Asta Leskauskaitė (sudarytoja). „Leipalingio apylinkių tekstai“
Full text
Recenzijos / Re iews 269
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ins i u o das línguas Lie u ių
Mokslinių pesquisas di eções: akcen ologia, dialek ologia,
e noling is ica, leksikog a ija.
DOI: h psdoi.o g/10.35321/all81-14
As a Leskauskai ė (suda y oja)
LEIPALINGIO APYLINKI
TEXTAI
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2018, 230 p. + 1 disco de áudio (CD)
ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-423-2 ISBN 97-423-2 is an ac onym o In e ne Explo e , and is also known as In e ne Explo e .
2018 m.
Ins i u o da língua Li uânia lançou Geoling is ica Cen o da uncioná ia cien í ica
sênio de As os Leskauskai ės mais um li o Leipalingio apylinkių eks us com
g a ações de som kompak ine plokš ele. Es a publicação é a qua a on e de
ex os a mís icos p epa ada pela expe imen ada dialec ologês. A. Leskauskai ė
p imei o publicou on e de na i idade šnek os Kučiūnų k aš o šnek os eks us
(2006, 428 p.). Depois de ês anos apa eceu uma madu eza cien í ica se
ca ac e izando pelas sulinas sulas alç aiças šnek as des inada publicação
Ma cinkonių šnek os eks ai (2009; 384 p.). Passados alguns anos a sua a enção
no amen e ecebeu a sudoes a inis sulos alç aiços a eal publicados Sei ijų
šnek os eks ai (2018; 296 p.) e aqui são esumidos Leipalingio apilinkių eks ai (201
230 p.).
Knygos e compac á ias plocš elės p epa amen o e publybă ėmė Vals ybinė
lie u ių kalbos komisija om koo dinojamų Lie u ių bend inės kalbos, a mių i
ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os pesquisas e p og amas de consumo,
no minimo e sclaida da Vals ybinė kalba. Publicação ecenza o compe en es dia
lek ologai, a minių eks ų engėjai p o . d . Vy au as Ka delis e doc. d .
Rū a Kazlauskai ė.
Leipalingio apylinkių eks ai é o p imei o sul de al aš aičiams des inado à sé ie
Ta mių eks ynas leidinys, ep esen ando A las das línguas eu opeias (A las
lingua um Eu opae) 435-ą e a las das línguas Lie u ių 686-ą punk us. Es u u a des e li o
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI não di e e essencialmen e da es u u a de
qualque ou a publicação 2701 da sé ie mencionada a é ago a. Como habi ual, li o é
compos o p a a mė (p. 78), in odução (p. 960) e šnek os exs ai (p. 61194). Ao inal do
li o ainda adicionada lis a de san umpos de localo á ios (p. 195). Após ele publica-se
on es sob adas (p. 196), bas an e amplos lis a de li e a u a (p. 196204) e solidi
sin auka em inglês (p. 205230). Ao li o anexada ealizada E aldo Ože aičio
sup og amu a kompak inė plokš elė, na qual P a a mėje b e emen e esumi am-se
pa eikiami knygoje publikuo ų pasakojimų ge os kokybės ga so į ašai.
Leipalingio šnek os pesquisas e u imi ašy iniai šal iniai. Os úl imos são apenas um
ou o poucos nãopedalés olume de manusc i os de desc ições de peculia idades
šnek os com ansc ibidos ex os, a miniuose publicações publics i neilgi
ansc ibuo i con ojimai e k . Como ê-se de esumo, Leipalingio šnek a a é ago a
ecebiu ela i amen e poucos pesquisado es a enção (pode-se dize que
p incipalmen e ela é domėjęsi os jo ens cien is as e es udan es li uanis ai). Assim
au o ė jus i icadamen e a i ma, que p epa ado no eks ų colecção Léipalingio
šnek a ap esen ado amčiausiai (p. 8), indica, que exis e não só ašy inių, mas e
sonsinių on es, que conse am Li u ians idioma ins i u o Geoling is ikos cen o
Ta mių a chy e. Que ia algumas in o mações mais de alhadas sob e essas on es
quan os áudios de g a ação exis em de odo, quando eles g a ados, dados pa ienios
šnek os y ėjų ou cole ados o ganizuo ese dialek ologinėse ekspedições e e c.
