Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais)

Straipsniai / Articles 71 JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Direções de pesquisas acadêmicas: escritas fontes de tarmės análise, tarmių leksikografija e leksikologia, sociolingvistica, sintaksė. DOI: httpsdoi.org/10.35321all8482/:// ŽAGARS ŠNEKTOS SINTAKSINS YPATYBS (REMIAMASI 19982003 MET ĮRAŠAIS) Syntactic Peculiarities of Žagarė Local Dialect (Based on the Records of 1998–2003) ANOTACIJA Neste artigo autorê termina a descrição de Žagarės šnektos. Artigosnyje analisados sintaksitarminė sentini sujeito, objeto, tempo, lugar, razão raiška. Revisãoia-se niai šios šnektos reiškiniai, aptariamos morfosintaksinės konstrukcijos (perficientyvas, reikiamybės, sąlygos raiška, artroidas), būdingos ir kitai baltų kalbai – latviams. Aprašoma pridūriáveis construções e šnektoje vartojamų compostos dos sakinių jungtis. Baseando-se Frazeologias palavras e Palyginimų palavras, descreúdinama šnektos frazeologija (tradiciniai frazeologizmai ir stabilieji žodžių junginiai), palyginimai, atkrepiamo-nos à įžvalgiai aplicada šnektos ekspresinę raišką. ESMINIAI VOODŽIAI: šnektos sintaksė, morfosintaksiniai reiškiniai, frazeologija, palyginimai, linguagem ekspresija. ANNOTATION By this article the author finishes the description of Žagarė local dialect. The article analyzes its syntactic phenomena and discusses morphosyntactic constructions (perficientive, expression of necessity and condition, arthroid), which can also be found in another Baltic language, i.e. Latvian. The article describes the dialectal expression of the subject, object, time, place and cause in the sentence. It reviews the linking words of dangling ĮVADAS Žagarės JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 72 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII constructions and complex sentences used in the dialect. Based on Phraseological Dictionary and Dictionary of Comparisons, the article describes the dialects phraseology (traditional phraseological units and stable word phrases) and comparisons and draws attention to the insightfully applied expressive content in the dialect. KEYWORDS: dialect syntax, morphosyntactic phenomena, phraseology, comparisons, language expression. šnektos pavieniai morfosintaksiniai e sintaksiniai reiškiniai são paskiriasi desde standardinės sintaksės darbuose (LKG II, Jono Balkevičiaus, Vito Labučio) descritų sintaksinių konstrukcijų stebėti ir aprašyti dialektologų Aldonos Jonaitytės, Aušros Kaikarytės straipsniuose arba bendruose Alekso Girdenio ir Genovaitės Kačiuškienės, Alekso Girdenio ir Juozo Pabrėžos publikacijose. Atkreipti dėmesį tai, kas aiškiausiai ar reiškinių buvo įprasta dialektologijos moksle, sakytume tokia mada buvo. Desde esta tradição (mados) nem onde nãobėgo e artigo autorė. Donatas Sauka, refletindo Viktorijas Daujotytės livro Textas e córinys (1998), cita a idéia sobre o fato de que o texto é pensamento construído, que é determinado pela experiência de vida, relacionada com as essenciais questões de ser de personalidade: quem sou eu, como eu vejo o mundo, como e o que ouço, por quê e muitas perguntas (citado do livro Sauka 2019: 182). Žagarės šnektos įrašuas reflictida do país fronteiro homem savita e tvirta (kartais kategoriška) nuostata várias questões de vida, išsiugdyta stebint, valinant, apmąstant, liiginando, priešpastatant. Respondentes insjvalgos são bastante precisos e modernos, e suas sintaksinė raiška subtili. Investigadoji material, objetivo, métodos. O artigo é preparado a partir Žagarės šnektos registros, guardados instituto da língua Lituânica Geolingvistikos centro Tarmių archyve (LKI GCTA)1. As inscrições intermináveis investigadas são fazer no final do século XX e início do século XXI sandūroje (19982003 anos)2. Da mais velhossa geração respondentá, nascusių entre 1901 m. até 1936 m., gravada 16 kasečių tarminių įrašų. Inscripcionatojos 1 Investiamoji material em detalhe descrita autorės artigo, cf. Švambarytė-Valužienė 2018: 135148. 2 LKI GCTA guardam 20112013 m. fazer gravações da geração sênior e juvenil. Jais autora do artigo nesiremia por uma razão respondentos idade. A primeira geração melhor reflete a tradicional tarmę, e tais respondentes de tarminių registros principalmente faaryta mencionados anos. Autorė nãoele objetivo comparar, como kinta šnektos sintaksė. Atskirų sintaksės reiškinių statika ou kaita, autorė opinião, não tem significância, até Žagarės šnektos sintaksės peculiaridades não estão descritas. Raidos e kaitos problemos telieka objeto de pesquisas e pastima outros deste tema artigos para rastis, com base artigo material. Artigos Articles 73 / Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais) (desde alunos até estudantes e doutorandos) havida experiência heteroda dos respondentes de pesquisa e da gravação da intérprete reflete-se nas respostas dos respondentes a perguntas ou em consecutivos narrativismos3. Objetivo do artigo primeira vez descrever Žagarės šnektos (morfo)sintaxines peculiaridades, comparaamuosius e frazeologinius conjuntos e šnektos expressiva raišką. Para o fim de alcançar sortidos os objetivos: a) baseando Žagarės šnektos įrašų material, descrever (morfo)sintaxinius reiškinius; b) discutir métodos comparativos utotos palyginimus ir frazeologizmus; c) pirmą kartą atkreipti dėmesį į respondentų