Lietuvių vietovardžių su šaknimi „gal-“ (< liet. „gãlas“ ‘pabaiga, kraštas’) darybos ypatybės

212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp ys: oponimika, an oponimika. LIETUVIŲ VIETOVARDŽIŲ SU ŠAKNIMI GAL- (< LIET. GÃLAS ‘PABAIGA, KRAŠTAS’) DARYBOS YPATYBĖS Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian Toponyms wi h Roo Gal- (< Li h. gãlas ‘end, edge’) ANOTACIJA Toponimai, kilę iš lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’, suda o labai didelę kilminę g upę, pa- sižymi da ybos į ai o e, ypa inga sudu inių i sudė inių da inių gausa. S aipsnyje ana- lizuojami jų de i acijos būdai k eipian dėmesį į da ybos ipų p oduk y umą, pama inių žodžių mo ologinį s a usą i da ybos eikšmę. Remian is adiciniu g ama inių esp. sin ak- sinių yšių ap ašu, ap a iami sudu inių ie o a džių i ie o a džiais einančių p ielinksni- nių kons ukcijų g ama iniai san ykiai i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių dėmenų sin aksiniai yšiai. ESMINIAI ŽODŽIAI: ie o a džių da yba, ie o a džiai su šaknimi gal-, sudu inių i su- dė inių ie o a džių dėmenų g ama iniai yšiai. ANNOTATION The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘end, edge’ cons i u e a e y la ge e ymological g oup and demons a e a ied o ma ion pa e ns as well as a special di e si y o compound and composi e o ma ions. The a icle add esses hei de i a ional pa e ns wi h a ocus on he p oduc i i y o o ma ion ypes, he mo phological s a us o base wo ds, and he meaning o o ma ion. By e e ing o he adi ional desc ip ion o g amma ical/syn ac- ical ela ions, he a icle discusses he g amma ical ela ions o compound oponyms and he p eposi ional cons uc ions used as oponyms as well as he syn ac ical ela ions o he componen s o he composi e oponyms comp ising wo d-ph ases. KEYWORDS: o ma ion o oponyms, oponyms wi h he oo gal-, g amma ical ela ions o componen s o compound and composi e oponyms. S aipsniai / A icles 213 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės 1. T ečiajame Lie u os ie o a džių žodyno ome (G–H, ž . LVŽ III) ie o a - džiai, kilę iš lie . gãlas ‘ ie a, ku baigiasi koks ilgesnis daik as; daik o k aš inė dalis (p adžia, pabaiga); k aš as, siena; iba’ i ki ų bend ašaknių panašios eikš- mės žodžių, suda o didžiausią s aipsnį (kilminį lizdą), ku is užima ne 15 pus- lapių1. Šios šaknies ie o a džių gausu i ki ose bal ų kalbose, plg. la . . Gals, Galabe ži, Gala-dzelme i k . (Endzelīns 1956: 292–294), p . . Galindo (Bū- ga 1961: 117; Топоров 1979: 143; Vanagas 1980: 20), Galan en (Ge ulis 1922: 35), *Gal-ings (Pospiszylowa 1990: 243), Gali en, Gallingen (Blažienė 2005: 59), Ode io baseino anden a dį Galina (Орел 1997: 336). Toponimai su gal- išsi- ski ia da ybos į ai o e, ypa inga sudu inių i sudė inių da inių gausa, odėl šio s aipsnio ikslas – išnag inė i jų de i acijos būdus da ybos ipų p oduk y umo, pama inių žodžių mo ologinio s a uso i da ybos eikšmės požiū iu, emian is adiciniu g ama inių esp. sin aksinių yšių ap ašu ap a i sudu inių ie o a - džių i ie o a džiais einančių p ielinksninių kons ukcijų g ama inius san y- kius i žodžių junginius suda ančių sudė inių ie o a džių dėmenų sin aksinius yšius2. Apie iš d iejų (a iš kelių) žodžių sudė ų oponimų dėmenų sin aksinius y- šius ašy a labai nedaug i ik p abėgomis. B onio Sa ukyno sudė inių anden- a džių analizei ski ose publikacijose pas ebima, kad kilmininkinių ie o a - džių pi maisiais komponen ais eina nede inamasis pažyminys (Sa ukynas 1963: 237–238) i kad sudė inius anden a džius ge iau klasi ikuo i dėmenų sin aksi- nių yšių pag indu – į de inamuosius i nede inamuosius, a ba kilmininkinius (Sa ukynas 1971: 167). Analizuodama sudė inius Ma ijampolės apsk i ies he- lonimus okį sudė inių ie o a džių klasi ika imą a gumen uo u laiko i Dalia S ide skienė (2017: 80–81). Aleksand o Vanago upių i eže ų a dų da ybos i iamajame da be paminima, jog abu kilmininkinių hid onimų žodžiai suda- o ieną sin aksinį junginį, a liekan į ie o a džio unkcijas, o isų sudė inių i daugumos sudu inių hid onimų pi masis komponen as apib ėžia (de e mi- nuoja) an ąjį (Vanagas 1970: 273–274)3. P is a an sudė inių oikonimų y imo 1 S aipsnyje nenag inėjami p iešdėliniai gal- šaknies ie o a džiai, be o, analizuojami ik ie su- du iniai i sudė iniai ie o a džiai, ku iuose šaknis gal- eina pi muoju dėmeniu. P iešdėliniai i an ąjį dėmenį gal- u in ys ie o a džiai y a pasklidę po daugelį pagal pi muosius dėmenis su- da y ų Lie u os ie o a džių žodyno lizdų (i omų), odėl apie jų su elkimą i y imą bus galima kalbė i ik išleidus isą žodyną. 2 Kai ku iuose naujesniuose sin aksės da buose ski iami sin aksiniai i mo osin aksiniai yšiai (plg. Hol oe 2009). 