Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose

Straipsniai / Articles 211 VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas ORCID id: https://orcid.org/0000-0002-5026-4667 Mokslinių tyrimų kryptys: akcentologija, dialektologija, etnolingvistika, leksikografija. DOI: doi.org/10.35321/all83-10 KIRČIO ATITRAUKIMAS RYTŲ AUKŠTAIČIŲ ANYKŠTĖNŲ PATARMĖS TEKSTUOSE Stress Retraction in the Texts of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Anykščiai ANOTACIJA Remiantis rašytiniais šaltiniais – Leipcige vokiečių kalbininko Franco Špechto leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuotais XIX a. 7–9 deš. tekstais, Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve saugomais XX a. 6–7 deš. anykštėnų šnektų aprašais, XX a. antrojoje pusėje ir XXI a. pradžioje Žanetos Markevičienės ir kt. tyrėjų parengtais tarminiais tekstais – analizuojami kirčio atitraukimo reiškiniai rytų aukštaičių anykštėnų patarmėje. Straipsnyje siekiama kiek galima išsamiau aprašyti kirčio atitraukimo formavimąsi anykštėnų patarmėje, nustatyti, kokie kirčio atitraukimo dėsniai galėjo veikti šiuo laikotarpiu patarmės plote, atskleisti reiškinio arealinį paplitimą, aptarti kirčio atitraukimo pokyčius ir jų priežastis. ESMINIAI ŽODŽIAI: rytų aukštaičių anykštėnų patarmė, kirtis, skiemuo, tarminiai tekstai. ANNOTATION Based on the written sources – the texts from the 1860s–1880s published by German linguist Franz Specht in the publication Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski in Leipzig, the descriptions of the local dialects of Anykščiai dating to the period of the 1950s–1960s, which are stored in the Dialect Archive of the Geolinguistic Centre at the Institute of the Lithuanian Language, the dialectal texts prepared by Žaneta Markevičienė and other researchers in the second half of the 20th century and the beginning of the 21st VILIJA RAGAIŠIENĖ 212 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII century – the article analyses the phenomena of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai. It seeks to describe the formation of stress retraction in the subdialect of Anykščiai in the most detailed manner possible, to determine what laws of stress retraction could be in effect in the area of the subdialect during a given period, to reveal the areal distribution of the phenomenon and to discuss the changes in stress retraction and their causes. KEYWORDS: Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai, stress, syllable, dialectal texts. ĮVADAS Iš visų rytų aukštaičių patarmių kirčiavimo požiūriu iki šiol, ko gero, mažiausiai tirta yra anykštėnų patarmė. Mokslinėje literatūroje šios patarmės kirčiavimas aptartas gana fragmentiškai. Darbuose, kuriuose galima rasti duomenų apie anykštėnų kirčiavimą, dažniausiai gana glaustai aprašytas tik kirčio atitraukimo pobūdis ir priegaidės (Zinkevičius 1966: 36, 38, 41; LKT 35; LKTCH 144; Markevičienė 2001: 15–18; 2004: 39–45; RAA 36–37; AAT 181). Kirčiavimo požiūriu kalbininkų kiek išsamiau ištirti leidinyje Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski publikuoti Antano Baranausko gimtajame Anykšči krašte XIX a. 7–9 deš. surinkti tekstai (Stundžia 1989: 434–442; Ragaišienė 2015: 166–210)2. Taigi labai trūksta patarmės kirčiavimo sistemos tyrimų, mokslinių publikacijų, skirtų akcentuacijos požymiams ir polinkiams aptarti. Šaltiniai, tikslas, metodai. Tiriamoji