Religinė, mitologinė leksika: skoliniai iš germanų kalbų
Full text
146 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ins i u des langues Li uanies
Les di ec ions de eche ches académiques: lexikologie, skoliniai,
ge manizmai, lexikog aphija, e imologie, his oi e du langage, aš ija.
DOI
RELIGIN, MYOLOGIN
LEXIKA: SKOLINIAI IŠ
GERMAN KALB
Religious, my hological ocabula y: loanwo ds
om Ge manic languages
ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d de coopé a ion en ma iè e de d oi s de l'homme.
S ai snyje es examiné la eligion e la my hologie héma iques g oupes ge manes langues
d'o igine lexique aspec s séman iques e d'o igine. Skoliniai subdi isés en sep ynis pog upius:
église bâ imen s e leu s pa ies, adminis a ions, en i ons; équipemen in é ieu de l'église,
places y dans; obje s de cé igues, obje s de l'église; š enčių, i uigues; des ac i i és
églny ines, li es, ins umen s de musique; noms des pe sonnes; mi ologinė leksika,
an gam inių bū ybių dénomina ions. Nus a y as ge manisme le mo ondamen al, de lequel il
es so i, indiquewa le collinien pi minė kilmė. Donnée d'au es langues co espondmen de. À
cô é es p ésen é leksemų ixsa emen aš ijoje depuis XVI a. e consomma ion gy ojoje
kalboje, a mėse. Ap a iama ch onologija des skolinių. Il a é é cla i ié que Li uanien olà es
u ilisé non seulemen en signi ica ion ‘ž ė elių ou oukščių g o es, landa, comme es p ésen é
LKŽe, mais B e kūno Biblijoje il es зафиксирован еще в значении ‘pa alpa (laido i), k ip a. Apibūdinami de ge manisms cons i uen da iniai.
ESMINIAI VOODŽIAI: eligieuse, mi ologinė leksika, skoliniai, ge manizmai,
séman icka, P ūsijas hoodynai, aš ija, a mės.
ANNOTATION
The a icle add esses he eligious and my hological ocabula y o Ge manic o igin om he
pe spec i e o seman ics and o igin. Loanwo ds a e di ided in o se en sub-g oups:chu ch
buildings and hei pa s, adminis a ion, en i onmen ; chu ch in e io , places inside i ; objec s
used in i uals, chu ch i ems; es i als, i uals; chu ch ac i i ies, books, musical ins umen s;
names o pe sons; my hological ocabula y, names o supe na u al beings. The base wo d o he
A icles A icles A icles 147 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
Ge manism om which i de i ed is es ablished; he p ima y o igin o he loanwo d is iden i ied.
Equi alen s in o he languages a e p esen ed. The eco ding o lexemes in he w i en language
da ing om he 16 h cen u y and hei usage in he spoken language and dialec s a e also
p o ided. The ch onology o loanwo ds is discussed. I was ound ha Li huanian olà is no only
used in he meaning o ‘a ca e, bu ow o animals o bi ds as de ined in he Dic iona y o he
Li huanian Language bu also as ‘a chambe ( o bu ial), c yp acco dman ics, dic iona ies o
ing o B e kūnas’ Bible. The o ma ions de i ing om Ge manisms a e desc ibed as well.
KEYWORDS: eligious, my hological ocabula y, loanwo ds, Ge manisms, se-
P ussia, w i en language, dialec s.
1. ĮVADAS
Dauguma lie u ių kalbos skolinių iš ge manų kalbų, daugiausia okiečių kal-
bos, son ma é iosios mo s de cul u e. Cependan u ima e in angibles de la
cul u e ge manes d'o igine ou à enue des de ge manes langues mo s, bien e ils
sou en į a dija ma e ialius daik us. Religions e my hologies héma iques
g oupes skoliniai зафиксированы уже пермуosiях XVI a. писатусах, больше
P ūsijos. Le ma é iau de l'a icle a ecueilli de la langue li uanienne des ieux
éc i s, ul é ieu s a aux, P ussiens Li uiniens okieches e okiecheslie u ies
dic ionnai es, ainsi que de la langue i an e, a minių eks ų, šnek ų e a mių
dic ionnai es ainsi que ac uelles commun ines langues. Il y es u ilisé le ocodino
de langues Li uè es IXX . (LKŽ, LKŽe) e d'au es a aux de ma é iel (ž . lis e de
li é a u es e sou ces). L'objec i de l'a icle p ésen e e panag ine l'o igine
eligieuse, my hologique des langues ge manes leksiką aspec s séman iques,
d'o igine, ch onologie, explique le loan p ima y kilmę; indique leksemų ixsa imą
aš ijoje e usageimą gy ojoje kalboje, a mėse; de donne eligieuse lexique
ge manisms de cons i ue aien da inių. Les œu es son p ésen ées des mo s
o iginai es des langues ge manes, p incipalemen de langues okieques,
di ec emen en ekés en langue li oue; des mo s d'o igine ge manes, galėję en e
en li uanien langue de au es langues in e médiai es, p incipalemen sla es
langues; ne pas ge manes langues de p emiè e o igine mo s, mais s'emp un e de
ge manes langues. Nou eaux lexiques eligieuses, les e mines de eligion on é é
é udiées, on y a en egis é peu de ge manismes. Algis Rubinas dc a o
disse a ion Li u iens langues eligieuse leksika e son his oi e (2002) chapi uje
Li u iens langues ge manizmai a p ésen é seulemen is ge manismes: kùnigas
‘d asininkas, klebonas, pdė ‘k ikš amo ė, agenda ‘maldų knyga, i ualas. Ski iue
Sla izmai de la langue Li uanie se ou en enco e quelques skoliniai, au o iaus
meinimu, a ėję pe okiečių kalbą: ka dinolius, ab as (ap as) ‘ y ų ka alikų
ienuolyno i šininkas, kapucyne is ‘p anciškonų o dino ienuolis, kece is
NIJOLĖ ČEPIENĖ
148 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘ka ekizmas, ediniai: kunigys ė, kunigaikš ys ė. Ce a icle au eu ée dans éc i s,
dic ionnai es, a mėse a ou é plus eligieuses lexiques mo s de, o iginai es de
ge manes langues, p incipalemen okiques langues, ou pa ekusių dans les Li uiniens
langue de ge manes langues, qui ici se on e ussiés. A iclesnyje appliquées
diach onines e synch onines mé hodes d'é ude: compa a i amasse his o ique,
g e inamasse, phéne inis e au es, emiamasi des dicodynes e imologiques, les de nie s a aux pa lo y os.
2. GERMAN KILMS RELIGINS, MITOLOGINS LEXSIKOS SEMANTIKA, KILM, PAPLITIMAS IR
VARTOJIMAS Leksika. La plupa de ce e héma ique g oupe de ge manismes se
ou e dans XVIIXX a. P ussie leis ues okieć Deu schlie u ių e li au es okiečių
Raš ijoje nuo XVI a. (daugiausia P ūsijos, Mažosios Lie u os) i a mėse
už iksuo a ge manų kilmės a pasiskolin a iš ge manų kalbų eliginės eminės
g upės leksika suski s y a į šešis pog upius, sep in ajame pa eik a mi ologinė
dic ionnai es: Lexicon Li huanicum, Cla is Ge manicoLi h ana, buussio Ka aliaučiaus
a chy o ank aš iniame ( adinamame A. K auzės) mo ine, Jokūbo B odio Deu sch
Ge manicoLi h anic m e Li h anicoGe manic m, Pilypo Ruigio Deu sch Li isch und
Deu schLi auisches Lexicon, Ch is iano Go lieb Ku kisches Mielckes Li e isches
und Li e isches Wö e -Buch, G. H. F. Fö schelm Wö e buch de Li e ischen
Wö e buch, W. Ge manizmes examinés abėcėline o d e. À cô é du débi eu , son
indiqués les champs de données: no a ions g amma icales, signi ica ions, ixa ion
dans les sou ces, p é alise a mėse, o igmė; son ou nis des mo s ondamen aux
d'o igine ge manes, duquel les p ê s son kilę, aškinama pi minė le mo kilmė, donnan
d'au es langues eu opéennes co espondmen de; p ésen ées d'au es che cheu s
é imologies. 1) bâ imen s de l'église e leu s pa ies, adminis a ions, noms de
en i onnemen , exemple.: ap ja s . ‘ka alikų monas é is a ec ses appa enan aux
mandomis Lex 3a, C I 43 (o ig. Ap ye), Q 13, K I 32, Alm 27; ab ja N 2 (ab ije), Alm 23 < . .a.
abbe eie (eppe ige); abbe īe; plg. . . ebedîe, P . . Ab ey (Lex 3a), n. .a. Ab ei .
‘aba ija, monolyn; s. .a. abba eia es bažn.lo . abbā ia (Kluge 2002: 11; Lexe
d yskama ė s . 1885, LC 12 < P . . D êskamme ‘zak is ija, dans laquelle son
conse és la ichesse de l'église, de l'a gen , p écieux ou ils (F I 150, Zieseme II 107),
. .a. ëse-kame e . (d esekame , d yskame ), s.s. esocama a (Lexe II 1505;
G imm XXII 163); plg. Vok des Bal iques. D ähskamme ‘ . p., .ž. d ēskamme
I; PaulW 11).
