Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose

Straipsniai / Articles 211 VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 Mokslinių tyrimų direzioni: akcentologija, dialektologija, etnolingvistika, leksikografija. DOI: doi.org/10.35321/all83-10 KIRČIO ATITRAUKIMAS RYT AUKŠTAIČI ANYKŠTN PATARMĖS TEKSTUOSE Stress Retraction in the Texts of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Anykščiai ANOTATIA Sulla base scrititionali fonti Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto pubblicazione Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski pubblicuotais XIX a. 79 deš. teststais, istituto della Lituania Geolingvistikos centro Tarmių archyve conservomais XX a. 67 deš. anykštėnų šnektų aprašais, XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. inizio Žanetos Markevičienės ir kt. tyrėjų preparati tarminai testii analizzatiani kirčio atitrazione fenomškiniai rytų aukštaičių anykštėnų patarmėje. Artiznyje mira quanto possibile più dettagliato a kirčio atitraukimo formavimąsi anykštėnų patarmėje, nustatyti, kokie kirčio atitraukimo dėsniai galėjo veikti šiuo laikotarpiu patarmės plote, atskleisti reiškinio arealinį paplitimą, descrivere discutere cambiamenti di ritiramento del crizio e le loro ragioni. ESMINIAI VODŽIAI: rytų aukštaičių anykštėnų patarmė, kirtis, skiemuo, tarminiai tekstai. ANNOTATION Based on the written sources the texts from the 1860s1880s published by German linguist Franz Specht in the publication Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski in Leipzig, the descriptions of the local dialects of Anykščiai dating to the period of the 1950s1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Geolinguistic Centre at the Institute of the Lithuanian Language, the dialectal texts prepared by Žaneta Markevičienė and other researchers in the second half of the 20th century and the beginning of the 21st VILIJA RAGAIŠIENĖ 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII century the article analyzes the phenomena of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai. Essa cerca di descrivere la formazione di stress retraction in the subdialect of Anykščiai in the most detailed manner possible, per determinare what laws of stress retraction could be in effect in the area of the subdialect during a given period, to reveal the areal distribution of the phenomenon and to discuss the changes in stress retraction and their causes. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai, stress, syllable, dialectal texts. ĮVADAS Di tutti eastern alštaičių patarmių kirčiavimo punto di vista fino adesso, ko credo, meno least tirta è anykštėnų patarmė. Nella letteratura scientifica questa adarmè kirchiazione appurtato abbastanza fragmentariamente. Nei lavori in cui si possono trovare dati sulla anykštėnų kirčiavimą, di solito abbastanza brevemente descritti solo pobūdis e priegaidės dell'attrruzione del kirčio (Zinkevičius 1966: 36, 38, 41; LKT 35; LKTCH 144; Markevičienė 2001: 1518; 2004: 3945; RAA 3637; AAT 181). Kirčiavimo punto di vista kalbininkų quanto più dettagliatamente esaminati pubblicazione Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski pubblicati Antano Baranausko gimtajame Anykšči krašte XIX a. 79 deš. raccolti testistai (Stundžia 1989: 434442; Ragaišienė 2015: 166210)2. Quindi molto manca adarmè del sistema di kirchiamento ricerche, pubblicazioni scientifiche, skirtų accentuazione attributi e polinkiam discutti. Fonti, scopo, metodi. Il materiale tiriamoji raccolto da diverse fonti scritte 1920 m. Lepcige vokiečių kalbininko Franco Špechto edleisto negozio Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski (toliau Litauische Mundarten) nel primo tomo pubblicuoti anykštėnų tekstų deš3, XX a. 67. preparati questa adarmės šnektų lingvistiche peculiarità aprašų4, 1970 m. editoje chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės, 2001 m. Ž. Markevičienės leidinio Aukštaičių tarmių tekstai dalyje antrojoje e 2004 m. