Daukantiškas Granausko alsavimas

S aipsniai / A icles 215 ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos uni e si e as Mokslinių y imų di ezioni: s o ia della le e a u a Li uanei, Simono Daukan o творba. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-10 DAUKANTIŠKAS GRANAUSKO ALSAVIMAS B ea h-w i ing o G anauskas in Way o Daukan as ANOTATIA S aipsnyje discussa l'in luenza del onda o e della Li uania nazionale is iog a ia e Li uanian sc i omosios lingua mode niza o iaus Simono Daukan o (17931864) Romualdo G anausko (19392014) p osa, pa icola men e il suo apysakai Jaučio aukojimas (1975). Apysakos analisiè mos ò, che R. G anauskas u in luenza o S. Daukan o is o iog a ie, pe ėmė s o ico concep is, mo i us e aišką. S. Daukan o i minės p osa in luenzica o, R. G anauskas ha c ea o sa i o i mo p osa esempio. ESMINIAI VODŽIAI: is o iog a ija, le e a u a, p osa, i mo, alsa imo poe ica, Simonas Daukan as, Romualdas G anauskas, Juozas Bal ušis. ANNOTATION The a icle conside s he impac o Li huanian na ional his o iog aphy ini ia o and li e a y e o me Simonas Daukan as (17931864) on he c ea i e w i ings o Romualdas G anauskas (19392014); i analyzes he sho s o y o he w i e wi h he ocus on his Jaučio sac iojima (1975). The analysis o Jaučio aukojimas shows ha G anauskas was inspi ed by he his o ical wo ks o Daukan as and used he concep s, exp essions and mo i s om his ex s. Inspi ed by Daukan as, G anauskas used hy hm in a p osaic ex . KEYWORDS: his o iog aphy, li e a u e, p ose, hy hm, poe ics o b ea hing, Simonas Daukan as, Romualdas G anauskas, Juozas Bal ušis. ROMA BONČKUTĖ 216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI ĮVADAS Romualdo G anausko 80-ųjų gimimo me inių p oga 2019 m. gegužės 10 d. Sedos Vy au o Mače nio gimnazijoje yko espublikinė kon e encija „Romual- das G anauskas žemaičių ašy ojas, do e condi ide i pensie i su S. Daukan o e R. G anausko similią pe sonali à e lingua ene giją1. Ti dama S. Daukan o BUD Senowęs-Lë uwi Kalnien ĩ ámaj i ĩsz aszę [...] Jokybs Łaukys ( oliau Būdas) ecepzione XIXXX a. inizi della le e a u a li uana, osse ėjau, mė ne idėjas, emas, leksiką, ma s iliza o S. Daukan o i mą (Bončku ė 2019: 239265). kad Ša ijos Ragana, ku i bu o muzikali i u ėjo ge ą klausą, pi miausia pe ė- S udia o i dell'in e azione musica e le e a u a hanno no a o che il pensie o nasce p ima di u o come una ce a ene gia, in onazione, muzikinė o ma, alla quale in segui o si o a la lingubinė esp essiska2. Tu a ia così si c ea solo mol o au en iška le e a u a. Quando in es a dūzgia pensie i come beeės, allo a c ea o e a kinasi, inché o a l'unica possibile scambesia di un pensie o. Pe an o il i mo di ogni sc i o e è indi iduale s ilius esp essi a. Ski ingų s u u a del es o li elli di i mo elemen i cos i uiscono ope a ma icą, che è au o e un segno di iconoscimen o. R. G anauskas sul apysaką Jaučio aukojimas (1973-1975) disse: O io e o quasi elice: inalmen e ho supe a o Jaučio aukojimas la p ima pa e! Solo ale o ma, solo ale i mo, solo ale Ezopo pa la e iko (ž . Daujo y ė 2017: 104). S. Daukan o pe iodų banga imas, gy a kalba, la sua sonambumas yškiausi s iliaus elemen ai (ž . Veng is 1938: 446458), bes amen e a sispindin ysimo i mizza a, absoliučią klausą u kojeam R. G anauskui e ano acilmen e začiuopiami e ece didžiulę į aką. P oso i mo ice ca o i dicono che u a l'in o mazione è asmessa o ma di messaggio i micamen e o ganizza o, che, sebbene e balmen e neiš eikš a, c ea un ul e io e signi ica o (Гумовская 2018: 196). S. Daukan o eks ų i mika so ge non solo a causa dėsningos d'una one ica suoni sequenza, la quale egli mol o 1 Wilhelmas on Humbold s, che S. Daukan as legge a, emphėžė kalbos gy as ingumą, nuola inį ymasis: Man muss die Sp ache nich sowohl wie