The Morphology of Lithuanian Toponyms – Differences and Parallels of Different Classes of Names

S aipsniai / A icles 117 HARALD BICHLMEIER Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g Ty imų s i ys: onomas ika ( oponimija), ge manų kalbų is o inė onologija, indoeu opie inė ling is ika, Aljamiado eks ai. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all82-06 Mo ologija LITHUANIAN TOPONYMS – DIFFERENCES AND Ski ingų pa alelių Pa adinimų klasės Lie u ių oponimijos mo ologija – į ai ių a dų g upių ski umai i pa alelės Ano acija The pa icipa ion in he p ojec “Vaka inių pie ų aukš aičių ie o a džių in eg a imas į Lie u os ie o a džių geoin o macinę duomenų bazę i jų kilmės bei mo y acijos y imai [Vaka ų Pie ų Aukš ai ijos oponimų in eg a imas į Lie u os geoin o macinę duomenų bazę i jų kilmės i mo y acijos y imai] lėmė du įdomius ezul a us: 1) a odo, kad bū ina pa obulin i (li uanišką) e minologiją i 2) galima as i eikšmingų mo ologinių (i sin ak inių) s uk ū ų, naudojamų andenų andenų pa adinimams (po amonimai) i s o inčių andenų pa adinimams (nonlimimai), p ocen inių ski umų. Pasi odo, kad y inė oje s i yje limnonimuose iš es inių o macijų p ocen inė dalis y a žymiai didesnė, o sudė inių a dų - žymiai mažesnė nei po amonimuose. Reikia a lik i daugiau y imų, kad bū ų galima išsiaiškin i, a ai y a y inė os e i o ijos sa ybė, a bend a endencija isoje Lie u oje. Rak iniai žodžiai: po amonimai/upės pa adinimai, limnonimai/eže ų pa adinimai, onimų mo ologija, onimų sin ak inė s uk ū a, aka inė pie inė aukš ai ų/dzukų oponomas ika. HARALD BICHLMEIER 118 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII ANOTACIJA pa ašy i šį s aipsnį paska in o p ojek e Vaka inių pie ų aukš aičių ie o a džių in eg a imas į Lie u os ie o a džių geoin o macinę duomenų bazę i jų kilmės bei mo y acijos y imai, daly au i eko i a lik i y imus, gau os į pasi odos iš ados: 1) bū ina ikslodo, bū ina pe žiū ė i i lie u iškąją oponimų da ybos e miniją; 2) susuma us ezuli a us pas ebė a didelių ski umų mo ologinėje (i sin aksinėje) upė a džių (po amonimų) eže ų a dų (limnonimų) da yboje. Ty imas pa odė, kad didžioji dalis iš i ų limnonimų egionui, y a ediniai, a i kščiai negu po amonimai, pas a ieji dažniausiai y a sudu iniai da iniai. Reikalinga a lik i daugiau y imų, siekian išsiaiškin i, a okia da yba būdinga ik iš i am a isai Lie u os e i o ijai. ESMINIAI ŽODŽIAI: po amonimai upė a džiai, limnonimai eže ų a dai, onimų mo ologija, onimų sin aksinė s uk ū a, pie aka ių aukš aičių dzūkų oponomas ika. 1. ĮVADINimas1 Šiame s aipsnyje siekiama paaiškin i ski umus i pa aleles į ai iose lie u ių oponimų pa adinimų klasėse. Taigi, iš p adžių u ime paaiškin i, apie ką iksliai kalbame, ką mes sup an ame oponimais i . . Toponimai čia sup an ami plačiausia o žodžio p asme, . y. kaip isų ūšių opojų, . y. ie ų pa adinimai […] okiškai ai bū ų O snamen i Ö lichkei snamen de inys. Taip daugiau a mažiau sup an amas lie u ių oponimai. Taigi, iš esmės, čia kalbama apie isą ie o ių pa adinimų inkinį geog a inės iene ų p asme, . y. gy enamųjų ie ų pa adinimus, kaip y a mies ų, kaimų, ūkių, namų i . ., ku ie y a oponimai siau oje žodžio p asme, kaip dažnai a ojamas okiečių O sname, i negy enamų geog a inės iene ų pa adinimus, kaip y a - d ymonyms (medžių i miškų pa adinimai), - o onyms (kal ų i kalnų pa adinimai), 1 Šis s aipsnis pag įs as uo pačiu pa adinimu p is a y u p anešimu, pa eik u 2019 m. Lie u ių kalbos ins i u as, Vilnius Ke i oji a p au inė mokslinė Aleksand as Vanagas kon e encija: Onyms in Space and Space in Onyms. Lie u os kalbos ins i u as, Vilnius. […] Kon e encijoje pa eik os kalbos s uk ū a, u inys i pobūdis daugiausia bu o išsaugo i šioje spausdin oje e sijoje. S aipsniai 119 s aipsnis The Mo phology o Li huanian Toponyms – Di e ences and Pa allels o Di e en Classes o Names - po amonimai (upų, upelių i k . pa adinimai), - limnonimai (eže ų pa adinimai), - helonimai (puolių pa adinimai), - ag onimai (laukų pa adinimai), - leimoniminai (žolynų pa adinimai). Žinoma, aip pa y a jū ų pa adinimų […] halassonyms […], ačiau jie nežaidė aidmens p ojek e, ku iame a liekami y imai į jū ą nesusijusioje ie o ėje jec u he down). 