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje paskelbtų anykštėnų tarminių tekstų, 2013 m. Ž. Markevičienės, Aurimo Markevičiaus 1Indicosa pagina del manoscritto. 2 Questi texti si analizza basata abbondante A. Baranausko corespondenzia Hugo Weberiui (žr. Almanauskis 1930: 60102). 3 A. Baranauskas, professoriaudendo Kauno sacerdos seminarijoje, circa 18671884 m. organizzava i propri allievi tarmicam testi a raccogliere. Jų raccoltu testi nussunė g tedeschi lingwinkui H. Weberiui. 4 Rankraščiai custoditi istituto Lituvians lingua Geolingvistikos centro Tarmių archyve. Articoli Articles 213 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose e Vilijas Salienės costituite scomosios libri Rytų aukštaičiai anykštėnai e 2020 m. Reginas Rinkauskienės preparto pubblicazione Anykščių apylinkių tekstai manoscritto. Iscritti nelle fonti riportati termini testii comprende tre periodi: 1) XIX a. 79 deš. Leidnisse Litauische Mundarten pubblicati testtai da due parapiji A. Baranausko rytiečiams ketvirtiesiems (R4) priskirtų Anykšči (305)5 e rytiečių trečiųjų (R3) Subãčiaus šnektos (235). Da queste aree abitate è registrato dopo alcuni racconti di piccola dimensione (un totale di 17 p.)6. Geograficamente punto di vista i testii fornire dal settentrionale patarmės arealo. 2) XX a. 67 deš. Raccogliendo materiale all'atlase della lingua Lituavia sono stati esamiati, si può dire, tutte le aree abitate (punti) appartenenti al plotto anykštėnų e preparati le loro terminie descrizioni (žr. 1 fig. e priedą)7. Manoscrittiva fonte punto costituisce l'area studiata, šnektos caratteristiche linguistiche e presentatori e trascriviti testitai8. Nell'archivio trovare 23 fonti (circa 500 p.) di 18 punti (žr. priedą)9. Materiali delle fonti manoscrittive papildo chrestomatijoje tarmie della lingua Lituania pubblicati dello stesso periodo testii da quasi tutti i punti patarmės. Durante il tiriamuoi periodo registrati testi di si possono trovare XXI a. pr. in edizioni uscite. 3) XX a. pab. XXI a. pr. Ž. Markevičienės, R. Rinkauskienės e kt. dialektologų parengtuose pubblicazioni pubblicare testtai da differenti tiriamosios patarmės abitazioni. Giusto, nelle pubblicazioni di questo periodo mažokai pubblicata testi dei dalla parte settentrionale ploto. Ad esempio, Ž. Markevičienės sudarytoje Aukštaičių tarmių tekstų knygoje principalmente racconti è data dal meridionale patarmės arealo, R. Rinkauskienės edizioni Anykščių apylinkių tekstai rraštyje da Anykšči e gretimų šnektų. Apibendrinando in analizzati fonti pubblicate materiale si può affermare, che in esse trovi dei dati sufficiente valutare kircio attrazione come dėsnio formazionesi anykštėnų patarmės plote. Juolab che discussiati fonti relativamente bene riflettono studiate patarmè accentuazione peculiarità. 5 Skliausti in 2015: Indicano numeri dei punti (residenziali luoghi) dell'atlas in lingua Lituania (žr. LKA I 2130; zr. dar Geržotaitė 147149, 156165). tus, registrytus 67 deš., parengė 1984 m. 6 Subãčiaus šnektos tekstai pateikti vieno informanto, Anykšči – dviejų pateikėjų. 