ein od es E zeug es, sonde n wei meh wie eine E zeugung ansehen (Kalbą zeba nich als negy ą p oduk zu sehen, sonde n als selbs die Tä igkei ) (Humbold : 1836 38). žodžių p ipildymą idėjomis su eikian jiems ene gijos. Kad žodis ap ų žodžiu, jis u i ne ik įgau i ga sinį ap alkalą, be ap i da niu ga so i p asmės da iniu. Kalba su okiama kaip nuola inis ys- 2 Ad esempio, alla ine XIX a. s iluppėsi spe imen ale es e ica e i mo è s a o s udia o come psico isiologico bei es e ico enominkinys. Ž . Fechne Gus a Theodo 1876: Vo schule de Aes he ik. E s e Theil. Leipzig, D uck und Ve lag on B ei kop & Hä el. P iega in e ne : h ps:a chi e.o g/ de ails/ o schulede aes01 echgoog/page/n13; He mann Ludwig Fe dinand on Helmhol z 1863: Die Leh e on den Tonemp indungen als physiologische G undlage ü die Theo ie de Musik. F ied ich Vieweg & Sohn, B aunschweig. Accesso in e ne : h p lp.mpiwg-be lin.mpg.de://lib a y da a/li 3483/index_h ml?pn=7&ws=1.5. A icoli A icles 217 / Daukan iškas G anausko alsa imas siekė (ž . Subačius 2018), ma e a causa degli al i li elli della lingua e delle s u u e di con enu o pasika ojimen i, solo gli ca a e is iingų, zabu ian i, con enen i po e i magiche. R. G anausko audimoji memo ia ha зафиксировало историко nę ene giją, kū ė aizdinius, i jis, ašydamas kū inius, sudė us į an ąją knygą текста ритмом, который обедино творби- (G anauskas 1975), i in mol o a enzione alludi al i mo. Vik o ija Daujo y ė es imonia che [e]smingai pa la e di G anausko e il suo modo di c eazione si do esse o inizia e da Simono Daukan o, dal suo ‚Būdo‘ (Daujo y ė 2017: 10). R. G anausko apysaka Jaučio o ojimas è uno dei p imi o emen e s ilis ichamen e žymė ų sc i a o e eks ų (ž .: Nas opka 2002; Kele ienė 2000: 69), sul cui es o i mą ašy a (ž . Juknai ė 2003), ma nesie a con S. Daukan u. Lo scopo di ques o a icolo es inzia e S. Daukan o in luenza a quei ims apysakos Jaučio sac i icijimas sakiniams, paludijusiim, che in le e a u a li a ians enì o iginalus творėjas. Anche con ques o a icolo si oglia p olunga e ques a pubblicazione scien i ica žemai iškos sa imonės i apa ybės y inėjimus (plg. Pajėdienė 2018: 64104). Nell'ese cizio dell'analisi es uale si ico ono ad analisi compa a i a, accessi in e es uale, i mi di p osa s udi3. 1. ALSAVIMO POEICA Tema sul i mo della lingua glaudì connessione con pe sonali à indi idualia s u u a della lingua e isiologia domina an icamen e, quando sono s a e es i s os Bula o Okudža os eilu és: Kаждый пишет, как он слышит. Каждый слышит, как он дышит (Окуджава 2001: 264), a iki uan i nelle pagine del quo idiano Juozo Bal ušio, quando egli sc isse di e e nini sc i o i, che [n]egiliai espi ano (Bal ušis 2019: 409). Soli amen e la poe ica del espi o (ing. poe ics o b ea hing) si in e essa di pe iodi, quando nella le e a u a si p opone di in e ompe e connessione con o malii con enzioni adizione, si ce ca libe ne esp essioni, au en iškesnio sc i u a (Heine 2019: 9192). In ali pe iodi i o ama ad on es alla classikinesa min ie, a nau os g andii au o ií. Re o iam o e o ikų au o i dell'an ichi à, pa icola men e a A is o ele, Cice o e Quin ilianui, ūpėjo la s u u a della lingua p i aiky i k ėpa imui. An ikinėse e o ikhe conside s a a delle lingue, enendo in conside azione la speci icazione del pa a o e espėpazione, scomposizione in piccoleesne asi p oblema. F azė damma il i mo del es o p osa. Gli o a o i an ichi i mo e musica la lega ono s e amen e con l'esp esso. Pla one (ž . Vals ybė, III, IV lib o) e A is o ele (ž . Poe ika) nemažai a enzione d dedica ono i mo impo anza. Pla one chiede a, non è pe as a o le belle a i allecelea, che il i mo e l'a monia p o ondamen e pene ano in p o ondi à dell'anima e più o emen e la in luenzano? Lo o s essi 3 Plg. : Kazlauskienė 