3 Analizuodamas sudė inių ie o a džių da ybą, Aleksand as Vanagas pi menybę eikė klasi ikaci- jai, pag įs ai dėmenų mo ologiniu s a usu: i damas sudė inių hid onimų de i aciją ski s ė juos į kilmininkinius (geni y inius) i k ali ikacinius, o o pa ies da ybos būdo o onimus – į kilminin- kinius i nomina y inius (k ali ikacinius) (Vanagas 1970: 258, 273; 1973: 213, 214). LAIMUTIS BILKIS 214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ezul a us pab ėžiama, kad g ama iniu sin aksiniu požiū iu iek kilmininkiniai, iek k ali ikaciniai šios klasės a dai y a ienodi, nes pi masis jų komponen as, a ba dėmuo, apib ėžia, pa ikslina an ąjį (Razmukai ė 2003: 63). Taigi, anali- zuojan ie o a džių su gal- da ybą, be ki a ko, no ima daugiau dėmesio ski i gausios sudė inių oponimų g upės dėmenų sin aksiniams yšiams ap a i, i- kin is, kad šie duomenys papildys lie u ių kalbos žodžių junginių sin aksinio ap ašo u inį. 2. Pagal da ybos būdą šaknies gal- lizde esan ys ie o a džiai klasi ikuo- ini kaip pi miniai, ediniai (de i a ai), sudu iniai (kompozi ai) i sudė iniai. Absoliučią daugumą pi minių oponimų suda o plu alia an um ie o a džiai Gala. Pažymė ina ypa inga pliu alizacijos būdu a si adusių oponimų deno a ų į ai o ė: daugeliu a ejų Gala y a ag onimai (a imų, di ų, di onų, ganyklų, laukų, pie ų, ėžių a dai), ačiau pasi aiko i oikonimų (kaimų, jų dalių, pali- a kų a dai), d imonimų (miškų, k ūmų a dai), helonimų (balų, ais ų a - dai). Iš iso už iksuo a apie 300 okių ie o a džių: Gala a . Aukš , d . Sld, k. Blnk, Kz , Rim, k. (Ringalių) dalis Lm, k. (Šadžiūnų) dalis Lp, l. Dbn, p . Ms i k . Tokie oponimai neabejo inai suda y i ne ik iš lie . gãlas ‘ ie a, ku baigiasi koks ilgesnis daik as; daik o k aš inė dalis (p adžia, pabaiga); k aš as, siena; ibaʼ daugiskai os, be i iš lie . daugiskai inio apelia y o gala ‘galulaukėʼ. Tuo gali- ma paaiškin i i ag onimų gausą: many ina, kad daugelis iš jų eiškia apib ėž os ie os san ykius: į a dija laukų galuose esančius objek us. Žymiai mažiau (apie 20) y a pi minių ie ą eiškiančių ie o a džių, suda y ų iš lie . gãlas ienaskai- os o mos: Gãlas a . Gd , Ssk, b. Pš, Vln, ež. Bsg, gn. Zp, k. Rud, k. (Leipuš- kės) dalis Ml, k. (Pe šėkininkų) dalis M s i k . Ra i e iniais pi miniais . su gal- laiky ini loka y iniai ie ų a dai Galuõs k m. K k, Galuosè b. S k, suda y- i iš lie . gãlas daugiskai os loka y o o mos a ba lie . gala ‘galulaukėʼ loka y o o mos – su umpin os galuõs i pilnosios galuosè. Toks nominacijos būdas pa- si aiko ik ( op)onimijoje. 3. Galūnės ediniu galima laiky i ieną oikonimą Gal-ia s. Nmč (: gãlas), no s, ki a e us, jis gali bū i plu ale an um ipo an opooikonimas, plg. lie . p d. Gals, Gãlius (LPDB). 4. P iesaginiai ie o a džiai pagal da ybos ka ego ijas ski s y ini į edinius, suda y us pagal deminu y ų, ypa ybės u ė ojų pa adinimų (nomina a ibu i a) i ie ų pa adinimų (nomina loci) da ybos analogiją. Daugiausia deminu y inių ie o a džių suda y a su p iesagomis -elis i -eliai – a i inkamai 12 i 11: Gal-ẽliai k. Rz, Vžns, k. (Juškėnų) dalis Sdk, k m., mš. Lks, p . B i k ., Gal-ẽlis gn. M k, gn. dalis Sd, k. (Sausininkų) dalis B , k. (K ekš ėnų) dalis K ok, k. (G iežpelkių) dalis Lks i k . P iesagų -ai ė, -ai- ės, -aliai, -iukas, -elė, -elės, -učiai, -ukai, -u ė, -u is edinių pasi aiko po kelis a po ieną: Gal-ai ė p . Lb , Gal-ai ės p . Lzd, Gãl-ai is s. Pp, Gal-ãliai k. S aipsniai / A icles 215 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės (G ūšlaukės, Lazdininkų, Vaineikių Medsėdžių) dalys D , s. An k, Gal-ẽlė b. Rz, Gal-ẽlės . miške Ppl, Gal-iùkas l. Upn, U , sklp. Dglšk, Gal-učiai k. (Ra- giškės) dalis Lkš, Gal-ùkai a . Dg, Gal-ù ė p . V d , Gal-ù is s . KzR. Pagal ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos analogiją suda y iems ie o a - džiams daugiausia būdingos iš *-no-4 kilusios p iesagos. Daugiausia y a p iesagų -inė i -inės edinių – a i inkamai apie 150 i 100: Gal-nė a . An, b. An z, d . Šln, gn. S , up. B ž, D , s. A ž i k ., Gal-nės k. (S ilių) dalis Js , k. (Pu p- lių) dalis M k, k. (Kazimie a o) dalis P , k. (S ungių) dalis Žg, 2 kln. Dgč, mš. DglšN, s . T gn, ž. Vb, s . Sn , s. B i k . Kiek mažiau ie o a džių su- da y a su p iesagomis -inis i -iniai – 75 i 110: Gal-niai a . Bb, d . Ml , kln. Skp, k m. Aln, ž. Ad, sklp. dalys T gn, sod. Ign i k ., Gal-inia k. (Bi biliškės) dalis Vl, Gal-nis a. Rz, g . B ž, kl. Ign, l. Pnd, mš. Rd, up. Jnš, M j, S d, s. Jon, Upn i k . Čia minė ini i p iesagų -aunė, -ina de i a ai: Gal-aũnė5 k m. Vl, Gal-inà k., s. V d . Šiai da ybos ka ego ijai da galima p iski i po ieną p iesagų -iškės i -uosnė edinį: Gãl-iškės gn., gn. dalis Kl n, Gal-uõsnė kln., k m., plk., sln. Čb. Vediniai su sla iškomis p iesagomis, ma y , aip pa eiškia ypa ybę: Gal-énka l. K k, Gal-iáukos p . Ml, Gal-ie ka sod. Kdn, Gal-nka ež. Dbg, k. (Skais e ių) dalis Mck, s . Čb, Gal-inka a ., p . Msn, Gal-nkė b. Užp, Gal-oškė d . Va n. Iš ie ų pa adinimų da ybos ka ego ijai p iski inų oponimų kiek dažnesni p iesagos -ynė ediniai (7 .): Gal-nė d . Lkm, k m. S č, l. A s, B , p . Lkm, Gal-nė ( a . Pelnė) d . K kn, Gal-nė ( a . Pempnės) l. Už . Šiai ka ego ijai p iklauso i pa ieniai -a a, -ija, -ijos, -yna, -ynas de i a ai: Gal-a à d p., gn., l. Va n, Gal-ijà p . T g, Gal-ijos a ., p . NmŽ, Gal-na ‖ Gal-nas a ., b., ln., mš., p ., . upėje (Šešu yje) B . Tokio ipo da iniai is o iškai laikomi sukonk- e ėjusiais, . y. ie os eikšmę įgijusiais, kuopiniais pa adinimais (Amb azas 2000: 51, 54). 5. Dauguma sudu inių ie o a džių su pi muoju dėmeniu gal- y a daik- a a diniai de e mina y iniai. Jų didžioji dalis p iski ina gana nedidelei g u- pei lie u ių kalbos de e mina y inių dū inių, ku ių an asis dėmuo apib ėžia pi mąjį, nu odo jo ie ą a ba (kai ie o a džiai y a me a o iniai) p iklausomy- bę6. Tokių dū inių da ybos modeliai gausūs i labai į ai ūs. Tai sie ina su ak u, kad i a p bend inių iš d iejų daik a a džių suda y ų sudu inių žodžių, ku ių 4 Dėl p iesagų kilmės ž . Amb azas 2000: 144–147. 