Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia)
Full text
Straipsniai / Articles 109 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Mokslinių tyrimų kryptys: rašytinių šaltinių tarmės análise, tarmių leksicographija e leksikologia, sociolingvistica, sintaksė. DOI FONETINS IR MORFOLOGINS ŽAGARS ŠNEKTOS YPATYBS (XX a. PARAPIGA XXI a. PRADŽIA) Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) ANOTACIA Autorė tęsia investigações dos Joniškio šnektų pertencentes aos vakarų aukštaičiams (aprašą). Straipsnyje aptariamos fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos, paskutinės iš šiauliškiams descritomých Joniškio šnektų, peculiaridades, refletidas em tarminiuose registsuos, darytuos no fim XX a. e no início XXI a. (nuo 1999 até 2003 m.). Descriptionam-se observados Žagarės šnektos fonetiniai e morfologiniai reiškiniai, diskutuotini akcentuacijos polinkiai, apresenta-se žval gomasis leksikos savitumo aprašas. ESMINIAI VOODŽIAI: vakarų aukštaičiai šiauliškiai, Žagarės šnekta, Žagarės šnektos fonetinės ypatybės, Žagarės šnektos morfologinė raiška e lexicikos savitumas. ANNOTATION The author continues the study (description) of Joniškis local dialects which belong to the Western Aukštaitian Subdialect of Šiauliškiai. O artigo discute the phonetic and morphological peculiarities of Žagarė local dialect, the last Joniškis local dialect under analysis, which are
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 110 Acta Linguistica Lithuanica LXXX reflected in the dialectal records made at the end of the 20th century and the beginning of the 21st century (de 1999 a 2003). The article describes the identified phonetic and morphological phenomena in Žagarė local dialect, the questionable tendenKEYWORDS: Western Aukštaitian cies of accentuation and provides a pilot description of lexical peculiarities. Subdialect of Šiauliškiai, Žagarė local dialect, phonetic peculiarities of Žagarė local dialect, morphological expression and lexical peculiarities of Žagarė local dialect. ĮVADAS Autorė yra nustačiusi Žagarės šnektos ribas, bet kalbinių reiškinių nėra aptarusi1. Sobre artimos Žagarės šnektai Skaistgirio šnektos fonetinos e fologinius reiškinius publikaciją yra paskelbusi kalbininkė Aušra Kaikarytė2. Pavienius fonetinius ir morfologinius Žagarės šnektos savitumus yra aptarę dialektologai Aldona Jonaitytė, Aleksas Girdenis, Genovaitė Kačiuškienė, Juozas Pabrėža3. Remiantis tarmėtyrininkų darbuose išsakytomis mintimis ir autorės morįžvalgmas, observados ouvindo gravações, pretende apresentar quanto não quanto descrendrintą Žagarės šnektos imagem e prever uma guires de trabalho de furtherimesnio investigativo. Material do artigo Gravações de Žagarės šnektos, guardadas do Instituto da Lítima Lituânia Tarmių archyve4. As inscrições intermináveis investigadas abrangem o período do final do século XX e do início do século XXI (19982003). Aplaususti maiores gerações respondentes, nascê desde 1901 até 1936 m. Įrašyta 16 kasečių tarminių įrašų, sudarančių apie 1440 val. teksto. Entradas fazer desiguodá respondentas pesquisas e interminês 1 Žr. Švambarytė 2018: 135148. 2 Žr. Kaikarytė 2015: 150173. 3 Autorė considera a A. Kaikarytės e outros dialektologų trabalhos emryškintus Žagarės šnektos tumus; derinasi prie paskelbtų straipsnių struktūros apie Joniškio ir Skaistgirio šnektas; cituoja (o savine perpasakoja) pensos dos pesquisadores, que fosse possível ou fundamentar, ou expressar suas dúvidas sobre seus trabalhos científicos emsaitados teiginos. Autorê especialmente não escolhe exemplos de de Žagarės šnektos textos afirmações ilustrar, e aptarė todos (ir nesisteminius) šnektos casos fonetinos, accentuacinius, morfologicos raiškos. 4Matéria investigamoji descrita em detalhe no artigo da autor 2018 m. 5 LKI TA armazenada e gravações de anos mais tarde, por exemplo, fazer 20112013 m., mas jais artigo autorė nãoiremia por uma razão respondentų amžiaus. A primeira geração melhor reflete a tradicional tarmę, e tais respondentes de tarminių registros principalmente faaryta mencionados anos.
Artigos Articles 111 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) experiência de gravação de língua de alunos, estudantes e doctorandos6. Os temas falados dos respondentes poderiam ser divididos em cinco grupos: a) Žagarės historia e sua interpretação (legendas sobre a aparição do nome Žagarės; sobre as ziemgalias e seus kunigaikščius; sobre Naryškino dvarão e seus forests cuidadores (eigulius); fábrica; sobre o comércio ocorrido e o caminho b) pramonė ir pramonės įmonių veikla (apie Žagarėje veikusias pieninę, sagų comercial para Rygą; sobre contrabando, que prosperei na fronteira; sobre artesãos, estabelecidos em Žagarėje, etc.); c) religião e šventieji (apie várias confessões religiosas pessoas coevenimento; d) ciência e raštija (apie falbas, apie Senosios ir Naujosios Žagarės bažnyčias; apie Barborą Umiastauskaitę); raštiją e livros); e) trabalhos diários (sobre vários trabalhos diários, por exemplo: doonos kepimą, daržų priežiūrą, vaikų auklėjimą, etc.; sobre vários feriados, por exemplo: casamentos, funidotuves, atlaidus, etc.). Kodėl taip svarbu išryškinti temas? Tai daroma dėl to, kad kiekvienas kuriamas tekstas yra proto kūrinys, visa esme susijęs su gyvenimo patirtimi, vedančia į žmogų, į kūrybą7. Įrašinėtojo profesionalumas (gebėjimas nepertraukti klausinėjant ir minimalus įsikišimas) leidžia atsiskleisti gyvenimo detalėms, kuriose expressiveza-se personalidade respondente (valybinės nuostatos, historinė išgyveno tempo pajauta, avaliáveis critérios e sua desenvolida, cotidiano gyvenimo kūrybinė poetika). Percontoando o respondente cria (não só recria, mas também perkuria, prikuria, sukuria). Tão do pasąmonės regressta da linguagem raiškos (garsų ir formų) įvairovė (imagem do verbo, refletido microcontekste). As gravações de Žagarės šnektos muito heterogêneas: em uma gravado inteiríssimo narrativo, nas outras muito de várias e diferentes recordinėtojos perguntas, pelas quais esbalanceiada seritis e respondente não pode livremente contar (criar texto), e só com poucos frases atende à pergunta. Portanto, as alegações do artigo fundamentadas é dada desiguodai exemplos de (nou um até vários pavorenias palavras ou palavras em sentências). 6 1998 m. A. Kaikarytė apklausė vyrą (g. 1928 m.) e moterą (g. 1928 m.), e lituanistinių studijų studentės S. Mickutė ir S. Raicevičiūtė vyrą (g. 1930 m.) e dvi moteris (g. 1914 e 1936 m.). 1999 m. gravar seisšiolikos respondenčių (g. 1901, 1902, 1909, 1911, 1912, 1914, 1918, 1915, 1920, 1921, 1926, 1927, 1928, 1929, 1934 m.) e respondento (g. 1924 m.) textai, cujos registros fizeram A. Laurik Balytė, B. Balėtutytė, R. Vidmantaitė, J. Norkienė, S. Raicevičiūtė. 2003 m. Joniškio Aušros gimnaziais moksleiviai zaprašė 1923 e 1925 m. nasusių respondenčių e respondente históriashimas. 7 Apie tai plačiau žr. Daujotytė 1998: 69, 269.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 112 Acta Linguistica Lithuanica LXXX O objetivo do artigo descrever observadas peculiaridades acentuacinas, fonetinas, morfológicas e léxicas do Šnekt Žagarės8. A fim de realizar salientarem-se os seguintes objectivos: a) criptografar interminius registos da Žagarės expedição e coletar materialá; b) descrever observadas peculiaridades tarmines e comparar (onde possível e quanto possível) com outros Joniškio šnektų (Skaistgirio, Joniškio) ou artimų tarmių (zemaičių, šiaurės panevėžiškių) peculiaridades; c) incluir línguas contactos de (latvios e Lituãos) refindžius Straipsnyje taikomi aprašomasis ir lyginamasis metodai. Dėl kai kurių kalbiŽagarės šnektoje (kiek pastebėta įrašuose). nių fenomenin exagomi hipotetiniai teiginiai, fominsiantys realizar tolesnį seus raidos e ou kaitos investigação. / ŽAGARS ŠNEKTOS FONETIKA IR ACCENTURAÇÃO: TIRJ LIVLGSNIS IRIGINIAI Akcentuacija. Žagarės šnekta yra vaš paribyje, kur vyrauja visuotinis kirčio atitoração, anot A. Kaikarytės, žagariečiai kirtį atitraukia e de trumpos, e mas polinkis atitraukti iš ilgos galūnės į bet kokio ilgumo skiemenį“ (Kaikarytė 2015: 150). Pastebikirtį em primeira skiemenį, например.: v.riškis (vyrškis); *žàgare (Žagãrė), po.ks (pijõkas), ddesni (didesn), s.pi.ne (supỹnė), àdgal (atga), .tšnektoje kirtis não é tão atractado frequentemente como mintis (atmints). Dėl kontaktų su latvių kalba kirčio atitraukimas turėtų būti dar ryškesnis, bet dialektologai J. Pabrėža ir A. Kaikarytė teigia, kad Žagarės Skaistgirio šnektoje, onde ele nuxoka em skiemenį, kirčiuojama atraminėse formas. O conteúdo Termínicos registros permite fazer suposição, que isolados respondentos língua pouco não quanto diferem: Žagarės cidade sistema de acentuação paremia kalbininkų expressytą mintį, e em torno nos aldeamentos (į Skaistgirio, Raistų, Juodeikių pusę) kirčio atitraukimas é ainda mais brisk, pvz.: gerα gèrα (Veršiai); i(ž)žm.. i(ž)žmo.ũ·; / vsùs (Žg) visùs / gr.d. gru.dũ· (Žvelgaičiai). Menėtų kalbininkų alega que, Žagarės šnektoje particularmente frequentemente kirtis atraído de açõesmažodžių e participantes, padalyvių, pusdalyvių formasų galino skiemens į priešdėlius (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarytė 2015: 152). Tal idéia apoia e Žagarės šnektos exemplos, plg.: nèžina, ùštek, pàsiriŋ žàgar., vαd·toe pàskiti (Žg). Se açõesmazodis tem dois ou mais prefietais, notabie A. Kaikarytė, kirčiuojamas ou priešdėlis, indo antes šaknį, ou aquele palavra skiemuo, 8 Devido demasiadog grande volume deste artigo Žagarės šnektos morfosintaksinėms, sintaksinėms, frazeologinėms e jung stabilinių ypatybėm atskleisti autorė preparado um artigo separado.