2015; Ramonai ė 2006; Heine 2019; Гумовская 2018; Mo i z 2006; Fie z 1992. ROMA BONČKUTĖ Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI è belžis i žmogų pada o g ažų (Pla onas 1981: 401d), e nell'al o 218 del suo negozio pos o no ò che i miškumas app esen a un buon s ile di pa la e, e ne i miškumas la sua con a iingezza. Così come e buona e ca i a a monia, pu ché, come cosa appena de o, i mo e a monia de inasi alle pa ole, e non le pa ole a lo o (Pla ona 1981, 400d). R. G anausko absoliu i klausa galėjo bū i s a biausias ezona o ius S. Dau- nei es i can o es e ns i e a is i na oi Ceklio zemių abi an i ku šius e il lo o ul imo gyynio pasku inę auką. Rašy ojas è paliudijęs, che c ea i ino cammino inizialmen e non da subi o capi o, a quale mūzai a nausiąs: le e a u e o muzikos. Tu ėjęsą puikią klausą, galėjęs išgi s i ylą, daik ų alsa imą (Daujo y ė 2017: 74), da mokinys įk i ęs į S. Daukan o eks us, egli sop a u o ismi do eks ų skambesį: Aš p op ia c eazione ino al Jaučio aukojimo u a mokėjau a min inai. Po Jaucio, che ho isc i o e ol e, dissi: no, meglio io anco a al i anni pensosio, ma ques i ka o gos isiedo (Mus eikis 2008). Ma non i iu a. Tad Jaucio o ogim è a si auka Eu e pei (muzikos mūzai), p ima iman se i u i Kaliopei. R. G anauskas scelse bene, pe ché in segui o disse: Aš i ou kalboje, Aš esu kalboje, Aš i esu kalba, Mano d asia kalboje (Daujo y ė 2017: 17). 2. ROMUALDAS GRANAUSKAS IDEALUSIS SIMONO DAUKANTO SKAITYTOJAS Umbe o Eco sc isse che la le u a di qualsiasi es o suppone coau o ia, pe ché idealus le i oio, leggendo il co po, lo decodi icando, compie didelį la o o a is ibo (Eko 2005: 25, 76). Sc i o e c ea immagina o al le o e, in lui o ien andosi si sceglie una o al a s a egia es o, kodus. R. G anauskas ole a, che il le i ojas iscoduo asse es o s ilizazioni on i au o ių, pe ché apysaca pa i iniziamane epig a ais, p ese e da Ma yno Maž ydo e k onikų. E nello s esso es o o iamo e i e imen i a S. Daukan ą: [...] cui sono nome, e lo o i since namen e e semplicemen e ispondono: Jaušis, Keklys, Daukan as (G anauskas 1975: 21). [...] o dal a o escono Jaušis, Keklys e Daukan as, già sup a ę, ko ieškai (G anauskas 1975: 35). Kai R. G anauskas sc isse Jaučio o ojimą, non e a semplice o ene e S. Daukan o eikalų. Ma non e a anco a s a o pubblica o Bi u ės Rokai ės-Vanagienės (mosėdiškės, sic!) edaguo i is o iko eks ai (Daukan as 1976a, b). Come indicano apysakos S. Daukan o in e ex s i, sc i o p obabilmen e leggè qualche p ecoce Būdo eks ą (Daukan as 1893; 1955; Li uania), o se Bi žiškų pa eng ą e 1929 m. ileis ą Da bay senujuwiu y Żemayc 1822 (www A icoli A icles 219 / Daukan iškas G anausko alsa imas Da bai) (Daukan as 1929). S o ikui ano ėsio Li uu io mondo is abili e aiu a o k onikas, amžininkų is o ikų eikali. S. Daukan as, asci a o mol o e a ie lingue della s o ia on i, da posizione di sogge o della s o ia ėmęsis desc i e e lie u ių būdą, p aei į, eseguo pi m akų es o is o inį e izionismą. Sigua dando c ea e li e iška iden i à esempio, mode nnios comuni à lie u ių pag indą, non a amen e on i ein e p e a o, keisdamas a i causingumą e alo i o ien azione. Anašiai e R. G anauskas non sa, come; sc i e e, come non è s a o, ma come a ebbe po u o esse e (Daujo y ė 2017: 43). S. Daukan o Būdas R. G anauskui di enne kas, kaip pas ebėjo V. Daujo y ė, sakė eikią „[ ]ašy i ne aip kaip bu o, nes nie- emi adimo luogo e i migo acconimen o esempio. Ques o la o o dello s o ico aiu ò lo sc i o e a ic ea e l'ul imo giynio ul imo sac iogimen o. la pa ola auka e i suoi ediniai ci hanno aggiun o da S. Daukan o (Kabašinskai ė 6179), e ques o Būdo luogo po e a ispi a e: Ké wĩ oie buwusi Pałangos gi iesĩ Gin io inĩcze nu jos paskouio Ku iej-Ku iejo wadĩ ąn Kó szo ubeźi, kó ę slap ó ddejĩ wiełaj jau k is ionmisamis da da ląis j, Pa usienaj ĩ ĩ ámgamis, o Kó znamnika budj mined sa ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ąj ą ąj ąj ąj ą ą ąj ą ąj ą ą ą ąj ąj ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą ą Būde desc i i empli (Toie ĩniczio ąmĩna ugnęs usieiusi ąnga bies Djĩwou, nu ko eges ĩ pa e sałą kajpo szwęn ą wĩj ą, kó ioie ugnis usieię [...], p. 101) e i lo o edi ici (ž . Daukan as 1845: 105), giyniai, sac i icio luoghi e apeigos e k . R. G anausko apysakoje a iconosciamo Būde y aujančią emą: li eu io connessione con na ąja luogo, il suo na u ami inio abi udine insesižiū ė i nella na u a, i e e a monnoe con supama ambien e, galė i iacquu i o ze e ene giją da sole, ugnies, ėjo, e e, albe i, acqua. Tu i i più impo an i elemen i del mondo a ia, e a, uoco, acqua cos i uiscono Būdo e apysacco acconimen o base. S. Daukan as mol o a enzione ha dedica o Būdo p a a mei, che è anche de ynių paglapi. Come osse ò Mo eno Bonda, s o ico nella sua p a a mè įsi aukė į eu opie iškus is o inius deba us (Lepa skienė 2019: 5). S. Daukan ui sc i endo p a a mę g ande in luenzau a e a Johanno Go iedo He de io eicolo Ideen zu Philosophie de Geschich e de Menschhei (Ideen zu Philosophie de Geschich e de Menschhei ). J. G. He de is is o ioso ia e cul u ologia p adinico, nei suoi la o i ėmęsis a mol i se o i au o ií la o i, sogna o sulauk i empi, quando sa à a as i della e a aidos dėsningumai. Egli la s o ia dell'umani à discu è come u a pa eelę del sis ema sola e, ilgo momen o del p ocesso cosmologico. Il mondo è mac ocosmos, e uomo mic ocosmos e a lo o c'è una connessione analogica (Zusi 2007: 8997). Le pe sone a lungo i endo in uno s esso pos o suonano con ambien e, che de e mina modo di i a, mąs yseną. Le nazioni, sebbene un empo a esse o gli s essi p oė ius, di e iscono dalla ROMA BONČKUTĖ 220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI ki ų odėl, kad ilgai gy eno ski ingose ie ose ski ingomis sąlygomis. Šios J. G. He de io o ganiche cul u e, in li e iano p ima ol a asmesse Būdo p a a mėje, samp a o aida audibile R. G anausko apysacco inizio: s esso ma ai: basos uoi piedi, minan i quei spyglius, šešėlius, animali pèda: di quelli, che anco a laks o po gi ià, che lunaenje ėkia, s ūgauja, laužo co us in kamienus, più a di mo i s s essi o sa à ucci i, su lo o pa in sa ebbe o lascia e al e gulsuli pèda: nių, spygliai, medžių žie ės gabaliukai, šešėliai, plonosios šakelės, gal kokia aiba mažo paukš yčio plunksna (G anauskas 1975: 5). R. G anausko žynys, come e S. Daukan o desc i i anziali li aui, meglio bosškuose con ž ė imis gy ens negu a siklaups da an i s e imą die ą, cui neken ė bočiai p abočiai, come dice e sc i o , pe imdando s o ico azę (G anauskas 1975: 16). Būdo p eso dal o apysakos žynio i a p o iai bosške: Todieł wadĩno lo Wieszpa ió, iog jis wens s esso wis inoię, galieię i iedę, p aszalej ys no iedamas suo pasĩ e au ĩ niekads negalieię i suo umus ieng ĩ; nes ó ieię a s ó gi ie łauk ĩ lig si ispos a pa kĩ us žynius oppu e suo se nus gausis. Pap as aj jis didej e aj ĩ swie ou pa em e odies, ĩ as kó s wĩjną ka ą buo gawęs ji egie ĩ, oumi didiawos o as kó s k asz ą suo ub buo paly iejęs, a ies già oumi pa ió pałajó essós: kajpogi jis gyweno słap ej pa emĩ gĩłum szwen os g g gm (Daukan as 1845: 121). S. Daukan o Būde equen e ema della libe à lei mo i appa e nelle p ime pagine apysaka (amžinu oškimu lais ai bū i (G anauskas 6): 1975). Ginnys dice a se bėk, bėk gilyn į gi ią, che nenmi um, inché ebė a al e pe sone (G anauskas 1975: 10). Apysakos magynys a olyn in gi ią, in quella didįjį mi gimen o oghi, e oli, s iebų e kamienų, in šešėlių mi gimen o, in spyglių mi gimen o su s e o ž ė ių ako (G anauskas 1975: 7), pe ché solo gi ia gina lie u