Lietuvių vietovardžių su šaknimi „gal-“ (< liet. „gãlas“ ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės

212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as Les di ec ions de eche ches scien i iques: oponymika, an h oponimika. LIETUVI VIETOVARDŽI SU ŠAKNIMI GAL- (< LIET. GÃLAS ‘PAIGA, KRAŠTAS) DARYBOS YPATYBS Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian Toponyms wi h Roo Gal- (< Li h. gãlas ‘end, edge’) ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme. Toponimai, o igines du lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as, cons i ue ès g ande une g oupe kilminée, pasi iie daybos di e sii o e, pa iculiè e sudu inių e sudė inių da inių gausa. L'a icle analyse les leu s modes de dé i a ion k eipian a en ion à la p oduc i um à des ypes de da ybos, s a u mo ologique des mo s ondamen aux e da ybos signi ica ion. S'appuyan au adi ionnel g amminai es esp. sin ak- sinių yšių ap ašu, ap a iami sudu inių ie o a džių i ie o a džiais einančių p ielinksni- nių kons ukcijų g ama iniai san ykiai i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių dėmenų sin aksiniai yšiai. ESMINIAI VOODŽIAI: lieuo a džių da yba, lieuo a džiai a ec šaknimi gal-, sudu inių e sudė inių ie o a džių dėmenų g ama iniai yšiai. ANNOTATION The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘end, edge cons i uen a e y la ge e ymological g oup and demons a e a ied o ma ion pa e ns as well as a special di e si y o compound and composi e o ma ions. The a icle add esses hei de i a ional pa e ns wi h a ocus on he p oduc i i y o o ma ion ypes, he mo phological s a us o base wo ds, and he meaning o o ma ion. By e e ing o he adi ional desc ip ion o g amma ical/syn ac ical ela ions, he a icle discusses he g amma ical ela ions o compound oponyms and he p eposi ional cons uc ions used as oponyms as well as he syn ac ical ela ions o he componen s o he composi e oponyms comp ising wo d-ph ases. KEYWORDS: o ma ion o oponyms, oponyms wi h he oo gal-, g amma ical ela ions o componen s o compound and composi e oponyms. A icles a icles 213 / Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės 1. Te čiajame Lie u os ie o a džių žodyno ome (GH, ž . LVŽ III) lieu a džiai, kilę iš lie . gãlas ‘ ie a, où se e mine quel ilgesnis daik as; la pa ie bo s ine de l'obje (p adžia, pabaiga); bo d, mu aine; iba e d'au es commun ašoknių de mo s de signi ica ion similai e, cons i ue le plus g and a icle (kilminį lizdą), qui occupe même 15 pages1. Ces acines des lieuxo a s gausu e dans d'au es langues bal es, plg. la . . Gals, Galabe ži, Gala-dzelme e k . (Endzelīns 1956: 292294), p . . Galindo (Būga 1961: 117; Topo o 1979: 143; Vanagas 1980: 20), Galan en (Ge ulis 1922: Ode io 35), *Gal-ings (Pospiszylowa 1990: 243), Gali en, Gallingen (Blažienė 2005: 59), basino anden a dį Galina (O el 1997: 336). Il es égalemen connu sous le nom de Galindo (Būga 1961: 117; Topo o 1979: 143; Vanagas 1980: 20). Toponimes a ec gališsis i ia di e si o e de daibes, pa iculiè e soudu ines e composi es gause de daibes, donc l'objec i de ce a icle énagne les moyens de leu dé i a ion du poin de ue des ypes de daibes p oduc i i é, des mo s de base mo phologien s a u e daibes signi ica ion, su base adi ionnel de g amma iques. esp. syn axiques ela ions ap ašu discu e des ela ion g amma icales des loco a des sudu ines e des loco a des adelinksnis es e des liens syn axiques des loco a des composi es cons i uan des combinaisons2. des deux (ou de plusieu s) mo s cons i ue aien des oponimų dėmenų synaksinius yšius A p opos éc i e ès peu e seulemen p abėgomis. B onio Sa ukyno des publica ions consac ées à l'analyse des eaux a dages composés ema que que des kilmininkes lieu e ges p emiè es composan es a nede inamasis pažyminys (Sa ukynas 1963: 237238) e que les eaux a džius composés mieux classi ie su base des liens syn axinai es des dėmenų en de inamuosius e nede inamuosius, ou kilmininkinius (Sa ukynas 1971: 167). Analysan composi i s Helonimus de Ma ijampolės com ices el le classi ica ion des composi es loco a s a gumen uo u emps e Dalia S ide skienė (2017: 8081). Aleksand o Vanago des noms des i iè es e des éjé u s d'un a ail de eche che es men ionné que les deux mo s des kilmininkinių hyd onimų soudaannuen ) l'au e (Vanagas 1970: 273274)3. P an s a des oikonimes composi es de l'é ude 1 S aipsnyje ne nag inėjami a an dėlinia o ieną sin aksinį junginį, a liekan į ie o a džio unkcijas, o isų sudė inių i daugumos sudu inių hid onimų pi masis komponen as apib ėžia (de e mi- galšaknies des lieuxo a ds, en plus, analysés seulemen ceux sudu iniai e composi és des lieuxo a ds, auxquels chânis galeina p immuoju dėmeniu. A an dėlinie e le deuxième dėmenį gal u in ys lieuxo a džiai son pasklidę po beaucoupelį selon p imuosius dėmenis cons i ue ai Li uanien ie o a džių žodyno lizdų (i omų), donc su leu su elkimą e y imą se a possible pa le seulemen épuisé ou le dic ionnai e. 2 Ce aines dans les plus écen s a aux de syn axe dis inguen synaksiniai e mo osin aksiniai liens (plg. Hol oe 2009). 