Artigos Articles 113 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) que ganha kirtį pessoa protegindo. J. Pabrėžos opina, kirtis antes da palavra gali būti atsiradęs dėl analogijos su veiksmažodžiais, kurių priešdėliai turi dėsningą morfologinį kirtį, pvz.: nebpàkalba, nebpàmenu“ (Pabrėža 1998a: 782; Kaikarytė 2015: 153). Pastebėta, kad „tarminėje literatūroje [...] apie Skaistgirį (taip pat Žagarę, Gaižaičius), kaip ir gretimame žemaičių plote, labiau pabrėžiamas pirmasis tvirtagalių dvigarsių dėmuo (LKT chr.: 63)“ (Kaikarytė šaknį 2015: 156157). Tão idéia apoia e exemplos de žagariškių tekstų, pvz.: pẽ.ns, pαrta.gã.sra., pam.klαs9. accentuação complexidade A. Kaikarytė é escriusi assim: Acerca Ypač sumišęs Skaistgirio šnektos kirčiavimas nele susipynusios e supinativo aukštaitiškojo, e žemaitiškojo universominio kirčio atitraukimo peculiaridades. Tvirtagalės priegaidės spūdis duplicarsiuose concentrado nenuosekliai e sobre o primeiro kiuses] kapri-edava vsà *žàgarè bú·dava (Žg). No entanto, é possível levantar dėmens, kaip Žagarės šnektoje, ir ant antrojo dėmens, kaip Joniškio šnektoje“ (Kaikarytė 2015: 170–171). Tai rodytų ir pavyzdys iš Žagarės: nu‿tαi‿tén [šohipótese, bã.sei, gã.sra, krã.ũje, nukũ.st, skã.bes, sv.e. (Veršiai, Žg). Então Žagarės šnekta kad dvigarsiuose tvirtagalės priegaidės spūdis pasiskirsto per abu dėmenis, pvz.: falbančiųjų respondentų acentuação é keblu descrever. binias padrões latvios e Lituãos radijas e televisão. Fonética. Importantes vos características fonetísticas, que distinguem dialectologos, Primintina, kad ją iki dabar tebeveikia ne tik kalbiniai kontaktai, bet ir du kalsão saudávelos mistriados dvibalsios an, am, en, em, nosinių balsių ą, ę manutenção e l kiet priešinimas e, ė, ei, ę tipo balsius. Žagarės šnektos nos textos dessas características seguem-se: sαmd·dαa, tám sklèpè, jám, sαmd·, s.na, ižgadna ta·αnsá.mbli. ; žegau., rαñd, vã·lαnda, isigαñda labα, i.vα. gαd; tén, zaddegdαa, šveñtes rúoždαa, rajòna ceñtrαs; sodi.b·łas (Žg, Veršiai, Žvelgaičiai, Žiuriai). Dialectologos J. Pabrėža e A. Kaikarytė são reparėję, que sobre Žagarė gana dėsningai kietinam conjuntos de lė, le, lę, lei nekirčiuotose galūnėse ou galūnėse, dos quais particularmente atrabuktas kirtis, em palavras e formas, feitas em verbos do verbemaž permitir (Pabrėža 1998a: 786; Kaitarė 2015: 163). Como está observada 9 Tradicialmente desde 1970 m. publicados em textos tarmísticos de Žagarė tvirtagališkai kirčiuotinų dvibalsių ir dvigarsių diferentes sinais de kirčio (riestiniu ou dešininiu) designação apenas o primeiro lãsio ou dvibalsio, plg.: dėika, nusigãndus (Lkt 1970: 149); vá.ika, ké.lmαi (Lktch 2004: 6869). Skaistgirio šnektos nos exemplos da descrição usam ambos os sinais de cruz; plg.: bã.isẹi, pl.nta, sẹpt.nta (Kaikarytė 2015: 151152). Autorė, cifrando textos, notou que o primeiro dvibalsių e dvigarsių dėmeno é mais brilhante, mas e o segundo dėmeno tem kirtį. Portanto, exemplares em tvirtagale priegaide kirchiuojamų dvibalsių ir dvigarsių dėmuo marcado como semilgis e kirčiuojamas riestiniu kirčio ženklu. O segundo dėmento também kirchiuojamo riestiniu, mas nãominima semilgumas.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 114 Acta Linguistica Lithuanica LXXX A. Kaikarytė, Žagarės šnektoje kietinamas tik junginys le, tik jis, kaip ir skaistgiriečių, žodžio viduryje nekietinamas (Kaikarytė 2010: 12; 2015: 164)10. Parece-se que kalbininkų teiginiai são pernelyg kategoriški. Polinkis kietinti le grupo combininho galūnėse realmente mais frequente, plg.: daba meorã·cie nùšlave tus ré.iške vsà(s) sodi.b·łas (Žg); gatv·la tòk śæũra suαkles vaúodαva pripuśt·dαva (Žg /); drbau kæłà(š) š·æu ká.rves m.lžau (Daukšiai); paú·dαva kelin·łas (Žiuriai); à tòšk mergelk·la α bùva (Žg); palka α tei(p)pàtva nàšła (Žg); àtnešu dúonas riekẽ·la. (Žg). Em certas ocasiões l kietinado e da palavra šaknyje, plg.: palαistùvαi(Žg); αntóke łače .šłαŋke srúogas (Žg). Tarmėtyrininkė A. Kaikarytė, descrevendo Skaistgirio šnektą, é mencionada e nų galūnėse, que nunca nekirčiuojamas, exceto aqueles casos em que keletą Žagarės šnektos ypatybių, kurios sietinos ir su Joniškio šnektos ypatybėmis (Kaikarytė 2010; 2015). Pirmiausia minėtina žemaitiškoji galūnių redukcija: „Žagariečiai netaria pralietuviškų trumpųjų balsių tose linksnių ir asmebalsiui auscritas forma-se difíceis pronunciada priebalsių samplaika (Kaikarytė 2015: 150). afirmim, vietoj pralietuvių ilgųjų *-a, *-as, *-e, *-es žagariečiai nekirčiuotose Teiginį paremia įrašuose girdimi káims, brã·vors, vens, vé.s ir pan. Kalbininkės galūnėse tem trumpuosius balsius [-a], [-as], [-e], [-es] (Kaikarytė 2015: 150). Menėtų kalbininkų observado, que kirčiuoti principalinho kirčiu voiai a, e nena. pailgėja, o tariami trumpi, plg. Žagarės šnektoje: vè, uždè, anà, bràstva, màTrumpum aqui pode ter surgido por causa de línguas kontaktas, acredita-se que por causa da língua latvians influência (Pabrėža 1998a: 783; Kaikarytė 2015: 157). Balsiai i, u pailginam até pusilgias. J. Pabrėža é notado que a Žagarės šnektoje tais posições i, u sua qualibe daugiau remena irtiečių pusilgius, negu suvalkiečių trumpuosius (Pabrėža 1998a: 784; Kaikarytė 2015: 158). A afirmação também coreguotina, porque mencionėtus balsius respondentes tendem dėsngia a enlargar só mistriuosias dvibalsias e dvigarsias (pgs.: nebed.r, š.mta, tus [solaukusi trinta anos]; pnigus; prirùsu; madeiras bú.ŋkeri., iždú.rdαva). Kitais atvejais trumpųjų i, u tarimas įvairuoja: gali ir pailgėti (pvz.: net.ȓ ; virš‿tr.zdešimt mẽ·tu.; paskut.neis), ir nepailgėti (plg.: m- (medinas); mšks; palαistùvαi; palka [tapo]; apatnei aũkštαi; rùdeni.). Žagariškiai veiksmažodžio eiti šaknyse e keičia a, por isso dizem ain. Tais atveįpraudizado v, exemplo: nuvenù (Žg); odàbà tamàm(a) αntodúonas kvepima nùven (Žiuria); dàba jais, kai veiksmažodis vartojamas su priešdėliu nu-, su-, besibaigiančiu balsiu, jánuvẽ.nαm an(t)tosùtα lãrta.ka (Žiuria); i.gr·bas mamã·te nuvẽ.dαva (Žvelgaičiai); kim·nαi sùven ténα gmines [į metines] suvaúoj (Žg); dábà vens pask.ta. nè [seniau] suvedαva pavakaró·j (Žg /). 10 Apie junginio le kietinimą tarmėse plačiau žr.: Kardelis 2002: 107–114; 2002: 215–222; 2008: 485–494.