‘he e ikas, a skalūnas. 2012 m. Auš os Rimku ės dak a o disse a ion 18831916
ans ca ekismų eligion des e mes son aussi peu de okie ybių: kunigas, gizelis
‘mokinys, podė, pl. podžiai ‘k ikš o ė ai, ka gismas domski chė s . ‘ka ed os bažnyčia S. Dauk < n. .a. Domki che ‘ . p.. d eskama a s . ‘zak is ija B 361, 1033 (o ig. D ekama a), MŽ II 135, 398, N 155; d skama ė s . (1) K, P el 56 (d skama e), Alm 45, KŽ, Sk ;
A icles A icles A icles 149 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
‘zak is ija (Sehwe s 1953: 28, 326); ok. D esekamme , esekamme ., isekamme
‘bažnyčios iždinė, lobbyne; a chi e; zak is ija (nuo XV a. pab.), s. .a. esecame e,
d esecame e, . .ž. esekame e ., .nl. escame e; dū inys du esso < lo . om.
hesau um i lo . om. cama a, came a (G imm XXII 163; MndW IV 611-612). gemýnė s . (1)
‘apylinkė; bažn. pa apija N 249, [K], KŽ, gemynė Alm 53, gemyna s . LC 1878, 42; gimýna
s . (1) ‘ alsčius; pa apija K, Alm 54, KŽ < P . . gemne ‘bend uomenė; pa apija (Alm
(P W)) dialek izme; plg. . .ž. ge apies e k .) communau é (MndW II 53), . .a.
ge-meinde . ‘bend umas; ja, → ok. adj. gemein ‘bend as (Kluge 2002: 343; Lexe I 839);
l. gmina ‘bend uomenė de ok. gemein, Gemein(d)e (B ückne 1974: 146). chapelle s .
‘maža bažny ėlė, koply ėlė B 795 < . .a. kappëlle, kapëlle, kappel . ‘maža bažnyčia,
Dieu namai, n. .a. Kapelle . ‘koplyčia, koply ėlė; ok. de .lo . capella ‘koplyčia; plg.
meine, gemene ., n. ‘bend as u as; bend uomenės susi inkimas; (kaimo, pa-
n.nl. chapel (Lexe I 1514; Kluge 2002: 468). kikapis (heb.) sm. (1) ‘ ompais aup ès ki kės;
bend uomenė’, s. .a. gimeinida, n. .a. Gemeinde . ‘bend uomenė; bažn. pa api-
emple R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ; dū inys is ge m. ki kė e
lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės. k kė s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia
NdŽ, BM 177 (Bažnyčios y a ys: bažnyčia ka alikų, žydų šulė i la ių ki kė), Š, KŽ,
K nŽ, F nW, S j, kikė (2) ZŠŽ (Nm); ki chė Š, k ka s . (1) ‘p o es an ų bažnyčia M.
Valanč, M, š, KŽ, Z Ž < . .ž. ke ke . ‘bažnyčia (MndW II 449; Lasch 1914: 51), . .a.
ki che . ‘(k ikščionių) église, bâ imen ; emple juiu; des ikin d augija, n. .a. Ki che
.
‘bažnyčia; plg. n.no . ki ke, n.š . ky ka, s. yz. ke ke, s.s. ki ika, n.nl. ke k; ok.
de ulg. g . *ky ik (Lexe I 1580; Kluge 2002: 489). klos e is sm. ‘ ienuolynas B 313;
klos o ius (klos o us) Lex 21a (o ig. Klo o us), 54a (Klo o us), C I 1079
(Kló o us) < P . . Klo e (Lex 21a), . .a.
klôs e n., n. .a. Klos e n. ‘ ienuolynas; plg. . .ž. klōs e -, .nl. cloos e , n.nl.
kloos e , s. .a. klōs a ; ok. s'emp olino de ô y . omanes *clōs um
‘užsida ęs, lo . claus um ‘už ak as, e me u e; cas is (Kluge 2002: 499; Lexe I
1631). kod yna s . ‘bažnyčios bokš o ėlia a C I 649, N 203, [K]; plg. P . . Kodde
‘skudu as, ska malai; , suplyšę d abužiai (F I 399), Kode ‘skudu as, ska malai,
skiau ė (G imm XI 1569). Le mau ais es mau ais.
kõ as (kò as) sm. 1. ‘bokš as, a pinė NT M 21,33, B 190, R I 65 (Kô as), R
II 180, MŽ I 127, N 205 (Kó as), K (i kú as), Kl D 115, J, V. Kudi , dem.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
150 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ko a is N 205. 2. ‘bažnyčios p ieangis R II 91
(Kó as), MŽ II 120; kuõ as1 sm. 1. ‘bokš as, a pinė SD 7, SD3 8, R I 71 (o ig. Ků as), N
205, K, J, Vaižg, F nW, V. K ė , š, Pnm, Čk, Kl , dem. kuo elis NS 1157, kuo a is RD 35.
Il a é é mis à l'a ê . 2. ‘bažnyčios bokš o ėlia a Lex 34 (o ig. Kû as), C I 628
(Ků as), Q 173, B 444 (Ků as); < P . . ko , ku , kû ‘cho as; paaukš in e place dans
l'église cho ui, iškos (Alm (P W)), kūə (Na au 1937: 18), . .a. kô , où m. ‘bažnyčios
cho as, giedo ojai cho e; ka ed os kapi elis; pe k. du ciel scliau ; place dans le
ciel comme Dieu habi a ion; angelų s e a (Lexe I 1678; G imm XI 1792), . .ž. kô
(Lasch 1914: 95), n. .a. Cho m. ‘g upė giedo ojų; dans les églises ch é iennes place
des giedo ojų de an des al o ies; pakyla, scena (p o es an ų bažnyčiose); plg.
n.nl. koo ; s. .a. chō du lo . cho us ‘šokis a ec des chan s, a elis; bū ys, pulkas,
beaucoupybė, e celui-ci de g . cho ós ‘ ie a chokiui; g oupe des danseu s; kul o
giesmė ou kul o šokis Die ybėms (Kluge 2002: džio ojų e mas) (MndW II 602). Plg.
171; LLŽ); . .ž. ku (e) ‘sa gybinis, ž algas (bokš e)’, ku en ‘sekan žiū ė i (me-
da 2) kū as. 703, Alm 76 < n. .a. Konsis o ium n. ‘ . p. dialek izme; plg. lo .
kunzis ó ija s . (1) ‘cen inė ado aujan i bažny inė aldymo įs aiga’ K I
consis o ium
‘consul a ion, lieu de éunion.
olà s .‘u as, chamb a (laido i), k ip a z . aup ès 3. umas2 sm. (2) ‘bokš as, a pinė; habi ie ė
(apie piliakalnį) BB 1 Moz 11,4, BB 2 Ka 9,46, H II 9,17, BB 1 Mak 4,60 (acc. pl Thu mus), BB 2 K n9, 2 Mak 13,5,
BB Jd 1,3, Ez 26,4, BB 51,58, GG 4,4, Ba 6,17, Luke 14,28, 14,28, BB 3,1, Lex 87a, RB Ps 58,3, C II, 13, 523, H I 135,
H II 211, K, K, K 48, V, Mi 151, J, J, J, Do , (Klp, Nd, BB, BB, BB, BB, BB, BB, L 35 (K), Alm, K, K, K, K, Sml, Se ;
s unis sm. (2) ‘ a pinė K I 555, KŽ < P . . Tu m ‘u ban p ison; bokš as (F II 416), Thu m (Lex 87a), m
‘bokš as, kalėjimas (Alm 144), Ry . P . . o m (Mi zka 1919: 126), . . u m, o m, . .a. u n, u m,
s u m; ok. Tu m, Thu m ‘bokš as, a pinė; ixa ion; le kalemen es de u em, e celui-ci de
s.p anc. * o n; de nie a asis du lo . u is . ‘bokš as, châ eau, 1 W. Smoczyńskis ku as du emps
neaiškiu žodžiu (Smoczyński 2007: 326). Ku as signi ica ion ‘dešim ies pėdų guba, ikė LKA I 186,
e eėl. 109, T gn, Slk, Lb, Ign, Š nč, Dglš, Lkm, Kl , dem. pl. kuo liai Pls peu -ê e de ai se lie a ec
ok. ‘ka indas, obuo; ja ų ma as; hau eu (namo); une su l'au e con enues boî es; pašiū ė,
ooginė; suneš a chaudou ou chaud; plg. s.s. ka , . .a. ka , n. .a. Ka n., dan. ka , š . (G imm XI 202);
ka . .ž. ka , ka e n. ‘indas, k epšys (MndW II 428), ieux mo oyagean (Kluge 2002: 470). J.
B odo skio au mo de no e en egis é de la Bible ok. Co
(menu a) ‘(ja ų) ma as p ononcé pou la pluie. Ko as (B 315). 2 Pilies e ou s de ille bas les oi s
hau s on é é u ilisés ca ėjimams. Pa conséquen , ce mo es u ilisé enco e dans la signi ica ion
‘kalėjimas ApD 5, 3,220, BB Jon4, VlnE 43,5 (loc. pl. u můu), VlnE 202,19, VlnE 205,25, ŽCh Lexa, R II 162, 871,
MŽ II 214, 47 35, 71, 110, K, S. Dauk, M, J I 149, L, JD, Kl D 144 (Vlkš), BsO 397, BsMT 166 (D), Sln, Alm 14, LTR
(Zp), LTs 583, KŽ
(A 1883, 226), D skŽ, ZŠŽ, Als, Žg, Ūd, Vl.
S aipsniai / A icles 151
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
hau bâ imen ; plg. n.š . o n, n.isl. (G imm XXI u n 466; Lexe II 1582; Kluge 1957: 798;
2002: 936); . .ž. o n, s.s. u n ‘bokš as; p ison (MndW IV 580); la. u nis (Tuh nis,
Tu nis) ‘bokš as de . .ž. o n, o ne, u n ‘ . p. (Sehwe s 1953: 146, 324); ( .l.) n.l.
u ma ‘bokš as (u ilisé aux besoins de la p ison); dé en ion; pančiai, naš a; el jeu
< . .a. u m ‘bokš as; s.b us. myрма ‘kalėjimas, n.b us. (dial.) my má ‘ . p.
