272 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-1781-0478 Moksllichen Forschungs Richtungen: Leksikologie, Leksikografija, Phonetika. DOI: doi.org/10.35321/all83-13 LIETUVIŲ KALBOS ŽARGONO SUPRIEVIKSH WORDS JUNGINIAI IR SUAUGTINIAI PREISTEIKSMIAI BEI J ADAPTACINS YPATYBS1 Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized WordCombination and Compound Adverbs ANOTATIUM Straipsnyje analysiert werden litauischer Sprache jargono und nenormines Sprachen suprieveiksmėję Wortchen junginiai und suaugtiniai prieveiksmiai (205), atrennt zu Lietuvių kalbos jargono und nenorminės leksikos wordino. Analize versucht zu bestimmen sistemiškus preveiksmgangs und skolischen adaptacinius besonderheiten. Der große Teil prielinksnischen Konstruktionen, prieveiksmischen frazeologischen Verbindungen und suaugtischen Preveiksmių ist aus rusischen Sprache phonetisch und grafisch adaptieren Skoliniai. Leksika ist adaptiert phonetisch und grafisch nach fremimųischer Phonems substitutions wie nächsten eigenen Prinzipem. Der Teil Jargonybių auch adaptiojamas morfologisch: integreojamas in litauensischen Sprache fleksines Paradams. Suaugtische Jargonische Prieveiksmiai sind aus rusischen Sprache gelieheninten prielinksnių und dalelyčių junginiai mit daiktavordnissen, deren prielinksniai und dalelytės savitai adaptierend paverstos vordėliais. Unterp suprieveiksmėjusių Wörtern ESMINIAI ŽODŽIAI: prieveiksmiai, prieveiksmėjimas, žargonas, adaptacija. Verbindungen und suaugtischen Prieveiksmių viel Vulgarizmů. 1 Artikelnis bereitet unter Durchführung Staatyblicher litauischer Sprache Kommission 20192021 m. finanzierende Projekt zu Lituäischen Sprache jargono lingvistischen Eigenschaften.
Artikeln Articles 273 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ANOTATION This article analyses 205 adverbialized word-combination and compound adverbs from Lithuanian slang and non-standard dictionary (Kaunas, 2012). The analysis aims to identify and describe systematic process of adverbialization and adaptation. Most of phonetically and graphically the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language. The adverbs are adapted according to the principle of substitution of foreign phonemes whose prepositions and particles as close as possible to their own. Part of adverbs is also morphologically adapted: integrated into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of compound adverbs are combinations of prepositions and particles with nouns borrowed from the Russian language, are transformed into prefixes by adaptation. There are a lot of vulgarisms among the adverbialized word-combinations and compound adverbs. KEYWORDS: adverbs, adverbialization, slang, adaptation. ĮVADAS Prieveiksmiu eigenartig sandaros verschiedenirovä: nicht nur Wort, aber und Wortverbindinys oder Konstruktion kann pakisti darybiisch und semantisch, t. y. suprieveiksmėti. Prieveiksmündung ist mehr Stufen: Wort, Wortzusamminys kann sein vollständig suprieveiksmėjęs oder adverbialisacija kann sein nur teilliche: gesilpesz vardažodiškumas, aber noch gibt es vollisches suprieiksmėjimo, beispielsweise. aus sehimu, ohne pertrūkio (LKG II 1971: 428; LKE 1999: 504). Natürlich, dass Wortverbindungen stabilitäts, stabarėjimo Typen im Sprach sind und pereinamige, sumišę oder noch tebevykstantys, deswegen in ausführlicheren Untersuchungen verwendet werden solche Termine wie apstabarėjusi frazė (engl. semi-fossilized phrase) und pan. (plg. Howarth 1998: 28). Aufgrund minannten Gründen entsteht viele Varianten (u.a. wenn es Skolinys ist), denn pereinantis oder perėjęs in prieveiksmį Wort oder Wortzusamminys, samplaika kinta nicht nur morfologisch, aber und phonetiisch. Auch ein einzigartiges Merkmal prieveiksmis ist nekaitymas (laipsniert nur maža Teil), also geliehen prieveiksmis viel leichter adaptiert (Paulauskienė 1994: 379). Bendrinėje litauischer Sprache (bk) prieveiksmio Bedeutung meist sind įgijusios prielinksninės konstruktionen mit vardažodžiais: ohne end ‘labai, aus paskos ‘pasvalevskaitė, Rimkutė 2010: kui’, iš paskutiniųjų ‘sunkiai’ ir pan. (Pakerys 2002: 547–552). Taip pat nemažai samplaikinių2 prieveiksmių su dalelytėmis: bet kaip, tuoj pat, kai kur, vis tiek (Ko7982). Tokie apstabarėję junginiai sind dviwodžiai oder 2 Aufgrund der Terminen samplaikinis, junginys, suaugtinis detaillierer sie. : Kovalevskaitė, Rimkutė 2010: 8486; Rimkutė, Jarašiūnaitė, Homola 2005: 62–64.
ROBERTAS KUDIRKA 274 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ilgesni, bestehen aus kaitomų oder (ir) nekaitomų Sprachenteilen, und stabarėjimo und prieveiksmėjimo wichtigstes Grund Umgebungliche vartosena (plg. Marcinkevičienė 2010: 130; 2001: 91). Einiebige Funktion nepavertia prielinksnischen Konstruktionen fürweiksmiais, große Bedeutung hat Konstruktionen leksikalizierung, einer gemeinsamen Bedeutungs Entstehung, metaforiškum. Aus diesem Grund getrennt erwähėtini vorweiksminige frazeologische Verbindungen, die nicht nur ständigios sandaros, vientyrinėjimuose tisos reikšmės, bet dar ir vaizdingi (plg. Ulvydas 2000: 141–143). Morfologijos Meinungen wegen solchen Verbindungen nicht immer übereinstimmen, die Bewertung balanziert tug frazeologijas Grenze: nicht äußerst keista, dass manche Dabartischen litauischen sprach Wodyno vorweiksmiai (plg. DLKŽ aus tikro, in gijos žodyne laikomi frazeologizmais: iš mažens (FŽ, 415), iš paskutinio, iš paskutiniųjų (FŽ, 500), iš tyko, iš tikro (FŽ, 744), iš tikrųjų (FŽ, 745), iš tolo (FŽ, Wirklichkeit prv. ‘tikrai) Frazeoločius747) (s. Marke.sam.vičius 2014). Ähnlicher Strukturer prielinksninis Verbindinys in Wörterbüchern kann betrachtet werden und frazeologismus, und prieveiksmiu: aus lėto LKŽ betrachtet frazeologizmu (♦ aus lėto ‘pamažu, aus leichtwo, neskubant), und DLKŽ aus tyko betrachtet prieveiksmiu (iš tyko prv. ‘tyliai; pamažu) (Markevičius 2014: 72). Prieveiksmigung ist verbunden mit vielen verschiedenartigen Arten kitimų (ypač verkürtigung), dann litauischer Sprache territorialen Dialekten häufiger Prieveiksmiai kann haben sogar po zehn Varianten, plg.: hier (čianai, čianais, čionais, čionai, čianajos...) (Zinkevičius 1981: 178). Adverbialisation nenormin in der sprache viel stichiškότερη, aber die Beziehungen zwischen standardisiojamas und nenormines Sprachen ist nicht stichiški, denn der größte Teil solcher Phänomenen ist tarsi Systemeinterweika. Jargoone skolinių adaptation konsequentlich kann beschrieben werden folgenden typen: a) nichtadaptieren3, b) adaptieren grafisch und phonetisch, c) adaptieren grafisch, phonetisch und morfologisch (gavę kaitybinę galūnę, darybinę priesagę) (plg.: Wohlgemuth 2009: 56; Valeckienė 1967: 128; Vaicekauskienė 2007: 94). Skolischen adaptivus integravimasis ist Sprachen universalija, da meistens konkreti bk ist dominoierender in sie fallkantiger Skolischen Bezug (Irwin 2011: 4453; Sharp 2001: 30; Sunde 2018: 8588). Minus drei Grad adaptatimosi können die Bilderbilder paillustriert werden mit einigen Jargonybgruppen. Neadaptierten beiweiksmichtig benutzten Wörtern junginių duper (engl. schnek. super-duper) ‘puikiai und kt. Diese paar Beispiele weisen dennoch minimalen adaptavimąsi nenorminėje sprachbei ir suaugtinių prieveiksmių yra visai nedaug, sąlygiškai galima priskirti skolinius iš anglų kalbos: ♦ fifti fifti, fifty fifty (angl. šnek. fifty-fifty) ‘pusiau’, ♦ super schreibt sich ohne brūkšnelio, entsteht bekanntamai pakistų: drive in, body art (Vaicekauskienė 2007: 155). Bet nulinė adaption ist eher theoretisches Thema, verwendeter Skolinys selbst 3 Kartais svetimžodžiai gali būti neadaptuojami ir dėl fonetinių priežasčių – sulietuvinus jie neatphonetisch adaptiert nach fremimųjų phonemü substitutions wie nächesnesten eigosiom Prinzip.