Straipsniai / Articles 115 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Su j dėsningai tariamas žodis ilgas, plg.: ta()‿jũ· [avių] v.lna rà .ga (Veršia); itaká.tis .ga prkiši nàgùs isùpas (Žg). Į priebalsių pavyzdikas rz, lt įterpiamas a arba e, plg.: bú·dαva tókes karazŋkas keturkαmùke jà (Veršia); i.*r·ga. nuvaus tαisuknẽ·le. .kus tâ nupipã·leta /. (g), de forma semelhante a escrito ainda Mato Slančiausko katana SŽ ou kazalėkas KrŽ11. Na palavra ferrois, šulinys e seus vediniuose emitido vozis e ou i, plg.: priká.l dαva tóuz gé.u susk.lm pritu.mẽ·u. (Veršia); pαrta.džùte. gẽ.žis ·e vinα gàlè iktα (Žg); dt· kajs [alus] prad·z gẽ.že smird· (Veršia /); šú.lnis αnto.kαpa b.va (Žg); sugelžu [samčiu] negã·lim [alaus maišyti] jà (Veršia). Em novas chegadas em šnektą palavras, os vozes podem ser toda netaria- (Žg)] ou substituídos por outro vozio [gi.vaùku (Veršiai, Žg); ká.ršt(a.) ã·kmina. mi [gródαva vens kardijóns ir‿bú·gnas (Veršia); v· lé.rma / b·gdαvau i.‿ká.ima. d·ed it(a·)ã·lu. (Veršiai); bùva acirã·du(s) ski.lùte. tòki taivã.kαi sã·ka mèzdαv(a) akmiùka / /. i.ta.ski.lùte. té(n) nužvaŋg·dαva kàstαi (Veršia)]. Junginį va žagariškiai, similarmente como žemaičiai, taria como dvibalsį uo na palavra apvalus, plg. dilgin·le tòki lã·pαi apulu.s (Žg). M. A partir de Slančiausko inscritas nautosacos conhecido e agora aindabetariado dvigarsis in vietoj ilgojo balsio into voodyje knjiga, plg. tktαjeu kn.gas nusip reik·e (Žg)12. Šlekiação mais brilhante não só Skaistgirio, mas e artimos, Žagarės, šnektos peculiaridade. Sobre šlekiavimą Skaistgirio e Žagarės apolinkėse é rašę gai A. Jonaitytė, Zigmas Zinkevičius, A. Girdenis, J. Pabrėža (Jonaitytė 1960: 79–86; Zinkevičius 1966: 148; Girdenis, Pabrėža 1978 (= Girdenis 2000: 117– dialektolo120); 2002: 229232; Pabrėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Devido a esta peculiaridade mencionados šnektų representantes na literatura científica chamam šlekiais. Kelta menções, que abordado fenômeno pode ser espalhado em maior área, seu pôrsakas observada e adetimame Rudiškių šnektos plote (Urnėžiūtė 2015: 159). Pirmoji, plačiau rašiusi apie šlekiavimą, kalbininkė A. Jonaitytė senuoju šledž: 199923; Kaikarytė kiavimo variantu laikė priebalsių s i š, z i ž, c i č, dz i nedėsningą dž vartojimą (Jonaitytė 1960: 7986), quando tari em vez de š, ž, č, dzama s, z, c, dz e šimtiniais casos tariama s, z, c, č, dz. Disertação Šakynos tarmė naquela comunrinês (1962) A. Jonaitytė yra pastebėjusi, „kad Gražáičių ir Domekių kaimuose vielínguas s, š, z, ž supoviam interpinhas s, š e z, ž sons, que são artimesni š, ž negu s, z. Mas fazendo conclusões kalbininkė ficou à opinião de que 11 Žr. : SŽ 2014: 282; KrŽ (manuscriptos). 12 Žr. SŽ 2014: 305.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 116 Acta Linguistica Lithuanica LXXX senovinis šlekiavimo variantas yra tas, kur vietoje bendrinės kalbos š, ž, č, dž tariami s, z, c, dz“ (Kaikarytė 2015: 159). Pasei décmeci, após 1975 e 1992 m. expedições em Žagarė e seus arredores, A. Girdenis e J. Pabrėža começaram a afirmar firmemente que cadasimeas do arredor de Žagarė (Martyniškiai, Brùžas, Žvelgáičiai, Dilbinliai, Veršia, Žiúriai, Stungia, Daukšia) são nemaišomi, o que significa 120, ś, 117, 1978 (Girdenis, Pabrėža, Girdenis = 2000: dzą); 2002: 229232; Pabrėža 1998: 2527; 1998a: 781787). Mais frequentemente, raço A. Kaikarytė, suliejami em interpinį s, š garsai. Rečiau z, ž, c, č e dz, dž, porque palavras de com estes pribalsias são muito o menos (Kaikarytė 2015: 159). A. Girdenio e J. Pabrėžos já 1978 m. constatado que šlekiação Žagarės apylinkėse gerokai apnykęs (Girdenis, Pabrėža, (= 1978 Girdenis 2000: 120); Kaikarytė 2015: 162). Kalbininkų afirmação, šlekiação não kildintinas de língua ziemgalių. Uma vez não existem sobreviventes ziemgalianos do monumentos, é difícil provar que os próprios ziemgalianos não separaram sargiųjų (s tipo) do žvarbiųjų (š tipo) priebalsių. Além disso, não provado que a língua lituânica própria não tinha tarmínios, não distinguindo estes priebalsios (Girdenis, Pabrėža 2000: 231; Garšva 2005: 225). Os últimos lingüistas são zximinę, que šlekių interminiais sons podem ser muito archajiški galvez manter mesmo a partir daqueles tempos, quando ao invés dos atuais š, ž tebebuvam ser usados guturalinhos priebalsia (Girdenis, Pabrėža, baś (Žg); dàbà śã·ke nebedúo(t) tu.ũ·lu /. (Žg); taśmaźàśiś gá. pe mẽ·tu. gá. da.n· (Žg); kαp 1978 (= Girdenis 2000: 119); Kaikarytė 2015: 163). Liekamųjų šlekiavimo reiškinių Žagarės šnektoje tebesama, plg.: aź g·euś śu‿viś.(m) / muśtẽ·lm (Žg); àćśkirαi pasak·śu (Žg); o‿dàbà vśkaś kap i‿ne‿śàva (Žg); añź d.rba pri‿śtat·- apśveeu prad·eu śtat·tiś (Žg); kiprad·e vśuś łá.i iràn. pałá.ide (Žg); gatv·la tòk śæũra suαkles vaúodαva pripuśt·dαva (Žg /); e kurbrαŋgèśne /. αga. mók (Žg). Pastou pavienias palavras, nas quais žvarbusis š visai nãotiamas, plg.: vá.isina [vaišino] (Žg); ũ·ba [šliūbo] (Žg). Fonetiniai da palavra itimai muitas vezes são nulemti próximas ou distimosios asimiliações, plg.: rùšiškai (Veršiai); apśiplá.unu iśiślúostau četa·v.rtuve. (Žg); ktùs nudẽ·gina (Žg); net.l pá.rks at·e šušá.utuvαis inuvã·re [žydelkaitę] (Žg); isischukúodαva tasv.lnas (Žg). nu‿ir‿daæ / ȓǽ.udαvom śu‿śàkè / vsa. dena. ȓó·vm (Žg); šušá.ude nàmùs / Notoitou-se que os maiores Žagarės šnektos, como e outros tarmių, representantes priebalsius ch, f, h taria k, p, g, plg.: edavom i.pẽ.mas (Daukšiai); aquelesveshèùs pavã·sari. išvã·re i.ktàs pẽ.mas (Žg); kil.gramαiz bú·dαva tasmèdùs (Žg); [Barboros žagarietės kapą] išnekina kaškòki kuligànα (Žg); dàbà ·r pufabrčnas dã·mentαi (Žg); pika plenèùs pasidàæ pó.rmas údαvau uvaũ(š) šæuš- / / tinùkus (Veršia)13. 13 Sobre parecidos outros de Skaistgirio šnektoje ver. Kaikarytė 2015: 164.
