scieee Open visual document viewer

Asta Leskauskaitė (sudarytoja). „Leipalingio apylinkių tekstai“

Vilija Ragaišienė

Full text

Recenzijos / Re iews 269 VILIJA RAGAIŠIENĖ Ins i u o das línguas Lie u ių Mokslinių pesquisas di eções: akcen ologia, dialek ologia, e noling is ica, leksikog a ija. DOI: h psdoi.o g/10.35321/all81-14 As a Leskauskai ė (suda y oja) LEIPALINGIO APYLINKI TEXTAI Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2018, 230 p. + 1 disco de áudio (CD) ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-423-2 ISBN 97-423-2 is an ac onym o In e ne Explo e , and is also known as In e ne Explo e . 2018 m. Ins i u o da língua Li uânia lançou Geoling is ica Cen o da uncioná ia cien í ica sênio de As os Leskauskai ės mais um li o Leipalingio apylinkių eks us com g a ações de som kompak ine plokš ele. Es a publicação é a qua a on e de ex os a mís icos p epa ada pela expe imen ada dialec ologês. A. Leskauskai ė p imei o publicou on e de na i idade šnek os Kučiūnų k aš o šnek os eks us (2006, 428 p.). Depois de ês anos apa eceu uma madu eza cien í ica se ca ac e izando pelas sulinas sulas alç aiças šnek as des inada publicação Ma cinkonių šnek os eks ai (2009; 384 p.). Passados alguns anos a sua a enção no amen e ecebeu a sudoes a inis sulos alç aiços a eal publicados Sei ijų šnek os eks ai (2018; 296 p.) e aqui são esumidos Leipalingio apilinkių eks ai (201 230 p.). Knygos e compac á ias plocš elės p epa amen o e publybă ėmė Vals ybinė lie u ių kalbos komisija om koo dinojamų Lie u ių bend inės kalbos, a mių i ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os pesquisas e p og amas de consumo, no minimo e sclaida da Vals ybinė kalba. Publicação ecenza o compe en es dia lek ologai, a minių eks ų engėjai p o . d . Vy au as Ka delis e doc. d . Rū a Kazlauskai ė. Leipalingio apylinkių eks ai é o p imei o sul de al aš aičiams des inado à sé ie Ta mių eks ynas leidinys, ep esen ando A las das línguas eu opeias (A las lingua um Eu opae) 435-ą e a las das línguas Lie u ių 686-ą punk us. Es u u a des e li o VILIJA RAGAIŠIENĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI não di e e essencialmen e da es u u a de qualque ou a publicação 2701 da sé ie mencionada a é ago a. Como habi ual, li o é compos o p a a mė (p. 78), in odução (p. 960) e šnek os exs ai (p. 61194). Ao inal do li o ainda adicionada lis a de san umpos de localo á ios (p. 195). Após ele publica-se on es sob adas (p. 196), bas an e amplos lis a de li e a u a (p. 196204) e solidi sin auka em inglês (p. 205230). Ao li o anexada ealizada E aldo Ože aičio sup og amu a kompak inė plokš elė, na qual P a a mėje b e emen e esumi am-se pa eikiami knygoje publikuo ų pasakojimų ge os kokybės ga so į ašai. Leipalingio šnek os pesquisas e u imi ašy iniai šal iniai. Os úl imos são apenas um ou o poucos nãopedalés olume de manusc i os de desc ições de peculia idades šnek os com ansc ibidos ex os, a miniuose publicações publics i neilgi ansc ibuo i con ojimai e k . Como ê-se de esumo, Leipalingio šnek a a é ago a ecebiu ela i amen e poucos pesquisado es a enção (pode-se dize que p incipalmen e ela é domėjęsi os jo ens cien is as e es udan es li uanis ai). Assim au o ė jus i icadamen