(B ückne 1974: 585; LKPŽ 656). 2) équipemen in é ieu de l'église, lieux yin nommés,
exemple.: gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje place aup ès des o gones; iškos C II 752, K,
K I 369, K II 102, Alm 52, F nW, KŽ; gángai sm. pl. NmŽ < P . . Gang ‘laip ai (R II 157), n. .a.
Gang m. ‘ėjimas, eisena; place d'en ée, passage, couloi ; oie, iškos (bažnyčioje),
pakyla; plg. . .a. ganc m. ‘en ée; oie, s. .a. gang, s.s. gang, s.ang. gang, s.skand.
gang m., ganga ., s. yz. gang, gong, gung, š . dial. ganga, n.nl. gang (Kluge 2002: 329;
Lexe I 734; G imm IV 1219). k as sm. (1) (ku as) 1. pakyla, hau eu née place dans
l'église cho ui, où son les o ggon, iškos Lex 20a (o ig. Ku as), C I 428, B 302, 311
(ku as), K 197 (kú as), K II 102; pl. k ai (2) Vdk, Žgč, Nmk, Kl n; kù as (ku as)
‘( a gonų) cho as Lex 21a, C I 428, Q 110, B 312, 76, Alm ‘bū ys, pulkas (angelų) C I 428,
‘laip ai C I 428; kõ as sm. 1. ‘paaukš in a place dans l'église cho ui, iškos
B 311, I. Simon, P k. 2. ‘cho as, g oupe giedo ojų B 311, NdŽ; kó as (2) LzŽ, kó as (1)
Alm 70. 3. ‘balsas, onas ( ik Biblijoje) Bb1 Ps 120,1, B 698 (o ig. Dangaus Kó as);
kuõ as (4) ‘cho as; bū ys, pulkas (apaš alų, angelų) DK 30 (o ig. nom. pl. ků ái), 37, 148,
DP 38, 543, R I 71 (o ig. K as), VoK 11, K nŽ (kûo s), ŠVŽŽ (kûo s Vin, K a, Meds, Žb ); <
P . . ko , ku , kû ‘paaukš in a place dans l'église cho ui, iškos; cho as (Alm
(P W)), . .a. kô m. ‘bažnyčios cho as; giedo ojų bū ys; lieu de p iè e chez, dans
laquelle se ou en giedan ys d asiškiai (Lexe I 1678), n. .a. Cho m. ‘dainininkai,
giedo ojai, chanson, giedojimas; oua, bū ys, lock; dans les églises ch é iennes la
place des giedo ojų de an al o ies, dans les églises p o es an es pakyla, iškos,
où se chan en e muzikuojama; plg. s. .a. chō ‘d asininkų cho as церкви, n.nl.
koo ; lo . cho us; g . χopó; de la signi ica ion ‘giedo ojas dans l'église ch é iennes
in la signi ica ion ‘giedo ojų place de an al o . .ž. kô (Lasch 1914: 95); la. ku is
ių’, iš čia ‘ ie a bažnyčioje, ski a d asininkams’ (Kluge 1957: 117; 2002: 171),
is ok. (Sehwe s 1953: 61); l. chó ‘cho as; gale ija de g ., lo . cho os, cho us
(B ückne 1974: 182). Plg. 1) ko as. 3) accessoi es des cé émonies, noms de choses de
l'église, exemple.: abló as sm. kalėdai is, minon paplo ėlis, écui de a ines e d'eau Q
372 (o ig. Ablo s), R II 210, MŽ II 368, N 2, 30, [K], K II 98, Alm 23 < P . . Abla
‘ . p. (F I 8; Alm 23); plg. Obla (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ ., n. ‘komunijos
NIJOLĖ ČEPIENĖ
152 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
paplo ėlis, os ija, n.nl. oblaa , n. .a. Obla e ., .lo . obla a (hos ia) (Lexe II 138;
Kluge 2002: 661). Il s'agi d'une espèce qui se ou e dans la égion de l'Océan
bikie elis sm. dem. ‘kaušelis, au elė’ SD 116, SD3 134 < s.s. bike i, s. .ž.
A lan ique. Plg. enco e oblo as. bike s; plg. .ang. bike , . .a. beche m. ‘ au ė;
comme ma as, Ry . P . . bēkř ‘ au ė, n. .a. Beche m., n.nl. beke ; ok. de .lo .
bica ium n. ‘indas au in, à l'eau, au ė (Kluge 2002: 99; Lexe I 137; Mi zka 1919: 122); la.
biķe is du s. .ž. bike i (Sehwe s 1953: 12, 326); l. beche (bekie ), dem. beche ek.
U bu is lie . dem. bike ėlis de *bike is ensemble a ec la. biķe is emps li é alinium
ge manisme (U bu is 2009: 418). ALEW lie . bikie elis kildisan de l. beche ek, qui pa
ok. emp un é du lo . (ALEW I 113). is smopas. bo . ‘ ais inis juozape, yzopas
(Hysopus o icinalis), son jus; yzopo shakelės église son u ilisées comme
šlaks yklė Mž 358,5, BB 2 Moz 12,22, BB 3 Moz 14,4, BB 4 Moz 19,18, VlnE 210,12 (o ig.
ins . sing. Iopu), R II 217, š, P, TA 417 (Issopas), BzF 118; hysopas Mž 538,19 (ins . sing
hyopu); yzopas Vln1 175, Lex 52a, C I 416, 1023, C II 249, 1025, RB Ps 51,8, B 272 (pl. iopai),
735, 760 (opas), 989, R I 51, R II 217, MŽ I 101, MŽ II 288, NT P Ž 9,19, NT Jn 13,29, K (ýzopas),
NdŽ, P, 417 (Yzopas), BzF 118, Alm TA 57, LBŽ; zopas (1) NdŽ < P . . Iop ‘ ais inis
juozapas (Lex 52a; C I 1023), Yop (C II 1025), . .ž. isop (MndW II 393), . .a. isôpe, isôp m.
‘ ais inis juozapas (Lexe I 1459), n. .a. Ysop, Hysop m. ( .), Isop ‘mažas sh ub a ec
ès k epiančiais euilles e iole iniais leu s (Hyssopus o icinalis L); plg. ags.
ysope ., s. .a. hyssop m., ėly . s. .a. ô y . n. .a. yzopus .; lo . hyssōpus .,
hyssōpum n. (G imm XXX 2575). kelichas sm. ‘(li u gine) au ė BB Ps 23,5, BB Ez
23,31, BP I 366, BzB 294
< . .a. kelich, kelch m. ‘ au ė; plg. s. .a. kelih, s.s. kelik, n. .a. Kelch m. ‘ au ė;
ok. du lo . calix ‘ au ė (Lexe I 1539; Kluge 2002: 483), . .ž. kelk, kellik m. ‘ au ė
(MndW II 440); (s.l., .l.) n.l. kiel ‘ichindas, u ilisé pou les cé émonies dans l'église
ch é ienne; au ée e k . < . .a. kelch, s. .a. kelih, n. .a. Kelch ‘ . p., de lo . calix
‘ au ė, dubuo; s.b us. келuкъ (кулuхъ) ‘(aukojimo) au ė; symboles-
nis likimo į a dijimas’, n.b us. кéлuхъ, кéлiх ‘didelė, aukš a au ė’ (LKPŽ 372).
Plg. da kylikas.
kylkas (kilikas, kylỹkas K) sm. K ‘(li u ginė) au ė Mž 143, 380, 534 (kilikas), BP I Vln
33,10, Vln 35, Vln 65,23, Vln1 36, VlnE 164,23, VlnE 172, VlnE 190,2 (Kilikas), Lex 53a (kilikas), C
I Q 1050, 293 (kilikas), B 1, 566, 655, 776, 55, 55, H R I 72, M Ž I 139, N 199, K II 223, KŽ, Alm 66
(kilikas), Rg, Kč (kilikas (1)); kilichas sm. RB 116, kylichas Alm 66; < . . kilich m. ‘ au ė;
plg. . .a. kelch, kelich m. (Lexe I 1539), s.s. kẹlik, s. .a. kẹlich (Kluge 1957: 362); . .ž.
kellik m. ‘gė imo indas, au ė (MndW II 440), n. .a. Kelch m. ‘ au ė; ok. du lo . calix
‘ au ė; ap ès l'in oduc ion ch é ienne, p incipalemen es u ilisé seulemen
klingbidelis sm. ‘maišelis monigams église collec e B 802, 1032 < P . .ž. Klingbüdel
A icles a icles 153 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
eikšme ‘ eliginių apeigų au ė’ (G imm XI 504); la. ķelliks ‘indas’ iš .ž. kellik
‘indas ge i, au ė’ (Sehwe s 1953: 63). Plg. da kelichas.
‘piniginė, sache a ec bambučiu su la canne à ecueilli ismaldai pendan les
pommades (F I 378); ok au lieu. ü déjà la P ūsie okiečių a mée é ai supposé le
son i (ž . Čepienė 2006: 211); plg. n. .a. Klingelbeu el m. ‘k epšis a ec a pelle su une
longue bague e, u ilisé lo s des pomaldes pou ecueilli les ic imes. kozoliai sm.
pl. ‘kunigo apeiginis d abužis, kamža Q 110 < P . . Kâsel ‘pamaldų apda as, cho o
ma škiniai; la ge en ous a , con o able sh ack, ieux, mignon ê emen ; long
sijon d'un ankios obe a ec gob u (F I 343); plg. l. koszula ‘ma škiniai; abi as,
ê emen de moines; bažn. a no as, supé ieu e ê emen du p ê e, ê emen pa
mišias de lo . casula ‘pal as a ec gob u u. m as (my as) sm. ‘k apūs sakai, se
ou an s de ce ains a b es d'A ique e d'A abie, u ilisés comme smilkal Mž 195,
BB 1 Moz 37,25, BB SalK 7,17, BB GG 5,1 (M . acco ig. sing. mÿ ha), BB 24,1, BB Es 2,2,
BB 45,9 (my as), RB 45, 2359, B (pl. My ai), Bs I 29; mi ė s . R I 88 (mi ė), MŽ I 170, N 403,
K, Alm 87 (mi ė), F nW; plg. P . . Mî e, My hen (C II 96), My he (Lex 63), . .ž. mi e
‘(ka čioji) mi a (MndW III 95), . .a. mi e, mi m.