kuriamo teksto tarminės ekspresijos būdus. Autorės pasitelkiami aprašomasis ir respondentes. Espera-se que no artigo observados sintaksiniai fenškiniai ŽAGARS skatins tolesnį dialektologų dėmesį, stebint jų raidą ir / ar kaitą. ŠNEKTOS MORFOSINTAKSINS IR SINTAKSINS YPATYBS Exaustiva sintaksística Žagarės šnektos sistema descrever autorė não pode por várias razões: apsibrėžtų tirti textos de nedidelha extensão, mesmo textos de qualidade (respondentų klausinėjimo e ittisinio, kuriamojo texto falta de, respondentų narração estruturas (pasakojamųjų temų limitotumo)), tudo isso e nulemia sintaksinė raiškos fragmentiškumą. Autorê mantém a visão de que vale descrever observados (morfo)sintaxisne fenômenos, que ajudarão a revelar Žagarės šnektos sistema sintaksina só então, quando investigáveis textos volume (raiškos e ponto de vista de tempo) será maiores raios de extensão, adequamesnės raiškos e variiresnės respondentų gyvenimo patirties. Estruturalmente esta parte do artigo é tríjopa: primeiro abordam-se observados morfosintaksiniai, depois disso sintaksiniai reiškiniai e Žagarės šnekta kalbančiųjų ekspresijos raiška. Morfosintaksiniai reiškiniai. Das peculiaridades morfosintaksicas de Žagarės šnektoje notável ternarinė do sistema de ação perficientyvo utilização (Girdenis, Kačiuškienė, 1986 = Girdenis 2000: 307314; Jšpt 2001: 39; Liparte 3 1998 m. A. Kaikarytė apklausė vyrą (g. 1928 m.) e moterį (g. 1928), e lituanistės studijų studentės S. Mickutė ir S. Raiceviči vyrą (g. 1930) e 1914 (g. m. 1914 e 1936 m.). 1999 m. gravar seisšiolikos respondenčių, nascusių 1901 m., 1902 m., 1911 m., 1909 m., 1914 m., 1915 m., 1918 m., 1920 m., 1926 m., 1921 m., 1923 m., 1927 m., 1928 m., 1929 m., 1934 m., e respondente (g. 1924 m.) textai, cujos fez recordus A. Laurik Vidėtytė, B. Balutytė, R. Normantaitė, J. Norkienė, S. Rautševičius 2003 m. Joniškio Aušros gimnaziais moksleiviai zaprašė 1923 m. e 1925 m. nasusių respondenčių e respondente históriashimas. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 74 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII 2000: 144152; 2000a: 151179; Kaikarytė 2010: 26)4. Rolandas Mikulskas, baseando-se institute de língua Lituânia guardadas Lituânia língua dicionário kartoteca dados, nubrėžia e tikslią Lituânia niaurinėse šnektos vartojami perficientivinių konstrukcijų paplitimo liniją. Daí aparece que à areal de disseminação de construções perficientyvo ainda é preciso inserir nordinius kupiškėnus e uteniškius (Mikulskas 2003: 7576; Kaikarytė 2010: 27; 2015: 169). A. Kaikarytės observada, que skaistgiriečiai, é provável, e žagariškiai, perficientyvo konstrukcikarytė 2015: 169)5. Kalbininkės observação insjvalgus: žagariškiai perficientyvo konstrukciju tendę sudaryti quanto mais frequentemente com postverbu lauka ‘laukanʼ ou laukan, pvz.: joms sudaryti dažniausiai vartoja postverbus lauka ‘laukanʼ, žemė ‘žemėnʼ“ (Kaipaspá.udei tó·ki. knòpki. jegu paršv.pi. en prded j(š) šv tαien gã·rs laũka taitd jeugã· palé.i vsùs rstù kajs [dampis] prad·tu / /. sù ta.mašna. kùæma. (Vrš); ela [ẽžydai] det. ·ga laũka neb kajiẽ nèti [kad vokiečiai os suculharão] (Vrš /); jegu rakose jett kalá.užes laũka prižẽ·mes tašakùte taitẽ ·rà vanduõ (Vrš /); [ulys] sã·kaeig ekit laũka ismška (Žg); atva·ji atva·va greitó re nè laũka [sergindo kaimynu] (Dkš); i.silé.idi [į terbas sutarkuotus ele. kocsmùšk žẽ·m [nedrąsu] (Žg); ·lin [alų] sã nuinusã·lin tã·jeu nuilé.i žẽ·m nó· kabr.nz bú·tu / /. tαiuškã.tin radonα ã·kminus d·d i.ta.ã·lu /. tén i.vdu /. tàdà br.nz [alus] gràžùs (Žg /); vã.k(s) sló·pst žẽ·mn (Žvlg); àle pagá.ve nedúodαva gαvà nudr.kusi žẽ·mn (Žg)/7. Žagarės šnektoje existe e perficientyvo construção variantes, por exemplo, apelinksnio à e daiktavardžio zemė kilmininko linksnio forma à terra é obuolius] i‿su laũka (Žg); idαva lã.ũkαn ta(s)‿s·menαs (Žvlg)6. Kiek rečiau žagariškiai vartojo postverbą žemė ‘žemėnʼ arba žemėn, pvz.: nègaù i.e klebon- usado como postverbas e percebido no significado ‘zemėnʼ, plg.: tó·gz g·rims kanù visk priežẽ·mes (Žg)/8. Incidentalmente, parece que o postverbo campo é mais freqüentemente usado aqueles žagariškiai, cujos pais ou 4 Perficientyvu (vykstančiuoju) A. Girdenis e G. Kačiuškienė įvardija tarpiną eigos do verbžodžio e acontecimento categoria do sistema do verbo, pela qual se expressa o verbo art até o fim (ou em geral até a certa fronteira), plg. latvių imperfektīvu ‘mušti, perfektīvu sististą nuosmuštiʼ e perficient sistė nuôstį (zem) ‘muštinai (Girdenis, Kaškienė 2006: 307314; J. 39; 2001: 15; 2004: 144a; Kašytė 2006: 26). 5 Sobre perficientyvo construções mais amplamente sr. Liparte 2000: 144152; 2000: 151179; 2005: 50. 6 Sobre Žagarės šnektos dvibalsių e dvigarsių kirčio sinais ver Švambarytė-Valužienė 2018: 113. 7 Tikruoju perficientyvu, anot R. Mikulsko, laikytinas junginys com zemėn. Esperei mais. Mikulskas 2003: 71–96. Artigo autorė com tal afirmação não concorda e acredita, que razões conjuníui com postverbu lauka(n) existuí são duas: isso pode ser uma das línguas universalijų (plg. latvių e estų kalbų panašius reiškinius) e developas internas da língua Lituânia, apoitas raiškos konkretėjimu, savastis. 