7 Rankraščio nėra tik iš Subãčiaus (235) punkto. Aloyzas Vidugiris šios šnektos transkribuotus tek8 Nè in uno solo manoscritto di questa adarmè non fornite risposte alle domande del programma di raccolta materiale atlaso della lingua Lituanea lexicca, fonetica, morfologia e sintassè. 9 Questo materiale sopildo 1976 m. Vilniaus statio pedagogico instituto student iscripiti nedidelės volumeti transkribuoti Svėdas (239), Ažúožerių (305) e Knitškių (375) šnektų tekstai. VILIJA RAGAIŠIENĖ 214 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Pertanto in questo articolo gretinando più di centesimo besicciolianti dati delle fonti tarminii analizzati i fenomškinia attrazione del kircio rytų aukštaičių anykštėnų patarmėje. Ogglas quanto possibile più dettagliatamente descrivere la formazionesi dell'attrruzione del chicio anykštėnų patarmėje, discutti XIX a. antrojoje pusėje XXI a. iniziativa dei fenomini dell'attruzione del chicio, divulgare la loro arealinį spallimento patarmės plote. Come è noto, anykštėnų patarmė ora appartiene all'area di ritiro del cross condizionale (LKT 35; LKTCH 153). Viene attivo il cosiddetto intensivesnis condignis kirčio attrazione: dal trumpojo galinio skiemens kirtis attrazioneamo in davanti a lui corrente lungąjį skiemenį. Atliekant tyrimą remtasi geolingvistiniu, statistiniu, lyginamuoju ir vidinės metodo di ricostruzioneis. KIRČIO ATITRAUKIMO FORMAVIMASIS: KAITA IR POLINKIAI Da A. Baranausko detto dei testi vedere, che XIX a. antrojoje parte anykštėnų patarmėje kirčio attractionimo dėsnis veikęs nevienodai intensivamente. Nei testi subãčiaus parapía kirtis dėsningai atpelias dal trumposios galūnės in il lungąjį skiemenį, ecc.: dżaũksmu, gwi, katus, aũkas, koplytêłas, wiẽtes, a ́ti, nasus, tutus, łaũżi, żmôna, ki ́wju, łaĩki, mi.stus, ũlakus, wieni e kt (pẽẽ109). 104 Nei testi si trovano solo poche forme non attraenti di crocio, che statisticamente sono insignificšti, ecc.: yrà (greta ŷra), arbà, Ałkà (p. 104105). Diversa situazione in questo punto di vista stata XIX a. 79 deš. Anykšči apylinkėse. Qui kirtis dal trumpoio galino skiemens in prima di lui corrente lungąjį skiemenį non era allontanato, ecc.: gwołtù, yrà, żmogùs, turtùs, t ́arpù, żodżùs, baisù, gaiłù, patiekà, Szioulùs e kt. (p. 3647). Tuttavia la marcazione del secondo chircio specialiu transkripzione segno di alcune parole nel pretpaskutiniame ilgajame skiemeniu indica che Anykšči šnektoje già formavosi atitrauktinis kirtis, eg.: tkià, wătì, lgwà, kngù, kătùs, szwtàs, trŭpà, pūsnì, kătì, gritùs, snùs, psztùs, studùmù e kt. (p. 36410.7) Si ritiene che i segni speciali in questi casi abbiano indicato il tipo di kircio laterale, i. i. dviviršūnis kirtis (Stundžia 1989: 435; Ragaišienė 2015: 174175; 2018: 182184)11. Juolab che nella parte meridionale anykštėnų ploto e vicina 10 Dėsniui studiamme šnektos agendo regolarmente, kirtis in queste parole in queste parole dovrebbe essere attraotto in anteripaskutinį ilgąjį skiemenį, plg. gaspadoriùs → gaspadôrius. 