1.2. Fo all hese kinds o oponyms he Li huanian language o e s a mul i- (daugiau apie ai, kaip juos su o muo i. S anda iniai lie u ių oponimų kū imo būdai y a: žodžių o ma imas, . y. iš es is i sudė is, iš ienos pusės i sin agma inių g upių o ma imas iš ki os. Abiejuose ipuose ne andame nieko, kas nebū ų žinoma i iš lie u ių kalbos pa adinimų leksikono a iš lie u ių sin aksės. Abi pag indinės ūšys gali bū i suski s y os į kelias pog upius, kaip bus pa ody a ki ose pas aipose. Iš ski ingų ipų oponimų analizės ma y i, kad isose ski ingose oniminėse klasėse andame as pačias o ma imo p iemones, ačiau aip pa nus a ome, kad kiek ienos ipų pa adinimų p ocen inė dalis gali labai ski is. 2. P ojek as i jo ezul a ai Toliau no iu p is a y i daugiausia is dalykus: - kai ku ie 2017 i 2018 m. Lie u os kalbos ins i u o p ojek o, ku į ado a o G asilda Blažienė i Laimu is Bilkis, ezul a ai; - kai ku ie s a s ymai apie adicinį a dų o ma imo mo ologinių būdų suski s ymą i jų pa adinimus; i galiausiai, aip pa minė o p ojek o ezul a as; - kai ku ie s a s ymai apie ge ai žinomą upės a dą i apie eže o a dą, palygin i ge ai žinomus senosios Eu opos hid onimijos y ėjams […] i jo yšį su upės pa adinimu Lie u oje i Lie u oje. Pie ų Ti olija. 2.1 P ojek as, apie ku į kalbama, apy iksliai y inėjo pie aka ių Lie u os ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių ie o a džių. Galiausiai 2020 m. sausio mėnesį pasi odė knyga okiečių kalba su o p ojek o ezul a ais: HARALD BICHLMEIER 120 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Blažienė, G asilda Bilkis, Laimu is ( edakcijos): Die O s-, Flu und Gewässe namen Süddwes aukš ai iens. (Sch i en eihe de Gesellscha ü bal ische S udien) (Bal ų s udijų d augijos knyga) 2), Hambu gas: Baa 2019. Jame galima as i […] be d iejų jau minė ų p ojek o ado ų G asilda Blažienė (dėl gy en iečių pa adinimų, c . Blažienė 2019) i Laimu is Bilkis (dėl helonimų, c . Bilkis 2019) s aipsnių […] Ve onika Adamony ė nyms, c . Kačinai ė-V ubliauskienė 2019), (on ag onyms, c . Adamony ė 2019), Dalia Kačinai ė-V ubliauskienė (on o o- Ilona Mickienė (d imonimų, c . Mickienė 2019a, i leimononimų, c . Mickienė 2019b) i šio s aipsnio au o ius (Bichlmeie 2020a). 2.2 Tame p ojek e y inė i oponimai lie u ių žodžio p asme bu o Aly us i Lazdijai in he Li huanian egion Dzūkija, which is he Wes e n pa o he Sou he n Aukš ai ija egion bo de ing on Poland and Bela us. In he cen e o in e es aionai, iš dalies aip pa D uskininkai, daugiausia ie o ės į aka us nuo Nemunas upės. Dialek iniu požiū iu ai aip pa y a aka inis pie ų Aukš ai ijos egionas, Li h. aka inių pie ų aukš aičių, aip pa adinamų Vaka ų Dzūkian, Li h. aka inių dzūkų. Įdomu ai, kad nepaisan o, kad ibojasi su sla ų gy en ie ėmis, i nepaisan o, kad y ime nag inėjamoje ie o ėje aip pa y a nemažai sla ų kalbų kalbė ojų i daugybė gy en iečių, ku iose gy ena miš i sla ų i lie u ių populiacija, am ik ų ipų pa adinimuose gali bū i labai mažas slo ų e imologijos oponimų skaičius, pa yzdžiui, eže ų i upių pa adinimuose - apie 2-3%. Ki ose, pa yzdžiui, pie ų pa adinimuose, jis y a […] kaip i bū ų galima ikė is […] maždaug penkis a dešim ka ų didesnis. Ki a e us, p ojek o mokslinių y imų į ankis - Lie u os ie o a džių geoin o macinė duomenų bazė (Lie u os ie o a džių geoin o macinė duomenų bazė; c . h p: www.lkiis.lki.l ) - uo me u galėjo bū i šiek iek nesąžiningas, nes ben jau p ojek ui y inė am egionui duomenys bu o su ink i daugiausia 1935-1936 m. kai ku ių ie o ės mokslinių y inėjimų me u, kai daugiausia lie u ių kalbė ojai bu o paklaus i daugiau a mažiau apie lie u ių oponimų o mas. Taigi a i inkami oponimai oms pačioms ie oms, upėms, eže oms i . ., ku iuos naudoja lenkų i bal ųjų kalbų kalban ieji, pap as ai nebu o už egis uo i. 2.3 Be da ienas dalykas gali bū i gana aiškiai ma omas, . y. mes esame ie o ėje, ku galime as i Vaka ų Bal ijos subs a o liekanas, adiciškai p iski iamas Ya ingian. Iš y ų Bal ijos šalių o mų jį daugiausia galima a ski i pagal s, z a si adimą ie ose, ku galima ikė is š, ž. Tai gali bū i pa ody a imis pa yzdžiais, paim i iš šios ie o ės upių pa adinimų ko puso: s o inčių i ekančių andens S aipsniai 121 s aipsnis The Mo phology o Li huanian Toponyms – Di e ences and Pa allels o Di e en Classes o Names Sãknas m. (2) Ve (42868), Saknius m. (?) Ve (42868) p ieš Li h. Šaknìs . ‚ oo ‘; 2 Azãgis m. (2) Lp (42933) c . OP . assegis (*azegīs), Li h. až(e)gs, ež(e)gs "Gymnocephalus ce nua (žu ys) "; 3 Zeb iùs m. (4) K (126445) s. Li h. žẽb as ‚di y, unwashed‘.4 2.4. The au ho ’s pa in ha p ojec consis ed o analyzing he 423 names elkinių, ku ių y a 240 limnonimų, i 183 po amonimai.5 I ai daba sug ąžina mus p ie mo ologijos: 2.4.1. Kaip jau minė a įžangoje, lie u ių kalba y a ys pag indiniai oponimų o ma imo ipai […] i pap as ai mes šiuos ipus aip pa andame ac ually all o he Indo-Eu opean languages in Eu ope – al hough in di e en kiekybiškai, žinoma. Šie ipai y a iš es iniai pa adinimai, sudė iniai pa adinimai i sin agma iniai pa adinimai. Visose ijose ūšyse galima a ski i a dus, pagamin us ik iš apeliacinės medžiagos, i a dus, ku iuose aip pa y a oniminės medžiagos. Iš es inių a dų a eju, p z., ski umas y a a p deappella i inių i deoniminių iš es inių. Tačiau šie eo iniai ski umai u i am ik ų ap ibojimų i juos eikia paaiškin i ikslesniu būdu. 2.4.2. Ypač okių ikslesnių paaiškinimų eikia deoniminėms o macijoms. Jie e ai y a kon e sijos a ba k azi-kon e sijos (kon e sijos ž . oliau 2.4.4.) be ki ų ūšių pa adinimų su iksų. Daugeliu a ejų jie susida o pe a i ą su iksaciją. P iklausomybė nuo pag indinio žodžio, iš es inio pag indo, pap as ai iš eiškiama nuosa ybės su iksu a ba mažinimo su iksu. Taigi, pa yzdžiui, upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą sukeliančios upės šil namio e ek ą. 2.4.3. Taip pa deappella y iniai iš es iniai pa adinimai gali kel i p oblemų analizei. Į many cases we a e no able o ell wi h con idence, whe he he su ixa ion 2 C . Li EW 957; no egis e ed in Vanagas 1970; c . Vanagas 1981a: 287; Vanagas 1981b: 104, 135; ALEW 1003 . 3 c . Li EW 28, 118, 125; Sa ukynas 1960: 299; Sa ukynas 1966b: 169; Vanagas 1970: 11, 32, 65; Vanagas 1981a: 54; Vanagas 1981b: 77; PKEŽ 1: 104 . ; PKEŽ2 49; ALEW 271 . ; LVŽ 1: 249. 4 . Li EW 1294; Vanagas 1970: 68, 69; Vanagas 1981a: 394; Vanagas 1981b: 135. 5 Visam ko pusui c . Bichlmeie 2019a, 2019b. 6 . Bezlaj 1956[…]1961: 2, 171[…]174; ESSZI 367 . HARALD BICHLMEIER 122 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII happened du ing he p ocess o onymiza ion – o al eady in he appella i al sphe e: Jei iš edimas į yko jau appella y ioje s e oje, ada, žinoma, a das a si ado pe e s an nulinį su iksaciją iš appella y io į onimą. Kadangi ypač nuosa ybės i mažinimo su iksai y a labai p oduk y ūs lie u ių kalboje, ai, kad am ik as o ma imas nė a už egis uo as žodynuose, šiame kon eks e nieko ne eiškia. A odo, kad ai nė a ienas su iksas, ku į galima pa adin i oniminiu su iksu a Anyway we may say ha o cou se he e a e se e al su ixes in Li huanian which u n up mo e o en han o he s in he o ma ion o names, bu he e does p asme, kad jis naudojamas ik a dams su o muo i. Tas pa s pasaky ina, pa yzdžiui, i apie ai, kad nė a su ikso, ku is suda y ų ik a dus. Be , žinoma, y a Sla ic amily names (c . Bichlmeie 2020) – and we may ac ually suppose ha his is a uni e sal ea u e a leas o he Indo-Eu opean languages o Eu ope: su iksų. popping up in ha sphe e mo e o en han o he s. 2.4.4. P ieš pe eidami p ie kai ku ių lie u ių e minologinių specialybių pa adinimų o ma ime, paž elkime į ai, kas bu o adinama "kon e sijomis". Aš adinu "kon e sijas" iš es iniais p ocesais su nuline su iksacija. Tai eiškia, kad am ik as žodis i s a ki u žodžiu be o mos pasikei imo. Čia andame ke u is pog upius: a) "pap as i" kon e a imai, kai appella y us ( a das) pa e čiamas onimu, p z., Balañdis m. Ku (40169): < Li h. balañdis m. […]do e[…]; 7 b) "d igubas" kon e a imas, kai, be appella i o kon e a imo į onimą, aip pa yks a kon e a imas iš būd a džio į a dinį a dą, p z., Bedùgnis m. Ka (40254, 42932), Ku (40174) < Li h. bedùgnis […]be žemės a dugno[…]; 8 c) […]pseudocon e sions[…] y a kon e sijos, ku ios a odo kaip pap as os kon e sijos, ku ios iš iesų y a a galinės o macijos, ačiau, p z., eže o pa adinimas Šaul[…]s m. 7 C . Li EW 31; Sa ukynas 1961: 219; Sa ukynas/VanagasVi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963: 12; Vanagas 1970: 31; neį egis uo as Vanagas 1981a; c . 1981 Vanagasb: 39, 77; ALEW 88; LVŽ (4) < *Šaũlio/-ių ẽže as (no < šauls m. ‚hun e , shoo e ‘);9 1: 32 . 