Artikeln Articles 275 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Variante mit trumpaisiais Valsien (fifti fifti) und pan. Die herrschende System verčia anzupassen und solche Kurzus Dolinien: ♦ oki doki (engl. schnek. okey-dokey) hat Variante ♦ okis dokis, und Verbindinys ♦ super duper hat Varianten schon mit morfologischen Adaptations merkenimis galünen: ♦ super duperis und ♦ superis duperis (jis verstandra, dass ongelameij nicht da super duperis historijoj... nur ziedai sie sulygins mit anderen didzigen zaidejai. // was er hatte gut es metimą, sowie zahlung provozieren pražangas, a nemažai šiaip tai kad jis kažkoks superis duperis nepasakyčiau)4. Rusų kilmės prieveiksmiškai vartojami junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai visada adaptuojami grafiškai ir fonetiškai: ♦ za adno (odno) (rus. за одн)5, nafig (rus. prast. на фиг). Žargone slaviškos kilmės žargonybių, kada půjintas junginys, beispielsweise., rus. prast. noch херá ‘nieko, ist adaptiert und als Verbundinys, und als ein Wort: nichera und ni chera (nichera nemoka žaisti kašės, aber visvien Zeit sich bestestens scheint // drehend starteriu, dass duoj griebti hast, aber ni chera), Jetzt in diesem Fall Verbundungsvarianten ni (ne) chera rar vartosenoje. So auch negativige dalelytė rus. ni kann werden adaptiert (ausgelöstama) als negativer Vordėlis ne-: nechera (pakeitus fiske pradejo matyt davikli bet daviklis nechera nerode greicio), dieses požymį schon kann als eine gewisse morfologische adaptavigung bewertet werden. Häufig ne Wortosene geliehen jargonische Posakiai sind adaptioti und phonetisch, und morfologisch, z. ♦ pa polnai (rus. po plnoj), ♦ pa polnai programe (pragrame) (rus. šnek. po plnoj prográmme), ♦ pa polnai katūške (rus. prast. po plnoj katške) bedeutme ‘maksimaliai. Adaptieren nur phonetisch vartoseneje sind seltener: ♦ pa (po) polnoi, ♦ pa (po) polnoi programe (pragrame), ♦ pa (po) polnoi katūške, und selbst prieveiksmis forma *polnoi savarankiškai lietuvių kalbos žargone nevartojamas, immer nur polnai: es ist standardinischer 6 Präsagos -ai veuzregistravau vakar, Idevarkiau viska polnai sutalios bukles, polnai veikiidai, laidai visi). Notwendig unterstreichen, dass Jargon nereden dinys iš bdv. polnas, -a (turi kelias pozicijos-nuo polnai gulinos iki sedimos. // Krc Fälle, wann wegen stabilojo Verbindungs vartosenes specifikos (pastovum) und oft verwtojamą posakį kann bilden nur phonetisch adaptierte, specifines Formen, beispielsweise.: programe, polnoi. Jargon savarankiisch wird nur prv verwendet. polnai visentlich; auch lange bk prigijęs skolinys programm jargonischem posakije behält rusų k. morfologisch neadaptierte wie viel ein beispiel getrennt wird Zeichenlu // (isch detail siehe Kudirka 2012: 35). 5 Alle rusiški Wörter, außer vienskiemenius, sukirčiuoti russisch gesprochen verwendetem einem kirčio ženklu ( ́) (-ёpalikta 4 Straipsnio tekste pateikiami tik keli pavyzdžiai dėl tikslesnės reikšmės supratimo kontekste, daugiau vartosenos pavyzdžių pateikiama straipsnio priede. Iliustraciniai pavyzdžiai neredaguoti, ohne kirčio ženklo, sie immer kirčiuota). der litauischen sprach jargonybių kirčiuoto skiemens grundas (balsis, dvibalsis, dvigarsis) ist pabrauktas. 6 Priesagos -ai hybridiniai vediniai aus preesaginių rusų Sprache Ursprungs eigwardžių sind darestens litauischen Sprache jargon (Kudirka 2019: 49).
ROBERTAS KUDIRKA 276 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII prielinksnischen Stellnehmer form mit programe (rus. prográmme), die selbst einzelira kiai hat und morfologisch adaptiert, verstine žargone nėra vartojama7, ir bk tokia linksnio forma neegzistuoja. Minėti posaFormen: nach ♦ vollną programmi, ♦ ganze (vollna) katūške, ♦ an aller (vollnos) katūškės ‘maksimaliai. Ein weiteres illustrativus Beispiel mit Jargonbe prikolas (rus. žarg. prkól), die ist morfologisch adaptierte galūne und linksniert, solcher ist standardaris Integrravis in fleksine oder derivacinę Systeme. Wenn diese Jargonybės Form gehört stabilisem Verbindung, solche Verbindungen regulären Regeln wirken begrenzt: Form, aussehen zu lassen wie die Form, funkcine sinns kann nicht sein lustiger oder entsteht Form *prikolum savarankiisch nichttojama, sie visad nur prieveiksmiško posakio Teil leksinis idiomatiškumas (Čermák 2007: 77–82; Baldwin, Kim 2010: 269). Pavyzdžiui, junginyje ♦ pa (po) prikolum (rus. žarg. по прикóлум) ‘juokais’ esanti (ziuriu, einigen denen nicht gegesetzt, dass alles cia po prikolum geht? // giminet, dass mein pamtadienis balandzio 1, das alle kazkodel man dovanas pa prikolum dovanoja). Dasselbe Bedeutung nenorminėje Sprachbei ist verwendet und mehr adaptierten mehreren Varianten (jau und morfologisch) Posakio formä: ♦ pa (po) prikolam (prikolom), ♦ wegen prikolo (vert. aus rus. žarg. für prkóla), ♦ an prikolo ‘juokais; ohnehin sich. Nenormines Sprachen prieweiksmiai unterscheidet sich durch mehrere phetische Adaptationszeichen. Žargonybėse systematisch variiert skolinių schotnies Stimmen [a] und [o]: ochujienai, ochujenai ‘puikiai; sehr (: ochujienas, ochujenas, -a, plg. mit vartosenoje sistemingu achujienai, achujenai), ofigienai, ofigenai ‘puikiai; sehr (: ofigienas, ofigenas, -a, plg. mit vartosenoje sistemingu afigienai, afigenai). So auch prieveiksmiškuose Verbindungen, beispielsweise: ♦ do nemagu (nemogu) (rus. šnek. do ne могý) ‘iki nemohσης, über visko, ♦ čerez nemagu (nemogu) (rus. šnek. čérez ne могý) ‘nenoromis, per prievartą. Russischer Sprache Wörter nichtirčiuotuose skiemenyse stattin [o] angebames reduziert [a] (РГ 1980: 2527; Аванесов 1984: 5160; Gorbačevich 1989: 3542). Diese tarties Eigenschaft ziemlich konsequent überimama lendinantis rusiškus Worte, beispielsweise., suaugtiniai prieveiksmiai mit adaptuotu prielinksniu do (rus. do) selten, jargon er dėsningai adaptiert wie vorgdėlis da-: dachuja, dachrena, dachera (rus. vulg. do hu (hrená, херá) ‘labai viel und kt. Garsą [o] soien Fällen wendet, matyt, raštingesni informanta, aber solche Varianten (dofiga, dochera, dočiorta und pan.) raresni. Ein weiteres scharfes Phonetische Adaptationsmerkmal ist gegenwärtiger slauer Ursprungs Jargonbeien charakteristisch sistemiškas šaknies balsio [e] varijavimas mit diftongizuotai [ie] oder sonst qualitibisch pakitusiais Stimien (galima und [e [ie] niveliacija): padagrievas, padagrevas (rus. kal. žarg. poddogrév) ‘materialinis rėmimas aus freiheit; lievakas, levakas (rus. žarg. levák) ‘šlamštas; sugnievinti, sugnevinti (plg. 7 Bk solche prieveiksmiems eigenige Fälle auch akivaizdūs, beispielsweise., prielinksnischen Konstruktionen bis šiolei, bis jetzt die Worte šiol, šiolei getrennt nichttojami.
Straipsniai / Articles 277 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės rus. razgnéвить, lenk. zgniewać) ‘supykdyti (mehr dazu siehe Kudirka 2012). Prieveiksmiem dieses varijavimas auch charakteristisch: nechren, niechren, niechrien (plg. rus. prast. ni хренá) ‘nėra ko, brauchen; nechrienovai, nechrenovai (plg. rus. prast. 1976) senosios slavybės auch angegeben mit нехренóво) ‘stipriai, smarkiai; neblogai, daug’, dachera, dachiera (rus. vulg. до херá) ‘labai daug’ ir pan. Bk norminamuosiuose leidiniuose (KP 2005; KPP varijuojančiu šaknies balsiu [ie], [e]: siemkos, semečkės (rus. prast. séмки, rus. sémeчки), pėškom, peškom, pieškom (lenk. pieszo, rus. пешкóm) und kt. Įtaką solcher Variijavung adaptierender macht auch territorialen Diektų [e/ie] diftongizations Areala, die sichirsparstę po der ganzen litauensischen Sprache Fläche (Kardelis 2009: 102135; Urbanavičienė 2018: 59). Ebenfalls käme es in Betracht die Tatsache, dass in spontäne Sprache tarmines Formen verwendet werden sogar 20 Mal häufiger als im bereiteten Sprachtext (Kačiuškienė 2012: 54). Publikierte Jargonwörternai förderte eine systematisch zu erforschen Jargonybių grammatikalischen Adaptavimo dėsnius, festzustellen innigen Normens Zeichen. Gegenwärtig ist durchgeführt ein VLKK unterstütztes Projekt, dessen Aufgabe es ist zu beschreiben litauischen Sprachjargons lingvistische Eigenschaften. Dies ist ein Artikel Teil des Projekts über prieweiksmius. Systinglicher ausanalysiabt des Jargon Präveiksmių Befaßages -ai hybridine vedinen und pavienius suprieveiksmėjusius Wörzer festgestellt, dass tirtlichen Präveiksmių morfologischen Eigenschaften sind specifiisch transformuoten litauischen Sprachsystem, und adaptional Eigenschaften sind nulmten litauischen Sprach territorialen Dialekten und bk mit einiger nuosrueklum (Kudirka 2019; 2020; 2020a). Es wird auch versucht detailliert zu beschreiben litauischer Sprache Jargonphänomine, da gibt es gajas ausankstliche und nichtrechte Bestimmungen (bestimmt kommunikativen Kompetenzien mokovų), dass Jargon kein eigenes Phonetisches und Grammatikalisches System hat, z. B.: Žargosistemas Teil, d. h. ursprünglich das Systems Dingen, Begriffien benennungen, und Jargonie verwendet werden zweite ohne Systems Wörter (Greblkienė, Večkienė, 2004: 118, 8). Systemische Eigenschaften fehlen Kommunikation würde nybės skiriasi nuo tarminių žodžių tuo, kad pastarieji yra neatsiejama tarminės sehr trikdyt ar 17). Oder wie man behaupten kann: [...] įsikliopyti aklai verwendet wird jugendengeschäft, ohnehaltender besonderer oder originalios bedeutungen. Lietuviui įsikliopyti semantiisch tuščiaviduris wort (Norkaitienė 1984: 39). Ar paradoksalu, aber juk įsiklio pinti (plg. lenk. net darytų ją neįmanomą – be taisyklių (vidinių normų) bet kuri kalbos atmaina (teritorinis ar socialinis dialektas) išvis negalėtų egzistuoti (plg. Pupkis 2005: wklepać się, baltarus. kljapać) informalisch genau und verwendet wird wegen 8 Pavadinimas antriniai irgi nekorektiškas, denn jargone ist solchen realijų, welcher nicht bk, beispielsweise, krimiekspresyvių ir originalių ypatybių: tiesmukumo, familiarumo, naujumo, įmantrumo. Gimtosios kalbos aruodas šia reikšme nemenkas: įsispitrinti, įsimėklinti, naliniame žargone malinuoti ‘slapta pasisavinti pinigų perduodant pavogtą piniginę bendrininkui’ ir kt.