5 Plg. ypa ybės u ė ojų pa adinimams p iski iamą apelia y ą gẽležaunės (Amb azas 2000: 161). 6 Ti ian lie u ių sudu inius ie o a džius pap as ai pab ėžiama, kad da iniai iš d iejų daik a a - džių (a a dažodžių) y a de e mina y iniai, jų pi masis dėmuo apib ėžia an ąjį (Razmukai ė 2002: 121; S ide skienė 2006: 48; Kačinai ė 2008: 277). A ejai, kai an asis oponimų dėmuo y a apib ėžian ysis, o pi masis – apib ėžiamasis, nė a analizuo i. LAIMUTIS BILKIS 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX an asis dėmuo apib ėžia pi mąjį, gãlas y a ienas iš dažniausiai pi muoju dė- meniu einančių žodžių (plg. LKG I 441). P oduk y iausias ie o a džių da ybos modelis y a daik a a dis su gal- (← gãlas, gala) + bend inis daik a a dis: Gal-ã-balė l., p . V n, Gal-ã-baliai p . Gd , Gal-a-bals b., p . Ob, 2 p . Vb, Gal-balis b. Imb , Gal-balis ( a . Klim- balė) gn., p . Vb, Gal-bals k. Vb, Gal-ia-balė kln. Kl , Gal--balė b. Dgč, d . Šiūl, plk. Kpč, Gal--balė ‖ Gal--balis l., p . Kpč, Gal--balis plk. Al , Gal-ó- balis d p., plk. Pnd, Gal-ù-balė b. Imb , Rim, Skp, Vad, k m. K sn, p . K k, K sn, M s, Vad, Gal--balė p . Skp, Gal-ù-balis 2 b. Gž, b. Kp, 2 b. Šmn, b. Tsk, Vb, d. S , d p. M j i k ., Gal--balis a. miške Dglč, a . S , b. Vb: gãlas, gala + balà; Gal-ã-bend is k m., p . Čln: beñd ė, bend  ‘bend a pie a, bend as laukasʼ7; Gal-a-č e is l. Onš: č é is ‘ke i adalis, ke i isʼ; Gal-a-dalia l., mš. (Liepa- lo ų) dalis M k, Gal-a-dals mš. M k: dals ‘ am ik as iso daik o kiekis; kokio no s dalyko sudedamasis elemen as; žemės sklypas, laukasʼ; Gal-a-dã ymai p . DglšN: dã ymas ‘kemsynė, klampi bala, ais asʼ; Gal-a-d onyčia b. Dg: d onyčià ‘siena; ežiaʼ; Gal-a-kaklelė p . Vdn: kaklẽlis, plg. kãklas ‘ ingis, įlanka, sąsiau- is, pusiasalis, iškyšulysʼ; Gal-ã-kluonė p . Smn: klúonas ‘ obesys ja ams k au i, klojimas; pie a p ie klojimo, ža dis, ža diena, kluoniena, apluokasʼ; Gal-a-kojis liūn. N g: kója; Gal-a-pùs alakis d ., p . Žž: pùs alakis, pùs alakė ‘pusė alakoʼ; Gal-a-slãsčiai kl. JnšM: slãs ai ‘p ie aisas pelėms, ž ė eliams gaudy i, spąs ai, žabangaiʼ; Gal-a-šinė p . Dbg: šinà ‘ a lankis, a o apkaus as; ogių pa ažų ap- kaus asʼ, šnas, šnė ‘ a lankis, a o apkaus asʼ; Gal-ã- i agė ‖ Gal-ã- i agis kl., iba a p laukų T gn:  agė,  agis ‘ ijų agų ežiaʼ; Gal-a- alãkai a . Žž, p . Pkn, Gal-a- alakis a ., b. Kpč, Gal-- alakė klon. Šaul, Gal-- alakis l. Jk, Gal- u- alãkiai l. R n: alãkas ‘žemės sklypas apie d idešim dešim inių; žemės ėžis oliau nuo namųʼ; Gal-ã-žydapie ė l. Eiš, Gal-ã-žydapie is ūk. D ž: *žydapie ė, *žydapie is: ždas, pe a; Gal-i-są ã ai ‖ Gal-i-są ã iai ‖ Gal-i-su ã ai a ., l., pb., p . Lp: s a a, s a as, sù a a, sù a as ‘ske sinis, jungian is pada go (s a- klių, akėčių) šonus, sankalasʼ; Gal-ù-g ėblis . miške Rod: g ėblià ‘šlapias me- džiais g įs as keliasʼ; Gal-ù-ka čiai d ., l. Rm, Gal-ù-ka ės k m., p . Vb, Gal-ù- ka is gn. Rm: ká is ‘ilgas plonas medis, i p is, ša aʼ a ba ka is ‘nenupjau os žolės uoželis p adalgyjeʼ; Gal-ù-smėliai p . Kp : smlis, smėls i k . Pagal šį modelį suda y a keli šim ai į ai ius jungiamuosius balsius u inčių sudu inių ie o a džių, ku ių an ųjų dėmenų pama iniai žodžiai da es i bend iniai daik- a a džiai aikš , áikš ė, akmuõ, ãkmenas, alksnnas, apdėmė ‘sodžiaus bend as žemės sklypas a p d iejų sodybų, panamė, iš a aʼ, b as à, dažas, daubà, deg- sis, degėss ‘degimo liekana, apdegęs medis, nuodėgulisʼ, degsė ‘apdegusi ie a, gais o ie aʼ, di à, ẽže as, gã ė, gi ià, gõjus ‘nedidelis, g ažus miškelis, gi ai ėʼ, 7 Bend inių žodžių eikšmės pa eikiamos iš LKŽe. S aipsniai / A icles 217 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės káimas, kálnas, kalniùkas, kapas, kẽlias, ke i is ‘ alako ke i adalisʼ, kiẽmas, klamas ‘ obesys ja ams laiky i, kluonasʼ, klónis, klõnis, klon, klõnė, k mas, k mai, kuls ‘įlanka, iškyšulys; užsisukimas, ingis; kampas; k aš as, gabalasʼ, lankà, laũkas, laukẽlis, lazdnas ‘k ūmas a medis, an ku io auga iešu ai (Co- ylus a ellana); šių augalų miškas, iešu ynasʼ, leknas, liẽknas ‘šlapia, klampi pie a, pelkė, bala, liūnas; šlapia ie a, apaugusi k ūmais i sku džiais medžiais, ais as; nedidelis miškas, bi ž a; palik as nea as, nepjau as žemės sklypas gy- uliams gany iʼ, lekna, lieknà ‘žema d ėgna pie a be k ūmųʼ, liẽp as, lgas, lgas ‘upės užliejama dubi ie a; klampi upės a šaka; klanas, bala; liūnas, klampynė; enkinys, kūd a; pu ynas; duobė upės dugne, dubu ysʼ, má gas ‘žemės ma asʼ, má gė, má gis ‘žemės ma as; oliau nuo sodybų esan is ėžisʼ, mškas, pabal, pa- bals, pélkė, pe a, plẽcius ‘žemės gabalas, sklypas; ie a, plo as, aikš ėʼ, plẽčius ‘ ie a, plo as, aikš ėʼ, p das ‘ enkinysʼ, as as, ã as ‘g io ys; mažas upelisʼ, salà ‘iš isų pusių andens apsup as sausumos plo as; pakilesnis, sausas žemės plo elis liūne, ais e; a iamos žemės, di os plo elis a p pie ų; sodžius, kaimasʼ, *sdimas, sdymas ‘žemės ėžis ies sodybaʼ, skadžius, skadis, ske snė ‘ske - sais ėžiais daly as laukas; ske sai sua a lys ė, ske slys ė; ske sai a iama aga, ske s agė; miško uožas (iški s as a ski as ki s i)ʼ, ske snis ‘ske