8 Postverbs pode ser prelinksnio em e daiktavardžio galininko alegrnio terra conjuninys, cf. 2003: 71–96. Straipsniai / Articles 75 Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais) seneliai yra lietuvių kilmės, o latvių kilmės arba žemaitiškų šaknų turintys žaMikulskas gariškiai renkasi postverbom žemėn. Uma vez que reiškinį observado Janis Endzelynas (Jānis Endzelīns[…]1961) amostras rinko de Frydricho Kuršaičio (Frydrich Kurszat 18061884), Augusto Leskyno (Augustkien Les 18401916) e Karlo Brugman (Karl Brugmann 1849[…]1873-1919 trabalhos, levantina hipótese, ou só aborda-amosios konstrukcijas raiška lietuvių tarmėse nebuvusi dažnesė su lauka(n), negu su zemė(n). Žagariškiai, como aponta A. Kaikarytė, descrevendo Skaistgirio šnektą, labai ustava ambas as espécies dalyvius (Jšpt 2001: 38; Kaikarytė 2015: 169). Condições em sentenças com juntuku se reflindída reikiamidade raiška como just e nsacoma accionmažodžio sertojo frequente do tempo 3 forma de pessoa e nãoekiamosios rūšies dalyviu (įprasta reikšti veiksmažodžiu reikėdavo su bendratimi i vardažodžio galininku), plg.: jegu bú·dαva pje.nαm jèvā pjó·ve jèvùs nup·ve jegu bùva vžαm vžeè (Žg) /. Abi raiškos formas pavartotas sentinte kàz bùva d.rbαms tã· d.rbαi tojamas nãoekiamosios rūšies dalyvis, kαip‿i‿dàbà / g.ven αnc‿sàv.s / kã· re / tã· d.rbi (Žg). Paskirčiai nusakyti varatkeltas antes do objeto (vardažodį) ou po objeto, plg.: bú·dαva dú kẽ·pamαs pẽ·us togonaszddelis / (Žg.); jé.uez bú·dαva tòkes ku.rẽ·namαs (Žg). Joniškio šnektoms caracterizando reikiamybės raišką neveikiamosios rūšies dalyviu é escrita (Jšpt 2001: 38; Švambarytė 2002: 6669; Švambarytė 2003: 197 […]199). Esta sintaksinha das línguas baltas é sobrevivente Žagarės šnektoje [plg. vena. kã.ta. tã.soms pj rùge pj.nam .rà (Žg)], mas agora evidentemente eicaima normas da língua bendrinha lituanas, plg. očè rùge pj.nam / rek pj.u (Žg). Sobre a sagarês šnektoje ustojamão supamória sedacos 3 pessoa, chamada geidžiamosios sedacos, raišką dalelytėmis lai lei com diretas sedacos do tempo presente 3 personeniu foi zazminada (Švambarytė 2019: 125). Parece que sobre Žagarę rečiau utilizado mencionado conjuninys com lai, plg.: zará.ugdàvau púoda. ilαiputó·j (Žg); lαtk tiepeñciniŋkαi ner·k pαrdaũk (Žg). Qual que populareres delelytės lei e presente tempo 3 forma de pessoa combininho, só chamei a atenção que em konstrukção sempre įterpiam outras partes da sentença (dažiausiai veiksnys su dependomuoju dėmeniu), plg.: geæũ leitàva v.kα pasivažin·j (Žg); leiiñ pàt en śkú·śtiś privα.s (Žg); leiànà vena pàt en (Žg); leiẽ śpré.n kαp jiẽ nó· lejẽ stùdero [aiškinasi] (Žvlg /). Poder-se-ia vislumbrar que lei aqui desempenha e modificuojamosios nusakomosios (skatinamosios) dalelytės função9. Morfosintaksinais acontecimentos pertenceriam e prijungiam os conjuntos ka(d) com o presente ou futuro tempos de umaaskaitos 2 ou 3 asmeniu, marcintys superiamo ação, exemplo.: be kanepaguda da·i.ligó·nine. [bijau, que nãoaguldasse em 9 Plačiau sr. Valeckienė 1998: 190193. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 76 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII ligoninę]10 (Žg); m.m reik·dava priu.r· tuos‿á.rus / ka‿kas‿kcs ne-išvaúo [mums precisou cuidar daqueles cavalos, que alguém outro nãovažiu; (conta-se sobre latvios, chegados aos Žagarės turgų, cavlių saugojimą)] (Žg); nbras αke rúoždαva nibrùškas // tepjeu neb.va kanenu-eu [nibras anteriormente preparaštava, nibruškas. Assim já não era, que nenuei] (Žg). / Descrivindo Skaistgirio šnektą, A. Kaikarytė é notada que Skaistgirio šnektai, como e aos vizinhos Žagarės, Joniškio šnektoms, muito característico o chamado artroides rodomasis įvardis aquele, desempenhando o marcadorio artikelio funkciju (Rosinas 1988: 5967; Kaikarytė 2015: 168). Žagariškiai artroidą vartoja mànà sèsu gi.vẽ·na // skαtos jápokã·ra [...] tik nuoseklaus pasakojimo (teksto), paprastai kuriamo vientisiniais sakiniais, kulminacijoje, pvz.: per‿ta·‿l·guma. tẽ·k / anà nesran .rà // ir‿kratα žèm // tipavã·sareiz bαsu.s pó·tvi. búnei·dava krat. n· ta*liẽlupe krat. neb.va // taiisiledava // jávàkarè bã·tai matpakla // tasvadu pak·le tuozbàtùs [...] iprisig·re tiebã·tai (Žg). Às / sùlig pàmatas // [...] nã·kti. jau‿k.lst d·‿v.sa p.kta re pasid· žvèj. bàtùs // pabùda / brã· / ta‿tró·ba šatà / tòki kaškòki // graba js ma(t)‿tuoz‿bàtùs // tie‿- vezes e em pavienínios sentícios observado excesslino introduzio esse uso, geralmente resumeirindo uma históriajimento, mas tal raiška muito cas rarότερη, plg. itep taži.dé.lka ižgé.b.e ta.gi.v·be. (Žg). A partir de morfosintaksicos fenómenos Žagarės šnektoje resumo vê-se que eles são característicos de daiktavardžio (ou ele substitutinghi prénomio) e verbvavodžio categorias gramaticais e tem correspondências em latvias lingua11. Sintaksiniai reiškiniai. Respondentas narratividades savita (tarminė) subjektinė, objekinė, tempo e lugar, būdo ou razão raiška. Žagarės šnektoje personagem, principal parte da frase, reiškiama variamente: sujeito tradicionalmente įvardijamas daiktavardžio ou ele substituiuço įvardžio (kartais įvardžių samplaikos) nome linksniu, plg.: ivakar·leiininko išs itàs [būdavo] (Žg); vig·s vs pàmeu ẽ·sαm (Žvlg); αkrikšt·nαs/ αkàs prikèbdαva ž.s. (Žg). Subjektiniai santyužrú.ŋkeus kiai žagariškių gali būti nusakomi naudininku: dàbà giù / vi(š)‿šaũ / kiẽk n·ra gã ve.pnig nuišku ta.mžmõ·gui re(g) gi.vé.? (Žg); dv bakšt·sis dàbà nitá.i bùs kõ d nitá.i (Žr /). Jono Jablonskio exclusivassê não foi usado também em Žagarės šnektoje, plg.: n·ra ká.m ate [nėra kas ateina] (Žg). Subjektiniai relações podem ser reiškiami prielinksnio par e daiktavardžio akuzativo conjuniniu [pαrkùniga pαrv·skupa pαrdvasšùs atlé.izdαva [nuodėmes] (Žg /). 