e a i ma, que p epa ado no eks ų colecção Léipalingio šnek a ap esen ado amčiausiai (p. 8), indica, que exis e não só ašy inių, mas e sonsinių on es, que conse am Li u ians idioma ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e. Que ia algumas in o mações mais de alhadas sob e essas on es quan os áudios de g a ação exis em de odo, quando eles g a ados, dados pa ienios šnek os y ėjų ou cole ados o ganizuo ese dialek ologinėse ekspedições e e c. in odução, que conside y ina sé a cien í ica s udio, cons i ui á ios s ambesni ou smulkesni sky ia. No p imei o capí ulo Leipalingio e sua a edinhas esumga (p. 914) com base nas on es his ó icas bas an e de alhadamen e abo da-se Leipalingio e izinhas localidades da his ó ia desde os mais an igos empos a é hoje. Nedideliam sky elei Gy en ojai no inal XIX a. e início XXI a. ap esen am-se pesquisa impo an es dados es a ís icos sob e Leipalingio e izinhas aldeias habi an es e seus e ninę composi ion. Do pon o de is a acadêmico, pa icula men e aliosos são os capí ulos sob e Leipalingio šnek os linguís icas peculia idades Šnek os á ea e dis inamó ias peculia idades (p. 1620), Ga synas (p. 2025), Ki is e p iegaidės (p. 2528), Mo ologia e pala as da yba (p. 2839), Sin aksė (p. 3940), Leksika (p. 4044) e Šnek os kai os aozei (p. 4446). Ski iue Šnek os á ea e ca ac e ís icas dis inamôsias discu indo dis inâmôsias peculia idades Leipalingio šnek os pasi em a mais impo an e li e a u a cien í ica, eigenia baseada em sons e esc i inas on es ma e ial. Te mínicos ex os de coleções não menos impo an e é indica os limi es da á ea in es igá el. Do dado mapaio Leipalingis e seu a edinkes não élaisku, das quais habi amões á eas a ibuídas Leipalingio šnek a. Sky iuje Ga synas bas an e de alhadamen e discu ida šnek os balsinių onemų sis ema, dzūka anje, kie ųjų e minkš ųjų p iebalsių consumo. Não gos a ia de conco da 1 Nes a sé ie publicações sepa adamen e nãodando exškinamassi ocynėlis. In o mação sob e emp és imos, pala as a amen e usadas e seus signi icados o nece-se em isnaš. Leipalingio apylinkių eks ai Re isões Re iews 271 só com au o ês a i mino, que leipalingiškiai ki čiuo us balsius [a], [e] a ia cu os daik a a džių šauksmininke com a i auk iniu ki čiu, например., megèla ~ me gẽle / (p. 21). Nes e šnek e, como e em oda a sul dos alç aiços plo a, deminu y ai com os p e ei os -elis, -elė ki čiuojami d ejopai i agališkai или kai iniu ki čio 2009: 47; 2016: 47)2. Do li o di o nos ex os ê-se que ep esen an es da ženklu, p z.: duk .l. / duk àl., su.n.lis / su.nèlis (plg.: Leskaukai ė 2006: 30; i iamosios šnek os, especialmen e maio es da ge ação pa eikėjai, ki čiuo us balsius [a], [e] ge almen e a ia cu os, exemplo.: su.nèlis, su.nèɔ., su.nèli, duk àl, duk èlα.i, duk àls, αikèlài, b ɔ.lẹli. e k . (p. 79, 8486, 99). Ob iamen e, que nes e caso é p eciso ala não sob e pa ienias o mas de consumo e ki cio a i aukimen o, e sob e g e imines accen inas pa adigmas, que pode se he dada do seno, exis is ação. Cap iue Ki is e p iegaidês discu e-se sis ema de ki čiação šnek os, que, segundo A. Leskauskai ės, be eik não di e e de ou os aka inių pie ų aukš aičių (p. 25). Nes e capí ulo p incipalmen e oco dedicada a dois enômenos de