in odução, que conside y ina sé a cien í ica s udio, cons i ui á ios s ambesni ou
smulkesni sky ia. No p imei o capí ulo Leipalingio e sua a edinhas esumga (p. 914)
com base nas on es his ó icas bas an e de alhadamen e abo da-se Leipalingio e
izinhas localidades da his ó ia desde os mais an igos empos a é hoje. Nedideliam
sky elei Gy en ojai no inal XIX a. e início XXI a. ap esen am-se pesquisa
impo an es dados es a ís icos sob e Leipalingio e izinhas aldeias habi an es e
seus e ninę composi ion.
Do pon o de is a acadêmico, pa icula men e aliosos são os capí ulos sob e Leipalingio šnek os
linguís icas peculia idades Šnek os á ea e dis inamó ias peculia idades (p. 1620), Ga synas (p. 2025),
Ki is e p iegaidės (p. 2528), Mo ologia e pala as da yba (p. 2839), Sin aksė (p. 3940), Leksika (p. 4044) e
Šnek os kai os aozei (p. 4446). Ski iue Šnek os á ea e ca ac e ís icas dis inamôsias discu indo
dis inâmôsias peculia idades Leipalingio šnek os pasi em a mais impo an e li e a u a cien í ica,
eigenia baseada em sons e esc i inas on es ma e ial. Te mínicos ex os de coleções não menos
impo an e é indica os limi es da á ea in es igá el. Do dado mapaio Leipalingis e seu a edinkes não
élaisku, das quais habi amões á eas a ibuídas Leipalingio šnek a. Sky iuje Ga synas bas an e
de alhadamen e discu ida šnek os balsinių onemų sis ema, dzūka anje, kie ųjų e minkš ųjų
p iebalsių consumo. Não gos a ia de conco da 1 Nes a sé ie publicações sepa adamen e nãodando
exškinamassi ocynėlis. In o mação sob e emp és imos, pala as a amen e usadas e seus
signi icados o nece-se em isnaš.
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 271 só com au o ês a i mino, que leipalingiškiai ki čiuo us balsius
[a], [e] a ia cu os daik a a džių šauksmininke com a i auk iniu ki čiu, например.,
megèla ~ me gẽle / (p. 21). Nes e šnek e, como e em oda a sul dos alç aiços plo a,
deminu y ai com os p e ei os -elis, -elė ki čiuojami d ejopai i agališkai или
kai iniu ki čio 2009: 47; 2016: 47)2. Do li o di o nos ex os ê-se que ep esen an es da
ženklu, p z.: duk .l. / duk àl., su.n.lis / su.nèlis (plg.: Leskaukai ė 2006: 30;
i iamosios šnek os, especialmen e maio es da ge ação pa eikėjai, ki čiuo us
balsius [a], [e] ge almen e a ia cu os, exemplo.: su.nèlis, su.nèɔ., su.nèli, duk àl,
duk èlα.i, duk àls, αikèlài, b ɔ.lẹli. e k . (p. 79, 8486, 99). Ob iamen e, que nes e caso é
p eciso ala não sob e pa ienias o mas de consumo e ki cio a i aukimen o, e
sob e g e imines accen inas pa adigmas, que pode se he dada do seno,
exis is ação. Cap iue Ki is e p iegaidês discu e-se sis ema de ki čiação šnek os,
que, segundo A. Leskauskai ės, be eik não di e e de ou os aka inių pie ų
aukš aičių (p. 25). Nes e capí ulo p incipalmen e oco dedicada a dois enômenos de
acen ologia discu i : 1) a dažodžių e suas o mas de a ian iškumui e polinkiu pa a
oksi onezę, 2) mui oskiemenių pala as do p incipal e la e al ki cio casos. Dos ou os
exclusi o e mais amplamen e abo dá el a a i mação sob e eme iškosios giminės
būd a džius com p e aço -oka, i iamojoje šnek oje ki čiuojamus segundo a
p imei a e e cei aja acen en es pa adigmas, p z.: uš óka uš okà, aukš óka
aukš okà / (p. 27)3. Apenas Punsko e Seinų šnek os esses ediniai mais
equen emen e do que em ou o luga ki chiuojami d ejopai, например.: ge ókas, -à
(3) ge ókas, -a sma kókas, -à (3) (1), sma kókas, -a (1) e k . (Ragaišienė 2015: 2016: 290;
167). Em ou os snek os de al i udes do sul, os a ibu os discu idos endem a