8 c . Li EW 38, 108; Sa ukynas 1961: 221; Sa ukynas/VanagasVi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963: 16; Vanagas 1970: 44; Vanagas 1981a: 60 . ; ALEW 101, 238; LVŽ 1: 414. Ž . aip pa limnonimą Bedùgnė . (2) Al (42731) Bichlmeie 2019a: 2.2.1.1.1. 9 C . Li EW 125; no egis e ed in Vanagas 1970; c . Vanagas 1981a: 327; ALEW 271. S aipsniai 123 s aipsnis The Mo phology o Li huanian Toponyms – Di e ences and Pa allels o Di e en Classes o Names d) "oniminių kon e sijų", kai onimas pe keliamas iš ienos oniminės klasės į ki ą oniminę klasę, p z., eže o pa adinimas Gadeikà . Š . (42799) < PN Gadéika.10 2.5 Daba paž elkime į d i lie u ių e minologijos specializacijas - žodžių o ma imą i a dų o ma imą. Pi masis y a adinami "baigiamieji iš es iniai", "Ge m". Endungsablei ungen, Li h. galūnių ediniai, ki i y a adinami […]p e iksų iš es iniai[…], Ge m. P e ixablei ungen, Li h. p iešdėlių ediniai. 2.5.1. Šie "baigiamieji iš es iniai", Ge m. Endungsablei ungen, Li h. Galūnių ediniai pasi odė esan i šiek iek nehomogeninė g upė: 2.5.1.1. Ta p šių o macijų y a: - pap as os įp as ų apeliacinių a dų daugybinės o mos […] aigi iš ik ųjų nė a jokios iš es inės […] i - pa adinimai, ku iuose y a sinch oninis pa a dės i apela i o pa a dės pasikei imas. Tačiau ai ik o, ką ma ome, ap ašymas, o ne paaiškinimas. A odo, kad šių o macijų paaiškinimas y a šiek iek ki oks. Jie daugiausia a ba ben jau iš esmės a odo kaip iš es inės su su iksu, ku iame y a jod. Taigi šie o ma imai galiausiai iš ik ųjų y a gana a chajiškos ūšies iš es inės, nes su iksas *-i […] bu o naudojamas iš es inėms, daugiausia inkamumo būd a džiams, ku i jau p o o-indoeu opie iškame kalboje. Taigi, jei y a apeliacinis a ba onimas XY i mes p idedame su iksą *-i[…]owe, gauname žodį, eiškian į "p iklausančią a ba susijusią su XY[…]". Ge ų pa yzdžių y a senos sla ų i senosios usų kalbos ie o ių pa adinimai, pa yzdžiui, Ja osla -lь […]Ya osla […]s (mies as) […] *Ya osla -i[…]a- ← ORuss. Panašus a ejis y a i P. N. Ja osla as. P zemyśl i . . Mūsų ko puse mes andame, pa yzdžiui, Ángė . (1) Si (42698) < *angi-iā- ← Li h. angì-s . ‘gy a ė; 11 Angs m. (4) Si (42698) < *angi-ia- ← Li h. angì-s . […]gy a ė[…]; 12 10 C . Sa ukynas/Vanagas/Vi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963: 41; Sa ukynas 1966a: 185, 186; Vanagas 1970: 107, 108, 134; Vanagas 1981a: 102; Vanagas 1981b: 32; Zinke ičius 2008: 281; LVŽ 3: 7. 11 . Li EW 10; neį egis uo a Sa ukynas/Vanagas/Vi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963; neį egis uo a Sa ukynas 1960; neį egis uo a Vanagas 1970; c . 1981 Vanagasa: 42 (ngė pagal Būga apud Vanagas s. . Anginas); ALEW 40 . ; LVŽ 1: 98 . 12 c . Li EW 10; Sa ukynas/ Vanagas/Vi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963: 6; neį egis uo a Sa ukynas 1960; neį egis uo a Vanagas 1970; c . 1981 Vanagasa: 42; Vanagas 1981b: 77; ALEW 40 . ; LVŽ 1: 98 . HARALD BICHLMEIER 124 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Dumblis m. (2) Ka (42940), Ka (42945), Lz (40151) < *dumbl-ia- ← Li h. […] dumblas m. […] pu as (eže o žemėje) […]; 13 Samãnius m. (2) Ka (42923) […] *saman-iu- ← Li h. sãmana, samanà . ‘moss; 14 Nemajūnė . Lz, Š (37117) < *Nemaiūn-iiā- ← Li h. PlN Nemajūn-ai m. Pl.15 2.5.1.2. Taigi mes p ieiname p ie iš ados, kad ši sinch oninė klasė y a a, ku i iesiog neegzis uoja diach oninėje pe spek y oje. Be kadangi ik diak oninė pe spek y a siūlo paaiškinimą […] i paaiškinimai y a ai, ko mes ieškome […] ši klasė ge iau u ė ų bū i a mes a. Visi šios klasės na iai y a pap as os su iksinės iš es inės a ba pag indinio žodžio daugybinės o mos ( aip nulinės iš es inės [daugybinės o mos]). 2.5.2. Ki as p oblema iškas a ejis […] e minologijos požiū iu […] y a adinami […]p e iksų iš es iniai[…], Ge m. P e ixablei ungen, Li h. p iešdėlių ediniai. Šiuo a eju mes aip pa susidū ėme su e minologijos dalimi, ku i iš sinch oninės pe spek y os a odo be p oblemų, be u ė ų bū i a mes a iš is o inės, . y. paaiškinamosios pe spek y os. No s kai ku ie iš šių o ma imų odo ik p e ikso p idėjimą p ie pag indinio žodžio p adžios, daug didesnis skaičius o ma imų aip pa odo kamieno klasės pasikei imą žodžio pabaigoje. 