acen ologia discu i : 1) a dažodžių e suas o mas de a ian iškumui e polinkiu pa a oksi onezę, 2) mui oskiemenių pala as do p incipal e la e al ki cio casos. Dos ou os exclusi o e mais amplamen e abo dá el a a i mação sob e eme iškosios giminės būd a džius com p e aço -oka, i iamojoje šnek oje ki čiuojamus segundo a p imei a e e cei aja acen en es pa adigmas, p z.: uš óka uš okà, aukš óka aukš okà / (p. 27)3. Apenas Punsko e Seinų šnek os esses ediniai mais equen emen e do que em ou o luga ki chiuojami d ejopai, например.: ge ókas, -à (3) ge ókas, -a sma kókas, -à (3) (1), sma kókas, -a (1) e k . (Ragaišienė 2015: 2016: 290; 167). Em ou os snek os de al i udes do sul, os a ibu os discu idos endem a ki čiua de aco do com um pa adigma acen ís ico: na á ea sul mais di undidas o mas da p imei a ki čiuo ės, na pa e sudoes e da á ea casos de kilnojamojo ki čia 2006 (Leskauskai ė: 54; 2009: 57; Ragaišienė 2015: 291). A. Leskauskai ės ci a exemplos de Leipalingio šnek os con i mam dois assun os. P imei o, os p ecei os -okas, -a ca ac e wa djiam sulos al os aícios šnek os ca ac e ís icos di e en es polinkias de acen uação (plg. Ragaišienė 2015: 290 291). Em , Leipalingio šnek a jus i icamen e a ibuída ao maio accen inio a ian iškumo cen o laikomam a ealui (Ragaišienė 2010: 139; ž . 7 ig., įklija en e 140141 p.). Bene mais comple o in oduz o capí ulo Mo ologija e pala as doiba é subdi idido em da smulkesnius posky ius de aco do pa e da língua. A maio pa e da a enção é dedicada ao daik a a dji e ao açõesmažodži pa a discu i , sob e ou a pa e da linguagem į a džius, 2 Tokio ki čia imo casos em abundan e no dupi omi Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyne (Leskauskai ė, Ragaišienė 2016, 2019). 3 Não es á cla o, de aco do com a qual a p imei a e (ou) eçoja accen á ia pa adigma šnek oje ki čiuojamas es as p eceagas edinių y iškosios giminės o mas. Tex os cons i ui ojai seus ki chiação polinkių, cou o, não conseguiu de e mina de ido à escassez de ma e ial. VILIJA RAGAIŠIENĖ 272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI p ielinksnius e jun ukus dados dada menos. Tal decisão da au o a, pe haps, de e minou o a o de que Léipalingio šnek os g ama ical sis ema em mui as ca ac e ís icas é semelhan e a izinhos sulos al oš aičių šnek ų (p. 28). Não es á cla o po que não oi ap esen ado em absolu o dados sob e ad e bios4. Vienu sakiniu po sais, que Léipasis emos, po an o aqui neap a iamas (p. lingio šnek os būd a džių linksnia imas niekuo nesiski ia nuo pie ų aukš aičių 35), de e ia pelo menos indica a mais impo an e li e a u a linguís ica. Sob e sulos alç aiços ca ac e a džių aleg niação sis ema, da ybą e á ios aspec os a osenos esc i a não só p óp ias A. Leskauskai ės, mas e ou os kalbininkų (ž . : Zinke ičius 1966: 268, 272273; G umadienė 1994: 97 106; Mikulėnienė 1996: 150151; Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94104; Leskauskai ė 2006: 53; 2008: 3143; 2009: 5557; 69: 2016; Ragaišienė 2015: 274308; 2016: 120199 k e.). A i a-se a a enção ao nome des e seção Mo ologija e pala as de doyba. Ob iamen e, que nele de e ia se alado não só sob e mais impo an es e b iskesne mo ologia, mas ambém de pala as de aças peculia idades. No en