ki čiua de aco do com um pa adigma acen ís ico: na á ea sul mais di undidas
o mas da p imei a ki čiuo ės, na pa e sudoes e da á ea casos de kilnojamojo
ki čia 2006 (Leskauskai ė: 54; 2009: 57; Ragaišienė 2015: 291). A. Leskauskai ės ci a
exemplos de Leipalingio šnek os con i mam dois assun os. P imei o, os p ecei os
-okas, -a ca ac e wa djiam sulos al os aícios šnek os ca ac e ís icos
di e en es polinkias de acen uação (plg. Ragaišienė 2015: 290 291). Em , Leipalingio
šnek a jus i icamen e a ibuída ao maio accen inio a ian iškumo cen o
laikomam a ealui (Ragaišienė 2010: 139; ž . 7 ig., įklija en e
140141 p.).
Bene mais comple o in oduz o capí ulo Mo ologija e pala as doiba é subdi idido em da
smulkesnius posky ius de aco do pa e da língua. A maio pa e da a enção é dedicada ao
daik a a dji e ao açõesmažodži pa a discu i , sob e ou a pa e da linguagem į a džius, 2 Tokio
ki čia imo casos em abundan e no dupi omi Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyne (Leskauskai ė,
Ragaišienė 2016, 2019).
3 Não es á cla o, de aco do com a qual a p imei a e (ou) eçoja accen á ia pa adigma šnek oje
ki čiuojamas es as p eceagas edinių y iškosios giminės o mas. Tex os cons i ui ojai seus
ki chiação polinkių, cou o, não conseguiu de e mina de ido à escassez de ma e ial.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI p ielinksnius e jun ukus dados dada menos. Tal
decisão da au o a, pe haps, de e minou o a o de que Léipalingio šnek os g ama ical
sis ema em mui as ca ac e ís icas é semelhan e a izinhos sulos al oš aičių šnek ų
(p. 28). Não es á cla o po que não oi ap esen ado em absolu o dados sob e
ad e bios4. Vienu sakiniu po sais, que Léipasis emos, po an o aqui neap a iamas (p.
lingio šnek os būd a džių linksnia imas niekuo nesiski ia nuo pie ų aukš aičių
35), de e ia pelo menos indica a mais impo an e li e a u a linguís ica. Sob e sulos
alç aiços ca ac e a džių aleg niação sis ema, da ybą e á ios aspec os
a osenos esc i a não só p óp ias A. Leskauskai ės, mas e ou os kalbininkų (ž . :
Zinke ičius 1966: 268, 272273; G umadienė 1994: 97 106; Mikulėnienė 1996: 150151;
Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94104; Leskauskai ė 2006: 53; 2008:
3143; 2009: 5557; 69: 2016; Ragaišienė 2015: 274308; 2016: 120199 k e.). A i a-se a a enção ao
nome des e seção Mo ologija e pala as de doyba. Ob iamen e, que nele de e ia se
alado não só sob e mais impo an es e b iskesne mo ologia, mas ambém de
pala as de aças peculia idades. No en an o aqui não oi o necido dados sob e
da inkios ou excepcionais casos (pai example, de alhadamen e desc i as
daik a a dzes núme o e gimines ca ego ias, adequadamen e discu ida aleg nia o
sis ema, mas nada não émencionada sob e da ybą). Valo osa au o a a i mação, que
Leipalingio šnek oje a amen e é usada d iskai a. Nos ex os encon am apenas
algumas o mas de galininko d iskai os do giminês masculinosa, ex: dù ũdini.ku, li ù,
m·neu, šim ù, ɔzù e k . (p. 90, 9192, 105, 123, 170). Mais equen emen e elas po oam-se
pa a exalça o signi icado léxico de i ik a ó gio e quando ele em a ibú o p imei o
menção + Pp (p. 29). Sky iuje Sin aksė abo os Leipalingyje e seus a edinkesses
usadas elhas p ielinksninės cons uções, dada nãožai eiginos ilus uojan es
a osenos exemplos. Nes a publicação desc i os mencionos de cons ução
sin ác ica e nas publicações Kučiūnų k aš o šnek os eks ai e Sei ijų šnek os
eks ai (Leskauskai ė 2006: 6365; 2016: 7779). Isso indica que no pie aka iniame pie ų
aukš aičių a eale elhas cons uções sin aksís icas são bas an e bem man idas.