sais ėžiais da- ly as laukasʼ, sknimas, skynmas ‘išskin a, iški s a miško ie aʼ, sodà ‘neišski s- y as kaimas, sodžiusʼ, sõdžius, sodžiùs ‘ als iečių gy enamoji ie a, kaimas; so- dybaʼ, sõdas, s ùkas, s ùkis ‘žemės sklypas, uožas, plo asʼ, šakns, šlas, šni as ‘ilgas siau as žemės sklypas, ėžisʼ, ãkas, akẽlis, el ninkas ‘ e šiukų ap a as; e šiukų ganykla, pie a p ie sodybosʼ, ãkas ‘aukš a, sausa pie a, apaugusi e ais k ūmais bei medžiais, miško aikš elė; pie a, ku y a be žų; iški s a a išdegu- si miško ie a, skynimas; miško (ka ais i lauko) kelias a akasʼ, o à, ūlyčlė, lyčia, ūlyčià, ūlčia, ulyčià, ùlyčia ‘seno inio kaimo kelias, ga ė; mies o ga ė; kiemas, a šlaimas; ap e as kelias gy uliams a y i, iš a a, išgana, genesys; kai- mo ganykla; kaimas, sodžiusʼ, upãlis, ùpė, upẽlis, upẽlė, alkà ‘nedidelis klanas, bala, negili lie aus p ily a duobė an kelio, pie oje, di oje, kieme i pan.; šla- pia, klampi, pelkė a ie a, daubaʼ, ã as, a à ‘ka is o ai e i, ša a, sklan- da; medinė su i inamoji du ų, s alų, s aklių i pan. de alė, pe a as, sankalas, į ylisʼ, a ai, odà ‘pie os įsikišimas į mišką, į k ūmus, į odė, p a ėgė, laukymė; nedi bamos žemės ėžis a p di ųʼ, žadis, ža ds, žá dis ‘ap a as gy uliamsʼ8. Gana dažnas y a modelis daik a a dis su gal- (← gãlas, gala) + ik inis daik a a dis, ku is i gi y a ie o a dis ( anden a dis, oikonimas, ag onimas): Gal-a-d apals p . Šaul: D apãlis ež., Gal-ã-dusiai d . S j, Gal-ã-dusis ‖ Gal-a- duss o . ež. Lzd: Dusià ež. (K iklys 1966: 49; Vanagas 1981: 104), Gãl-a-ilgė ‖ Gãl-a-ilgis k., s. M k, Gál-ilgė p . Rai : Ìlgis ež., Gal-a-ilgis p . Gd : Ìlgis, Igis 8 Išsamiau ž . LVŽ III 33–38. LAIMUTIS BILKIS 218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX ež., Gal-ã-pelakis mš. JnšM: Pẽlakas ež. (A ino) dalis, Gal-ã-suojė ‖ Gal-ã-suo- jis p . Aln: Suojs ež., Suojà up., Gal-ã- e knė ‖ Gal-ã- e knis o . k. G nd: Ve- knė, Ve kn up., Gal-ia-kaušia k. AlksnV: Kaušia k., Gal-ilgia d . Rim: Ilgia ež., Gal-ù-be ž alkis b., k m. Vb: Bé ž alkė, Bé ž alkis p ., Gal-u-duobù ė p . Ldk, Gal-u-duobù is s. Ldk: Duobù is up., Gal-ù-nak akė b. Kp: Nak ak up., Gal-ù- o ėja l. P , Gal-u- o ėjs p . B ž: Ro ėjà up. Šių sudu inių ie o a - džių an asis dėmuo nu odo apib ėžiamuoju dėmeniu į a dy o dalyko bu imo ie ą bei p iklausomybę. Ta p dū inių iš d iejų daik a a džių pasi aiko i e as modelis – daik a a dis su gal- (← gãlas, gala) + ik inis daik a a dis, ku is y a asmen a dis: Gal-a- š anė l. dalis Šš: a d. Š áina, *Š ainà, *Š ains, plg. p d. Š einà, Š eins, Gal-ù- šeškiai a . Vb: a d. Šẽškas (LPDB). Ag onimo Galùšeškiai an ojo dėmens asmen a dinė kilmė labiausiai ikė ina odėl, kad su ampa ie o a džio i as- men a džio Šẽškas lokalizacija. Abu da iniai, ma y , eiškia objek ų p iklausy- mą asmenims. Ra i e iniai, ik oponimijoje pasi aikan ys, y a sudu iniai ie o a džiai, su- da y i iš lie . gãlas ilia y o galañ i bend inio a ik inio daik a a džio: Ga- lam-pòliai (Galam-pòlės?) (< *Galan-pòliai) p . S k: lenk. pole ‘di a; laukasʼ (LLKŽ 476), us. поле ‘laukasʼ (RLKŽ III 245), Galan-balà b. Sl, Galañ-balė l. V n, Galam-bãlė (< *Galan-bãlė) p . M k: balà, Galan-ẽže ė ( a . Galañ ẽže o) l., mš. Rud: ẽže as, Galán-lyčė (< *Galan-ūlyčė) p . Pkln: lyčia, ūlyčià, ūlčia, Galan-kã iškis a . Kpč: Kã iškis ež. Tokių sudu inių ie o a džių pi muoju dėmeniu einan i nepaki usi ilia y o o ma apib ėžia an ąjį daik a dinį dėmenį, odo k yp į link objek o. Po a sudu inių ie o a džių gali bū i suda y i iš daik a a džio su gal- (← gãlas, gala) i būd a džio: Gal-ã-cieliai d . Pkn: ciẽlas ‘nepalies as, s eikas; i- sas, iš isasʼ, Gal-ù-ko inis ( a . Kõ inė) p . Kp: ko nis, -ė ‘susijęs su ko a, ski - as ko aiʼ (pa eikėjo eigimu, pie oje bu o sukilėlių slėp u ės). Šių ag onimų an asis dėmuo (būd a dinis) apib ėžia pi mąjį (daik a a dinį): ‘cieli galaiʼ, ‘ko- iniai galai‘. Toks sudu inių bend inių daik a a džių da ybos modelis labai e- as – pasi aiko da inių ik su an uoju bū a diniu dėmeniu, kilusiu iš palakis, -ė (LKG I 472). Kelis oponimus galima ak uo i kaip da inius iš daik a a džio su gal- (← gãlas, gala) i eiksmažodžio: Gal-ã-sa is kl ., p . Aln: lie . sá i (sã a, sã o) ‘da y is udam, neš a iamʼ, Gal-a- a as d . Užp: é i ( ẽ ia) ‘da y i, s a y i ( o ą); o a ibo i, sup i, juos i; ap e ian da y i, s a y i; pe a omis daly i į a ski as dalis, pe e iʼ, Gal--sėdės ( a . Galùsėdymai) a . Pnd: sėd i (sdi) ‘pas o iai gy en i (kokioje ie oje)ʼ, Gal-ù-s upė gn. V s: (?) s ùpin i ‘ auk- isʼ, Gál- e kis ( a . Gál alkis, Ga alkis, Gal alks) b., g ., p . Bsg: ek i ( ekia, ekė) ‘aša as lie i, kūkčio i iš susijaudinimo (pp . iš skausmo, liūdesio, S aipsniai / A icles 219 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės džiaugsmo); skųs is, aimanuo i; p aleis i d ėgmę, aso i, sunk isʼ. Tokių iš daik- a a džio i eiksmažodžio suda y ų ie o a džių dėmenų san ykiai sunkiai nu- sakomi. Galbū pi muoju dėmeniu nu odoma eiksmo ie a: ‘gale sa iʼ, ‘gale sėdė iʼ, . y. bū i, ‘gale e k iʼ, . y. d ėg i, sunk is, i pan., plg. eiksmo laiką nu odan į dū inį nak gonis ‘nak į gany iʼ (LKG I 463). 