an o aqui não oi o necido dados sob e da inkios ou excepcionais casos (pai example, de alhadamen e desc i as daik a a dzes núme o e gimines ca ego ias, adequadamen e discu ida aleg nia o sis ema, mas nada não émencionada sob e da ybą). Valo osa au o a a i mação, que Leipalingio šnek oje a amen e é usada d iskai a. Nos ex os encon am apenas algumas o mas de galininko d iskai os do giminês masculinosa, ex: dù ũdini.ku, li ù, m·neu, šim ù, ɔzù e k . (p. 90, 9192, 105, 123, 170). Mais equen emen e elas po oam-se pa a exalça o signi icado léxico de i ik a ó gio e quando ele em a ibú o p imei o menção + Pp (p. 29). Sky iuje Sin aksė abo os Leipalingyje e seus a edinkesses usadas elhas p ielinksninės cons uções, dada nãožai eiginos ilus uojan es a osenos exemplos. Nes a publicação desc i os mencionos de cons ução sin ác ica e nas publicações Kučiūnų k aš o šnek os eks ai e Sei ijų šnek os eks ai (Leskauskai ė 2006: 6365; 2016: 7779). Isso indica que no pie aka iniame pie ų aukš aičių a eale elhas cons uções sin aksís icas são bas an e bem man idas. Mui os aliosa e in e essan e ma e ial lei a- ojas as sky iuje Leksika. Nele o necidos a pa i de di e sas on es […] g a ações de som, manusc i os e diccioná ios cole ados ep esen an es da in es igação šnek os usados pala as e suas leksinės signi icâncias. De bas an e ilgo dessas lis as de pala as Rudaminas šnek oje (Lazdijų .) e e que ou i -se ep esen an es da mais elha ge ação usando só eiksmažodį ma aškó i ‘painio i, например.: nema ašk·k ú·lu. | sumag·si; α.kas kα(p)paù is ma ašk·jes pɔ.k·jom, e daik a a dį nedalánga ‘ne ykėlis, po exemplo.: i bú·k umá.n ɔ.ks nedàlá.ŋga. Algumas pala as ou seus leksinės signi icados apilham diccioná io da língua Li uânica no os dados, например. : 4 Glaus ai būd a džiai es ão desc i os e na publicação Sei ijų šnek os eks ai (Leskauskai ė 2016: 69; plg. da Ragaišienė 2017: 290). Leipalingio apylinkių eks ai Re isões Re iews 273 gūduméinia ‘gūduma, k akamùlis ‘kleckas5, nedalánga ‘ne ykėlis e k . / Além desses casos, indicado mui o léxico exemplos de, us ojamų não só i iamojoje šnek e, mas e em ou as sulų aukš aičių e aka ų aukš aičių kauniškių habi amosias localidades. Um deles insc i o em maio acle, ou os paludi a apenas dois ou ês šnek ų. Pa il das pala as mencionadas au o ês inebjo inasmen e azem da ac i osia a osense, ex: núogožos ‘cas es a koš u yje, mašė ‘ asa ojaus (miežių, a ižų e ikių) mis u a e k .6 A maio ia da sudoes e e na sul da sul das alç aiças pa e da á ea esiden es dzūkų são negi dėję alguns dos au o es das pala as insc i as ou não conhecem seus signi ica i os, ex: gagalas ‘kliuksėjimas, gu gždėjimas ca lio no meio indo, maiš iùs ‘sumišimas, paupls ‘spuogas, elemkas ‘mencas animais e k . Tad A. Leskauskai ės ap esen adas pala as e seus signi icados a k eips os olhos dos lei o os em a amen e usou-se ou p imi š us pala as e seus signi icados. Cap iue Šnek os kai os aožai discu a Leipalingio šnek os kai a e suas causas, di e en es ezes šnek os ep esen an es da linguagem peculia idades e mudanças, a minės disposições. Da pesquisa ealizada ê-se que Leipalingio a edinkėse é alado meia a mine língua. Os al os do sul ca ac e ís icos adicionais one ís icas ca ac e ís