2.5.2.1. Abiejuose a ejais u ė ume bū i ikslesni: jei p idedamas ik p e iksas, ai o maliai nė a iš edimo, o kompozicijos p ocesas. Be jei papildomai p ie p e ikso aip pa keičiama kamieninė klasė, mes čia ma ome apsk i ies p ocesą. Didžioji dauguma šių o macijų aip pa odo ge ai žinomą iš ge manų kalbų ( a p jų i pa i okiečių kalba) i iš sla ų kalbų iš es inį p ocesą: pag indinės o macijos bu o kolek y inės, be , žinoma, seman ika laikui bėgan plė ėsi, odėl a odo, kad lie u ių kalboje šie iš es iniai p ocesai odo am ik ą kaupimąsi keliuose onimų ipuose. 2.5.2.2. Fo ma ions like he meadow-names and ield-names Pa-lazdynė ← Li as. lazdýnas, Pa-salai ys ← li h. salai ė (salà), Pa-sals ← li h. salà galiausiai […] p o o-bal iškoje a ba ben jau p o o-li uaniškoje lygyje […] odo ą pačią iš es inę s uk ū ą kaip i jų ge manų i sla ų kolegos: PLi h. *Pa-lazdīn-iiā ← PLi h. *lazdīn-a- […]hazel[…], 13 C . Li EW 108; Sa ukynas: 1962; Sa ukynas/ VanagasVi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963: 35; Vanagas 1970: 11, 65, 148; Vanagas 1981a: 96; Vanagas LVb: 65; ALEW 243; 197Ž 2: 386–388. 14 C . Li EW 761; Sa ukynas/ Vanagas/Vi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963: 142; Vanagas 1970: 220; Vanagas 1981a: 289; Vanagas 1981b: 93. 15 c . Sa ukynas/Vanagas/Vi kauskas/Vosyly ė/E many ė 1963: 108; neį egis uo a Vanagas 1970 m. (ž . 1981 Vanagasas: 226 S aipsniai 125 s aipsnis The Mo phology o Li huanian Toponyms – Di e ences and Pa allels o Di e en Classes o Names *Pa-sal-ia- ← PLi h. *salā- […]sala, sausa ie a pelkėje[…] y a isiškai lygiag ečiai NHG Be g m. […]kalnas[…] → Gebi ge n. […]kalnai, kalnų diapazonas[…] (PGe m. *[…]e […]-a- → *[…]a-[…]e […]-i[…]a) a ba se bų-k oa ų. Dna m. ‘Danube → Pdunā lje n. ‘a ea along he Danube, Czech břeh m. ‘ i e -side, bank → po-břež-í n. ‘a ea along he i e -side, ná-břež-í n. ‘p omenade along a i e -bank (<la . CS *be gъ: *po-na-be gьje < PSla . *be g-a-: *pa-na-be g-ia-). 2.6. A idėkime p ie sudė inių pa adinimų. Jie kelia mažiau p oblemų i u i aiškiai s uk ū izuo us padalinius. An asis junginio na ys y a (išsky us kele ą išimčių, kai mes andame būd a dį) a das, daugiausia ienas, nu odan is andens kūną, pa yzdžiui, Li h. ẽže as m. eže as, mažėja. eže ėlis m., p ūdas m. enkinys, ùpė . upė i . . Pi masis sudė inis na ys gali bū i onimas a ba apeliacinis a das; jei ai y a apeliacinis a das, jis iš ik ųjų gali bū i a das […], ku is y a dažniausias a ejis […] a ba būd a dis a ba e ai ne eiksmažodis (al šaknis). Pap as ai an asis junginio na ys odo a i inkamai kamieninės klasės i kamieninės okalo pasikei imą (o jaunesni junginių sluoksniai o neda o). I šis sinch oninis kamieninės klasės pasikei imas pap as ai a si anda dėl is o inio su ikso pasikei imo, pap as ai su ikso su yod […], os pačios ūšies yod, ap ašy os pi miau 2.5.1.1. Taigi eo iniu požiū iu mes andame ben jau šiuos ipus: A) pi masis pa adinimo junginio na ys: Aa) a das + a das: Pelialapūkas16 m. (?) Ve (42896): Li h. pelė […] . […] pelė […] a ba Li h. pẽlūs m. Pl. ‘cha 17 + Li h. lapūkas m. ‘col s oo (Tussilago), ma sh ma igold (Cal ha palus is), andens lilija (Nymphaea alba), lapai (iš kopūs ų el sim.) […].18 Ab) noun + noun + change o s em-class: Vilkeže is m. (1) Lp, Ve (42877): Li h. ilkas ‘wol ’ and ẽže as ‘lake’.19 Ac) būd a dis + a das: Š en upė20 . (?) Te (130781): Li h. Š e as […]holy[…] i ùpė . […] i e […].21 16 Pa adinimas be akcen o duomenų bazėje. 19 c . Li EW 125, 1251 . ; Vanagas 1970: 231; Vanagas 1981a: 384; Vanagas 1981b: 40, 42, 82; 17 Vgl. Li EW 565 .,568 .; ALEW 751 ., 754 . 18 No egis e ed in Vanagas 1970; no egis e ed in Vanagas 1981a. ALEW 271, 1243 . 20 a das be akcen o duomenų bazėje. 21 c . Li EW 1041 ., 1169; Vanagas 1970: 247; Vanagas 1981a: 337 . ; 1981 Vanagasb: 111; ALEW 1060[…]1062, 1155 . HARALD BICHLMEIER 132 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII 3.2.1. Eže o a das Li h. A es[…]s (3b) gali bū i a sekamas iki anks esnės o mos PBal . *a -es-(i)ia-. Pagal bend ą požiū į, šis a das y a pla esnio Eu opos kon eks o dalis i dažnai lyginamas su Pie ų Ti olio upės pa adinimu E sch, ku is seno ėje y a pa i in as kaip A (h)esis. A A (h)esis g įž a į *a -es-io-, ku is a i ik ų lie u ių o mą, a *a -es-iwe negali pasaky i. Pap as ai manoma, kad šie du pa adinimai kilę iš šaknų PIE *h2e (h2)- […]go, wande […].38 Mes čia ma ome g eičiausiai iš es