ROBERTAS KUDIRKA 278 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII insispanginti, in akį (širdį) įkristi und kt., aber nötigt zu beschreiben und informell, neujai, įmantriai9... Wegen morphologischer Komplexität vorweiksmisch werden selten analysiert skolinischer Untersuchungen, meist sind untersucht daiktavordžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai (Vaicekauskienė 2013; Pakerys 2014; Pakerys 2016; Lanza 2011; Banuševičienė 2019; Tamaševičius 2008) oder skolinimohnisch Phänomen nur allgemein bewertet (Čepienė 2006). Bei der Durchführung der Untersuchung war besonders pravartus bk prieveiksmių beschreibung, erstellt nach morfonologischen analyses Prinzipien (Pakerys 2002: 510593). Systematischen und vollständigener litauischer Sprache Jargon Leksikos Forschungen gibt es nicht. Dieser Artikels Ziele: 1) morfologisch ausnagrinėti litauensischer Sprache jargons: (a) suprieveiksmėjusius Wortzusammlungen, (b) suaugtinius prieveiksmius; 2) untersuchungsliche Verbindungen und Wörter zu klassifizieren nach Typ (pagal apibendrintą formalų požymį, džn. sprach donorės šaknį oder priešdėlį), durchzuführen systematische Analyse, mit der ausgeräumt werden vyračiusujan prieveiksmėjimo Modelle, Anpassung an litauische Sprachanlagen; 3) zielt auch auf die Bestimmung systematisches morfologischen Eigenschaften und allgemeine strukturalische dėsningumus, besprechen adaptacine Eigenschaften; 4) auszuforschen, aus welchen Sprachen suprieveiksmėję Wörter junginiai und suaugtiniai prieveiksmiai sind Kreditinami. Medžiaga (162 suprieveiksmėję Wortverbindungen und 43 suaugtiniai miai) išrinkta iš Lietuvių kalbos žargono ir nenorminės leksikos žodyno (Kudirka 2012) ir papildytos minėto žodyno el. duomenų bazės10. Šio žodyno medžiaga prieveiksrinkta aus zwei Quellen: aus (a) sakytinės kalbos und aus (b) internetischen Foren und interaktyvių internetischen Gesprächs textlichen Sudaryti paieškos eilutę Google paieškos sistemoje nebuvo keblu, nes junginiai ir suaugtiniai nekaitomi, reikėjo tik susisteminti įvairiai fonetiškai adaptuotas forNachrichten (mIRC, Skype und etc.). (ischvollständig siehe Aleksandravičiūtė 2008: 266282). Skolischen Herkunft angegeben aus erklärlichen Wortynen (Czeszewski 2006; Vaitkevičiūtė 2003; Kveselevič 2005; Mokienko 2000; OED). 9 Ebenso reichte es berücksichtigen in Analogie mit austiktuku kliopt ‘staigiam veiksmui reikšti und klioptelėti, kliopterti ‘įkliūti, kliopti ‘suduoti (LKŽ) und etc. 10 Das Material des Lituäischen Sprachenjargons und nenorminės Leksikos wurde nicht aus spausdintischen (popierinių) Quellen, menischen (grožinių) Texten und etc. ausgewählt, die redaguotiert werden konnten. Bestimmten sričių – kalėjimo, kriminalinės, narkomanų, karių ir pan. – žargonas rinktas vien tik iš sakytinės Socialischen Sprachen, persönlichen Gesprächen während aufzeichnend Dictofonu auf diese Weise und zusammengestellt fast der ganze Leksikosteil aus diesen Bereichen (ausführlicher siehe Kudirka 2012: 35).
Artikeln Articles 279 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės SUREIVIKSMU WORDSZI JUNGINIAI Der größte Teil solcher suprieveiksmėjusių prielinksnischen Konstruktionen oder prieveiksminių frazeologischen Verbindungen sind auslesinti aus rusischen Sprache oder vertiniai: ♦ da (do) lampočki11 (rus. šnek. to lámpoчки) ‘vienodai, ♦ bis lemputės (vert. aus rus. šnek. bis lámpoчки) ‘vienodai, ♦ pa (po) barabanu (rus. prast. po барабánu) ‘nes, vienodai, ♦ und v tako vše (rus. vulsio nek nek i takóje) weiter so. ♦, ‘žir v (rus. šv.g. v. žópu) ‘velniop; maximal., ♦ po prostu (lenk. po prostu) ‘tiesiog, paprastai, ♦ po defaultu (rus. komp. žarg. po deffóltu, plg. angl. komp. by default) ‘pagal nutylėjimą, ♦ ponto (vert. aus. rus. žarg. für pónt) ‘nerimtai; juokais, ♦ ne prikolas ‘prastai, bögai, ♦ na ura (rus. auf урá) ‘kaip pakliuvo, ♦ pa (po) liubomu (rus. šnek. po-любómu) ‘betwem Fall, dennoch, ♦ prosto tak (rus. šnek. прósto tak) ‘paprasčiausiai, šiaip sau, ♦ za adno (rus. za odnó) ‘kartu, mit demselben ‘, ♦ gazaskaip selbst; puikiai, bestestens, ♦ na vse (vse) sto (rus. prast. auf alles sto) ‘tikrai, huntu Prozent, ♦ tolka (tolko)12 tak (rus. tóлько tak) ‘kaip reikalas, wie es sein muss, ♦ tolko (tolka) pesnia (piesnia) ‘sklandžiai, ♦ be tolko (rus. ohne tókolu) ‘bepermichtig; pakrikai, ♦ an vollno (viso) gazo (plg. rus. prast. auf póлном gasý) ‘maksimaliai, ♦ ihren chodu (vert. aus rus. свoúm хóдом) ‘savarankiisch, ihren jägomin, ♦ dalše nekuda (rus. šnek. дáльше нéкуда) ‘ischvis schon, ♦ pa natūre (rus. po натýre) ‘isch tikro, aus naturimtie, ♦ v narie apstabarėję tūre (rus. prast. в натýре) ‘iš tikro’, ♦ ant bajerio (lenk. šnek. na bajer) ‘juokais’, ♦ dalše nekuda (niekuda) (rus. šnek. дáльше нéкуда) ‘toliau jau nėra kur’. Kai kujunginiai mit verändertusi bedeutung ist atklydę in das allgemeinen jargon aus kriminalinem: ♦ ne zapadlo (rus. kal. krim. žarg. ne zapadló) ‘ne gėda, ♦ ant ♦ per blatą, po (pa) blatu (rus. šnek. po blatu) zapadlo ‘siekiant specialiai pakenkti, tyčia’, ♦ v padlu (rus. žarg. в пáдлу) ‘gėda’, ‘neoficialiai, nelegaliai (ischsam siehe Kudirka 2014). gibt und Konstruktionen mit savitais hybridischen Darnissen nach analogie, z. B., aus perkeisto jargoninischem prieveiksmio be formanto nematū ‘isch anssto nepajrėjus, aklai sudaryta prielinksninė konstruktion ♦ auf neli nr atsiusti und referenoda). Diese hybridischen Darnisse turbūt bilden nach analogie aus ♦ čerez nemagu (rus. schnek. čérez nicht matūškės (Pernai aš taip į tą žygį “ant nematūškės” vykau ir viskas buvo tiesiog puiku! // bijau ant nematuskes vaziuoti su vaikuciais vaziuosim norim kad butu patogu, gal gaмогý) ‘nenoromis, per zwangą, ♦ do nemagu, bis nemagu (rus. schnek. do nicht могý) ‘maksimal, bis nichtmest, obwohl nicht und baigmens analogija nach bk prieveiksmius sykiu, pusbalsiu, akksimirniu. 11 Transliterute geliehen Vorweiksminige Verbindungen werden meist kirčiuojan genauso, wie sie kirčiuojan in jenen Sprachen, aus denen sind kilę: po prostu (lenk. po prostu), v padlu (rus. žarg. v pádlu), v natūre (rus. prast. в натýре), za adno (rus. за однó) ir kt. 12 Apostrofu po priebalsio (pvz., tol’ka) žyminas priebalsio minkštumas.