3 En analysan les composan s de lieux nombiques, Aleksand as Vanagas p émiene é p oposée à la classi ica ion, ondéee dėmenes s a u mo phologique: é udian composan s hyd onismes dé i a ion scissionné les en i ininkinius (geni y inius) e quali iccinius, e le même enco e boudo o onimus en i ininkinius e nomina i inus (k ali ikacinius) (Vanagas 1970: 258, 273; 1973: 213, 214). LAIMUTIS BILKIS 214 Les ésul a s Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX soulignen que, d'un poin de ue g amma icale syn axique, an les kilmininkiniai que les quali ica i s de ce e classe son iden iques, ca leu p emie composan , ou dėmuo, dé inie, pa ikssi le second (Razmukai ė 2003: 63). Ainsi, analysan des lieux-noms a ec galda ybą, en e au e ko, oima plus d'a en ion consac e con enu du desc ip i . gausios sudė inių oponimų g upės dėmenų sin aksiniams yšiams ap a i, i- kin is, kad šie duomenys papildys lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksinio 2. Selon la açon de ai e, les châ eaux gallizde é an des lieuxo e s classi iésoGala. ini kaip pi miniai, ediniai (de i a ai), sudu iniai (kompozi ai) i sudė iniai. Absoliučią daugumą pi minių oponimų suda o plu alia an um ie o a džiai No ons une pa iculiè e di e si é des deno a és des oponimes appa us maniè e pliu alisa ion: dans la plupa des cas Gala son ag onimai (a imų, di ų, di onų, ganyklų, laukų, pie ų, ėžių noms), cependan passen aussi pa oikonimų ( illages, leu s pa ies, pali a kų noms), d imonimų (miches, noms de buissons), helonimų (balų, ais ų noms). Du o al, зафиксировано en i on 300 de els lieuxo a s: Gala a . Aukš , d . Sld, k. Blnk, Kz , Rim, k. (Ringalių) pa ie Lm, k. (Šadžiūnų) pa ie Lp, l. Dbn, p . Ms e k . Tokie oponimai neabejo inai cons i uen pas seulemen de lie . gãlas ‘pie a, où se e mine quelque ilgesnis daik as; la pa ie bo s ine de l'obje (p adžia, pabaiga); bo d, mu aine; ibaʼ plu iskai os, mais e de lie . du plu iskai nis appella i gala ‘galulaukėʼ. Cela peu explique e ag onismes abondé: man ina, que beaucoup d'en e eux signi ien dé inie place ela ions: į a dija champs ex émi és si ués obje s. Chymemen moins (apie 20) es p emie s lieu éškiančių lieuo a džių, cons i ue ai de lie . gãlas uneaskai os o mes: Gãlas a . Gd , Ssk, b. Pš, Vln, ež. Bsg, gn. Zp, k. Rud, k. (Leipuškės) pa ie Ml, k. (Pe šėkininkų) pa ie M s e k . Ra i e iniais pi miniais . a ec gallaiky ini loka y iniai noms de lieux Galuõs k m. K, Galuosè b. S k, cons i ués du lie . gãlas de nomb euses o mes de loca i ou lie . gala ‘galulaukėʼ o mes de loca i k ab égées galuõs e plnosios galuosè. Toks moyen de nomina ion pas aiko que ( op)onimijoje. 3. Galūnės ediniu peu considé e un oikonimą Gal-ia s. Nmč (: gãlas), bien, au e e us, il peu ê e plu ale an um ype an opooikonimas, plg. lie . p d. Gals, Gãlius (LPDB). 4. P iesaginiai lieuo a džiai selon da ybos ca égo ies se sci s y ini en edinius, cons i uy us selon deminu y ų, ca ac é is iques u ė ojų pa adinimų (nomina a ibu i a) e lieux pa adinimų (nomina loci) da ybos analogiją. La plupa des deminu i ines lieuxo a des suda y a a ec les p é ixes -elis e -eliai espec i emen 12 e 11: Gal-ẽliai k. Rz, Vžns, k. (Juškėnų) pa ie Sdk, k m., mš. Lks, p . B e k ., Gal-ẽlis gn. M k, gn. pa ie Sd, k. (Sausininkų) pa ie B , k. (K ekš ėnų) pa ie K ok, k. (G iežpelkių) pa ie Lks e k . P iesagų -ai ée, -ai ées, -aliai, -iukas, -elė, -elės, -učiai, -ukai, -u ė, -u is edinių pasi aiko pa plusieu s ou pa un: Gal-ai ė p . Lb , Gal-ai ės p . Lzd, Gãl-ai is s. Pp, Gal-ãliai k. A icles a icles 215 / Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės (G ūšlaukės, Lazdininkų, Vaineikių Medsėdžių) dalys D , s. An k, Gal-ẽlė b. Rz, Gal-ẽlės . miške Ppl, Gal-iùkas l. Upn, U , sklp. Dglšk, Gal-učiai k. (Ragiškės) pa ie Lkš, Gal-ùkai ou. Dg, Gal-ù ė p . V d , Gal-ù is s . KzR. Selon la pa icula i é des dé en eu s des noms de da ybos analogiją cons i ués aux loco a djis p incipalemen ca ac é is iques de *-no-4 kelusios p éésagues. La plupa son des p éesagų -inė e -inės edinių espec i emen en i on 150 e 100: Gal-nė a . Šln, gn. S , up. B ž, D , s. A ž i k ., Gal-nės k. (S ilių) dalis Js , k. (Pu p- An, b. An z, d . lių) pa ie M k, k. (Kazimie a o) pa ie P , k. (S ungių) pa ie Žg, 2 kln. Dgč, mš. DglšN, s . T gn, ž. Vb, s . Sn , s. B e k . Quelque moins des lieuxo a ds o mée a ec les p é iags -inis e -iniai 75 e 110: Gal-niai a . Bb, d . Ml , kln. Skp, k m. Aln, ž. Ad, sklp. dalys T gn, sod. Ign e k ., Gal-inia k. (Bi biliškės) pa ie Vl, Gal-nis a. Rz, g . B ž, kl. Ign, l. Pnd, mš. Rd, up. Jnš, M j, S d, s. Jon, Upn e k . Là menė ini e p éesagų -aunė, -ina de i a ai: Gal-aũnė5 k m. Vl, Gal-inà k., s. V d . Ce e ca égo ie de da ybos peu enco e ê e a ibuée pa un seul p éesages -iškės e -uosnė edinį: Gãl-iškės gn., gn. pa ie Kl n, Gal-uõsnė kln., k m., plk., sln. Čb. Vediniai a ec sla iškomis p éesagoms, ma y , signi ie égalemen pa icula i é: Gal-énka l. K k, Gal-iáukos p . Ml, Gal-ie ka sod. Kdn, Gal-nka ež. Dbg, k. (Skais e ių) pa ie Mck, s . Čb, Gal-inka a ., p . Msn, Gal-nkė b. Užp, Gal-oškė d . Va n. Pa des noms de lieux da ybos ca égo ie a ibuées des oponimes combien équen es p éésages -ynė ediniai (7 .): Gal-nė d . Lkm, k m. S č, l. A s, B , p . Lkm, Gal-nė ( a . Pelnė) d . K kn, Gal-nė ( a . Pempnės) l. Už . À ce e ca égo ie appa iennen e pa ilions -a a, -ija, -ijos, -yna, -ynas de i a ai: Gal-a à d p., gn., l. Va n, Gal-ijà p . T g, Gal-ijos a ., p . NmŽ, Gal-na Gal-nas a ., b., ln., mš., p ., . upėje (Šešu yje) B . Tokio ype da iniai his o iquemen son considé és sukonk e ėjusiais, . i. lieu signi ica ion acquijusiais, kuopiniais dénomina ions (Amb azas 2000: 51, 54). 