11 A causa del termine dviviršūnis kirtis più ampi c. : Girdenis, Rosinas 1976: 194, 20 izn. ; Girdenis 1978: uteniškių patarmėje dviviršūnis kirtis mantenuto fino šiol (Markevičienė 1999: 75–76. Articoli Articles 215 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose 16; 2001: 15–16)12. Presentati testii, per lo meglio, indicano dviviršūnio kirčio Anykšči šnektoje lėjimo tendencijas. Tiriamuose tekstuose labiau paplitusios formos su „dviviršūniu“ kirčiu, pvz.: gă΄dì, rbùs, krmì, sŭkì ir kt. (p. 36–37). Tikėtina, kad įsigašis kirtis Anykšči apylinkėse A. Baranausko tempiis potėjęs essere abbastanza forti, i. e. in alcuni casi difficilmente separato da dvikirčių parole e iniziėjusio kirčio attrazione13. Questa premessa è in parte supportata in una delle lettere H. Weberiui A. Baranausko espressa mentit, che qualche volta nekirčiuotas della parola skiemuo è tarsi kirčiuotas, tarytum skambėtų kiwiù, kiwiùs (Almanauskis 1930: 95; Stundžia 1989: 435)14. Dvejopas chicio marcazione in studiati testi può indicare che Anykšči šnektoje pretpaskutinis ilgasis skiemuo primo dviviršūnio chicio dė poteva essere udito e debbore, e più forte, plg. rodàs rdàs (plg.: Stund 1989: 435; Girdenis 2003: 263). Stiprus dviviršūnis kirtis ilgainiui poteva darsi impulsą atitrazione kirtį dalla trumpos galūnės in il lungąjį priešpaskutinį skiemenį, plg. gaspadoriùs → gaspadriùs → gaspadôrius (plg. Ragaišienė 2018: 184). A. Baranausko fornito il materiale indica kircio attrazione come dėsnio anykštėnų plote netolygų formavimąsi: Subãčiaus parapijos tekstai testimonia questo processo già si scongiugando, e Anykšči apolinkėse iscrivere racconti […] ancora solo prosiding (plg. Ragaišienė 2015: 180[…]183). Šią prelaidą, che e indirettamente, remia analogiška fenominio raida kaimyninėje kupiškėnų patarmėje (Ragaišienė 2018: 181184, cf. 2 fig. ). XX a. 67 deš. anykštėnų šnektų manuscriptiniai fonti indicano che XX a. antrojoje parte, sebbene e desiguodai intensivamente, kirtis era attraukiato in tutta patarmės plote. Sulla base descritì materiale anykštėnų area separato in du didesnius arealus, nei quali intensità del fenomeno būta differingo. Nella parte settentrionale dell'area, ad eccezione arealą Verksniónys (208) Svėdasa (239) Mičiónys (273), durante il periodo di studio kirtis dal trumposios galūnės in lui che va davanti all'allungato skiemenį era attinguto piuttosto regolarmente (žr. Fig. 1). 12 Ž. Markevičienė (2001: 1516) anykštėnų šnektose vivamente audimą prerpaskutinio ilgojo skiemens kirtį chiama šalutiniu. Jolitos Urbanavičienės (2006: 224) opinione, il primo dviviršūnio kirčio dėmenį si può assegnare ai šalutinių kirčių, il secondo ai principali. 13 Analogha situazione oggi è caratteristica della vicina uteniškių patarmei (Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; Markevičienė 1999: 16; Urbanavičienė 2006: 224). 14 Come sappiamo, A. Baranauskas era convinto che una parola può avere solo un cročiuoto skiemenį (Alminauskis 1930: 95). VILIJA RAGAIŠIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 1 PAV. Kirčio atitraukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose15 Nemažos apimties di questi šnektų testi dal tutto non trova casi di chircio irreattruktinio, ecc.: razu.ni, razu.nus (greta razumn), vakus, vi.ku, su karitu, vita, rbus, dius, eii, i.štus, gava, spa.va, trui, i.gi, a.ki e kt (Rybõkai, 146); jaũna, uñksti, mega, katu, nebeg.va, per laũkus, vina, per dinas (Rùkiškis, 270); iga, gava, mikšta, dukus, uñksti, dina, vini, vina, liñtas, pitus, agukus, blnus, pius (Andrióniškis, 272) e kt.16 Reguliarų kirčio atitraukimą nyje XXI a. iniziativi lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas entrambi i punti anche assegnati kupiškėnų patarmei (LTT 187, 109 fig.). 