojimo(si) laiką nominuotas vienas hidroobjektas (Malakirių bala b. Ss). 3.2. Metaforiniai vandenvardžiai, nors ir fragmentiškai, bet skirtingai atskleidžia tirto ploto kalbinės bendruomenės atstovo hidroobjektų suvokimą. Toponimacijos procese įvardijant objektą, kaip vietos, tikslinę sritį, vartojamos skirtingos ištakos sritys: päpas, patāpas (potvynis) – hidroobjekto vandens kiekiui žymėti (Patapų balā b. Krsn), sidābras – skaidriam hidroobjekto vandeniui žymėti (Sidabriniai b. Ldn). Gyvojoje kalboje užfiksuota vandenvardžio forma Sidabrinių balā b. Ldn galėjo susidaryti žodžių formų semantinės asociacijos pamatu (sidabriniai – sidabriniai pinigai, vertybės). Vietų vardų „kūrėjo“ erdvines visumos ir dalies suvokimą bei polinkį konkretizuoti iliustruoja tyrimo metu išryškėjusi mikrosistema Lanckava (b. KzR) – Lanckavos Kōja (pln. KzR). Dėl tarpukario kaimo bendruomenės uždarumo, konservatyvumo, savos tapatybės sureikšminimo, regis, būta bandymų atgaivinti ir toponimijoje įtvirtinti prisiminimus apie tautos praeitį. Šie bandymai „nusėdo“ jos vietovėse Liogerio balos b. Ss, Razbaininkų plytė b. KzR (pseudomytārai liogeris, razbaininkas), tokiu būdu atskleisdami etines bendruomenės kultūrinius prioritetus. Helonimų Veversīkas b. Lby (patikslinta v. lytis iš Veversīko balā b. Lby) ir Velnių balāte b. Brb motyvacija paremta įvardijančių realijų (paukščio, mitinės būtybės) vertinamųjų požymių perkėlimu šalia hidroobjekto augusių augalų ir hidroobjekto vertinimui (išreikšti). Vēverys (= vieversys) reprezentuoja menkumą, velniai – nenaudingą žmogiškosioms reikmėms. Pastarasis vertinimas paremtas etnosąmonės stereotipu. Abu hidroobjektų įvardijimai informatyvūs etnokultūriniu požiūriu. Pastebėti etnokultūrinės informacijos įtvirtinimo vietų varduose ypatybė skatina tolesnes toponimacijos studijas, atskleidžiančias vietų varduose sukauptą tautinį (kultūrinį) požymių inventorių, išryškinančių vienos ar kitos 96 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities ... motyvacija vietos ypatybės tipiškiausius reiškėjus (reprezentantus). Kadangi paaiškinant vandenvardžių (kaip ir kitų vietovardžių) motyvaciją, atsiskleidžia ir vertinamos įvardytojo intencijos, gauti lietuvių onomastikono tyrimų rezultatai galėtų būti įtraukti į kalbos aksiologijos tyrimų lauką. OBJEKTŲ NUORODŲ IR KITI SUTRUMPINIMAI ank. – anketa aps – apskritis avd. – asmenvardis b. – bala db. – dauba dv. – dvaras gir. – girininkija int. – intakas kl. – kelias kln. – kalnas klv. – kalva mš. – miškas pk. – pelkė, pelkėta vieta pk. – perkeltinė reikšmė pv. – pieva pd. – pavardė rst. – raistas s. – sala vls. – valsčius vv. – vietovardis ž. – žemė LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI Auk – Aukštadvaris (Aukštadvarės r.) Brb – Balbieriškis (Prienų r.) Dg – Daugai (Alytaus r.) Gd – Gudėliai (Marijampolės sav. ter.) Gdž – Gudžiūnai (Kėdainių r.) Igl – Igliškėliai (Marijampolės sav. ter.) Klv – Kalvarija (Marijampolės sav. ter.) Kt – Kietaviškės (Kaišiadorių r.) KzR – Kazlų Rūda Lb – Liubavas (Kalvarijos sav. ter.) Ldv – Liudvinavas (Marijampolės sav. ter.) Lp – Leipalingis (Druskininkų sav. ter.) Mj – Marijampolė Pk – Pakūonis (Prienų r.) Plv – Pilviškiai (Vilkaviškio r.) Pn – Pienai Pv – Pivašiūnai (Alytaus r.) Slt – Salantai (Kretingos r.) Smln – Smalininkai (Jurbarko r.) Ss – Sasnà (Marijampolės sav. ter.) Sg – Suginių (Molėtų r.) Šl – Šilavotas (Prienų r.) Švn – Šlavantai (Lazdijų r.) Vv – Veiveriai (Prienų r.) Straipsniai / Articles 97 DALIA SVIDERSKIENĖ ŠALTINIAI ATSŽ II – Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas 2, parengė Z. Noreika, V. Šravinskas. Vilnius: Mintis, 1976. Gottschalď Max 1954: Deutsche Namenkunde. Berlin: Verlag Walter de Gruyter u. Co. IAK – Istorinių asmenvardžių kartoteka, Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elektroninis variantas (antras elektroninis leidimas, red. kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Rūtė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jona Zabarskaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. LPŽ – Lietuvių pavardžių žodynas 1–2, autoriai: V. Maciejauskienė, M. Razmutė, A. Vanagas, atsak. red. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LUEV – Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas, atsak. red. E. Grinaveckienė. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963. LVŽ I – Lietuvos vietovardžių žodynas 1, red. kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Kardelis, A. Ragauskaitė, S. Temčinas, J. Udolp. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2008. LVŽ II – Lietuvos vietovardžių žodynas 2, autoriai: L. Bilkis, G. Blažienė, M. Norkaitienė, A. Ragauskaitė, M. Razmutė, D. Sviderskienė, atsak. red. L. Bilkis. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2014. SNP – Słownik nazw współczesnie w Polsce używanych 1–10. Kraków: Polska Akademia Nak, Instytut Języka Polskiego, 1992–1994. VK – Vietovardžių iš gyvosios kalbos kartoteka. Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro fondas. LITERATŪRA Būgienė Lina 1999: Minis vandens įprasminimas Lietuvių sakmėse, padavimuose ir tikėjimuose. – Tautosakos darbai 11(18), 13–85. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2007: Gretinamoji semantika. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gudavičius Aloyzas 2009: Etnolingvistika (Tauta kalboje). Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Gritėnienė Aurelija 2006: Augalų pavadinimų motyvacija šiaurės panevėžiškių patarmėje. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla. 98 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija Jakaitienė Evalda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Jasiūnaitė Birutė 2007: „Velnio kėdė“ (mitologinių personažų aplinka frazeologijoje: namai, sodyba, bažnyčia). – Baltistica 42(1), 89–115. Lubienė Jūratė 2015: Lietuvių kalbos mikonimai: nominacija ir motyvacija. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. Marcinkevičienė Rūta 2011: Žodžio reikšmė. Žodynai ir tekstynai. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla. Mataitytė Inga 2013: 1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje. – Gimtoji kalba 4, 4–11. Razukaitė Marija 2003: Būdvardžio aukštas, aukšta įvardžiuotinės formos vietovardžiuose. – Kalbos kultūra 76, 63–66. Razukaitė Marija 2003b: Sudėtiniai Lietuvos oikonimai. – Baltų filologija 12(2), 63–80. Savuknas Brony̆s 1963: Kilmininkiniai lietuvių vietovardžiai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 6, 235–246. Savuknas Bronys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в юго-западной Литве. – Baltistica 1(2), 165–176. Savuknas Bronys 1971: Kaip padaryti vandenų vardai. – Pergalė 12, 166–169. Subačius Kęstutis 2009: Marijampolės miestas. Prieštarė, miesto ištakos, istorija, mintys, kūrėjai. Marijampolė: Piko valanda. Sviderskienė Dalia 2005: Marijampolės apskrities Marijampolės valsčiaus vietovardžių darbos ir kilmės pinklėnai. – Acta Linguistica Lithuanica 52, 91–118. Sviderskienė Dalia 2014: Dėl Marijampolės apskrities žemėvardžių semantinės motyvacijos (kvalifikavimo ir klasifikavimo problema). – Tarptautinės mokslinės konferencijos „Onomastikos darbai: inovacijos ir tradicijos“ tezės 2014 m. lapkričio 20–21 d., Vilnius. Prieiga per internetą http://www.lki.lt/LKI_LT/images/Instituto_darbai/Konferencijos/onomastikos_darbai_tezės.pdf (žiūrėta 2015-08-14). Sviderskienė Dalia 2015: Dėl pragmatinės lingvistinės vietovardžių analizės (remiantis Marijampolės apskrities vietovardžiais). – Acta Linguistica Lithuanica 73, 166–199. Sviderskienė Dalia 2016: Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija. – Acta Linguistica Lithuanica 75, 243–273. Urbis Vincas 1978: Žodžių darbos teorija. Vilnius: Mokslas. Vanas Aleksandras 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba. Vilnius: Mintis. Straipsniai / Articles 99 DAIĄ SVIDERSKIENĖ Vanagas Aleksandras 1981: Lietuvių hidronimų semantika. – Lietuvių kalbotyros klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksandras 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 с. – Lietuvių kalbotyros klausimai 28, 212–214. Vanagas Aleksandras 1973: Vietovardžiai. – Kaip rinkti liaudies kalbos duomenis (Metodiniai patarimai). Vilnius: Raidė, 6–9. Vanagas Aleksandras 1999: Hidronimai. – Lietuvių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 239–242. Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной информации. – Известия Уральского государственного университета. Гуманитарные науки 7, 90–106. Березович Е. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов: проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2, 129–148. Березович Е. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте: Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига. Березович Е. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133. Березович Е. Л., Макарова А. А., Муллонен И. И. 2015: „Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского Севера и Карелии (на материале основ черм- и hisi-). – Linguistica 55, 187–206. Блинова О. И. 2007: Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского университета. Голев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. Prieiga per internetą http://lingvo.asu.ru/golev/articles/z66.html (žiūrėta 2017-08-19). Гулева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика. Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург, 8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73. Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва: Либроком. Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт языкознания. 