inę iš s-s amo PIE * h2e (h2)-es- […]wande ing, going[…]. Tačiau seman ika ebė a p oblema: A es […]s y a eže o pa adinimas […] i klajojimas, . y. judėjimas į p iekį iena k yp imi, iš ik ųjų nė a ai, ką eže ai linkę da y i. Taigi mes gauname ezul a ą, kad galbū lyg is A es[…]s: A (h)esis/E sch, andama onomas inėje li e a ū oje nuo Hans K ahe i Wol gang P. Schmid, gali bū i ne isiškai eisinga. Ka ais jau W. P. Schmid paminėja i A esė, be A esys, kaip i G eule, ci uodamas Schmidą (ž . DGNB 135), ačiau jie y a į auk i į ieną an aš ę kaip "Gewässe namen" (hid onimai) i nė a a ski i kaip eže o pa adinimas i upės pa adinimas. Jei neno ime gal o i, kad Alpių i lie u ių pa adinimai y a nep iklausomi, be lygiag ečiai o ma imai, we mus look o a connec ion – bu i is di e en om wha has been assumed so a . Manoma, kad y a da ienas yšys su T akija. (*)a (-u) - a iamai eiškia " s au as, upė".39 Be akų kalba kaip "T ümme sp ache", apie ku ią mes be eik nieko nežinome, y a blogas kandida as, kad ką no s į ody ume. Ka u su la . annus ‘yea < PIE *h2e (h2)-no- (ž . EDLIL 43 .) i galbū akų *a (u)- lie u ių hid onimas gali eikš i žodžių g upę, odančią su iksus iš aip adinamos Caland-Wacke nagel-su ix-sis emos (dėl o ž . Bichlmeie 2014 su olesne li e a ū a). 3.2.2. Jei ši e imologija y a eisinga, ada iš seman ikos požiū io, a odo labiau ikė ina, kad eže o pa adinimas A es […]s y a an inis iš edimas iš upės pa adinimo Li h. A esė < PBal . *a -es-iiā-. Tai, kad upės a das y a pag įs as žodžiu, eiškiančiu " aikščio ojas" a ba " aikščio ojas", y a gana ne eikšmingas eikalas, no s mes is da u ė ume paaiškin i, kaip šis baigiamasis iš es inis iš ik ųjų a si ado, i kodėl čia mo e iška o ma a odo pag indinė, kaip pap as ai y a a i kščiai. 3.2.3. Lie u oje y a kele as ki ų hid onimų, ku ie u i ą pa į su ikso-kombinaciją pabaigoje […] i ne u i jokių yšių su o macijomis už Lie u os ibų. Pa yzdžiui, y a Li h. Eglesas (li . ẽglė . […] i […]), 38 C . LIV2 273; IEW 69 39 . Du idano as 1969: 90. S aipsniai / A icles 133 The Mo phology o Li huanian Toponyms – Di e ences and Pa allels o Di e en Classes o Names Žaless (Li h. žãlias ‘g een’) e c.40 Bu we ha e he p oblem ha he e is no way suda y i idinį lie u ių yšį elemen ui a -. Ki a e us, hid onimai su su iksiniu elemen u -es daugiausia žinomi iš Ry ų Lie u a.41 3.2.4. Taigi galiausiai u ime pasaky i: yšys a p A es's i A hesis ‘E sch g eičiausiai egzis uoja, be jis nė a iesioginis, nes A es's aip pa y a is a lake-name. The p ima y connec ion is wi h Li h. A esė < PBal . *a -es-iiā- which migh be an inne -Bal ic es uc u ing o an olde *a -es-i-, which migh išsaugo as A hesis/E sch. 4. Iš ados Wha can we lea n om all ha which has been p esen ed he e? Mainly h ee hings: 1. Pa adinimų analizė i paaiškinimas isada y a diach oninis eikalas, syn2. Ve a ch onic linguis ics ha dly e e explains any hing. a idžiau paž elg i į pa adinimų pog upų, ku ie iki šiol dažnai bu o ak uojami ka u, seman iką i s uk ū ą. Reikia a lik i olesnius y imus, susijusius su likusia Lie u os dalimi, kad bū ų galima išsiaiškin i, a ai y a įp as as b uožas isoje Lie u oje, a kažkas ypa ingo. Galima a lik i daugiau y imų šiuo požiū iu: palyginus mik o oponimus, ag onimus su leimonimiais, aip pa gali bū i gau i ge ų ezul a ų. 3. Visada e a pas angų i dažnai ne gi bū ina pa ik in i, a senosios e imologijos is da galioja. Kuo senesnės e imologijos, uo senesnės. su umpinimai Al […] Aly aus seniūnija C oa . – C oa ian Čsla as. […] Papli usi sla ų kalba. mažinimas Žu ys. Vokiečių kalba Ka Kapčiamies is (Rayon Lazdijai) 40 C . Vanagas 1970: 137 . ; 1981 Vanagasa: 99, 397; Vanagas 1981b: 91. 