Artigos Articles 117 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) 1 DIAGRAFA. Žagarės šnektos fonetinių kitimų referências Žagariškiai e priebalsius ou seus sampikas tendem a keisti, exemplo: vl taria b [màna dùkt i*blàdas an·ks rà strong·tαistik jeunẽ·nis (Žg)], e a žvarbiųjų šž acrescenta k [bαčei skàne išvit (Žg) /]. Como e outros representantes Joniškio šnektų, žagariškiai tendem a numesti nekaitomų palavras últimas priebalsius l, n, r, например.: mã (man), dã· (dar), v· (vėl), tẽ· (ten)14. No entanto, alegar que todos os respondentes dėsningai numeta menėtus priebalsius, não permite uma circunstância. Devido nenuoseklaus narramento (nuolatinio recordinėtojų klausinėjimo ir narramento pertraukinėjimo) respondente não pode relaxaiduar e aplica-se à normas da linguagem padrão. A. Kaikarytė alegou, žagariečiai išlaiko sutrumpėjusių žodžių priebalsių minkštumą žodžio gale (Kaikarytė 2015: 164). Isso acontece muito nedêsngamente e poderíamos dizer que só paizenios respondentes de língua. Parece que o amolštínio mais frequente da palavra šaknyje ou meio de, plg.: màmà bùva feliz.ŋga kadànà pã.neše vaiká.ms ta·pùta /. (Žiuria); [žydų] vsas utuves bùva (Žg); nukuče vs susiusim [kartu gyvensim] (Žg); .rà itòki didùma ùvis itòivežmus é.u (Žagarė /); .utuve bùva *juodeuos ki (Veršia); priȓæũs / arba‿naštẽ·le. užds an‿pè. / en [su malkom] (Žiuria); pakióji kẽ·pala. / ka‿leηgv.snis / išidαvom (Daukšiai); išmó·kau i‿pjé.u / pas*αrlá.ucka. (Žg); [ruŠnektos įrašues encontrado de separos įvardžių gius] su ȓǽ.un tòkes (Žg); gal·ei lαei vaúo i.‿*r·ga. (Žg). Naujai į šnektą atėję žodžiai pritaikomi ir fonetiškai: griñdas iždaž·tas / i‿lènùms iškló·cs (Žg); tàdà dã· nebùva tò. pámperu. (Žg); mán basa st·gu. 14 Ten pat.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXX surak.ntas rαkas (Žg)], ou executa atributină funcţia, i. e. subaduoja būdvardį [p.rma.e ta.operã·cie. sã ta·d sã / /·e.·ka blgα gret zámga (Žg)]. 124 Žagariškiai tebevartoja diskaitą. Įrašuas observada numervardžių dviskaitos akuzativvo forma, plg. [pencijos] gá.unu dù šitù sept·nezd.šim (Žg). Freniausios dviskaitos galininko formas com pluraliskaitinhas daiktavardžiais metai, mėnedù mètù (Žg); daæ dù mètù tαmpàče kαimẽ·li. privã.ku. bùva (Žg); tαidù siai arba vienaskaitinėmis formomis litas, karas, pvz.: i.kabna jeu‿šita. / dev·- nezdẽ·šim(d) dù mètù (Žg); tètè bùva daũk senènis už‿màm. / pαr‿dvdešim(d) m·neu mokna (Žg); jeu‿àž dù kàrù pá.rgi.venau (Žg); dúodu dù ltù pαr‿m·nesi. kã.ta. (Žg). (especialmente parodomojo tas, ta) dveatvejais ele é utilizado como artikis jopas vartojimas: vienais atvejais minėtas įvardis atlieka savo funkciją, kitais (artroidas), plg. itep taži.dé.lka ižgé.lbe ta.gi.v·be. (Žg)20. Žagarės šnektoje usada emvardžių samplaikų. Por exemplo, turėjimui, nuosavybei expressšti sakoma dviejų įvardžių (pessoal autybinio savas e pabrėžiamojo pats) junginys, plg. mã·s tur·om kèlès ká.ve(s) sàva pàtis (Veršia). Em vezoj parodomoio esse, aquele respondente pavartojo daiktavardžio e parodomoio introduzio mesmo com fortalinamąja dalelyte já samplaiką, plg. oi.vduri. stó· tasmašns pàcsjau (Veršia)21. Žagarės šnektos textos notada do įvardžio parodomo anas, -a įvardžiuotinė forma: anàsis tàz beùks (Žg /). Joniškio šnektų, às quais pertence e Žagarės šnekta, veiksmažodžiai são outro kamieno e asmenação paradigmos, plg.: jiẽ s· iàš acis·dau šàlè (Žg); tà(s) s·sa.u isipl·te.s (Žg); kàtr. sekmã·dieni. nó·ræm [šokių] giæm ka gró· (Žg /); nafa nafa nesigi kavó·ktu /. [čigonai] (Žg); kαp jũ·s nesig·et nègraže kαb·? (Žg); kiẽk àš nor·eu tiẽk àš re [karves dobilienoje] (Veršia /); a aš agina à vαga dàbà palkset isvaúoset gαla màmàs palka acisàæ kavaleeus (Žg / /). Karatas contando aos respondentes prasprūsta bastante inesperadas formas de açõesmajodzes isigąsti, isiganda, isigando ou budėti, budėja, budėjo, exemplo.: mojevnes zolẽ·les desdežga bùščeva nuvakadisigañdi nuvatep kadužnùgars. sudúok pαrnùgara. / / isga.st (Žg); apré.ŋgi dèd i.grã·ba /. ibud·i (Žg). àštαi neké.igdαvaus (Daukšiai); mtis nemùšomsù otenžoẽ·li. pasisak· vs 20 Sobre artroidá mais Žagariškiai, kaip ir kaimynai žemaičiai, sangrąžos dalelytę nukelia į žodžio galą, pvz.: tù neklaus·kis (Žg); vis‿tek nemã·tos / ku añz d.ga [apie vyną] (Žg); amplamente ver / Rosina 1988: 5967. 21 Įvardžių pavyzdikos stabilieji žodžių junginiai previstos mais amplamente discutiti preparamome synaksės skyriuje.
Straipsniai / Articles 125 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) pasisã·ka (Žg); re(g) gi.vé. / niẽkur ned·sies (Žg). Kartais pavartojamos dvi sangrąžos dalelytes po antedėlio antes šaknį e da palavra atrás, ex.: apsvedas itek jiẽ vαkst koljiẽ pràdèd gi.vé. (Žg /); ktà kαim·ne śã·ka tù nesikśkiś (Žg); não sigese nemto. pl.šk. niẽka (Žg); p. śenã·tvj nebesim·kas jà / (Žg). Žagarės šnektoje ainda pavartojamas velhosas atematinio asmenação formas, например.: màmà palẽktjau ta·duon·te. sukrαmt·ta. susakarnù (Žiuria); nã·ti. nemiẽgtu (Žg); zamiẽgti tàdà pas.si žm.gùs iràš tàdà zammiẽgtu (Žg /); at·da k(a)añc miẽkt/ igànà (Žg); [linus] paæũ jeujus kú.lst nukú.lst sutò.(m) làbα šlúodαvαi tαnpẽ·u. / (Žvelgaičiai); mednm / nù‿jæu šukú.oj (Žg). Būtojo dažninio laiko 3 asmens forma turi baigmenį -ai: ušplik·dαvαi su‿vá.- deu / d·dαvαi v·nu. / išplàgdαvαi gèrα (Žg); sak·dαvαi (Žvelgaičiai); švàre prma edαvαi i.mok·kla. irkùniŋgα (Žg); tiαnèždαvαi i.dá.rba. tàšès tòkè(ž) mulher.m vá.gi·dαva [obuolius] (Žg); kαb gràže šó·gdαvαi! (Žg)22. tg išedαvαi i.‿laũka. (Žg); paredαvαi nàmi / vá.gi. tá.u niẽks nedus (Žg); ái / Içaikitas e velhosas formas do verbo-verbo do futuro do plural da terceira pessoa, encontradas quase em todas as línguas lituãs, plg.: kàjau usirã·ša anpó·pere j(ž) žna pràšα / ta atvaúome (Veršiai); nu‿i‿dàbà jæu‿d.rme ã·lu. (Veršia); js [žydas] kamã·s atidúome / tuos pnigus kek i.ka. jào (Žg); paská.di.te kem. isusimá.te gree nereks segundonùmeri. / els lá.u tàdà (Veršia); αjũ·s vsadà tòki bũ·śte kadjũ·s nenat niibažn·če.? / (Žg); nuveme atégã·la ieme àdga pαrž·le. (Žg); nuidàbà mẽ·sjeu vs vaúome (Žg); ota.mé.ile. v.kα ràte i.tu.š.m. / pri-aug.n te i. tu.v·ru / iàcib.s kαižàl bαčei (Žg /). Žagarės šnektoje geidžiamąją nuosaką significa presente do tempo terceira ir dalelytė lai (rečiau lei), pvz., la iñ ne-užd.rba tiẽk / par‿pùsmeti. jau‿jiñ pràktika(š) šiẽk tiẽk i.ge (Veršia)23. pessoa Įrašuose de Žagarės šnektos notável verbmažodžio bendraties abreviação, peculiaridade característica e a outras línguas lituanias, e kamiengalis conjuntos mais freqüente com -yti do que -inti, например., à àvs aug·dα jàvom lnus aug·dαva au- / g·dαva kv·nus (Veršia). Tranzityvusis preesaginis -outi vedinys iz mėšlas marca ativo ação determinemtą priežastinį veiksmažodį, plg. reik·e m·šla. vè mšlúot αntlak. (Žg). 22 Sobre elas mais por see. Grinaveckienė 1962: 147169. 23Mais pormenores sobre este fenómeno será escrito no capítulo sintaksês (paísão em preparação).