16 15 Atkreiptinas dėmesys į 236 ir 237 punktus, pastarųjų metų darbuose priskiriamus anykštėnų patarmei (RAA 63–70). Į straipsnyje teikiamą žemėlapį aptariami punktai neįtraukti. Tiriamuoju laikotarpiu jie buvo priskiriami kupiškėnų patarmei (LKA I 33, 1 žml.). 2014 m. išleistame leidiŠakninis formų žmgus žmgus žmgus kirtis può testimoniare šnektose esant gretiminį antrosios kirčiuotės variantą /. Dati casi in questione possono essere collegati e con kircio atitrazione, plg. žma.gaũs (Ragaišienė 2018: 186, 27 izn.). Kamiene chichiata forma bαsus può anche essere collegata con ritrazione di kircio, però non esclude la possibilità che essa può essere pavelditata e da seno. Articoli Articles 217 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose in questo areale testimoniija e chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės publikuoti tekstai (LKT 295, 302303), plg. dar Rùkiškio punkte 1964 m. registrytą tekstą (LKTCH 149). m. Andrióniškio apylinkėse iscritti racconti nei predomina anche forme con atitrauktiniu kirčiu, ecc.: klẹmu, piki, me.ga.s, žmgus (greta žma.gås), žu žɔù (AAT 7778) 1965 XX a. 67 deš. diversa situazione exiva areale Verksniónys (208) Svėdasa (239) Mičiónys (273). Il materiale delle fonti rankiscritte indica che qui prevaleva inaitrauktinis kirtis, eg.: pilnà, ignùs, rzù, iesvàs, iedrù, inkà būdàs, bizūnù, galvà, žmgùs, būdà, u.īà, gausmù, īrà, dī, intù, sūnùs, klai, vaà, intùs, vaikùs, daržùs, saldùù (Verksniónys, 208); varpùs, žmgùs, kardù, ie, ba, intù, irmà, ilnà, ilvù, nuogà, ilkà, gailù, ku, ienà, žmgùs, jurùs, ienàs, imtùs, su kåēlù, rzù (Mičiónys, 273). Tiriam nelle šnektos trovato solo pavienių kirčio attrazione di vartùs, kraujù, ēdà, ienà, ienàs, eintà, naīnà, ergàs (Svėdasa, 239); ra, esempi, ecc.: bli (Verksniónys, 208); itus, er itus (Svėdasa, 239); rukas, vatus, dù itu (Mičiónys, 273). Daugigevole situazione, sembi, stata nella meridionale anykštėnų parte dell'area. Durante il Tiriamu periodo in uno šnektos kirtis dal trumpos galūnės in prerpaskutinį longąjį skiemenį è stato attrauuto raramente, in altri abbastanza dėsningai. Reguliarus ritiramento circio registrati areale Kurklia (341) Knitškiai (375) Juodáusiai (447). Nonlimita di questi schnektų manoscritti, si può dire, nerasta kirčio neattraukianti forme di, eg.: iẽvu, rzu, itus, mašus, ra, katu, vina, uñksti, suki, bαti, bαĩsi, tvαkα, vαkus, judi, sũαra s (Kurklia, 341); snus, liñgvi, piñkʹas, piñkʹus, jaũni, pas pnus, dina, žmna, uñtri, baravkus, mašus, ma.kkla, kaba, litus, zam.ga migu, vini, ra (Knitškiai, 375); rzu, anu, dina, itus, kvitkus (Juodáusiai, 447). XX a. 67 deš. buvus regolarių kirčio atitraukimą in queste šnektos indica e chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės pubblicati racconjimai, eg.: su vidru, vina, pi ́tis, ani, anu, par pitus (LKT 305, 447). Kirtis abbastanza regolarmente, sembra, è stato attraeuato e Kiaukli (477) schnektoje, besiribojanciata con debpnojo condizionino kirčio attrazione area, ecc.: ia, iu, mai, iñus, ruñka, iñi, vakus, kapekas, žmgus, pas susidus e kt. Aprašų materiale indica che nella restante parte dell'area meridionale XX a. 67 deš. vyravo nereguliarus kirčio attrazione. Kirtis dal trumpos galūnè in davanti a lei andante lungąjį skiemenį, pare, sia stato non attrazioneato solo Skiemoni (343) schnektoje, ecc.: ergà, iemà, sausà e kt.17 In altre questo arealo šnektos dell'intensità fenomeno buta differito. Anykšči (305), Rubkių (342) e Dapkniškių (376) šnektų testi in forme