Mui os aliosa e in e essan e ma e ial lei a- ojas as sky iuje Leksika. Nele
o necidos a pa i de di e sas on es […] g a ações de som, manusc i os e
diccioná ios cole ados ep esen an es da in es igação šnek os usados pala as e
suas leksinės signi icâncias. De bas an e ilgo dessas lis as de pala as Rudaminas
šnek oje (Lazdijų .) e e que ou i -se ep esen an es da mais elha ge ação usando
só eiksmažodį ma aškó i ‘painio i, например.: nema ašk·k ú·lu. | sumag·si; α.kas
kα(p)paù is ma ašk·jes pɔ.k·jom, e daik a a dį nedalánga ‘ne ykėlis, po exemplo.:
i bú·k umá.n ɔ.ks nedàlá.ŋga. Algumas pala as ou seus leksinės signi icados apilham
diccioná io da língua Li uânica no os dados, например. :
4 Glaus ai būd a džiai es ão desc i os e na publicação Sei ijų šnek os eks ai (Leskauskai ė 2016: 69; plg. da
Ragaišienė 2017: 290).
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 273 gūduméinia ‘gūduma, k akamùlis ‘kleckas5, nedalánga
‘ne ykėlis e k . / Além desses casos, indicado mui o léxico exemplos de, us ojamų
não só i iamojoje šnek e, mas e em ou as sulų aukš aičių e aka ų aukš aičių
kauniškių habi amosias localidades. Um deles insc i o em maio acle, ou os
paludi a apenas dois ou ês šnek ų. Pa il das pala as mencionadas au o ês
inebjo inasmen e azem da ac i osia a osense, ex: núogožos ‘cas es a
koš u yje, mašė ‘ asa ojaus (miežių, a ižų e ikių) mis u a e k .6 A maio ia da
sudoes e e na sul da sul das alç aiças pa e da á ea esiden es dzūkų são negi dėję
alguns dos au o es das pala as insc i as ou não conhecem seus signi ica i os, ex:
gagalas ‘kliuksėjimas, gu gždėjimas ca lio no meio indo, maiš iùs ‘sumišimas,
paupls ‘spuogas, elemkas ‘mencas animais e k . Tad A. Leskauskai ės
ap esen adas pala as e seus signi icados a k eips os olhos dos lei o os em
a amen e usou-se ou p imi š us pala as e seus signi icados. Cap iue Šnek os
kai os aožai discu a Leipalingio šnek os kai a e suas causas, di e en es ezes
šnek os ep esen an es da linguagem peculia idades e mudanças, a minės
disposições. Da pesquisa ealizada ê-se que Leipalingio a edinkėse é alado meia
a mine língua. Os al os do sul ca ac e ís icos adicionais one ís icas
ca ac e ís icas são usados já nebesis emiicamen e. Kin a e ou os ní eis da
língua mo ologia, pala as de da yba, sin aksė. No en an o suas mudanças exa a
ela i amen e poucas e elas mais di íceis de no a do que as ca ac e ís icas
one á ias yškiųjų dzūka anja ou balsių [a·], [e·] es eu imen o e i ação.