į. S. Daukan o Da buose o iamo possibile p o o eks ą: O ky y da a sykieliusis no is pusgiwej ynomajs sau akajs gy iosy i szaszoulie ej walkioies (Daukan as 1929: 126). Dal la o i apisaco sono p ese ci azioni indi e e ela i e a illaggi e deginimą („Ne ka a wyinog suspaus as Le uwos ka alus ne eisibiems Mieczei- wiu imoiy sawiep weiziedamas i gais us i lyipsnas degon iu sawa kaimu, i py- cas ili liu (Daukan 1929: 84) ← no s en mol i ol e b uì caimai e cas els nauskas 1975: 14)), p iešų geležies i ugnies mi iną jung į: „Ką su yka ą ka du y ugny najkyna“ (Daukan as 1929: 143), be azę „ugnis i geležis“ andame (G aBūde ugnęs gelĩjs (Daukan 1845: 138) → ugnis i dzelis sudė i on, signi ica mi į (G anauskas 1975: 7). R. G anausko apysakoje in žynį k epiamasi Būdo ci a a: A icoli A icles 221 / Daukan iškas G anausko alsa imas 1 L EN EL ė. Ne iesioginė Būdo ci a a R. G anausko apysakoje Būdas Jaučio sac i ijimo 70 o 80 anno o is egalieię pasĩjk ĩ, kó i nu ajp salu o, szenden oj bal os gal os (p. 13). Lë uwis o Kalnienas Jomiles aj wĩsgalin em da dice Wieszpa ie, p i awa bał os gałwos a ejom pagoudos kłuk ĩ (p. 123). žyny, a i ammo a io ąmiaus wadĩno bał ó gałwó: kajpogi gousdamos Wieszpa iou, Ka alou, Kónegajksz iou o Is Būdo in apysaką pe sikėlė k i iai, gi ios, š en ieji ąžuolynai, ma ios, e smės, izdžū ęs eže as, eglynų i alksnynų pasaulis, pe kūno ugnis, gi ių bi ės, žalčiai... I eo ici dell'in e es uali à, sc i endo sul le o e, come coau o e, uolo, en a izzano che il le o e, che abbe e a decodi ica e quan o più au o eus es o, ha mol i simili pe sonali aožì, coincide lo o kogni y inė sis ema (Кузьмина 1999: 62). P ima di u o b e emen e ico da che S. Daukan as e R. G anauskas en ambi žemaičiai, en ambi esiden i dei No d Occiden ali Li uani, della s essa lingua consuma o i. Pe asando Jū a ę Sp indy ę, si può di e che en ambi non solo legami žemai iškojo subs a o (įsišaknijimas gim inėje, k aš o aizdis i čiauo ių, mies eli, andens elkinių a dai, kalbėsen[os]“ (Sp indy ė 2019: 218), be i panašios p igim ies i gy enimo. Esė D ylika juod a nių, apie Daukan ą laks ančių ašy- ojas ico da a la p ima imp essione di S. Daukan ą: Hanno sc i o nel mio a me, chiamasi, come e a me da solo, che gli al i non capi anno, io uno sgua dò che sono u i mosėdiškiai, io chia amen e ma o Daukan ą di ale g andezza come e io a į pad e e ia Moskal o in sedie; io pe ino so, do e essi e ano e maję quei ca lių pagi dy i: o là, su Shačių oad, subi o uo i ci adino, p esso molkasiais; io anche so che un ca klie e a uda, e l'an o bė a, e kak oj gli e a bianca s ella come būgnų ūzas. Tali cose sono solo mie, su ques e non se e accon a e a u i, [...] (G anauskas 2015: 34). È p obabile, che e ale, sc i ice desc i a, po e a esse e S. Daukan o iaggio. A en iamo, che lo sc i o e pama o, che bė is, aspo és S. Daukan ą nella scuola, e a con bianca s elle a cac oje, e lo s o ico Būdo c eò slapy a dį da senelio Jokūbo a do i žodžio Laukys: „Laũkis – ai ‚gy ulys su bal a dėme cac oje (ž . Razauskas 2008: 86). Non è possibile e i ica e se lo sc i o e, menzionando bė į con s ella bie a, legasse con Jokūbo Laukio slapy a džiu, ma laũkis in en ambi i es i ci pe me e no a e che jiedu sen i ė lie u ių kalbos senumą, ROMA BONČKUTĖ 222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI ma u imen o con sa ąja spi i o, quindi gebėjo la s o ia e il p esen e a susie i lingua. Gli an ena i dei an ichi li uani, come S. Daukan as dice, Indijonys, non e a anco a p a adę linguaggio e co po yšio, pe ché quella paludija eslikę eks ai: Nesgi senowęs asz aj skełb, jog Lij uwi Kalnien e iamaj i wajnie wajĩ sono buwusi łopiszió Jnd iame: kajpogi musu ąmiouje p asĩ enaj js kimisegon asz aj, mum mum jndijonis b kajsenowie; nesgi u asz lingua nie só