‘mi a du a abes mi en (Lexe I 2158), s. .a. mi a, my a, s.s. my a, ags. my e,
n.nl. mi e, n.š . my a, n. .a. My he . ‘mi a (sakai); ok. du lo . mu a, my ha,
e celui-ci du g . mý ha ., mý a; mo d'o igine semi ų; a abes mu a sie ina
a ec châ eaux ma u ‘bū i ka čiam; dans ge manes langues es en é pa
Bibliją (Kluge 1957: 497; 2002: 641); l. mi a. E. F aenkelis, s'appuyan P. Ska džiumi,
lie . mi à du emps p ê iniu du polkų kalbos (F nW). obló as sm. (1) ‘komunijos
paplo ėlis C II 161, B 727 (o ig. Oblo s), B 956 (oblo as), N 30, [K], Alm 93 < P . . Obla
‘ . p. (C II 161), . .a. oblâ e, oblâ de a ine e d'eau ébullis pllo is; bažn.
., n. (o lô e) ‘komunijos paplo ėlis; kepinio ūšis’; plg. n. .a. Obla e . ‘plonas
communies paplo ėlis, s. .a. oblā a, o elā a, n.nl. oblaa , n.š . obla ; ok. de .lo .
obla a (hos ia) ‘ . p. (Lexe II 138; Kluge 2002: 661). Plg. da ablo as. sk ỹnė s .
sk yn (4) 1, (2), ‘ca alikes église puošni spin elė au milieu de l'au el os ijai ga de
BB 2 Mak 2,5, BB 2 C n 31,11. 2. ‘aukų dėžė, kasa BB Luk 21,2, VlnE 199, Lex 43a (o ig.
Diewa k ine), H 181, B 596, K I 93, 678, TP 9, 1881, LC 1878, 21, dem. sk ynèle I. 3. ‘A i es
(apie biblique Noeux ins allée a che) BB 1 Moz 6,14, B 117 ha monisa ion sk ynė
bažn. ‘sando os sk ynia BB Teis 20,27, BB Joz 4,18, C I 1142 (o ig. Sk yne
Sude ejimô), B 302, 833, R I 134, MŽ I 246, dem. sk ynèle émoigimo (o ig. Sk inele
Liudimo) ‘sando os sk ynia
BB 2 Moz 26,33); < . .ž. sch în ‘sk ynia, case; ka s as (MndW IV 138); . .a. ka s as
sch în m., n. ‘sk ynia, dėžė d abužiams, pinigams, b angenybėms, elik ijoms;
(Lexe II 799), .nl. sc īne; plg. s. .a. sc īn(i), s.ang. sc īn, s. yz. sk īn,
NIJOLĖ ČEPIENĖ
154 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX ags. sc īn ‘dėžė, alamin, ca e, dėžu ė pou
des obje s p écieux, p angenybėms, eliqu ijoms, ang. sh ine ‘dėžė; al o ius;
š en o ė, n.š . sk in, n. .a. Sch ein m. ‘puošni dėjė pou les obje s de cul e, les
eliqu ijons à ga de ; ka s as; sk ynia; a moin a; ok. du lo . sc īnium ‘ap alus
asas kamsom ga de (Kluge 1957: 679-680; 2002: 826; G imm XV 1725); la. sk ne, sk īnis
‘dėžė, sk ynia (pou des ê emen s, a deaux); spin a du . .ž. sch īn ‘spin a;
sk ynia; boxée; s al (Sehwe sčius 1953: 106; Ka ulis II 206) ou .ol. sch ijn, sch ine
‘dėžė, sk ynia; s alčius (Ka ulis II 206); (s.l., .l.) n.l. sk zynia ‘už o canno é; sk ynia i
k . < s.ček. škřně ‘spin a; dėžė, de . .a. sch în, s. .a. sc îni, sk îni ‘dėžė; in a, de
lo . sc nium ‘ap alaina dėžė sau é aux li es, documen s; s.b us. скрыня, скрuня
‘dėžė; un ése oi de o me ec angulai e; slėp u ė; ka s as; n.b us. (dial.) скрыня
‘didelė dėžė; skiau ė (dėžė a ec skylu ées pou ga de des poissons i an s); casej
pou la a ine, g ains s ocke ; ėdžios; s. us. sk yna ‘kaus y a dėžė, sk ynia; casejė
a ec dangčiu, n. us. sk ynja ‘dėžė, en oisée dėželė (LKPŽ 581-582). P. Ska džius
lie u ių sk ynià, sk nė du emps skoliniais de b us. скрыня или l. sk zynia (Ska džius
1931: 199), e W. Smoczyńskis kildina depuis b us. sk ýnja (Smoczyński 2007: 567). Ce
a ail au o ée es ime que les Li uiniens sk ynė a ec a ec les le oniques sk ne
pou aien ê e s'emp un és de médiu ines okieches e esaiches a mės sch īn
‘dėžė, sk ynia, spin a, s alčius. À cause des p iebalsies combinino sk oi . Čepienė
2006: 291-292. apel sm. saichel a ec sonambučiu aux ic imes dans l'église collec e Q
478, N 89, [K], BzF 189 (o ig. åpel), BS 146, Alm 141, F nW, KŽ; plg. P . . o el ‘plokš ė
(Alm (P W)), n. .a. Ta el . ‘len a; ly elle; plokš ė. Plg. enco e obelis. õbelis sm. (1) 1.
‘maischel a ec blambučiu aux ic imes église collec e (Klingsäckel) N 107 (Klp), F II
403, K, Alm 142, KŽ, Klp. 2. (pa) obelis ‘bažnyčios a čiau [P ūsų] en Li uanie se an de
l'église, aidan les se ans de l'église okiečių. Jų se ice sonne des ha pes, p épin i
nas, ku is kaip e ėjas s o ėjo po len a’ F nW → pa obelis < P . . Po abel ‘anks-
du in e communions paplo ėlių, eni le chu ch e ses į ankius e k . (F II 172); plg.
pa obelis ‘bažnyčios pa a nau ojas, qui enai pou len os, ok. Ta el, comme
aduc eu (R I 162, MŽ I 296, Alm 97), P . . ô el ‘len èle, plokš ė (Alm 142), n. .a. Ta el,
Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama é acue au son, donne une
ma que, u ilisé dans les églises, monas y es au lieu de sonnemen s (G imm XXI 13),
P . . Tobolize . ‘kišenė, k epšelis (F II 403); l. oboła ‘(kelioninis) k epšys, kup inė,
maišelis (B ückne 1974: 572), obół. Plg. da apelis. 4) š enčių, i uigs nommés,
exemple.: bė ės s . pl. ‘laido u ių aišės, še menys BzF 99, LTR, KŽ < P . .
Beh epuo a dailidėms (Zieseme I 530); plg. . .ž. b e ‘nés u ai; bo (MndW I 392);
s. yz. be e, s.ang. b , n. .a. Bah e . ‘neš u ai → ge m. *be -a- ‘neš i kùnigė s . (1) 1.
‘mo e is sace do ininkė, aidilu ė S. Dauk, P , kùningė š, ‘ ienuolyno, emple des
anciens, che ininkė SD3 138, N 210, A 1884, 63, KŽ. 2. ‘ emme de p ê e (pas o iaux) [K
(K )], KŽ, I. Simon; → kunigas, kuningas. Plg.
(Kluge 2002: 83); la. b es ‘(laido u ių) neš u ai’ iš . .ž. (Sehwe s 1953: 11).
A icles A icles a icles 161 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
da kuningė.
kuniglis sm. (2) ‘ ika as NG 60, Sln, Skp, kunigẽlis ŠVŽŽ (Š s); edinys is
kunigas.
kunigenė s . (1) B ž, kùnigienė (1) K; OsG 18 ‘kunigo (pas o iaus) pa i R I 71
(o ig. Kunngn), K, 1881, LC 17, Alm 76, KŽ → kunigas. kunigijà s . (2) col.
‘kunigai, leu plume M, J, sp, F nW, V. Kudi , KŽ, P n, Bs, Bl , kunigija Alm 75,
kuningijà A 1884, 381, kuningja KŽ, Gmž; ediniai is kunigas, kuningas.
kunignas sm. (2) "pas o ius P k; edinys is kunigas. kùnigininkas, -ė
smob. (1) ‘kunigo mokinys, p épa é įžegnojimui A 1885, 372, BsV 164, KŽ
(o ig. kuniginiñkas), Klp, P k → kunigas. kunignis, -ė smob. (2) ‘kas kunigo
pažiū ų, kunigų šalininkas š, Žem, ZŠŽ (G š); edinys is kunigas.
kùnigiškas sm. (1) ‘p inigas Sl ; edinys is kunigas. kunigškis, -ė smob. (2) 1.