Amčiau abo da p incipalmen e abalho da au o a e compe ência cien í ica exigida a maio pa e do
li o Teks ai (p. 61194). Temá ica e linguís icas peculia idades pon o de is a nes a publicação, como e
em ou os A. Leskauskai ės compa y uos a miniuose on es, publiuojami ex osi são
adequadamen e escolhi i e nep iekaiš ingai su ansc ibuí. No li o dados ês ezes
ep esen an es de his ó ias de di e en es mo adias Neliubonių, Mikalinos, Tau ėnų, Ve šių, Ricielių
kaimų e Leipalingio mies elio mui o bem p is a o XX a. pab.XXI a. p . Leipalingio šnek ą. Nelas a spei a
des e in e essan e Dzūkijos kampelio his ó ia, bui is, pasaulė oka, cos umes e adições, abalhos
diá ios, es as, amílias, giminés, izinhos e amčiulos elações, memó ias de á ios pe íodos de ida,
eali sinch oninė šnek os si uacija (p. 8). Os ela ado es dos ex os são somnojen es e sábios, ao
mundo olha ilosó icamen e e op imis amen e, alen emen e passam po qualque ipo de negandas,
exemplo..: eliz·ŋgα(s) žm.ɔgùs | ka ìz g.li d· p ; ska(s) su ak· i | gi. é.( ) αinẹ· à αip le.g a;
gi. á.m duob·s nẹ· à | u ì gi. .; beñ.d as 5 Rudaminos šnek oje insc i o daik a a dis k akamùliai
‘skanės as, ga dumynas (LKŽe). Des a pala a não acon eceu ou i -se usando no signi icado li e al.
O ocodinys conjunção засиманити кракамulių ge almen e signi ica ‘no ė i nežinia ko, no ė i особых
предметов. 6 Essas pala as ge almen e são in oduzidas em ealidades ex in as ou nyks anças.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
a kls sada lesas e k . (p. 66, 109, 107, 118)7. En ão his ó ias de ep esen an es
di e en es ezes em di e sos emas é e dadei o lobis não só lexica, mo ologia
ou sin aksês, mas e a mių e bend inês línguas, línguas in e eicos
pesquisado es. P o essionalmen e selecionado e adequadamen e ap esen ado
ma e ial pe mi e aos cien is as a alia á ios ní eis de linguagem e olução e mudanças.
P imei amen e os ex os e bais espondem a mui a discussões na segunda pa e
do século XX. kėlusį ques ão sob e longų balsių [i·], [u·], [ẹ·], [ɔ·] e poli ongų [ie], [uo]
p iegaidžių alocação sul aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose8. A pa i delas ê-se
que em mui os casos i ap adė e i agalė p iegaidės pa eikėjų a iamas
cla amen e. Como indicou ex s p epa ado a, mais di ícil p igaidę de e mina
quando dėl k in ančios in onações, especialmen e do pala a inal, menė i sons são
supos os mais cu os (p. 28). Nes es casos designa-se idu inė p iegaidė, po
exemplo: piln.s, ɔ.ke .s e k . (p. 67, 104). Pag įs ai idu inė p iegaidė indica-se e
ca nojamojo ki čia imo pala as, apibend inusių ki į kamiene, o mas cujas
apa ição sie ina com dois ipos de ki čia imo passo aus e kilnojamojo
o ma imusi, ex. an·kus, mašin·las, m.kla.k·kla(s), pl· az, kɔp·s us, a ··, kn·ga e k . (p.
75, 67, 111, 143, 174, 181, 193). Assim A. Leskauskai ės publica o ex os do Kučiūnų,
Sei ijų e Leipalingio šnek ų do a ealo sudoes e como e de e ia ajuda a pon uação
numa discussão sob e a (ne)sc ima dos p iegaid.