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 126 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Savaiminis priesagos -telėti intranzityvusis veiksmažodis atitinka priešdėlinį paaugau, paūgėjau, pvz., dauæũ á.ukteleu / jeu‿prad·eu ant‿mašna. d.ȓ (Žiuria). Priešdėliniais veiksmažodžių vediniais Žagarės šnektoje itin subtiliai nusacomas revislinto açõesmažodžiu reiškiamo veiksmo pobūdis. Antesdėliniu apvediniu marcido ação repetotinumas, plg. kta. pá.rtie gàl v· apsã·li v· nutẽ·ki (Veršiai /). Vedinys com abvartojamo do mesmo acto atkartojimui (po cujo tempo) unsakiti e forma pa-/atsantykinę dermę, plg. jiẽ vs povena. atrã·ša omá.n todosẽm atraš· (Žg). Antedėlinis atvedinys sudarytų significminę dermę su zavediniu, plg. kαrjèrus kαipškase mùm jeuniẽks nebepriklaũsa nebe-atmó·k / (Žvelgaičiai). Antesdėlinis įdomautis adquire significado ‘domėtis, por exemplo, kàs i.domã·vos tαitàs iršeñdie mó·k ta·dá.rba /. d.r kã· màmà d.rbdαva okàtràs ne-i.domã·vos ogá jám lã.ka nebùva js iršeñdien nežna kã· tamàmà d.rbaške kap jiñ kẽ·pe àš tóks vàgz bùva kaàš i.domàvas kã· tàvŽ (g) corresponde ao significado do pavedinho / / /. Antesdėlinhos tùkαi tùȓ / kαp jiẽ (Veršia). Priešdėlinis išsakinyje nuo‿r·t(a) αŋčé.use(i) veiksmažodiniai vediniai expressškina falbančiojo acentuojados veiksmažodžių significminius niuansus. Um exemplo de contaminação poderia ser este: jiñ nevepus irne-á.udus [nėra verpusi e não há tecusi] (Veršia). Žagarės šnektoje extremamente freqüentes antesdėlio nuvediniai. Às vezes tais pré-dėlinhos vediniai correspondem ao significado do pré-délinio suvedinio, plg. nùdege pup· zal·gina v.ska. ižgadna senó·viška. ta.αnsá.mli. (Žg); šv.lpi. paspá.ude nùšvipe kajaudá.rbz bakcs (Veršia); tasj.utiz bùva tek nušá.udi.cs betnenušá.ucs (Žg); prtis nebùva nudẽ·gi.ta mũ·su. (Žg); šušá.ude nàmùs ktùs nudẽ·gina (Žg); tieltα jeudàbà làbα nuprast·e [menka prekinė vertė] (Žg). Nuvediniai pode (Žg); kek àž dàbà nusklausa àš atliepti privedinių reikšmę, plg.: [karvę] pardaũk nurše.z bùvα / par‿tó·li (Veršiai). Jie gali pavaduoti pavedinius, plg.: dã· žàdù i.‿*æùs nuraš· [laišką] pasipktinus èsù (Žg /). Às vezes tais vediniai repostam vários prefixėlinių vedinių significado, por exemplo: ap(i)-, de-, pa-, su-, plg.: nupã·sakoje kó·kes pã·sekmez gã bú·ti (Žiuriai); kéls kαiedαva tẽ· .ve nùkast (Žg). Nuvediniai pode corresponder pervedinių significado, plg. ita.bùta. nurã·še [chicams] (Žg). Sakinyje dàbà nusm.rdi. dú·mαis gẽ· (Žg) nuvedinys utilizado / suar pervedinių reikšmėmis. Como subtilmente parenkamos antesdėlinis vedinys, mostrytų e frases com dois nuvediniais, dos quais o primeiro correspondiria pervedinį, e o outro seria usado só rąja nureikšme, plg. tòk gràž bùva kumeùke nušó·ve vsàs kẽ·tures kó·jes vαšeidėlinis o‿g.và / màmà da.‿prã·ša to.‿karẽe / nušá.ukit / kã· añs ká.ŋkinaz dàbà (Žg). nuvartojamas ao intensividade do comportamento. nusak: uvišuz bùva // nis nuipàdege // nùdege (Žg); kta. pá.rtie gàl v· apsã·li v· nutẽ·ki (Veršiai /). Minėti antesdėliniai vediniai pode corresponder suarba pavedinių significados, intensidade
Artigos Articles 127 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) plg.: nùle [obuolių sūrį] (Žg); tαb dã.lei nudã·ra [nugludina suformuotą duonos kepalą] (Žg). Sangrąžinė veiksmažodžio su priešdėliu nuforma reiškiamas da ação: [sūnus] teg bùva nusis.ge.s itadã·ktare bùva kašku izvavus (Žg); òbu [vynas] kanugi.vé.n kαig.ñtαrs (Žg /). Nuveiksmažodiniais vediniais nasakoma ação duração: àš v nukeñu [kurį laiką patyli] (Žg) ou [vagys] televzou. spαlvó·ta. šneše dá.iktus nur.ñka (Žg /). Antesdėlinhos nuvediniai são usados em vez de outros antesdėlinių (iš-, pa-, per-, pri-, suir pan.) veiksmažodžių (žr. 2 diagramą). 2 DIAGRAMA. Antesdélinhos nuveiksmažodžio vedinių atitikmenys pavedinys Žagarės šnektoje atitiktų veiksmažodinių išvedinių reikšmę, plg.: sušlã·pinαmevos irpã·tempæm an(t)p [audeklą] (Daukšiai); àš kadiv·riškis dúona /. Veró·kčeu kè aprender dã· pakèčeu (Veršia). Large respondentų usado parkaip prefixem de ação pode atliepti atir depriešdėlinių vedinių significações, plg.: p.rma. lá.iška. katnùrae tαipá.runte pinigũ /. (Žg); śuv·ru parśiśk·re (Žg). Preddélinos priveiksmažodinius vedinius žagariškiai ustava mažybine significado lugar de za-, plg. biškẽ·li priplik·dαva tu.m.ltu. (Veršia). Sangrąžinės antesdėlio priveiksmažodžių vedinių reikšmės veiksmo baigmei nusakiti atitiktų priešdėlinių nu-, pa-, su-, užveiksmažodžių reikšmės, pvz.: risimiša
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 128 Acta Linguistica Lithuanica LXXX [pavardės] (Žg); aš‿risisteb·eu a (Veršia); bαñda. gàe / risil·ga ká.rves m. iká.rves m.lždαvau (Žvelgaičiai /). Intensyvesnį ação reflindi vedinys prisukti, significadome ‘prisemti: kùbilus vã.ñdene risùgdαvom i(š)šú.ne (Žg). Perkeltina significação adquire prikinkti ‘paskirti работать: d.æ rikike rivešẽ·u. (Žg). Vartojami e supriešdėlio vediniai, exemplo., sangrąžinis sujeito executado ação susiubagauti significadome ‘prisirinkti, susirinkti: susi-ubagã·va tu.pniŋg. dẽ·šim tú·kstαnu. (Daukšiai). Priešdėliniu užvediniu atliepiama pavedinio reikšmė, plg.: i‿tas‿vã.ks uskũ.ñde tαimó·tinαi kamàn vã·gin (Žg); uitã·ćus inàmùs últimone. saudável·ta. d·us ida.mán rek sair denàm. (Žg). Sakinyje negá. uskũ·tis [maistu] (Žg) zavedinys atliepia ‘nusiskųsti significado. caso Kitu zavedinys atliepia isarba sinonimiško prižiūrėti palavra significado, plg. reik·e tasmàmàs ta·gi /. desennima. zálαik· [sodyba] (Žiuria). Žagarės šnektoje gausu dalyvinių formų. Veikiamosios rūšies esamojo laiko participantes unsakoma reikiamidade raiška, plg.: vskas pẽ.kams àš jánèbegaù išmαit.n (Žiuria); nu‿kαp jiẽ tùȓ? / v ká.ȓves mé.žemas / tel·če / r·s pašαi (Žiuria /); tàs vsas pã·grinds tabú.lve nèperkαma .rà (Žiuria). Em outras ocasiões, o participio do tempo presente nosakomas galagem realizar ação, plg.: bùva mašns pǽ.unαms (Žg); kèle tiẽ ne-išvaú.ojemi (Žg); *lituv.s lαke bú·dαva mũ.la / kòke‿tik nor·e / bú·dαva i‿·drabùu. skαbæma / ir‿burn.z bùva (Žg). Būtojo participantes do tempo nosakomi compostos não viciamosios rūšies laikai com o futuro cartinio do tempo não viciamuoju participio, exemplo.: inelé.ide lá. αidotnto.kαùka ku t· gmin bùva láidota (Žg.). dubez bùva kurdú.rpes škasta (Žg /); màna mam·te · k·pus [duoną] αmžinã·tilis (Veršia /). Atributísticas significâncias do tempo presente participiv combinado com daiktavardžiu similarmente como būdvardis, plg. ne-išvé.ŋgæmui kã·rui rẽ. bú·ti (Žg). Prieveiksmio função na Žagarės šnektoje muitas vezes executa sustabarėję (suprieveiksmėję) daiktavardžių linksniai, geralmente subministrador, pvz.: p.vava nàmi (Žg); pvež nàmiα n.kuli [linų galveles] (Daukšiai); gàæ àvs pit. paredαvau nàmi (Žg); vaúoju nàmi istu.*miknã·u. islé.idus liêna. (Žg); kek tu.beùku. m.m bú·dαva nàmi (Žg); palke. nmià tiẽeu pasidã·ra jeunã.seis p.les (Žg /). Suprieveiksmėja e outros daiktavardžių (pvz., kaimynai) vietininkas, plg.: čè kαim·nuose tòk gã· nesutup·ta bški /. [mergina é] (Žg); nelábα t.l kαim·nuose tiet.vα (Žg); tẽ· kαim·nuos tαrnã·va gràž megà (Žg); kαim·nuośe tòke ži.dẽ·lei gi.vẽ·na (Žg). No significado de lugar não delimitado, são usados palavras de jonišsaga -tinai, por kiečiai, žagariečiai vietininkai, plg.: té.n / joniškiẽ·uoz / dã·ve eũle. (Žg); va‿žagariẽuos / *žagã·rj gmusi (Žg). Suprieveiksmėjusiu vietininku nusakomas ir