‘d asininkas (pp . ka alikų) Ch 2 Moz 30,30, G . 2. ‘kunigo mokinys, p épa é
įžegnojimui KŽ, Šlu, P k, kuningškis N 210, K, KŽ; ediniai is kunigas, kuningas.
kunigiùkas sm. (2) "clie ikas J b; dem. edinys is kunigas. kunigùžis sm. (2)
‘p o es an ų a liu e onų kunigas Alm 76, KŽ, ZŠŽ (Lkč, Ž , Šk, Nm), Vdžg, Alk,
Dkš, Gs, ‘liu e onų kunigas K nŽ; edinys is kunigas. kùningas sm. (3b) F nW 1.
‘ponas, iešpa s; ade B 99, N 210. 2. ‘d asininkas (pp . ka alikų), klebonas C II
(o ig. Kúnnɨgas), 237 (Kúnningas), 647 (Kunnings), 1121, 75 (Kunnings), 179, R I 70
(Kunnɨgs), R II 208 Q (Kunningas), 276, 282, 58, H II 186, PVG 193 (1748 m), 362 (1793 m
MŽ), II 23, 78, 277, JV 615, 52n, BzF Nl 21, K, K (A 1883, 42), P el Š 44, Sl, dem.
kuningėlis N 210, kuningy is N 210, kuningužis N 210; < . . kuninc, kuning ‘ka alius,
gou e nan (Lexe I 1774); plg. s. .a. kuni(n)g, . .ž. kunig ‘ka alius, sou e ain,
iešpa s, s.s. kuning, n.nl. oi; suom. kuningas (Kluge 1957: 391; 2002: 519520), . .ž. Il
a é é nommé p ésiden de la République. konink, konnink ‘ka alius (MndW II 524);
p . konagis ‘kunigaikš is, ka alius du . .a. (a . .) künic ‘ka alius, . . kunic
(kunig) ‘ka alius (Mažiulis II 242243 (E 405)). Plg. da kunigas. kùningė s . (1) 1.
‘mo e is cle ininkė, aidilu ė š. 2. ‘ca alikų ienuolynoji y iausioji,
i šininkė N 210, KŽ; → oi. Plg. da kunigė.
kuningenė R I 71 (o ig. Kunnɨgn), N 210 → kuningas. kuningys is sm.
‘ka dinolas, ka alikų d asininkas Q 109 (o ig. Kunningys is, Popeaus
K aes) → oi.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
162 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
mans as sm. ‘mennoni e, appa enan des sec es p o es an es K II 54, Alm
84, KŽ < P . . Manis ‘ . p.. Mennoni es i aien en P ūsie, p incipalemen
Ve de ie (We de ), Žemumoie (Niede ungen) (F II 48); plg. . .ž. mennis e ‘ .
p. (MndW III 71), n. .a. Mennonis , selon le pas eu Menno Simons (14961561,
Nyde landai).
muka a sm. pl. (3b) ‘senieji okiečiai, qui habi uellemen p ien chezie ZŠŽ
(Lkš), mùcha iai sm. pl. (1) ZŠŽ (Ss ); muke is ‘š en ei a I. Simon, mùku is (1) ‘ .
p. p š, Yl < n. .a. Mucke m. ‘ eidmainis, sh en ei a, J. F. Budde pie is es
disciples XVIII a. p a a dė; plg. . .a. mûchele m. ‘Meuchle , sica ius (Kluge
2002: 634635; Lexe I 2191).
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90; plg. ok. Naza ene ‘p iklausan is
judėjų k ikščionių sek ai (pi maisiais mūsų e os amžiais), lo . Naza eus de g .
Naza ēnos ‘Naza ie is, Jésus Ch is de su nom. naujakunigis (heb.) sm.
‘p eseniai en sh ęs as p igas Bl ; dū inys is ge m.
le p ê e e pleu . nou eau.
pãkunigis sm. (1) ‘p o es an ų kunigo padėjėjas pasaulie is Š s; da inys de ge m.
kunigas i lie . p ae . pa-. pa óbelis sm. (1) ‘bažnyčios a nas, ha pinikas,
zak is ijonas Lex 43, Q 227, 297, C I 785, 1063, B 308, 591, 795, 831, R I 162, MŽ I 296, LLICh
(Žodynėlis), N 107, [K], K I 555, KŽ, Alm 97, F nW, P k, ‘bažnyčios pa nau , qui se ien
de iè e les len os, ok, ok. Ta el, comme aduc eu R I 162, MŽ I 296, Alm 97 < P . .
Po abel ‘anksčiau [P ūsų] en Li uanie se i eu de l'église, aidan les se ans de
l'église okiečių. Jų se ice sonne des ha pes, ou ni du in e de la communion
paplo illes, en e eni l'église e ses ins umen s, po e maišelį aux ic imes
ecueilli (Klingsäckel), obse e nes opius isi eu jus, désobéissan s endosse
des e ons an cols (Halseisen), assis e les p éoclis es, quand ils so en chez les
malonius ou se p épa asi k ikš i i; ils de aien aussi ê e en ecueillan la dixième;
leu de oi su eille les bâ imen s e aide les p édica eu s dans les a aux de
e e (F II 172). ALEW s'éc i que ok. Po abel (Pa abel) pou ai ê e emp un é du
lie . pa óbelis (ALEW II 741-742).
pilig mas, -ė smob. (2) ‘keliaujan is maldininkas, keliau ojas į š en ąsias
lieux T pŽ, Š, DŽ pilg mas, -ė b š, pilg mas KŽ < P . . Pilg im, n. .a. Pilg im
‘ oyagean o dininkas (P el 40), s. .a. pilig īm; plg. . .a. bilge īm, pilge īn, s. yz.
pileg īm, .ang. pilg im; ok. de .lo . peleg inus ‘s e imšalis, keliau ojas (Kluge
2002: 703), . .ž. peleg im(e) ‘ . p. (MndW III 315); La Commission es in i ée à
p ésen e des p oposi ions à ce e e . i . pelleg ino de lo . põdė s . (2) k ikš o
mè e C II 192, KŽ, Alm 103 (Aukš ai ijoje), P , F nW, ZŠŽ, KzRŽ, Šl, Jnš, Žml, Vl, E ž,
kis’ N 294, K, M. Valanč, S. Dauk, BM 400 (Sln ), LMD (Š s), KŽ, Alm 103
(Žemai ijoje), NmŽ, F nW, BM 400, Sln , LMD (Š s), K nŽ (puodė), ŠVŽŽ
J b, Sk; põdė scom. (2) ‘k ikš a ai- (puodė Bks, Meds, Lyk), D , K , Pl , Vkš, Sd, T k,
A icles a icles 163 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
B 967 < P . . pôde, pô ‘k ikš a ė is, k ikš a aikis (Alm (P W)); plg. . .ž. pade m. ‘k ikš o
ė as, k ikš o mo in, kūmas, kūma (MndW III 291), n. .a. Pa e m. ‘k ikš a ė is;
k ikš asūnis; . ‘k ikš amo ė; k ikš aduk ė, lo . pa e ‘d asiškas ė as, k ikš a ė is
(Kluge 2002: 685). p ecen e is sm. ‘pa apinės p o es an ų bažnyčios aikų moky ojas
PVG 413 (1794 m.) < P . . p ésen e ‘ . p. (Alm 105 (P W)); plg. lo . p aecen o ‘daina edys,
solis e, di igean .
Ms, N , T k, ‘k ikš aduk ė pùskunigis (heb.) sm. (1) 1. ‘liu e onų saky ojas,
pamokslininkas, p ê e des onc ions exécu an homme G dm, Vn. 2. ‘clée ik,
possédan diakon š en imus NdŽ; dū inys is ge m. kunigas i lie . pus-. abýne is
sm. ‘ abinas, judėjų d asininkas K II 118, Alm 109 < n. .a. Rabbine ‘ . p. ; plg. heb .
abbi ‘maî e de mon; . .a. Râbînîs ‘A abe (Lexe
330) II.
sénkunigis (heb.) sm. (1) ‘senas, seno iško mąs ymo kunigas Vaižg; dū inys is
ge m. kunigas i lie . ieas. elniakunigis (heb.) sm. ‘kas badgais kėslais
pe si engęs į kunigus BsV 291, S I 165; dū inys is ge m. kunigas e plu. diable.
š kunigis (heb.) sm. pl. (1) ‘cas inache é kunigys ės mokslų Nj, Sk ; dū inys is
ge m. kunigas i lie . iš a. 7) mi ologinė leksika, an gam inių bū ybių
dénomina ions, pa exemple.: basiliškas (basiliškas, basiliškus) sm. ‘pasakų
baidyklė, slibinas WP 98a,8, SD 8, SD3 9 (o ig. baylikas), Bb Iz 11,8, B 189 (Bailikas),
baziliškus Lex 236 (Bailikus), C I 236, P el 51 (bazylìszkas); plg. . .a. basiliske m.,
basilisk (Lexe I 133), n. .a. Basilisk mi . ‘basiliskas, slibins, P . . Bailike (C I 236);
n.nl. basilisk, n.ang. basilisk; ok. posolissime du lo . basiliscus, e celui-ci du g .
basilískos ‘mažas ka alius (Kluge 2002: 94); l. basyliszek. ALEW plu. basilique g ãlis
sm. ‘passep ieux e mi aculeux ase (dubuo, au ė), ca eau ( idu amžių okiečių
pada imuose, kū yboje) T pŽ, KŽ, NSŽ; ‘legendine au ée, de laquelle bu ès Jésus
kildinamas iš lenkų kalbos (ALEW I 100).
Ch is pa de nie e la aka iené T pŽ, NSŽ 144 < ok. G al m. ‘š en enybė
(akmuo, au ė ou k .); plg. . .a. g âl m. ‘š . g alis, K is aus aka ienės dubuo,
s. anc. g aal ‘ . p., .lo . g adalis (Kluge 2002: 367; G imm
VIII 1737; Lexe I 1066).
kãbalas sm. (1), pp . pl. ‘a ei ies espé ance ca es e d'au es moyens Vad,
Lp, K , kablai pl. Z Ž; plg. P . . kabâl ‘nemalonumai (Alm (P W)), Cabale .