medžiaga surinkta iš kelių rašytinių šaltinių – 1920 m. Lepcige vokiečių kalbininko Franco Špechto išleisto veikalo Litauische Mundarten gesammelt von A. Baranowski (toliau – Litauische Mundarten) pirmajame tome publikuotų anykštėnų tekstų3, XX a. 6–7 deš. parengtų šios patarmės šnektų kalbinių ypatybių aprašų4, 1970 m. išleistoje chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės, 2001 m. Ž. Markevičienės leidinio Aukštaičių tarmių tekstai antrojoje dalyje ir 2004 m. Lietuvių kalbos tarmių chrestomatijoje paskelbtų anykštėnų tarminių tekstų, 2013 m. Ž. Markevičienės, Aurimo Markevičiaus 1 Nurodomas rankraščio puslapis. 2 Šių tekstų analizė paremta gausia A. Baranausko korespondencija Hugo Weberiui (žr. Almanauskis 1930: 60–102). 3 A. Baranauskas, profesoriaudamas Kauno kunigų seminarijoje, apie 1867–1884 m. organizavo savo mokinius tarmių tekstams rinkti. Jų surinktus tekstus nusiuntė vokiečių kalbininkui H. Weberiui. 4 Rankraščiai saugomi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro Tarmių archyve. Straipsniai / Articles 213 Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose ir Vilijos Salienės sudarytos mokomosios knygos Rytų aukštaičiai anykštėnai ir 2020 m. Reginos Rinkauskienės parengto leidinio Anykščių apylinkių tekstai rankraščio. Išvardytuose šaltiniuose pateikti tarminiai tekstai apima tris laikotarpius: 1) XIX a. 7–9 deš. Leidinyje Litauische Mundarten paskelbti tekstai iš dviejų parapijų – A. Baranausko rytiečiams ketvirtiesiems (R4) priskirtų Anykšči (305)5 ir rytiečių trečiųjų (R3) Subãčiaus šnektos (235). Iš šių gyvenamųjų vietovių užrašyta po kelis nedidelės apimties pasakojimus (iš viso 17 p.)6. Geografiniu požiūriu tekstai pateikti iš šiaurinio patarmės arealo. 2) XX a. 6–7 deš. Renkant medžiagą Lietuvių kalbos atlasui buvo ištirtos, galima sakyti, visos anykštėnų plotui priklausančios gyvenamosios vietovės (punktai) ir parengti jų tarminiai aprašai (žr. 1 pav. ir priedą)7. Rankraštinį punkto šaltinį sudaro tirtos vietovės, šnektos kalbinių ypatybių ir pateikėjų pristatymas ir transkribuoti tekstai8. Archyve rasti 23 šaltiniai (apie 500 p.) iš 18 punktų (žr. priedą)9. Rankraštinių šaltinių medžiagą papildo chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės skelbiami to paties laikotarpio tekstai iš beveik visų patarmės punktų. Tiriamuoju laikotarpiu įrašytų tekstų galima rasti XXI a. pr. išleistuose leidiniuose. 3) XX a. pab. – XXI a. pr. Ž. Markevičienės, R. Rinkauskienės ir kt. dialektologų parengtuose leidiniuose publikuoti tekstai iš skirtingų tiriamosios patarmės gyvenamųjų vietovių. Tiesa, šio laikotarpio leidiniuose mažokai paskelbta tekstų iš šiaurinės ploto dalies. Pavyzdžiui, Ž. Markevičienės sudarytoje Aukštaičių tarmių tekstų knygoje daugiausia pasakojimų pateikta iš pietinio patarmės arealo, R. Rinkauskienės leidinio Anykščių apylinkių tekstai rankraštyje – iš Anykšči ir gretimų šnektų. Apibendrinant analizuojamuose šaltiniuose paskelbtą medžiagą galima teigti, kad juose rastų duomenų pakanka įvertinti kirčio atitraukimo kaip dėsnio formavimąsi anykštėnų patarmės plote. Juolab kad aptariami šaltiniai palyginti gerai atspindi tiriamos patarmės akcentuacijos ypatybes. 5 Skliaustuose nurodomi Lietuvių kalbos atlaso punktų (gyvenamųjų vietovių) numeriai (žr. LKA I 21–30; žr. dar Geržotaitė 2015: 147–149, 156–165). 6 Subãčiaus šnektos tekstai pateikti vieno informanto, Anykšči – dviejų pateikėjų. 