wĩjnó szios dijnos ĩnomuj kałb nie a ejp dĩdej só inkąn ĩ, kajpo só Kalnien ĩ iamaj i kałbó (Daukan 1845: 8). S. Daukan as si in e ėjosi sansk i u, segė i la o i degli scienzia i Eu opei Occiden ali ques o ema. Po e a esse e leggu o sulla p oximi à sansc i o ai suoni della na u a, sulla lo o impo anza a sos ene e l'ene gia umana, o ze e k . Come mensia, i bambini da ma inee ice ono senso del linguaggio, giacché delle lo o pa ole lo o pa la e daineles niūniuoja. S. Daukan o es s ai pe me e spe a e, che egli se s esso più iden i ino con la mad e Odinų linea, che po e a se lega e con il leggenda io Odinu. A en izione da pa e di che nelle le e e a Teodo Na bu ui (Daukan as 1998: 500) e Būde egli più ol e menzionò Odino, come li auens kunigaikščių pa ia chą, so olineò la sua impo anza: An ós is a i os buwęs Odins. Gywenęs ąm amije amźiouie pĩ m nĩmimo C is ous, as ó ieięs sawą buwejnę pa Daugawie kó io pĩle Aźga wadinusis. Tas Odins nuwejkęs uwiedus ĩ wisss sziau ęs waldimie ó pasida ęs, pa ajsęs wĩssoumenę swie o d [a] ugę naujejs is a imajs, kó ejs isakęs swie ou sawo nep ie elus ka iau ĩ ĩ Dĩjĩwą ga bn (Daukan 1845: 174). Ma ina e a esclusi a pe sonali à, S. Daukan as la ispebè e ama a. Quando Simonui e a d eji anni, Daukan ų amiglia pa ecipò Kosciuškos ibellime e ibilėlių giuogi a Liepoją. In amiglia e a pa la o che Daukan ienė anspo a a il cibo ai ibilėli. Mo e į, come una delle possibili indi a a ì, S. Daukan as indicò nella sua p ima negozio: A sakau muna ke no ojems, jog asz ne diel moki u wi u y gałwocziu, bu diel u mo inu asziau, whose geb sawa waykams lo o la o i bocziu p abocziu pásako y: o be asz u mol o insieme apsy ynk (Daukan as: 1929 13). Būde accen ua a signi icanza della mad e conse azium del lingua li uani, e ma ina 1847 m. ma ina p o ė ių linija y a į i inama ne ienoje eks o ie oje. S. Daukan o ūpesčiu sepol a Lenkimuose, p esso chiesa, do e dal XIX a. e ano sepol i solo pe sone nusipelnę. Ques o au obiog a iškumas e ia susimąs y i e spė i S. Daukan o polinkio s udia e s o iaiju zauomazgas kilus in amiglia, ascolan is acconjimen i su izkilius p o ė ius. Quindi S. Daukan o mama, giudicando da pau nè, pa icola i p o ė ių palikuonė. Noma ė mos e ebbe, che giminessa po e a esse e žynių. Così A icoli A icles 223 / Daukan iškas G anausko alsa imas come Vydūnas dalla sua mamma Ma ijos Ašmonai ės e a udėjęs, che šeima esan i ul imi dei li uani conoscenze (k i ių) gimines di e i discendonys (Palijanskai ė 2018: 27). R. G anauskas, sc i endo Jaučio o e ojimą, y a ju ęs pe sikūnijimo mi acollu, come di e i à excesso senuoju ku šių žyniu (Daujo y ė 2017: 111). Jo [m]o ina isad e a già sena i e a insieme. Ge osios Vil ies ga ėje: nebe u ėjo ciš ų, lesino dal balkono balandžius, sūnus nupi kda o dienni po ba oną (Daujo y ė 2017: 95), gebėjo con paukščiais kalbė i... Ma ina en ambi li insegnò ede e e chiamini, cosa ede. Jų echiamo uno u a i a alla s o ia dedicò, l'al o nei p op i na ali luoghi za ò u a i a, ap aci ando Šauklius e i lo o pe sone nei p op i la o i. La pa ola mad e, moglie S. Daukan o nei es i è equen e. Egli da me aščių e al i s o ici e a pe ėmęs a eggiamen o, che nell'an ica amiglia Li uania il uomo e bė žmoną, man enì ispe oos e sen imen i di amo e (Pa wĩs amĩ dak ĩ mo ĩszkoses sko oĩes pasièlg ĩ, kó ios wszę źmnys ą wedę, nu k kajp sakiau mnomis wadĩnosĩ (Daukan as: 1845 61)). Gli uomini mogliomis pasi ike ano, e lei, sposio imu andojussi in gue a, e ano non solo ūkės ilkėjos, ma e delle case gynėjos. S. Daukan as c ea desc end in o combininio moglie Li uana, al quale dà ale signi ica o, come alla pa ola uomo: Toie dĩjno galieię egie ĩ kas pa Lĩj uwos mona è, kó i sawo iszmĩn ĩ gód ybó, bóklybó ĩ mąndagómó bej swełnómó e bĩlómó wĩssàs szios pasaulęs mnàs