6. Sudė iniai ie o a džiai pi miausia ski s y ini į p ielinksninius9 i žodžių junginius. Daugiausia p ielinksninių ie o a džių suda y a iš naujybinio10 e d ės ( ie- os) san ykius eiškiančio a minio p ielinksnio galù, ku is y a sup ielinksnėjusi daik a a džio įnagininko linksnio o ma, i bend inių daik a a džių kilminin- ko: Galù bãlos ( a . Galañ bãlos) p . Luok, Galù dažo a . Tj, l. V n, p . Pn , Tj, Galù di óno a . K k, Galù di os (Gałudi as) p . Dkš , Galù ẽže o b. Km, d . K k, p . Lel, Galù gõjaus k m., l., upl. dalis Km, Galù káimo l. Pn, p ., s . Blnk, Galù kanó os d . Imb : kanó a ‘g io ys; ežia, olasʼ, Galù kẽlio p . Vies, Galù kluon d ž., p . Lel, Galù kùlio a . Gl , Galù laũko d . K , kln. Žl, p . JnšM, Galù lazdno mš. Šmn, Galù lepų d . Rg , Galu lygumų p . Žl, Galù má gių p . Km, Galù mško p . Blnk, Galù palã o k m., p . Šmn: *palã as, plg. pala as ‘sijų g indinys, aukš asʼ, pala a ‘kluono šalinės lubos, an ku ių k aunama ja ai, pa- ša as; palundai, g įs osʼ, Galù p do b., l., p . Pbs, Galù as o plk. Pg, Galù ã o a . K , b. Kp, p . K ns, Galù salõs lks. eže e (Alauše) Sdk, Galù sėdbos s . Vdšk: sėdba ‘sodybaʼ, Galù senos p . S , s . An , Galù sodbų kln. Rk, Galù sõdo . Pnm, Galù s ulpẽlio p . Ku : s ulpẽlis, plg. s upas ‘s ačias į žemę įkas- as ąs as; kuolas, mie asʼ, Galù šniū ẽlių b. Rk, Galù šni ų g . Dl, p . Blnk, Dl, Pn , Žl, Galù el ninko ( . Galù el nyko) a . Tj, Galù o õs d . Š , l. Blnk, pk n . In , p . Blnk, Ml , Pbs, Galù ūlčios dumblynas K , p . An, Galù ūl- čios ( a . Ras as) p . An. Pas ebė ina, kad ie ą nu odančios kons ukcijos su p ielinksnio unkciją a liekančiu galù i daik a a džio kilmininku gana dažnos i a mėse: galù kojų, iš galu kluono (Ul ydas 2000: 223), galù klaimo, galù da ži- nės, galù lauko, galu sodžiaus (LKŽe). P ielinksnis galù a ojamas i su ik inių daik a a džių ( ie o a džių) kilmi- ninku nusakan objek o ie ą ki o objek o a ž ilgiu: Galù Dẽblono l. K kn: Dẽ- blonas up., Galù Ìšlaužo d . K d: Ìšlaužas p ., Galù Šlãpių gn. Pg: Šlãpės a ., gn. 9 Lie u ių p ielinksniniai ie ų a dai sudė iniais adinami i ienin elėje jų da ybai ski oje pu- blikacijoje (Rabačiauskai ė 1969: 243), aip pa kai ku iuose ki uose oponimų da ybos analizei ski uose da buose (Endzely ė 2005: 176). Ki ų y ėjų ski iamos d i sa a ankiškos g upės – sudė- iniai ie o a džiai i p ielinksniniai ie o a džiai (Mickienė 2001: 123, 136; Ba ku ė 2008: 165, 168). Sudėjimą sup an an o maliai, p ielinksninės kons ukcijos u ė ų bū i p iski os sudė inių ie o a džių g upei, da plg. Подольская 1978: 62. 10 Naujybiniai p ielinksniai da adinami an iniais (naujybiniais) (ž . DLKG 438). LAIMUTIS BILKIS 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX P ielinksniniams ie o a džiams su galù da būdingas da ybos modelis galù + daik a a džio unkciją a liekančio būd a džio kilmininkas: Galù laibjų p . Rgl: laibàsis, laibóji, plg. láibas, -à, labas, -à ‘siau as ske smeniu, plonasʼ, Galu sody- binių a . K k: sodbinis, -ė ‘p iklausan is sodybai; esan is sodyb ie ėjeʼ. Vienas p ielinksninis ie o a dis y a suda y as iš e ai a ojamo naujybinio a minio p ielinksnio galu i bend inio daik a a džio kilmininko: Galu as o p . Lel. Ši kons ukcija aip pa eiškia ie ą (galą) ki o objek o a ž ilgiu. P ie- linksnis galu laikomas išsi u uliojusiu iš daik a a džio naudininko, kons uk- cijų su juo andama i a mėse: galu sodo, galu lauko (ž . Ul ydas 2000: 177). Labai dažnos p ielinksninės kons ukcijos su kilmininku, ku iose į p ielinks- nių ka ego iją y a pe ėjusios (a ba p ie jos p ia ėjusios) daik a a džio ie inin- ko o mos. P ielinksnio unkciją dažniausiai a lieka inesy o o ma galè, su ku ia pap as ai eina bend inio daik a džio kilmininkas: Gale balos b. Kpč, Galè be - žno mš. Ds, Galè bi žynlio l. Pžl: bi žynlis, plg. bi žnas ‘be žų miškasʼ, Galè dã ymo k m. T gn, p . S , Galè da ž p . Ds, Galè dẽgsnio ‖ Galè dẽgsnių d ., p . Ml: degsns ‘išdaga, degsnėʼ, dẽgsnė ‘degimas, išdegusi ie aʼ, Galè di ónų l. Sug, Galè duobẽlių p . B š, Galè eže lio p . Sld, Galè ẽže o a . T gn, ež. (Spa- lio) dalis Gd , ež. (Beb usų) dalis In , p . Nmn, p . dalis T gn, Galè gi ẽlės k - m. T gn, Galè gojẽlio d. Tj, Galè gõjų p . Ssk, Galè g õbliaus l., p . Rim, Galè g õblių d . Rim: g õblius ‘pylimas, kelio sankasaʼ, Galè kamšõs p . Auk: kamšà ‘žabais, i bais iškimš as, išklo as kelias; p ikimš a, už aisy a duobė; pe kolas, pe sėda (upėje); klampi ie aʼ, Galè kẽlio upl. Rod, Galè kuli ( a . Gãlas kuli) d . Sug, Galè laũko a . Rmš, d . S , kln. T , mš. S , p . Rmš, Galè lauk p . Vš , Galè lydimlio l. Sld: lydimlis, plg. ldimas, lydmas ‘iški s as a išdegin as plo as miške, ki imas, skynimas; a iamas, di bamas laukas iški s o miško ie o- je, plėšinysʼ, Galè mško d . Rim, Gale pakalnių l. M k, p . Dgl: pakanė, pakálnė ‘žema ie a kalno papėdėje, slėnys; kalno šlai asʼ, Galè pak i ės s . Gl : pak i- ė ‘s a us, ska dingas, y an is k an as a kalno šlai as; andens išg auž as upės a eže o pak aš ys po elėna a medžio šaknimis, pake ėʼ, Galè plimo a . Tj, Gale p iemenės d . Š : p iemen, p iemẽnė ‘gy enamojo namo dalis p ie lauko du ų; jaujos p iedu is, p ieangis; am ik a kiemo dalis a čiau du ųʼ, Galè pušynlio mš. Sug, Galè ais ẽlio gn. Tj, Galè salõs mš. Š n , Galè sal l., p . Aps, Galè sėdbų a . Vžns, Galè senos p . Gl , Galè ska dẽlio p . Dgl, Galè skadžiaus d . T gn, p . Sld, Galè smlio d . Lkm, Galè sodbos mš. K k, Galè sodbų l., mš. Sug, Galè šaknnių l. Ign: šaknnis ‘šaknia aisisʼ, Galè šlo p . S , Galè šni ų d . Aps, p . Aps, Ssk, Galè ãko p . Vdšk, Galè o õs a . Tj, d . Gl , V s, kd . Tj, l. Blnk, p . Dl, Gl , . Sug, Galè ūlčios p . S , Galè alãko p . Lnk , Galè alãkų l., mš. M c. Inesy o galè p ia ėjimo, šliejimosi p ie p ielinksnių polinkis pas ebimas i bend inėje kalboje (LKG II 581; DLKG 438), no s LKŽe ši o ma pa eikiama ik kaip p ie eiksmis. S aipsniai / A icles 227 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės OBJEKTŲ NUORODŲ IR KITI SUTRUMPINIMAI a. – aikš ė a . – a imas, a iama žemė a d. – asmen a dis aukš . – aukš uma b. – bala b us. – bal a usių d. – duobė d . – di a d p. – du pynas d . – di onas d . – d a as ež. – eže as gn. – ganykla g .