Artigos Articles 129 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) laikas, plg. nuo‿r·ta autòbusas en / i‿pituosè / jegu pituosè n· / tαi‿lik‿*pã·nevẹe [tegali atvažiuoti] (Žg). Žagarės šnektoje pabrėžiamąja reikšme vartojami būdiniai, sudaryti su prieexemplo: kà(s) sá.u gαlvó·tinαi gi.vé.n tàz gi.vé.n (Žg); dà nèštinα nšbà oàš nesiléiu nèšαmà (Žg); otamàmà ušp·le p.ltinα šá.ukšta. me cùkraus pas ušp·le pltinα irstó· [alus] (Žg) / /. Da Žagarės šnektos registros vê-se, que observadas morfologias e palavras darybos polinkias reflete e savitą, e tarmês da língua lituânica característicos das linguísticas peculiaridades atlieptį. ŽAGARĖS ŠNEKTOS LEKSIKA: ŽVALGOMASIS PJŪVIS Melhoramente tarmių, adarmių, šnektų e pašnekčių leksiką reflete tarminamente žodynai, bet kol Joniškio šnektų žodynas tebėra rankraštinis, tiksliau, parengtas primis variante computadorino, é possível fazer žvalgomąjį experiment. Autorė sumanê de Žagarės šnektos registrosos escolher variedadenės leksikos, savarankiškas kalbos dalis, ir palyginti, kaip ji atspindėta didžiajame Lietuvių atliepiančios kalbos žodyne, de qual bendrinė kalba semiasi žodžių, que em gausu exemplos de tarmių, entendama, deveria ser exemplos de Žagarės (Žg) ou Skaistgirio (Sk), Joniškio (Jnš). Žagarės šnektos registros escolhidas palavras podem ser avaliadas de publicação vocodyne (vartojamumo bk), significância novidade, línguas contactos de e critérios de criatividade do usuário da língua. Escolhi apontada através 80 palavras, dos quais 74 são savarankiškos e 9 nesavarankiškos partes do idioma. Entre Žagarės šnektos registros de escolher discutir 32 daiktavardžiai. Lignanta, se estes daiktavardžiai e seus significados refletidasas palavras da língua Lituânia iliustraciniais frases ou referodias. A referida publicação indica que nos Joniškio šnektos são usados ciocė ‘teta (p.x. de Jnš, Žg), dariniai ‘dažai (p.x. de Jnš), gangis ‘girnų įrengimas (p.x. de Jnš, Žg), manta ‘turtas (p.x. de Jnš), obelys ‘štolys (p.x. de Jnš, nedg), patinginys ‘kas ‘skarbus (Žoroda Žg), podkrikštamot (p.x. de Jnš), rat ‘verpimo ratelis (nuoroda Jnš, Žg), skrašt. ‘prijuostė (pvz. de Jnš e referência Žg). Assim, Žagarės šnektos e Joniškio šnektų daiktavardžių reflexo LKŽ equivaleria a 29,03 %. Há daiktavordes, apresentadas LKŽ sem indicação de que eles são usados em Žagarės šnektoje ou pelo menos sobre Joniškį, ex: čirškynė ‘medinis barškalas, kleketas; kalėda ‘kunigui ou servos da igreja, sobre Kalėdas apaziguantam, dada dada duoklė; kirpšas ‘cas curtamente cortptos pelos cabelos (LKŽ apresenta-se a palavra kirpšė, mas sabendo como svyruoja giminė Žagarės šnektoje, é possível os jetuar); lupatas ‘sudėvėti, suplyšę roupas; mergė ‘samdinė; prosmiltis ‘priesmėlis, fácil terra; sédyba ‘sodyba;
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 130 Acta Linguistica Lithuanica LXXX sodžius ‘kaimas’; sueiga ‘giminių susiėjimas’. Apskaičiavus procentus, matyti, kad 37,5 % daiktavardžių nenurodyti kaip vartojami Žagarės šnektoje (ir kitose Joniškio šnektose). Para todos os outros significados, são usados três itiktavorzos: kabė ‘haukų segtukas (LKŽ artimesnė seria só ‘sagties significação); pūslys ‘nedidelė mergaitė (LKŽ é só ‘mažas riebus kūdikis no significado, mas aqui se fala de uma caminhandoí mergaitę); taškas ‘lugar, onde retaldavinėjam álcool; trandis ‘sutrūkusios e plaiskanotos pés (LKŽ mais próxima significação ‘o pé do pé, torno ou dedo twinkinys). Em outros significados Žagarės šnektoje são usados 12,9 % daiktavardžių. LKŽ não existe de todo cinco da Žagarės šnektoje vartojamų kotinis ‘aukojimas, labdara’; drobnės ‘vėjaraupiai’; grižas ‘kas susuktas, grįžtė’; liespienis ‘pienas be grietinės, liesas pienas’. Vienas žodis – lingacija ‘darželio gėlė’ – leistų suvokti respondento kūrybiškumą: išvardijęs darželyje augančius daiktavardžių, pvz.: auaugalus, termina o sentinho numa palavra apibendrinamoiu, unsakindo e outras linguojanças flores. Mais duas palavras palaidnieks ‘pasileidėlis lietuvis’ – liudytų baltų tautų ir kalbų kontaktus. Pastarųjų daiktavardžių taip e palietis ‘sulatvėjęs nem existe LKŽ. Assim, 22,58 % daiktavordzes não estão patekę em LKŽ. Tende-se a dizer, sobre 35,5 % das palavras ou suas significâncias peculiaridade poderiam apilhar reservas de línguas lituãs, linguagem fondą. Atskirai reikėtų paminėti daiktavardžius, kurie, keičiantis gyvenimui ir nykstant isolados instrumentoskiam (ar exusiai técnicai), é pasitraukę de ativiosios vartosenos, mas respondentų lembramami. Entre eles menėtini aznyčia ‘pieta, onde daiginado ou dijovado salyklas [azn·če bú·dαva tep anpirtiẽs lùbu. padar·ta nutòki d·že (Daukšiai)]; branktas ‘skersinis porriams za hanginti, kinkant arklį [màtα bùva dvèi brañktαi stelvógαi ša ka ju(š)ũ / (Veršia)]; dampis ‘kuliamoji mašina [taspẽ·uz bú·dαva dã.pis jà (Veršia) /]; drangês ‘vežimukas com mediniais ratais? [nupjó·ve nuomẽ·eva rpkàs tó·kes kẽ·tures ipadã·re tó·kez màtα visó·u. tu.dαb. bú·dαva / (Veršia)]; mašinkūlis drαŋùkes (Žiuria)]; grėbtis ‘stambesnis šiaudagalys?’ ir pelas ‘smulkus šiaudagalys, akuotas’ [šũdus reke ati / pèlùs reke ati / gr·us reke ati / ‘kūlimo tempo, kūlė [parmaškuus [eidavo em talkas] (Veršia)]; naginas ‘a partir de um pedaço de pele mais macstênio suraukta avalynė com apivarais [sá.u nã·gines pàt pasidar·daavau (Daukžindukas [tùka. ižduon·tes padar·dαva i.duria·dαva i.drobni. lupat·li. šiai); žiẽma. tei(p)‿pà su‿nagin·lm dv·dαvau (Daukšiai)]; tučkas ‘čiulptukas, jegu *ul·te. ks paint. taità dú dúok tatuk·li. // iž·daon·tes irsakarna (Žiuria);] žvangučiai ‘diržas com bambaliukas, segamas ao cavli por collu e pašorkos ‘kinkomasis diržas? [ale pakiŋk·ti žvagùčei bú·dαva júodas tó·kes bú·dαva paš ipritũ·ó·rku. / ipritũ·rku. kabdαva tó·u(ž) žvαŋgùùs maùus bá.ltus (Verkiti tučkas e žvangučiai (LKŽ žvanguliai) conhecidos pašó·rkaz bú·dαva (Veršia); á.rli. ku uškiῇka / júodas / šikšnnes / pašó·rkaz de tautosakos (M. Slančiausko) ou M. Katiliškio raštų (grožinių kūrinių). Perto da maioria šia)]. Vieni žodžiai, kaip mašinkūlis (LKŽ mašinkūlė), nurodyti esant apie Žg,
Straipsniai / Articles 131 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) das palavras não há referência sobre uso sobre Žagarę ou Skaistgirį, Joniškį. Das 11 mencionadas palavras só a 3 LKŽ está indicado que eles são usados Joniškio šnektos, e a 8 tais conhecimentos não há ou não há mesmo tal palavra LKŽ (drangės, grėbtis, pašorkos) (žr. 1 tabela). Nos olhos kritę Žagarės šnektos registos são usados atributos ou būdvardišką significação adquirjantes introduções, dos quais susidarė 13, respondentų muito aproprilamente escolher e ütaigamente descreve uma coisa ou reiškinį, ou constitui stableųjį conjugio de palavras. Alguns deles, como altoynelkas ‘gulintis sobre a ra patekę į LKŽ, o kiti, kaip katras ‘kiekvienas’ ir švakas ‘silpnas’, yra LKŽ su espalda e vijinis ‘liktarnos rūšis, nėpateiktais exemplos do Žg. A maioria daqueles adjetivos, para os quais não se indicou que eles são usados em Žagarės šnektoje (or Joniškio šnektose), são: grande guerra ‘primeis mundial guerra; puro ‘vaščias; magtingas ‘xaunus; pequeno ‘mažažemis; šarpus ‘darbštus; sozinhas palavra ‘keiksmas, fala com keiksmažodžiais. Para todo outro significado, são usados os adjetivos vivo ‘rūgstantis, rūgstąs; jaukus ‘ramus e aquecas. Assim, 61,5 % dos atributos Žagarės šnektoje são usados savitai (žr. tabelę 2). Escolhi discutir 30 veiksmažodžių (ir prieveiksmių). Todos 19 veiksmažodžių estão LKŽ baseada. Apenas alguns deles são usados em outros (não LKŽ) significados, ex.: bliauti ‘atsikalbinėti e ‘larsamente gritando kviesti; delimitar ‘išskutinėti peiliuku (margučius); seiblaivê kai kelti kojas’; nusitverti ‘kartu gyventi’; spardytis ‘gerai gyventi’; stoksoti ‘būti nereikalingam, stovėti’; susitverti ‘gimti’; važiuoti ‘būti pašautam į krosnį’. Kitų ‘nukristi putoms; kvarksėti ‘šnekėti; minkyti ‘ritmišveiksmažodžių significados coincide com LKŽ isolados significados, mas referências de que eles são usados Žagarės šnektoje ou sobre Jnš, não é mencionada, ex.: изварtoti ‘išleisti за мужа; nudilęs ‘nobequemorado; nuūzti ‘curbiamente nueiti; praprusęs ‘pasimokęs; parsikviesti ‘parsivadinti viver, įkalbėti sugrįžti; concordar […]suligti, concordar 11 prieveiksmių vaizdas – į LKŽ nepateko formos atgaliau ‘atgal’ ir prietarišsobre o; sušiauštas ‘de superfícies desiguais; gritar ‘naminti. Quanto diferente kai ‘tikint burtais. Para todas outras significadas são usados pretodas ‘labai, patikliai e livremente ‘neapgaubtai vidlu, neįstiklintai. LKŽ não indica que prieveiksmiai plačiai apgaubtai (stiklu)’; prastai ‘silpnai’; tikybiškai ‘religiškai’ ir skaudžiai ‘šiurkščiai’ ‘išsiskirsčius po pasaulį ar Lietuvą e ‘turtingiau, prabangiau; livremente ‘neyra são usados e Žagarės šnektoje. Só para ropa ‘ropomis e voloj ‘atdarai, abertitas LKŽ são exemplos de Joniškio, mas não de Žagarės. Embora, como forma-se impressūdis, açõesmažodis (da parte e prieveiksmis) bem refletido LKŽ, mas alguns dos seus significados são característicos só žagariškiem (žr. 3 tabelę). Žagarės šnektos įrašuose akis patraukė 11 nesavarankiškų kalbos dalių. Ištiktukais ir dalelytėmis respondentai siekė santūraus pasakojimo spalvingumo. LKŽ nėra nurodyta, kad ekspresyviosios kalbos dalys, tokios kaip: ar ‘taip