icas são usados já nebesis emiicamen e. Kin a e ou os ní eis da língua mo ologia, pala as de da yba, sin aksė. No en an o suas mudanças exa a ela i amen e poucas e elas mais di íceis de no a do que as ca ac e ís icas one á ias yškiųjų dzūka anja ou balsių [a·], [e·] es eu imen o e i ação. Amčiau abo da p incipalmen e abalho da au o a e compe ência cien í ica exigida a maio pa e do li o Teks ai (p. 61194). Temá ica e linguís icas peculia idades pon o de is a nes a publicação, como e em ou os A. Leskauskai ės compa y uos a miniuose on es, publiuojami ex osi são adequadamen e escolhi i e nep iekaiš ingai su ansc ibuí. No li o dados ês ezes ep esen an es de his ó ias de di e en es mo adias Neliubonių, Mikalinos, Tau ėnų, Ve šių, Ricielių kaimų e Leipalingio mies elio mui o bem p is a o XX a. pab.XXI a. p . Leipalingio šnek ą. Nelas a spei a des e in e essan e Dzūkijos kampelio his ó ia, bui is, pasaulė oka, cos umes e adições, abalhos diá ios, es as, amílias, giminés, izinhos e amčiulos elações, memó ias de á ios pe íodos de ida, eali sinch oninė šnek os si uacija (p. 8). Os ela ado es dos ex os são somnojen es e sábios, ao mundo olha ilosó icamen e e op imis amen e, alen emen e passam po qualque ipo de negandas, exemplo..: eliz·ŋgα(s) žm.ɔgùs | ka ìz g.li d· p ; ska(s) su ak· i | gi. é.( ) αinẹ· à αip le.g a; gi. á.m duob·s nẹ· à | u ì gi. .; beñ.d as 5 Rudaminos šnek oje insc i o daik a a dis k akamùliai ‘skanės as, ga dumynas (LKŽe). Des a pala a não acon eceu ou i -se usando no signi icado li e al. O ocodinys conjunção засиманити кракамulių ge almen e signi ica ‘no ė i nežinia ko, no ė i особых предметов. 6 Essas pala as ge almen e são in oduzidas em ealidades ex in as ou nyks anças. VILIJA RAGAIŠIENĖ 274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI a kls sada lesas e k . (p. 66, 109, 107, 118)7. En ão his ó ias de ep esen an es di e en es ezes em di e sos emas é e dadei o lobis não só lexica, mo ologia ou sin aksês, mas e a mių e bend inês línguas, línguas in e eicos pesquisado es. P o essionalmen e selecionado e adequadamen e ap esen ado ma e ial pe mi e aos cien is as a alia á ios ní eis de linguagem e olução e mudanças. P imei amen e os ex os e bais espondem a mui a discussões na segunda pa e do século XX. kėlusį ques ão sob e longų balsių [i·], [u·], [ẹ·], [ɔ·] e poli ongų [ie], [uo] p iegaidžių alocação sul aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose8. A pa i delas ê-se que em mui os casos i ap adė e i agalė p iegaidės pa eikėjų a iamas cla amen e. Como indicou ex s p epa ado a, mais di ícil p igaidę de e mina quando dėl k in ančios in onações, especialmen e do pala a inal, menė i sons são supos os mais cu os (p. 28). Nes es casos designa-se idu inė p iegaidė, po exemplo: piln.s, ɔ.ke .s e k . (p. 67, 104). Pag įs ai idu inė p iegaidė indica-se e ca nojamojo ki čia imo pala as, apibend inusių ki į kamiene, o mas cujas apa ição sie ina com dois ipos de ki čia imo passo aus e kilnojamojo o ma imusi, ex. an·kus, mašin·las, m.kla.k·kla(s), pl· az, kɔp·s us, a ··, kn·ga e k . (p. 75, 67, 111, 143, 174, 181, 193). Assim A. Leskauskai ės publica o ex os do Kučiūnų, Sei ijų e Leipalingio šnek ų do a ealo sudoes e como e de e ia ajuda a pon uação numa discussão sob e a (ne)sc ima dos p iegaid. Tex ai con i ma que sul e a inas sulos alç aiços šnek os ca ac e ís ico polinkis em accen á io a ian iškumą. Leipalingio apylinkėse gausu a iedamen e ki chiuojamų aleg niuojamųjų pala as e suas o mas de, например.: d ·u. d ɔ.bès, lá.iškαs lα.