Tex ai con i ma que sul e a inas sulos alç aiços šnek os ca ac e ís ico polinkis em accen á io
a ian iškumą. Leipalingio apylinkėse gausu a iedamen e ki chiuojamų aleg niuojamųjų pala as e
suas o mas de, например.: d ·u. d ɔ.bès, lá.iškαs lα.šku., laiškùs, m·ki. ɔ.jo mɔ.k· ɔ.jẹi, nåudà ná.uda,
åud·ni åudɔ.nũ·, du sú·nus i(s)su·nùs, ši. αi šim α i 119. k . (p. 64, 84, 72, 99, 97, 105, 115, 12, 141, 147, 166,
174, 176, 180). Aqui, como e em ou os pie aka inių pie ų aukš aičių šnek os, d ejopai ki čiuojamos
o mas pa eikėjo pode se u ilizadas p amaišiui, p z.: lŋkαi leŋkα, lŋku. leŋk., mɔ.ki.klà mɔ.k·kla,
p ibu .jè p ıbu ·je, α.dini.ka(s), α.dini.ku., α.dini.kαisɔ adin·ka, .kẹčẹ ·kečẹi e k . (p. 67, 106, 115,
127, 177, 184; plg. Leskauskai ė 2006 /). No en an o, ais casos não são equen es, i. i. pala as
ends ama c učiua de aco do um accen ina pa adigma. Po exemplo, p eesagos -ėjas, -a edinių
ends ama apibend in i kilk . (p. 73, 127, 163, 175). P iesagos -ykla daik a a des mais di undidas
o mas de cons an e ki čiação, ex.: gam·kla, mɔ.k·kla, a ·kla e k . (p. 67, 110111)9. 7 As peculia idades
do ca á e e modo de ida dos ep esen an es do šnek os Leipalingio não di e em das peculia idades
nojamąjį ki į, p z.: åudẹ.jè, šɔ.kẹ.jè, pa da ẹ.j·s, p ibu .jè, eȓpẹ.jè, eȓpẹ.j·s i
do mundo in e io humano que i e nas al as a eales do sul (Ragaišienė 2019: 5167).
8 Mais amplamen e s . : Leskauskai ė 2004: 180194; Ragaišienė 2010: 2023 e en min. li . 9 P iesagų -ėjas,
-a e -ykla g e iminas a ian es ag adcedo es consumami ečiau, например.: kep·je, l.udiez gi.n·jẹi,
bùɔ. u ·jẹi, gani·klà e k . (p. 114, 130, 142, 171).
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 275 /
Leipalingio šnek os sis ema de ki čiação é bas an e complexo. Não semp e é cla o,
a ia só paski ų o mų ki čia imas ou o mada oda g e iminė akcen inė pa adigma,
a amen e apaziguan es casos são he eldė i do elho ou su gidė no a a manei a
analogia. A. Leskauskai ė em mui os casos não só es abeleceu ais o mas p iegaidę,
mas e em isnoashes adequadamen e pakomen ou e esnius accen uação casos. Os
ex os oco em apenas um ou o du idoso p iegaidės akū o ou ci kum lekso
indicação da pala a kamiene caso, exemplo: m·kslɔ (plg.: m·kslas, m·kslαis), iúo ẹ., s·ki.
(g e a s·ki.), ienúolẹ.s (g e a umlẹ.s), pu ·nu. (g e a pu ·nu.), ž·dαi (g e a ž·das, ž·dαi,
ž·du.) e k . (p. 62, 68, 108, 109, 113, 116, 122, Skai ando ex os em olhos k en a mais um
123, 193).
assun o šnek osų a s o ų labai aizdinga i iš aiškinga kalba. Nos ex os gausu
deminu y os, compa ações, azeologismos, igu dingųjų eiksmajodžių e k .
Vaizdingoji leksika não só dá aos con os i idão e sono idade, mas ambém e ela a
consum ojança comunidade mundialė aizdį e sua aišką (plačiau см. Ragaišienė 2017a:
129). A es a camada léxica ca ac e iza-se exp essi idade, emoingidade, dinamiskidade
e o aspec o a aliado (pasigė ėjimas, o gulho, desp ezo, menosp ezo, e c.).