‘slap os in igos, pinklės (K I 673), n. .a. Kabale . ‘klas a, klas ingumas;
pinkles; n.ang. cabal, n.š . kabal, n.no . cabale; ok. de p anc. cabale
la, judėjų, žydų slap as mokslas’, o šis iš heb . qabbālā(h) ‘pe da imas; adicija’
(Kluge 2002: 457); heb . gabbala ‘(slap a) adicija’, s.žyd. kabbālāh ‘bū imas
NIJOLĖ ČEPIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXX 164 du nomb e, magija, in iga (Vasme II 1986,
149); ( .l.), n.l. kabała, pl. kabały ‘judėjų iloso inis apok i inis ac a us;
bou issage aux ca es; bou issemen de signes, chi es; bu ų didac ique li e;
complo , in igue; soupesčiai, di icumai< l. jid. qabole ‘paslap ingasis judėjų
enseignemen s, .lo . cabbala ‘Kabala (sagmi ude, ansmisée abinų), du .heb .
qábbālāh ‘capimas, admission; ansmission des adi ions de géné a ion en
géné a ion; cou uminis loi; po Mozés éc i e magasins; kabala, mys é ieuse
sagesse; n.b us. kabálá ‘ ūpesčiai; ê euxūkis; omulé, niekai, n.b us. dial.
kabały pl. ‘bū imo ko os (LKPŽ 337), l. kabała ‘in iga, sec e as mokslas < ok.
e i . cabala, e celui-ci de heb . kabbalah (B ückne 1974: 211). špkas sm. 3)
‘ aiduoklis, šmėkla, pamėklė K II 200, Cp, NdŽ, BzF 185 (P k), Alm 134, F nW, KŽ, ZŠŽ
(G š, Šk, Ss , Sn ), NmŽ, Šn, Vlk , Nm, Gs, M j, Tlž (1,); špūkis, -ė smob. ‘cas nui le
ma che, nak ibalda, aiduoklis J, BzF 185 (o ig. szpúks); špókas (1) ‘ aiduoklis,
šmėkla ZŠŽ (Sn ) < n. .a. Spuk (Spuch) m. ‘šmėkla, aiduoklis, pamėklė, qui es
ep is de . .ž. spōk, spūk, n. ‘ aiduoklis, šmėkla, niekinga bū ybė; plg. .nl. spoke,
s.ang. pūca mi . ‘gnomas, ba zdukas, kaukas, ai a as, maison esp i ia. Kilmė
neaiški (Kluge 2002:
871; MndW IV 335).
‘kabap acaube o i, -oja, -ojo e b. ‘užbu i, zake ė i BzF 205 < n. .a.
e zaube n ‘ . p..
Valhalà s . ‘anciennes scandina es my hologijoje du dieu Odin palais, mūšyje
k i usių ka ių bu einė T pŽ; pou l'o igine plg. ok. Walhall(a) < s.skand. Valhll ‘palais
des meu ie s; no d ge manes mi ologijoje ainsi appelé salė, ok. Halle, à laquelle
iennen ceux ombés dans les comba s (Kluge 2002: 970). dei ées, qui pou aien aux
alk ijos s . pl. (1) ‘seno ės skandina ų mi ologijoje – ka ingos me ginos
ka žygiens dans les ba ailles, nu es aien mo s solda s des ėles e s Valhalą e
là pa puo as leu adi auda T pŽ, NSŽ 454; plg. n. .a. Walkü e . < s.skand. alky ja
‘pasi enkan i mi usius, n.š . alky ia, n.ang. Valky ie, n.nl. walku e (Kluge 2002: 970).
Valpù gijos nak is ‘seno ės ge manų pagoniška pa asa io p adžios š en ė nak į
iš balandžio 30 d. į gegužės 1 d.; selon wokiečių p ie a us ce e nui -là su le B oken
moun des esp i s malé iques e des hâches kelda usios ê e, o gies; puo a, o gija
T pŽ, Valpu gija KŽ, NSŽ; plg. ok. Walpu gisnach ‘Hexensabba ; Walpu g(is) es
ge manes sain e, o iginai e de l'Angle e e, okiquemen Wal -pu c; le 1e mai nui ,
joja des so ciè es su le mon Blocksbe go la liaison en e les so ciè es e sac ée
es mo i ée seulemen da e; n.nl. Walpu gisnach , n.ang. Walpu gis Nigh (Kluge)
2002: 971); lo . Valpu gis.
A icles A icles a icles 165 /
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
3. DL VOODŽIO OLA REIKŠMI IR KILMS
B e kūno Bible con ien le mo ola4 s . ‘u as, landa, chambalpa, c yp a (BB 1 Moz
23,9 ‘ola laido i, BB 1 Ka 18,4, BB 1 Ka 19,9, BB 1 Ka 19,13, BB Ps 142,1, BB olė 1 Ka 18,4,
ala 1 Sam 24,4, BB 1 Sam 24,11, uola BB 1 Sam 24,4). Olos, comme mys é ieux po ails au
sou e ain monde, es de nomb eux cul es, my hes e pada issemen s obje . Elles
é aien considé ées des lieux de naissance des dieux, a sisky ėlių bu einėmis. La
c oyance de C è e e Mikėnų a ai beaucoup de sain es olų (NSŽ 294-296). Olaam ne
signi ie pas seulemen ‘ž a oj ė elių ou oukščių u as, landa, comme es
p ésen é LKŽe, mais aussi ‘pa alpa, k ip a, lieu de se cache ; héglobs is. K yp os
é aien p éci des ch é iens cul o e laidojim boalpos ca acombes, požeminėse
cime iè es. De la Bible nous app enons que olos é aien a ec du imis (1 Rois 19:13),
didelės (paslėpė oloje ici 50 e là 50 p a akų (1 Rois 18,4)). Ils é aien en e és An ano
Rubšio de l'Éc i u e Sain e (Š R, 1 Moz 23,19) e ime éc i : Alo s Ab aham a en e é
sa emme à la ca e du champ de Machpelos, de an Mam ę {c'es Héb oną}, Canaan.
Le champ e ola passè en de hi i es en Ab aamo p op ié é comme cime iè e.
B e kūnas e ses adui s Bible co ec eu s u aien dou é, ou pas, de adui e
Li u iques mo s signi ica ion co espond exac emen o iginalalo mo , donc sou en
p énomomas ola, co espondan n. .a. Höhle . (Hohl n.), du milieu okiečių Hohle . ‘ola, įduba;
g ande uščia idu ė pa alpa e e (G imm X 1714, 1715, PaulW 299); plg. idu ines okieches
e esaiches a mės hol n. ‘ola, įduba, uščia idu ė pa alpa; p ieglobs is, slėp u ė, XV a.
Liubeko (Lübeck) monologue de la ille dominikono He manno Ko ne o k onikoje, okiečių
žemaičių kalba pa ašy uose éc i uose za iksuo ą e b. holen ‘sich in eine Höhle, Ve s eck
begeben (leis is, ékeliau i, alle dans olą, slėp u ę) (MndW II 285, 288). ola Li uiniens sie inas e
a ec . .a. hol nė5 (Schlup winkel), [hule BB 1 Moz 19,30], . .a. e b. hëln ‘laiky i passip yje,
n., m. ‘ola, duobė, kiau ymė, įduba’, . .a. hüle . (hol) ‘ola, p ieglobs is, lindy-
paslėp i (Lexe I 1324, 1381, 1242). Plg. enco e giminique s.skand. hll (n. .a. Halle . ‘p ieangis,
p ies a as du kolonų), don la signi ica ion p incipale es ‘uždeng , paslėp as; (go ų hallu-s
‘uola, s a inys de pie es, salė uolose); → ge m. *hel- ‘slėp i, paslėp i. Depuis . .a. e b.
hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, lėp i, paslėp i, slaps y i (n. .a. hehlen) kilo . .a. helle s . mi .
‘pascėp as, sec e sous- e eux monde des mo s, l'en e ; é oi e pièce en e k osnies
e pa oi, . .a. halle . 4 Ola en egis é enco e VlnE 101, DP 481, MP 284, SD3 76, 85, 155, 281, 291,
SD 66, 238, 246, Q 235, B 860, R I 167 (o ig. ůla), MŽ I 306 (ůla), A. Ba an, J, 853, J k 25, JD F nW, Z ŠkŽ
(G š, Š, B ), KzRŽ, Ds, D, Km, Sg, Sk, Rš, dem olùkė ZŠŽ (Lkš); u imi e hola ‘duobė, g o es SP I
42,6; 42,11; 255,2, BzF 116, F nW I 516, hala SD1 44, BzF 116.
5
Plg. enco e s. .a., .nl., s. yz. hol, ang. hole ‘ola, ca as (Kluge 1957: 313).
NIJOLĖ ČEPIENĖ
166 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
‘medinis bokš as, medinės kolonos, obelė; ie a uoš i i saugo i d uskai’; plg.
enco e go . halja ‘sous- e ain des mo s monde (Lexe I 1232, 1149; Kluge 1957: 283;
G imm X 229). W. Smoczyńskis les Li uiniens ola considè e neaiškios o igine mo ju
(Smoczyński 2007: 432). La ių ala ‘ola, u as, landa J. Sehwe s kildina is . .ž.