kirtį attrauianti costituiscono quasi 90 percento, ecc.: kʹimus, rnkas, 17 Questo conferma che e chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės pubblicato testo. Kirtis da trumposios parola galūnės non attratti in davanti a lui andante lungąjį skiemenį, ecc.: šeimà, jaunì, numirsʹù (LKT 306). VILIJA RAGAIŠIENĖ 218 Acta Linguistica Lituanica LXXXIII jra, snus, sʹvʹiʹ.nʹi, dʹinas, lʹitus, ždna mʹe.ga, con d.a (Anykščia, 305)18; žmõgus (greta žmågaũs), katus, das, ruka, iksus, inas (Rubkiai, 342); wifeõgus, žmõna, rõzu, snus, r.bus, da, con idu (Dapkniškiai, 376)19. Bálninkų, Lyduõkių, Žélvos e Šešuõlių apylinkėse esse costituiscono circa du trecdalius kirtį galinčių atitraukti formų, ecc.: žmgus (greta žmogu), iñi, s.nus (greta sũs), katraūna šviesà, darž, irdù, irmà, ergà (Bálninkai, 411); snus, blgi, mtka, per rukas, vina, žm.na, sk.ra, pikis, šitus, r.bus, mega, razuni du, msa, andarkus sunkù, skalnà, galvà, (Šõltsiai, 448). Analogiški kirčio di attrazione tendei in discussi šnektos paluditi e in ainù, ain, sunkù, mergà, kartù, rait (Lyduõkiai, 410); nugi, r.bus, itus, rzus, aũus, gava slbna, eni / dungùs, miŋkà, ėrà (Žélva, 449); gva, mtka, va- altri testi di periodo studiativo (LKT 307309). Apibendrinando si può affermare che XX a. 67 deš. manoscrittivi fonti e altri testitai indicano anykštėnų patarmės plote intensivesnio condizionale kirčio attrazione del dėsnio formavimosi raid. Quindi in questo periodo nell'adiacente kupiškėnų patarmėje radicato si fenominisse ulteriormente ėjo nord sudų direzioni e plito anykštėnų plote (plačiau žr. Ragaišienė 2018: 185187). XX a. pab. XXI a. pr. studiate patarmės plote registrati racconti mostrano vykstančius, che e minuscoli, fenomeno cambiamenti (plg. 1 e 2 fig.). È evidente che il ritiro kircio si radicala sempre più nella parte settentrionale dell'area anykštėnų, più precisamente, areale Verksniónys (208) Svėdasa (239) Mičiónys (273). Verksnioni punto trovato più casi di attrazione del chicio dal trumpoio galliano skiemens in davanti a lui andante lungąjį skiemenį che XX a. 67 deš. nei manoscritti fonti, plg.: vžas, uksti, jåũnα, kavalirus kåulàs20, aždun.cù (LKT 147148)21; lαki, rα, sdi, msα, grče lαkù, lαik, ziemὰ, irὰ, blgὰ και kt. (RAA 52 5522./) Svėdas apylinkėse kirčio attrazionemento ancora è nenusistovėjęs. Dėsnis in questa schiacciata, sembra, funziona molto disugualmente. 2000 m. nei testi scritti kirtį attraenti forme costituiscono quasi metà dei possibili casi, eg.: zamištu, sågi vita, vina, låkus, piki(s) šitus, gαsus, grče, su gru, vαpus23 lαikùs, vienà, su dråugù e kt. (Markevičienė 2001: 6370). Polinkį atitraukti kirtį indica 18 Analogiška vartosena paliudita e nelle altre 7-ajame deš. registrati nei testi, eg: sdi (greta sɔd) vαkus, susidus, lαkus, jukus (AAT 6768). 19 Anykšči šnektos tektuose kirtį nonatraukiančių formų rasta quanto più che Rubkių e Dapkniškių punktų. È vero, gli ultimi degli šnektų tarminie testii sono di minore portata che Anykšči šnektos. 20 Forma nel racconto inverso tre volte. 21 Skliaustiche indicano fonti da cui sono presi esempi. 22 Abu teststai Verksnioni apylinkėse registrati 1979 m. 23 Forma testste pavartota sette volte. Articoli Articles 219 / Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose e forme di con dviviršūniu kirčiu uso, eg.: nugris, lαkùs, idmù, liksm, malαšà, dubès e kt. (Markevičienė 2001: 6367). 