5. La plupa des sudu ines lieuxo a džių a ec le p emie dėmeniu galy a daik a a diniai de e mina i ie. Leu plus g ande pa ie elè e d'un g oupe assez pe i de langues li uaniennes dé e mini inių dū inių, don le second déme ge dé ini le p emie , indique son lieu ou (quand les lieuo e džiai son mé a o iniai) appa enomybę6. Tokius dū inių da ybos modèles abondus e ès di e ses. Cela eme ine a ec le ai que e en e bend inių du deux daik a a džių cons i ue aien sudu inių mo s, don 4 En aison des p éesagų o igine m . Amb azas 2000: 144147. 5 Plg. appelia ī u gẽležaunės (Amb azas 2000: 161) a ibuée aux noms des dé en eu s de ca ac é is iques. 6En é udian les Li uiniens sudu ins lieux e jis géné alemen on souligne que da iniai de deux daik a a džių (a a dažodžių) son de e mina i ie, leu p emie dėmen o dé inie le second (Razmukai ė 2002: 121; S ide skienė 2006: 48; Kačinai ė 2008: 277). A ejai, quand le deuxième oponimų dėmen es dé iniezian sis, e le p emie dé iniezisis, n'es pas analyse . LAIMUTIS BILKIS 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX le second déme dé ini le p emie , gãlas es l'un des plus sou en p emie dėmeniu en allan mo s (plg. LKG I 441). Le p oduc i ius modèle de daibage de lieuxo a ds es daik a a dis a ec gal- (← Gd , gãlas, gala) + bend inis daik a a dis: Gal-ã-balė l., p . V n, Gal-ã-baliai p . Gal-a-bals b., p . Ob, 2 p . Vb, Gal-balis b. Imb , Gal-balis ( a . Klimbalė) gn., p . Vb, Gal-bals k. Vb, Gal-ia-balė kln. Kl , Gal--balė b. Dgč, d . Šiūl, plk. Kpč, Gal--balė Gal--balis l., p . Kpč, Gal--balis plk. Al , Gal-óVb, d. S , d p. M j e k ., Gal--balis a. miške Dglč, a . S , b. Vb: balis d p., plk. Pnd, Gal-ù-balė b. Imb , Rim, Skp, Vad, k m. K sn, p . K k, K sn, M s, Vad, Gal--balė p . Skp, Gal-ù-balis 2 b. Gž, b. Kp, 2 b. Šmn, b. Tsk, gãlas, gala + balà; Gal-ã-bend is k m., p . Čln: beñd ė, bend ‘bend a p a a, communs champsʼ7; Gal-a-č e is l. Onš: č é is ‘ke i adalis, ke i isʼ; Gal-a-dalia l., mš. (Liepalo ų) pa ie M k, Gal-a-dals mš. M k: dals ‘ am ai quan i é de ou l'obje ; quelque chose d'obje cons i u i d'un élémen ; pa celle de e e, champʼ; Gal-a-dã ymai p . DglšN: dã ymas ‘kemsynė, klampi bala, ais asʼ; Gal-a-d onyčia b. Dg: d onyčià ‘siena; ežiaʼ; Gal-a-kaklelė p . Vdn: kaklẽlis, plg. kãklas ‘ ingis, įlanka, sąsiau is, pusiasalis, iškyšulysʼ; Gal-ã-kluonė p . Smn: klúonas ‘ obesys ja ams k au i, klojimas; pâ a à klojimo, ža dis, ža diena, kluoniena, apluokasʼ; Gal-a-kojis liūn. Nog: kója; Gal-a-pùs alakis d ., p . Ž: pùs alakis, pùs alakė ‘pusė alakoʼ; Gal-a-slãsčiai kl. JnšM: slãs ai ‘p ie aisas mules, bê eu ils à a ape , spąs ai, žabangaiʼ; Gal-a-šinė p . Dbg: šinà ‘ a lankis, a o apkaus as; ogies pa ažų apkaus asʼ, šnas, šnė ‘ a lankis, a o apkaus asʼ; Gal-ã- i agė Gal-ã- i agis kl., limi e en e les champs T gn: agė, agis ‘ ijų agų ežiaʼ; Gal-a- alãkai a . Žž, p . Pkn, Gal-a- alakis a ., b. Kpč, Gal-- alakė clon. Šaul, Gal-- alakis l. Jk, Galu- alãkiai l. R n: alãkas ‘zemės plo s su ing -six en dixinių; la idge de e e plus loin de la maisonʼ; Gal-ã-žydapie ė l. Eiš, Gal-ã-žydapie is ūk. D ž: *žydapie ė, *žydapie is: ždas, pe a; Gal-i-są ã ai Gal-i-są ã iai Gal-i-su ã ai a ., l., pb., p . Lp: s a a, s a as, sù a a, sù a as ‘ske sinis, jungian pada go (s aklių, akėčių) chonus, sankalasʼ; Gal-ù-g ėblis . miške Rod: g ėblià ‘šlapias medžiais g įs as keliasʼ; Gal-ù-ka čiai d ., l. Rm, Gal-ù-ka ės k m., p . Vb, Gal-ùka is gn. Rm: ká is ‘long minos a b e, i p is, ša aʼ ou ka is ‘nenupjau os he olės uoželis p adalgyjeʼ; Gal-ù-sandiai p . Kp : sablis, sabėls e k . Selon ce modèle, composée quelques cen aines di e sus jungiamuosius balsius con enan sudu ines loco a djs, don an ųjų dėmenų pama iniai mo s enco e es i commun ines daik a a džiai aikš , áikš ė, akmuõ, ãkmenas, alksnnas, apdėmė ‘sodžiaus commun as pa celle de e e en e deux, panamė, sod a aʼ, b as à, dažas, daubà, deg- des 7 mo s commun inius signi ica ions p ésen és LKŽe. sis, degėss ‘degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulisʼ, degsė ‘apdegusi ie a, gais o ie aʼ, di à, ẽže as, gã ė, gi ià, gõjus ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ėʼ, S aipsniai / A icles 217 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės káimas, kálnas, kalniùkas, kapas, kẽlias, ke i is ‘ alako k a adalisʼ, kiẽmas, klamas ‘ obesys ja ams eni , kluonasʼ, klónis, klõnis, klon, klõnė, k mas, k mai, kuls ‘įlanka, iškyšulys; obscu isme, ingis; angle; k aš as, gabalasʼ, lankà, laũkas, laukẽlis, lazdnas ‘k ūmas ou a b e su lequel pousse des noix (Co ylus a ellana); ces o ê s de plan es, iešu ynasʼ, leknas, liẽknas ‘šlapia, klampi ‘upės en lée du dubi lieu; klampi i iè es pie a, pelkė, bala, liūnas; šlapia ie a, apaugusi k ūmais i sku džiais medžiais, ais as; nedidelis miškas, bi ž a; palik as nea as, nepjau as žemės sklypas gy- uliams gany iʼ, lekna, lieknà ‘žema d ėgna pie a be k ūmųʼ, liẽp as, lgas, lgas a šaka; clan, bala; liūnas, klampynė; ondkinys, kūd a; sale é; duobė ės dugne, dubu ysʼ, má gas ‘zemės ma asʼ, má gė, má gis ‘zemės ma as; plus loin des domaines se ou an ėžisʼ, mškas, pabal, pabals, pélkė, pe a, pẽcius ‘zemės gabal, sklypas; lieu, plaine, aikš ėʼ, plẽčius ‘pie a, plaine, aikš ėʼ, p das ‘ enkinysʼ, as as, ã as ‘g io ys; pe i s upelisʼ, sais ėžiais di isé champas; ske sai sua a lys ė, ske slys ė; ske sai salà ‘iš isų pusių andens apsup as sausumos plo as; pakilesnis, sausas žemės plo elis liūne, ais e; a iamos žemės, di os plo elis a p pie ų; sodžius, kaimasʼ, *sdimas, sdymas ‘žemės ėžis ies sodybaʼ, skadžius, skadis, ske snė ‘ske - a iama aga, ske s agė; le bois épuis (iški s as ou des iné ki s i)ʼ, ske snis ‘ske sais ėžiais daly as laukasʼ, sknimas, skynmas ‘išskin a, éco s a le bois place, sodà ‘neišskʼi s y as illage, sodžius, sõdžius, sodžiùs ‘ als iečių habi a ion, illage; sodybaʼ, sõdas, s ùkas, s ùkis ‘zemės plo pas, uožas, plo asʼ, šakns, šlas, šni as ‘long longu é oi plo pas de e e, ėžisʼ, ãkas, akẽlis, el ninkas ‘ e šiukų ap a as; ešiukų ganykla, p ai ie p ès sodybosʼ, ãkas ‘aukš a, sause p ai ie, c oisée de a es buissons e a b es, miško aikš elė; p ai ie, où se ou e be žų; découpé ou déb éché lieu de o ê , skynimen ; miško (ka s e champuko) oie ou akasʼ, o à, ūlyčlė, lyčia, ūlyčià, ūlčia, ulyčià, ùlyčia ‘ancion illage oie, ue; ue u baine; cou ems, a hlaimen ; cou e oie pou les animaux a i , is a a, isgana, gensys; pâ u age u al; kaimas, sodžiusʼ, upãlis, ùpė, upẽlis, upẽlė, alkà ‘nedidelis clanas, bala, negili pluus p ily a duobė su le chemin, meu e, sol, kieme e pan. ; shlapia, clampi, pelkė a place, daubaʼ, ã as, a à ‘ka is o ai e i, a a, sklannedi bamos la e e ėžis en e di ųʼ, žadis, ža ds, žá ‘disap a as animauxʼ8. da; medinė su i inamoji du ų, s alų, s aklių i pan. de alė, pe a as, sankalas, į ylisʼ, a ai, odà ‘pie os įsikišimas į mišką, į k ūmus, į odė, p a ėgė, laukymė; Ghana équen es modelis daik a a dis a ec gal- (← gãlas, gala) + ik inis daik a a dis, qui aussi es un lieuo a dis ( anden a dis, oikonimas, ag onimas): Gal-a-d apals p . Šaul: D apãlis ež., Gal-ã-dusiai d . S j, Gal-ã-dusis Gal-aduss o . ež. Lzd: Dusià ež. (K iklys 1966: 49; Vanagas 1981: 104), Gãl-a-ilgė Gãl-a-ilgis k., s. M k, Gál-ilgė p . Rai : Ìlgis ež., Gal-a-ilgis p . Gd : Ìlgis, Igis 8 Pou plus de dé ails oi LVŽ III 3338. LAIMUTIS BILKIS 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ež., Gal-ã-pelakis mš. JnšM: Pẽlakas ež. (A ino) pa ie, Gal-ã-suojė Gal-ã-suojis p . Aln: Suojs ež., Suojà up., Gal-ã- e knė Gal-ã- e knis o . k. G nd: Veknė, Ve kn up., Gal-ia-kaušia k. AlksnV: Kaušia k., Gal-ilgia d . Rim: Ilgia ež., Gal-ù-be ž alkis b., k m. Vb: Bé ž alkė, Bé ž alkis p ., Gal-u-duobù ė p . Ldk, Gal-u-duobù is s. Ldk: Duobù is up., Gal-ù-nak akė b. Kp: Nak ak up., Gal-ù- o ėja l. P , Gal-u- o ėjs p . B ž: Ro ėjà up. Šių sudu inių ie o a džių secondes dėme indique dé inéjiomuoju dėmeniu in oduisi le suje du lieu de p ésence e appa enomybę. En e dū inių pa mi deux daik a a džių pasi aiko e a e modelis daik a a dis a ec gal- (← gãlas, gala) + é i ie is daik a a dis, qui es pe sonna dis: Gal-aš anė l. pa ie Šš: a d. Š áina, *Š ainà, *Š ains, plg. p d. Š einà, Š eins, Gal-ùšeškiai a . Vb: a d. Šẽškas (LPDB). Ag onimo Galùšeškiai secondes dėmens o igine pe sonnalisée le plus aisemblable pa ce que coïncide lieuo a djio e pe sonnalis Šẽškas localisa ion. Abu da iniai, appa y , signi ie les obje s appa enance aux pe sonnes. Ra i e iniai, seulemen oponymijoje pasi aikan s, son sudu iniai lieuo a džiai, cons i ués de lie . gãlas ilia y o galañ e communinium ou ik inio daik a a džio: lam-pòliai (Galam-pòlės?) (< *Galan-pòliai) p . S k: lenk. pole ‘di a; laukasʼ (LLKŽ 476), us. поле ‘laukasʼ (RLKŽ III 245), Galan-balà b. Sl, Galañ-balė l. GaV n, Galam-bãlė (< *Galan-bãlė) p . M k: balà, Galan-ẽže ė ( a . Galañ ẽže o) l., mš. Rud: ẽže as, Galán-lyčė (< *Galan-ūlyčė) p . Pkln: lyčia, ūlyčià, ūlčia, Galan-kã iškis a . Kpč: Kã iškis ež. Tokius sudu ines lieuxo a des p muoju dėmeniu allan an i nonaki usi ilia i o me dé inie le second daik a dinį dėmenį, indique di ec ionį e s obje o. Po a sudu ins lieuxo a s peu en ê e cons i ués du daik a o djie a ec gal- (← gãlas, gala) e būd a djie: Gal-ã-cieliai d . Pkn: ciẽlas ‘nepalies as, sain; ou , iš isasʼ, Gal-ù-ko inis ( a . Kõ inė) p . Kp: ko nis, -ė ‘susijęs a ec ko a, des iné ko aiʼ (pa eikėjo eigimu, pieu e é ai ebilėlių lėp u ės). Šių ag onimų secondas dėmuo (būd a dinis) dé ini le p emie (daik a a dinį): ‘cieli galaiʼ, ‘ko iniai galai‘. Toks sudu inių bend inių daik a a džių daybos modelis ès a e appaiko da inių seulemen a ec le second bou a diniu dėmeniu, ésusiu de palakis, -ė (LKG I 472). Quelques