10 Laužtiniuose skliaustos apresentam transponutada exemplos só quando a estrutura da frase ou significado não é óškios. 11 Sobre semelhantes casos de lingubinês raiškos em línguas latvias veja LVS 1989; Beitiņa 2009. Straipsniai / Articles 77 Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais) Žagarės šnektoje antrininkių parte da frase raiška também bastante savita: não só alegrniais, mas e prielinksninėmis e palavras construções conjuninių. Objektiniams relaçõesams unsakitar žagariškių usada veiksmažodžio (ne)buvo e įvardžio kas vardininko konstrukcija su esamojo laiko veiksmažodžio 3 asmeniu, plg.: jò. mašnu. nebùva kàs nùkerp [avį] (Žg); bú·dαva kàsjeu nùve [veilokus] (Žg); odaæ té.n bú·dαva kàs vẽ·ž i.*žagã·re sukànù [pieną] (Žvlg)12. Objeto pode ser reiškiado daiktavardžio ou įvardžio datyvu, quando pasakotojas acentua objecto, plg.: já.m [dampiui] màta vadu bú·dava vdu (Vrš) / tazd.žas vss tazdl(s) sùgdαva tá.m kul·ui [kuliamajai mašinai] (Vrš); v·u. sú.ka kvã·pa. pé.rmuš // n·ra kvã·pa samagònui jà (Vrš); tažmó·na já.m bùva ligó·nin (Žg); jé.i [Umiastauskaitei] kú·nz dαlùz gràžùsteip tikkapriùve.s (Žg) /. Žagariškiai plačiai ustoja daiktavardžio naudininką13. Šnektoje muito freqüente posesyvo raiška biti com o sobražodžio datyvu, например: màna t·vu() eubùva tr·s vαkα màmà iz·e заnã·šle (Žg); va*zàloginei màmà nàl. bùva kètur giktã·rα() é· bùva žẽ·mez dù v.kα (Žr); màna t·vui bùva šẽ·še(s) irá·seri.s // jiẽ tr·z bròle (Vrš); vru bùva sàva žẽ·me (Žvlg). Posesyvinėse construções mais freqüentemente usado pessoal dos introduções anas, eu, ele, ela, mes datyvas, например.: aná.m bùva dvdešimd gektã·ru. žẽ·mes (Žvlg); taskαmbar·liš čè má. .rà redorstã·la. maùtis ape ivskas (Žg); má.n bùva dù s.nα (Žg); má.n tavena lov·te bùva àš niẽka netur·eu (Žg); dauæũ má. tiesenẽ·lei šmire (Žg); mán) maisebùva ku d· [atviručių] (Žg); má.n tètà *up·uose gruzdiẽu /. parã·pijoj (Žg); má.jæu nebùva iskõ· [mokytis] má.n tvẽ·lei nekαb gi.vẽ·na (Žg); má.n tikvena [dukra] (Žvlg); šeim·nαs má.n màžα bùva vatàva vena dùkt. (Žvlg); oikek já.m dvàr. bùva (Žg); já.m bαsaz grz bú·dαva // dαinúodαva jàtau jàtau! (Žg); vαk jé.m bùva daũk (Žvlg); mm α žẽ·ms ·rù ketuó·lika giktã·ru. (Žvlg); prirždαvom vá.ntu. mùm α bùva pitis (Žg); bùva mùm tok(s)skl·ps i.žẽ·me. za·múri.cs kinis įvardis que e separadoamasis outro posesiviniuose junginiuose retesni, plg.: nebùva gã·lima pαrmũ.tine. isnè bú·dαva kã·sos ká.m // tα(i)išvi.ó·dαva pau.r·dαva kakã· nebú·t .sukta (Žg); ká.m dae to.(ž)žẽ·mes ·r idαva sαmd·dαva tuo(ž)žmõ·nes (Žvlg /); (Žg); bú·dava dv sẽ·nes [avys] / i‿kòki šèš gȓùkαi / jauniùkαi // tek múm tũ· [avių] bùva (Vrš); mm rà tkta dù giktã·rαi žẽ·m (Vrš). Klausiamasis-santygá. ibùva ká.m daæ to(š)šem.s (Žg); ọtαikitá.i [dukrai] v.k. bùva (Žg). Objektine significado usado no vardazônio beneficiário em exemplos: pàt kαtà gi.vẽ·nimui // gal·eu irapsivèti [pati kalta por vida. Galėjau ir apsivesti] (Žg); tα(i)emá(n) nàmi rà αrmó·- 13 Sobre panašius raiškos casos no latvių kalboje žr. LVS 1989; Beitiņa 2009. tina / αr‿tvs / tαi‿mán ir‿tems re [pavalgyti] [tai jei mano namuose yra ar 12 Šis sintaksinis reiškinys priskiriamas tik tarmėms, plačiau žr. LKG III 168. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 78 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII mãe, ou pai, é para mim e aqueles reik [pavalgyti] (Žg); kùbilui śk·le šleŋkta [kubilo skylė išlenkta] (Žg); atr. pùs. jé.m bùva da·sod·bos [do outro lado dele havia ainda sodybos] (Žvlg); uma moteráiškei bùva v·rs mre.s [vienos moteriškės buvo vyrs miręs] (Žvlg); tαié. apsùkui .b.z bú·dαva tazdαržẽ·lis [tai apsukui seus trobos era aquele larželis] (Žvlg). Vardažodžio galininkas e galininkas com prielinksniais žagariškių também utilizado objeto raiškai. Daiktavardžio akuzativu nosakomas repetotinis ação, relacionado e com quantidade sema, plg.: v·rαi vá.ndeni. prinèždαva [homem de água prenešdavo] (Žg); tètè vsadà pasidar·dαv(a) ã·lu. veši /. nusipigdαva *jó·niki. nuotugas [tete sempre pasidaria ceruz, veršį nusipirgavam Jonišky nuo turgaus] (Žg). O mesmo alegrnis mantém-se e então, quando vardažodžiu reiškiama peculiaridade, например., αnc stpru. [alų] tep nedar·dαva katep nusigẽ.tu. / [ans fortes [alų] teip não didaryava, ka teip nusigertų] (Žg)14. Relações objetinius marca e prielinksnio par com daiktavardžio akuzativvu konstrukcija [dúou sutuomèkstiù pαràks pαrgá.lva. (Žg); tep ir·e pαrpasá.uli. kurkαmpẽ·li gã·va (Žvlg)]. Mesmo comparação dizer para a galininku do daiktavardinho, plg. ú·kini.gz d.rba a d·ks nestov·e nebùva pαrpõna /. [ūkinykas trabalhava também, livre não estava, não estava senu] (Žg). Esta construção pode e direção de ação indicar, plg. ànà acik·le pαrdùrs iràš изpàsk.s / (Žg). Par convém pavaduti galininkiniams junginiams su prielinksniais nuo, из или вnagininkui [pαrdá.rba. pα(r)rú·pesti /. vs tienegerùmαi [ish do trabalho, is do cuidadocio todos those negerumai] (Žg /); à *lã·tvio irbαñda. gaæũ irpαrbé /. rna. tαrnavaũ [aš Latvijoj ir bandą ganiau, e bernu tarnavau] (Dkš). Konstrukišedaαva idá.rbaàmà amàmà cija po su daiktavardžio galininku taip pat žymi objektą [nu‿màtα / tètùks vens sutαisvαkαs rú·pi.dαvos ponàmùs]. Prielinksnis pro com daiktavardžio galininku corresponderiam prielinksnio sobre significado, plg. niẽk(a) ašj.m negàù papã·sako projeun.ma. nàmuosè stó·u // nukã· gàù pasak·? [nieco eu vos não posso contar sobre jovem. Em casa estou, bem o que posso dizer?] (Žg). Žagariškiai várias significadões ustava panevėžiškiams característico construção com + įnagininkas. Tradicialmente esta construção indica um instrumento de realização de uma ação, instrumentois, por exemplo: sukaraz.