p anokę (Daukan as 1845 54:). R. G anauskas nei suoi es i a si ęsia Li uania moglieos s o ia: gli uomini aukoja, e donne sac iojasi. Come osse ò Viole a Kele ienė, G anauskas en a izza la con inus inum della linea emmine iškosios. Gli uomini anda ano in gue a, e le donne imane ano a casa, si p ende ano cu a ūkiu, dei bambini, e se bisogna a, li di ende a, pe ciò è pakilli a a ino a C is o, inchiusu a o su la c oce pa i i a dell'umani à (Kele ienė 2006: 142). R. G anausko Kai ienė è a si u a mi inė Li uania. Žemai ija s ip ių ene ge inių zonų k aš as, qui abbosu di s o ico paš o aizdžio segnali, che S. Daukan as nei suoi negozieli pab ėžė. Quale o goglio po e a so ge e nel gio ane Romualdo ši dyje, quando le se, che Mosėdis kildinamas dal ecchio žemai iško pa ola medė ‚miškas‘, che lo s o ico legò con lie u ių p o ė ių „Massage ai“ a du: Nesz ĩnikaj, kó ij aszę Ło inĩszkaj, ĩj wĩssads wadeno Lë uwius Kalnienus e ĩamaj ius senasejs wa dajs, kajp che anĩj gyweno pĩj ĩnie jiszlej ie, beje: Ge ajs, Masage ajs e Samage ajs pagał o kajp mediesĩ o ju os paszalus gyweno. Ka ajs T akajs. Au os Łasickis Lanks me usĩ 1564 ámaj iuse budams, dice sawo asz ĩ ape iamaj i Dĩjwus, iog amaj ej a eiusis nu pa Dunaj oppu e pa Js i mediodamis i cze iłgajniuj apsigywenusis; nesg gywen oje Gun ĩno iewunĩjos ino szè dĩjnà Masejs wadĩnas e wĩj owe Msiedis ino szioł ebie a, nu źodio mede o mee wadĩnama (Daukan as 1845 10). ROMA BONČKUTĖ 230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI Humbold on Wilhelm: 1836: Übe gang zu nähe en Be ach ung de Sp ache. Übe die Ve schiedenhei des menschlichen Sp achbaues und ih en Ein luß au die geis ige En wicklung des Menschengeschlech s. Faksimile-D uck nach Dümmle s O iginal-Ausgabe. Accedo in e ne : h ps:a chi e.o g/s eam/be die e schied00humbgoog#page/ n19/mode/2up. Janulai is Augus inas 1913: Simanas Daukan as. Sua i a, ope e e a ga (17931864). Li u iu nau a 2(sąs. 2), 244284. Josipo ici Gab iel 2003: Mode nismo e oman icismo. Il mondo e il lib o. Vilnius: ALK Min is. Kabašinskai ė Bi u ė 2016: Anco a una ol a su lie. il kilmę auka. Bal is ica LI(1), 6179. Kazlauskienė As a 2015: P iminio i mo della lingua li uani dėsningumai. Vy au o Il G andejo uni e si à. P iega in e ne : h p alpykla.elaba.l elaba- edo a://objec s/elaba:8285639/da as eams/MAIN/con en . Kele ienė Viole a 2000: Romualdui G., cui non: su pe cepzione, po eks es e p esenza. Romualdas G anauskas. Kū ybos s udi e in e p e azioni. A pindžiai, sud. Rimas Žilinskas. Vilnius: Bal os lankos, 6978. Kele ienė Viole a 2006: Ki a e us... S aipsniai su Li uanei le e a u a. Vilnius: Bal os a cos. Lepa skienė Lina 2019: Simono Daukan o s o ia Simonas Daukan as s o ia. – Būdas [Liaudies cul u a] 3, 17. Mačianskai ė Lo e a 2010: Klasikas Juozas Bal ušis šalia ou saide io Icchoko Me o. Li uanis ica 14(7982), 116128. Mo i z Julia 2006: Die musikalische Dimension de Sp achkuns He mann Hesse, neu gelesen. Disse a ion zu E langung des G ades de Dok o in de Philosophie beim Fachbe eich Sp ach-, Li e a u und Medienwissenscha de Uni e si ä Hambu g. Accessibile online: h p://ediss.sub.uni-hambu g.de/ oll ex e/2006/2765/pd /Disse a ion. pd Mus eikis Aud ius 2008: Rašy ojas R. G anauskas: kaip se gas p i gi nų. Lie u os žinios, ebb aio 12 d. P ieiga in e ne : h pswww.del i.l /kul u a/naujienos/ asy ojas- g anauskas-kaip- e gas-p ie-gi nu.d?id=15944273. Nas opka Kęs u is 2002: Ul imo sac iojimo. Kęs u is Nas opka. Reikšmių poe ika. Semio iche en a i i. Vilnius: Bal os lankos, 217230. Pajėdienė Jū a ė 2018: Žemai iškos apa ybės aiška: dėlionė iš K e ingos a mės žodyno pa yzdžių (2011). Ac a Linguis ica Li huanica 79, 64104. Accesso online: S aipsniai / A icles 231 Daukan iškas G anausko alsa imas h p:// alpykla.elaba.l /elaba- edo a/objec s/elaba:34051988/da as eams/MAIN/ con en . Palijanskai ė Rima 2018: Vydūnas. Vėjime, ope ei, scope ime. Šiauliai: Liucilijus. Pi o as Saulius 2018: Poli ische denkysenes adizioni Simono Daukan o is o iog a ijoje: epublikonizmas e e slumas. La o i i gio ni 70, 90. 