oponimes peu en ê e ai és comme da inus du daik a a džio a ec gal- (← gãlas, gala) e eiksmajodis: Gal-ã-sa is kl ., p . Aln: lie . sá i (sã a, sã o) ‘da y is udam, neš a iamʼ, Gal-a- a as d . Užp: é i ( ẽ ia) ‘da y i, s a y i ( o ą); o a limi e , o i, bandes; en el e an ai e, bâ i ; pe a es di ise en dis inc es pa ies, pe e iʼ, Gal--sédées ( a . Galùsėdymai) ou. Pnd: sėd i (sdi) ‘pas o iai gy en i (kokioje ie oje)ʼ, Gal-ù-s upė gn. V s: (?) s ùpin i ‘ auk- isʼ, Gál- e kis ( a . Gál alkis, Ga alkis, Gal alks) b., g ., p . Bsg: ek i ( ekia, ekė) ‘aša as lie i, kūkčio i du susci emen (pp . de douleu , lūdesio, A icles A icles A icles 219 / Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės aleg iamo); skųs is, aimanuo i; dépense moind e, aso e , sunk isʼ. Tokies du daik a a djie e ac ionmajo die cons i ue aien des loco a djis des pièces ela ions di icilemen nusquomis. Peu -ê e le p emie dėmeniu indique le lieu de l'ac ion: ‘gale sa iʼ, ‘gale sėdė iʼ, . i. ê e, ‘gale e k iʼ, . i. d ég i, sunk is, e c., plg. l'ac ion indiquan le emps dū inį nak gonis ‘nak į gany iʼ (LKG I 463). 6. Les composé és locaux se dis inguy ini a an ou en p elinksninius9 e mo s de combinaisons. La plupa des p ielinksninių ie o a džių composée de nou eybinio10 espace (lieu) appo sus eiškiančio a minio p ielinksnio galù, qui es sup ielinksnėjusi daik a a džio įnagininko o me linksnio, e bend inių daik a a džių kilmininko: Galù bãlos ( a . Galañ bãlos) p . Luok, Galù dažo a . Tj, l. V n, p . Pn , Tj, Galù di óno a . K k, Galù di os (Gałudi as) p . Dkš , Galù ẽže o b. Km, d . K k, p . Lel, Galù gõjaus k m., l., upl. pa ie Km, Galù káimo l. Pn, p ., s . Blnk, Galù kanó os d . Imb : kanó a ‘g io ys; ežia, olasʼ, Galù kẽlio p . Vies, Galù kluon d ž., p . Lel, Galù es elio a . Gl , Galù laũko d . K , kln. Žl, p . JnšM, Galù lazdno mš. Šmn, Galù lepų d . Rg , Galu lygumų p . Žl, Galù má gių p . Km, Galù mško p . Blnk, Galù palã o k m., p . Šmn: *palã as, plg. pala as ‘sijų g indinys, aukš asʼ, pala a ‘kluono šalinės lubos, su lesquels c ounama ja ai, ou as; palundai, g įs osʼ, Galù p do b., l., p . Pbs, Galù as o plk. Pg, Galù ã o a . K , b. Kp, p . K ns, Galù salõs lks. eže e (Alauše) Sdk, Galù sėdbos s . Vdšk: sėdba ‘sodybaʼ, Galù senos p . S , s . An , Galù sodbų kln. Rk, Galù sõdo . Pnm, Galù s ulpẽlio p . Ku : s ulpẽlis, plg. s upas ‘s ačias dans la e e įkas as ąs as; kuolas, mie asʼ, Galù šniū ẽlių b. Rk, Galù šni ų g . Dl, p . Blnk, Dl, Pn , Žl, Galù el ninko ( . Galù el nyko) ou. Tj, Galù o õs d . Š , l. Blnk, pk n . In , p . Blnk, Ml , Pbs, Galù ūlčios dumblynas K , p . An, Galù ūlčios ( a . Ras as) p . An. No e qu'il au que la cons uc ion indiquan le lieu a ec p elinksnio onc ion exliekančiu galù e daik a a džio kilmininku assez équen s e a mėse: galù kojų, is galu kluono (Ul ydas 2000: 223), galù klaimo, galù da žinės, galù lauko, galu sodžio (LKŽe). P ielinksnis galù es u ilisé e a ec ik inių daik a a džių ( ie o a džių) kilmininku pou déc i e la place d'un obje ela i emen à un au e obje : Galù Dẽblono l. K kn: Dẽblikacijoje (Rabačiauskai ė blonas up., Galù Ìšlaužo d . K d: Ìšlaužas p ., Galù Šlãpių gn. Pg: Šlãpės a ., gn. 9 Lie u ių p ielinksniniai ie ų a dai sudė iniais adinami i ienin elėje jų da ybai ski oje pu- 1969: 243), ainsi que dans quelques au es a aux consac és à l'analyse du a ail des oponymes (Endzely ė 2005: 176). D'au es che cheu s son a ibués deux g oupes sa a ankiškos composés des lieuxnoms e des p elinksnines des lieuxnoms (Mickienė 2001: 123, 136; Ba ku ė 2008: 165, 168). Sud enue comp enan o mellemen , p ielinksninées cons uc ions de ai ê e a ibuées au g oupe des composi es lieuo a džių, da plg. Podolska 1978: 62. 10 Naujybiniai p ielinksniai aussi appelés an iniais (naujybiniais) (ž . DLKG 438). LAIMUTIS BILKIS 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX P ielinksniniams loco a dges a ec galù enco e ca ac é is ique da ybos modelis galù + daik a a džio unkciju a liekančio būd a džio kilmininkas: Galù laibjų p . Rgl: laibàsis, laibóji, plg. láibas, -à, labas, -à ‘siau as ske smeniu, plonasʼ, Galu sodybinių a . K k: sodbinis, -ė ‘p iklausan is sodybai; se ou an sodyb ie éeʼ. Un p éelinksninis lieuo a dis es composé de l'usage a e nou eybinien a minien p elinksni galu e du communinium dik a o dji le ininko: Galu as o p . Lel. Ce e cons uc ion signi ie aussi une place (galą) ela i emen à un au e obje . P ielinksnis galu es considé é issi u uliojusiu du daik a a džio naudininko, cons uc ions a ec lui se ou e e a mėse: galu sodo, galu lauko (ž . Ul ydas 2000: 177). ès équen es p elinksninées cons uc ions a ec kilmininku, dans lesquelles dans p elinksnių ca égo ie son pe ėjusios (ou à elle app ochėjusios) des o mes du daik a a džio iceininko. P ielinksnio onc ion es le plus sou en exécu ée inesy o o me galè, a ec laquelle géné alemen a communinium dic wa dji kilminink: Gale balos b. Kpč, Galè be žno mš. Ds, Galè bi žynlio l. Pžl: bi žynlis, plg. bi žnas ‘be žų miškasʼ, Galè dã ymo k m. T gn, p . S , Galè da ž p . Ds, Galè dẽgsnio Galè dẽgsnių d ., p . Ml: degsns ‘išdaga, degsnėʼ, dẽgsnė ‘degimas, éclosusi placeʼ, Galè di ónų l. Sug, Galè duobẽlių p . B š, Galè eže lio p . Sld, Galè ẽže o a . T gn, ež. (Spalio) pa ie Gd , ež. (Beb usų) pa ie In , p . Nmn, p . pa ie T gn, Galè gi ẽlės k m. T gn, Galè gojẽlio d. Tj, Galè gõjų p . Ssk, Galè g õbliaus l., p . Rim, Galè g õblies d . Rim: g õblius ‘pylimas, kelio sankasaʼ, Galè kamšõs p . Auk: kamšà ‘žabais, i bais ékimš as, éclo s oie; p ikimš a, emplie duobė; pe kolas, pe sėda (upėje); place klampiʼ, Galè kẽlio upl. Rod, Galè kuli ( a . Gãlas kuli) d . Sug, Galè laũko a . Rmš, d . S , kln. T , mš. S , p . Rmš, Galè a end p . Vš , Galè lydimlio l. Sld: lydimlis, plg. ldimas, lydmas ‘iški s as ou épuisé plo s miške, ki imas, skynimas; a iamas, a aillamas champs éki s o o ško ie oje, plėšinysʼ, Galè mško d . Rim, Gale pakalnių l. M k, p . Dgl: pakanė, pakálnė ‘žema place su le mon papėdėje, allėnys; mon noislai asʼ, Galè pak i ės s . Gl : pak i ė ‘s a us, sca ding, y an is i age ou pen e de mon agne; de l'eau exg auž de la i iè e ou l'éje o ok aš ys po elėna ou a b e šaknimis, pake ėʼ, Galè plimo a . Tj, Gale p iemenės d . Š : p iemen, p iemẽnė ‘la pa ie du logemen à la po e de l'ex é ieu ; jaujos p ieu is, p ieangis; une ce aine pa ie de cou p oche du esʼ, Galè pušynlio mš. Sug, Galè ais ẽlio gn. Tj, Galè salõs mš. Š n , Galè sal l., p . Aps, Galè T gn, p . Sld, Galè sablio d . Lkm, Galè sodbos mš. K k, Galè sodbų l., mš. Sug, Galè šaknnių l. Ign: šaknnis ‘šaknia aisisʼ, Galè šlo p . S , Galè šni ų d . sėdbų a . Vžns, Galè senos p . Gl , Galè ska dẽlio p . Dgl, Galè skadžiaus d . Aps, p . Aps, Ssk, Galè ãko p . Vdšk, Galè o õs a . Tj, d . Gl , V s, kd . Tj, l. Blnk, p . Dl, Gl , . Sug, Galè ūlčios p . S , Galè alãko p . Lnk , Galè ema qué e commun inée kalboje (LKG II 581; DLKG 438), bien LKŽe ce e o me es p ésen ée seulemen comme p ie eiksmis. alãkų l., mš. M c. Inesy o galè p ia ėjimo, šliejimosi p ie p ielinksnių polinkis A icles A icles A icles Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės 227 OBJEKT NUOROD IR OITI / SUBRUMPINIMAI a. aikš ė paež. paeže ė, a iama e eė pb. pe sonnage pk n . hau eu a plk. pelkė, plkln. piliakalnis b us. d. duobė p d. p . pâ a d p. su nomé d . d . d a as us. usų gn. ganykla sa . g io ys sk. ska dis k. kd . kūd a sln. alėnis sabléynas klm. kln. mon agne s . pen e kl . kal a šl . kemsynas, kemsynė a bmai . wenkinys ūkis l. laukas up. upė alksna liūn. lūnas s. iensėdis ms . ille o ê . lieuo a dis la . – la ių lenk. – lenkų paeže ys ou. a imas, pabalys a d. pak an é hau . pelkė a place b. bala bal a usių p . p ūsų p a a dė d . e e a du pynas p d. di onas s . ais a ež. eže as ž. ėžis sa i aldybė g . kaimas sklp. pa celle kl. kelias sml. kelmynė sod. sodyba sie u a clon. clonis šl. sou ce kms. e . e i oi e k m. k m. ki imas ūk. lie . lie u ių lks. s. e smė ln. lanka . place, lieuo ė mš. o . o iciel ž. e e upl. – upelis a . – a ian as LAIMUTIS BILKIS 228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX VIETOVARDŽIŲ PAPLITIMO VIETŲ ABRONMIMAI Ad Adù iškis (Š enčioni .) AlksnV Alksnnai (Vilka škio .) Aln Alan à (Mol ų .) Al Al as (Vilka škio .) An – Anykščia An – An ãliep ė (Za as .) An k – Án kop is (Klapėdos .) An z An ãza ė (Za as .) Aps Ãpsas (Bal a ùsija) A m A mõniškės (Bal a ùsija) A s A is a à (Kėdáinių .) Ašmn Min à (P enų .) Bb Bãb ai Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a ỹs; T ãkų .) Aukš – Aukš upnai (Kùpiškio .) A ž – A ižiẽniai (Vlniaus .) (Kaũno .) Bl Bálninkai (Mol ų .) B š B š onas (P enų .) B Ba ninkai (Vilka nkškio .) B ž B žai B Baisógala (Rad liškio .) B Ba akia (Tau ags .) B Bu imónys (Aly aũs .) Ck Ceikinia (Ignalnos .) Čb Čiõbiškis (Ši in .) Čk Čẽkiškė (Dũno .) Dbg Dubingia (Molda s .) Dbg Gl Dubsis (Aly a onna .) Dgl Uglėgail (Uglėda .) Dõč Eiėi (Rad nos .) Rõš Dg – Daũgai (Aly aũs .) Dgč – Degùčiai (Za as .) D ž – Da žiniñkai (Va ėnõs .) Ign Ignalinà Imb Ib adas (Za as .) In Iñ u kė (Mol ų .) Jk Jaknai (Va ėnõs .) Jnš Jõniškis Jon Jona à JnšM Jõniškis (Mol ų .) Js Jós ainiai (Kėdáinių .) Jz Jiẽznas (P enų .) Jž – Jūžin a (Rõkiškio .) Kbš – Kibỹšiai (Va ėnõs .) Kdn Kėdáiniai Kl Ka anėnai (Š enčioni .) Kl n Ka inėnai (Šilãlės .) Kl Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .) Kl Ž Zemačių Kal a ijà (Plùngės .) Km Kamaja (Rõkiškio .) Kp Kùpiškis K pč Kãpčiamies is (Lazdjų .) Kp Kup ẽliškis (B žų .) K d Ki dekiai (U enõs .) K k K ãkės (Kėdáinių .) K kn K ek àena (Pãne ėžio .) K ns K iaũnos K n – K úonis (Kaišiado i .) (Rõkio .) K ok K alauski (Aly aškis .) K s Kasakiškis (Pãne žio .) K K K ė os Knà (Lazdjų .) A icles A icle 229 K k Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės Kùk iškės (U enõs .) Ku Ku klia (Anykšči .) / K – Ka á skas (Anykšči .) KzR – Kazl Rūdà Lz Kaz iškis (Ignalnos .) Lb Liubã as (Kal a jos sa . e .) Ldk Lyduõkiai (Ukme gs .) Ld n Liud inã as (Ma ijámpolès sa . e .) Lelnai (U enõs .) Lkm Liñkmenys (Ignalnos .) Luks Lauksodis (L úojo .) Lks Lauksa giai (Tau ags .) Lk Luk Luk Luk (Šakis .) Lnys Lieli (Tau ags .) Lk Lumia (Luomia) Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lk