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 132 Acta Linguistica Lithuanica LXXX pat; musėnt ‘turbūt, gal; musint ‘gal; pliumpt ‘para queda em água não dizer; ‘burburzgimui imituar, usadas e em Žagarės šnektoje. Outros, por exemplo: gan ‘daug, suficiente; nėmaž ‘visai; ‘kyšt, indicadas como jakagariškių makt utilizadas. Só džing ‘skleidziamam ao som imitar LKŽ não existe, e as palavras de significado próximo džingt e džingu são usadas em outras significados (žr. tabelę 4). Pasižvalgimento po Žagarės šnektos leksiką ainda mais reforça a idéia, que tarmių, šnektų, šnektų grupių vocodynai é neišmatuável e neišsemiável lobin da vida da língua lituânica. ŽAGARS ŠNEKTA XX A. PABAIGOJE: APENDRINAMOSIOS MINTYS Aptarti Žagarės šnektos registros de, darytų 19982003 m., acentuações e tarminiai gramatiniai polinkiai vestų para tiriáveis XXI a. trabalhos, stebint šnektos kaitos polinkius. Do ponto de vista da accentuação, Žagarės šnektoje prevalece universal atractionamento kirčio. Kalbininkų notadas peculiaridades mistriados dvigarsios kirchiação valem detalesse estudo e correcção, tendo em conta pateikėjo tautinha pertenomybę e kalbinę savivoką. Kisti deveria certas características foneticas, minėtina balsių a, e, i, u ir priebalsių ch, f, h tarimas; pridėtinių j, v vartojimas; įdomu pasekti šlekiavimo ir priebalsių minkštinimo / kietinimo raidą. Žagarės šnektos morfologinės ypatybės – skirtingi vardažodžių kamienai, dos quais número e giminês svyravimai, dviskaitos consumo, vardažodžio formų (įvardžiuotinių, grau, sangrąžos) savitas (or emprinto de artimų šnektų) constituição, açõesmažodžio kamienų e formas de consumo peculiaridades também deveria posiduar linguinei raidai. Terminiais gravações permite formar uma imagem, como Žagarės šnektoje formam-se palavras. Respondentes mais frequentemente usavam pressaginos, antesdėlinos vedinos e dūrinos. Pastebėta, que prisesaginiai daiktavardžiai -atis, -ėjas, -elis, -ietis, -tojas, -uitis. O būdvardžiams dažnesnės priesagos -ingas, constituem com preesagoms -inis, -utis. Žagarės šnektoje prevalece antesdėlinė veiksmažodžių daryba, dos quais menėtini prefixėliai ap-, nu-, pa-, par-, priir kt. Dūrinius žagariškiai geralmente constava sem jungiamojo balsio. Žagarės šnektos leksikos pjūvio insvêgio permite formar uma imagemą sobre šnektoje savitai vartojamą leksiką. Respondentes subtilmente esquece-se palavra ma pasakojamiems vaizdiniams ar reiškiniams apibūdinti atspindi prigimtinės ou sua forkalba flexibilidade e adequamidade agoraties mintims expressar. Kalbinė (šiuo atveju – Žagarės šnektos įrašai) rodo, kaip respondentas formuoja ir peraplinka fornece língua seus cribinius sumanymus.
Artigos Articles 133 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) LITERATŪRA Bartkutė Nerija 2008: Joniškio rajono teritorijos toponimija: daryba ir raidos polinkiai. Daktaro disertacija. Šiauliai. Daujotytė Viktorija 1998: Tekstas ir kūrinys. Vilnius: Kultūra. Garšva Kazimieras 2005: Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 1978: Nauji šlekiavimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127–129. Girdenis Aleksas, Genovaitė Kačiuškienė 2000: Paraleliniai reiškiniai latvių ir šiaurinių lietuvių veiksmažodžio sistemose. – Kalbotyra 37(1), 21–27 [= Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai 2. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 307–314]. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 2000: Nauji šlekiavimo stebėjimai Žagarės apylinkėse. – Baltistica 14(2), 127 it. [= Girdenis Aleksas 2000: Kalbotyros darbai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 117–120]. Girdenis Aleksas, Juozas Pabrėža 2003: Sargiųjų ir žvarbiųjų priebalsių svyravimai XX a. pradžios žagariečio tekstuose. – Baltistica 37(2), 229–232. Grinaveckienė Elena 1962: Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologinių ekspedicijų). – Lietuvių kalbotyros klausimai 5, 147–169. Jonaitytė Aldona 1967: Latvių kalbos poveikis palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 171–182. Jonaitytė Aldona 1960: Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizmą. – Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 79–86. Jonaitytė Aldona 1972: Palatvės vakarų aukštaičių nedėsningos fonetikos žodžiai ir jų kilmė. – Lietuvių kalbotyros klausimai 13, 31–41. Jonaitytė Aldona 1969: Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 11, 183–221. Jšpt 2001 – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. J. Švambarytė. Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė. Kaikarytė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3, 150–173. Kaikarytė Aušra 2010: Joniškio šnektos daiktavardžio linksniavimo sistema. Daktaro disertacija. Vilnius.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 140 Acta Linguistica Lithuanica LXXX 3 LENTEL. Žagarės šnektos veiksmažodžiai e suas formas (diliviai, prieveiksmiai) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė atgaliau atgal jiñ gr·ža tàd(à) àdgaæ (Žiuria) LKŽ não. bl blicarbimašiniẽris pasã·ke žmon.m suvè A palavra LKŽ é, mas nėti á.rus tiẽ .un k(a)ae não existe exemplos de suvá.ndeu ou Jnš significados tais /- Žg ruidamente giù ka.un bαis.un. iscaukiando ka kazé.ika (Veršia) [šeimininke, šeimininkviesti ke] (Žg) bù(s) sukù vè [dampį] mèmis. ir prossistis, 4. trukti ž·dai sup.gdαva liẽsuz g·vuusjé.uus ká.ves visó·us rùdeni / /. sezó·nsũ nù maždag sobretrs m·neus edαva ta(s)sèzons té.n ižbúlu /. ižgrú·du. dardava (Žg) isbraižyti Slinkti (apie tempo). Pavyzdžių de Žg não existe. kó. tà(s) išskutinėkcs mok·dαva peiliu-(Žg) pešti, (ku gu) sejasiblaivê nukristi A [kiaušinius] ižbrá.iži. De escrevėžti. partes tiktų 3. / Išti mar-Pavyzdžių de Žg não. palavra é outros putoms [apie aleus darymą] (Veršia) significmês. isiblαiv· tospùtas neb·ra jũ· išvartoti išleisti už vyro dùkt bùva išvαrtó·ta / nu‿tαi‿tiem‿ s. n.m žẽ·me (Žg); išvαrtó·dαva / apžé. n di.dαvaodai os.n.m ta.žẽ·me palgdαva jà (Žg) ju atidavuŽodis é, mas Išleisti už vyro. Pavyzdys iš Sk. não siai àš tkinti betkateipjudα tαiα nè šnekėti nẽ·kin màn iàš kvá.u ikvá. -Iš partes tiktų / 3. Prk. / / (Žiuriai) tais significações. kvarksėti u (Žg) murmėti, bambėti; pitai, stačiai falar. Pavyzdzio de Žg não. livrevai neapišprà.s jn outrogaubtai significmėmis /. (stiklu) bùva pašαrvó·ta A teiplαsvα opàsku gràbè [apie Barborą Umiastauskaitę] (Žg) palavra é, mas stilnem mis