1981 Pla onas: S a o, p epa ée Jonas Dumčius, Ramu ė Jakima ičiū ė, K is ina a Humani a ica Uni e si a is Ricke ičiū ė. Vilnius: Min is. Ramonai ė Vale ija 2006: Pi minis Juozo Bal ušio „Pa duo ų asa ų“ i mas. – Ac- Saulensis. La o i di scienza. Šiauliai, 307333. Accesso in e ne : h p:www.su.l /images/leidiniai/Ac a://Ac a_1/Ramonai e.pd . Razauskas Dainius 2008: Mėnuo kak oje. Aspe e nelle adizioni Li uanee e alcune inaspe a e in e connessioni. La o i Nau osakos XXXVI, 86100. Subačius Gied ius 2018: Simono Daukan o Rygos o og a ia (18271834). Vilnius: Li huanian his o ijos ins i u as leidykla. Veng is An anas 1939: Talbos peculia i à S. Daukan o Būde. Lampadino 11, 446458. Гумовская Галина Н., 2018: Нейтрализацийа энтропии эстетийеской информа- ции художественного текста за счет функционального сбоя ритма. – Известия Sud del ede ale uni e si à. Fillologiche scienze 1, 191200. Accesso online: h pphilol-jou nal.s edu. u/://index.php/s uphilol/a icle/ iew/1128/1111. Кузьмина Н[аталья] А. 1999: Интертекст и его роль в процессах эволюции по- e i del ceco lingua. Eka e inbu g-Omsk. Accessibile in e ne : h pela .u u. u/bi s eam/10995/51/1/1220560.pd . Окуджава Булат 2001: Я пишу исторический роман. Надежды маленький o ches ik. Li ica 50e70e. Moscou: ZEBRA. Топоров Владимир Н. 1993: Эней — человек судьбы: (к «средиземноморской» персонологии). Москва: Радикс. Эко Умберто 2005: Роль читателя: Исследования по семиотике текста. Пер. с англ. и итал. С. Серебряного. СПб.: Symposium; Москва: Изд-во РГГУ. ROMA BONČKUTĖ 232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI B ea h-w i ing o G anauskas in Way o Daukan as SUMARY The a icle discusses he in luence o he wo ks o Simonas Daukan as (17931864) on he p ose o Romualdas G anauskas (19392014) wi h he ocus on his sho s o y Jaučio aukojimas (1975). The a icle e e s o he esea che s add essing in e ex uali y, hy hm in p osaic ex s and he poe ics o b ea hing in hei wo ks. Fi s o all, he a icle d aws he pa allels be ween he biog aphies o he wo au ho s, which de e mined hei coinciding a i udes and wo ld- iews. G anauskas bo owed he concep o he his o y o Li huania as he ci iliza ion o o es s and he app oach o Samogi ia as special genius loci om Daukan as and u he elabo a ed on hem in his p ose; he also ook a en ion o pe sonal eedom, espec o women, lo e o ones mo he ongue. I is belie ed ha Daukan as lowing pe iodic sen ences and his sono i y o language made he g ea es in luence on G anauskas, who was gi ed wi h absolu e pi ch. In G anauskas sho s o y we ind he heme p e alen in Daukan as Būdas seno ės lie u ių, kalnėnų i žemaičių: a ela ionship be ween Li huanians and hei homeland, he inhe en abili y o ake a deep look a na u e, o li e in ha mony wi h he en i onmen , o be able o eco e ones s eng h and ene gy om he sun, i e, wind, land, ees, wa e . In his sho s o y G anauskas does no hide his links wi h Daukan as wo ks, ci es he his o ians las name, does no hesi a e o pa aph ase he ex and uses he his o ians ocabula y. G anauskas makes use o he de ices employed by Daukan as o c ea e hy hm by using epe i ions o sounds in ph ases as well as a ious, epe i i e and di e en ly exp essed o ms o he p edica e, which a e occasionally eplaced wi h pa icipial ones. G anauskas hy hmical p ose also in luenced o he Li huanian w i e s. Į eik a 2019 m. o ob e 6 d. ROMA BONČKUTĖ Klaipėdos uni e si e as Salomėjos Nė ies g. 5, LT-92227 Klaipėda, Li uania omaboncku [email p o ec ed]