šku., laiškùs, m·ki. ɔ.jo mɔ.k· ɔ.jẹi, nåudà ná.uda, åud·ni åudɔ.nũ·, du sú·nus i(s)su·nùs, ši. αi šim α i 119. k . (p. 64, 84, 72, 99, 97, 105, 115, 12, 141, 147, 166, 174, 176, 180). Aqui, como e em ou os pie aka inių pie ų aukš aičių šnek os, d ejopai ki čiuojamos o mas pa eikėjo pode se u ilizadas p amaišiui, p z.: lŋkαi leŋkα, lŋku. leŋk., mɔ.ki.klà mɔ.k·kla, p ibu .jè p ıbu ·je, α.dini.ka(s), α.dini.ku., α.dini.kαisɔ adin·ka, .kẹčẹ ·kečẹi e k . (p. 67, 106, 115, 127, 177, 184; plg. Leskauskai ė 2006 /). No en an o, ais casos não são equen es, i. i. pala as ends ama c učiua de aco do um accen ina pa adigma. Po exemplo, p eesagos -ėjas, -a edinių ends ama apibend in i kilk . (p. 73, 127, 163, 175). P iesagos -ykla daik a a des mais di undidas o mas de cons an e ki čiação, ex.: gam·kla, mɔ.k·kla, a ·kla e k . (p. 67, 110111)9. 7 As peculia idades do ca á e e modo de ida dos ep esen an es do šnek os Leipalingio não di e em das peculia idades nojamąjį ki į, p z.: åudẹ.jè, šɔ.kẹ.jè, pa da ẹ.j·s, p ibu .jè, eȓpẹ.jè, eȓpẹ.j·s i do mundo in e io humano que i e nas al as a eales do sul (Ragaišienė 2019: 5167). 8 Mais amplamen e s . : Leskauskai ė 2004: 180194; Ragaišienė 2010: 2023 e en min. li . 9 P iesagų -ėjas, -a e -ykla g e iminas a ian es ag adcedo es consumami ečiau, например.: kep·je, l.udiez gi.n·jẹi, bùɔ. u ·jẹi, gani·klà e k . (p. 114, 130, 142, 171). Leipalingio apylinkių eks ai Re isões Re iews 275 / Leipalingio šnek os sis ema de ki čiação é bas an e complexo. Não semp e é cla o, a ia só paski ų o mų ki čia imas ou o mada oda g e iminė akcen inė pa adigma, a amen e apaziguan es casos são he eldė i do elho ou su gidė no a a manei a analogia. A. Leskauskai ė em mui os casos não só es abeleceu ais o mas p iegaidę, mas e em isnoashes adequadamen e pakomen ou e esnius accen uação casos. Os ex os oco em apenas um ou o du idoso p iegaidės akū o ou ci kum lekso indicação da pala a kamiene caso, exemplo: m·kslɔ (plg.: m·kslas, m·kslαis), iúo ẹ., s·ki. (g e a s·ki.), ienúolẹ.s (g e a umlẹ.s), pu ·nu. (g e a pu ·nu.), ž·dαi (g e a ž·das, ž·dαi, ž·du.) e k . (p. 62, 68, 108, 109, 113, 116, 122, Skai ando ex os em olhos k en a mais um 123, 193). assun o šnek osų a s o ų labai aizdinga i iš aiškinga kalba. Nos ex os gausu deminu y os, compa ações, azeologismos, igu dingųjų eiksmajodžių e k . Vaizdingoji leksika não só dá aos con os i idão e sono idade, mas ambém e ela a consum ojança comunidade mundialė aizdį e sua aišką (plačiau см. Ragaišienė 2017a: 129). A es a camada léxica ca ac e iza-se exp essi idade, emoingidade, dinamiskidade e o aspec o a aliado (pasigė ėjimas, o gulho, desp ezo, menosp ezo, e c.). Leipalingio šnek oje pa icula men e equen emen e usados deminu y ai com p e egações pala as compos os, endoin ys mažybinę maloninę signi icado. nos ex os p edominam daik a a džių deminu y ai, que ge almen e cons i uem com p e aços -elis, -elė, -(i)uk, -(i)ukė, -ulis, -ulė (plg. Leskauskai ė 2006: 51), exemplo.: duk àl., ẹ. eù, up·li, up·l., agèli, sæn.lẹ. ; a kùkαi, kama ùkẹ., kamba ùkα, kelnukès, pa šùkai, peùkas, eùkas, ɔbùkẹ., ied ùkan; mɔ. ùl., sαsùl., e ùl., ẹ. ùlis, ẹ. ùɔ. e k . (p. 63, 66, 7072, 76, 79, 82, 85, 149, 151, 157)10. De mais a as ag adá eis meno ybines daik a a dzes p eesagões menė inas -ai is, -ai ė, -ėlis, -ėlė, -y is, -y ė e -u is, -u ė, например.: me gá.i ẹ, kama α. ẹ. ; bekɔ.n·li., aka ·lẹi, a ·u. ; gẹ.l· ẹ.m, mam· ẹ. ; bɔ.bù ẹ., puzbɔŋkùci., såulù ẹ., snukù i. e k . (p. 63, 73, 76, 79, 85, 89, 91, 95, 103, 151). Leipalingio šnek oje, como e em oda pie aka iniame pie ų aukš aičių a eale, edinių abundão se dis ingue p eceagas -ukas, -ukė daik a a džiai (plg. Ragaišienė 2017a: 130). Es as p eessagas ediniai cons i uem daumoje pode unciona dois ( ečiau keli) deminu y ai, endoin is a mesma léxina e seman ina signi icado, po ém di e en es p eessagas, exemplo.: sesù ẹ. sαsùl., ẹ. ùlis ẹ. ùkas ẹ. .lis, a ukùs a ẹ·ùs e k . (p. giau kaip pusę eks uose as ų mažybinių žodžių. Daik a a džių da ybos sis e- 7173, 95, 122124). / / 10 Com es e apêndice azem-se e pequenos ad e bios, например: ku.dùkẹ., meŋkù ẹ., mažùkαi, mažùlis e k . (p. 69, 100, 155). VILIJA RAGAIŠIENĖ 276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Os ex os dos a edinhos Leipalingio des acam-se gausa azeologismos11. Eles em seu signi icado ge almen e coincidem com o signi icado de uma pala a e igu adamen e desc e em a signi icação daquela pala a sepa ada, mos am in ensidade de emoções e ações, ex.: α.k u ž.mẹ.z gu.be (zemės g ‘umbasmaž aikis); is·ɔ.(m) mad·m ‘ isaip; subú·mbα pɔ.n·u (po nosimi) ‘nega siai, neaiškiai; åucìk aks e cı ‘įžūliai, akiplėšiškai (elgiesi); zl.cin in a α ‘supykdai; bα.k as k ùkis ‘i baig a; bαisùz dá.ik αs, bαisùz dá.ik e ‘mui o mui o mui o, mui o g ande; zagal ·s isus·mi. ‘susik im ę, susi ūpinę e k . (p. 66, 80, 81, 86, 173, 174). Au o ė azeologismos signi icados em isnašes explica nenuoseklamen e. Apa en emen e, incls ama indica ečiau us ojamų e azeologismos com signi icados lendá ios. Požiū is em se dizomo assun o, sua a aliação nos con os pode se eiškiamos compa ações. Es e s ylis inė ins umen o é usado a uma coisa ou e e ênci sug ega ou compa a com ou o, pa a dis ingui , en a iza , exalškinha ou co igi alguma peculia idade, aužą, ação ou es adosená, ex.: ka peks m·naùs · ka(p)pagal· gul·jɔ; placù ka(p)pečedα.k ẹ.s sùbini; žandα. dga kapugns e k . (p. 101, 165, 167). Algumas compa ações são si uacinhas, c iadas no luxo da linguagem dos con ado es, ou as cons an o ūs, adicionais, usadas como nusis o ėjusios con encionadas ins umen os da linguagem (Ragaišienė 2017a: 140). Não menos do que azeologizmas ou compa ações na a i om dá ida e en ouigumo igu dingieji eiksmajodžiai. Eles es ão di e amen e elacionados com a a aliação do mundo ex e no e (ou) os es o ços do na ado imaginingia, aiškiau p escindi o acon ecimen o em andamen o ou exp eš i os seus pensamen os, ex.: nug abží· a ‘nuk apš y a, nukas a pa o šiumi, pl.ška ‘ga siai z amba, aidi, i.