7 Rankraščio nėra tik iš Subãčiaus (235) punkto. Aloyzas Vidugiris šios šnektos transkribuotus tektus, įrašytus 6–7 deš., parengė 1984 m. 8 Nė viename šios patarmės rankraštyje nepateikti atsakymai į Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programos leksikos, fonetikos, morfologijos ir sintaksės klausimus. 9 Šią medžiagą papildo 1976 m. Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto studentų užrašyti nedidelės apimties transkribuoti Svėdas (239), Ažúožerių (305) ir Knitškių (375) šnektų tekstai. VILIJA RAGAIŠIENĖ 214 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Taigi šiame straipsnyje gretinant daugiau nei šimtmečiu besiskiriančių tarminių šaltinių duomenis analizuojami kirčio atitraukimo reiškiniai rytų aukštaičių anykštėnų patarmėje. Tikslas – kiek galima išsamiau aprašyti kirčio atitraukimo formavimąsi anykštėnų patarmėje, aptarti XIX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje veikusius kirčio atitraukimo reiškinius, atskleisti jų arealinį paplitimą patarmės plote. Kaip žinoma, anykštėnų patarmė dabar priklauso sąlyginio kirčio atitraukimo plotui (LKT 35; LKTCH 153). Joje veikia vadinamasis intensyvesnis sąlyginis kirčio atitraukimas: nuo trumpojo galinio skiemens kirtis atitraukiamas į prieš jį einantį ilgąjį skiemenį. Atliekant tyrimą remtasi geolingvistiniu, statistiniu, lyginamuoju ir vidinės rekonstrukcijos metodais. KIRČIO ATITRAUKIMO FORMAVIMASIS: KAITA IR POLINKIAI Iš A. Baranausko pateiktų tekstų matyti, kad XIX a. antrojoje pusėje anykštėnų patarmėje kirčio atitraukimo dėsnis veikęs nevienodai intensyviai. Subãčiaus parapijos tekstuose kirtis dėsningai atkeliamas iš trumposios galūnės į ilgąjį skiemenį, pvz.: dżaũksmu, gwi, katus, aũkas, koplytêłas, wiẽtas, a΄ti, nasus, tutus, łaũżi, żmôna, ki΄wju, łaĩki, miẽstus, łaũkus, wiẽni ir kt. (p. 104–109). Tekstuose rastos tik kelios kirčio neatitraukiančios formos, kurios statistiškai yra nereikšmingos, pvz.: yrà (greta ŷra), arbà, Ałkà (p. 104–105). Kitokia situacija šiuo požiūriu buvusi XIX a. 7–9 deš. Anykšči apylinkėse. Čia kirtis nuo trumpojo galinio skiemens į prieš jį einantį ilgąjį skiemenį nebuvo atitraukiamas, pvz.: gwołtù, yrà, żmogùs, turtùs, t΄arpù, żodżùs, baisù, gaiłù, patiekà, Szioulùs ir kt. (p. 36–47). Tačiau antrinio kirčio žymėjimas specialiu transkripcijos ženklu kai kurių žodžių priešpaskutiniame ilgajame skiemenyje rodo, kad Anykšči šnektoje jau formavosi atitrauktinis kirtis, pvz.: tkià, wă΄tì, lĭgwà, kngù, kătùs, szwĭtàs, trŭpà, pĭnì, kătì, studĭtùs, snùs, pĭsztùs, griŏūsmù ir kt. (p. 36– 47)10. Manoma, kad specialiais ženklais šiais atvejais nurodytas šalutinio kirčio tipas, t. y. „dviviršūnis“ kirtis (Stundžia 1989: 435; Ragaišienė 2015: 174–175; 2018: 182–184)11. Juolab kad pietinėje anykštėnų ploto dalyje ir kaimyninėje 10 Dėsniui tiriamose šnektose veikiant reguliariai, kirtis šiuose žodžiuose turėtų būti atitraukiamas į priešpaskutinį ilgąjį skiemenį, plg. gaspadoriùs → gaspadôrius. 