Straipsniai / Articles 141 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė minkyti ritmiškai àš teb gràže á.ušče kó·jes kelti Pavyzdžių m.ki /. ce Del parte tiktte ko-(Žiuri1. prk. a) minditi. de Žg ar as Jnš não há. nudilês, nãoprisi-2. tαiè dabà nudle.s ·r Pranykti, pradingti, -usi [nebeprisimena] (Žg) prapulti /; Existe menamas o*kùpiškis referência prk. Pavyzdžių iš Žg nėra. nusitverti kartu gyventi čè‿jeu nebe‿pirmó·i / kta. mó·teriška. tùȓù nusiv·re.s / jà (Veršia) Iš dalies tiktų 2. Tverti. 2. Kibtis, kabintis, para sairilaikyti ou sulaikyti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš não há. nužti urgentemente nueiti mã·s vsà k·bra nù-u.žæm (Žg) / 8. Quitai onde ir embora, nubegti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš não há. plačiai išsiskirsmàna 2. Into chius po todas e mundo Lituão turtin-9. isguiu v.ka gi.vé.n plàče plàče žm.n.s gi.vé.n (Žiuriai) (Žiuriai) De parte tiktų partes nusitęsęs. Nesaikingas, laidus. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš não há. praprusęs, -prususi kęs ku pasimo-1. praprùse. issodã· comonó·rs večes Praprusti 1. Is- (Žiuria) ti, prasilavinti /. Pavyzdžių iš Žg nėra. prastai frapnai kta. kαta. làbα pràstα vsu (Žg) bú·n skaũd 6. / Frapnas, nestiprus. Pavyzdžių do Žg não. prietariamenpriêtais historicamente nè bur nè nebú·dαva [burtais nãoikėjo] te tikint LKŽ não existe.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Acta Linguistica Lithuanica LXXX Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė parsikviesti įkalbėti sugrįžti, parsivykti, participar 142 (Žiuria) chamiti Nėra exemplos de jiñ tur·e namẽ·li. / mùm parskviete (Veršia) Paprašyti, pavadinti, pašaukti ką kur atviver da língua viva, só de raštų /. ropa ropomis an pardaža. ró·pa kaire (Veršia) rav· 3. Ropa, ropomis, keturpėsčias. Existem dois exemplos de Jnš. doludamente šiurkščiai màns Šiurkštus, skaũei neimùše.s tvẽ·lis n·ra nsubãr·e.(s) 4. (Daukšiai) em ofensivo, zagaulus. Pavyzdžių iš Žg nėra. spardytis prabankó jz gyria) não tal venti stoksoti ser d.rba àž dã spá.ræus significado. (ŽiuŽodis LKŽ é, mas giai d.rba tasmalú·ns nereikašèšt. mẽ·tu. // significação 1. lingam, iškilustovėti siam do atédvdešimt mã·le té.n suv·ju opàæ stoksó·e; (Žg) Artimiausia da palavra //stūksoti Būti, stovėti ambiente. Só aqui não aquela significação. A palavra faltsoti LKŽ é, mas exemplos ka. (Žg); k jæu sul·gdαva tã· tik iš raštų. sulygti suderėti nu‿bet‿neigα tas‿k.rs / sul·ga tã.- tur·-Pavyzdžių из Žg ar dαva dúo susitverti nasci vαkα susitv·re 1 Sulygti 1. Suderėti. tamz·nui [jaunikiui] (Žg) Jnš não. zaá.uga liksept.u. Da parte tiktų 10. mẽ·tu. iva·vom laũka [ish (Veršia) existiriam. Latvi-Padaryti, que fosse, suas] Pavyzdžių iš Žg ar Jnš não há. sušiauštas, superfícies t· nelygaus 1. // fazer pùs. *vetà lèd /. sùæšta (Veršia) nãoiguas, -a neglotną, pašiurusį. Pavyzdžių iš Žg nėra. chamar chamariti kαp kàs nor·e tẽ.p šã.ũke (Žg) pelo nome, kαp ká.m patka16. / Vadinti (vardu, pravarde). Pavyzdzes de Žg ou Jnš não.
Straipsniai / Articles 143 Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė tikybiškai religiškai bùvom tik·biškαi á.ukljαmi (Žiuria) Būdingas tikybai, religiškas. Pavyzdzes de Žg ou Jnš não. willoj pravirai, šeinù vsoz dùri.s atviatidaryrą, atdarą (ppr. sobre vã·o (Žg) Sobre o que abvertą, aquela porta, janus, portus /). Pavyzdys de Jnš, e de Žg não. viajar ser pavaúo tiktų 21. šautam em duonkepę (Žg) Pavyzdžių do Žg ou (Žiuria) LKŽ é a palavra acimauje. i.pẽ·u. pé.mpe. / vom kudu(s) krosnį Jnš não está acimauj dekèbdα-Iš partes sutαis·dαvom vαkα Slinkti, slysti. sudedašùnis zalé.izdαva višu masis perficientyvo dėmuo 4 LENTELĖ. Žagarės šnektos nesavarankiškos kalbos dalys Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė ar também *daũgαva a bαsei skeñda (Žg); sme-3. Ou bùva vet.ŋgi (Žg); Pavyzdžių de Žg Jnš não. também, também, e. tó·ninei ltαi tia ar senẽ·lis a vsko bùva mã·tẹs (Žg) dui bėgimui nusakyti àž gretα d. prodùrs (Žg) Urubiam veiksmui, ppr. bėgimui, unssayti. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš não há. skeing mam kab·k tieαle imitar džidžiadž.ñg dž.ñg (Veršia) ao som dž.ñg dž.ñg dž.ñg džLKŽ não existe / /.
JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 144 Acta Linguistica Lithuanica LXXX Žodis Reikšmė Iliustracija Yra / nėra LKŽ(e). Reikšmė gan muito, pa-1. kankamai venu m.mentu gañ bùva / p.ȓminingz bùva nev·ẽ·de.s / agrònoms nevẽ·des / penininks (Žg) Pakanka, zaftka pakankamai, užtektinai. LKŽ é palavra bastante, mas exemplos do Žg não. kyšt at·e vens makt mã· gé.r le. (Žg) marcar c) kyšt, durst. surevó·veu i. / 1. Sudigiam efeito de Pavyzdys de Žg. musėnt turbūt, gal mùs·nt jeudàbà bùs tatkrà *lituvà (Žg) Įterptinis palavra. Pavyzdžių de Žg ar Jnš não há. musint gal mùsint tozgegužns (g) tó·os ir.rà Įterptinis palavra. Pavyzdžių de Žg ar Jnš não há. nėmaž visai màmà nmàž paskα·dαva nemok·e lã.krašti. Nê quanto, nada. (Žvelgaičiai) Pavyzdys de Žg. plumpt ao precipício vandenį tę] kαisike nusakyti suvisaz drabuùkαis pù [į ir·krent (Žg) reikšti. Švė-Kritimui į vandenį į Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. pur burzgimui 3. imituoti iš‿tó·la ižgisim / ka‿pu pu pu / mó·ki.tojes kaškòks tur·e mọtòcikla. (Žg) Burzgimui marcarem. Pavyzdžių iš Žg ar Jnš nėra. Phonetic and Morphological Peculiarities of Žagarė Local Dialect (End of the 20th Century – Beginning of the 21st Century) SUMARY In this article the author presents the continued research on Žagarė local dialect. This time the article is dedicated to the accentual, phonetic, morphological phenomena found in Žagarė local dialect and its peculiar lexical characteristics. According to the author, the accentual tendencies and dialectal grammatical phenomena apparent in the records of Žagarė local
Artigos Articles 145 / Fonetinės ir morfologinės Žagarės šnektos ypatybės (XX a. pabaiga – XXI a. pradžia) dialect made between 1998 and 2003 lead to the works of the 21st century the study on the change of the dialect. Dialectologists attribute Žagarė local dialect to the area of universal stress retraction. The peculiarities of accentuation of mixed diphthongs observed by linguists Juozas Pabrėža and Aušra Kaikarytė deserve a more detailed study and correction with regard to the informants national belonging and linguistic identity. Certain phonetic peculiarities, such as the pronunciation of vowels a, e, i, u and consonants ch, f, h, the use of additive j, v, the so called phenomenon of šlekiavimas and the softening/ hardening of consonants, reflect the dialects phonetic system. They can still be found in the dialectal records of the late 20th century. As peculiaridades morfológicas of Žagarė local dialect, such as stem alteration in nominal words, number and gender variations, use of the dual number, peculiar (or borrowed from close local dialects) formation of nominal word forms (pronominal, degree, reflexive), as well as the peculiarities of the usage of verb stems and forms are still viable and satisfy the respondents needs for linguistic expression. Dialectal records enable us to understand how words are formed in Žagarė local dialect. The respondents mainly used suffixal and prefixal derivatives and compounds. Noun derivatives were formed with suffixes -atis, -ėjas, -elis, -ietis, -tojas, -uitis, whereas -ingas, -inis, -utis were more common adjectival suffixes. Prefixal verb formation with prefixes ap-, nu-, pa-, par-, pritook the lead. The speakers of Žagarė local dialect used to form compounds without a connecting vowel. The review of the lexical cross-section of Žagarė local dialect provides us with an insight into the peculiar lexis used in the dialect. The word or its form subtly selected by the respondents to describe images or phenomena shows the flexibility of the mother tongue and its suitability to express thoughts under contemporary conditions. Įteikta 2019 m. maio 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vilešio g. 5, LT10308 Vilnius, Lituânia janina.valu[email protected]