ŋka gá.udi.dαvau [žuvis] (Vrš); sudαgeis pjé.un (Žg); tiven(s) supeù pradró·š u.r·s αneišmẽ·e pad.rpta boros Umiastauskaitės palaikus] (Žg); surαkom vśka. / ktà su‿dαti kã·zdαva / tαi‿tàdà padã·re ùždαra. kαsta. [kalbama apie Bardrbdαvom (Žg); kelès tenšé.rdαva supèlαs (Žg). Em outros casos mencionada construção describiam tais relações objetivas, que têm funções adicionais ou razão significanciais atspalvios, plg.: vsùs pã·snikus tur·dαv(a) atlαik· susikè (Žr); jà susv.če [šuliniai būdavo] (Žg); gà pavá.iši. sukà?và gá. nevá.uses? (Žg); ké.z bùva ismatúocs isužv·ru tur·e žvi.rúo (Žvlg); k.r.ndαvom sumá.lkom (Žvlg); 14 Reiškinys é tirtado e descrito, mais amplamente consul. Švambarytė 1996; Vasiliauskienė 2008. Artigos Article 79 dekapeku. gi.vẽ·nom sukapekom važin·om [apie valores do dinheiro] Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais) (Žr); visdà suuvmù usi-·musà nebùva n.nó ro nlαko [į vakaruškas eiti] (Žg) /. Locos raiška Žagarės šnektoje tem savitų raiškos formų. Antai da palavra campoas kilmininko com prelinksniu ant konstrukcija usada toda outra vienkiemio (viensėdžio) significado, например., antlak. [vivendo numkiemyje] gal·tum jem [žydams] i.tαis· avirtuùke. akã· (Vrš /). Locação žagariškių žymima e kilmininko com prielinksniais pri arba tarp konstrukcija [jũ·s j.unas mergčkas jegu apsivète prit.v. negi.vé.ŋkilg àckirα gi.vé.ŋki (Žg); imẽ·s tαrbžm. gi.vẽ·nαmŋ ipaté. ikatė ivskās (Žv) / /). Qual que mais freqüentemente lugar marcima galininku com prielinksniais em, pas. Prielinksnine construção em com vardažodžio galininku nusakoma lugar tem e adicionais semantinių kryptties požymių, plg.: jõ· [brolio] ne-uškabna nii.*sbira /. vẽ·že nii.kal·ima. kša niẽka (Žg); bùva mùm tok(s)skl·ps i.žẽ·me. заму·ri.cs [fuvo mum tal skleps terra em zammūtyts] (Žg); sda i.á.rli. inuvaã·va [sedeu em cavalo e nuvažava] (Žvlg)]. Apytikrė lugar marcima pas com daiktavardžio galininku, exemplo.: kr·žkełj pa(s)sàva kiẽma /. kistov·dαvomα tαinuobažn·čes atró·da tòki kαibαga(ž) žmò /. muitos·be suvaúodαva isvsu i.tuos*j.deiùs (Žvlg /); past.lta. tẽ· vá.lge (Žvlg). Vietą žagariškiai nusako e rečiau usada senesne prielinksnine konstrukcija sulig + įnagininkas, pvz.: ta*liẽlupe krat /. neb.va issoisiledava // jávàkarè sùlig pàmatas (Vrš /). Vieta nusakoma e tradicionalmente local, exemplo., nàmuosè stó·u nukã· gàù pasak·? / (Žg). A. Kaikarytė é escriusi, que iliatyvą, como e bk, geralmente atstoja prielinksninė konstrukcija į + galininkas. Tik notarter tak /. [leite zamminkydavom, adiėdavom manteiga, taukų] (Žg). Tempos, tempo atkarpa ou certo período žagariškių reiškiami prielinksninėmis конструкциями. Normalmente tarmėse a duração do tempo nuscoba prelinksnio liga e na, kad Joniškio šnektoje kalbamąja konstrukcija kartais reiškiamas ir inesyvas“ (Kaikarytė 2010: 27). Ir žagariškiai minėtą junginį vartoja panašiai, pvz.: i‿dažine. sl·pẹs [daržinėje slėpės] (Vtč); o‿i.‿vduri. stó· tas‿mašns pcs‿jau [o viduryje stov tas mašins pats jau] (Vrš); i.‿pena. užm.ŋki.dαvom / prid·davom svesta vardazhda vininko esquernio konstrukcija [jegu lé.izdαva tαitk ligisá.kšul.s lαidõs [gegužinėje pabūti] (D); sekmã·dieni. šó·kei bú·dαva ligakètu. rta (Vrš)]. Abrevinta prielinksninės konstrukcijos lik com numervardžiu ou daiktavardžiu limites vyksmo do ação nusakyti é pastiprinama dalelyte pat, plg.: šó·kei bú·dαva likpàt dv·liktαi vã·lαndαi dv·likta /. jeupras.ded gav·ne (Žg). A duração do tempo pode ser nusakoma e prielinksniu par com cifrvardžio e daiktavardžio kilmininku ou galininku, plg.: màna v·rz bùva daũk śenèśniś pαrśeó·lika bevek strong·tu. (Žg); isłá.izdαva [ūkininkas] pαrdv savá.ites atedαvau i.*žagã·re. [pas paisvus] (Žg). Pra indicar o tempo é usada e prelinksnio po com įnagininku konstrukcija, exemplo., *lituvà katsusiv·re pokàrù làbα bl.gα b.va. // Žagariškiai pagrečiui vartoja e a palavra comparativa como, mas onde que rečiau, exemplo.: da.mã·šina.ta. pasistàe kαipker·bla. kòke. [apie a máquina de costura] (Žg); dàbà nèb. tò. pù. kαipsèe (Žvlg /); té·n .ždαrbiz ger.nis nèkαp *li.tuv. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 86 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII domésiai paukščiai, gyvuliai (gaidys, cowvės pienas), medžiai (liepa), naturalhos reiškiniai (bangos), outros países habitantes (amerikonas), certara būsena (sonho). menkai lembremamus coisas dizem [bški. àsu gird·es kaiparsã·pna. (Žvlg)], e temperatura medidaojama muito netikėtu palyginimu [lá.u Sobre / kapalktu. [alus] kaiká.v.s pen(š) šiltùma (Vrš)]. Respondentes estado senão ou construção describem assim: iprag·dau kαitazg.d.s prad·eu .u / (Žg); dr.psa kαimαšas (Dkš). Poéticamente introduziam-se impressūdis de atlaudos [kr·žkełj pa(s)sàva kiẽma. kαistov·dαvom tαinuobažn·čes atró·da tòki kαibαga(ž) žmò.