Leipalingio šnek oje pa icula men e equen emen e usados deminu y ai com p e egações
pala as compos os, endoin ys mažybinę maloninę signi icado. nos ex os p edominam
daik a a džių deminu y ai, que ge almen e cons i uem com p e aços -elis, -elė, -(i)uk, -(i)ukė, -ulis,
-ulė (plg. Leskauskai ė 2006: 51), exemplo.: duk àl., ẹ. eù, up·li, up·l., agèli, sæn.lẹ. ; a kùkαi, kama ùkẹ.,
kamba ùkα, kelnukès, pa šùkai, peùkas, eùkas, ɔbùkẹ., ied ùkan; mɔ. ùl., sαsùl., e ùl., ẹ. ùlis,
ẹ. ùɔ. e k . (p. 63, 66, 7072, 76, 79, 82, 85, 149, 151, 157)10. De mais a as ag adá eis meno ybines
daik a a dzes p eesagões menė inas -ai is, -ai ė, -ėlis, -ėlė, -y is, -y ė e -u is, -u ė, например.:
me gá.i ẹ, kama α. ẹ. ; bekɔ.n·li., aka ·lẹi, a ·u. ; gẹ.l· ẹ.m, mam· ẹ. ; bɔ.bù ẹ., puzbɔŋkùci., såulù ẹ.,
snukù i. e k . (p. 63, 73, 76, 79, 85, 89, 91, 95, 103, 151). Leipalingio šnek oje, como e em oda
pie aka iniame pie ų aukš aičių a eale, edinių abundão se dis ingue p eceagas -ukas, -ukė
daik a a džiai (plg. Ragaišienė 2017a: 130). Es as p eessagas ediniai cons i uem daumoje pode
unciona dois ( ečiau keli) deminu y ai, endoin is a mesma léxina e seman ina signi icado, po ém
di e en es p eessagas, exemplo.: sesù ẹ. sαsùl., ẹ. ùlis ẹ. ùkas ẹ. .lis, a ukùs a ẹ·ùs e k . (p.
giau kaip pusę eks uose as ų mažybinių žodžių. Daik a a džių da ybos sis e-
7173, 95, 122124). / / 10 Com es e apêndice azem-se e pequenos ad e bios, например: ku.dùkẹ.,
meŋkù ẹ., mažùkαi, mažùlis e k .
(p. 69, 100, 155).
VILIJA RAGAIŠIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
Os ex os dos a edinhos Leipalingio des acam-se gausa azeologismos11. Eles em
seu signi icado ge almen e coincidem com o signi icado de uma pala a e
igu adamen e desc e em a signi icação daquela pala a sepa ada, mos am
in ensidade de emoções e ações, ex.: α.k u ž.mẹ.z gu.be (zemės g ‘umbasmaž aikis);
is·ɔ.(m) mad·m ‘ isaip; subú·mbα pɔ.n·u (po nosimi) ‘nega siai, neaiškiai; åucìk aks
e cı ‘įžūliai, akiplėšiškai (elgiesi); zl.cin in a α ‘supykdai; bα.k as k ùkis ‘i baig a;
bαisùz dá.ik αs, bαisùz dá.ik e ‘mui o mui o mui o, mui o g ande; zagal ·s isus·mi.
‘susik im ę, susi ūpinę e k . (p. 66, 80, 81, 86, 173, 174). Au o ė azeologismos
signi icados em isnašes explica nenuoseklamen e. Apa en emen e, incls ama indica
ečiau us ojamų e azeologismos com signi icados lendá ios. Požiū is em se
dizomo assun o, sua a aliação nos con os pode se eiškiamos compa ações. Es e
s ylis inė ins umen o é usado a uma coisa ou e e ênci sug ega ou compa a com
ou o, pa a dis ingui , en a iza , exalškinha ou co igi alguma peculia idade,
aužą, ação ou es adosená, ex.: ka peks m·naùs · ka(p)pagal· gul·jɔ; placù
ka(p)pečedα.k ẹ.s sùbini; žandα. dga kapugns e k . (p. 101, 165, 167). Algumas
compa ações são si uacinhas, c iadas no luxo da linguagem dos con ado es, ou as
cons an o ūs, adicionais, usadas como nusis o ėjusios con encionadas
ins umen os da linguagem (Ragaišienė 2017a: 140).