Lzd Lazdjai Mck Micknai (Vlniaus .) Ml Mielagnai (Ignalnos .) Ml Mol ai M c Ma cinkónys (Va ėnõs .) M j Ma ijámpolė M k Me knė (Va ėnõs .) M s Mi oslã as (Aly aũs .) Ms Mósėdis (Skuõdo .) Msn Mùsninkai (Ši in .) Mžš Mežiškiai (Pãne ėžio .) Nmč Nemenčnė (Vlniaus .) Nmn un Nemái is (Aly aũs .) NmŽ Žemačių Na Na Na Na (Šilù Ob ės .) No No agliai (Lazd .) Ob liai (Rõõk l.) Onš k k n n k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k k Pbs – Pabáiskas (Ukme gs .) Pd – Padubysỹs (dab. Baziliónai) (Šiauli .) Plš – Palšė (Ignalnos .) Pn Pane ėžỹs Pnd Pandėlỹs (Rõkiškio .) Pnm Panemunlis (Rõkiškio .) Pn Pano e ia (Jona õs .) Pp Papa Paplė (Akmẽnės .) Ppl Papilỹs (B žų .) Pp Rd Rad liškis Rdč Rdaičiai (K e ingõs .) RdN Nemunlio Rad liškis (B žų .) Rgl Ragẽliai (Rõkiškio .) Rg Ragu à (Pãne ėžio .) Rim Rimš (Ignalnos .) Rk Rõkiškis Rm Ramýgala (Pãne ėžio .) Rmš Rušiškės (Kaišiado i .) Rod Ródūnia (Bal a ùsija) Ršk Rešku nai (Š enčioni .) R n Rã nyčia (D ùsk sa ininkų e .) Rud Paknià (Va ėnõs .) Rz Rozalmas ( úojo .) Sdkd Skaà (Maže .) Sdkd Sudekiai (U en Ska) Skõ Skud lė (Tau ags .) p Skõpi (Köpi) Skõski .) Skõski .) Skõšnoski .) Sem – Semelškės (Elek nų sa . e .) Skloski LAIMUTIS BILKIS 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Sld lù iškis (U enõs .) T km Sinas (Aly a U ũsininkai .) Tsk Sn – Sin au a (Šaki .) S d – Se ẽdžius (Jù ba ko .) (Lazdjų .) U enà Ssk Sesikai (U enõs .) S . čič (Pak ojo .) Vilškės .) S . k k k k k k k k k k k Vll Šilãlė V n Va ėnà Šln Šiaulnai (Vilka škio .) Šl Šlu a (Raséinių Šmn Šimónys (Kùpio .) Vns Z Š Š Š Š Š Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Taũ akiemis (Kaũno .) Smn Tisknai (Kdáinių .) j Sei jai T – T e ẽčius (Ignalnos .) Upn – pninkai (Jona õs .) (Ukme gs .) Užp Užpliai Už Už en is (Kek) S . kli k k k k k k k k (Rad liškio .) Vš Šš ý is .) V s Ve is (Elek ėnų sa gn.) Žžonos (U enõs .) Š Š Ž Ž Ž Zk Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž Ž A icles A icles A icles 231 / Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Il es à no e que le Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Vilnius: Li u iens ins i u de langue, Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio dis ic e i oi e oponymija: da yba e aidos polinkiai. Doc a o disse a ion. Šiauliai: Vy au as Didžiojo uni e si é, Šiaulių uni e si é. Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland. Elle es égalemen la p emiè e emme à a oi é é nommée O snamen im Samland. Hyd onymia Eu opaea, Sonde band 2. Elle es une espèce ès a e dans le monde. S u ga : F anz S eine Ve lag. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai éc i s 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os publikla. Bu kus Al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. Kaunas: Æs i. Ac uelles Li uiniens langues g ammika, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi eu , 1994. Endzelīns Jānis 1956: La iešu PSR ie ā di 1(1). À Riga: La ijas PSR Zinā ņu akadēmijas izde niecība. Endzely ė Rena a 2005: No d midu io Li uanie lieuo a džiai. Doc a o disse a ion. Kaunas: Vy au as le G andjos uni e si é. Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen O snamen. Be lin und Leipzig: Ve einigung wissenscha liche Ve lege , Wal e de G uy e & Co. Hol oe Axel 2009: Les bases de la syn axe géné ale. Vilnius: Vilniaus uni e si é, Asociacija Academia Salensis. Hol oe Axel, A ū as Judžen is 2003: Types de ela ions Sin aksinių. Sin aksinių yšių y imai (Lie u ių kalbos g amma ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius: Li uiniens langue ins i u , 1135. K iklys B onius 1966: Li uanie No e 3. Bos on: Li uanies encyclopédies édi eu . Labu is Vi as 1994: Li uanien langues synaksė 1. Vilnius: Vilniaus uni e si yd uk. LKG I Li u iens langues g ama ika 1, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1965. LKG II Li u iens langues g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas, 1971. LKG III Li u iens langues g ama ika 3, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas, 1976. LKŽe Dic ionnyas du Li uanien 120, 19412002, a ian e élec onique, ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Zaban a Jola skai ė. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2005. Accès in e ne : h p://www.lkz.l . LAIMUTIS BILKIS 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX LLKŽ Lenkųlie u ių kalbų žodynas, au o ė Vale ija Vai ke ičiū ė. Vilnius: Mokslas, LPDB 1979. Li u iens pa sžių données base. Accès in e ne : h p://lkiis.lki.l . LVŽ III Li uanien ie o a džių žodynas 3, au eu s: Ve onika Adamony ė, Laimu is Bilkis, G asilda Blažienė, Dalia Kačinai ė-V ubliauskienė, Milda No kai ienė, Alma Ragauskai ė, Ma ija Razmukai ė, Dalia S ide skienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Mickienė Ilona 2001: 2018. Telšių ajono oponimų da yba. Doc a o disse a ion. Kaunas: Vy au as le G andjos uni e si é. Pospiszylowa Anna 1990: Toponimia du sud de la Wa mii. Nazwy e enowe. Olsz yn: Wydawnic wa Wyższej Szkoły Pedagogicznej w Olsz ynie. Razmukai ė Ma ija 2002: Li uanie sudu inių oikonimų da ybos b uožai. Ac a Linguis ica Li huanica 46, 121130. Razmukai ė Ma ija 2003: Sudė iniai Lie u os oikonimai. Bal u ilologieja 12(2), RLKŽ Rusųlie u ių langues dic ionnas 3, sud. Jad yga Ka dely ė. Vilnius: Mokslas, 1984. Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. Li uiniens pa lo y os 63–80. ques ions 6, 235246. Sa ukynas B onys 1971: Commen ai e andenų a dai. Pe galė 12, 166169. S ide skienė Dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai. Li uanis ica 68(4), 4759. S ide skienė Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78102. Ul ydas Kazys 2000: Li uiniens langues p ie eiksmiai. Vilnius: Mokslo e encyclopedijų édi ions ins i u . Vanagas Aleksand as 1970: Li uanie TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1973: Vanagas A. P. S uc u no-slo oобразовательный анализ названий гор Литвы. a aux de l'Académie des sciences de la TSR de Li uanie. A sé ie, 3(44), 209–219. Vanagas Aleksand as 1980: K. Būga Li uiniens onomas ikos p adininkas. Li uanien pa lo y os ques ions 20, 746. Vanagas Aleksand as 1981: Li uiniens hid onimų e imologinis dicynas. Vilnius: La science. S aipsniai / A icles 233 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės Vaskelai ė Ramunė 2003: des daik a a diniai de la langue Lie u ių junginiai synaksinių yšių poin de ue. Ac a Linguis ica Li huanica 48, 143158. Vaskelai ė Ramunė 2009: Modèles de ela ions Sin aksinių lie u ių kalbos sin aksėje. Doc a o disse a ion. Vilnius: Li u iens ins i u du langage, Vy au as le G andjos uni e si é. Орел Владимир Эммануилович 1997: Неславянская гидронимия бассейнов Вислы и Одера. – Балто-славянские исследования 1988–1996. Москва: Индрик, 332–358. Подольская Наталья Владимировна 1978: Словарь русской ономастической терминологии. Москва: Наука. Topo o Vladimi Nikolasé i ch 1979: P ussky jezik. Dic ionwa . EH. Moscou: Наука. Яшкiн Иван Якаўлевич 1971: Беларускiя геаграфiческие названия. Мiнск: Na iqa i echnica. Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian Toponyms wi h Roo Gal- (< Li h. gãlas ‘end, edge’) SUMMARY The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘a place whe e a longe objec ends; an ou side limi o an objec ( on , ou e mos pa ); edge, bo de ; bounda y and o he common- oo wo ds o simila meaning cons i uen he la ges en y (e ymological wo d- amily) o he hi d olume o The Dic iona y o Li huanian Toponyms (GH). The oponyms wi h his oo also abound in o he Bal ic languages. The oponyms wi h gals and ou o hei a ied o ma ion pa e ns and a special di e si y o compound and composi e o ma ions; he e o e, he analysis o hei o ma ion supplemen s and expands he desc ip ion o he g amma o he Li huanian language wi h new da a. The ollowing cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he oponyms de i ing om Li h. gãlas can be singled ou : 1) The mos common pa e ns o he o ma ion o he oponyms wi h he ( i s ) oo gala e plu alisa ion (Gala), su ixa ion, compounding and composi ion (p eposi ional cons uc ions and composi e oponyms); LAIMUTIS BILKIS 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 2) The mos p oduc i e ype o he o ma ion o su ixal oponyms is gal- + -inė (Gal-nė), -inės (Gal-nės), -inis (Gal-nis), -iniai (Gal-niai, Gal-inia). These de i a i es a e a ibu able o he nomina a ibu i a ca ego y; 3) The la ges g oup o compound oponyms consis s o he oponyms o med om gãlas, gala and common nouns (Gal-ã-balė, Gal--daubis, Gal--laukė, Gal-ù-da žis, Ga l-úo-že as, e c.). A signi ican pa o compound oponyms is o med unde he pa e n gãlas, gala + ano he oponym (Gal-ã- e knė, Gal-ia-kaušia, Gal-ilgia). These de e mina4) P eposi ional oponyms a e mos commonly o med om he no el p eposi ions deno ing a place galù, galè i e compounds ha e a speci ic ea u e – he second componen de ines he i s one. and common o p ope nouns ( oponyms and pe sonal names) in he geni i e case (Galù sodbų, Galù Dẽblono, Galè sal, Galè Ši in õs). A numbe o p epo si ional cons uc ions a e also o med om he no el p eposi ion exp essing a di ec ion galañ and he common nouns in he geni i e case (Galañ mško, Galañ pe os); 5) Mos o he oponyms o ming wo d-ph ases a e he ph ases exp essing quan i a i e (pa ) ela ions wi h he common and p ope nouns (usually oponyms) in he geni i e case whe e he componen wi h galis he p incipal componen (Gãlas pe os, Gãlas Vikiau inio). The ph ases wi h he common nouns in he geni i e case exp essing place ela ions whe e he componen galis conside ed he dependen componen cons i uen a sligh ly smalle g oup (Gãlo lankà, Gal šal nis); 6) The ollowing g amma ical p ope ies o he oponyms wi h galcan be conside ed a e: loca i e p ima y oponyms Galuõs, Galuosè; models o he o ma ion o compound oponyms gal- (← gãlas, gala) + p ope noun ( oponym, pe sonal name), + adjec i e, + e b; compound oponyms o med om he illa i e galañ and a common o p ope noun; wo d ph ases whe e he ad e bialized noun in he ins umen al case, galù, is used in combina ion wi h he noun in he nomina i e case (Galù ais ẽlis). Į eik a 2018 m. oc ob e 30 d. LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Li uanie laimu [email protected]