11 Dėl termino „dviviršūnis“ kirtis plačiau žr.: Girdenis, Rosinas 1976: 194, 20 išn.; Girdenis 1978: 75–76. Straipsniai / Articles 215 Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose uteniškių patarmėje „dviviršūnis“ kirtis išlaikytas iki šiol (Markevičienė 1999: 16; 2001: 15–16)12. Pateikti tekstai, ko gero, rodo „dviviršūnio“ kirčio Anykšči šnektoje įsigalėjimo tendencijas. Tiriamuose tekstuose labiau paplitusios formos su „dviviršūniu“ kirčiu, pvz.: gă΄dì, rbùs, krmì, sŭkì ir kt. (p. 36–37). Tikėtina, kad šis kirtis Anykšči apylinkėse A. Baranausko laikais galėjęs būti pakankamai stiprus, t. y. kai kuriais atvejais sunkiai atskiriamas nuo dvikirčių žodžių ir prasidėjusio kirčio atitraukimo13. Šią prielaidą iš dalies remia viename iš laiškų H. Weberiui A. Baranausko išsakyta mintis, kad kartais nekirčiuotas žodžio skiemuo yra tarsi kirčiuotas, „tarytum skambėtų kiwiù, kiwiùs“ (Almanauskis 1930: 95; Stundžia 1989: 435)14. Dvejopas kirčio žymėjimas tiriamuose tekstuose gali rodyti, kad Anykšči šnektoje priešpaskutinis ilgasis skiemuo – pirmasis „dviviršūnio“ kirčio dėmuo – galėjo būti girdimas ir silpniau, ir stipriau, plg. rodàs / rdàs (plg.: Stundžia 1989: 435; Girdenis 2003: 263). Stiprus „dviviršūnis“ kirtis ilgainiui galėjo duoti impulsą atitraukti kirtį nuo trumpos galūnės į ilgąjį priešpaskutinį skiemenį, plg. gaspadoriùs → gaspadriùs → gaspadôrius (plg. Ragaišienė 2018: 184). A. Baranausko pateikta medžiaga rodo kirčio atitraukimo kaip dėsnio anykštėnų plote netolygų formavimąsi: Subãčiaus parapijos tekstai liudija šį procesą jau pasibaigus, o Anykšči apylinkėse užrašyti pasakojimai – dar tik prasidedant (plg. Ragaišienė 2015: 180–183). Šią prielaidą, kad ir netiesiogiai, remia analogiška reiškinio raida kaimyninėje kupiškėnų patarmėje (Ragaišienė 2018: 181–184, žr. 2 pav.). XX a. 6–7 deš. anykštėnų šnektų rankraštiniai šaltiniai rodo, kad XX a. antrojoje pusėje, nors ir nevienodai intensyviai, kirtis buvo atitraukiamas visame patarmės plote. Remiantis aprašų medžiaga anykštėnų plotas skirtinas į du didesnius arealus, kuriuose reiškinio intensyvumo būta skirtingo. Šiaurinėje ploto dalyje, išskyrus arealą Verksniónys (208) – Svėdasa (239) – Mičiónys (273), tiriamuoju laikotarpiu kirtis nuo trumposios galūnės į prieš jį einantį ilgąjį skiemenį buvo atitraukiamas gana reguliariai (žr. 1 pav.). 12 Ž. Markevičienė (2001: 15–16) anykštėnų šnektose ryškiai girdimą priešpaskutinio ilgojo skiemens kirtį vadina šalutiniu. Jolitos Urbanavičienės (2006: 224) nuomone, pirmąjį „dviviršūnio“ kirčio dėmenį galima skirti prie šalutinių kirčių, antrąjį – prie pagrindinių. 13 Analogiška situacija šiandien būdinga kaimyninei uteniškių patarmei (Urbanavičiūtė-Markevičienė, Grinaveckis 1992: 12; Markevičienė 1999: 16; Urbanavičienė 2006: 224). 14 Kaip žinoma, A. Baranauskas buvo įsitikinęs, kad žodis gali turėti tik vieną kirčiuotą skiemenį (Alminauskis 1930: 95). VILIJA RAGAIŠIENĖ 216 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII 1 PAV. Kirčio atitraukimo pobūdis XX a. 6–7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose15 Nemažos apimties šių šnektų tekstuose iš viso nerasta neatitrauktinio kirčio atvejų, pvz.: razu.ni, razu.nus (greta razumn), vakus, vi.ku, su karitu, vita, rbus, dinas, eii, i.štus, ga.va, spa.va, trui, i.gi, aũ.ki ir kt. (Rybõkai, 146); jaũna, uñksti, mega, katu, nebeg.va, per laũkus, vina, per dinas (Rùkiškis, 270); iga, gava, mikšta, dukus, uñksti, dina, vini, vina, liñtas, pitus, agukus, blnus, pius (Andrióniškis, 272) ir kt.16 Reguliarų kirčio atitraukimą 15 Atkreiptinas dėmesys į 236 ir 237 punktus, pastarųjų metų darbuose priskiriamus anykštėnų patarmei (RAA 63–70). Į straipsnyje teikiamą žemėlapį aptariami punktai neįtraukti. Tiriamuoju laikotarpiu jie buvo priskiriami kupiškėnų patarmei (LKA I 33, 1 žml.). 