41 . Ska džius 1943-1996: 311[…]313; Vanagas 1970: 136[…]138. HARALD BICHLMEIER 134 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII No – No agelis (Rayon Lazdijai) K – K okialaukis (Rayon Aly us) Kučiūnai (Lazdijai ajonas) Li as. lie u ių kalba Lp […] Leipalingis (D uskininkai ajonas) Lz […] Lazdijai (Lazdijai ajonas) Ponia Mi osla as (Aly o ajonas) NHG […] Naujoji aukš a okiečių kalba Rusai. […] Seno ės usų kalba PGe m. […] P o o-ge manų kalba PBal . […] P o o-Bal ijos Pi alas. […] P o o-i alika Pli as. P o o-li uaniška Pol. Lenkų kalba Pl. Daugybinis skaičius PlN ie os pa adinimas PN asmeninis a das i pa a dė PSla . […] P o o-sla iška Se […] Sei ijai (Rayon Lazdijai) Se bas. Se bų kalba Sg. Vienka inis Si Simnas (Aly us ajonas) Še Šeš okai (Lazdijai ajonas) Šl Šla an ai (Lazdijai ajonas) Š Š en eže is (Lazdijai ajonas) Te […] Teizai (Rayon Lazdijai) Veisiejai (Rayon Lazdijai) BIBLIOGRAPHY Adamony ė Ve onika 2019: U sp ung und Bildung de mi menschliche wi scha - liche Tä igkei e bundenen Ag onyme de Gemeinden Kapčiamies is und Veisiejai. – G asilda Blažienė, Laimu is Bilkis (eds.): Li auische O s-, Flu - und Gewässe namen im eu opäischen Kon ex . (Sch i en eihe de Gesellscha ü bal ische S udien 2). Hambu g: Baa 2019, 287–313. ALEW – Al li auisches e ymologisches Wö e buch. Vol. 1: A-M. Vol. 2: N-Ž. Un e de Lei ung on Wol gang Hock und de Mi a bei on El i a-Julia Buke ičiū ė und Ch is iane Schille bea b. on Raine Fech , Anna Helene Feulne , Eugen Hill und Dagma S. Wod ko. Bd. 3: Ve zeichnisse und Indices. Un e de Lei ung on Wol gang S aipsniai / A icles 135 The Mo phology o Li huanian Toponyms – Di e ences and Pa allels o Di e en Classes o Names Hock und de Mi a bei iele ande e bea b. on Raine Fech . (S udien zu his o - isch- e gleichenden Sp achwissenscha 7), Hambu g: Baa 2015. Bezlaj F ance 1956–1961: Slo enska odna imena. I. del (A-L). II. del (M-Ž), Ljubljana: Slo enska Akademija Znanos i in Ume nos i. Bichlmeie Ha ald 2014: Caland Sys em and G eek. – Geo gios Giannakis (ed.): Encyclopedia o Ancien G eek Language and Linguis ics [EAGLL], Leiden, Bos on: B ill, 256‒260. Bichlmeie Ha ald 2019a: Mo phologische und seman ische Analyse de Gewässe namen des wes lichen Südaukš ai en (Teil 2). – Ac a Linguis ica Li huanica 80, 195–263. DOI: h ps://doi.o g/ 10.35321/all80-09 Bichlmeie Ha ald 2019b: Mo phologische und seman ische Analyse de Gewässe namen des wes lichen Südwes aukš ai en. – G asilda Blažienė, Laimu is Bilkis (eds.): Li auische O s-, Flu - und Gewässe namen im eu opäischen Kon ex . (Sch i en eihe de Gesellscha ü bal ische S udien 2), Hambu g: Baa 2019, 13–83. Bichlmeie Ha ald 2020: Die häu igs en Su ixe in Familiennamen slawis- che He kun : ein e ymologische Übe blick. – Namenkundliche In o ma ionen 111 (2019[2020]), 123–152. Bilkis Laimu is 2019: U sp ung und Mo i a ion de Helonyme. – G asilda Blažienė, Laimu is Bilkis (eds.): Li auische O s-, Flu - und Gewässe namen im eu opäischen Kon ex . (Sch i en eihe de Gesellscha ü bal ische S udien 2), Hambu g: Baa 2019, 85–123. DGNB – G eule Alb ech 2014: Deu sches Gewässe namenbuch. E ymologie de Gewässe namen und de zugehö igen Gebie s-, Siedlungs- und Flu namen. Un e Mi a bei on Sabine Hackl-Rößle , Be lin, Bos on: de G uy e . Du idano I an 1969. Th akisch-dakische S udien. E s e Teil: Die h akisch- und dakisch-bal ischen Sp achbeziehungen, So ia: Ve lag de Bulga ischen Akademie de Wissenscha en. EDLIL – de Vaan Michiel 2008: E ymological Dic iona y o La in and he o he I alic Languages. (Leiden Indo-Eu opean E ymological Dic iona y Se ies 7), Leiden, Bos on: B ill. ESSZI – Snoj Ma ko 2009: E imološki slo a slo enskih zemljepisnih imen, Ljubljana: Mod ijan / Založba ZRC. IEW – Poko ny Julius 1959: Indoge manisches e ymologisches Wö e buch I, Band. München, Basel: F ancke. Kačinai ė-V ubliauskienė Dalia 2019: U sp ung und Mo i a ion de südwes - aukš ai ischen O onyme. – G asilda Blažienė, Laimu is Bilkis (eds.): Li auische O s-, HARALD BICHLMEIER 136 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII Flu und Gewässe namen Eu opos kon eks e. (Sch i en eihe de Gesellscha ü bal ische S udien 2), Hambu gas: Baa 2019, 185[…]220. Kühebache Egon 1995: Die geschich lich gewachsenen Namen de Täle , Flüsse, Bäche (Indoge manische Biblio hek: 2. und Seen. (Die O snamen Süd i ols und ih e Geschich e 2), Bozen: A hesia. Li EW – F aenkel E ns 1962–1965: Li auisches e ymologisches Wö e buch. 2 ols. Reihe Wö e büche ), Heidelbe gas: Ca l Win e Uni e si e o są oka. LIV2 Rix Helmu e al. 2001: Indoge manų žodžių leksikas. Die Wu zeln und ih e P imä s ammbildungen. "Zwei e", eiksmažodis. u. e w. Au l, Wiesbaden: Reiche . LV 1 Bilkis Laimu is ( ed.) 2008: Lie u os ie o a džių žodynas I, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LV 2 Bilkis Laimu is ( ed.) 2014: Lie u os ie o a džių žodynas II, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. LV 