ROBERTAS KUDIRKA 280 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Atsirado litauischer sprachjargon und nedaug neslaviškos ursprüng frazeologischen verbindungen: ♦ be ryšio ‘nesąmoningai, kvailai, ♦ hochyn papais juok. ‘aukštyn kojom, aukštielninkai, ♦ auf smūgio ‘staigiai, ♦ alles ore ‘viskas gut, ♦ nerauk rūtų laok. ‚prastai; besser braucht, ♦ auf Pilbo ‘bet wie, nerimtai, ♦ auf to Kanto ‘tuo Sichtru, ♦ per fuksą, auf fukso ‘atsitiktinai pasisekus. litauischer sprach jargon verwendet wird und eufonischen samplaikischen prieweiksmių, entusių aus austiktuken (Kalinauskas 1974: 139140; plg. bk beispiele Ulvydas 2000: 315), fast alle erhalten als skoliniai aus rusų kalbos oder per rusų kalbos zwischenininkavimą. Euphonija (t. y. rimas, rhythmas, aliteracija) zusätzlich bindet Wortverbindungen in semantisches Einetą, klambum hilft samplaikom ihre Pastovum zu halten, umzuwandeln sie in frazeologischen Wortverbindungen: tiap ♦ liap (rus. schnek. тяп-ляп) šaltai baltai (rus. prast. шалт macháj-boltáj) imtai, šnekner šachar Makarar (šacher macher, lenk šacher-macher) krimtai, nelegaliai, šmiku, fiti, fiti, šaku. žarg. túti-múti ♦ raz raz ‘greitai, viens du, pyst pyst ‘mikliai, viens du, ♦ cap ‘pinigai’) ‘suktai’, ♦ raz dva (plg. rus. раз, два и готóво ‘viens du ir baigta’), carap (rus. schnek. цáp-царáp ‘pačiupti) ‘vogčiom, capu lapu, ♦ taram baram (plg. rus. prast. táry-báry ‘plepalai) ‘ir so weiter, ♦ tiutelka v tiutelku (rus. šnekka ttel. in ttelku) ‘sehr genau, ♦ liuksum pirdum laok. toll, wunderblich. Prieveiksmis čiki (rus. žarg. чки) ‘gerai bildet mehrere ritminger vorveiksminių verbindungen: ♦ čiki čiki (plg. rus. žarg. чki-чki) ‘puikiai; genau. Tokias ri. Passte nur ein paar Anglybės: ♦ oki doki, pačias reikšmes turi ir posakiai ♦ čiki briki (rus. žarg. чки-брки), ♦ čiki piki, čikis pikis (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki puki (rus. žarg. чки-пки), ♦ čiki baokis dokis13 (engl. schnek. okey-dokey) ‘gerai, ♦ oki poki (okis pokis) ‘gerai, ♦ super duper (puper) (engl. schnek. super-duper) ‘puikiai, ♦ fifty fifty, fifty fifty (engl. schnek. fifty-fifty) ‘pusangliau, ♦ top. tip. tiptop, typ. rus. lyg so. genau. Galūnėmis -is morfologisch adaptieren stabilischer Verbindungen Varianten okis dokis, čikis pikis, okis pokis sind aufgetreten wegen litauischer Sprachsystems Einfluss: prevaujantes linksniauensystem tofam. ačiukas ‘ačiū, okiukas ‘guten, ok). kius netipiškos sandaros žodžius variantiškai adaptuoja galūnėmis (dar plg. šnek. Eufonische samplaikinie Vorbeiksmie mit Vulgarizmais: ♦ jabat (var.: jebat, jibat) kapat (rus. vulg. ебáть-копáть) seltenerer Vorbeiksmich vartojamų eufoniischer ‘eina sau’, ♦ kyšt myžt ‘mikliai, viens du; bet kaip’. Nenorminėje kalboje yra ir frazeologischer Verbindungen, einige die ähnejt an Präzodžius: ♦ weder pist, noch knist ‘nieko; nereik schon nichts (Juos alle 13 Manchmal in solchen Fällen Verbindungen liuksum pirdum, okis dokis, čiki piki und kt. Bedeutung kann sein sowohl būdvardiška ‘puiku, sowohl prieveiksmiška ‘puikiai, plg.: guter klipas ane, so und weiter saunu gut liuksum pirdum (= bdv. ‘puiku, prv. ‘puikiai). // Okis dokis, mir passt, passtengsiu erscheyt horizonte (= bdv. ‘puiku, prv. ‘puikiai).
Artikeln Articles 287 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės beiweiksmiisch kann werden verwendet und suaugtiniai keiksmai, beispielsweise.: jobtvaimat (plg. rus. vulg. wie ёб тво мáть! ‘be abejoně, wirklich) ‘richtig ja, aus tikro (Padarysiu, jobtvaimat, hier chuinia ist. // Er ist ja durns aus tikro, jobtvaimat!), kibinimat (plg. rus. vulg. kibinaboy mterá) ‘velniop, šalin (Virš layoks nu kibinimat und betonavo aus neuem eben.) Mit schaknimi čiort nur als suaugtiniai prieveiksmiai verwendet werden skoliniai načiort, načiorta (rus. auf čёртá) ‘velniop; kam, was des Teufels. Ilgesnė Form načiorta vartosenoje retότερη. Mit neiginiais neir nitaip pat sind Präweiksmių: nečiorta, ničiorta (rus. ni чёртá) ‘nė velnio. Mit schaknimi fig vartosenoje auch nicht wenige suaugtischen prieveiksmių: nafig (rus. prast. auf fig) ‘velniop, po galais; kam?, wegen ko?, verwendet wird und seine ilgesnė Form nafiga (rus. prast. auf figá). So auch passt deformieren Varianten schon mit geändertem Schoknies Balsiu: nafeg, nafega. Mit negiginiais neir niprieveiksmiai auch nereti nefig (rus. prast. nicht fig) ‘nėra ko, nefiga (rus. prast. nicht figá) ‘ne; nichts, nė velnio, nifiga (rus. prast. ni фигá) ‘ne; nichts, noch teufels. litauischer sprach jargon ist neuadariger form nach analogijas principą solche ist jargonybė nachaliava ‘nemokamai (plg. rus. prast. auf halvu) (As es auch nenoreciau ten vasarot, na, nebent nachaliava). Russischer Sprach des solchen Wortes gibt es nicht, indirekt solche Form Grundlage sind Eigennummern nachaliavas, -a, chaliavas, -a ‘nemokamas und prieveiksmis chaliava (rus. prast. халva) ‘nemokamai. Vartosenoje apylygiai paplitusios dvejopos Formen Verbindung mit prielinksniu und suaugtinė Form: nachadu und na chadu (rus. auf ход) ‘beregint, greitomis; e (is paparasto gewogelio per gericht ta nameli nachadu pajimtu, aber jetzt ta nameli valdo stambi ryba chia recita toki sukuriau na xadu kai reikejo ish nichts kazhka padaryt:D VIKINGO KRUOPAINIS), nachaliavu und na chaliavu (rusch prast. na halvu) ‘nemok, aber vartoseneje eine kann wyrauti, in diesem fall häufignetschnelschnaip suaistnis mokestis kann und sein, wenn die brütum Lithuuviai alles durch Naxalia machen, er ist wirklich groß, wie viel Foto, zeigt als alkanen gschel! ). So auch gibt es neige suaugtischen Prieweikschaften mit Prielinksniu do: dachuja (rus. vulg. do ху) ‘labai viel, dachriena, dachrena (rus. prast. do хренá) ‘labai viel, dachera, dachiera (rus. vulg. do херá) ‘labai viel, dačiorta (rus. prast. do чёртá) ‘labai viel, dafiga (rus. prast. до много фигá) ‘labai, davelnia (hybridas analog russ. prast. до чёртá) ‘labai viel. Varianten mit vordėliu done nach tartį dochrena, dochuja, dofiga und kt. vartosenoje gerokai retesni. Su prielinksniu po (rus. po) prieveiksmių auch nicht weniger. Manche Präbeikmiai rusų nenorminėje Sprachbei können verwendet werden dvejopai verbindiniu mit Prelinksniu und suaugtine Form: po хуй, po ху, пхуй; in diesem Fall in litauischer Sprache jargoną schon pasiskolinta suaugtinė forma pochui (rus. vulg. phuy) ‘nesvarbu, vis ein. Auch dieses Preveiksmis hat einige länggesnius seltenen Benutzens
ROBERTAS KUDIRKA 288 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII variantus: pachuju, pochuju, pochujutki. Prie šios grupelės šlietini ir eufeminiai dar, sie auch sind suaugtiniai mit Prielinksniu po: pofig, pofiga (rus. prast. pfíg, po фgu). Analogiški ist und pochren, pochrien (rus. vulg. phren, plg. po хрnu), auch pocher (rus. vulg. pher). Žargone vartojami ir keli reti suaugtiniai prieveiksmiai su rusų kalbos dalelyte ли: chūli, chuli; chūlia, chulia (rus. vulg. хли, хле, хля; plg. хуй ли) ‘kam, warum (neatschöde Ihnen koyti?! a huli dann walstot wenn nicht gefällt? ikisot nosi - nichtikoir pyzdinat is ten. // Matai welche skylė, und chūlia, weiter neina. // Wenn euch irrigt mein rasaliojimai, nichts wunderbaus - as selbst tolkom nezinu xuli as rasineju. Gerade saviraiska). Ghana ist rar ein Preveiksmis chūliš, chuliš (rus. vulg. хлиш) ‘dėl welcher Gründe, warum (O chūliš mes turim mokėti? Tegu sie moka O das chulish ziede vaziuoja mit placiom padangom, dort das video nicht. // Jargon verwendet werden und einige suaugtiniai Präveiksmiai mit rusischer Sprache prielinksniu v: vticharia (rus. prast. втихар) ‘slapčiomis, vdrebezgi (rus. вдрбезги) ‘visiisch, in šukes, vpizdu (rus. vulg. в пизд) ‘velniop, po galais. Nenorminėje sprachgebung sind verbreitetusios vorbeweiksmiisch verwendeten eingetragenen Konstruktionen: nekažką, ne kažką ‘prastai, nekaip, neką; schlnai; nelabai (Varžybos begann begann vorsichtiglich varžovů gretos auch neujai surikiuotas daher susižaidimo nicht etwaską. // Na und ich ihr sage, dass nicht etwas, wenn panele solchen Dinge beschäftigt. Sie natürlich nicht schwiegte, und begann vorzuštauti, was Unterschied ob es männisch, oder weibisch). Analogisch mit anderen eingetragenen Prejeksmien: nekažkaip ‘nekaip, prastai; schwerlich, kebliai, nekažkas ‘prastai, nekaip; schlnai; nelabai. Tokių prieveiksmių nesuaugtiniai varianten nicht irgendkaip, nicht etwas seltenesni. IŠVADOS Straipsnyje behandli 162 litauesischer sprach jargono suprieveiksmėję worzer giniai ir 43 suaugtiniai prieveiksmiai. Atliktas tyrimas atskleidžia, kad svetimas junkalbinis einheit, entstandenös anderer sprachkontext, ist transformuojam anpassend ihn an kalbines system. Tirtlichen suprieveiksmėjusių Verbindungen und suaugtischen prieveiksmių adaptional Eigenschaften sind nulemtes aiškių žargoninė leksika yra adaptuojama fonetiškai ir grafiškai pagal svetimųjų fonemų substitucijos kuo artimesnėmis savosioms principą, (b) tam tikra dalis žardėsningumų: (a) goninės leksikos neige integriert sich in litauens Sprache fleksines Paradimas, (c) Teil jargonybių bleibt morfologisch unadaptiert nur wegen prieveiksmio begrenztem kaitimo (ar ganz nekaitymo), (d) skolintų jargonybių variativität entsteht aufgrund stichiško adaptavimo nach sprach recipientės Besonderheiten. 1. Didžioji dalis suprieveiksmėjusių prielinksninių konstrukcijų ar prieveiksminių frazeologinių junginių yra iš rusų kalbos fonetiškai ir grafiškai adaptuoti