·be suvaúodà isvavg i.tuos*j.deis (Žvsu)] ou palinkamento [*vαitekú·n bùz dukt· kǎili̱pa/a akàst·lg gra (Ž)]. Sobre opulentamente vivanços dizem: gi.vẽ·na kαiamerikó·ns (Žvlg). (Žg)]22. Expressão da linguagem. Respondentes não evam vários da linguagem estética, expresões ou inserigumo posagios. Por exemplo, procurando ao ouvinte formar nserpimento, efecto būseną e introduzir repetotinį veiksmą, žagariškiai escolkai variantes de número, ex.: benznαi brã.ñgu.s rètα kàdà atvaúoj (Žg); dagæ i.màskvàs rã·še (Žg); màtα kòkes mũ·su. jeun·stez bùva jà (Žg). Joniškio šnektom extremamente característico acrinamasse kilmininkas sobre Žagarę não muito popularus (Jšpt 2001: 39 40). Įrašues observado apenas um exemplo: bú·dαva srúogu. srúogas pritαis·tas tàdà vebdávom (Žg). Raramente a peculiaridade do ato reforçar é usado algum antedėlinis veiksmažodio ap(si)-, из-, su + быть conjuninys, plg.: škã·pliereis visó·keis apsikabin·es / apsibùve.s (Žg); tsmergé.łkas изprievartá.u ès ižbũ·n tiecigó·nαi (Žg); изpαrdαvin·e vska. ižbùva opalé.ide vsùz bedαùs [apie privatização] (Žg /); *utenõ·s atedαva de visá.i nuskùre /. nubùve. čè zad·ka /. edαva pastuõs tαrná.udαva (Žg); tò. kαšt. ká.rve dúod idúot pαraś(ś) śuuõdega // dã.ũža vśàś aśś parenù teikα(i)išpit. raudó·na sukã /.tuś śubùvuś (Žg); p.šl.(s) supaž.ndin té.n sùb.njeu (Žg). Seguindo expressões jáagariškia repetem a mesma palavra ou paryškina ele adiedamu préveiksmiu, exemplo.: kẽ·palus popẽ·u sùglaudα sùglaudα kr·u /. d p.rmaèd ivaúo i.pẽ·u /. (Žg); gi.vẽ·nims kó·ks má.rgs kó·gz bαse má.rks (Žg); regdαva kiẽk regdαva [mokėti už grūdų sumalimą] àle neb· toprõ·ta nebe-acmenu (Žg /); kat(g) greæ dàbà čè pàgribe čè mẽ·te čè pàgribe čè mẽ·te (Žr / /). Às vezes kuriamam ação (ar imagemi) sucomcretizar, revisiti parenkamas sinônimo, 22 Latvių dialektologų constituytame Sinolės šnektos (pereinamosios šnektos entre Vidurinės (Vidžemės) e Augšžemės tarmių) comparações vocodyne predomina comparações com kâ, correspondentes liet. kai(p). Esperei mais. Putniņa, Timuška 2001. Straipsniai / Articles 87 Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais) exemplo.: [Braškes] nuplá.unu nùvala (Žg); imã·žaź bùva làbα t·kus ràmùs (Žg); jz bú·tu. prad·es ó· i.u (Žr); čè matα prirubẽ·eus tiežmó·ni.s tòki netklei rà sulatv·e tòæ tòki dorèsni šventèsn žmõ·ni.s (Žg); / / drbau kæłà(š) šé·eu ká.ves m.lžau vαkα klàpatα mó·kslαi (Žg) / /. Žagariškiai segue e certa certa da linguagem estética normas (gali ser, que só conversando com estranho pašnekovu), pvz., dã· ká.ve prde(t) tu.kepaùku. tu.bl·nu. sulenũ·gu kαipen inèšvàri žol· paliẽk (Vš /). Sobre Žagarę um homem, incapaz de mostrar respeito a outro ou nusiemiti, chamado storžieviu: αntõ bùva storišaugintas daržoves] (Žg); tòki mαrgiùkαi bú·dαva [sijonai] gá. ibú·dαva žiẽve [negali pabučiuoti kunigui rankos] (Žg). Respondentai pasakojimą nuspalvina ir retoriniais klausimais, plg.: ku tù ràs tep / kαip‿sàva? [apie savo darže pαrduotùv.j àle ku tu.pnig/. tiẽ(g) gá.usi? (Žg). Tarminė ekspresija apskritai nėra tirta, bet ji pasakojime atspindi respondento kalbinės saviraiškos išgales. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Žagarės šnektos tarminas gravações do final do XX a. e do início do XXI a. fazer, 19982003 anos, não há consistentes textai, pois gravadoras interrumpuvam o conto autorinio interroginėdami, portanto e sintaksiniai reiškiniai, no artigo descrever, neatspindi perfulos sistema. No entanto, pode-se vislumbrar certos Žagarės šnektos sintaksinės raiškos polinkius. Morfosintaksiniams Žagarės šnektos reiškiniams atribuirtini perficientyvas, reikiamybės ou paskirties raiška, geidžiamosios nuosakos ir prijungiamųjų, alleamą veiksmą nusakančių, junginių, artroido vartojimas. Menėdas construções sintácticas são e quanto não quanto peculiaritas, por exemplo, freqünesnês perficientyvinės formas com postverbu campo(n), nem zemė(n) [nešti campo(n) ‘išneštiʼ, permitir zemė(n) ‘išleistiʼ] ou geijam residuais raiška dalelyte lei e es tempo 3 smeniu, nem lai + es. l. 3 a. [lei ein(a) ‘tegul ein(a), teeinieʼ; lai rėk(ia) ‘tegul Kitos morfosintaksinės ypatybės yra būdingos Joniškio šnektoms, jų vartojimas rėkia, terėkieʼ]. suportomas línguas contactos de: semelhantes construções esama e de latvians falboje. Žagarės šnektos įrašuose, t. y. diskurse, como e possível foi esperar, é peculiar do sujeito e objeto, de várias circunstâncias (lugar, tempo, modo, razão) raiškos casos. Sintaksialmente menêtas partes da sentença expressam-se várias alegrnias ou prelinksninas construções. Mais frequentemente usado vardažodžių naudininkas ou naudininkas com prielinksniu ligi ou galininkas e prielinksninės sobre, em, segundo, par, pas, po, pro konstrukcijas. Quanto raresni nodazônio kilmininko ou kilmininko com prielinksniais sobre, por, ligi, pri, entre junginiai. Savitos prielinksninės įnagininko konstrukcijas com JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 88 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII priduriamąsias konstrukcijas ir gan(a), ir viskas. Vientisinius sakinius papildo prielinksniais po, su, sulig. Žagariškiai usa vienarūšėmis parteim da frase, prijungtomi conjuntukais a(r), i(r). Aqueles mesmos interruptukes juntam e compostos conjugamuosius sentinhas. Prijungiamieji sakiniai geralmente prijungiam língua litavians caracteringuingu jungtuku ka(d). De outros menėtini prijungiam os palavras quando, o que, quanto, qual, onde. Sem