2014 m. išleistame leidinyje XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas abu punktai taip pat priskirti kupiškėnų patarmei (LTT 187, 109 pav.). 16 Šakninis formų žmgus / žmgus / žmgus kirtis gali liudyti šnektose esant gretiminį antrosios kirčiuotės variantą. Aptariami atvejai gali būti siejami ir su kirčio atitraukimu, plg. žma.gaũs (Ragaišienė 2018: 186, 27 išn.). Kamiene kirčiuojama forma bαsus taip pat gali būti siejama su kirčio atitraukimu, tačiau neatmestina galimybė, kad ji gali būti paveldėta ir iš seno. Straipsniai / Articles 217 Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose šiame areale liudija ir chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės publikuoti tekstai (LKT 295, 302–303), plg. dar Rùkiškio punkte 1964 m. įrašytą tekstą (LKTCH 149). 1965 m. Andrióniškio apylinkėse užrašytuose pasakojimuose taip pat vyrauja formos su atitrauktiniu kirčiu, pvz.: klẹmu, piki, me.ga.s, žm∙gus (greta žma.gås), ž∙u / žɔ∙ù (AAT 77–78). XX a. 6–7 deš. kitokia situacija buvusi areale Verksniónys (208) – Svėdasa (239) – Mičiónys (273). Rankraštinių šaltinių medžiaga rodo, kad čia vyravo neatitrauktinis kirtis, pvz.: pilnà, ignùs, rzù, iesvàs, iedrù, in būdàs, bizūnù, galvà, žmgùs, būdà, u.īà, gȓausmù, īrà, dīkà, intù, sūnùs, klai, vaà, intàs, vaikùs, daržùs, saldù (Verksniónys, 208); varpùs, žmgùs, kardù, ie, vartùs, kraujù, ēdà, ienà, ienàs, eintà, naīnà, ergàs (Svėdasa, 239); ra, ba, intù, irmà, ilnà, ilvù, nuogà, ilkà, gailù, ku, ienà, žmgùs, jȧurùs, ienàs, imtùs, su kåēlù, rzù (Mičiónys, 273). Tiriamose šnektose rasta tik pavienių kirčio atitraukimo pavyzdžių, pvz.: bli (Verksniónys, 208); itus, er itus (Svėdasa, 239); rukas, vatus, dù itu (Mičiónys, 273). Daug sudėtingesnė situacija, regis, buvusi pietinėje anykštėnų ploto dalyje. Tiriamuoju laikotarpiu vienose šnektose kirtis nuo trumpos galūnės į priešpaskutinį ilgąjį skiemenį buvo atitraukiamas retai, kitose – gana dėsningai. Reguliarus kirčio atitraukimas užfiksuotas areale Kurklia (341) – Knitškiai (375) – Juodáusiai (447). Nedidelės apimties šių šnektų rankraščiuose, galima sakyti, nerasta kirčio neatitraukiančių formų, pvz.: iẽvu, rzu, itus, mašus, ra, katu, vina, uñksti, suki, bαti, bαĩsi, tvαkα, vαkus, judi, sαũsra (Kurklia, 341); s∙- nus, liñgvi, piñkʹas, piñkʹus, jaũni, pas pnus, dina, žmna, uñtri, barav∙kus, ma- šus, ma.k∙kla, kaba, litus, užm.ga migu, vini, ∙ra (Knitškiai, 375); rzu, anu, dina, itus, kvitkus (Juodáusiai, 447). XX a. 6–7 deš. buvus reguliarų kirčio atitraukimą šiose šnektose rodo ir chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės publikuoti pasakojimai, pvz.: su vidru, vina, pi΄tis, ani, anu, par pitus (LKT 305, 447). Kirtis gana reguliariai, atrodo, buvo atitraukiamas ir Kiaukli (477) šnektoje, besiribojančioje su silpnojo sąlyginio kirčio atitraukimo plotu, pvz.: ia, iu, mai, iñus, ruñka, iñi, vakus, kapekas, žmgus, pas susidus ir kt. Aprašų medžiaga rodo, kad likusioje pietinio ploto dalyje XX a. 6–7 deš. vyravo nereguliarus kirčio atitraukimas. Kirtis nuo trumpos galūnės į prieš ją einantį ilgąjį skiemenį, regis, buvo neatitraukiamas tik Skiemoni (343) šnektoje, pvz.: ergà, iemà, sausà ir kt.17 Kitose šio arealo šnektose reiškinio intensyvumo būta skirtingo. Anykšči (305), Rubkių (342) ir Dapkniškių (376) šnektų tekstuose kirtį atitraukiančios formos sudaro beveik 90 proc., pvz.: kʹimus, rnkas, 17 Tai patvirtina, kad ir chrestomatijoje