Artikeln Articles 289 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės skoliniai ar vertiniai (88; 54,3 proc.), neslaviškų, lietuvių kalbos žargone atsiradusių prieveiksmischen Verbindungen wenige (9; 5,6 prozent), Skolinien aus englischen Sprache nur wenige (4; 2,5 prozent.). a. Wegen Expressivität Jargon populärer prieveiksmiškos eufonischen samplaikos (24; 14,8 Prozent.). b. Nenorminėje talboje populiarūs vulgarizmai, sie bilden viel prieveiksmio bedeutung verbtojamų verbindungen kapitelie solcher skolinių aus rusų kalbos (57; 35,2 proc.), nemažai und prieveiksmiškų litauischer Sprache disfemizmů oder vertinių aus rusų kalbos mit vulgarizmais (13; 8,1 proc.). c. Nenorminėje talboje nereti prieveiksmiški junginiai mit negativamosiem dalelytėmis ne, ni (rus. ni) (11; 6,8 percent.). d. Žargone sehr variantiški prieveiksmiški junginiai mit lenkų kalbos dalelyte bele (lenk. byle) (6; 3,7 procent.). e. Nedaug anteveiksmichstiger Vergleichungsverbindungen (6; 3,7 prozent) und anteveiksmichstiger Verbindungen mit Prielinksniai bis, per, čerez (rus. durch), do (rus. do-) (5; 3,1 prozent.). 2. Suaugtlichen Prieweikschaften erwachsenen Abteilung gausu aus rusischen Sprache geliehenen prielinkschaften und dalelytschen Verbindungen mit daiktavardnissen (35; 81,4 prozent), prielinksniai und dalelytės paverstos vordöllien eigitai adaptierend: hauptsächlich 11 usių prieweiksmių mit vordähligen na- (rus. na-), 10 mit negativen vordöllien, nicht vor ni- (rus. ni-), nie 6 mit da-, do- (rus. do-), 5 vor su- (rus. po-), pair 3 mit v- (rus. v-), voa. Skyriuje daug vulgarizmų (21; 48,8 proc.). b. Neslaviškos kilmės suaugtinių prieveiksmių tik keli (3; 6,9 proc.). (rus. v-). c. Nemaža Teil suaugtischen Prieweiksmių kann sein variantiisch verwendet werden und wie Verbindungen.
ROBERTAS KUDIRKA 290 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII SANTRUMPOS angl. engl k. baltarus. baltarischen k. bdv. būdwardis kal. Gefängnis krim. kriminalinis lenk. polkų k. prast. – prastakalbė prv. prieveiksmis rus. rusų k. schnek. schnekamosios vert. – vertinys vulg. – vulgarus Sprachen žarg. Jargon LEKSIKOGRAFINIAI ŠALTINIAI Czeszewski Maciej 2006: Słownik polszczyzny potocznej, Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN. FŽ Frazeologijos slovynas, red. J. Paulauskas, Vilnius: LKI, 2001. Kudirka Robertas 2012: Lietuvių kalbos žargon und nenorminės leksikos slovynas, Kaunas: Technologija. Kudirka Robertas 2014: Kalėjimo, kriminalinio und narkomanų jargono slovynas, Kaunas: Kitos bücher. LKŽ Lietuvių kalbos žodynas, red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Zugang internet: http://www.lkz.lt. OED Oxford English Dictionary. Zugang internet: https://www.oed.com. Vaitkevičiūtė Valerija 2003: Großes polkischerlietuvių sprach el. Wortyn, Marijampolė: M. Martišienės Übersetzerbüro. Квеселевич Дмитрий 2005: Толковый словарь ненормативной лексики русского der Sprache, Moskva: Astrel. Mokienko Valerier, Тatjana Никитина 2000: Большой словарь русского Čermák жаргона, Санкт-Петербург: Норинт.
Artikeln Articles 291 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės LITERATŪRA Aleksandravičiūtė Skaistė 2008: Paieškos sistemos Google naudojimo galimybės tiriant kalbos reiškinius. – Kalbos kultūra 81, 266–282. Baldwin Timothy, Su Nam Kim 2010: Multiword Expressions. – Handbook of Natural Language Processing, eds. N. Indurkhya, F. Damerau, Boca Raton: CRC Press, 267–292. Banuševičienė Ksenija 2019: Semantinė ir morfologinė daiktavardinių anglicizmų adaptacija daugiakalbystės aplinkoje. – Sustainable multilingualism: 5th international scientific conference of Institute of Foreign Languages: conference abstracts, Kaunas: VDU, 26–27. Čepienė Nijolė 2006: Lietuvių kalbos germanizmai ir jų fonetinės ypatybės, Vilnius: LKI. František 2007: Foundations and Principles on Phraseology and Idiomatics. Czech and general phraseology, Praha: Karolinum, 73128. DLKG Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, ed. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 2005. Grebliauskienė Beata, Nijolė Večkienė 2004: Komunikacinė kompetencija: komunikabilumo ugdymas, Vilnius: Žara. Haugen Einar 1950: The analysis of linguistic borrowing. – Language 26, 210–231. Howarth Peter 1998: Phraseology and second language proficiency. – Applied linguistics 19, 24–44. Irwin Mark 2011: Loanwords in Japanese Amsterdam, Philadelphia: Benjamins Publishing Company. Kačiuškienė Genovaitė 2012: Tarmių fonetinių ypatybių atspindžiai „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyne“. – Baltistica VIII priedas, 53–62. DOI: http://doi: 10.15388/ baltistica.0.8.2110. Kalinauskas Bronius 1974: Lietuvių liaudies šnekamosios kalbos frazeologija, Vilnius: VVPI. Kardelis Vytautas 2009. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai: ribos ir diferenciacija, Vilnius: VU. Kovalevskaitė Jolanta, Erika Rimkutė 2010: Sudėtinės ir suaugtinės lietuvių kalbos morfologinės samplaikos. – Kalbų studijos 16, 79–88. KP – Leksika: skolinių vartojimas 4, sud. D. Mikulėnienė, Vilnius: Petro ofsetas, 2005. KPP – Kalbos praktikos patarimai, sud. A. Pupkis, Vilnius: Mokslas, 1976.
ROBERTAS KUDIRKA 292 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Kudirka Robertas 2020a: Lietuvių kalbos žargo pawenie suprieveiksmėję worte und prieveiksmiai be formantų sowie ihre adaptativen Eigenschaften. Lietuvių kalba 14, 112. Kudirka Robertas 2019: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologija ir adaptacinės eigenschaften: priesagos -ai hibridiniai vediniai aus priesaginių rusų kalbos kilmės būdvardžių. Respectus Philologicus 36(41), 4759. DOI: https://doi. org/10.15388/RESPECTUS.2019.36.41.22. Kudirka Robertas 2020: Lietuvių kalbos žargono priesaginių prieveiksmių morfologische adaption: preesagas -ai hybridische vediniai aus būdvardžių mit preesaga -ischkas und nepriesaginių būdvardžių. Taikomoji sprachotyra 14, 2132. DOI: https://doi. org/10.15388/Taikalbot.2020.14.2. Lanza Stefano Maria 2011: Morfologische italismus adaptation der litauischen sprache. – Sprachkultur 84, 202213. LKE Lietuvių kalbos enciklopedija, ed. V. Ambrazas, Vilnius: MELI, 1999. LKG – Lietuvių kalbos gramatika I–III, red. K. Ulvydas, Vilnius: Mintis, 1965–1976. Marcinkevičienė Rūta 2001: Tradicinė frazeologija und andere stabilūs Wortgewinnungen. Lituanistica 4, 8198. Marcinkevičienė Rūta 2010: Lietuvių kalbos kolokacijos, Kaunas: VDU. Markevičius Aurimas 2014: Pastabos über prielinksnio sampratą, raišką und Verwendung in der bendrinėje litauensischen talboje und tarmėse. Mensch und Wort 16(1), 7080. Norkaitienė Milda 1984: Aufgrund Jargonismus įsikliopyti, oder wie möglich insimillėti. – Sprachkultur 47, 3941. Pakerys Antanas 2002: Akcentologija: rechvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, kntukas, geustuk, austiktukas, Vilnius: MELI. Pakerys Jurgis 2014: Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija. – Taikomoji kalbotyra 3, 1–26. Pakerys Jurgis 2016: Morphological adaptation of adjectival borrowings in modern Lithuanian. Baltistica 51(2), 239269. Paulauskienė Aldona 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: MELI. Pupkis Aldonas 2005: Kalbos kultur studios, Vilnius: Gimtasis wort. Rimkutė Erika, Giedrė Jarašiūnaitė, Petr Homola 2005: Morfologischen samplaikoen Erkennung und Klassifizierung. Lituanistica 62(2), 5875. Harriet Sharp 2001: English in Spoken Swedish: A Corpus Study of Two Discourse Domains, Stockholm: AWI.