– g io ys k. – kaimas kd . – kūd a kl. – kelias klm. – kelmynė kln. – kalnas klon. – klonis kl . – kal a kms. – kemsynas, kemsynė k m. – k ūmai k m. – ki imas l. – laukas la . – la ių lenk. – lenkų lie . – lie u ių liūn. – liūnas ln. – lanka ms . – mies as mš. – miškas o . – o icialus paež. – paeže ė, paeže ys pb. – pabalys pk n . – pak an ė plk. – pelkė, pelkė a ie a plkln. – piliakalnis p . – p ūsų p d. – p a a dė p . – pie a p d. – pa a dė s . – ais as us. – usų ž. – ėžis sa . – sa i aldybė sk. – ska dis sklp. – sklypas sln. – slėnis sml. – smėlynas sod. – sodyba s . – sie u a šl. – šlai as šl . – šal inis e . – e i o ija . – enkinys ūk. – ūkis up. – upė upl. – upelis a . – a ian as lks. – alksna s. – e smė s. – iensėdis . – ie a, ie o ė . – ie o a dis ž. – žemė LAIMUTIS BILKIS 228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX VIETOVARDŽIŲ PAPLITIMO VIETŲ SUTRUMPINIMAI Ad – Adù iškis (Š enčioni .) AlksnV – Alksnnai (Vilka škio .) Aln – Alan à (Mol ų .) Al – Al  as (Vilka škio .) An – Anykščia An – An ãliep ė (Za as .) An k – Án kop is (Klapėdos .) An z – An ãza ė (Za as .) Aps – Ãpsas (Bal a ùsija) A m – A mõniškės (Bal a ùsija) A s – A is a à (Kėdáinių .) Ašmn – Ašmin à (P enų .) Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a ỹs; T ãkų .) Aukš – Aukš upnai (Kùpiškio .) A ž – A ižiẽniai (Vlniaus .) Bb – Bãb ai (Kaũno .) Blnk – Bálninkai (Mol ų .) B š – B š onas (P enų .) B – Ba ninkai (Vilka škio .) B ž – B žai Bsg – Baisógala (Rad liškio .) B – Ba akia (Tau ags .) B – Bu imónys (Aly aũs .) Ck – Ceikinia (Ignalnos .) Čb – Čiõbiškis (Ši in  .) Čk – Čẽkiškė (Kaũno .) Čln – Čiulnai (Mol ų .) Dbg – Dubingia (Mol ų .) Dbn – Dubnai (Aly aũs .) Dg – Daũgai (Aly aũs .) Dgč – Degùčiai (Za as .) Dgl – Daũgailiai (U enõs .) Dglč – Daugėláičiai (Rad liškio .) Dglšk – Daũgeliškiai (Kaũno .) DglšN – Naujàsis Daugėlškis (Ignalnos .) Dkš – Dkš as (Ignalnos .) Dl – Dél u a (Ukme gs .) D – Da bnai (K e ingõs .) D ž – Da žiniñkai (Va ėnõs .) Ds – Dùse os (Za as .) D – Die ẽniškės (Šačininkų .) Eiš – Ešiškės (Šačininkų .) Gd – Gied ačiai (Mol ų .) Gl – Gél onai (Ši in  .) G b – G ybnai (Ignalnos .) G g – Ga gžda (Klapėdos .) G nd – G enda  (T ãkų .) Gž – Giža (Vilka škio .) Ign – Ignalinà Imb – Ib adas (Za as .) In – Iñ u kė (Mol ų .) Jk – Jaknai (Va ėnõs .) Jnš – Jõniškis Jon – Jona à JnšM – Jõniškis (Mol ų .) Js – Jós ainiai (Kėdáinių .) Jz – Jiẽznas (P enų .) Jž – Jūžin a (Rõkiškio .) Kbš – Kibỹšiai (Va ėnõs .) Kdn – Kėdáiniai Kl – Ka anėnai (Š enčioni .) Kl n – Ka inėnai (Šilãlės .) Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .) Kl Ž – Žemačių Kal a ijà (Plùngės .) Km – Kamaja (Rõkiškio .) Kp – Kùpiškis Kpč – Kãpčiamies is (Lazdjų .) Kp – Kup ẽliškis (B žų .) K d – Ki dekiai (U enõs .) K k – K ãkės (Kėdáinių .) K kn – K ekena à (Pãne ėžio .) K n – K úonis (Kaišiado i .) K ns – K iaũnos (Rõkiškio .) K ok – K ókialaukis (Aly aũs .) K s – Kasakiškis (Pãne ėžio .) K sn – K osnà (Lazdjų .) S aipsniai / A icles 229 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės K k – Kùk iškės (U enõs .) Ku – Ku klia (Anykšči .) K – Ka á skas (Anykšči .) KzR – Kazl Rūdà Kz – Kaz iškis (Ignalnos .) Lb – Liubã as (Kal a jos sa . e .) Ldk – Lyduõkiai (Ukme gs .) Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės sa . e .) Lel – Lelinai (U enõs .) Lkm – Liñkmenys (Ignalnos .) Lks – Laũksodis (Pak úojo .) Lks – Laũksa giai (Tau ags .) Lkš – Lukšia (Šaki .) Lln – Lieliónys (P enų .) Lm – Lomia (Tau ags .) Lnk – Linku à (Pak úojo .) Lp – Léipalingis (D ùskininkų sa . e .) Luok – Luokesà (Mol ų .) Lzd – Lazdjai Mck – Micknai (Vlniaus .) Ml – Mielagnai (Ignalnos .) Ml – Mol ai M c – Ma cinkónys (Va ėnõs .) M j – Ma ijámpolė M k – Me knė (Va ėnõs .) M s – Mi oslã as (Aly aũs .) Ms – Mósėdis (Skuõdo .) Msn – Mùsninkai (Ši in  .) Mžš – Mežiškiai (Pãne ėžio .) Nmč – Nemenčnė (Vlniaus .) Nmn – Nemunái is (Aly aũs .) NmŽ – Žemačių Naũmies is (Šilù ės .) N g – No agliai (Lazdjų .) Ob – Obẽliai (Rõkiškio .) Onš – Õnuškis (T ãkų .) Pbs – Pabáiskas (Ukme gs .) Pd – Padubysỹs (dab. Baziliónai) (Šiauli .) Pd – Pãdie y is (Šilãlės .) Pg – Pagi ia (Kėdáinių .) Pkln – Pakalnia (U enõs .) Pkn – Pakúonis (P enų .) Pkš – Paukš akia (Plùngės .) Pls – Pelesà (Bal a ùsija) Plš – Palšė (Ignalnos .) Pl – Plã eliai (Plùngės .) Pn – Pane ėžỹs Pnd – Pandėlỹs (Rõkiškio .) Pnm – Panemunlis (Rõkiškio .) Pn – Pano e ia (Jona õs .) Pp – Paplė (Akmẽnės .) Ppl – Papilỹs (B žų .) Pp – Papačiai (Kaišiado i .) P l – Pe lojà (Va ėnõs .) P – Pa ó ėja (B žų .) Ps – Pãs o ys (Bal a ùsija) Pš – Paš i inỹs (Pak úojo .) Pšš – Pašuš ỹs (Rad liškio .) Pun – Punià (Aly aũs .) P – Pi ašinai (Aly aũs .) Pžl – Paąžuõliai (Mol ų .) Rai – Rai iniñkai (Aly aũs .) Rd – Rad liškis Rdč – Rdaičiai (K e ingõs .) RdN – Nemunlio Rad liškis (B žų .) Rgl – Ragẽliai (Rõkiškio .) Rg – Ragu à (Pãne ėžio .) Rim – Rimš (Ignalnos .) Rk – Rõkiškis Rm – Ramýgala (Pãne ėžio .) Rmš – Rušiškės (Kaišiado i .) Rod – Ródūnia (Bal a ùsija) Ršk – Rešku nai (Š enčioni .) R n – Rã nyčia (D ùskininkų sa . e .) Rud – Rudnià (Va ėnõs .) Rz – Rozalmas (Pak úojo .) Sd – Sedà (Mažekių .) Sdk – Sudekiai (U enõs .) Sem – Semelškės (Elek nų sa . e .) Skd – Skaud lė (Tau ags .) Skp – Skãpiškis (Kùpiškio .) Skš – Sõkiškiai (Ignalnos .) Sl – Sãlos (Rõkiškio .) LAIMUTIS BILKIS 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX Sld – Saldù iškis (U enõs .) Smn – Sinas (Aly aũs .) Sn – Sin au a (Šaki .) S d – Se ẽdžius (Jù ba ko .) S j – Sei jai (Lazdjų .) Ssk – Sesikai (Ukme gs .) S č – S ačinai (Pak úojo .) S k – S ãkliškės (P enų .) S – S ūnái is (Š enčioni .) Sug – Sugiñčiai (Mol ų .) S – S ėdasa (Anykšči .) S k – S  kos (Š enčioni .) Šaul – Šaulnai (D ùskininkų sa . e .) Šil – Šila ó as (P enų .) Šiūl – Šiūlnai (Ignalnos .) Šk – Šaũko as (Rad liškio .) Šlčn – Šačininkai Šll – Šilãlė Šln – Šiaulnai (Rad liškio .) Šl – Šlu a (Raséinių .) Šmn – Šimónys (Kùpiškio .) Š – Š in os Šš – Šešuõliai (Ukme gs .) Š – Š a (Kėdáinių .) Šu – Šù ai (Š enčioni .) Š – Š kšna (Šilù ės .) Š n – Š en à (Š enčioni .) Tj – Taujnai (Ukme gs .) T g – Tau ag T gn – Tau ãgnai (U enõs .) T km – Taũ akiemis (Kaũno .) Tsk – Tisknai (Kėdáinių .) T – T e ẽčius (Ignalnos .) Upn – pninkai (Jona õs .) U – U enà Užp – Užpãliai (U enõs .) Už – ž en is (Kemės .) Vad – Vadõkliai (Pãne ėžio .) Va n – Vaniai (Telši .) Vb – Vabalniñkas (B žų .) Vdn – Vidẽniškiai (Mol ų .) Vdšk – Vdiškiai (Ukme gs .) Vies – Viẽsos (Ši in  .) Vl – Veliuonà (Jù ba ko .) Vln – Vilnai (Kaišiado i .) Vp – Vẽp iai (Ukme gs .) V d – Ve du a (Raséinių .) V n – Va ėnà Vš – Viš ý is (Vilka škio .) V s – Ve is (Elek nų sa . e .) Vžns – Výžuonos (U enõs .) Zk – Zùikos (Ignalnos .) Zp – Zapýškis (Kaũno .) Z – Za asa Žg – Žagã ė (Jõniškio .) Žl – Žél a (Ukme gs .) Žm – Žema kiemis (Ukme gs .) Ž m – Ži mnai (Bal a ùsija) Žsl – Žãsliai (Kaišiado i .) Žž – Žiežmã iai (Kaišiado i .) S aipsniai / A icles 231 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės ŠALTINIAI IR LITERATŪRA Amb azas Saulius 2000: Daik a a džių da ybos aida 2. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Ba ku ė Ne ija 2008: Joniškio ajono e i o ijos oponimija: da yba i aidos polinkiai. Dak a o dise acija. Šiauliai: Vy au o Didžiojo uni e si e as, Šiaulių uni e si e as. Blažienė G asilda 2000: Die bal ischen O snamen im Samland. Hyd onymia Eu o- paea, Sonde band 2. S u ga : F anz S eine Ve lag. Būga Kazimie as 1961: Rink iniai aš ai 3. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Bu kus Al ydas 1995: Lie u ių p a a dės. Kaunas: Æs i. Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. Vy au as Amb azas. Vilnius: Mokslo i enci- klopedijų leidykla, 1994. Endzelīns Jānis 1956: La ijas PSR ie ā di 1(1). Rīgā: La ijas PSR Zinā ņu aka- dēmijas izde niecība. Endzely ė Rena a 2005: Šiau ės idu io Lie u os ie o a džiai. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Ge ullis Geo g 1922: Die al p eußischen O snamen. Be lin und Leipzig: Ve eini- gung wissenscha liche Ve lege , Wal e de G uy e & Co. Hol oe Axel 2009: Bend osios sin aksės pag indai. Vilnius: Vilniaus uni e si e as, Asociacija „Academia Salensis“. Hol oe Axel, A ū as Judžen is 2003: Sin aksinių yšių ipai. – Sin aksinių y- šių y imai (Lie u ių kalbos g ama ikos da bai 1), ed. Axel Hol oe , A ū as Judžen is. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 11–35. K iklys B onius 1966: Mūsų Lie u a 3. Bos on: Lie u ių enciklopedijos leidykla. Labu is Vi as 1994: Lie u ių kalbos sin aksė 1. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LKG I – Lie u ių kalbos g ama ika 1, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Min is, 1965. LKG II – Lie u ių kalbos g ama ika 2, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas, 1971. LKG III – Lie u ių kalbos g ama ika 3, y . ed. Kazys Ul ydas. Vilnius: Mokslas, 1976. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as, ed. kolegi- ja: Ge ūda Nak inienė ( y . ed.), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi - kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005. P ieiga in e ne- u: h p://www.lkz.l . LAIMUTIS BILKIS 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX LLKŽ – Lenkų–lie u ių kalbų žodynas, au o ė Vale ija Vai ke ičiū ė. Vilnius: Mokslas, 1979. LPDB – Lie u ių pa a džių duomenų bazė. P ieiga in e ne u: h p://lkiis.lki.l . LVŽ III – Lie u os ie o a džių žodynas 3, au o iai: Ve onika Adamony ė, Laimu is Bil- kis, G asilda Blažienė, Dalia Kačinai ė-V ubliauskienė, Milda No kai ienė, Alma Ra- gauskai ė, Ma ija Razmukai ė, Dalia S ide skienė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018. Mickienė Ilona 2001: Telšių ajono oponimų da yba. Dak a o dise acija. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e as. Pospiszylowa Anna 1990: Toponimia południowej Wa mii. Nazwy e enowe. Olsz yn: Wydawnic wa Wyższej Szkoły Pedagogicznej w Olsz ynie. Razmukai ė Ma ija 2002: Lie u os sudu inių oikonimų da ybos b uožai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 121–130. Razmukai ė Ma ija 2003: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloģija 12(2), 63–80. RLKŽ – Rusų–lie u ių kalbų žodynas 3, sud. Jad yga Ka dely ė. Vilnius: Mokslas, 1984. Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y- os klausimai 6, 235–246. Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169. S ide skienė Dalia 2006: Ma ijampolės apsk i ies sudu iniai o onimai. – Li ua- nis ica 68(4), 47–59. S ide skienė Dalia 2017: Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y aci- ja. – Ac a Linguis ica Li huanica 77, 78–102. Ul ydas Kazys 2000: Lie u ių kalbos p ie eiksmiai. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1973: Ванагас А. П. Структурно-словообразовательный анализ названий гор Литвы. – Lie u os TSR mokslų akademijos da bai. A se ija, 3(44), 209–219. Vanagas Aleksand as 1980: K. Būga – lie u ių onomas ikos p adininkas. – Lie u ių kalbo y os klausimai 20, 7–46. Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas. Vilnius: Mokslas. S aipsniai / A icles 233 Lie u ių ie o a džių su šaknimi gal- (< lie . gãlas ‘pabaiga, k aš as’) da ybos ypa ybės Vaskelai ė Ramunė 2003: Lie u ių kalbos daik a a diniai junginiai sin aksinių yšių požiū iu. – Ac a Linguis ica Li huanica 48, 143–158. Vaskelai ė Ramunė 2009: Sin aksinių yšių modeliai lie u ių kalbos sin aksėje. Dak a- o dise acija. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, Vy au o Didžiojo uni e si e as. Орел Владимир Эммануилович 1997: Неславянская гидронимия бассейнов Вислы и Одера. – Балто-славянские исследования 1988–1996. Москва: Индрик, 332–358. Подольская Наталья Владимировна 1978: Словарь русской ономастической терминологии. Москва: Наука. Топоров Владимир Николaевич 1979: Прусский язык. Словарь. E–H. Москва: Наука. Яшкiн Iван Якаўлевич 1971: Беларускiя геаграфiчныя назвы. Мiнск: Навука i тэхнiка. Peculia i ies o Fo ma ion o Li huanian Toponyms wi h Roo Gal- (< Li h. gãlas ‘end, edge’) SUMMARY The oponyms de i ing om Li h. gãlas ‘a place whe e a longe objec ends; an ou side limi o an objec ( on , ou e mos pa ); edge, bo de ; bounda y’ and o he common- oo wo ds o simila meaning cons i u e he la ges en y (e ymological wo d- amily) o he hi d olume o The Dic iona y o Li huanian Toponyms (G–H). The oponyms wi h his oo also abound in o he Bal ic languages. The oponyms wi h gal- s and ou o hei a ied o ma ion pa e ns and a special di e si y o compound and composi e o ma ions; he e- o e, he analysis o hei o ma ion supplemen s and expands he desc ip ion o he g am- ma o he Li huanian language wi h new da a. The ollowing cha ac e is ic ea u es o he o ma ion o he oponyms de i ing om Li h. gãlas can be singled ou : 1) The mos common pa e ns o he o ma ion o he oponyms wi h he ( i s ) oo gal- a e plu alisa ion (Gala), su ixa ion, compounding and composi ion (p eposi ional con- s uc ions and composi e oponyms); LAIMUTIS BILKIS 234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIX 2) The mos p oduc i e ype o he o ma ion o su ixal oponyms is gal- + -inė (Gal-nė), -inės (Gal-nės), -inis (Gal-nis), -iniai (Gal-niai, Gal-inia). These de i a i es a e a ibu a- ble o he nomina a ibu i a ca ego y; 3) The la ges g oup o compound oponyms consis s o he oponyms o med om gãlas, gala and common nouns (Gal-ã-balė, Gal--daubis, Gal--laukė, Gal-ù-da žis, Ga l-úo-že as, e c.). A signi ican pa o compound oponyms is o med unde he pa e n gãlas, gala + ano he oponym (Gal-ã- e knė, Gal-ia-kaušia, Gal-ilgia). These de e mina- i e compounds ha e a speci ic ea u e – he second componen de ines he i s one. 4) P eposi ional oponyms a e mos commonly o med om he no el p eposi ions deno ing a place galù, galè and common o p ope nouns ( oponyms and pe sonal names) in he geni i e case (Galù sodbų, Galù Dẽblono, Galè sal, Galè Ši in õs). A numbe o p epo si ional cons uc ions a e also o med om he no el p eposi ion exp essing a di ec- ion galañ and he common nouns in he geni i e case (Galañ mško, Galañ pe os); 5) Mos o he oponyms o ming wo d-ph ases a e he ph ases exp essing quan i a i e (pa ) ela ions wi h he common and p ope nouns (usually oponyms) in he geni i e case whe e he componen wi h gal- is he p incipal componen (Gãlas pe os, Gãlas Vikiau i- nio). The ph ases wi h he common nouns in he geni i e case exp essing place ela ions whe e he componen gal- is conside ed he dependen componen cons i u e a sligh ly smalle g oup (Gãlo lankà, Gal šal nis); 6) The ollowing g amma ical p ope ies o he oponyms wi h gal- can be conside ed a e: loca i e p ima y oponyms Galuõs, Galuosè; models o he o ma ion o compound o- ponyms gal- (← gãlas, gala) + p ope noun ( oponym, pe sonal name), + adjec i e, + e b; compound oponyms o med om he illa i e galañ and a common o p ope noun; wo d ph ases whe e he ad e bialized noun in he ins umen al case, galù, is used in combina ion wi h he noun in he nomina i e case (Galù ais ẽlis). Į eik a 2018 m. spalio 30 d. LAIMUTIS BILKIS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lie u a laimu [email protected]