Não menos do que azeologizmas ou compa ações na a i om dá ida e
en ouigumo igu dingieji eiksmajodžiai. Eles es ão di e amen e elacionados
com a a aliação do mundo ex e no e (ou) os es o ços do na ado imaginingia,
aiškiau p escindi o acon ecimen o em andamen o ou exp eš i os seus
pensamen os, ex.: nug abží· a ‘nuk apš y a, nukas a pa o šiumi, pl.ška ‘ga siai
z amba, aidi, i.ša eica ‘p ilupa, p imuša, p ıpå.kinåu ‘p išnek, sũupa ‘susimu, e c.
(p. 65, 75, 80, 93, 146). À su gidade e à in ensidade do acção p esco e são usados
is ic ucas, ex: b ú·kš , pl.ukšč, pá.ukšč, pú·kšč, ú·šč e k . (p. 67, 83, 93, 100)12.
Nos ex os oco e e um ou o keiksmajodis. Jais eiškiamas emoções nega i as,
nepas sa is ação acon ecimen os ou ações, desejima coems malga, pik a, exemplo.:
ka jùs abùdu ipe kũ·na(s) eñ. as задåũ.š u. ; ·ju.(s) sakå kɔ.lè ɔ.s; inajie kibinim. e
k . (p. 83, 173, 177).
Da inas chamou a a enção pa a os comen á ios dos ex os a mís icos. Nas
isnašas comen aojam-se mais a as one inas, mo ologicas e ou osokias
peculia idades, ne egulia ūs linguagem eiškinia, indicam-se skoliniai, explica-se mais
Dauguma dalykų pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai
a as pala as signi icâncias e e c. cla amen e, p ecisamen e e glaus ai.
11 Se compa ássemos a pic ó ica leksiká com lo es puokš e ou žydinčia pie a, isso mesmas
puošniausios e g ažiausios gėlės se iam azeologizmai (Lipskienė 2008 5). 12 Nos ex os e isados
encon am ela i amen e poucos deles. Ge almen e mais eqüen emen e is ik ukas e sensus ukas
são usados Kučiūnų, Rudaminos, Punsko e k . pie aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose.
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 277 /
Baigian ecenziją que iamsi p idéua -se da publicação a iniu apipa idalinimu do
pin o Roko Gelažiaus, da maque uo oya Rasos Labu ienė e As os Leskauskai ė
abalho. Pa icula men e aliosas na publicação ap esen adas Leipalingio
apylinkes p esen a anças a chy inês e ex os suda y ojas o og a ias.
Recenziação indica alguns nãoikslumai ou nenuoseklumai nem quan o nesumenkina
A. Leskauskai ės p o issionalmen e ealizado abalho e publicação Leipalingio
apylinkių eks ai alo cien í ica. A lei u a do li o A idus e sua discussão só
mos a, que pe y usių dialek ologów p epa ados a minya on es são necessá ias
e impo an es não só de hoje, mas e de u u o a mė y a. Embo a a minas
on es não sejam conside adas aliosa p odução cien í ica, Kolegei linkiu
p epa eng i ainda não uma šnek os ex os, pois em a lk α.dini.ka(s) sà ɔ.
p. eigas | · žmɔ·gù(s) sàɔ. p. eigas (p. 106).
LITERATŪRA
G umadienė Laima 1994: Kele as mais no os Punsko šnek os aleg niação e ki čiação
ca ac e ís icas. Li u ians kalbo y os ques ões 34, 97106. Lazauskai ė-Ragaišienė
Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie ų aukš aičių šnek ose. Homem
e pala a 10(1), 94104. Leskauskai ė As a 2004: Ca aozei do ocalismo e p ozodía dos
al os- aiços do Sul. Vilnius:
Ins i u o das línguas Li uãs.
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das
línguas Li uãs.
Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų
aukš aičių šnek ose. Li unis ica 54 4(76), 3143.
Leskauskai ė As a 2009: Šnek os á ea e mais impo an es ca ac e ís icas.
Ma cinkonių šnek os ex osi. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2976. Leskauskai ė As a
2016: Á ea de Šnek os e mais impo an es peculia idades. Sei ijų šnek os ex ai.
Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 4588. Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2016: Pie inių
pie ų aukš aičių šnek ų žodynas (AM) I. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2019: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas
(NŽ) II. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Lipskienė Jonina 2008: Vaizdingieji lie u ių
kalbos posakiai. Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as.