Straipsniai / Articles 293 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Sunde Anne & Mette 2018: A typology of English borrowings in Norwegian. Nordic Journal of English Studies 17, 71115. Tamaševičius Giedrius. 2008: Sociolingvistinis šnekamajai kalbai eigingos leksikos tyrimas. – Kalbos kultūra 81, 206–217. Ulvydas Kazys 2000: Lietuvių kalbos prieveiksmiai, Vilnius: MELI. Urbanavičienė Jolita 2018: Baltų *ā, *ē diftongisierung mitturischer und jeunesniότεres Generations eastern aukštaičių vilniškių salboje. Rytų aukštaičių patarmė: kaita und Veränderungen, sud. J. Urbonavičienė, R. Petrokienė, Vilnius: Baltijas kopia, 5982. Vaicekauskienė Loreta, Dabašinskienė Ineta, Kamandulytė-Merfeldienė Laura 2013: Naujųjų skolinių kaitybinio und darybinio adaptavimo Modellen Produktivität. Taikomoji sprachotyra 3, 127. Vaicekauskienė Loreta 2007: Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: LKI. Valeckienė Adelė 1967: Kitų kalbų kilmės Worte im morfologischen Systememe der litauischen Sprache. Lietuvių kalba tarybiniais metais, red. V. Ambrazas, Vilnius: LKLI, 108128. Wohlgemuth Jan 2009: A Typology of Verbal Borrowings, Berlin; New York: De Gruyter Mouton. Zinkevičius Zigmas 1981: Lietuvių kalbos istorinė gramatika II, Vilnius: Mokslas. Аванесов Рубен 1984: Русское литературное произношение, Москва: Просвещение. Горбачевич Кирилл 1989: Нормы современного русского литературного языка, Москва: Просвещение. РГ Russische Grammatik. Phonetik. Wortbildung. Morphologie 1, pedd. N. Шведова, Москва: Наукa, 1980.
ROBERTAS KUDIRKA 294 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII PRIEDAS. Suprieweiksmėjusių Wortverbindungen vartosenos pavyzdžiai1 1. BENDRO TIPO SUPRIEVEIKSMĖJUSIOS PELINKSNINS KONSTRUKTIJOS, PREEIKSMINIAI FRAZEOLOGINIAI JUNGINIAI ♦ pa polnai, pa (po) polnoi ‘maksimaliai: wie zu sagen prisidirbai das natura pa polnai gausi, o uzleke is savo naglumo // Kodėl manai kad dar tau kitaip bus? Gi nedurna. Melžk po polnoi... ♦ pa polnai programe (pragrame), pa (po) polnoi programe (pragrame) ‘maksigal maliai’: Užkabino musėt ne tą, tai gavo po polnoi programie... // isdulkins tave pa polnai programe... kad neturi teisiu, neturi stazo, mokesi MAXIMUM. ♦ pagal pilną programą ‘maksimaliai’: Nenorėkit, kad policija mus baustu pavollna programmi, dann alle rechts helfen wir auf dem Shelfen, bleibt nur seniai kelle. ♦ pa polnai katūške, pa (po) polnoi katūške ‘maksimaliai: type greiciau atsius und t.t, weil dhl išsiurbs viska pa polnai katuške, das ist dein ta siunta 99% ohne jokiu pvm praeis // Jaigu probisim nuspeti bausme, das manau ta menta pratrauks po polnoi katuske! ♦ auf aller (fullnas) katūškės, ganze (fullna) katūške ‘maksimal, voll kapasumu: sviecia saule, a mein name sildymas von freitagen wurde auf aller katuskes atsuktas. // dem dzedulionu deretu auf vollnos katuskes bauda imandolinti. // Geben nur Strafa und alles katuške denn solche nepasimoko. // drebulys krecia, scheint, wie siaures asigaly lebenciau, obwohl sildymas ganze katuske ijungtas // uz Hilfe maziem und mittlichen ukiams, a was virs 500 ha vollna katuske mokesciu. ♦ pa (po) prikolu, pa (po) prikolam (prikolom) ‘juokais; übrigens sich, wegen smagumu: Ich nicht erwartetei, dachte ich, pa prikolu sagte. // nera tikri, macht das mehr pa prikolam, denn saitas auch pa prikolam, ziurejau ash laida. ♦ wegen prikolo, auf prikolo ‘juokais; ohneip sich: Sie nur wegen prikolo, paar lit kostevo. // nzn kann but dass dort piratiski game aber as seip fragte ich auf prikolo und er pasake atvez. 1 Pavyzdzungen wird nur minimal angegeben, mehr siehe litauischer Sprache jargono und nenorminės leksikos wörderne (Kudirka 2012). Im Artikeltext vorhandene Beispiele Anhang nicht wiederholen.
Artikeln Articles 295 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ da (do) lampočki, bis lemputės ‘vienodai: man bis lemputes jusu kommentare. // alles do lampočki und nes egal noch wie findest du noch warum so findest du. o ♦ pa (po) barabanu ‘nesvarbu, vienodai’: pa barabanu jiems tie tavo tevai su draugais ir visais mokslais kartu paemus // sedi sau siltai ir visiems po barabanu, Schulos pauerstos Kampfpoligonais mit va tokien vaikuciais. ♦ und vsio takje ‘ir so weiter: erminusuok Mitarbeiter, ju Gehälter, Arbeitsplätze, Gebäudehirauna, Kommunalkes, serveriu Infrastruktur und vsio takje, und kommtasi nicht so schon und viel. ♦ v schope 1. ‘velniop: sehr leid, einfach alle so susinervine, dass mehr und but können, so sansas und v zopu, nu vielleicht nächmet gedos neapsidarysim. 2. ‘visiškai: Gatavas v zopu. ♦ po prostu ‘tiesiog, paprastai’: Jei neklystu, gali buti tvirtinamos “po prostu” und auf dem Holzkarkasse. ♦ po defaultu ‘pagal verstillung: Ekranelio resoliucija po defaultu maza - muss paskelti, aber das sehr junta akumuliatorus. ♦ ne prikolas ‘prastai, bögi: Nu jo, ♦ dėl ponto ‘nerimtai; juokais’: Na kaip sakoma, kitiems tik dėl ponto sudalyvauti beliko, paskui atšvesti, kad pralaimėjo. mit diesem ne prikolas Mehr passtusi und uz draudima mehr mokesi, nenoreciau selbst tokio. // Taxa kviestis? Aber was nicht prikolas mit saremien taxi oder greituske? lb Man neaiskus das Angelag. ♦ na ura ‘kaip pakliuvo: Wir fuhven na ura, nichts wussten. // Und nichtkaufite wie sagend na ura, butinai vaziuokite i servisa und überprübinkite enikli und alles kita. ♦ pa (po) liubomu ‘etwas Fall, trotzdem: Pa liubomu, was dort bebūtų, dort vistiek wird Menschen. // Pradedam und alles, und mit allenis po liubomu nesusiderinsi. ** prosto tak ‘parasčiausiai, šiaip selbst: a ko ihm kühti, er das konjaka kann und prosto tak trinken, ohne irgendeine priezastie, und wir das, sozusagen, is reikalo... // selbst auch daznai dovanoju und ohne progos prosto tak:) ♦ za adno (odno) ‘kartu, damit selbst: Er als Vorsitzender organisierte die Schulinenkasimą, das za adno und sich. // Ketinu beskytis augpjüts 14, das würde ich gerne und fußbola pachtet za odno. ♦ selbst gasas ‘kaif tik; puikiai, am besten: Aštuoniolikos Jahres ist selbst gazas. // finale gavosi pan. 2.8m und is tikruju selbst gazas scheint größesnei räue. ♦ na vsie (vse) sto ‘tikrai, hundu Prozent: nu seip pacaniukas esi na vse sto // sutinku na vse sto. Nera zweieju einodu einen, nera ir visur tinkanciu kvepalu. ♦ tol’ka (tol’ko) tak ‘kaip reikalas, kaip turi būti’: jei sugaus sakyk kad masina tavo ir tevai apie tai nieko nezino, tai gausi minimalia bauda o jai pasakysi kad tevai leidzia und noch selbst tevai es bestätigen baudyte tolka tak paskirs! // geht normallich bei mir calibra doch lupa tolka tak, o autostradoj 230 km.
ROBERTAS KUDIRKA 296 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII ♦ tolko (tolka) sangnia (piesnia) ‘kaif saakas, wie muss sein: alles aisku, tikri favoritai, aber übrigen Teams db kausis tolka sangnia, sogar schwierig und prognoziot glücklichetojus // reifen dort nicht dem vorgesehen. uzsidek Reifen, kiems keliams ir vaziuosi tolko pesnia. ♦ be tolko ‘beprasmiškai; pakrikai’: per tupas kad suprastum. atejai cia ir flofür toodini be tolko. nesamones rasai, nur nervus kitiem gadini. ♦ auf vollno (viso) gaso ‘maksimallai: das kamaris starkig saltesner scheint obwohl siluma auf vollno gaso atsucht und die tür immer offenos i andere kamari // allen wändern passenden surasi, noch nichtüberfüllte schiffen, obwohl krante saison schon auf vollno gaso. ♦ ihren chodu ‘savarankiisch, ihren jägomen: Wir vierese fahrenuosen seiner chodu, su kemperiu. // Aš eisiu atskirai, savo chodu. ♦ dalše nekuda (niekuda) ‘išvis jau’: treneris visiskai nevaldo komandos. per lemiama ketvirti imeta apie 10-12 tasku, jau dalse nekuda. // Visi kurie mokėsi Schule oder ein wenig wissenschaft ragavo, vorstellt sich solcher Bildungsexperten, dass dalše niekuda... ♦ pa natūre ‘isch tikro, aus naturntie: Nuotraukikes superines wie paveiksliukai pa nature jauciu war noch graziau desto mehr dass war grazus luft. ♦ v natūre ‘isch tikro: galejo zusammen dienele padirbet parodyt ka v nature sugeba, a klykti saukti cia mokslu braucht. // aber du minde Durns v Nature, wenn nicht verstanden, was dir gesagt. Ist taves was praso, oder siulo uz LR sirgt? ♦ auf bajerio ‘lachtis: Ich nur auf bajerio sagte ich, aber sie hat nicht verstanden, halte, hier ernstlich. // Aisku wie euch nichtiriat wo echter musimas oder wo nur auf bajerio ka vielleicht nicht habt echtru mustyniu oder wenigstens normalaus smugio i snuki ka? ♦ ne zapadlo ‘ne skamda: Bis dieses Zeit warwai anorus žuliks, tad ar nicht zapadlo menturon erklärimus rašinet. // Mir wirklich nicht zapadlo einzukleiden vergangeniger Jahres kollektions džinsus. ♦ auf zapadlo ‘siehend speziell zu schädigen, tičia: Ich kann auf zapadlo nur eine Kabinet in jenen Räumlichkeiten mieten, aber wer ihm mieten die anderen? nie- ♦ kas neims! // Ant zapadlo nuplėšiau. v padlu ‘gėda: Pavazinejas minivenu oder visureigiu, i sedana lipti ist v padlu. ♦ per blatą, po (pa) blatu ‘nelegaliai: wird nur po blatu, wie und magnetischer rez., prisiprasyt darf nicht, weil aiskina dass nereik, und wenn zmogus mirsta aiskina, dass zeit nichtikreipet // Tais Zeitenis solcher Dinge kontest bekommen nur per blatą.