Lietuvių kalbos tarmės paskelbtas tekstas. Kirtis iš trumposios žodžio galūnės neatitrauktas į prieš jį einantį ilgąjį skiemenį, pvz.: šeimà, jaunì, numirsʹù (LKT 306). VILIJA RAGAIŠIENĖ 218 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII jra, s·nus, sʹvʹiʹ.nʹi, dʹinas, lʹitus, ždna mʹe.ga, su d.a (Anykščia, 305)18; žmõgus (greta žmågaũs), ka.tus, das, ruka, iksus, inas (Rubkiai, 342); žmõgus, žmõna, rõzu, snus, r.bus, da, su idu (Dapkniškiai, 376)19. Bálninkų, Lyduõkių, Žélvos ir Šešuõlių apylinkėse jos sudaro apie du trečdalius kirtį galinčių atitraukti formų, pvz.: žmgus (greta žmogu), iñi, s.nus (greta sūnaũs), katra / šviesà, darž, irdù, irmà, ergà (Bálninkai, 411); s.nus, bl.gi, m.tka, per rukas, vina, žm.na, sk.ra, pikis, šitus, r.bus, mega, razuni / ainù, ain, sunkù, mergà, kartù, rait (Lyduõkiai, 410); nugi, r.bus, itus, rzus, aũus, gava slbna, eni / dungùs, miŋkà, ėrà (Žélva, 449); gva, mtka, va- du, msa, andarkus / sunkù, skalnà, galvà (Šešuõliai, 448). Analogiški kirčio atitraukimo polinkiai aptariamose šnektose paliudyti ir kituose tiriamojo laikotarpio tekstuose (LKT 307–309). Apibendrinant galima teigti, kad XX a. 6–7 deš. rankraštiniai šaltiniai ir kiti tekstai rodo anykštėnų patarmės plote intensyvesnio sąlyginio kirčio atitraukimo dėsnio formavimosi raidą. Taigi šiuo laikotarpiu gretimoje kupiškėnų patarmėje įsitvirtinęs reiškinys toliau ėjo šiaurės pietų kryptimi ir plito anykštėnų plote (plačiau žr. Ragaišienė 2018: 185–187). XX a. pab. – XXI a. pr. tiriamos patarmės plote įrašyti pasakojimai rodo vykstančius, kad ir nedidelius, reiškinio pokyčius (plg. 1 ir 2 pav.). Akivaizdu, kad kirčio atitraukimas vis labiau įsitvirtina šiaurinėje anykštėnų ploto dalyje, tiksliau, areale Verksniónys (208) – Svėdasa (239) – Mičiónys (273). Verksnioni punkte rasta daugiau kirčio atitraukimo atvejų nuo trumpojo galinio skiemens į prieš jį einantį ilgąjį skiemenį nei XX a. 6–7 deš. rankraštiniuose šaltiniuose, plg.: v∙žas, uks’ti, jåũnα, kavalir’us / k’åulàs20, aždun.cù (LKT 147–148)21; lαki, ∙rα, s∙di, m∙sα, gr∙če / lαkù, lαik, žiemὰ, i∙rὰ, blɔ∙gὰ ir kt. (RAA 52– 55)22. Svėdas apylinkėse kirčio atitraukimas dar yra nenusistovėjęs. Dėsnis šioje šnektoje, atrodo, veikia labai netolygiai. 2000 m. užrašytuose tekstuose kirtį atitraukiančios formos sudaro beveik pusę galimų atvejų, pvz.: užmištu, så- gi vita, vina, låkus, piki(s) šitus, gαsus, gr∙če, su gru, vαpus23 / lαikùs, vienà, su dråugù ir kt. (Markevičienė 2001: 63–70). Polinkį atitraukti kirtį rodo 18 Analogiška vartosena paliudyta ir kituose 7-ajame deš. įrašytuose tekstuose, pvz.: s∙di (greta sɔ∙d) vαkus, susidus, lαkus, jukus (AAT 67–68). 19 Anykšči šnektos tektuose kirtį neatitraukiančių formų rasta kiek daugiau nei Rubkių ir Dapkniškių punktų. Tiesa, pastarųjų šnektų tarminiai tekstai yra mažesnės apimties nei Anykšči šnektos. 20 Forma pasakojime pavartota tris kartus. 21 Skliaustuose nurodomi šaltiniai, iš kurių paimti pavyzdžiai. 22 Abu tekstai Verksnioni apylinkėse įrašyti 1979 m. 23 Forma tekste pavartota septynis kartus. Straipsniai / Articles 219 Kirčio atitraukimas rytų aukštaičių anykštėnų patarmės tekstuose ir formų su „dviviršūniu“ kirčiu vartojimas, pvz.: nugris, lαkùs, idmù, liksm, malαšà, dubès ir kt. (Markevičienė 2001: 63–67). 2003 m. įrašytuose pasakojimuose vyrauja kirčio neatitraukiančios formos, pvz.: neilgὰ, žiemὰ, vienὰ, kαrštὰ, αinù, bαltὰ, lintà, gelsvὰ, gαndrù ir kt. (RAA 56–62)24. Šiuose tekstuose aptikta tik pavienių formų su „dviviršūniu“ kirčiu, pvz., žimὰ (RAA 56–62). 