‘holola, skylė, įduba (Sehwe s 1953: 1). Donc li auens ola ‘u as, dauba, pa alpa,
k ip a; p ieglobs is, en egis é au XVI a. B e kūno Biblijoje, pou ai ê e kildiné
non seulemen de moyenne okieć zemaičių a mės hol n. ‘ola, ca es, uščia
pa alpa; p ieglobs is, comme éc é E. F aenkelis, mais e du milieu okiečių Hohle .
‘ola, įduba; g ande uščia idu ė pièce su e e; plg. médiu ines okieches
hau š aičių a mės hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė, p ieglobs is. Plg. da Valhala
(p ie 2, 7). An ano Rubšio e s ame Š en ajame Raš e ou ames le p ê inium
šeolas sm. ‘mi usiųjų bu einė, haga as Š R (Moz 37,35; GG 8,6; Job 24,19), déusį
p obablemen du heb . šeol, qui u bū sie inas a ec n. .a. Hölle . ‘pzeminis
mi usiųjų pasaulis, p aga as, go . halja, s. .a. hella ‘mi ies dei ė Hel, son
habi a ion place (G imm X 1747); plg. la. ele ‘p aga as du . .ž. helle (Sehwe s 1953:
331332). Anciens anciens éc i s li uanien dans, u imais données, le mo šeolas
neap inkamas. a. B e kūno XVI dans la Bible ok. Hölle . ‘p aga as en adui
p ê inium de la langue polkų peklà6.
4. DARINIAI
Depuis la eligieuse lexique ge manisms son cons i ués nou eaux mo s:
ediniai, denomina i ai, dū iniai. Ypač sou en à le ge manisme šaknies ajou ées
Li u iškos p éésages -ienė, -ys ė, -iškas, -au i. Tu ima e sudu inių mo s,
hyb ides, don un dėmuo es ge manizmas, e l'au e lie u iškas mo . Daug
da inių suda y a a ec senuoju ge manizmu kunigas.
Vediniai, pa exemple: p ienė, ab ienė s . ‘ca alikų ienuolyno i šininkė → ap as,
ab as; kunigenė, kùnigienė, kuningenė s . (1) ‘punigo (pas o iaus) pa i. Ypač
beaucoup edinų o mée de skolinių kunigas, kuningas: kùnigė, kùningė s . (1) 1.
‘mo e is cle ininkė, aidilu ė; monolyno, emple la senio ne, che ininké. 2.
‘ emme d'un p ê e (pas o iaux); → kunigas, kuningas; kunigái is sm. (1) ‘yaunas
kunigas, ica ; cle é ic; kunigys à s . (2) ‘ iešpa ys ė BP II 117, WP 27,13, DP 226,
MT 30,31, ‘p ínigo onc ions, kuniga imas WP 27, DP 465, MT 18, Alm13, 76, F nW,
KŽ, K nŽ; kunigs ė s . (2) ‘ iešpa ys ė BB Joz 18,7, WP 152,19, DP 542, SP 204, B
684, R I 71, MŽ I 136, PG, ‘p iigo duigos, 6 LKŽe ne ou ni pas du mo peklà šal inis
iskūno B e Bibijas.
S aipsniai / A icles 167
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
kuniga BB 1 Sam 2,28, DK 94, SD 93, DP 75, MT 18, Ch1 312, 13, PK3 96, SD 84, SG I 51,
Lex 68a, Q6, 39 B 721, 810, 986, H R Io ig ( Kunngys ė), MŽ I 136, A 35, K, M. Valanč, M,
F nW, J Bil, J. Šimk, KŽ, ŠVŽ (Žuk (2)), kunings ė ‘ Daigos, kuniga, Lex IIa, C II 687,
Q6, 39 H I (Kunngys ė), II R 2, 280, 21 A 78, 210 s pa ija R 71, 71 N; kece s ė .
‘é ésie; paklydimas ( ikėjime) Alm 64; bybeliškas adj. ‘būdingas Biblijai N 329, K,
Alm 31, ad . býbeliškai K; → bibelis; plg. n. .a. biblisch; kè se ique adj. ‘būdingas
kece iui K I 683, ad . ke se iquemen K I 683; kùnigiškas, -a adj. -à (1), (34b)
‘būdingas d asininkui (pp . ka alikų) BB 2 Moz 19,6, DK 76, 147, DP 27, 547, SD3 96,
SD 84, B 986, K, BsM II 238, M. Valanč, J. Jabl, KŽ, Gg ; kùningiškas, -a R II 282, N 210,
A 1885, 81, ad . kùnigiquemen ‘kaip kunigas K, ZŠŽ (Nm); kunignis, -ė adj. (2)
‘d asininkų (pp .
ka alikų) J. Jabl, KŽ, Š s.
Denomina i : kunigáu i, -áuja (-áuna), -ã o in ., kunigáu ZŠŽ 1. ‘bū i kunigu,
duho ininku Mž 421, BB Luc 1,8, S. Dauk, BzB 297, F nW, P. C i , J. Jabl, J. Bal , Alm
75, KŽ, DŽ, ŠVŽŽ (Žb ). 2. ‘ iešpa au i Mž 421, MT 250, š; dénomina i is kunigas;
podjiu i, -iáuja, -iã o in . ‘bū i podžium a pode, kūmau i š, ZŠŽ (Jnk),
apipodžiáu i . ‘pabū i podžiais, kūmais ZŠŽ (Jnk), denomina i is podžius;
sp edikau i e b. in . ‘di e se monslą Alm 118, sp edekó i KŽ, denomina i ai
du sp ėdika; pilg inau i, -auja, -a o e b. in . ‘ oyage à des lieux sain s BB Iz
23,7, P el 43 → pèle inage; plg. . .ž. peleg ine
‘pilg imas (P el 43).
Dū inie: býbelnešis (hibb .) sm. (1) ‘Bible dis ibuin ojs, isnešinė ojas LC 1882, 48,
dū inys is ge m. bybelė, bybelis e lie . neš i; iskunigis sm. ‘bu ęs kunigas, ekskunigas
NdŽ, LzP, da inys is ge m. kunigas i lie . p ae . -isch; kikapis (heb.) sm. (1) ‘ ompais
aup ès ki kės; emplo ius R I 54, R II 223, MŽ II 298, N 200, K, KŽ, Alm 66, ki kkapis KŽ,
dū inys is ge m. ki kė e lie . kapas; plg. n. .a. Ki chho m. ‘kapai, kapinės; kun is (dial.)
smegbu. ‘exe cé p ê e ou clé icas P on, Už ; kunigbu is BŽ 477, dū inie is ge m.
kunegas, kunigas e lie . ê e; Lu e KlebonPa obel penigai (Lu e [penigai], Klebon
[penigai]) sm. ge m. liu e is e monnaies; de sl. klebonas es ge m. de l'a gen ; de ge m.
pl. ‘dešim inė, bažny pinigiai, mokami liu e onų bažnyčiose’ Lex 23; dū iniai iš
pa obelis e monnaie; põdženklis (hebb .) sm. (1) puošnūs des pè es de k as š o
zapeçonnés lapelions a ec linkėjimais, dans lesquels es mis un don ou de l'a gen au
k as š a aiki K II 105 (o ig. pd-ženklis); dū inys is ge m. podis e lie . signe; plg. n. .a.
Pa enb ie , Pa enze el ‘ . p. (G imm XIII 1502); šp ùkknygės s . pl. (1) ‘pamokymų,
sen encijų inkinys, ka echizmas K II 199, NmŽ, šp ùknygės ‘maldų knygos NmŽ,
dū inys éc i s dans, combien plus d'en e eux son ou és B e kūno Biblijoje,
iš ge m. šp ukas i lie . knygos pl.; plg. n. .a. Sp uchbuch n. ‘ . p.’.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
168 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
5. CHRONOLOGS NOTABES
Nedaug eligijos s i ies žodžių už iksuo a pi muosiuose XVI a. senuosiuose
exemple.: kunigas (kunegas, kungas); u mas ‘bokš as, a pinė; psal e as (psal ius,
psal ie as) ‘psalmynas; s yginis ins umen de musique; m as (mi as, my as)
‘k apūs di i; isopas (yzopas, yzapas) ‘ ais inis juozapas (Hyssopus o icinalis); yzopo
shakelės église comme šlaks yklė; sk ynė ‘ka alikų bažnyčioje puošni spin elė au
milieu de l'au el pou ga de os ijai; aukų dėžė, kasa; le aisseau (apie biblique Nojaus
ins allée ba eau). Depuis le XVII a. les skolinių mul ipliée, pa iculiè emen des
ocabulai es p ussiens okiečiųlie u ių e Li uiniens okiečių, exemple: abló as
‘kalėdai is; almzas ‘ischmalda, donana; igès s . pl. (2), lgės (1) ‘Visų Š en ųjų š en ė
(no emb e 1 d.); kañ e is ‘ am ai o icie de l'église p o es an e, o gonis e;
ka gisma ‘ca equizmas, umpas k is iionių ikybos a angemen nemen ques ions
e éponses o me; kė bas (ke ubas) bažn. ‘aulès du plus hau ang; plg. ok. Che ub,
P . . Che ub (C I 426), heb . ke ub (pl. ke ubin) ‘ . p. ; asi ų k ub ‘milžiniškas paukš is
a ec lū enes de lion e ê e humaine, g i as (Kluge 1957: 268); ki pode is ‘bažnyčios
se nas, o gonininkas, zak is ijonas, ki kpode is; klebonpenigai sm. pl. bažn.
‘ ešim oji pa ie des p o i s ou e enus, que les idèles de aien donne à l'église, au
klebon; dešim inė; dū inys de sl. klebonas es ge m. de l'a gen ; klebónpiningai (o ig.