Artikeln Articles 303 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nicht siemkos ‘ne juokai: Er ist nicht ganz reiner enduro, und so eher zwischender Variante, kazirka, aber gibt und Glas, und nicht Brillen. Kaina auch schmelniai zu sagen nicht semkos // Teko mir panachs Fallzus stoppen mit motu und bviratininku, das Verluste war wirklich nicht semkos, aber einigen wir und über mehrere Male entschädigte. ♦ nicht hundens pypas (birka) ‘ne scherokai: Hier dir nicht hundens pypas! // taigi gprs das cia ne suns birka... teure ♦ ne fontanai ‘nedaug’: Žmogus pusę mėn. prasirgoalgos ne fontanai, o dar technologie und brauche noret dass sie butu uz dyka. auschaičiuot... // Matyt, wirklich protelio nicht fontanai. Wie kann man so viele Male steigen in dasselbe Sh..? 1.8. Prieveiksmiški junginiai su prielinksniais iki, per, čerez (rus. durch), do (rus. do-) ♦ čerez nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘per nenorą, nenoromis: Aber das is visiskai nepavojinga gesundatai, wichtigste, dass das nebutu daroma cerez nemagu. // das sowjetischen zeit liekana -toks wuns zu erscheinen, vaidinti idealius cerez nemogu // Kindern wird peila, wenn manchmal väterliche presset čerez nimogu dass nur ein kind bis der ersten klasses kautit anfändet Ta same puikiai stambių blūriškų kadrų meilės scena aussitęsė bis niemagu. und nur über lauką vermiedenet beskonigkeiten. die ♦ čerez nechočiu (nichočiu) ‘per nenorą, per prievartą’: jau cerez nechociu tvarkysiuosi, vaika pas teva iskomandiruoju ir kibsiu // rado ka lyginti, kur auto, tobuleja ständig und Regeln cerez nehociu muss beidi koreguojamas und fule, wo begioja nachfolg kugoli und so. ♦ do nemogu (nemagu, nimogu, niemagu) ‘iki nichtgangs, über alles: Dovile, du skaityk mane is veziu ismusei und do nemogu sunervavai war do nimagu uzknise lt ponai welche eine sneka kita macht // // Küčias schvęsime vieni. Denn nu nichtvažiuos sesuo mit mažiuku, a alsohasi, nichtvažiuos und vävai Nezinau Liūdna do nimogu... Nu zhavingas seniukas do niemagu.. Allem herronu mit ihm eine Sache tureti. ♦ bis nemogu (nemagu, nimogu) ‘iki nichtgangs, über alles: wir luztam is sein bajeriu:), weil er wirklich smagus zmogus, aber nur 5 minutes, längiau schon ikyri bis nemagu:). // was hie passiere, dass issididino das Seiten bis nemogu? ♦ per nemogu ‘per zwangwart: wenn nicht gefällt, so also pasilikit wie atostogu nama und isvaziuokit, aber nur nelikit per nemogu, noredami kazkam kazka irodyti. // Aber wenn jetzt brauche ich gebdyt, zu imposs stengciausi füttern lange.
ROBERTAS KUDIRKA 304 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 2. SUAUGTINIŲ PRIEVEIKSMIŲ VARTOSENOS PAVYZDŽII 2.1. Mit Präteil da-, do- (rus. do-) ♦ dachera, dachiera; dochera, dochiera ‘labai viel: Esmė, dass heutzutage gasviestuvu doxera, und dir das nedaeina i makaule mintojų dachera, produkcijos pilnos lentynos, tiesiog nebežinai ką rinktis, nes pasiūla per didelė. // Jei rasau, kad zmogus ieskotu kur pigiausia, nes nete tu niekaip. ♦ dachrena, dachriena; dochrena, dochriena ‘labai viel: Kiti welche waren dachrena vėgėlių pasigavę, gaudė auf stintos. // Nichtgeiai preisugue mir ne balkis o halasis kuriu srote gesund kaum nicht bona o neues preisoja dohrena // Doxriena, das hier wie viel ha? ♦ dachuja, dochuja ‘labai viel: Grožio dachuja, o tolko nichuja:D. // selbst habe sena 7 bmw, das va, brauche dohuja kist geldigu wenn alleska darai zeit. ♦ dačiorta, dočiorta ‘sehr viel: Nebūk kleiner Kind - rasiu... wirklich rasiu 30km Radiuliu herum kauną. Kaimo turizmo - daciorta // pasvalieciu gal cia nera viel, aber pasatu pasvaly das docerta. ♦ dafiga, dofiga ‘labai viel: Idėjų das dafiga habe. // wenn Menschen haben dofiga babkių sie beginnen nichtgäu zu hören gesundem Verstand, und geleitut so.. pas manes alles muss sein.... ♦ davelnia, dovelnia ‘labai viel: Wenn prates speju max metam und das butu mehr als mentorius jungen goldtiemen kuriu zalgiris davelnia hat. // AC3 confige Einstellung dovelnia, schon erinnere ich ka dort genauig braucht festineti. 2.2. Mit Präfix na- (rus. auf-) ♦ nachadu ‘beregint, greitomis: Statyk gas, nachadu atsipirks po zehn tausenden kilometren. ♦ nachaliava ‘nemokamai’: As tai irgi nenoreciau ten vasarot, na, nebent nachaliava. // Mit satydovine wie und alles butu gut aber nachaliava nepavyks nichts normalesnio matyt.ten die paar tukstanciai kanalu das nur reklamine siuksles. ♦ nachaliavu ‘nemokamai’: bedarbiu, kuriem tiek ir terupi kaip kad nachaliavu paest ir pagert // kazko esi nepatenkintas, moketi baudos nenori, gal tu gott, dir alles nachaliavu, vieni musst moketi und du nicht. ♦ nachera, nachiera ‘kürem galams, wem: o nachera putleriui astrave ir kaliningrade po atomke reik statyt? // vabscie, nahiera uns ta backa?