100 Acta Linguistica Lithuanica LXXVI Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija ТМОИ – Теория и методика ономастических исследований, А. В. Суперанская, В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный. Москва: Наука, 1986. Motivation of Composite Helonyms of Marijampolė County SUMMARY As a continuity of the analysis of toponimization of hydronyms from a single administrative unit (Marijampolė County) recorded in the interwar period, the article provides an in-depth analysis of the motivation of helonyms formed by means of compositing. After the available division of compound toponyms into genitive and qualifying toponyms (according to Vanagas) was corrected by dividing them into compound toponyms in agreement and in non-agreement (according to Savukynas), the latter were evaluated in a complex manner: from a derivational and semantic perspective, taking into account the background information of the period in question and referring to additional data of the interwar questionnaires recording the factors of nomination and the outcomes of the communicative activity of linguistic community members which helped to find out the actually represented content of hydronyms and pseudomotivation. The analysis showed the uneven structure of composite hydronyms and different syntactic connections between the components of a binary nomination; in the process of nomination the lexical inventory reflects the direction of thought of a linguistic community member in a certain ethic field in the selection of the feature of motivation and communicative intentions. All that is closely linked to the name-giver’s reality, his/her knowledge and awareness as well as ethnic (national) consciousness. The research determined the tendencies of nomination of compound helonyms (1). The area in question is dominated by the nominations expressing the position of the hydroobject, its place in space (40 per cent). The objects are nominated with a focus on the locally connecting land names and other places and buildings located on the land surface. It shows that the helonyms formed by means of compositing are a reflection of the surrounding topographical, geographical and cultural reality in the individual’s consciousness. The peculiarities of hydroobjects are expressed by 36 per cent of hydronyms. The hydroobject’s bottom surface (its quality (clay-covered area), physical properties (viscosity), remoteness, going from the surface downwards (depth) and the amount of water in the hydroobject (plenty of water and its absence) are most commonly reflected in nominations. Hydroobjects are also named for other properties: plants, animals (birds), for what is (found) in wet places, the voluminosity of the hydroobject, etc. It shows what draws the name-giver’s attention in compounding the hydronyms in the area in question. Straipsniai / Articles 101 DALIA SVIDERSKIENĖ The nominations based on the relationship with a person account for 24 per cent. They are prevailed by the nominations expressing the relations of ownership. The personal names on which the nomination is based reflect the mixed ethnic environment in the area under analysis. (2) Metaphorical hydronyms reveal how a linguistic community member in this area perceives the small hydroobjects. When designing the target domain of the hydroobject as a place, different source domains are selected in the process of nomination: pãtapas, pãtapas (flood) – to denote the amount of water in the hydroobject (Pãtapų balà b. Rsn); sidãbras – to denote the hydroobject’s transparent water (Sidabrinių b. Ldn). The hydronym form Sidabrinių balà b. Ldn recorded in the living language could have originated on the basis of the semantic association of word forms (sidabriniai – silver money, valuables). (3) The name-giver’s concept of the spatial whole and part and the tendency to concretise is illustrated by the microsystem which became apparent in the research Lančkavõ (b. KzR) – Lančkavõs Kója (pln. KzR). (4) The ethnic community’s cultural priorities reveal in the attempts to revive and consolidate the memories of the past of the nation which are established in the form of the pseudoinnovators logeris and razbaininkas in such units of own toponymy as Logerio balas b. Ss and Razbaininkų plyniai b. KzR. (5) The nominations Vėversiukas b. Lbv (the place-name form is modified from Vėversiuko balà) and Velnių balà b. Brb are informative in ethnic-cultural terms. Their motivation is based on the transfer of the evaluative features of the nominating realia (bird, mythical creature) to express the evaluation of the plants growing next to the hydroobject (calamus) and the hydroobject itself. Vėversys (= vieversys, ‘lark’) represents smallness; velnias (velniai, ‘devil’) represents usefulness for human needs. The latter evaluation is based on the stereotypes of ethnic consciousness. The analysis of the motivation of compound hydronyms revealed that theonyms in question are not only a reflection of the surrounding geographical and topographical reality in the individual’s consciousness. They also reflect the cultural priorities and axiological indicators of the ethnic community. Įteikta 2017 m. spalio 3 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lietuva [email protected] 102 Acta Linguistica Lithuanica LXXVII