3 Bilkis Laimu is ( ed.) 2018: Lie u os ie o a džių žodynas III, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Mickienė Ilona 2019a: Südwes auk š ai ische D ymonyme. Uždegimas i ugdymas. G asilda Blažienė, Laimu is Bilkis ( edakcija): Li auische O s-, Flu und Gewässe namen im eu opäischen Kon ex . (Sch i en eihe de Gesellscha ü bal ische S udien 2), Hambu gas: Baa 2019, 221249. Mickienė Ilona 2019b: Die Onyme de Region Südwes -Aukš ai ija: Übe blick übe U sp ung und Bildung de Wiesennamen. G asilda Blažienė, Laimu is Bilkis ( edakcija): Li auische O s-, Flu und Gewässe namen im eu opäischen Kon ex . (Sch i en eihe de Gesellscha ü bal ische S udien 2), Hambu gas: Baa 2019, 251286. PKEŽ […] Mažiulis Vy au as 1988[…]1997: P ūsų kalbos e imologijos žodynas 4, Vilnius: Mokslasas. PKEŽ2 Mažiulis Vy au as 2013: P ūsų kalbos e imologijos žodynas. An asis pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Galima as i: h p: www. p usis ika. l . u.l [be spausdin os e sijos puslapių skaičiaus]. Pupkis Aldonas ( ed.) 2002: Vie o a džių žodynas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Sa ukynas B onys 1960: Eže ų a dai [A]. – Lie u ių kalbo y os klausimai 3, 289–299. Sa ukynas B onys 1961: Eže ų a dai [B]. Lie u ių kalbo y os klausimai 4, 216–226. S aipsniai 137 s aipsnis The Mo phology o Li huanian Toponyms – Di e ences and Pa allels o Di e en Classes o Names Sa ukynas B onys 1962: Eže ų a dai [ČD]. Lie u ių kalbo y os klausimai 5, Sa ukynas 191–198. B onys 1966a: Eže ų a dai [EG]. Lie u ių kalbo y os klausimai 8, Sa ukynas B onys 183–194. 1966b: K p obleme zapadnobal ijskogo subs a a jugozapadnoj Li e. – Bal is ica 1/2, 165–176. Sa ukinas B onys, Vanagas Aleksand as, Vi kauskas Vy au as, Vosyly ė Klemen ina, E many ė I ena 1963: Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Wol gang Schmid P. 1971: Zum li auischen Flussnamen Ai a. […] Bal is ica 7/1, Schmid Wol gang P. 1972: Bal ische Gewässe namen und die 37–42. Vo geschich e Eu opas. Indoge manische Fo schungen 77/1, 118. Ska džius P anas 1943-1996: Lie u ių kalbos žodžių da yba Die Wo bildung im Li auischen, Vilnius/ Wilna: Lie u os mokslų akademija, Lie u ių kalbos ins i u as Li auische Akdemie de Wissenscha en, Ins i u ü li auische Sp ach o schung 1943. / [Rep in : Rosinas Albe as (ed.): Ska džius P anas: Rink iniai Raš ai 1. Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 1996.] Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba, Vilnius: Min is. Vanagas Aleksand as 1981a: Lie u ių hid onimų e imologinis žodynas, Vilnius: Mokslasas. Vanagas Aleksand as 1981b: Lie u ių hid onimų seman ika. Lie u ių onomas ikos y inėjimai = Lie u ių kalbo y os klausimai XXI, 4153. Zinke ičius Zigmas 2008: Lie u ių asmen a džiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Lie u ių oponimijos mo ologija – į ai ių a dų g upių ski umai i pa alelės SANTRAUKA S aipsnio p adžioje k i iškai analizuojama i ikslinama lie u iškų žodžių i ik inių a dų da ybos e minija, pa yzdžiui, galūniniai ediniai ‘Endungsablei ung, p iešdėliniai ediniai ‘P ä ixablei ung i kon e sija ‘Kon e sion. An ojoje dalyje a liekama pie aka ių aukš aičių (dzūkų) upių i eže ų a dų lyginamoji analizė, iš ku ios aiškėja, kad abiejų HARALD BICHLMEIER 138 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXII anden a džių g upių da ybai būdingi ie pa ys da ybos būdai, ik jų dažnumas kiek ienoje g upėje gana s ip iai ski iasi. S ambiau klasi ikuojan edinius pas ebima a pa i sin aksi- nių edinių i dū inių hie a chija eže ų a dų, kaip edinių, žymiai daugiau, o dū inių a i kščiai p opo cingai mažiau negu upė a džių. Mėginan de aliau klasi ikuo i da ybos p incipus, gaunami į ai esni ezul a ai. T ečiojoje dalyje pa eikiamas upė a džio Nẽmunas i eže ų A ess bei A esė pa ikslin as e imologinis aiškinimas i komen a ai. Į eik a 2020 m. ko o 6 d. HARALD BICHLMEIER Ma in-Lu he -Uni e si ä Halle-Wi enbe g Ry ų ins i u as Semina as Indoge manis ik und Allgemeine Sp achwissenscha Ludwig-Wuche e -S . 2 D-06099 Halle (Saale) ha ald.bichlmeie @indoge m.uni-halle.de A bei ss elle Jena: Sächsische Akademie de Wissenscha en zu Leipzig E ymologisches Wö e buch des Al hochdeu schen Zwä zengasse 12a D-07743 Jena ha ald.bic[email p o ec ed]