ša eica ‘p ilupa, p imuša, p ıpå.kinåu ‘p išnek, sũupa ‘susimu, e c. (p. 65, 75, 80, 93, 146). À su gidade e à in ensidade do acção p esco e são usados is ic ucas, ex: b ú·kš , pl.ukšč, pá.ukšč, pú·kšč, ú·šč e k . (p. 67, 83, 93, 100)12. Nos ex os oco e e um ou o keiksmajodis. Jais eiškiamas emoções nega i as, nepas sa is ação acon ecimen os ou ações, desejima coems malga, pik a, exemplo.: ka jùs abùdu ipe kũ·na(s) eñ. as задåũ.š u. ; ·ju.(s) sakå kɔ.lè ɔ.s; inajie kibinim. e k . (p. 83, 173, 177). Da inas chamou a a enção pa a os comen á ios dos ex os a mís icos. Nas isnašas comen aojam-se mais a as one inas, mo ologicas e ou osokias peculia idades, ne egulia ūs linguagem eiškinia, indicam-se skoliniai, explica-se mais Dauguma dalykų pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai a as pala as signi icâncias e e c. cla amen e, p ecisamen e e glaus ai. 11 Se compa ássemos a pic ó ica leksiká com lo es puokš e ou žydinčia pie a, isso mesmas puošniausios e g ažiausios gėlės se iam azeologizmai (Lipskienė 2008 5). 12 Nos ex os e isados encon am ela i amen e poucos deles. Ge almen e mais eqüen emen e is ik ukas e sensus ukas são usados Kučiūnų, Rudaminos, Punsko e k . pie aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose. Leipalingio apylinkių eks ai Re isões Re iews 277 / Baigian ecenziją que iamsi p idéua -se da publicação a iniu apipa idalinimu do pin o Roko Gelažiaus, da maque uo oya Rasos Labu ienė e As os Leskauskai ė abalho. Pa icula men e aliosas na publicação ap esen adas Leipalingio apylinkes p esen a anças a chy inês e ex os suda y ojas o og a ias. Recenziação indica alguns nãoikslumai ou nenuoseklumai nem quan o nesumenkina A. Leskauskai ės p o issionalmen e ealizado abalho e publicação Leipalingio apylinkių eks ai alo cien í ica. A lei u a do li o A idus e sua discussão só mos a, que pe y usių dialek ologów p epa ados a minya on es são necessá ias e impo an es não só de hoje, mas e de u u o a mė y a. Embo a a minas on es não sejam conside adas aliosa p odução cien í ica, Kolegei linkiu p epa eng i ainda não uma šnek os ex os, pois em a lk α.dini.ka(s) sà ɔ. p. eigas | · žmɔ·gù(s) sàɔ. p. eigas (p. 106). LITERATŪRA G umadienė Laima 1994: Kele as mais no os Punsko šnek os aleg niação e ki čiação ca ac e ís icas. Li u ians kalbo y os ques ões 34, 97106. Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie ų aukš aičių šnek ose. Homem e pala a 10(1), 94104. Leskauskai ė As a 2004: Ca aozei do ocalismo e p ozodía dos al os- aiços do Sul. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų aukš aičių šnek ose. Li unis ica 54 4(76), 3143. Leskauskai ė As a 2009: Šnek os á ea e mais impo an es ca ac e ís icas. Ma cinkonių šnek os ex osi. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2976. Leskauskai ė As a 2016: Á ea de Šnek os e mais impo an es peculia idades. Sei ijų šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 4588. Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2016: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas (AM) I. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2019: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas (NŽ) II. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Lipskienė Jonina 2008: Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai. Vilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as.