2003 m. registrati racconi dominano nei racconi kircio non attraukienti forme, ecc.: neilgὰ, žiemὰ, vienὰ, kαrštὰ, αinù, bαltὰ, lintà, gelsvὰ, gαndrù e kt. (RAA 5662)24. In questi testi si è ritrovata solo pavieni di forme con dviviršūniu kirčiu, ecc., žimὰ (RAA 5662). XX a. pab. XXI a. pr. Anykšči (305) apylinkėse, si può dire, già è 2 PAV. Kirčio atitraukimo pobūdis XX a. pab. – XXI a. pr. tekstuose25 acquistalėjęs atitrauktinis kirtis. nei testi Tiriamu si trovano poche forme di parole, non attraianti kirčio dal trumposios galūnės in priešpaskutinį ilgąjį skiemenį, eg.: sdы, slvαs, gles, vini, jåni, uksti, gætα, žmnα, nuvenu, segi getu, vαles misùs, åušrὰ (RAA 7179); jånα, con klebnu, suprαti, svẹkα gvα, peus, šidis, uksti nebegivà, vαikùs (AAT 697/2). Rašytiniai fonti indicano che il fenomeno kaita XX a. pab. XXI a. pr. caratteristica e meridionale anykštėnų portio dell'area. Secondo kircio attrazione intensità area 24 Svėdas punto registrati testi presentatori sono rappresentanti della più anziana generazione. 25 Nonėra pubblicati testi di da mappa non contrassegnerebbe punti. VILIJA RAGAIŠIENĖ 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Stress Retraction in the Texts of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Anykščiai SUMARY Based on the written sources dating from the 1860s1880s to the early 21st century, the article analyzes the phenomena of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai. L'obiettivo of the study is to describe the formation of stress retraction in the subdialect of Anykščiai in the most detailed manner possible, to discuss the phenomena of stress retraction which were in effect during a given period and to reveal their areal distribution in the area of the subdialect. The comparative analysis of the sources dating to the periods, which are separated by more than a century, shows the formation of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai and reveals the processes of change of this phenomenon taking place during the period in question. I dati disponibili mostrano che a more intensive law of stress retraction started forming in the subdialect of Anykščiai comparatively late and its development was not even it established itself in the northern part of the area not earlier than the second half of the 20th century; meanwhile, it is still irregular in the southern area and is construed as still forming. This study substantiates the present theory of the origin of Lithuanian dialects, according to which the changes, including stress retraction, moved from the north to the south. The data from the subdialect of Anykščiai support the assumptions that in the second half of the 19th century the innovative wave of stress retraction moved from the north, where it was rather regular, towards the eastern boundary. Stress retraction may be related with the morphological levelling of accentual paradigm, i.e., the formation of columnar (fixed) type accentuation. It is shown by two aspects. First, stress is more commonly retracted in the instrumental singular and accusative plural forms. subdialect. It is likely that both phenomena Second, stress is rather regularly retracted from the short ending into the penultimate syllable formed by long vowels and the monophthongs ie, uo in the whole area of the stress retraction and columnar stress are interrelated and may demonstrate the principle of overlapping action. Įteikta m. Novembre 19 2020 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lituania vilija.rag[email protected]