Artikeln Articles 305 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nachrena, nachriena ‘kuriem galams, kam: nachrena die auswahlkos turnyrai, kai I eurolyga nieko verti lavonai papuola? // O tai nachriena jas tada keist? ♦ nachrien, nachren 1. ‘velniop’: bandziau nulupt tai su medzio gabaliukais isplysho viskas nachren // Restrukturizacija daro prisidengdami istaigos pavadinimo keitimu. Puse atleis naxren. 2. ‘wem?, welchen Teufeln: Und im Allgemeinen, nachrien mir er nötig! ♦ nachui 1. ‘velniop: ciaupkites nachui. dar gedaot. 2. ‘kam?: Spėju Ihnen nicht viel mehr als nach achton Jahren, nachui braucht solche nesamone schreiben? Denkst du irgendjemand interessiert? ♦ načiort, načiorta 1. ‘velniop: Anderein braucht cia spresti problema, anstatt istrinant viska naciort. // All die Zeit wartete ich to moment, wenn Fisch entweder unterrauks alles načiort oder einfach nusmaus vom Kablio be zakartėlės. 2. ‘Wosem Teufel: Naciorta dann is vis Teleskop kauft? // außerdem, naciorta er selbst kabinasi bei manes? ♦ nafeg, nafega 1. ‘velniop: As gestern avidariau beautyvesta und vel uzdariau seiten, nafeg sagiau gana 2. ‘kam?: Audi S6, schnitas Heimyninis Avant, nur wenn mit ihm fahruchst ein Stadt, das nafeg so erforderlich, bestoviai nur greitį überschiji kann nur braucht denkvot, a nafega man moket extra... litu wenn paimt und billiger. ♦ nafig, nafiga 1. ‘velniop: Wenn Vilnius wirklich keine Mannschaft A legoj, es nafig 2. ‘kam?: Nafiga rasyt toki selbst sakini du kart? 2.3. Mit negativen Präfäkten ne-, ni- (rus. ni-), nie- ♦ necher, nechera ‘nėra ko; nichts, noch helnio: vistiek apparatai erhältasi ziemlich teuerus und necher pyzdet // Pas uns masinoj wie nur solche summontuete, na nesimato was per verbindtis. // Weiß jemand wo kann geworfen diese Sendung Archive? Wir versuchten zu sehen tik nehera ji neskaito iskyrus audio cd, visus dvd atmeta. ♦ nechrena ‘visai nieko, nė velnio; visiškai’: Iš duotos nuotraukos nechreüber LRT Website, aber dort nechrena nicht funktioniert. so und gepigaunten allseiten Zarzen. ♦ nechui, nechui ‘nėra sinns, gibt ko, brauche: Nechui but tinginiui ♦ nechren, niechren ‘nėra ko; kuriems velniams’: Debilas snargliuotas, niechren veikt matosi jog islepintas tevu, mazgote // Niechrien kaišiot į kiekvieną skylę, und noret greito efekto manau viel besser butu obwohl und nicht so greit pasitenkint paprasciausiai Nahrungsmittel papildais // nechuj tokiam debilui teises duot,o nachbei atiminet reik. ♦ nechuja, niechuja, nichuja ‘nieko, ničnieko; kein teufel; völlig: Νομίζω werteta und anderen Ratschläge teilt, wenn selbst nechuja über maschine neišmanai. //
ROBERTAS KUDIRKA 306 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Klarlich schrieb ich dass ENG, oder LT, rusiisch niehuja nesuprantu. // Ich rief, aber nichuja nieks niehel. // und ist solche beda. masivedi masina pavaziuoji sehr kad ir kelis simtus metru, uzgesini ir kai reikia vest tai nechuja neuzsiveda. ♦ nečiorta, ničiorta ‘nė velnio’: O ash guma vienam valytuvui pasikeiciau, neten sie tiko, und nevalo neciorta // sportuoju jede tage, und visokius fatburnerius geriu und mittelbos plan zusammengesetzt aber uzsorta nichts nichts nesigauna. ♦ nefig, nefiga, nifiga ‘ne; nichts, auch teufeli: As manau, dass vertekjusiem is viso nefig gebühren, und Mädchen brauchen Männer zu susirasti // Wenn veziesi normalu lagamina, das nefiga nepigiau. ♦ nekažkaip ‘nekaip, prastai; kebiai, kebliai: dir im leben nekazkaip iseis man susirast wenn du bist Lenkes degrados gerbeja einfach mir sogar graudu pasidare zinot // ooks awesom, CL nekazkaip und teatro pavadede, gut dass einodina schwierinimus. ♦ nekažkas ‘prastai, nekaip; schlnai; nelabai: mit einem ulanovu nekazkas eurolygoj. Daznai pritterte zmogaus der patemptu wenn ganz team stringa, taspac pries atletiskas Teams. // mir die chevroletai nicht kokie nur galios hast nemazai o nutzen nekazkas nebent mit ihnen gut canjonus iveikineti. ♦ nekažką ‘prastai, nekaip, neką; schlnai; nelabai: Verstunde ich dass pasportavus halmeti schon allen pasidaro aisku wo was, aber pradzioj nekazka // ein machte minėjo - 1.5kg per Monat max kann gryno raumens priaugti, teilst das kg mit halbę auf ganz körper und gausi wirklich nekažką. ♦ nevtemu, nivtemu ‘keistai, nichtverständamai; statt ne: mir ist es fūteris per ryškus, wenn wo zwischenü fehlt, o und logo.. irgendkur nevtemu nugrūstas // Tada nivprisikalk, vaziuok temu dingo elektra, nu galvoju nk tokio, jungiau iš naujo. ♦ nezachui, nizachui ‘nė už nieką, be priežasties’: pasiskolink auto numerius, diena, nepazeidinedamas taisykliu.. und nezahui niemand nestabdys und netikrins // Mentai können stoppustieren nur dann und dort wo ist publiziert sie können mentu tikrinimo reidas ar kazkastai, o shiaip nasharam sustabdyt ir nizahui tiknicht. ♦ nezapadlo, nizapadlo ‘nėra gėda: wenn šikna svyla es schon pasidarė nezapadlo und pas mentus lėkti, nicht nach panetkes irgendkaip... // doch mir nizapadlo und antram pabut. ♦ nichera, nichiera ‘nieko, nė velnio; visiškai’: Bet isijungus paaiskejo, kad nichera as ten nepamenu, tai pradejau isnaujo. // man toks atsakymas nichiera nicht passt, vielleicht was zinot genauer? ♦ nichrena, nichrina, nichriena ‘nieko, nė teufels; vollständig: Tipinė žinanti, was will, aber nichrena nejaučianti Möglichkeiten... // zhiurek du ja wie will, letztem Zwei-Cylindru-Verteilungs veleneliu kumshteliai nichriena nesitepa, fabrikine nedadielka.
Artikeln Articles 307 / Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės ♦ nichujutki ‘nieko’: Ir toliau sėdit čia ir komentuojat tai, ko nichujutki nenuraukiat. ♦ ničiorta ‘nieko, nė devono: Vadinasi, ničiorta nesusigaudai seritoje fantastikoje, nur vorgetäusti solchen; ) 2.4. Mit Prädöllien po- (rus. po-), pa- ♦ pachuju, pochuju ‘vis ein, gleichodai: wie viel norinciu erscheint. Und pachuju ihnen, dass du nicht alleine, und nicht zwanzig km pesciomen nukulniavest, bis sie auftaket. // Pochuju cia vielem auf Gesundheit je ka. ♦ pocher ‘vis ein, gleichodai: mir visiskai poxer jusu meinung. ♦ pochren, pochrien ‘vis ein, gleichodai: Wichbu hausto territorium, und für tvoros pochren. // kaune es zumindest jener bedauėtinien markierungungen hält sich wenigstens irgendkiek... und vilniuje es pochrien oder schviesoforai, oder leostos. ♦ pochui ‘vis ein, gleichodai: Wenn dir pochui, das mir desto mehr. ♦ pochujutki ‘vis ein, gleichodai: wenn dir gefällt, anzieck und važinėk:) poxujutki was andere sagt und denkt:D ♦ pofig, pofiga ‘vis ein, gleichodai: Kam cia svaigt über ziemelius, kai jam pofig tas lt krepsinis? // Beda tik ta kad LT daugumai pofiga ir nera einigkeit. 2.5. Mit Prädöllien v- (rus. в-), vo- (rus. вo-) ♦ vabšče, vabščie ‘isch viso, apskritai: Ich das vabšče nesupratau. // Letztim minutinėm,vabščie pazoras sein gewesen, so stark führteovo und erhielt auf galo, aber leider, endėsi wie endėsi. ♦ vdrebezgi 1. ‘į šipulius: Nun aber nichts baisaus nichtgezählend einige mus. Apranga skylese, salmas vdrebezgi, moco nudroztas vienas cilindras kiaurai. 2. ‘visiškai’: sako dujos nesaugu. puikus pavyzdys - masina vdrebezgi sudenubrozdinige, und balion gesund, nesprgo, i eine andere masina overdeti wird möglich eine is ju priverciau trinken mit mirimi und er vargsas nusigere vdrebezgi. ♦ vobščim ‘apskritai, allgemein sprechend: reik und Schluckum und zugleich schmücklich und genug energisch dirbt vobščim Arbeit kaum nicht wie mit einer Frau; ) ♦ vpizdu ‘velniop, po galais: wenn noch und hast nicht einen einzigen Freund der emigravo vpyzdu nachren und dein Arsene braucht moket tinga ir dar belekiek uzh muita. +500 extra lietuvishku uzh posvticharia ‘slaptim: ♦ sodybos keiner war uz 50m, nur ukiniai. negi spiai pasistatyt vticharia?
ROBERTAS KUDIRKA 308 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Adaptative Features of the Slang Adverbs in the Lithuanian Language: Adverbialized Word-Combination and Compound Adverbs SUMMARY There are a number of adverbialized word-combination and compound adverbs in determined by Lithuanian slang and non-normative language. Most of them are assimilated borrowings adapted to the language system. Adaptive adverbialization of borrowed adverbs is certain systemic features which are related to the territorial dialects of the Lithuanian language and the standard language. Adverbialization has several levels: complete, partial and semi-fossilized word-combination. In the slang language, adverbialized wordcombination and compound adverbs are usually borrowed from Russian, with only a few borrowed from English. Adverbialization is more spontaneous in non-normative language. Adaptation can be described with the following types: a) unadapted, b) adapted graphically and phonetically, c) adapted graphically, phonetically and morphologically (after receiving an inflectional ending). More commonly, adverbialized word-combination and compound adverbs which are adapted phonetically and morphologically are used. Those which are adapted only phonetically are less commonly in use. A frequently used adverbialized wordcombination due to the specifics of use can only consist of phonetically adapted forms. If the form belongs to adverbic phraseological compounds, such compounds are limited by regular rules. The article analyzes 162 adverbialized word-combination and 43 compound adverbs of Lithuanian slang. Adaptive features are determined by clear regularities: (a) slang lexicon is adapted phonetically and graphically according to the principle of substitution of foreign phonemes as close as possible to its own, (b) adverbs of slang also tend to integrate into the flexic paradigms of the Lithuanian language. Most of the prepositional constructions or adverbic phraseological compounds are phonetically and graphically adapted borrowings from the Russian language (88; 54.3 %. There are few non-Slavic adverbs (9; 5.6 %) and only a few borrowings from the English language (4; 2.5%). Expressive and euphonic phraseological compounds are popular in slang (24; 14,8 %. Among the adverbialized word-combinations are a lot of vulgarisms: there are mostly borrowings from the Russian language (57; 35.2 %); there are few dysphemisms from the Lithuanian language and calques from the Russian language (13; 8.1 %. Combinations of prepositions and particles with nouns are borrowed and adapted from the Russian language (35; 81.4 %. Prepositions and particles are transformed by specific adaptation: there are mostly adverbs with prefixes na- (11) and ne-, ni- (10). There are few adverbs with prefixes da-, do- (6), pa-, po- (5) and only a few adverbs with v-, vo- (3).
Straipsniai / Articles 309 Lietuvių kalbos žargono suprieveiksmėję žodžių junginiai ir suaugtiniai prieveiksmiai bei jų adaptacinės ypatybės Among the compound adverbs are a lot of vulgarisms (21; 48.8 %. The major part of compound adverbs can be used as word-combinations. Eingeliefert 2020 m. September 9 d. ROBERTAS KUDIRKA Vilniaus universiteto Kauno fakultetas Muitliche g. 8, LT-44280 Kaunas, Lietuva
[email protected]