veiksnio, pažyminio, lugar, tempo e kt. circunstâncias šalutinių sakinių, tarminiuose įrašuose vyrauja suplementinio šalutiniai sakiniai. Žagarės šnektos expressões raiška frazeologiniais e stabiliųjų palavras junginiais, como e de cada šnektos, é bastante savita, refletir respondentų prigimtinės patirties, izmonės, nuovokos e lingbinės kūrybos išgales. Do tradicionais šnektos frazeologismos, dos quais discuta 21, até 15 são saviti, nepatekem para o vocabulário da Frazeologia. Tende-se, até 71,4% frazeologismos usados só žagariškių. Stabiliųjų palavras de conjunções, que distinguir em individualiuosius e comuns, gausa (jos discuta até 39) também indica šnektos gyvybiškumą. Palyginimams, que são constituídos com comparamooju kai(p), da comparança base recolhamasi itiktai do turno doméstico, paukščiai, animais e pan. Outra sintaksinė expressão baseia-se númerous ou giminês kaita, palavras repettojimu, sinónimos paieška. Ao longo cêntimos suformou-se prigimtinė šnektos sintaksinė raiška fornecem ao indivíduo saviraiškos liberdade. Não em vão fala-se sobre verbalinguosos criadores da literatura lituanas Marių Katiliškį (Albiną Vaitkų), Juozą Žlabį-Žengę, originários de Žagarės apylinkių. SANTRUMPOS Dkš Daukšiai LKI GCTA Instituto Lituânico da Língua Geolingvistikos centro Tarmių arquivo Vrš Veršiai Vtč Vytaučiai Žg Žagarė Žr – Žiuriai Žvlg – Žvelgaičiai LITERATŪRA FŽ – Frazeologijos žodynas, rengė I. Ermanytė, O. Kažukauskaitė, G. Naktinienė, J. Paulauskas, Z. Šimėnaitė, A. Vilutytė, redagavo J. Paulauskas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001. Galkus Juozas 2018: Šimkūnuos gyventi nenuobodu..., Vilnius: Joniškiečių draugija „Sidabra“. Straipsniai / Articles 89 Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais) Girdenis Aleksas, Kačiuškienė Genovaitė 2000: Paraleliniai reiškiniai latvių ir šiaurinių lietuvių veiksmažodžio sistemose. – Kalbotyra 37(1), 21–27 [= Girdenis A. 2000: Kalbotyros darbai 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 307–314]. Jonaitytė Aldona 1967: Latvių kalbos poveikis palatvės vakarų aukštaičių šnektų gramatinei sandarai. – Lietuvių kalbotyros klausimai 9, 171–182. Jonaitytė Aldona 1969: Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis. – Lietuvių kalbotyros klausimai 11, 183–221. JŠPT – Joniškio šnektų pratimai ir tekstai, ats. red. J. Švambarytė, Šiauliai: J. K. Vasiliausko įmonė, 2001. Kaikarytė Aušra 2015: Skaistgirio šnektos ypatybės. – Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos 3, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 150–173. LFV 1–2 – Latviešu frazeoloģijas vārdnīca 1 (A–M), 2 (N–Ž), red. A. Laua, S. Veinberga, A. Ezeriņa, Rīga: Avots, 1996. Liparte Evija 2000: Iliatyvo resp. prieveiksmio laukan reikšmės ir galimi sinonimai lietuvių kalbos tarmėse. – Lietuvių kalbotyros klausimai 43, 144–152. Liparte Evija 2000a: La. nost vs. malā vs. zemē un lie. žemėn vs. šalin semantiskās attiecības literārajā valodā un izloksnēs. – Linguistica Lettica 8, 151–179. Liparte Evija 2005: Dėl vokiečių kalbos sakinio rėmelio konstrukcijos atitikmenų baltų ir Pabaltijo finų kalbose. – 10-ojo tarptautinio baltistų kongreso „Baltų kalbų istorija ir tipologija“ pranešimų tezės, 2005 m. rugsėjo 23–24 d., Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 50. LKG III – Lietuvių kalbos gramatika 3: Sintaksė, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mokslas, 1976. LKT – Lietuvių kalbos tarmės: Chrestomatija, sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris, Vilnius: Mintis, 1970. LKTCH – Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, sud. R. Bacevičiūtė, A. Ivanauskienė, A. Leskauskaitė, E. Trumpa, moks. red. L. Grumadienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2004. LLV – Lietuviešu-latviešu vārdnīca, J. Balkevičs, L. Balode, A. Bojāte, V. Subatnieks, A. Sarkanis, Rīga: Zinātne, 1995. LVS – Latviešu valodas sintakse, L. Ceplītis, J. Rozenbergs, J. Valdmanis, red. L. Ceplītis, Rīga: Zvaigzne, 1989. Maigone Beitiņa 2009: Mūsdienu latviešu literārās valodas sintakse, Liepāja: LiePA. Marcinkevičiene Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU leidykla. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 90 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII Mikulskas Rolandas 2003: Postverbų pateikimo problema Lituuvių kalbos žodyne. Acta Linguistica Lithuanica 48, 7196. Putniņa Maiga, Timuška Agris 2001: Sinoles izloksnes salīdzinākumu vārdnīca, Rīga: Latviešu valodas institūts. PŽ Palyginimų žodynas, sud. K. Vosylytė, Vilnius: Lituvians kalbos instituto, 2014. Rosinas Albertas 1998: Baltos idiomas de introduções, Vilnius: Mokslas. Sauka Donatas 2019: Sobre tempo e sozinho, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. Švambarytė Janina 1996: Apibrėžto ir neapibrėžto kiekio raiška, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. Švambarytė Janina 2002: Por causa de vários reikiamidade raiškos casos Joniškio šnektose. Valoda 2002. Linoda de diversas culturas no contexto 1, Daugavpils, 6669. Švambarytė Janina 2003: About the System of Syntax in Subdialects (Joniškis, Noth Lithuania). 