Lu e -Klebón-Pa óbel-Pinningai); gángos s . pl. (1) ‘bažnyčioje place aup ès des
o gones; i< ok. Gang ‘ . p. ; p edikau i, -auja, -a o in . ‘Di e se monslà,
publiquemen isba i; apelis ‘maišelis aux ic imes à l'église collec e < P . . o el
‘plokš ė, plg. Elzaso dial. ô el ‘(pakabin a) plokš ė, len a, mušama é acue au
son, donne une ma que, u ilisé dans les églises, monas icins au lieu de sonnemen s, n. .a. Ta el
(G imm XXI 13).
a. XVIII ou e de nou eaux skolinių, non nomb e d'en e eux es p ésen é Jokūbo
B odo skio dicodyne, exemple.: d eskama a s . ‘zak is ija, d skama ė,
d yskama ė LC 1885, 12; kapelė ‘maža bažny ėlė, koply ėlė; klekne is
lis pinigams bažnyčioje ink i’; klos e is ‘ ienuolynas’; p ecen e is ‘pa apinės
‘ a pininkas; klingbidelis ‘maišep o es an ų bažnyčios aikų moky ojas PVG 413
(1794 m.); hib . ki kapis ‘kapai p ès ki kės, empleo ius.
Depuis XIX a. зафиксирована новых долных G. H. F Nesselmanno e su ou F.
Ku šaičio dic ionnai es, например.: bybelis sm., býbelės s . pl. ‘Biblija; býbelšp ukis
‘Š en ojo Raš o slodis; e b. imelia i ‘š en in i, kon i mia i; anciskõnas
‘memb e de l'o d e des moines ca haliqueselge aujan s; gnóda ‘malonė;
je gu ãliau in e j. ‘Die ulėliau, Dieuuli; kapucýne is (kapu sýne is) ‘memb e d'une
b anche o dino des moines ka alikes, p anciškonų o dino, nommée ap ès leu s
pa iculiè emen smailius gob u us; lik s s . 2) ‘G abnyčių š en ė (4, se ices,
auxquels les idèles on a ec des bougies (le 2 é ie .); li u gja ‘ iešųjų
S aipsniai / A icles 169
Religinė, mi ologinė leksika: skoliniai iš ge manų kalbų
bažnyčiose’< ok. Li u gie ‘ . p.’, plg. n.nl. li u gie, bažn.lo . li u gia, g . lei o-
pamaldų, pa iculiè emen mišių, o d e ch é iens u ga (Kluge 2002: 578); p óps as
"klebonas; abýne is ‘ abinas; sp ėdika s . (1) ‘calba, se monlas, sp edika Alm 118,
F nW, sp edeka KŽ, sp edikas sm. ; šp ukknygės pl. ‘pamokymų, sen encijų
inkinys, ca echisme; õbelis ‘maišelis pou ic imes à l'église collec e . Dans les
a aux d'A. Bezzenbe ge ie p incipalemen donne les mo s: bė ės s . pl.
‘laido u ių aišės, še menys BzF 99; plg. P . . Beh e ‘puo a dailidėms (Zieseme I
530), . .ž. b e ‘neš u ai (Sehwe s 1953: 11), s. yz. be e ‘nés u ai, n. .a. Bah e .,
a dlesnė signi ica ion ‘neš u ai mi usiam neš i (Kluge 2002: 83), . .ž. bo inge .
‘pakėlimas, saėmimen ; (Hebung, Einnahme auka) (MndW I 397, VI 80); la. bē es
‘neš u ai numi usiam neš i du . .ž. b e ou eas e n yzų bē e ‘neš u ai (Ka ulis I
121); p acaube o i ‘užbu i, zake ė i BzF 205 (Da gùžiai), P el 58 (p acaube o s).
Beaucoup de ce e héma ique g oupe de skolinių зафиксирована Александра
Куршайця четырех томов литовских okiečių слодыне, édi ame 1968-1973 m. (g ãlis
sm. ‘passep ieux e mi acullingus ase (dubuo, au ė), akmuo ( idu amžių okiečių
pada imuose, kū yboje); légendai e au ée, de laquelle bu ai Jésus Ch is pendan
la de niè e cène; ilgik s is sm. (2) ‘Kūčios (?), pl. Kūčių dons; dū inys de . .ž. hilgen
‘š en ieji e pleu . K is us, plg. ok. de heilige Ch is abend; ki elis ‘pa apijinė
š en ė (minin la conséc a ion de l'église); mugė ( yšium a ec pa apijine š en e);
naca ėnas, -ė smob. ‘naza ie is Alm 90.
6. IŠVADOS
P ussiennes aš ijoje, dic ionnai es o iée non nomb euses eligieuse lexikos
skolinių de ge manų kalbų, ca Mažąją Lie u ą k ikš ijo okiečiai, ils longgai
gou e nè en ce k aš ą. É an donné les o dines des moines on pa icipé à ce
p ocessus, donc dans la langue li uanienne il y a des noms de monolynes e de moines
klos e is ‘ ienuolynas’, kapucýne is ‘ka alikų ienuolių o dino, p anciškonų o -
d'o igine ge maniques: ap ja ‘ka alikų ienuolynas, dino memb e, nommée ap ès leu
pa iculiè emen smailius gob u us, ancisknas ‘elge aujančių ka alikų moines
o dino membe s, au es noms de p ê es; bâ imen s; des us ensiles de cé émonies
eligieuses; sh enčių e au es dénomina ions. Selon kilmę eliginė i mi ologinė
skolin inė leksika son : 1) skoliniai de ge manų kalbų, p incipalemen okiečių kalbos;
2) des g ecs (p z., psal e as), la ynes (p z., sk ynė), héb aïs (p z., kė bas
‘aukščiausio angojo angelas du heb . ke ub (pl. ke ubim), a amėjų (ap as
‘ ienuolyno i šininkas), senosios p ancūzų (p z., g alis) e au es langues des
mo s, en és dans les Li uiniens langue de ge manes langues. Les p emie s mo s de
lexique eligieuse d'o igine ge manes, зафиксированы XVIXVII a. lie u ių aš ijoje,
u en p incipalemen de midu io okiečių, midu inės okiečių aukš aičių a mės. Les lexiques my hologiques son peu nomb eux, majo i é elle no ée seulemen XIX a.
NIJOLĖ ČEPIENĖ
170 Ac a Linguis ica Li huanica LXXX
Kai ku ie eliginės leksikos skoliniai y a bend i lie u ių i la ių kalbose. Jie
a co espondmen de dans d'au es langues eu opéennes.
Le mo Li uanien olà signi ica ion es non seulemen ‘ž ė elių ou oukščių g o es,
landa, comme es p ésen é LKŽe, mais a XVI a. B e kūno Biblijoje il es insc i e
signi ica ion ‘pa alpa (laido i), k ip a; p ieglobs is, pa lequel dé e s as okiečių
kalbos Höhle . ( idu io okiečių dial. Hohle), Hohl n. Li u iens le mo olà sie inas
a ec . .ž. n. ‘u as, ola; hol p ieglobs is, . .a. hüle (hule, hol) . ‘u as, duobė,
p ieglobs is, n. .a. Hohl n. ‘u as, guolis, įduba, įdubusi uščia pa alpa, ge manų
*hel- ‘paslėp i, . .a. e b. hëlen, hëln ‘laiky i paslap yje, lėp i, paslėp i, . .ž.
helen, s. .a. helan, s.s. helan.
La plupa eligieuse lexikos ge manismų p ésen ée seulemen Li uiniens ieusses
éc i s, P ūsijoje leis ues dic ionnai es. Ce ains p ê eu s de lexiques eligieuses
son u ilisés géné alemen seulemen en i an e pa lée, a mėse, exemple: bdelis
‘ elnias T g, Pg , E ž (biedelis G k, Sk , K š, Rs, T g); bybelš undė ‘ emps consac é à
la lec u e de la Bible NmŽ; hib . jegumano in e j. ‘Die e mon Š s, dū inys is ge m.
je gau e lie . in oduis de mon, plg. je gu alis; kañ a as ‘giedo ojas ZŠŽ (Šakių
apyl.), plg. kan e is (nuo XVII a.); muka a (3b) ‘senieji okiečiai, qui habi uellemen
p ien asi namie ZŠŽ (Lkš), mucha iai ZŠŽ (Ss ), mùku is p š, Yl, mùke is ‘š en ei a
P k; podina sm. pl. (3b) ‘k ikš o ė ai, podis i podė Šl, Mšk, pdinai (1) Vkš, Žml, põdinas
sm. 3b) ‘k ikš a ė is, podis F nW, Žg, Mšk, Šl, Jnš, Lg, Žml, Pš, Lnk , Ps, dem (1,
podinùkas, -ė smob. (2) ‘k ikš o dije e Gs, ZŠŽ (Šakių apyl.), edinys iz podinas; šp ùkai
pl. ‘maldos NmŽ. Pla p obablemen i ojaie pa lan épandus des mo s: kùnigas
(kùnegas), pdė ‘k ikš o mè e; k ikš a aikis, pdis ‘k ikš o ė as, k ikš amo ė, pdžius
‘k ikš o ė as, podis, pdžiai sm. pl. ‘k ikš o ė ai, podis e podė, pdinas
‘k ikš a ė is, in e j. jegu alis ‘De ulėliau, Die ulėli, sp dikis ‘pa la, se monlas,
bdelis (bíedelis) ‘ elnias.
SANTRUMPOS
acc. accusa i us, galinie ags.
anglosakses ang. anglais p éci .
p écy oji a am. a amiejų bažn.lo .
bažny inė la ynų b us. bal a usių
ček. chekų dan. danų dem.
deminu y as dial. dialek as es .
es ų yz. yzų ge m. ge manes
g . g aiques heb . héb eux hib .
hib ides ins . ins umen alis,
dansnagininkas
gen. – geni i us, kilmininkas
go . – go ų