2 PAV. Kirčio atitraukimo pobūdis XX a. pab. – XXI a. pr. tekstuose25 XX a. pab. – XXI a. pr. Anykšči (305) apylinkėse, galima sakyti, jau yra įsigalėjęs atitrauktinis kirtis. Tiriamuose tekstuose rasta mažai žodžių formų, neatitraukiančių kirčio nuo trumposios galūnės į priešpaskutinį ilgąjį skiemenį, pvz.: s∙dы, sl∙vαs, g∙les, vini, jåni, uksti, gætα, žm∙nα, nuvenu, segi getu, vαles / miùs, åušrὰ (RAA 71–79); jånα, su kleb∙nu, suprαti, svẹkα g∙vα, peus, šidis, uksti / nebegi∙và, vαikùs (AAT 69–72). Rašytiniai šaltiniai rodo, kad reiškinio kaita XX a. pab. – XXI a. pr. būdinga ir pietinei anykštėnų ploto daliai. Pagal kirčio atitraukimo intensyvumą plotas 24 Svėdas punkte įrašytų tekstų pateikėjai yra vyriausiosios kartos atstovai. 25 Nėra publikuotų tekstų iš žemėlapyje nepažymėtų punktų. VILIJA RAGAIŠIENĖ 226 Acta Linguistica Lithuanica LXXXIII Stress Retraction in the Texts of the Eastern Aukštaitian Subdialect of Anykščiai SUMMARY Based on the written sources dating from the 1860s–1880s to the early 21st century, the article analyses the phenomena of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai. The aim of the study is to describe the formation of stress retraction in the subdialect of Anykščiai in the most detailed manner possible, to discuss the phenomena of stress retraction which were in effect during a given period and to reveal their areal distribution in the area of the subdialect. The comparative analysis of the sources dating to the periods, which are separated by more than a century, shows the formation of stress retraction in the Eastern Aukštaitian subdialect of Anykščiai and reveals the processes of change of this phenomenon taking place during the period in question. The available data show that a more intensive law of stress retraction started forming in the subdialect of Anykščiai comparatively late and its development was not even – it established itself in the northern part of the area not earlier than the second half of the 20th century; meanwhile, it is still irregular in the southern area and is construed as still forming. This study substantiates the present theory of the origin of Lithuanian dialects, according to which the changes, including stress retraction, moved from the north to the south. The data from the subdialect of Anykščiai support the assumptions that in the second half of the 19th century the innovative wave of stress retraction moved from the north, where it was rather regular, towards the eastern boundary. Stress retraction may be related with the morphological levelling of accentual paradigm, i.e., the formation of columnar (fixed) type accentuation. It is shown by two aspects. First, stress is more commonly retracted in the instrumental singular and accusative plural forms. Second, stress is rather regularly retracted from the short ending into the penultimate syllable formed by long vowels and the monophthongs ie, uo in the whole area of the subdialect. It is likely that both phenomena – stress retraction and columnar stress – are interrelated and may demonstrate the principle of overlapping action. Įteikta 2020 m. lapkričio 19 d. VILIJA RAGAIŠIENĖ Lietuvių kalbos institutas Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lietuva vilija.rag[email protected]