4th Internacional Congress of Dialectologists and Geolinguists, Rīga, 197–199. Švambarytė-Valužienė Janina 2015: Mato Slančiausko e seus auxiliares contam a leksika dos coletórios de nação: Žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Švambarytė-Valužienė Janina 2017: Mariaus Katiliškio raštų palyginimai: kalbinė terpė ir nauja prasmė. Acta Linguistica Lithuanica 77, 129143. Švambarytė-Valužienė Janina 2017a: Tarmės įtaka Mariaus Katiliškio raštų kalbai. Acta Linguistica Lithuanica 76, 155172. Švambarytė-Valužienė Janina 2018: Žagarės šnektos limites. Acta Linguistica Lithuanica 78, 135148. Švambarytė-Valužienė Janina 2019: Foneticas e morfologicas Žagarės šnektos peculiaridades (XX a. pabaigaXXI a. início). Acta Linguistica Lithuanica 80, 109145. Valeckienė Adelė 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Vasiliauskienė Virginija 2008: ordem de palavras da língua Lietuvių XVIXIX a. Atributinės frazės, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zinkevičius Zigmas 1966: Lituvians dialektologija, Vilnius: Mintis. Artigos Articles 91 / Žagarės šnektos sintaksinės ypatybės (remiamasi 1998–2003 metų įrašais) Syntactic Peculiarities of Žagarė Local Dialect (Based on the Records of 1998–2003) SUMARY The third article dedicated to Žagarė local dialect discusses its morphosyntactic and syntactic peculiarities. The other articles published in this journal established the boundaries of Žagarė local dialect (Švambarytė-Valužienė 135 2018:148) and described the peculiarities of morphology and word-formation; attention was also paid to the peculiar properties of vocabulary (Švambarytė-Valužienė 2019: 109145). The study addressing the syntax of Žagarė local dialect was conducted on the basis of the dialectal records dating to the end of the 20th century and the beginning of the 21st century, which were made during the period 19982003 in Žagarė and its environs. The morphosyntactic phenomena found in Žagarė local dialect include perficientive (nešti lauka(n) ‘to take outʼ, permitir žemė(n) ‘to let outʼ), the expression of necessity or purpose (rugiai pjaunami ‘rye needs to be reapedʼ), the use of the optative mood (lei ein(a) ‘may he goʼ; lai rėk(ia) ‘may he screamʼ), subordinate clauses expressing an imagined action (bijau, ka pronoun tas). The above peculiarities of the dialect are to a certain extent original and also characteristic nepaguldo į ligoninę ‘I am afraid that I may be put to hospitalʼ) and arthroid (demonstrative of other local dialects of Joniškis. Their usage is supported by language contacts: similar constructions can also be found in Latvian. As it can be expected, the records of Žagarė local dialect, i.e. discourse, demonstrate the original cases of expression of the subject, the object and various adverbial modifiers (place, time, manner, cause). Syntactically, the abovementioned parts of the sentence are expressed by various cases or prepositional constructions. The nominal dative or the dative with the preposition ligi or the accusative and the prepositional constructions sobre, į, pagal, par, pas, po, pro are most commonly used. The nominal genitive or the combinations of the genitive and the prepositions ant, porque, ligi, pri, tarp are slightly less common. Peculiar prepositional instrumental constructions with the prepositions po, su, sulig are used. The speakers of Žagarė local dialect also use dangling constructions (ir gan(a), e tudo). Simple sentences are supplemented with the homogeneous parts of the sentence linked by the conjunctions a(r), i(r). The same conjunctions are also used in case of coordinate sentences. Subordinate sentences are usually linked by the typical Lithuanian conjunction ka(d). Other subordinators are quando, quem, quanto, qual, onde. Subordinate object clauses prevail; subordinate subject and attributive clauses as well as subordinate clauses of place, time, etc. are slightly less common. Like in every other dialect, the expressive content of Žagarė local dialect manifesting itself through phraseological units and stable word phrases is rather original as it reflects the capacities of the respondents natural experience, wit, understanding and linguistic creation (užraukti como into maišą ‘not allow, prohibit, como maišą prarijus ‘to feel unhealthy, JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ 92 Acta Linguistica Lithuanica LXXXII etc.). Concerning the traditional phraseological units used in the dialect, 21 of which were discussed, as many as 15 are original and not found in the Phraseological Dictionary. It means that as many as 71.4% of the phraseological units are used by the speakers of Žagarė dialect only. The high number of stable word phrases (as many as 39 were discussed), which are subdivided into individual and general, also shows the dialects viability. As regards comparisons formed with comparative kai(p), household items, birds, animals, etc. serve as the basis of comparison. Yet another type of syntactic expression is based on the shift of number or gender, repetition of words, search for synonyms. The dialects inherent syntactic expression formed through centuries provides an individual with the freedom of originated in the environs self-expression. It is not without reason that people speak about the eloquent authors of Lithuanian literature Marius Katiliškis (Albinas Vaitkus) and Juozas Žlabys-Žengė, who of Žagarė. Įteikta 2019 m. dezembro 17 d. JANINA ŠVAMBARYTĖ-VALUŽIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, Vilnius LT-10308, Lituânia janina.valu[email protected]om